Portfolio formation and management according to macroeconomic indicators influence on OMXV/Portfelio sudarymas ir valdymas remiantis makroekonominiu rodikliu itaka OMXV.
Baranauskas, Simas
1. Ivadas
Akciju birzoje kiekvienas stengiasi uzdirbti esant kuo mazesnei
rizikai. Siekiant didesnio pelno kartu dideja ir rizika. Taciau galbut
galima sumazinti rizika zinant, jog tam tikra uzsienio informacija
vienaip ar kitaip paveiks akciju kainas. Birzoje i naujienas ypac
greitai reaguojama, tad yra svarbu zinoti, kokie makroekonominiai
rodikliai labiausiai veikia OMXV indeksa.
OMX Vilnius indeksas--tai visu akciju indeksas, kuri sudaro visos
Vilniaus VP birzos oicialiajame ir papildomajame sarase kotiruojamos
bendroves, isskyrus tas bendroves, kuriose vienas akcininkas valdo 90
proc. ir daugiau isleistu akciju. Indekso reiksmes pristatomos realiu
laiku.
Tyrimo objektas--makroekonominiu rodikliu bei OMXV indekso sarysis
bei ju itaka investiciju portfeliams (Charlie et al. 2007).
Sio tyrimo tikslas--remiantis ivairiais JAV bei DB
makroekonominiais rodikliais patikrinti sudaryta investiciju portfeli
remiantis adekvataus portfelio teorija.
Tyrimo tikslui pasiekti reikia igyvendinti siuos uzdavinius:
--Surinkti ir apdoroti istoriniu JAV bei DB makroekonominiu
rodikliu duomenis.
--Apskaiciuoti koreliacija tarp makroekonominiu rodikliu ir OMXV
indekso.
--Is standartiniu nuokrypiu portfeliu aibes atrinkti tris
adekvacius portfelius su skirtingomis rizikomis ir pelnu.
--Sudaryti portfelius atsizvelgiant i makroekonominiu rodikliu
rezultatus.
--Apibendrinti rezultatus.
Tyrimui atlikti buvo reikalingi sie metodai:
--Atliekant makroekonominiu rodikliu ir akciju rinkos indekso
sarysio vertinimo empirini modeli, buvo taikomi matematinio ir
statistinio apdorojimo metodai, naudojant statistini duomenu analizes
paketa Statis-tica 7.0.
--Ordinaciu asyje atidedamos investiciju pelno kaip atsitiktinio
dydzio vidurkiai, o abscisiu asyje--siu dydziu vidutiniai kvadratiniai
nuokrypiai (Rutkauskas 2005a).
2. Makroekonominiu rodikliu koreliacija su OMXV
Kuo sio koeficiento reiksme yra arciau +1, tuo tarpusavio
priklausomybe yra didesne, jei priklausomybe arteja prie -1, tai rodo
ypac tvirta neigiama rysi, o 0 reiksme iksuoja statistinio rysio
nebuvima.
Akciju kainu rysys su makroekonomika--tiesioginis. Siam rysiui
nustatyti pasitelkiamas koreliacijos metodas, kuris parodo statistinio
rysio tarp kintamuju stiprumo mata (Boreika, Pilinkus 2009). Daugiausiai
ivairiu statistiniu duomenu skelbia Didzioji Britanija ir JAV (Jussi et
al. 2006). Surinke makroekonomikos rodikliu duomenis is statistiniu
saltiniu nuo 2008 01 01 iki 2009 10 01, kuriuos, taikydami koreliacijos
metoda, palygine su OMXV indekso reiksmemis ta pacia diena, gauname
tarpusavio priklausomybes stipruma (Imran et al. 2010; Khaled, Le 2009).
1 lenteleje pateikiami makroekonominiai rodikliai, kurie buvo
atrinkti tyrimui. R, reiskiantis daugialypes koreliacijos koeicienta,
yra prognozuojamojo kintamojo priklausomybes nuo visu nepriklausomu
kintamuju stiprumo matas. Kaip matome, taikant koreliacijos metoda OMXV
didziausia tarpusavio priklausomybe turi nuo Didziosios Britanijos
nedarbo lygio rodiklio, JAV parduotu prekiu indekso ir JAV nauju namu
pardavimo (Lynnette 2007; Neumeyer et al. 2005). Koreliacijos
koeficientai atitinkamai yra 0,59, 0,54 ir 0,44. Kaip matyti, tarp
nedarbo lygio ir vartotoju prekiu kainu indeksu tiesioginio rysio beveik
nera (Jeffrey 2007). Nedarbo lygio ir OMXV koreliacijos koeficientas yra
0,09, nedarbo lygio isskyrus valstybiniu instituciju ir zemes ukio
sektoriu ir OMXV--0,03, o vartotoju prekiu kainu indekso ir OMXV--0,01.
Naudojant dvieju menesiu akciju kainu istorinius duomenis buvo
apskaiciuoti pelningumo vidurkio ir standartinio nuokrypio rodikliai ir
is portfeliu aibes parinkti trys optimalus investiciju portfeliai
kiekvienam investuotojui pagal pelningumo ir rizikos lygi.
Turint kiekvieno optimalaus investiciju portfelio akciju kiekio
sudeti, kurie buvo sudaryti remiantis dvieju menesiu akciju istoriniais
duomenims, ir atrinkus tris svarbius makroekonominius rodiklius:
Didziosios Britanijos nedarbo lygio rodiklio, JAV parduotu prekiu
indekso ir JAV nauju namu pardavimo, sudaromas investiciju portfelis
remiantis dveju metu istoriniais duomenims ir stebima, ar nesikeicia
optimaliu portfeliu rizikos laipsnis.
3. Portfelio modelio sudarymas
Finansu mokslo sritis, nagrinejanti investiciju portfelius, yra
palyginti nauja mokslo saka (Paleckis, Lapinskiene 2009). Kai tik
portfelis suformuojamas, investuotojas turi atrinkti ir ivertinti
portfelio rodikliu, atitinkanciu tiketinus rezultatus, dinamika.
Kertines problemos, kurias sprendzia portfelio teorija--tai galimu
portfeliu reiksmiu arba atvaizdu visumos nustatymas, efektyviosios
portfelio linijos radimas, optimalaus kiekvienam investuotojui portfelio
parinkimas (Rutkauskas 2006b). Pavyzdziui, jeigu pelningumas,
patikimumas, rizikingumas ar portfelio verte neatitinka investavimo
tikslu ar lukesciu, portfelis turi buti pakeistas. Tai reiskia, jog
portfelio valdymas--tai ne tik optimalaus inansiniu priemoniu rinkinio
sudarymas, bet ir ju stebesena bei portfelio strukturos pakeitimas taip,
kad jis atitiktu vienu arba kitu priemoniu besiklostancia dinamika
(Yalcin et al. 2010). To gali prireikti kita diena, menesi ar net po
metu.
[FIGURE 1 OMITTED]
Turint dvieju menesiu akciju istorinius duomenis, gaunama
geometrine vidutiniu reiksmiu iliustracija--standartinio nuokrypio
portfeliu aibe. Investuotojui, be abejo, svarbu matyti visa galimu
portfeliu pelnu galimybiu aibe, o ne tik efektyviojoje linijoje esancius
portfelius. 1 pav. ordinaciu asyje atidedami investiciju pelno kaip
atsitiktinio dydzio vidurkiai, o abscisiu asyje--siu dydziu vidutiniai
kvadratiniai nuokrypiai.
Pagal jau klasikine tapusia modernaus portfelio teorija
investuotoja turetu dominti tik tie portfeliai, kurie issideste ant
efektyviosios linijos. Pati efektyvioji linija cia suprantama kaip
maksimaliu vidutiniu pelnu (vidurkiu), gautu konkreciam portfeliu aibes
vidutinio standartinio nuokrypio dydziui, reiksmiu visuma. Galimu
portfeliu aibe klasikineje schemoje sudaroma visais galimais budais, t.
y. visomis galimomis proporcijomis sujungiant esamas investicijas
(aktyvus) i portfeli ir visiems taip sudarytiems portfeliams ivertinamas
pelno vidurkis (tiketina reiksme) ir vidutinis standartinis nuokrypis
(Rutkauskas 2005b).
1 pav. ant efektyviosios linijos parenkami trys taskai--portfeliai
su skirtingomis dispersijomis bei pelningumo vidurkiais, nes
investuotojui priimtiniausias variantas yra su minimalia rizika gauti
maksimalu pelna.
2 lenteleje pateikta optimaliu investiciju portfeliu sandara.
Kiekvieno investuotojo tipai skiriasi pagal investavimo rizikos laipsni.
Vienas prisiima mazesne rizika, kitas vidutine, kitas didesne.
Kiekvienas is ju turi vienodas pozicijas, tik skirtinga poziciju kieki
(w1w6), t. y. skiriasi portfeliu sudetys.
Jau nustate, kokie trys makroekonominiai rodikliai labiausiai
veikia OMXV indeksa, pritaikome juos sudarydami investiciju portfelius
su tokiomis pat portfeliu sudetimis kaip ir 2 menesiu istoriniais
duomenimis. Taciau siuo atveju duomenys yra dveju metu senumo. O
pirkimas/pardavimas vykdomi ta pacia diena.
3 lenteleje pateikti rezultatai, kai tos pacios pozicijos yra
perkamos tuomet, kai pasirodo nustatyti trys labiausiai koreliuojantys
su OMXV indeksu makroekonominiai rodikliai, tik duomenys yra
susisteminti ir suskirstyti i sesias dalis. Maziausias pelnas/nuostolis
siuo atveju yra tuomet, kai pozicijos yra pildomos tada, kai iseina
didesni uz spejama makroekonomini rodikli.
4 lenteleje pateikti apibendrinti rezultatai rodo, jog portfelio
sandara, kuri buvo sudaryta is 2 menesiu istoriniu duomenu, nepakito.
Tokia pacia sandara pritaikius dveju metu istoriniams duomenims ir
perkant/parduodant tik tuomet, kai iseina svarbus makroekonominiai
rodikliai, investuotojo tipai nepasikeite.
Labai svarbu pabrezti, kad portfelio teorijoje investicijos
nagrinejamos ne besaliskoje nuo investuotojo galimybiu aplinkoje, o
atsizvelgiant i investuotojo naudinguma. Tai isskirtinis portfelio
teorijos maksimizavimo kriteriju bruozas (Rutkauskas 2006).
Taip pat butina pabrezti, kad esant tam tikroms prielaidoms
adekvatusis portfelis--tai moderniojo portfelio erdvinis vaizdas.
4. Isvados ir pasiulymai
Is atlikto tyrimo ir siame straipsnyje pateiktu rezultatu galima
daryti keleta isvadu:
--Ivairus makroekonominiai rodikliai tiesiogiai veikia vertybiniu
popieriu rinka.
--Koreliacijos metodas parode, jog stipriausias tarpusavio rysys
yra tarp OMXV ir Didziosios Britanijos nedarbo lygio rodiklio, JAV
parduotu prekiu indekso ir JAV nauju namu pardavimo. Koreliacijos
koeicien-tai atitinkamai yra 0,59, 0,54 ir 0,44.
--Rezultatai parode, kad adekvaciu portfeliu tipai (mazai
rizikingas, vidutines rizikos, dideles rizikos), kurie buvo sudaryti
remiantis dvieju menesiu istoriniais duomenimis, nepasikeite pritaikius
tokia pacia portfelio sudeti sudarant remiantis dveju metu duomenimis.
--Is gautu rezultatu matyti, jog pirkti akcijas ar kitus
investicinius vienetus pelningiau tuomet, kai iseina teigiami
rezultatai, t. y. geresni nei tiketasi makroekonominiai rodikliai.
Bendras viso analizuojamo laikotarpio (dveju metu) OMXV pokytis yra -0,4
%. Jis geresnis uz visos birzos vidurki. Taciau pasitelkus i pagalba
adekvataus portfelio modeli, matoma, jog tai nera geriausi rezultatai.
Atsizvelgiant i straipsnyje pateiktus portfelio sprendimu
strategiju praktinius rezultatus galima isskirti keleta teiginiu, j og
remiantis istoriniais duomenimis galima suformuo -ti valdymo
strategijas, kurios uztikrina pranasuma.
Siuo atveju buvo aptartos dvi strategijos--pirmuoju atveju buvo
sudarytas adekvatusis investiciju portfelis su skirtingomis rizikomis,
antruoju--turinciais itaka OMXV indeksui makroekonominiais rodikliais.
Rezultatai parode, jog adekvaciam investiciju portfeliui istoriniu
duomenu laikotarpis itakos beveik neturejo, t. y. portfelio tipo
nepakeite.
doi:10.3846/btp.2010.31
Literatura
Boreika, P.; Pilinkus, D. 2009. Relations between macroeco-nomic
indices and stock prices in the Baltic countries, Economics and
Management 14: 692-699.
Charlie X. C., et al. 2007. Exploring the link between information
quality and systematic risk, Journal of Financial Research 30(3):
335-353. doi:10.1111/j.1475-6803.2007.00217.x
Imran, A., et al. 2010. Causal relationship between macro-economic
indicators and stock exchange prices in Pakistan, African Journal of
Business Management 4(3): 312-319.
Yalcin, A., et al. 2010. Optimal portfolio selection with a
shortfall probability constraint: evidence from alternative
distribu-tion functions, Journal of Financial Research 33(1): 77-102.
doi:10.1111/j.1475-6803.2009.01263.x
Jeffrey R. G. 2007. Macroeconomic news and stock market calendar
and weather anomalies, Journal of Financial Research 30(2): 283300.
doi:10.1111/j.1475-6803.2007.00214.x
Jussi, N., et al. 2006. Global stock market reactions to scheduled
U.S. macroeconomic news announcements, Global Finance Journal 17:
92-104. doi:10.1016/j.gfj.2006.06.003
Khaled, H.; Le, K. N. 2009. The impact of macroeconomic indicators
on Vietnamese stock prices, The Journal of Risk Finance 10: 321-332.
doi:10.1108/15265940910980632
Lynnette D. P. 2007. Stock market reaction to anticipated versus
surprise rating changes, Journal of Financial Research 30(2): 301-320.
doi:10.1111/j.1475-6803.2007.00215.x
Neumeyer, P. A., et al. 2005. Business cycles in emerging
economies: the role of interest rates, Journal of Monetary Economics 52:
345-380. doi:10.1016/j.jmoneco.2004.04.011
Paleckis, K.; Lapinskiene, G. 2009. Impact of sustainable
development indicators on economic growth: Baltic countries in the
context of developed Europe, Verslas: teorija ir praktika [Business:
Theory and Practice] 10(2): 107-117.
doi:10.3846/1648-0627.2009.10.107117
Rutkauskas, A. V. 2005a. Portfelio sprendimai valiutu kursu ir
kapitalo rinkose, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and
Practice] 6(2): 107-116.
Rutkauskas, A. V. 2005b. The double-trump decision management model
in global exchange, Ekonomika [Economics] 72: 84-104.
Rutkauskas, A. V. 2006a. Dvigubo kozirio portfelio naudojimas
sprendimams valdyti globalioje valiutu rinkoje, Verslas: teorija ir
praktika [Business: Theory and Practice] 7(2): 55-72.
Rutkauskas, A. V. 2006b. Adekvaciojo investavimo portfelio
anatomija ir sprendimai panaudojant imitacines technologijas, Ekonomika
[Economics] 75: 52-76.
Simas Baranauskas
Independent researcher, Babiniu Sodu 25-oji g. 32, Vilnius,
Lithuania
E-mail: simas.baranauskas@yahoo.com
Received 20 April 2010; accepted 20 May 2010
Simas Baranauskas
Nepriklausomas tyrejas, Babiniu Sodu 25-oji g. 32, Vilnius, Lietuva
El. pastas: simas.baranauskas@yahoo.com
Iteikta 2010-04-20; priimta 2010-05-20
Simas BARANAUSKAS. Master of Business Administration, independent
investigator. Research interests: macroeco-nomics, management of
finances, risk management.
1 lentele. Makroekonominiai rodikliai
Table 1. Macroeconomic indicators
Daugialypes Determinacijos
Makroekonominiai koreliacijos koeficientas,
rodikliai koeficientas, R F [R.sup.2]
DB palukanu 0,23 1,10 0,05
norma
DB vartotoju 0,01 0,00 0,00
prekiu kainu
indeksas
DB gamybos 0,24 1,25 0,06
uzsakymu
indeksas
DB mazmeninio 0,29 1,73 0,08
pardavimo
indeksas
DB verslo 0,14 0,42 0,02
aktyvumo
indeksas
paslaugu
sektoriuje
DB nedarbo lygis 0,59 0,34
DB bendrasis 0,07 0,02 0,00
vidaus produktas
DB prekybos 0,25 1,31 0,06
balansas
JAV nedarbo 0,03 0,02 0,00
lygis, isskyrus
valstybini ir
zemes ukio
sektoriu
JAV ISM verslo 0,12 0,28 0,01
optimizmo
indeksas
JAV nauju namu 0,44 4,47 0,19
pardavimas
JAV tiketinas 0,23 1,11 0,05
naujas
pardavimas
JAV gamintoju 0,54 7,82 0,29
kainu indeksas
JAV mazmenines 0,26 1,48 0,07
prekybos
indeksas
JAV nedarbo 0,09 0,15 0,01
lygis
JAV bendrasis 0,02 0,00 0,00
vidaus produktas
JAV prekybos 0,25 1,37 0,06
balansas
Pakoreguotas
determinacijos
Makroekonominiai koeficientas,
rodikliai df [R.sup.2] p
DB palukanu 1,20 0,00 0,31
norma
DB vartotoju 1,20 -0,05 0,97
prekiu kainu
indeksas
DB gamybos 1,20 0,01 0,28
uzsakymu
indeksas
DB mazmeninio 1,19 0,04 0,20
pardavimo
indeksas
DB verslo 1,20 -0,03 0,53
aktyvumo
indeksas
paslaugu
sektoriuje
DB nedarbo lygis 1,20 0,31 0,00
DB bendrasis 1,50 -0,19 0,88
vidaus produktas
DB prekybos 1,20 0,01 0,27
balansas
JAV nedarbo 1,20 -0,05 0,88
lygis, isskyrus
valstybini ir
zemes ukio
sektoriu
JAV ISM verslo 1,20 -0,04 0,60
optimizmo
indeksas
JAV nauju namu 1,19 0,15 0,05
pardavimas
JAV tiketinas 1,20 0,00 0,31
naujas
pardavimas
JAV gamintoju 1,19 0,25 0,01
kainu indeksas
JAV mazmenines 1,20 0,02 0,24
prekybos
indeksas
JAV nedarbo 1,20 -0,04 0,70
lygis
JAV bendrasis 1,50 -0,20 0,96
vidaus produktas
JAV prekybos 1,20 0,02 0,26
balansas
Apytiksle Laisvojo
laisvojo nario nario
Makroekonominiai standartine Laisvasis standartine
rodikliai paklaida narys paklaida
DB palukanu 0,02 0,03 0,00
norma
DB vartotoju 0,01 0,03 0,00
prekiu kainu
indeksas
DB gamybos 6,09 44,81 1,31
uzsakymu
indeksas
DB mazmeninio 0,01 0,00 0,00
pardavimo
indeksas
DB verslo 4,74 48,56 1,01
aktyvumo
indeksas
paslaugu
sektoriuje
DB nedarbo lygis 0,01 0,06 0,00
DB bendrasis 0,01 -0,01 0,01
vidaus produktas
DB prekybos 0,57 -7,31 0,12
balansas
JAV nedarbo 284856,74 -247003,77 62423,67
lygis, isskyrus
valstybini ir
zemes ukio
sektoriu
JAV ISM verslo 6,52 44,68 1,39
optimizmo
indeksas
JAV nauju namu 85799,07 448952,38 18722,89
pardavimas
JAV tiketinas 0,04 0,01 0,01
naujas
pardavimas
JAV gamintoju 0,01 0,00 0,00
kainu indeksas
JAV mazmenines 0,01 0,00 0,00
prekybos
indeksas
JAV nedarbo 0,02 0,07 0,00
lygis
JAV bendrasis 0,04 -0,01 0,02
vidaus produktas
JAV prekybos 14,65 -45,57 3,28
balansas
Laisvojo
nario
Makroekonominiai normuotas Reiks.
rodikliai nuokrypis lygmuo
DB palukanu (20) = 5,86 0,00
norma
DB vartotoju (20) = 12,27 0,00
prekiu kainu
indeksas
DB gamybos (20) = 34,24 0,00
uzsakymu
indeksas
DB mazmeninio (19) = 0,38 0,71
pardavimo
indeksas
DB verslo (20) = 47,92 0,00
aktyvumo
indeksas
paslaugu
sektoriuje
DB nedarbo lygis (20) = 34,20 0,00
DB bendrasis (5) = -1,102 0,32
vidaus produktas
DB prekybos (20) = -59,41 0,00
balansas
JAV nedarbo (20) = -3,96 0,00
lygis, isskyrus
valstybini ir
zemes ukio
sektoriu
JAV ISM verslo (20) = 32,04 0,00
optimizmo
indeksas
JAV nauju namu (19) = 23,98 0,00
pardavimas
JAV tiketinas (20) = 0,81 0,43
naujas
pardavimas
JAV gamintoju (19) = 0,97 0,34
kainu indeksas
JAV mazmenines (20) = -1,30 0,21
prekybos
indeksas
JAV nedarbo (20) = 17,77 0,00
lygis
JAV bendrasis (5) = -0,5497 0,61
vidaus produktas
JAV prekybos (20) = -13,91 0,00
balansas
2 lentele. Optimaliu investiciju portfeliu sandara
Table 2.Structure of optimal investment portfolios
Besaliskumo kreives ir
portfelio efektyviosios
linijos lietimosi tasko
koordinates
Besalisk dispersija pelningumo
Investuotojo tipas kreiv [sigma] vidurkis E(R)
Prisiimantis mazesne rizika A1 0,014022 0,010161
Prisiimantis vidutiniska rizika A2 0,030647 0,021039
Prisiimantis didesne rizika A3 0,060357 0,033154
Optimalaus investiciju
portfelio sandara
Investuotojo tipas w1 w2 w3
Prisiimantis mazesne rizika 0,1333 0,3333 0,2
Prisiimantis vidutiniska rizika 0,1333 0 0,3333
Prisiimantis didesne rizika 0 0 0
Optimalaus investiciju
portfelio sandara
Investuotojo tipas w4 w5 w6
Prisiimantis mazesne rizika 0,1333 0,0667 0,1333
Prisiimantis vidutiniska rizika 0,4667 0,0667 0
Prisiimantis didesne rizika 1 0 0
3 lentele. Portfelio pokyciai po makroekonominiu rodikliu paskelbimo
Table 3. Portfolio changes after announcement of macroeconomic
indicators
Pokyciai ALT1L, AVG1L, CTS1L, IVL1L,
% % % %
1 2 3 4 5
Investicinis portfelio pokytis
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje -0,19 -2,01 2,33 0,51
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis -1,06 -0,87 -0,69 0,09
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis 0,51 -1,25 0,21 -1,37
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis -0,25 -1,38 0,62 -0,26
Bendras portfelio pokytis -0,33
Investicinis portfelio pokytis -1,12 -2,4 -0,32 -2,04
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis 2,29 -3,29 0,29 -4,98
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis 0,59 -2,85 -0,02 -3,51
Bendras portfelio pokytis -1,77
Investicinis portfelio pokytis -1,54 1,61 -0,46 -2,2
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis -0,04 2,37 0,21 0,65
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis 0,27 1,25 -1,03 -2,35
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis -0,44 1,74 -0,43 -1,30
Bendras portfelio pokytis -0,03
Investicinis portfelio pokytis -2,7 -3,94 -0,68 -2,41
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis -1,01 -0,49 -0,66 -0,59
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis 1,43 -0,82 -0,52 -2,36
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis -0,76 -1,75 -0,62 -1,79
Bendras portfelio pokytis -1,02
Investicinis portfelio pokytis -2,64 -0,67 1,06 -0,52
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis -14,33 0,14 -0,21 0
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu indeksa
Bendras pokytis -8,49 -0,27 0,43 -0,26
Bendras portfelio pokytis -1,78
Investicinis portfelio pokytis -0,29 -0,77 0,08 -1,72
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis 2,05 0,81 0,1 1,92
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis -0,29 0,95 -0,58 -2,29
paskelbus gamintoju kainu indeksa
Bendras pokytis 0,49 0,33 -0,13 -0,70
Bendras portfelio pokytis -0,11
SEB
NVS
akciju
Pokyciai UKB1L, fondas, OMXV,
% % %
1 6 7 8
Investicinis portfelio pokytis
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje 1,41 0,14 0,44
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis -0,75 -0,39 -0,17
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis -2,22 -0,28 -0,73
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis -0,52 -0,18 -0,15
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis -3,06 -0,45 -1,21
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis -1,87 -4,27 -1,8
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis -2,47 -2,36 -1,51
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis -0,27 -0,48 -0,84
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis 0,12 0,36 0,34
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis 0,27 0,78 -0,15
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis 0,04 0,22 -0,22
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis -2,12 0,41 -0,85
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis -0,21 -0,29 0,07
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis -2,08 0,66 -0,58
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis -1,47 0,26 -0,45
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis -1,05 0,02 -0,66
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis -1,99 -1,14 -1,2
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu indeksa
Bendras pokytis -1,52 -0,56 -0,93
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis -1,07 -0,54 -0,54
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis -0,72 0,28 0,04
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis 0,66 -0,61 -0,38
paskelbus gamintoju kainu indeksa
Bendras pokytis -0,38 -0,29 -0,29
Bendras portfelio pokytis
Pokyciai Kai mazesne
uz spejama
1 9
Investicinis portfelio pokytis
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis Kai tokia
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje pat kaip
Britanijoje spejama
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis Kai didesne
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje uz spejama
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis Kai mazesne
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje uz buvusi
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu
indeksa
Bendras pokytis
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis Kai tokia
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje pati uz pries
Britanijoje tai buvusia
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu indeksa
Bendras pokytis
Bendras portfelio pokytis
Investicinis portfelio pokytis Kai didesne
paskelbus nedarbo lygi Didziojoje uz buvusi
Britanijoje
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus nauju namu pardavima
Investiciju portfelio pokytis
paskelbus gamintoju kainu indeksa
Bendras pokytis
Bendras portfelio pokytis
4 lentele. Bendrasis portfeliu pelnas/nuostolis
Table 4. General portfolio return/loss
Mazai rizikingo Vidutines rizikos
Pokytis portfelio pelnas/ portfelio pelnas/
nuostolis, % nuostolis, %
Investiciju portfelio pokytis -0,02 0,00
paskelbus nauju namu pardavima
JAV
Investiciju portfelio pokytis -0,13 -0,21
paskelbus nedarbo lygi DB
Investiciju portfelio pokytis -0,06 -0,31
paskelbus gamintoju kainu
indeksa JAV
Dvieju menesiu investiciju 0,20 0,40
portfeliu pokytis
Dideles rizikos OMXV
Pokytis portfelio pelnas/ bendras
nuostolis, % pokytis,%
Investiciju portfelio pokytis 0,28 0,00
paskelbus nauju namu pardavima
JAV
Investiciju portfelio pokytis -1,51 -0,72
paskelbus nedarbo lygi DB
Investiciju portfelio pokytis -2,32 -0,48
paskelbus gamintoju kainu
indeksa JAV
Dvieju menesiu investiciju 1,74 -0,4
portfeliu pokytis