The influence of market concentration on the results of enterprise commercial activities/Rinku koncentracijos itaka komercines veiklos rezultatams.
Ginevicius, Romualdas ; Petraskevicius, Vladislavas ; Simkunaite, Jolita 等
1. Ivadas
Musu dienu situacijai budinga tai, kad Lietuva ekonomikos
globalizacijos salygomis integruojasi i pasaulines rinkas, siekia tapti
lygiaverte Europos Sajungos (ES) rinkos dalyve. Siekiant siu tikslu
tenka patirti vis didejancia konkurencija tiek salies viduje, tiek
uzsienio rinkose. Ukio subjektai gali sekmingai veikti, ar netgi islikti
tik didindami savo konkurencinguma. Pagrindine Lietuvos eksportuojamu
prekiu dali sudaro pramones gaminiai, todel salies konkurencingumas
tarptautinese rinkose priklauso visu pirma nuo pramones imoniu.
Siandiena imones sekme lemia sugebejimas gaminti tokia produkcija,
kuria astrios konkurencijos salygomis galima realizuoti rinkoje. Norint
islaikyti uzimamas pozicijas ir jas didinti, reikia sugebeti
prisitaikyti prie nuolat kintanciu isores salygu. Vienas is esminiu
budu--gamybos mastu didinimas. Tik tokiu budu imone gali plesti uzimama
rinkos dali ar bendros rinkos augimo salygomis bent islaikyti uzimamas
pozicijas (Ginevicius 1998).
Gamybos mastu didinimas is esmes reiskia jos koncentracija. Siam
fenomenui tiek teoretikai, tiek praktikai skiria nuolatini demesi. Jos
svarba ypac isauga siandiena, rinku globalizacijos ir del to
spartejancios konkurencijos salygomis. Nepaisant to, lieka dar daug iki
galo neissprestu aktualiu klausimu--koncentracijos matavimas,
racionalios jos ribos, poveikis komercines veiklos rezultatams ir kt.
Lietuvoje siam klausimui skiriama per mazai demesio. Valstybes
mastu nevedama statistika apie pasiekta rinku koncentracijos laipsni.
Tai apsunkina jos pasekmiu, tiek teigiamu, tiek neigiamu, tyrima. Siame
straipsnyje, remiantis ivairiais rinku koncentracijos kiekybinio
ivertinimo budais, bandoma nustatyti pasirinktu rinku koncentracijos
laipsni ir itaka komercines veiklos rezultatams.
2. Koncentracija--atsakas i didejancia konkurencija rinkose
Siekimas didinti uzimamos rinkos dali siandiena tampa viena is
pagrindiniu imoniu konkurencingumo salygu. Tik islaikydamos tempus, ne
mazesnius uz bendros rinkos augima, jos gali ta dali padidinti arba bent
jau islaikyti (Ginevicius 1998).
Pagrindine imoniu augimo strategija, kurios sekmingo igyvendinimo
rezultatas yra poziciju rinkoje gerinimas, apibudinama kaip
koncentracija. Siandiena pletros strategijos, taip pat ir koncentracija,
yra populiarios todel, kad pletra yra siejama su galimybe efektyviai
prisitaikyti prie kintanciu isores salygu, taigi su sekme. Tyrimai rodo,
kad pletros strategij os taikomos sesis kartus dazniau negu veiklos
stabilumo, tokios kaip penetracijos (Ginevicius 1998), ir septynis kartu
dazniau negu islaidu mazinimo strategijos (Wheelen, Hunger 1990).
Koncentracija, kaip imones pletros strategija, yra prasminga tokiu
atveju, kai pramones veiklos patrauklumas yra zemas, o jos konkurencine
pozicija yra stipri arba vidutine. Visais kitais atvejais tikslinga
veiklos stabilumo strategija (Wheelen, Hunger 1988a, 1990).
Koncentracija suprantama kaip imones orientavimasis i esama veikla.
Siekdami pelningos jos pletros, ukio subjektai orientuojasi i tam tikra
rinka, nukreipia turimus isteklius, diegia naujas technologijas
(Wheelen, Hunger 1988a, 1988b; Vasiliauskas 2006).
Dauguma autoriu, koncentracija suvokdami kaip imones pletra, ja
apibudina gana ivairiai. Vienu atveju ji suprantama kaip "vieno
produkto gamybos pasirinkimas ir visu pastangu sios gamybos tobulinimui,
pletrai, vystymui nukreipimas" (Zakarevicius 1999). Teigiama, kad
si strategija taikoma isisavinant visiskai naujas veiklos sritis,
pradedant gaminti is esmes naujus produktus, kai butina visu medziaginiu
ir intelektiniu istekliu koncentracija vienoje sferoje. Todel
koncentruotose imonese vyksta tiek veiklos apimciu, tiek turinio
koncentravimas.
Pramones koncentracija apibudinama taip pat kaip procesas, kurio
metu nedaugelis tam tikrai veiklai priklausanciu pramones imoniu
parduoda didesne dali produkcijos (Glossary ... 2010). Toks pramones
koncentracijos apibudinimas leidzia teigti, kad pramones koncentracija
lemia rinkos koncentracija.
Kitu autoriu nuomone, "pramones koncentracija vyksta tuomet,
kai mazas skaicius firmu parduoda didziausia kieki visu tam tikros
pramones sakos pagamintu produktu" (Gilligan 2006). Taigi siuo
atveju kalbame ne apie vienos, atskirai paimtos imones koncentracijos
strategija, taciau apie visos pramones veiklos koncentracija. Cia velgi
galima iziureti pramones koncentracijos sasajas su rinkos koncentracija.
Galima rasti ir toki koncentracijos apibudinima: "Imone,
koncentruodama savo veikla, siekia uzimti didesne vienos ar keliu
mazesniu rinku dali, uzuot siekdama mazos dalies dideleje rinkoje"
(Dictionary... 2005). Toks apibrezimas, ko gero, neatskleidzia
koncentracijos esmes, nes pabreziamas tik galutinis jos tikslas didesnes
rinkos uzemimas. Be to, tokia strategija gali buti pavojinga tuomet, kai
sumazeja produkcijos paklausa arba padideja koncentracija.
Koncentracijos procesas suvokiamas taip pat "kaip gamybos
priemoniu, darbo istekliu ir produkcijos gamybos sutelkimas vis
didesnese imonese" (Ginevicius, Andriuskevicius 2000). Taigi ji
suvienija dvi imones augimo formas--gamybos masto ir produkcijos
asortimento.
Apibendrintai galima tvirtinti, kad is esmes koncentracijos
strategijos tikslas--islaikyti konkurencinguma. Tai patvirtina ir M. E.
Porteris, koncentracija ivertindamas kaip viena is konkurencinio
pranasumo isigijimo strategiju (Porter 1998). Jo sukurta konkurencinio
pranasumo teorija grindziama teze, kad toki pranasuma galima pasiekti
tik pateikiant vartotojui didesne verte. Ja galima sukurti siulant
rinkai bazini produkta zemesne kaina. Brangesnei prekei reiketu suteikti
papildoma verte, kuri kompensuotu padidejusia kaina (Porter 1998, 1990).
Abu siuos konkurencinio pranasumo isigijimo budus jis velgi sieja su
veiklos apimtimi.
Galimi ivairus koncentracijos budai. Jie itraukti i Lietuvos
Respublikos konkurencijos istatyma (Lietuvos Respublikos konkurencijos
istatymas 2000). Pirma, tai susijungimas, kai prie ukio subjekto,
tesiancio veikla, prijungiami vienas ar keletas kitu ukio subjektu,
kurie kaip savarankiski ukio subjektai baigia veikla; kai isteigiamas
naujas ukio subjektas is dvieju ar daugiau ukio subjektu, kurie kaip
savarankiski ukio subjektai baigia veikla. Antra, tai kontroles
igijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys,
kurie turi vieno ar daugiau ukio subjektu kontrole, arba ukio subjektas
ar keletas ukio subjektu, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia
nauja ukio subjekta arba igauna kito ukio subjekto kontrole isigydami
imone ar jos dali, visa ukio subjekto turta ar turto dali, ar kitus
vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu
budu.
Is to, kas pasakyta iseina, kad, apibudinant galimus ukio subjektu
koncentracijos budus, nepabreziami esminiai momentai, kurie sia gamybos
koncentracijos forma skiria nuo kitu imones pletros formu, pvz.,
kooperacijos.
Rinkos ekonomikoje bet kuri imone, pries iteisindama bendros
veiklos sutarti su kita imone, yra savarankiska tiek teisiskai, tiek
ukiskai. Norint atsakyti i klausima, koki kelia pasirinko imone,
siekdama strategiskai prisitaikyti prie isores salygu, koncentracija ar
kooperacija, reikia ziureti, kas atsitiko su jos teisiniu ir ukiniu
savarankiskumu. Imoniu kooperacija turime tik tada, kai imone, sudariusi
bendros veiklos sutarti su kita (ar kitomis) imone, islaiko tiek
teisini, tiek ukini savarankiskuma. Visais kitais atvejais turesime
gamybos koncentracija (Ginevicius, Andriuskevicius 2000) (1 pav.).
[FIGURE 1 OMITTED]
Mokslineje literaturoje skiriama gamybos ir rinkos koncentracija.
Gamybos koncentracijos kiekybine israiska yra imones gamybine programa
(Ginevicius, Andriuskevicius 2000). Sios koncentracijos procesa galima
apibudinti tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesioginis rodiklis--turimos
technines irangos bei personalo kiekis. Netiesioginis jos rodiklis,
kitaip tariant, kokybine koncentracijos israiska, yra imones vadybos
laipsnis, t. y. jos pozicijos aktyvumas aplinkos atzvilgiu, siekiu
santykis su turimomis galimybemis ir istekliais, komandinio bei grupinio
darbo kultura, sugebejimas mokytis ir spresti problemines situacijas ir
kt. (Ginevicius, Andriuskevicius 2000).
Esminiu rinkos koncentracijos pozymiu laikoma rinkos struktura,
parodanti rinkos dalyviu skaiciu bei ju veiklos masta.
Gamybos ir rinkos koncentracijos sutapatinti negalima, nes ji yra
tik vienas is gamybos koncentracijos rezultatu. Gamybos koncentracijos
rezultatas yra imones augimas, paprastai pasireiskiantis gaminiu
asortimento pletimu, t. y. diversifikavimusi (Ginevicius 1998;
Ginevicius, Petraskevicius 2008). Tokios imones savo produkcija
realizuoja skirtingose rinkose, todel is to, kiek savo produkcijos jos
realizuoja atskirai paimtoje rinkoje, negalima spresti apie gamybos
koncentracija.
3. Rinkos koncentracijos matavimo budai
Daugeliu atveju koncentracijos matavimai remiasi jos kreives
koncepcija, kai koordinaciu sistemos abscisiu asyje mazejanciais
dydziais atidedami rinkos dalyviai, o ordinaciu--atitinkamos ju
kaupiamosios reiksmes (Piesch 1975). Matai, pagristi sia koncepcija, yra
arba diskretiniai, arba kaupiamieji. Pirmieji ivertina tik dali
koncentracijos kreives tasku, kaupiamieji--visu jos ordinaciu asies
rinkos dalyviu dydzio reiksmes.
Tarp diskretiniu koncentracijos matu zinomiausias ir dazniausiai
naudojamas vadinamasis koncentracijos indeksas KI (Erlat, Akyuz 2005;
Measuring ... 2003; Subodh 2006):
[KI.sub.m] = [m.summation over (i=1)] [P.sub.i], (1)
cia: m--i-tasis rinkos dalyvis; [P.sub.i] - i-tojo rinkos dalyvio
pardavimo santykine dalis is bendros pardavimo sumos.
Tarp kaupiamuju koncentracijos matu zinomiausias ir dazniausiai
naudojamas yra Herfindalo-Hirschmano indeksas HHI (Herfindahl 1950;
Slavin 1991):
HHI = [(%[S.sub.1]).sup.2] + [(%[S.sub.2]).sup.2] +
[(%[S.sub.3]).sup.2] + ... + [(%[S.sub.i]).sup.2] + ... +
[(%[S.sub.n]).sup.2], (2)
cia %S--procentine kiekvieno rinkos dalyvio uzimama rinkos dalis
mazejimo tvarka.
Be to, koncentracijai tirti naudojami ir kiti jos rodikliai:
entropijos matas (Lipsey et al. 1982), Rosenbluto indeksas, Horvato
indeksas, GIN indeksas, GRS koeficientas ir kt. (Ginevicius 1998, 2005;
Ginevicius, Cirba 2007, 2009). Skaiciuojami ivairus daugumos siu
rodikliu, siekiant isvengti trukumu, variantai.
Pries pradedant analizuoti Lietuvos pasirinktu pramones veiklu
koncentracija is visos gausybes siulomu jos rodikliu, reikia pasirinkti
tam tikrus. Koncentracijos indekso buvo atsisakyta del tos priezasties,
kad jis parodo tik viena koncentracijos kreives taska. Zinoma, sis matas
leidzia aprepti ir keleta jos tasku, taciau musu uzdavinys--apimti visa
nagrinejamos rinkos struktura, taigi mus domina visu rinkos dalyviu
pardavimo apimtys.
Is kaupiamuju koncentracijos matu buvo parinkti sie rodikliai:
Herfindalo-Hirschmano indeksas HHI, GIN indeksas, taip pat GRS
koeficientas. Pirmasis bus naudojamas todel, kad jis yra labiausiai
paplites, o kiti du todel, kad jie perteikia tikslesni rinkos
koncentracijos vaizda (Ginevicius, Cirba 2007, 2009).
4. Lietuvos pramones veiklu atrinkimas ju koncentracijos laipsnio
skaiciavimas
Lietuvos pramones veiklos ju koncentracijos laipsniui nustatyti
buvo atrinktos vadovaujantis keliais kriterijais. Pirma, isskirtos tos,
kuriose veikia pakankamai daug imoniu (Duomenys apie ... 2006). Antra,
norint aiskiau nustatyti rinku koncentracijos poveiki veiklu komercines
veiklos rezultatams, i nagrinejamu veiklu imti buvo itrauktos tos, kuriu
skirtingas koncentracijos laipsnis. Tai buvo nustatyta remiantis
koncentracijos indeksu (1). Is viso atrinkta 13 pramones veiklu.
Buvo skaiciuota remiantis 1 lenteleje nurodytomis pramones
veiklomis.
5. Pramones veiklu koncentracijos laipsnio skaiciavimai
Pramones veiklu koncentracija skaiciuota remiantis 2006 metu imoniu
pardavimo pajamomis (Duomenys apie. 2006). Skaiciavimu rezultatai
pateikti 2 lenteleje. Matoma, kad skirtingi koncentracijos rodikliai
duoda nevienodas reiksmes. Maziausios nagrinejamu rinku koncentracijos
reiksmes gautos remiantis GIN indeksu, didziausiu GRS koeficientu. HHI
indeksas duoda vidurini vaizda.
Analizuojant skaiciavimu rezultatus isryskeja atskiru
koncentracijos rodikliu trukumai. Ir be skaiciavimu aisku, kad Lietuvoje
labiausiai koncentruota nevalytos naftos gavyba (EVRK kodas: 11).
Tokio pobudzio imones yra tik keturios, todel logiska, kad siai
veiklai apskaiciuoto koncentracijos rodiklio reiksme turetu buti
didziausia. Rezultatai rodo, kad toki rezultata duoda tik GIN indeksas,
HHI indeksas suteikia trecia, o GRS koeficientas--5 vietas.
6. Nagrinejamu veiklos rusiu komercines veiklos rezultatu
kompleksinis kiekybinis ivertinimas
Nagrinejamu veiklos rusiu koncentracijos itaka ju komercines
veiklos rezultatams galima nustatyti taikant koreliacine regresine
analize pagal si modeli:
[E.sub.j] = f ([K.sub.i]), (3)
cia: [E.sub.j] - j-osios pramones sakos komercines veiklos
efektyvumas; [K.sub.i] - i-tosios koncentracijos rodiklis. Is (3)
formules matyti, kad, norint nustatyti ieskoma rysi, reikia kiekybiskai
isreiksti nagrinejamu pramones veiklos rusiu komercines veiklos
rezultatus. Juos gerai atspindi finansinio aktyvumo koeficientai (Imoniu
finansiniai rodikliai 2007).
Svarbiausi is ju yra sie:
--einamojo likvidumo;
--kritinio likvidumo;
--bendrojo mokumo (likvidumo);
--isiskolinimo;
--manevringumo.
Nagrinejamu pramones veiklu siu koeficientu reiksmes pateiktos 3
lenteleje.
Is 3 lenteles matyti, kad koeficientu reiksmes yra geresnes vienu
pramones veiklos rusiu, kitos--kitu. Norint gauti apibendrinta vaizda,
juos reikia sujungti i viena dydi. Tai galima atlikti remiantis
daugiakriteriniais metodais. Labiausiai paplites ir taikomas yra SAW
(Simple Additive Weighting) metodas:
[S.sub.j] = [m.summation over (i=1)] [[omega].sub.i][[??].sub.ij],
(4)
cia: [S.sub.j] - j-asis pramones sakos finansinio aktyvumo
kompleksinis kiekybinio ivertinimo rodiklis; [w.sub.i] - i-tasis
finansinio veiklos koeficiento svoris (nustato ekspertai); [[??].sub.ij]
- j-osios pramones sakos i-tojo finansines veiklos koeficiento
normalizuota reiksme. Finansines veiklos koeficientu reiksmiu
normalizavimas, butinas (4) formulei taikyti, atliekamas pagal tokia
formule:
[[??].sub.ij] = [r.sub.ij]/[m.summation over (i=1)] [r.sub.ij], (5)
cia [r.sub.ij] - i-tojo finansines veiklos aktyvumo koeficiento
reiksme.
Nagrinejamu pramones veiklu finansinio aktyvumo koeficientu svoriai
paimti is literaturos (Ginevicius, Podvezko 2008). Ju reiksmes duotos 4
lenteleje.
Turint finansinio aktyvumo koeficientu svorius bei normalizuotas
reiksmes galima atlikti veiklu finansinio aktyvumo kompleksini
ivertinima SAW metodu. Skaiciavimu rezultatai pateikti 5 lenteleje. Is
lenteles matoma, kad finansiskai aktyviausia yra nevalytos naftos
gavyba, maziausiai aktyvi--radijo, televizijos ir rysiu irangos bei
aparaturos gamyba.
7. Rinku koncentracijos itakos nagrinejamu pramones veiklu
finansiniam aktyvumui koreliacine regresine analize
Atliekant rinku koncentracijos itakos nagrinejamu pramones saku
veiklos rezultatams analize kaip funkcija buvo imtas ne vien tik
finansinis aktyvumas, bet ir bendrasis pelningumas bei pajamos is
pardavimo. Tai leidzia kalbeti apie rinku koncentracijos itaka ne vien
tik finansiniam aktyvumui, bet ir komercinei veiklai apskritai.
Skaiciavimu rezultatai pateikti 6 lenteleje.
Tolesnei analizei imsime tas lygtis, kuriu rysio stiprumas buvo
didziausias. Jis yra tada, kai koncentracija apskaiciuota remiantis GIN
indeksu. Gauti koreliaciniai regresiniai modeliai pateikti 7 lenteleje.
Is 7 lenteles matyti, kad nagrinejamu pramones veiklu koncentracija
daro labai stipria itaka bendrajam pelningumui ir finansiniam aktyvumui.
Nuostaba is pirmo zvilgsnio kelia tai, kad, augant koncentracijai,
pajamos is pardavimo mazeja. Norint paaiskinti si reiskini, reikia
prisiminti bendrojo pelningumo formule:
Bendrasis pelningumas = Bendrasis pelnas/Pajamos is pardavimo. (6)
Is (6) formules matoma, kad bendrasis pelningumas auga tada, kai
bendrojo pelno augimo tempai yra didesni uz pajamu is pardavimo augimo
tempus. Vadinasi, pramones veiklu koncentracija sudaro palankias salygas
mazinti parduodamu prekiu savikaina, taigi ir mazinti pajamas is
pardavimo. Del to bendrasis pelnas auga sparciau uz pajamas is
pardavimo, o tai didina bendraji pelninguma.
8. Isvados
Rinku globalizacijos rezultatas--didejanti konkurencija, todel
imones turi ieskoti budu tapti konkurencingos. Pletros strategija,
uztikrinanti uzimamu poziciju rinkoje islaikyma ir pagerinima, yra
gamybos koncentracija. Jai kaip imoniu pletros strategijai tirti
Lietuvoje skiriama per mazai demesio, o tai apsunkina jos pasekmiu, tiek
teigiamu, tiek neigiamu, nustatyma.
Nagrinejant koncentracijos fenomena, svarbi vieta tenka jos
pasirinkto lygio, taip pat itakai imoniu komercines veiklos rezultatams
nustatyti.
Gamybos koncentracijos rezultatas--rinkos koncentracija. Jos lygiui
nustatyti gerai tinka kaupiamieji matai, nes jie ivertina visus
nagrinejamos rinkos dalyvius. Tyrimuose buvo naudojami trys
koncentracijos indeksai: Herfindalo Hirschmano, GIN, GRS.
Koncentracijos analizei atrinkta trylika pramones veiklos rusiu,
tos, kuriose sukoncentruota daug imoniu, taip pat tos, kurios labai
skiriasi pasiektu koncentracijos laipsniu.
Koncentracijos skaiciavimo rezultatai parode, kad didziausios jos
reiksmes gautos remiantis GRS indeksu, maziausios--GIN indeksu.
Herfindalo-Hirschmano indeksas duoda vidurini rezultata.
Nagrinejamu pramones veiklu komercines veiklos rezultatus rodo
finansinio aktyvumo koeficientai (einamojo, kritinio likvidumo, bendrojo
mokumo, isiskolinimo ir manevringumo), bendrojo pelningumo rodiklis bei
pajamos is pardavimo. Apibendrintas veiklos finansinio aktyvumo vaizdas
gautas taikant daugiakriterinio vertinimo SAW buda.
Pramones veiklu koncentracijos itakos ju veiklos rezultatams
koreliacine regresine analize parode, kad koncentracija daro labai
stipria itaka bendrajam pelningumui ir finansiniam aktyvumui. Taip pat
matoma, kad augant koncentracijai, bendrasis pelnas auga sparciau uz
pajamas is pardavimo, o tai didina bendraji pelninguma.
doi: 10.3846/btp.2010.21
Literatura
Dictionary ofMarketingTerms [interaktyvus]. 2005. Chicago: The
American Marketing Association [ziureta 2010 m. vasario 9 d.]. Prieiga
per interneta: <http://marketingpower.com/>.
Erlat, G.; Akyuz, O. 2001. Country Concentration of Turkish Exports
and Imports over Time [interaktyvus]. Economicswebinstitute [ziureta
2010 m. sausio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://
www.economicswebinstitute.org/essays/conexp.htm>.
Gilligan, T. W. 2006. Industrial Concentration [interaktyvus]. The
Concise Encyclopedia of Economics [ziureta 2010 m. sausio 22 d.].
Prieiga per interneta: <http://www.econlib.
org/library/Enc/IndustrialConcentration.html>.
Ginevicius, R. 1998. Imoniu veiklos diversifikacija
[Diversification of Enterprises Activities]. Vilnius: Technika.
Ginevicius, R. 2005. Rinkos absoliucios koncentracijos matavimo
problematika, is Siuolaikinis verslas: tobulinimo prioritetai. Vilnius:
Technika, 12-36.
Ginevicius, R.; Andriuskevicius, A. 2000. Gamybos koncentracija
rinkos ekonomikoje, Ekonomika: mokslo darbai [Economics. Science works]
51: 20-29.
Ginevicius, R.; Cirba, S. 2007. Determining market concentrations,
Journal of Business Economics and Management 8(1): 3-10.
Ginevicius, R.; Cirba, S. 2009. Additive measurement of market
concentration, Journal of Business Economics and Management 10(3):
191-198. doi:10.3846/1611-1699.2009.10.191-198
Ginevicius, R.; Petraskevicius, V. 2008. Imoniu veiklos
diversifikacijos matavimo problematika, Verslas: teorija ir praktika
[Business: Theory and Practice] 9(3): 215-220.
doi:10.3846/16480627.2008.9.215-220
Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2008. Daugiakriterinio vertinimo budu
suderinamumas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and
Practice] 9(1): 73-80. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.73-80
Glossary of Economics Terms. 2010. Economics Dictionary
[interaktyvus]. New York: The New York Times Company [ziureta 2010 m.
vasario 3 d.]. Prieiga per interneta: <http://
economics.about.com/od/economicsglossary/Glossary_of_
Economics_Terms_Economics_Dictionary.htm >.
Herfindahl, O. C. 1950. Concentration in the Steel Industry.
Columbia University.
Imoniu finansiniai rodikliai 2006. 2007. Vilnius: Statistikos
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes.
Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymas [interaktyvus]. 2000
[ziureta 2010 m. vasario 10 d. ]. Prieiga per interneta: <http://
www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=111197>.
Lipsey, R. G.; Purvis, D. D.; Sparks, G. R.; Steiner, O. P. 1982.
Economics. Fourth Edition. New York: Harpers&Row, Publishers.
Measures of Concentration. Oligopoly Watch [interaktyvus]. 2003
[ziureta 2010 m. kovo 8 d.]. Prieiga per interneta: <http://
www.oligopolywatch.com/2003/08/15.html>.
Piesch, W. 1975. Statistische Konzentrationsmasse, Formale
Eigenschaften und verteilungstheoretische Zusammenhaenge. Tuebingen.
Porter, M. E. 1990. The Competitive Advantage of Nations. New York:
The Free Press.
Porter, M. E. 1998. Competitive Strategy: Techniques for Analyzing
Industries and Competitors. New York: The Free Press.
Slavin, S. L. 1991. Introduction to Economics. Second Edition.
Homewood: Irvin.
Duomenys apie imoniu pardavimo pajamas 2006 metais. Vilnius:
Statistikos departamentas prie LR Vyriausybes.
Subodh, K. 2002. Market Concentration, Firm Size and In-novative
Activity [interaktyvus], [ziureta 2010 m. sausio 29 d.]. Prieiga per
interneta: <http://www.wider.unu.edu/
publications/workingpapers/discussion-papers/2002/
en_GB/dp2002108/_files/78091804849014853/default/dp2002-108.pdf>.
Vasiliauskas, A. 2006. Strateginis valdymas [Strategic management].
Kaunas: Technologija.
Wheelen, T. L.; Hunger, J. D. 1988a. Corporate Strategies of a
Company Operating Primarily in One Industry. Upper Saddle River: Person
Prentice Hall.
Wheelen, T. L.; Hunger, J. D. 1988b. Major Corporate Growth
Strategies. Upple Sadle River: Person Prentice Hall.
Wheelen, T. L.; Hunger, J. D. 1990. Strategic Management. Third
Edition. Upper Saddle River: Person Prentice Hall.
Zakarevicius, P. 1999. Organizacijos strategijos koregavimas,
Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations:
Systematic Research] 12: 249-258.
Romualdas Ginevicius (1), Vladislavas Petraskevicius (2), Jolita
Simkunaite (3)
Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223
Vilnius , Lithuania
E-mails: (1) romualdas.ginevicius@vgtu.lt; (2) pejavl@takas.lt; (3)
jolita.simkunaite@gmail.com
Received 23 March 2010; accepted 3 May 2010
Romualdas Ginevicius (1), Vladislavas Petraskevicius (2), Jolita
Simkunaite (3)
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11,
LT-10223 Vilnius, Lietuva
El. pastas: (1) romualdas.ginevicius@vgtu.lt; (2) pejavl@takas.lt;
(3) jolita.simkunaite@gmail.com
Iteikta 2010-03-23; priimta 2010-05-03
Romualdas GINEVICIUS. Professor, Dr Habil, Head of the Department
of Enterprise Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical
University, construction engineer and economist. The author of more than
350 research papers and over 20 scientific books; editor-in-chief of the
"Journal of Business Economics and Management" (located in ISI
database "Web of Science") and the journal "Business:
Theory and Practice". Research interests: organization theory,
complex quantitative evaluation of social processes and phenomena.
Vladislavas PETRASKEVICIUS. Doctor, Associate Professor. Dept of
Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University.
Research interests: business management, logistics, competition theory.
Jolita SIMKUNAITE. Head of the Department of Quality Management,
Master of Business Management. Research interests: market concentration,
quality management, organization theory.
1 lentele. Pramones veiklu koncentracijos rodikliai
Table 1. Industrial activities, for which the
concentration criteria values are calculated
Eil. Nr. Pramones veikla ir kodas
1 Zuvininkyste (EVRK sekcija: B)
2 Durpiu gavyba ir aglomeravimas (EVRK kodas: 10)
3 Nevalytos naftos gavyba (EVRK kodas: 11)
4 Akmens, smelio ir molio karjeru eksploatavimas
(EVRK kodas: 14)
5 Odos ir odos dirbiniu gamyba (EVRK kodas: 19)
6 Plausienos, popieriaus ir popieriaus gaminiu
gamyba (EVRK kodas: 21)
7 Chemikalu ir chemijos pramones gaminiu
gamyba (EVRK kodas: 24)
8 Pagrindiniu metalu gamyba (EVRK kodas: 27)
9 Istaigos irangos ir kompiuteriu gamyba (EVRK
kodas: 30)
10 Elektros masinu ir aparaturos gamyba (EVRK kodas:
31)
11 Radijo, televizijos ir rysiu irangos bei
aparaturos gamyba (EVRK kodas: 32)
12 Varikliniu transporto priemoniu, priekabu ir
puspriekabiu gamyba (EVRK kodas: 34)
13 Metalo atlieku ir lauzo perdirbimas (37)
2 lentele. Pramones veiklu koncentracijos laipsnio
skaiciavimu rezultatai
Table 2. The results of calculating the degree
of industrial activities' concentration
Koncentracijos rodiklio
reiksme
Eil. Pramones veikla ir
Nr. kodas HHI GIN GRS
1 Zuvininkyste (EVRK 0,361 0,019 0,567
sekcija: B)
2 Durpiu gavyba ir 0,145 0,073 0,218
aglomeravimas (EVRK
kodas: 10)
3 Nevalytos naftos 0,346 0,282 0,447
gavyba (EVRK kodas:
11)
4 Akmens, smelio ir 0,090 0,034 0,173
molio karjeru
eksploatavimas (EVRK
kodas: 14)
5 Odos ir odos 0,124 0,030 0,277
dirbiniu gamyba
(EVRK kodas: 19)
6 Plausienos, 0,089 0,018 0,178
popieriaus ir
popieriaus gaminiu
gamyba (EVRK kodas:
21)
7 Chemikalu ir 0,187 0,014 0,295
chemijos pramones
gaminiu gamyba (EVRK
kodas: 24)
8 Pagrindiniu metalu 0,360 0,067 0,575
gamyba (EVRK kodas:
27)
9 Istaigos irangos ir 0,262 0,053 0,461
kompiuteriu gamyba
(EVRK kodas: 30)
10 Elektros masinu ir 0,232 0,017 0,452
aparaturos gamyba
(EVRK kodas: 31)
11 Radijo, televizijos 0,215 0,032 0,432
ir rysiu irangos bei
aparaturos gamyba
(EVRK kodas: 32)
12 Varikliniu 0,202 0,052 0,396
transporto
priemoniu, priekabu
ir puspriekabiu
gamyba (EVRK kodas:
34)
13 Metalo atlieku ir 0,245 0,028 0,452
lauzo perdirbimas
(37)
3 lentele. nagrinejamu pramones saku finansinio aktyvumo
koeficientai 2006 metu
Table 3. The coefficients of the financial activity of the
considered branches of industry in 2006
Eil. EVRK Pramones sakos Finansinio aktyvumo koeficientai
Nr. kodas
einamojo kritinio bendrojo
likvidumo likvidumo mokumo
(likvidumo)
1 5 Zuvininkyste 1,01 0,81 0,46
2 10 Durpiu gavyba ir 1,22 0,41 0,92
aglomeravimas
3 11 Nevalytos naftos 5,15 3,8 7,42
gavyba
4 14 Akmens, smelio ir 2,63 2,06 2,2
molio karjeru
eksploatavimas
5 19 Odos ir odos 1,58 0,93 0,33
dirbiniu gamyba
6 21 Plausienos, 1,09 0,72 0,85
popieriaus ir
popieriaus gaminiu
gamyba
7 24 Chemikalu ir 1,25 0,69 1,24
chemijos pramones
gaminiu gamyba
8 27 Pagrindiniu metalu 1,83 1,06 1,17
gamyba
9 30 Istaigos irangos ir 1,48 0,92 0,67
kompiuteriu gamyba
10 31 Elektros masinu ir 2,75 1,94 1,53
aparaturos gamyba
11 32 Radijo, televizijos 0,62 0,28 0,53
ir rysiu irangos bei
aparaturos gamyba
Varikliniu
transporto
12 34 priemoniu, priekabu 1,22 0,57 0,64
ir puspriekabiu
gamyba
13 37 Metalo atlieku ir 1,38 0,72 0,39
lauzo perdirbimas
Pramones sakos Finansinio aktyvumo koeficientai
isiskolinimomanevringumo
Zuvininkyste 0,68 1,44
Durpiu gavyba ir 0,52 0,79
aglomeravimas
Nevalytos naftos 0,12 0,43
gavyba
Akmens, smelio ir 0,31 0,71
molio karjeru
eksploatavimas
Odos ir odos 0,75 1,6
dirbiniu gamyba
Plausienos, 0,54 0,77
popieriaus ir
popieriaus gaminiu
gamyba
Chemikalu ir 0,45 0,66
chemijos pramones
gaminiu gamyba
Pagrindiniu metalu 0,46 0,55
gamyba
Istaigos irangos ir 0,6 1,99
kompiuteriu gamyba
Elektros masinu ir 0,39 1,32
aparaturos gamyba
Radijo, televizijos 0,65 1,08
ir rysiu irangos bei
aparaturos gamyba
Varikliniu
transporto
priemoniu, priekabu 0,61 1,46
ir puspriekabiu
gamyba
Metalo atlieku ir 0,72 1,92
lauzo perdirbimas
4 lentele. Nagrinejamu pramones saku finansinio aktyvumo
koeficientu svoriai Table 4. The weights of the coefficients
of the financial activity of the considered branches of
industry
Koeficientas Einamojo Kritinio Bendrojo
likvidumo likvidumo mokumo
(likvidumo)
Rodiklio 0,32 0,26 0,21
svoris w
Koeficientas Isiskolinimo Manevringumo Is viso
Rodiklio 0,11 0,10 1,00
svoris w
5 lentele. Nagrinejamu pramones veiklu finansinio
aktyvumo kompleksinio daugiakriterinio vertinimo
rezultatai
Table 5. The complex multicriteria evaluation results
of the financial activity of the considered
branches of industry
Eil. Pramones sakos Finansinio aktyvumo
Nr. kompleksinio
kiekybinio vertinimo
reiksme Sj
1 Zuvininkyste 0,054
2 Durpiu gavyba ir 0,048
aglomeravimas
3 Nevalytos naftos 0,227
gavyba
4 Akmens, smelio ir 0,107
molio karjeru
eksploatavimas
5 Odos ir odos 0,064
dirbiniu gamyba
6 Plausienos, 0,051
popieriaus ir
popieriaus gaminiu
gamyba
7 Chemikalu ir 0,055
chemijos pramones
gaminiu gamyba
8 Pagrindiniu metalu 0,068
gamyba
9 Istaigos irangos ir 0,067
kompiuteriu gamyba
10 Elektros masinu ir 0,104
aparatiros gamyba
11 Radijo, televizijos 0,037
ir rysiu irangos bei
aparatiros gamyba
12 Varikliniu 0,053
transporto
priemoniu, priekabu
ir puspriekabiu
gamyba
13 Metalo atlieku ir 0,060
lauzo perdirbimas
6 lentele. Pramones saku koncentracijos itakos komercines
veiklos rezultatams stiprumas priklausomai nuo
koncentracijos skaiciavimo budo
Table 6. The strength of the influence of industries'
concentration on the results of their commercial activities,
based on the method used for concentration calculation
Koncentracijos Komercines veiklos rodikliai
rodiklis
bendrasis pajamos is finansinis
pelningumas pardavimo efektyvumas
HHI 0,096 -0,129 0,362
GIN 0,799 -0,252 0,860
GRS -0,142 -0,118 0,113
7 lentele. Pramones saku koncentracijos itakos komercines
veiklos rezultatams koreliaciniai modeliai
Table 7. The correlation models, describing the influence
of industries' concentration on the results of their
commercial activities
Komercines Koncentracijos Koreliacine Rysio
veiklos rodiklis lygtis stiprumas
rodiklis
Bendrasis GIN Y = 16,769 + 0,799
pelningumas 144,874X
Pajamos is GIN Y = 682370,2 - -0,252
pardavimo 2608919X
Finansinis GIN Y = 0,044 + 0,860
efektyvumas 0,602X