首页    期刊浏览 2024年10月06日 星期日
登录注册

文章基本信息

  • 标题:The influence of market concentration on the results of enterprise commercial activities/Rinku koncentracijos itaka komercines veiklos rezultatams.
  • 作者:Ginevicius, Romualdas ; Petraskevicius, Vladislavas ; Simkunaite, Jolita
  • 期刊名称:Business: Theory and Practice
  • 印刷版ISSN:1648-0627
  • 出版年度:2010
  • 期号:September
  • 语种:English
  • 出版社:Vilnius Gediminas Technical University
  • 摘要:Musu dienu situacijai budinga tai, kad Lietuva ekonomikos globalizacijos salygomis integruojasi i pasaulines rinkas, siekia tapti lygiaverte Europos Sajungos (ES) rinkos dalyve. Siekiant siu tikslu tenka patirti vis didejancia konkurencija tiek salies viduje, tiek uzsienio rinkose. Ukio subjektai gali sekmingai veikti, ar netgi islikti tik didindami savo konkurencinguma. Pagrindine Lietuvos eksportuojamu prekiu dali sudaro pramones gaminiai, todel salies konkurencingumas tarptautinese rinkose priklauso visu pirma nuo pramones imoniu.
  • 关键词:Competition (Economics);Industrial concentration

The influence of market concentration on the results of enterprise commercial activities/Rinku koncentracijos itaka komercines veiklos rezultatams.


Ginevicius, Romualdas ; Petraskevicius, Vladislavas ; Simkunaite, Jolita 等


1. Ivadas

Musu dienu situacijai budinga tai, kad Lietuva ekonomikos globalizacijos salygomis integruojasi i pasaulines rinkas, siekia tapti lygiaverte Europos Sajungos (ES) rinkos dalyve. Siekiant siu tikslu tenka patirti vis didejancia konkurencija tiek salies viduje, tiek uzsienio rinkose. Ukio subjektai gali sekmingai veikti, ar netgi islikti tik didindami savo konkurencinguma. Pagrindine Lietuvos eksportuojamu prekiu dali sudaro pramones gaminiai, todel salies konkurencingumas tarptautinese rinkose priklauso visu pirma nuo pramones imoniu.

Siandiena imones sekme lemia sugebejimas gaminti tokia produkcija, kuria astrios konkurencijos salygomis galima realizuoti rinkoje. Norint islaikyti uzimamas pozicijas ir jas didinti, reikia sugebeti prisitaikyti prie nuolat kintanciu isores salygu. Vienas is esminiu budu--gamybos mastu didinimas. Tik tokiu budu imone gali plesti uzimama rinkos dali ar bendros rinkos augimo salygomis bent islaikyti uzimamas pozicijas (Ginevicius 1998).

Gamybos mastu didinimas is esmes reiskia jos koncentracija. Siam fenomenui tiek teoretikai, tiek praktikai skiria nuolatini demesi. Jos svarba ypac isauga siandiena, rinku globalizacijos ir del to spartejancios konkurencijos salygomis. Nepaisant to, lieka dar daug iki galo neissprestu aktualiu klausimu--koncentracijos matavimas, racionalios jos ribos, poveikis komercines veiklos rezultatams ir kt.

Lietuvoje siam klausimui skiriama per mazai demesio. Valstybes mastu nevedama statistika apie pasiekta rinku koncentracijos laipsni. Tai apsunkina jos pasekmiu, tiek teigiamu, tiek neigiamu, tyrima. Siame straipsnyje, remiantis ivairiais rinku koncentracijos kiekybinio ivertinimo budais, bandoma nustatyti pasirinktu rinku koncentracijos laipsni ir itaka komercines veiklos rezultatams.

2. Koncentracija--atsakas i didejancia konkurencija rinkose

Siekimas didinti uzimamos rinkos dali siandiena tampa viena is pagrindiniu imoniu konkurencingumo salygu. Tik islaikydamos tempus, ne mazesnius uz bendros rinkos augima, jos gali ta dali padidinti arba bent jau islaikyti (Ginevicius 1998).

Pagrindine imoniu augimo strategija, kurios sekmingo igyvendinimo rezultatas yra poziciju rinkoje gerinimas, apibudinama kaip koncentracija. Siandiena pletros strategijos, taip pat ir koncentracija, yra populiarios todel, kad pletra yra siejama su galimybe efektyviai prisitaikyti prie kintanciu isores salygu, taigi su sekme. Tyrimai rodo, kad pletros strategij os taikomos sesis kartus dazniau negu veiklos stabilumo, tokios kaip penetracijos (Ginevicius 1998), ir septynis kartu dazniau negu islaidu mazinimo strategijos (Wheelen, Hunger 1990). Koncentracija, kaip imones pletros strategija, yra prasminga tokiu atveju, kai pramones veiklos patrauklumas yra zemas, o jos konkurencine pozicija yra stipri arba vidutine. Visais kitais atvejais tikslinga veiklos stabilumo strategija (Wheelen, Hunger 1988a, 1990). Koncentracija suprantama kaip imones orientavimasis i esama veikla. Siekdami pelningos jos pletros, ukio subjektai orientuojasi i tam tikra rinka, nukreipia turimus isteklius, diegia naujas technologijas (Wheelen, Hunger 1988a, 1988b; Vasiliauskas 2006).

Dauguma autoriu, koncentracija suvokdami kaip imones pletra, ja apibudina gana ivairiai. Vienu atveju ji suprantama kaip "vieno produkto gamybos pasirinkimas ir visu pastangu sios gamybos tobulinimui, pletrai, vystymui nukreipimas" (Zakarevicius 1999). Teigiama, kad si strategija taikoma isisavinant visiskai naujas veiklos sritis, pradedant gaminti is esmes naujus produktus, kai butina visu medziaginiu ir intelektiniu istekliu koncentracija vienoje sferoje. Todel koncentruotose imonese vyksta tiek veiklos apimciu, tiek turinio koncentravimas.

Pramones koncentracija apibudinama taip pat kaip procesas, kurio metu nedaugelis tam tikrai veiklai priklausanciu pramones imoniu parduoda didesne dali produkcijos (Glossary ... 2010). Toks pramones koncentracijos apibudinimas leidzia teigti, kad pramones koncentracija lemia rinkos koncentracija.

Kitu autoriu nuomone, "pramones koncentracija vyksta tuomet, kai mazas skaicius firmu parduoda didziausia kieki visu tam tikros pramones sakos pagamintu produktu" (Gilligan 2006). Taigi siuo atveju kalbame ne apie vienos, atskirai paimtos imones koncentracijos strategija, taciau apie visos pramones veiklos koncentracija. Cia velgi galima iziureti pramones koncentracijos sasajas su rinkos koncentracija.

Galima rasti ir toki koncentracijos apibudinima: "Imone, koncentruodama savo veikla, siekia uzimti didesne vienos ar keliu mazesniu rinku dali, uzuot siekdama mazos dalies dideleje rinkoje" (Dictionary... 2005). Toks apibrezimas, ko gero, neatskleidzia koncentracijos esmes, nes pabreziamas tik galutinis jos tikslas didesnes rinkos uzemimas. Be to, tokia strategija gali buti pavojinga tuomet, kai sumazeja produkcijos paklausa arba padideja koncentracija.

Koncentracijos procesas suvokiamas taip pat "kaip gamybos priemoniu, darbo istekliu ir produkcijos gamybos sutelkimas vis didesnese imonese" (Ginevicius, Andriuskevicius 2000). Taigi ji suvienija dvi imones augimo formas--gamybos masto ir produkcijos asortimento.

Apibendrintai galima tvirtinti, kad is esmes koncentracijos strategijos tikslas--islaikyti konkurencinguma. Tai patvirtina ir M. E. Porteris, koncentracija ivertindamas kaip viena is konkurencinio pranasumo isigijimo strategiju (Porter 1998). Jo sukurta konkurencinio pranasumo teorija grindziama teze, kad toki pranasuma galima pasiekti tik pateikiant vartotojui didesne verte. Ja galima sukurti siulant rinkai bazini produkta zemesne kaina. Brangesnei prekei reiketu suteikti papildoma verte, kuri kompensuotu padidejusia kaina (Porter 1998, 1990). Abu siuos konkurencinio pranasumo isigijimo budus jis velgi sieja su veiklos apimtimi.

Galimi ivairus koncentracijos budai. Jie itraukti i Lietuvos Respublikos konkurencijos istatyma (Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymas 2000). Pirma, tai susijungimas, kai prie ukio subjekto, tesiancio veikla, prijungiami vienas ar keletas kitu ukio subjektu, kurie kaip savarankiski ukio subjektai baigia veikla; kai isteigiamas naujas ukio subjektas is dvieju ar daugiau ukio subjektu, kurie kaip savarankiski ukio subjektai baigia veikla. Antra, tai kontroles igijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ukio subjektu kontrole, arba ukio subjektas ar keletas ukio subjektu, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia nauja ukio subjekta arba igauna kito ukio subjekto kontrole isigydami imone ar jos dali, visa ukio subjekto turta ar turto dali, ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu budu.

Is to, kas pasakyta iseina, kad, apibudinant galimus ukio subjektu koncentracijos budus, nepabreziami esminiai momentai, kurie sia gamybos koncentracijos forma skiria nuo kitu imones pletros formu, pvz., kooperacijos.

Rinkos ekonomikoje bet kuri imone, pries iteisindama bendros veiklos sutarti su kita imone, yra savarankiska tiek teisiskai, tiek ukiskai. Norint atsakyti i klausima, koki kelia pasirinko imone, siekdama strategiskai prisitaikyti prie isores salygu, koncentracija ar kooperacija, reikia ziureti, kas atsitiko su jos teisiniu ir ukiniu savarankiskumu. Imoniu kooperacija turime tik tada, kai imone, sudariusi bendros veiklos sutarti su kita (ar kitomis) imone, islaiko tiek teisini, tiek ukini savarankiskuma. Visais kitais atvejais turesime gamybos koncentracija (Ginevicius, Andriuskevicius 2000) (1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

Mokslineje literaturoje skiriama gamybos ir rinkos koncentracija. Gamybos koncentracijos kiekybine israiska yra imones gamybine programa (Ginevicius, Andriuskevicius 2000). Sios koncentracijos procesa galima apibudinti tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesioginis rodiklis--turimos technines irangos bei personalo kiekis. Netiesioginis jos rodiklis, kitaip tariant, kokybine koncentracijos israiska, yra imones vadybos laipsnis, t. y. jos pozicijos aktyvumas aplinkos atzvilgiu, siekiu santykis su turimomis galimybemis ir istekliais, komandinio bei grupinio darbo kultura, sugebejimas mokytis ir spresti problemines situacijas ir kt. (Ginevicius, Andriuskevicius 2000).

Esminiu rinkos koncentracijos pozymiu laikoma rinkos struktura, parodanti rinkos dalyviu skaiciu bei ju veiklos masta.

Gamybos ir rinkos koncentracijos sutapatinti negalima, nes ji yra tik vienas is gamybos koncentracijos rezultatu. Gamybos koncentracijos rezultatas yra imones augimas, paprastai pasireiskiantis gaminiu asortimento pletimu, t. y. diversifikavimusi (Ginevicius 1998; Ginevicius, Petraskevicius 2008). Tokios imones savo produkcija realizuoja skirtingose rinkose, todel is to, kiek savo produkcijos jos realizuoja atskirai paimtoje rinkoje, negalima spresti apie gamybos koncentracija.

3. Rinkos koncentracijos matavimo budai

Daugeliu atveju koncentracijos matavimai remiasi jos kreives koncepcija, kai koordinaciu sistemos abscisiu asyje mazejanciais dydziais atidedami rinkos dalyviai, o ordinaciu--atitinkamos ju kaupiamosios reiksmes (Piesch 1975). Matai, pagristi sia koncepcija, yra arba diskretiniai, arba kaupiamieji. Pirmieji ivertina tik dali koncentracijos kreives tasku, kaupiamieji--visu jos ordinaciu asies rinkos dalyviu dydzio reiksmes.

Tarp diskretiniu koncentracijos matu zinomiausias ir dazniausiai naudojamas vadinamasis koncentracijos indeksas KI (Erlat, Akyuz 2005; Measuring ... 2003; Subodh 2006):

[KI.sub.m] = [m.summation over (i=1)] [P.sub.i], (1)

cia: m--i-tasis rinkos dalyvis; [P.sub.i] - i-tojo rinkos dalyvio pardavimo santykine dalis is bendros pardavimo sumos.

Tarp kaupiamuju koncentracijos matu zinomiausias ir dazniausiai naudojamas yra Herfindalo-Hirschmano indeksas HHI (Herfindahl 1950; Slavin 1991):

HHI = [(%[S.sub.1]).sup.2] + [(%[S.sub.2]).sup.2] + [(%[S.sub.3]).sup.2] + ... + [(%[S.sub.i]).sup.2] + ... + [(%[S.sub.n]).sup.2], (2)

cia %S--procentine kiekvieno rinkos dalyvio uzimama rinkos dalis mazejimo tvarka.

Be to, koncentracijai tirti naudojami ir kiti jos rodikliai: entropijos matas (Lipsey et al. 1982), Rosenbluto indeksas, Horvato indeksas, GIN indeksas, GRS koeficientas ir kt. (Ginevicius 1998, 2005; Ginevicius, Cirba 2007, 2009). Skaiciuojami ivairus daugumos siu rodikliu, siekiant isvengti trukumu, variantai.

Pries pradedant analizuoti Lietuvos pasirinktu pramones veiklu koncentracija is visos gausybes siulomu jos rodikliu, reikia pasirinkti tam tikrus. Koncentracijos indekso buvo atsisakyta del tos priezasties, kad jis parodo tik viena koncentracijos kreives taska. Zinoma, sis matas leidzia aprepti ir keleta jos tasku, taciau musu uzdavinys--apimti visa nagrinejamos rinkos struktura, taigi mus domina visu rinkos dalyviu pardavimo apimtys.

Is kaupiamuju koncentracijos matu buvo parinkti sie rodikliai: Herfindalo-Hirschmano indeksas HHI, GIN indeksas, taip pat GRS koeficientas. Pirmasis bus naudojamas todel, kad jis yra labiausiai paplites, o kiti du todel, kad jie perteikia tikslesni rinkos koncentracijos vaizda (Ginevicius, Cirba 2007, 2009).

4. Lietuvos pramones veiklu atrinkimas ju koncentracijos laipsnio skaiciavimas

Lietuvos pramones veiklos ju koncentracijos laipsniui nustatyti buvo atrinktos vadovaujantis keliais kriterijais. Pirma, isskirtos tos, kuriose veikia pakankamai daug imoniu (Duomenys apie ... 2006). Antra, norint aiskiau nustatyti rinku koncentracijos poveiki veiklu komercines veiklos rezultatams, i nagrinejamu veiklu imti buvo itrauktos tos, kuriu skirtingas koncentracijos laipsnis. Tai buvo nustatyta remiantis koncentracijos indeksu (1). Is viso atrinkta 13 pramones veiklu.

Buvo skaiciuota remiantis 1 lenteleje nurodytomis pramones veiklomis.

5. Pramones veiklu koncentracijos laipsnio skaiciavimai

Pramones veiklu koncentracija skaiciuota remiantis 2006 metu imoniu pardavimo pajamomis (Duomenys apie. 2006). Skaiciavimu rezultatai pateikti 2 lenteleje. Matoma, kad skirtingi koncentracijos rodikliai duoda nevienodas reiksmes. Maziausios nagrinejamu rinku koncentracijos reiksmes gautos remiantis GIN indeksu, didziausiu GRS koeficientu. HHI indeksas duoda vidurini vaizda.

Analizuojant skaiciavimu rezultatus isryskeja atskiru koncentracijos rodikliu trukumai. Ir be skaiciavimu aisku, kad Lietuvoje labiausiai koncentruota nevalytos naftos gavyba (EVRK kodas: 11).

Tokio pobudzio imones yra tik keturios, todel logiska, kad siai veiklai apskaiciuoto koncentracijos rodiklio reiksme turetu buti didziausia. Rezultatai rodo, kad toki rezultata duoda tik GIN indeksas, HHI indeksas suteikia trecia, o GRS koeficientas--5 vietas.

6. Nagrinejamu veiklos rusiu komercines veiklos rezultatu kompleksinis kiekybinis ivertinimas

Nagrinejamu veiklos rusiu koncentracijos itaka ju komercines veiklos rezultatams galima nustatyti taikant koreliacine regresine analize pagal si modeli:

[E.sub.j] = f ([K.sub.i]), (3)

cia: [E.sub.j] - j-osios pramones sakos komercines veiklos efektyvumas; [K.sub.i] - i-tosios koncentracijos rodiklis. Is (3) formules matyti, kad, norint nustatyti ieskoma rysi, reikia kiekybiskai isreiksti nagrinejamu pramones veiklos rusiu komercines veiklos rezultatus. Juos gerai atspindi finansinio aktyvumo koeficientai (Imoniu finansiniai rodikliai 2007).

Svarbiausi is ju yra sie:

--einamojo likvidumo;

--kritinio likvidumo;

--bendrojo mokumo (likvidumo);

--isiskolinimo;

--manevringumo.

Nagrinejamu pramones veiklu siu koeficientu reiksmes pateiktos 3 lenteleje.

Is 3 lenteles matyti, kad koeficientu reiksmes yra geresnes vienu pramones veiklos rusiu, kitos--kitu. Norint gauti apibendrinta vaizda, juos reikia sujungti i viena dydi. Tai galima atlikti remiantis daugiakriteriniais metodais. Labiausiai paplites ir taikomas yra SAW (Simple Additive Weighting) metodas:

[S.sub.j] = [m.summation over (i=1)] [[omega].sub.i][[??].sub.ij], (4)

cia: [S.sub.j] - j-asis pramones sakos finansinio aktyvumo kompleksinis kiekybinio ivertinimo rodiklis; [w.sub.i] - i-tasis finansinio veiklos koeficiento svoris (nustato ekspertai); [[??].sub.ij] - j-osios pramones sakos i-tojo finansines veiklos koeficiento normalizuota reiksme. Finansines veiklos koeficientu reiksmiu normalizavimas, butinas (4) formulei taikyti, atliekamas pagal tokia formule:

[[??].sub.ij] = [r.sub.ij]/[m.summation over (i=1)] [r.sub.ij], (5)

cia [r.sub.ij] - i-tojo finansines veiklos aktyvumo koeficiento reiksme.

Nagrinejamu pramones veiklu finansinio aktyvumo koeficientu svoriai paimti is literaturos (Ginevicius, Podvezko 2008). Ju reiksmes duotos 4 lenteleje.

Turint finansinio aktyvumo koeficientu svorius bei normalizuotas reiksmes galima atlikti veiklu finansinio aktyvumo kompleksini ivertinima SAW metodu. Skaiciavimu rezultatai pateikti 5 lenteleje. Is lenteles matoma, kad finansiskai aktyviausia yra nevalytos naftos gavyba, maziausiai aktyvi--radijo, televizijos ir rysiu irangos bei aparaturos gamyba.

7. Rinku koncentracijos itakos nagrinejamu pramones veiklu finansiniam aktyvumui koreliacine regresine analize

Atliekant rinku koncentracijos itakos nagrinejamu pramones saku veiklos rezultatams analize kaip funkcija buvo imtas ne vien tik finansinis aktyvumas, bet ir bendrasis pelningumas bei pajamos is pardavimo. Tai leidzia kalbeti apie rinku koncentracijos itaka ne vien tik finansiniam aktyvumui, bet ir komercinei veiklai apskritai. Skaiciavimu rezultatai pateikti 6 lenteleje.

Tolesnei analizei imsime tas lygtis, kuriu rysio stiprumas buvo didziausias. Jis yra tada, kai koncentracija apskaiciuota remiantis GIN indeksu. Gauti koreliaciniai regresiniai modeliai pateikti 7 lenteleje.

Is 7 lenteles matyti, kad nagrinejamu pramones veiklu koncentracija daro labai stipria itaka bendrajam pelningumui ir finansiniam aktyvumui. Nuostaba is pirmo zvilgsnio kelia tai, kad, augant koncentracijai, pajamos is pardavimo mazeja. Norint paaiskinti si reiskini, reikia prisiminti bendrojo pelningumo formule:

Bendrasis pelningumas = Bendrasis pelnas/Pajamos is pardavimo. (6)

Is (6) formules matoma, kad bendrasis pelningumas auga tada, kai bendrojo pelno augimo tempai yra didesni uz pajamu is pardavimo augimo tempus. Vadinasi, pramones veiklu koncentracija sudaro palankias salygas mazinti parduodamu prekiu savikaina, taigi ir mazinti pajamas is pardavimo. Del to bendrasis pelnas auga sparciau uz pajamas is pardavimo, o tai didina bendraji pelninguma.

8. Isvados

Rinku globalizacijos rezultatas--didejanti konkurencija, todel imones turi ieskoti budu tapti konkurencingos. Pletros strategija, uztikrinanti uzimamu poziciju rinkoje islaikyma ir pagerinima, yra gamybos koncentracija. Jai kaip imoniu pletros strategijai tirti Lietuvoje skiriama per mazai demesio, o tai apsunkina jos pasekmiu, tiek teigiamu, tiek neigiamu, nustatyma.

Nagrinejant koncentracijos fenomena, svarbi vieta tenka jos pasirinkto lygio, taip pat itakai imoniu komercines veiklos rezultatams nustatyti.

Gamybos koncentracijos rezultatas--rinkos koncentracija. Jos lygiui nustatyti gerai tinka kaupiamieji matai, nes jie ivertina visus nagrinejamos rinkos dalyvius. Tyrimuose buvo naudojami trys koncentracijos indeksai: Herfindalo Hirschmano, GIN, GRS.

Koncentracijos analizei atrinkta trylika pramones veiklos rusiu, tos, kuriose sukoncentruota daug imoniu, taip pat tos, kurios labai skiriasi pasiektu koncentracijos laipsniu.

Koncentracijos skaiciavimo rezultatai parode, kad didziausios jos reiksmes gautos remiantis GRS indeksu, maziausios--GIN indeksu. Herfindalo-Hirschmano indeksas duoda vidurini rezultata.

Nagrinejamu pramones veiklu komercines veiklos rezultatus rodo finansinio aktyvumo koeficientai (einamojo, kritinio likvidumo, bendrojo mokumo, isiskolinimo ir manevringumo), bendrojo pelningumo rodiklis bei pajamos is pardavimo. Apibendrintas veiklos finansinio aktyvumo vaizdas gautas taikant daugiakriterinio vertinimo SAW buda.

Pramones veiklu koncentracijos itakos ju veiklos rezultatams koreliacine regresine analize parode, kad koncentracija daro labai stipria itaka bendrajam pelningumui ir finansiniam aktyvumui. Taip pat matoma, kad augant koncentracijai, bendrasis pelnas auga sparciau uz pajamas is pardavimo, o tai didina bendraji pelninguma.

doi: 10.3846/btp.2010.21

Literatura

Dictionary ofMarketingTerms [interaktyvus]. 2005. Chicago: The American Marketing Association [ziureta 2010 m. vasario 9 d.]. Prieiga per interneta: <http://marketingpower.com/>.

Erlat, G.; Akyuz, O. 2001. Country Concentration of Turkish Exports and Imports over Time [interaktyvus]. Economicswebinstitute [ziureta 2010 m. sausio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http:// www.economicswebinstitute.org/essays/conexp.htm>.

Gilligan, T. W. 2006. Industrial Concentration [interaktyvus]. The Concise Encyclopedia of Economics [ziureta 2010 m. sausio 22 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.econlib. org/library/Enc/IndustrialConcentration.html>.

Ginevicius, R. 1998. Imoniu veiklos diversifikacija [Diversification of Enterprises Activities]. Vilnius: Technika.

Ginevicius, R. 2005. Rinkos absoliucios koncentracijos matavimo problematika, is Siuolaikinis verslas: tobulinimo prioritetai. Vilnius: Technika, 12-36.

Ginevicius, R.; Andriuskevicius, A. 2000. Gamybos koncentracija rinkos ekonomikoje, Ekonomika: mokslo darbai [Economics. Science works] 51: 20-29.

Ginevicius, R.; Cirba, S. 2007. Determining market concentrations, Journal of Business Economics and Management 8(1): 3-10.

Ginevicius, R.; Cirba, S. 2009. Additive measurement of market concentration, Journal of Business Economics and Management 10(3): 191-198. doi:10.3846/1611-1699.2009.10.191-198

Ginevicius, R.; Petraskevicius, V. 2008. Imoniu veiklos diversifikacijos matavimo problematika, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(3): 215-220. doi:10.3846/16480627.2008.9.215-220

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2008. Daugiakriterinio vertinimo budu suderinamumas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(1): 73-80. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.73-80

Glossary of Economics Terms. 2010. Economics Dictionary [interaktyvus]. New York: The New York Times Company [ziureta 2010 m. vasario 3 d.]. Prieiga per interneta: <http:// economics.about.com/od/economicsglossary/Glossary_of_ Economics_Terms_Economics_Dictionary.htm >.

Herfindahl, O. C. 1950. Concentration in the Steel Industry. Columbia University.

Imoniu finansiniai rodikliai 2006. 2007. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes.

Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymas [interaktyvus]. 2000 [ziureta 2010 m. vasario 10 d. ]. Prieiga per interneta: <http:// www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=111197>.

Lipsey, R. G.; Purvis, D. D.; Sparks, G. R.; Steiner, O. P. 1982. Economics. Fourth Edition. New York: Harpers&Row, Publishers.

Measures of Concentration. Oligopoly Watch [interaktyvus]. 2003 [ziureta 2010 m. kovo 8 d.]. Prieiga per interneta: <http:// www.oligopolywatch.com/2003/08/15.html>.

Piesch, W. 1975. Statistische Konzentrationsmasse, Formale Eigenschaften und verteilungstheoretische Zusammenhaenge. Tuebingen.

Porter, M. E. 1990. The Competitive Advantage of Nations. New York: The Free Press.

Porter, M. E. 1998. Competitive Strategy: Techniques for Analyzing Industries and Competitors. New York: The Free Press.

Slavin, S. L. 1991. Introduction to Economics. Second Edition. Homewood: Irvin.

Duomenys apie imoniu pardavimo pajamas 2006 metais. Vilnius: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybes.

Subodh, K. 2002. Market Concentration, Firm Size and In-novative Activity [interaktyvus], [ziureta 2010 m. sausio 29 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.wider.unu.edu/ publications/workingpapers/discussion-papers/2002/ en_GB/dp2002108/_files/78091804849014853/default/dp2002-108.pdf>.

Vasiliauskas, A. 2006. Strateginis valdymas [Strategic management]. Kaunas: Technologija.

Wheelen, T. L.; Hunger, J. D. 1988a. Corporate Strategies of a Company Operating Primarily in One Industry. Upper Saddle River: Person Prentice Hall.

Wheelen, T. L.; Hunger, J. D. 1988b. Major Corporate Growth Strategies. Upple Sadle River: Person Prentice Hall.

Wheelen, T. L.; Hunger, J. D. 1990. Strategic Management. Third Edition. Upper Saddle River: Person Prentice Hall.

Zakarevicius, P. 1999. Organizacijos strategijos koregavimas, Organizaciju vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research] 12: 249-258.

Romualdas Ginevicius (1), Vladislavas Petraskevicius (2), Jolita Simkunaite (3)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius , Lithuania

E-mails: (1) romualdas.ginevicius@vgtu.lt; (2) pejavl@takas.lt; (3) jolita.simkunaite@gmail.com

Received 23 March 2010; accepted 3 May 2010

Romualdas Ginevicius (1), Vladislavas Petraskevicius (2), Jolita Simkunaite (3)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) romualdas.ginevicius@vgtu.lt; (2) pejavl@takas.lt; (3) jolita.simkunaite@gmail.com

Iteikta 2010-03-23; priimta 2010-05-03

Romualdas GINEVICIUS. Professor, Dr Habil, Head of the Department of Enterprise Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University, construction engineer and economist. The author of more than 350 research papers and over 20 scientific books; editor-in-chief of the "Journal of Business Economics and Management" (located in ISI database "Web of Science") and the journal "Business: Theory and Practice". Research interests: organization theory, complex quantitative evaluation of social processes and phenomena.

Vladislavas PETRASKEVICIUS. Doctor, Associate Professor. Dept of Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: business management, logistics, competition theory.

Jolita SIMKUNAITE. Head of the Department of Quality Management, Master of Business Management. Research interests: market concentration, quality management, organization theory.
1 lentele. Pramones veiklu koncentracijos rodikliai

Table 1. Industrial activities, for which the
concentration criteria values are calculated

Eil. Nr.   Pramones veikla ir kodas

1          Zuvininkyste (EVRK sekcija: B)

2          Durpiu gavyba ir aglomeravimas (EVRK kodas: 10)

3          Nevalytos naftos gavyba (EVRK kodas: 11)

4          Akmens, smelio ir molio karjeru eksploatavimas
           (EVRK kodas: 14)

5          Odos ir odos dirbiniu gamyba (EVRK kodas: 19)

6          Plausienos, popieriaus ir popieriaus gaminiu
           gamyba (EVRK kodas: 21)

7          Chemikalu ir chemijos pramones gaminiu
           gamyba (EVRK kodas: 24)

8          Pagrindiniu metalu gamyba (EVRK kodas: 27)

9          Istaigos irangos ir kompiuteriu gamyba (EVRK
           kodas: 30)

10         Elektros masinu ir aparaturos gamyba (EVRK kodas:
           31)

11         Radijo, televizijos ir rysiu irangos bei
           aparaturos gamyba (EVRK kodas: 32)

12         Varikliniu transporto priemoniu, priekabu ir
           puspriekabiu gamyba (EVRK kodas: 34)

13         Metalo atlieku ir lauzo perdirbimas (37)

2 lentele. Pramones veiklu koncentracijos laipsnio
skaiciavimu rezultatai

Table 2. The results of calculating the degree
of industrial activities' concentration

                              Koncentracijos rodiklio
                                   reiksme
Eil.   Pramones veikla ir
Nr.    kodas                   HHI     GIN     GRS

1      Zuvininkyste (EVRK     0,361   0,019   0,567
       sekcija: B)

2      Durpiu gavyba ir       0,145   0,073   0,218
       aglomeravimas (EVRK
       kodas: 10)

3      Nevalytos naftos       0,346   0,282   0,447
       gavyba (EVRK kodas:
       11)

4      Akmens, smelio ir      0,090   0,034   0,173
       molio karjeru
       eksploatavimas (EVRK
       kodas: 14)

5      Odos ir odos           0,124   0,030   0,277
       dirbiniu gamyba
       (EVRK kodas: 19)

6      Plausienos,            0,089   0,018   0,178
       popieriaus ir
       popieriaus gaminiu
       gamyba (EVRK kodas:
       21)

7      Chemikalu ir           0,187   0,014   0,295
       chemijos pramones
       gaminiu gamyba (EVRK
       kodas: 24)

8      Pagrindiniu metalu     0,360   0,067   0,575
       gamyba (EVRK kodas:
       27)

9      Istaigos irangos ir    0,262   0,053   0,461
       kompiuteriu gamyba
       (EVRK kodas: 30)

10     Elektros masinu ir     0,232   0,017   0,452
       aparaturos gamyba
       (EVRK kodas: 31)

11     Radijo, televizijos    0,215   0,032   0,432
       ir rysiu irangos bei
       aparaturos gamyba
       (EVRK kodas: 32)

12     Varikliniu             0,202   0,052   0,396
       transporto
       priemoniu, priekabu
       ir puspriekabiu
       gamyba (EVRK kodas:
       34)

13     Metalo atlieku ir      0,245   0,028   0,452
       lauzo perdirbimas
       (37)

3 lentele. nagrinejamu pramones saku finansinio aktyvumo
koeficientai 2006 metu

Table 3. The coefficients of the financial activity of the
considered branches of industry in 2006

Eil.  EVRK   Pramones sakos        Finansinio aktyvumo koeficientai
Nr.   kodas
                                   einamojo    kritinio     bendrojo
                                   likvidumo   likvidumo     mokumo
                                                           (likvidumo)

1     5      Zuvininkyste            1,01        0,81         0,46

2     10     Durpiu gavyba ir        1,22        0,41         0,92
             aglomeravimas

3     11     Nevalytos naftos        5,15         3,8         7,42
             gavyba

4     14     Akmens, smelio ir       2,63        2,06          2,2
             molio karjeru
             eksploatavimas

5     19     Odos ir odos            1,58        0,93         0,33
             dirbiniu gamyba

6     21     Plausienos,             1,09        0,72         0,85
             popieriaus ir
             popieriaus gaminiu
             gamyba

7     24     Chemikalu ir            1,25        0,69         1,24
             chemijos pramones
             gaminiu gamyba

8     27     Pagrindiniu metalu      1,83        1,06         1,17
             gamyba

9     30     Istaigos irangos ir     1,48        0,92         0,67
             kompiuteriu gamyba

10    31     Elektros masinu ir      2,75        1,94         1,53
             aparaturos gamyba

11    32     Radijo, televizijos     0,62        0,28         0,53
             ir rysiu irangos bei
             aparaturos gamyba
             Varikliniu
             transporto

12    34     priemoniu, priekabu     1,22        0,57         0,64
             ir puspriekabiu
             gamyba

13    37     Metalo atlieku ir       1,38        0,72         0,39
             lauzo perdirbimas

Pramones sakos         Finansinio aktyvumo koeficientai

                       isiskolinimomanevringumo

Zuvininkyste             0,68        1,44

Durpiu gavyba ir         0,52        0,79
aglomeravimas

Nevalytos naftos         0,12        0,43
gavyba

Akmens, smelio ir        0,31        0,71
molio karjeru
eksploatavimas

Odos ir odos             0,75         1,6
dirbiniu gamyba

Plausienos,              0,54        0,77
popieriaus ir
popieriaus gaminiu
gamyba

Chemikalu ir             0,45        0,66
chemijos pramones
gaminiu gamyba

Pagrindiniu metalu       0,46        0,55
gamyba

Istaigos irangos ir       0,6        1,99
kompiuteriu gamyba

Elektros masinu ir       0,39        1,32
aparaturos gamyba

Radijo, televizijos      0,65        1,08
ir rysiu irangos bei
aparaturos gamyba
Varikliniu
transporto

priemoniu, priekabu      0,61        1,46
ir puspriekabiu
gamyba

Metalo atlieku ir        0,72        1,92
lauzo perdirbimas

4 lentele. Nagrinejamu pramones saku finansinio aktyvumo
koeficientu svoriai Table 4. The weights of the coefficients
of the financial activity of the considered branches of
industry

Koeficientas     Einamojo       Kritinio      Bendrojo
                likvidumo      likvidumo       mokumo
                                             (likvidumo)

Rodiklio           0,32           0,26          0,21
svoris w

Koeficientas   Isiskolinimo   Manevringumo     Is viso

Rodiklio           0,11           0,10          1,00
svoris w

5 lentele. Nagrinejamu pramones veiklu finansinio
aktyvumo kompleksinio daugiakriterinio vertinimo
rezultatai

Table 5. The complex multicriteria evaluation results
of the financial activity of the considered
branches of industry

Eil.    Pramones sakos         Finansinio aktyvumo
Nr.                                kompleksinio
                               kiekybinio vertinimo
                                    reiksme Sj

1       Zuvininkyste                  0,054

2       Durpiu gavyba ir              0,048
        aglomeravimas

3       Nevalytos naftos              0,227
        gavyba

4       Akmens, smelio ir             0,107
        molio karjeru
        eksploatavimas

5       Odos ir odos                  0,064
        dirbiniu gamyba

6       Plausienos,                   0,051
        popieriaus ir
        popieriaus gaminiu
        gamyba

7       Chemikalu ir                  0,055
        chemijos pramones
        gaminiu gamyba

8       Pagrindiniu metalu            0,068
        gamyba

9       Istaigos irangos ir           0,067
        kompiuteriu gamyba

10      Elektros masinu ir            0,104
        aparatiros gamyba

11      Radijo, televizijos           0,037
        ir rysiu irangos bei
        aparatiros gamyba

12      Varikliniu                    0,053
        transporto
        priemoniu, priekabu
        ir puspriekabiu
        gamyba

13      Metalo atlieku ir             0,060
        lauzo perdirbimas

6 lentele. Pramones saku koncentracijos itakos komercines
veiklos rezultatams stiprumas priklausomai nuo
koncentracijos skaiciavimo budo

Table 6. The strength of the influence of industries'
concentration on the results of their commercial activities,
based on the method used for concentration calculation

Koncentracijos   Komercines veiklos rodikliai
rodiklis
                 bendrasis     pajamos is    finansinis
                 pelningumas   pardavimo     efektyvumas

HHI               0,096        -0,129        0,362
GIN               0,799        -0,252        0,860
GRS              -0,142        -0,118        0,113

7 lentele. Pramones saku koncentracijos itakos komercines
veiklos rezultatams koreliaciniai modeliai

Table 7. The correlation models, describing the influence
of industries' concentration on the results of their
commercial activities

Komercines    Koncentracijos     Koreliacine       Rysio
veiklos          rodiklis          lygtis        stiprumas
rodiklis

Bendrasis          GIN         Y = 16,769 +        0,799
pelningumas                        144,874X

Pajamos is         GIN         Y = 682370,2 -     -0,252
pardavimo                          2608919X

Finansinis         GIN         Y = 0,044 +         0,860
efektyvumas                        0,602X
联系我们|关于我们|网站声明
国家哲学社会科学文献中心版权所有