The system of diagnostics of bankruptcy threat to the enterprises/Imoniu bankroto gresmes diagnostikos sistema.

Bivainis, Juozas ; Garskaite, Kristina

1. Ivadas

Imoniu bankrotai--naturalus rinkos ekonomikos reiskinys. Kita vertus, neigiamos socialines ir ekonomines imoniu bankroto pasekmes yra stiprus akstinas ieskoti budu bankrotams isvengti. I praktikos reikmes atsiliepia mokslininkai, siulydami vis ivairesnes ir patikimesnes bankroto numatymo bei prevencijos priemones. Bankroto prognozavimas, jo gresmes numatymas pripazistami kertiniu dalyku sprendziant problema. Sios paskirties priemones pagristai traktuojamos kaip metodine bankroto prevencijos baze.

Imoniu bankrotams prognozuoti, bankroto gresmei vertinti skirta nemazai tyrimu, ivairiuose leidiniuose publikuoti ju rezultatai (ju apzvalga zr. Ravi K., Ravi V. 2007; Sun 2007; Garskaite 2008). Deja, diskusiju ir abejoniu del siu darbu, ypac siulomu modeliu patikimumo gana daug. Autoriu nuomone, kuri grindziama plataus spektro sios srities darbu analize (Garskaite 2008), esamam metodiniam potencialui budingos dvi esmines spragos: vertinimo kompleksiskumo ir siulomu taikyti modeliu adekvatumo varijuojancioms verslo salygoms stoka.

Mokslineje ir profesineje literaturoje neretai keliamas klausimas del nepakankamo kompleksiskumo vertinant imoniu bukle, pagal viena kriteriju sprendziant del bankroto gresmes (Tvaronaviciene 2001; Grant 2003; Harrington 2003; Mackevicius 2007; Agarwal, Taffler 2008 ir kt.). Siandienos imones priskiriamos sudetingiausiu sistemu kategorijai, be to, yra integravesi i ne maziau sudetinga terpe, susiraizge globalizacijos saitais. Visa tai diktuoja butinybe vertinimams taikyti atitinkamo sudetingumo kriteriju sistemas (Ginevicius, Podvezko 2008; Sueyoshi, Goto 2009).

Ne maziau rupesciu kelia ir vis greitejantys verslo ir jo aplinkos pokyciai (Ginevicius, Cirba 2009). Dauguma imoniu bankroto gresmes numatymo modeliu grindziami retrospektyviniais ivairiu ukio sektoriu sintetintais duomenimis (OOMMH 2003; Agarwal, Taffler 2008). Del siu aplinkybiu tokie modeliai greitai praranda adekvatuma, reikalinga permanentine ju aktualizacija. Be to, kiekvienam ukio sektoriui budinga tam tikra pokyciu specifika.

[FIGURE 1 OMITTED]

Atsizvelgiant i esamo metodinio potencialo spragas, savo tyrimams keleme tiksla parengti kompleksine imoniu bankroto gresmes diagnostikos sistema, nesunkiai adaptuojama verslui budingu vis spartejanciu pokyciu salygoms ir leidziancia padidinti vertinimu patikimuma.

2. Imoniu bankroto gresmes diagnostikos esme

Imoniu bankroto gresmes diagnostikos sistema galima apibudinti kaip kompleksini, retrospektyvini, operatyvini ir perspektyvini imones veiklos tyrima, kurio esme--finansines bukles vertinimas, siekiant nustatyti krizes dydi, krizinius veiklos veiksnius, lemiancius finansine imones bukle, ir orientaciniu bankroto prevencijos priemoniu numatymas. Sistema rengta laikantis keliu svarbiu principu (1 pav.).

1. Nustatyti imoniu bankroto gresmes vertinimo rodiklius. Imoniu bankroto gresmes diagnostikai ivairiu darbu autoriai siulo plataus spektro finansinius rodiklius (Me/ibHMK, BepgHMKOB 2006; Mackevicius 2007). Sie rodikliai apibudina ivairius finansines imoniu bukles aspektus. Is ju butina atsirinkti finansinius tam tikru aspektu rodiklius, galincius geriausiai prognozuoti bankroto gresme.

2. Periodiskai vertinti finansine imoniu bukle, operatyviai diagnozuoti imoniu bankroto gresme. Esant bankroto gresmei, imonems budinga didele veiklos rizika, susieta su kapitalo savininku ir kreditoriu nuostoliais (Balcaen, Ooghe 2006). Kuo ankstesnese stadijose diagnozuota krizine bukle, tuo didesnes galimybes naudoti ivairias jos iveikimo priemones.

3. Skubiai reaguoti i kilusia bankroto gresme ir atskirus krizinius ukines veiklos reiskinius. Kiekvienas krizinis reiskinys turi tendencija plestis ir ypac aktyviai pleciasi keiciantis pagrindines veiklos ciklui. Pasireiskia grandinine kriziniu reiskiniu reakcija (Garskiene, Garskaite 2005). Kuo anksciau bus taikomos bankroto prevencijos priemones imonems, tuo daugiau jos tures galimybiu atstatyti pazeista finansine pusiausvyra.

4. Adekvaciai reaguoti i bankroto gresmes imonei masta. Priklausomai nuo bankroto gresmes masto imones pasirenka vidines ar isorines priemones, skirtas iveikti susidariusia krizine bukle. Priemoniu naudojimas turi buti adekvatus bankroto gresmes mastui. Imoniu bankroto gresme gali buti neutralizuota taikant vidines bankroto prevencijos priemones, t. y. naudojant imones potenciala. Sios priemones ypac efektyvios pradinese bankroto gresmes stadijose. Jeigu bankroto gresme diagnozuota tik velyvoje stadijoje ir yra didele, o vidiniu bankroto prevencijos priemoniu taikymas neatkuria finansines pusiausvyros, tuomet imonems tikslinga taikyti isorines priemones inicijuoti restrukturizavima, pasirenkant tam efektyviausia jo forma.

Imones bankroto gresmes diagnostika siuloma atlikti trimis etapais (2 pav.).

Kiekvienas etapas yra kryptinga imones finansines bukles analize ir vertinimas, atliekamas naudojant imoniu finansiniu ataskaitu, kurios turi buti issamios ir patikimos, duomenis ir specifinius metodus. Parengtos imoniu bankroto gresmes diagnostikos sistemos esme parodyta 3 pav.

Laiku ir issamiai atlikta imones bankroto gresmes diagnostika gali padeti isvengti bankroto, nes jos rezultatai yra patikima baze efektyviai valdyti finansinius isteklius. Remiantis bankroto diagnostikos rezultatais priimami pagristi investiciniai ir finansiniai sprendimai, ivertinami imoniu turimi istekliai, tikslinamos ju naudojimo tendencijos, rengiamos tolesnes raidos prognozes (Garskiene, Garskaite 2005). Imones, kuriose gerai organizuota analitine veikla, gali anksciau nustatyti artejancia krize, operatyviai i ja reaguoti ir pozityviai pakeisti jos krypti. Ekonomine liga lengviau gydyti anksciau ja isaiskinus ir anksciau pradejus gydyma.

[FIGURE 2 OMITTED]

3. Imoniu bankroto gresmes diagnostikos turinys

Imoniu bankroto gresmes diagnostika atliekama trimis etapais. Etapu tarpusavio sasaja konkretina ankstesnio etapo rezultatai. Pirmajame etape finansine imoniu bukle ir bankroto gresme vertinama taikant integruota modeli, pagal kuri gaunamas apibendrinantis imones bukles ivertis. Kai sis ivertis rodo krizine situacija, norint detaliau issiaiskinti tokios situacijos priezastis, tikslinga atlikti antrojo etapo vertinimus.

Antrajame etape analizuojami santykiniai imones finansiniai rodikliai, jie lyginami su planiniais rodikliais, normatyvais ir kitais nustatytais parametrais. Santykiniai finansiniai rodikliai apibudina tam tikrus imones bukles aspektus (pelninguma, veiklos efektyvuma, finansini stabiluma ir likviduma). Analizei taikant ivairius metodus atrinktas rinkinys santykiniu finansiniu rodikliu, objektyviausiai rodanciu bankroto gresme. Rinkinys sudarytas is tradicineje finansineje analizeje ir statistikoje naudojamu finansiniu rodikliu (koeficientu), revizuotas per mokslineje literaturoje pateiktu imoniu bankroto prognozavimo modeliu taikymo prizme. Pirmojo etapo rezultatas yra apibendrinantis imones finansines bukles ivertis, o sio etapo rezultatai konkretina problemine sriti. Nustacius sia sriti, susiaurinamas paieskos laukas, ir galima mazesnemis sanaudomis nustatyti tokia situacija lemusius veiksnius. Tam skirtas treciasis etapas.

[FIGURE 3 OMITTED]

Treciajame etape analizuojamos atitinkamu santykiniu finansiniu rodikliu sudedamosios dalys, isreikstos absoliutiniais finansiniais rodikliais, kurie yra tipinese imoniu finansinese ataskaitose. Sio etapo paskirtis--issiaiskinti, kuriu imones finansiniu ataskaitu straipsniu reiksmiu pokyciai yra negatyvus ir leme kritine bukle imoneje.

3.1. Integruoto vertinimo modelis

Pirmajam imoniu bankroto gresmes diagnostikos etapui siulome taikyti integruoto vertinimo modeli. Remiantis analizuotu finansines imoniu bukles vertinimo ir bankroto prognozavimo modeliu sprendimu desningumais (Garskaite 2008) parengtas tokio modelio prototipas ir algoritmas jam adaptuoti specifinems taikymo atveju salygoms. Toki musu sprendima leme bazines isvados, padarytos isanalizavus mokslineje ir profesineje literaturoje surasta imoniu bankroto gresmes nustatymo metodini potenciala ir jo taikymo rezultatu vertinimus. Apibendrintai isvadu esme tokia: reikiamas modeliu patikimumas gali buti pasiektas tik specifikuojant juos pagal ukio sektorius (sakas) ir permanentiskai aktualizuojant kiekybinius modelio parametrus retrospektyviniu duomenu slenkamojo atnaujinimo principu.

Integruoto vertinimo modelis (prototipas) remiasi prielaidomis, kurios pagristos metodinio potencialo analizes rezultatais (Garskaite 2008). Jos tokios:

1) bankroto gresme yra stochastinio pobudzio priklausomybe nuo santykiniu finansiniu imones rodikliu;

2) priklausomybei aprasyti tinkamiausia yra tiesines daugianares regresijos forma;

3) nepriklausomi kintamieji yra santykiniai finansiniai rodikliai--skirtingus imones bukles aspektus apibudinanciu rodikliu grupiu atstovai. Modelyje turi buti atstovaujamos tokios rodikliu grupes: pelningumo, veiklos efektyvumo, finansinio stabilumo, likvidumo, kitu rodikliu (salyginis grupes pavadinimas).

Siomis prielaidomis grindziamo integruoto vertinimo modelio (prototipo) formalizuota israiska tokia:

Y = f ([X.sub.1], [X.sub.2], [X.sub.3], [X.sub.4], [X.sub.5]) + [epsilon],

cia: Y--bankroto gresmes salyginis ivertis; [X.sub.i]--nepriklausomi kintamieji--kiekvienos (5) santykiniu finansiniu rodikliu grupes atstovai; [epsilon]--atsitiktine dedamoji.

Siam modeliui (prototipui) adaptuoti specifinems taikymo atveju salygoms parengtas algoritmas. Jo esme tokia:

1) parengiami analizuojamo ukio sektoriaus imoniu retrospektyviniai duomenys;

2) pagal retrospektyvinius duomenis ivertinama imoniu bukle, imones suskirstomos i grupes ir suteikiami salyginiai bukles iverciai;

3) atliekant porine kouliacine analize nustatomas koreliacinio rysio tarp imoniu bukles ir kiekvieno is 12 is anksto atrinktu santykiniu finansiniu rodikliu glaudumas;

4) pagal koreliacijos koeficientu reiksmes is kiekvienos rodikliu grupes atrenkami reiksmingiausi finansiniai rodikliai;

5) naudojant atrinktu finansiniu rodikliu (reiksmingiausiu) retrospektyvinius duomenis, atliekama diskrimi-nantine analize, gauta analitine lygtis ir yra analizuojamam ukio sektoriui adaptuotas integruoto vertinimo modelis.

Taikant toki modeli analizuojamo ukio sektoriaus imonems, apskaiciuojama ju bankroto gresme, tiksliau, pagal gautus ivercius (Y reiksmes) konstatuojama viena is keturiu galimu situaciju (tokiais salyginiais pavadinimais: nera krizes, lengva krize, gili krize, finansine katastrofa).

Konstatuota situacij a lemia tolesnius veiksmus. Nenustacius krizines situacijos pozymiu ("nera krizes"), diagnostikos veiksmai nutraukiami iki kito planinio karto. Kitais atvejais (trys likusios situacijos) pereinama prie antrojo bankroto gresmes diagnostikos etapo. Be to, kiekvienai is siu triju kriziniu situaciju--numatyti orientaciniai bankroto prevencijos priemoniu rinkiniai. Zinoma, kiekvienu atveju siu priemoniu taikymas priklauso nuo daugelio veiksniu ir aplinkybiu. Atsizvelgiant i sias salygas, nustatomas priemoniu igyvendinimo eiliskumas. Neretai priemoniu parinkimui nemazai itakos turi ir kiti veiks -niai, tokie kaip imones dydis ir socialine reiksme (regiono ar valstybes poziuriu), veiklos pobudis ir ekonomine svarba, investuotoju suinteresuotumas testi veikla, teises aktai, nustatantys imoniu veiklos testinumo skatinima, gaivinima ir pan.

3.2. Santykiniu finansiniu rodikliu analize

Antrajame imoniu bankroto gresmes diagnostikos etape analizuojami santykiniai finansiniai rodikliai, apibudinantys tam tikrus imones veiklos aspektus. Tai leidzia detaliau issiaiskinti krizine problema. Pirmojo ir antrojo etapu veiksmu atlikimo kryptingumas ir rysys parodytas 4 pav.

Analizei santykiniai finansiniai rodikliai tikslingai atrinkti, atsizvelgiant i siekiama tiksla--ivertinti imoniu finansine bukle ir bankroto gresme, nustatyti, kuri sritis ar sritys yra problemiskos.

Tai padaryta remiantis moksline literatura, isnagrinejus santykiniu rodikliu grupes, ju apibudinamus aspektus ir populiaresniuose imoniu bankroto prognozavimo modeliuose naudojamus rodiklius. Jie traktuojami kaip informatyviausi santykiniai finansiniai rodikliai, geriausiai isreiskiantys imoniu bukle ir bankroto gresme. Atrenkant rodiklius vadovautasi tokiais kriterijais:

1) stochastinio rysio tarp bankroto gresmes ir santykiniu finansiniu rodikliu stiprumas (koreliacijos koeficiento reiksmingumas);

2) rysio stiprumo lyginamosios analizes rezultatai;

3) rodikliu turinio skirtumai (siekiant padidinti vertinimo kompleksiskuma); 4) rodikliu taikymo imoniu bankroto prognozavimo modeliuose daznis.

Siuloma analizuoti penkiu grupiu santykinius finansinius rodiklius:

1) pelningumo rodikliai:

--turto graza pries apmokestinima;

--pelningumas pries apmokestinima;

--bendroji nuosavo turto graza;

2) veiklos efektyvumo:

-- turto apyvartumas;

3) finansinio stabilumo rodikliai:

--isiskolinimo koeficientas;

--trumpalaikio isiskolinimo koeficientas;

--trumpalaikiu isipareigojimu padengimo koeficientas;

4) likvidumo rodikliai:

--einamojo likvidumo koeficientas;

--bendrojo likvidumo koeficientas;

--grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu;

5) kiti rodikliai (ganetinai daznai naudojami imoniu bankroto prognozavimo modeliuose):

--pardavimo ir trumpalaikiu isipareigojimu santykis;

--sukaupto kapitalo efektyvumas (isreikstas nepaskirstyto pelno ir turto santykiu).

Imoniu bukle rodo tiek siu rodikliu reiksmes, tiek ju kitimo tendencijos, taip pat ju lyginimas su ribinemis reiksmemis. Santykiniu finansiniu rodikliu reiksmiu ribos nustatomos atsizvelgiant i mokslineje literaturoje (Mackevicius, Poskaite 1998; Bernstein 2000; CaBMUKaa 2003; IHepeMeT, HeraineB 2003; AHTOHOBa 2004; Brigham, Daves 2004; Buskeviciute, Macerinskiene 2004; Mackevicius 2007) pateiktas reiksmes ir statistiniuose leidiniuose nurodytas reiksmes.

Atlikus tokia finansine analize, pagal gautas santykiniu finansiniu rodikliu reiksmes ir ju santyki su ribinemis reiksmemis nustatoma imones bukle kiekvienu tirtu aspektu (labai gera, gera, patenkinama, nepatenkinama ar bloga bukle). Atskirais aspektais imones bukle gali buti ivertinta skirtingai (pvz., vienais gerai, kitais nepatenkinamai ir pan.).

[FIGURE 4 OMITTED]

Jei pagal tam tikros grupes santykiniu finansiniu rodikliu reiksmes imones bukle ivertinama labai gerai arba gerai, tuomet sioje srityje problemos nera. Jei pagal tam tikros grupes santykiniu finansiniu rodikliu reiksmes imones bukle ivertinama patenkinamai, nepatenkinamai ar blogai, tai rodo problemines sritis ir problemu dydi.

Pagal santykinius finansinius rodiklius imones tam tikros srities bukle ivertinta patenkinamai rodytu lengva finansine krize, nepatenkinamai--gilia finansine krize, blogai--finansine katastrofa.

Taigi, pirmajame imoniu bankroto gresmes diagnostikos etape taikant integruoto vertinimo modeli nustatoma, ar imones bukle yra krizine (ir kokio ji dydzio), o antrajame etape, analizuojant santykinius finansinius rodiklius, nustatomos problemines sritys. Nustacius imones problemine sriti (sritis), atliekamas treciasis imoniu bankroto diagnostikos etapas--finansiniu ataskaitu analize, siekiant issiaiskinti siu problemu priezastis.

3.3. Finansiniu ataskaitu analize

Siame etape analizuojami absoliutiniai finansiniai rodikliai. Siuloma analizuoti tuos absoliutinius finansinius rodiklius, kurie yra sudedamosios dalys probleminiu santykiniu finansiniu rodikliu, t. y. tu, kuriu reiksmes, nustatytos antrajame imoniu bankroto gresmes diagnostikos etape, rodo patenkinama, nepatenkinama ar bloga imones bukle atitinkamu aspektu. Tokia absoliutiniu finansiniu rodikliu analize leistu nustatyti imones finansines bukles priezastis. Antrojo ir treciojo etapu veiksmu atlikimo kryptingumas ir rysys apibendrintai pateikti 5 pav.

Finansiniu ataskaitu analizei atlikti taikomi tiek bendri ekonominiai (lyginimas, grupavimas, detalizavimas, apibendrinimas, grandininiai keitimai, vidutiniai dydziai, balansiniai sugretinimai ir kt.), tiek matematiniai (koreliacija, dinamikos eiluciu analize, matematinis programavimas ir kt.) metodai (Mackevicius 2007). Analizuojant finansiniu ataskaitu rodiklius, dazniausiai atliekamos horizontalioji ir vertikalioji analizes. Finansiniu ataskaitu horizontalioji analize padeda nustatyti rodikliu dinamika absoliutiniais ir santykiniais dydziais bei nukrypimus nuo baziniu rodikliu, o vertikalioji analize parodo tam tikru rodikliu strukturinius santykius (Buskeviciute, Macerinskiene 2004; Mackevicius 2007).

Atlikus finansiniu rodikliu horizontaliaja ir vertikaliaja analizes, isskiriami tu finansiniu ataskaitu straipsniu kitimai, kurie rodo imones finansines bukles ir veiklos rezultatu pablogejima. Jeigu analizuojamu laikotarpiu padideja imones isiskolinimas, nuostoliai, sanaudos, parduotu prekiu savikaina, tai reikia visapusiskai tirti siuos veiklos aspektus ir ieskoti tokiu neigiamu tendenciju susidarymo priezasciu (Mackevicius 2007). Nagrinejant finansiniu ataskaitu absoliutinius rodiklius nepakanka konstatuoti ju dydi ir pokycius, bet reikia ieskoti priezasciu, kodel sis ar kitas rodiklis labai padidejo ar sumazejo (Buskeviciute, Macerinskiene 2004; Mackevicius 2009).

[FIGURE 5 OMITTED]

Santykiniu finansiniu rodikliu sudedamosios dalys yra balanso ir pelno (nuostoliu) ataskaitos rodikliai. Imones finansinio stabilumo, likvidumo bukle apibudina turtas, isipareigojimai ir nuosavas kapitalas, sie rodikliai parodomi balanse. Veiklos rezultatus apibudina pelno (nuostoliu) ataskaitoje nurodyti pajamu ir sanaudu dydziai ir, remiantis siais elementais, apskaiciuotas svarbiausias veiklos rezultatu ivertinimo rodiklis--pelnas (Mackevicius 2007).

Jei antrajame imoniu bankroto gresmes diagnostikos etape nustatyta, kad problemine imones sritis yra pelningumas, tuomet, siekiant nustatyti negatyvius pokycius ir imones kritines bukles priezastis, analizuojami balanso ir pelno (nuostoliu) ataskaitu atitinkami absoliutiniai rodikliai (6 pav.) kaip sudedamosios sios grupes probleminiu santykiniu finansiniu rodikliu dalys.

[FIGURE 6 OMITTED]

Siuo atveju analizuojami tokie ataskaitu rodikliai: balanso--turtas (is viso), nuosavas kapitalas; pelno (nuostoliu) ataskaitos--pajamos is pardavimo, bendrasis pelnas (nuostoliai), pelnas (nuostoliai) pries apmokestinima.

Jei antrajame imoniu bankroto gresmes diagnostikos etape nustatyta, kad problemine imones sritis yra veiklos efektyvu mas, tuomet norint nustatyti, kuriu rodikliu pokyciai negatyvus ir lemia kritine imones bukle, analizuojami tokie absoliutiniai rodikliai: balanso--turtas (is viso); pelno (nuostoliu) ataskaitos--pajamos is pardavimo kaip sudedamosios sios grupes probleminio santykinio finansinio rodiklio dalys. Tokiu budu analizuojamos nustatytos atitinkamos imones problemines sritys.

Taigi, jei antrajame imoniu bankroto gresmes diagnostikos etape, analizuojant santykinius finansinius rodiklius, nustatomos imones problemines sritys, tai treciajame etape, analizuojant siu santykiniu finansiniu rodikliu sudedamasias dalis--absoliutinius rodiklius, nustatomos tokios situacijos priezastys. Si analize--paskutinis imoniu bankroto gresmes diagnostikos sistemos etapas, pagrindziantis ir papildantis ankstesniu etapu imones bukles ivertinimus.

Atlikus imoniu bankroto gresmes diagnostika, yra ivertinta, kokia finansine imones bukle, bankroto gresmes dydis ir nustatytos imones problemines sritys bei priezastys, lemusios susidariusia finansine imones bukle.

4. Isvados

Parengta kompleksine imoniu bankroto gresmes diagnostikos sistema, sudaryta is triju susietu skirtingo turinio analizes komponentu. Kiekvienas komponentas--tai diagnostikos etapas, ivertinant bankroto gresme pagal principa: nuo bendriausio (integruoto ivercio) iki konkretaus (probleminiu sriciu iverciu ir diagnozuota bukle lemusiu priezasciu).

Pirmaj ame etap e finansine imoniu bukle vertinama taikant integruota modeli, pagal kuri gaunamas apibendrintas finansines bukles ivertis bankroto gresmes atzvilgiu. Antrajame etape atliekama santykiniu finansiniu rodikliu analize, leidzianti diagnozuoti problemines imones sritis. Treciajame etape atliekama finansiniu ataskaitu analize, pagal kurios rezultatus nustatomos krizine bukle lemusios priezastys. Galimoms imoniu krizinems situacijoms parengti orientaciniai bankroto prevencijos vidiniu ir isoriniu priemoniu rinkiniai.

Numatytos imoniu bankroto gresmes diagnostikos sistemos adaptacines priemones leidzia sistema taikyti ivairiu ukio sektoriu imonems, adaptuoti ja nuolat kintancioms aplinkos salygoms. Kiekvienu taikymo atveju nustatytu diagnostikos etapu sasaju kryptis ir turinys konkretinami atsizvelgiant i ankstesniojo etapo analizes rezultatus.

doi: 10.3846/btp.2010.23

Literatura

Agarwal, V.; Taffler, R. 2009. Comparing the performance of market based and accounting--based bankruptcy predic-tion models, Journal of Banking & Finance 32(8): 1541-1551. doi:10.1016/j.jbankfin.2007.07.014

Balcaen, S.; Ooghe, H. 2006. 35 Years of studies on business failure: an overview of the classical statistical methodologies and their related problems, British Accounting Review 38 (1): 63-93. doi:10.1016/j.bar.2005.09.001

Bernstein, L. 2000. Analysis of Financial Management. McGrawHill. 367 p.

Brigham, E. F.; Daves, P. R. 2004. Intermediate Financial Management. USA, Thomson, South-Western. 230 p.

Buskeviciute, E.; Macerinskiene, I. 2004. Finansu analize [Financial Analysis]. Kaunas: Technologija. 379.

Garskaite, K. 2008. Imoniu bankroto prognozavimo modeliu taikymas [The principles of diagnostics of bankruptcy, threatening to the enterprises], Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(4): 281-294. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.281-294

Garskiene, A.; Garskaite, K. 2005. Antikrizinio valdymo turinys: esme, tikslai ir priemones [The content of the anti-crisis management: the essence, goals and measures], Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 6(1): 44-55.

Grant, W. N. 2003. Corporate Bankruptcy. Tools, Strategies and Alternatives. John Wiley & Sons, Inc., Hoboken, New Jersey. 280 p.

Ginevicius, R.; Cirba, S. 2009. Additive measurement of market concentration, Journal of Business Economics and Management 10(3): 191-198. doi:10.3846/1611-1699.2009.10.191-198

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2008. Multicriteria evaluation of Lithuanian banks from the perspective of their reliability for clients, Journal of Business Economics and Management 9(4): 254-267. doi:10.3846/1611-1699.2008.9.257-267

Harrington, D. R. 2003. Corporate Financial Analysis in a Global Environment. Thomson South Western. 492 p.

Mackevicius, J. 2009. Finansiniu ataskaitu auditas ir analize (Proceduros, metodikos ir vertinimas) [The Audit and Analysis of the Financial Reports]. Vilnius: TEV. 389 p.

Mackevicius, J. 2007. Imones veiklos analize. Informacijos rinkimas, sisteminimas ir vertinimas [The Analysis of the Enterprise's Activity. Gathering, Systematization and Evaluation of the Information]. Vilnius: TEV. 510 p.

Mackevicius, J.; Poskaite, D. 1998. Finansine analize [Financial Analysis] . Vilnius: Kataliku pasaulis. 632 p.

Ravi, K. P.; Ravi, V. 2007. Bankruptcy prediction in banks and firms via statistical and intelligent techniques--a review, European Journal of Operational Research 180(1): 1-28. doi:10.1016/j.ejor.2006.08.043

Sueyoshi, T.; Goto, M. 2009. Methodological comparison bet-ween DEA (data envelopment analysis) and DEA-DA (dis-kriminating analysis) from the perspective of bankruptcy assesment, European Journal of Operational Research 199(2): 561-575. doi:10.1016/j.ejor.2008.11.030

Sun, L. 2007. Are-evaluation of auditors' opinions versus statistical models in bankruptcy prediction, Review of Quantitative Finance and Accounting28(1): 55-67. doi:10.1007/s11156-006-0003-x

Tvaronaviciene, M. 2001. Imoniu bankroto proceso ekonominio efektyvumo kryptys [The Ways of Economic Efficiency of the Process of Bankruptcy of the Enterprises], Ekonomika [Economics] 54: 135-144.

AHTOHOBA, O. B. 2004. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Antonova, O. V. Management of the Crisis Condition of the Organization (Enterprise)]. MocKBa: [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. 141c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], M. B.; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], B. B. 2006. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Mel-nik, M. V.; Berdnikov, V. V. The Financial Analysis: the System of Indices and the Methods of their Analysis]. MocKBa: [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. 159 C.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Savickaja, S. V. The Analysis of Economic Activity]. MocKBa: [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. 255 c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] [Fomin, J. A. Diagnostics of the Crisis Condition of the Enterprise]. MocKBa: [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. 349c.

IIIepeMeT, A. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] [Sheremet, A. D.; Negashew, E. N. The Methods of Financial Analysis of Commercial Activity of the Organizations]. MocKBa: [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. 237 c.

Juozas Bivainis (1), Kristina Garskaite [2]

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, 10223 Vilnius, Lithuania E-mails:

(1) vvfsevk@vgtu.lt; (2) Kristina.Garskaite@vgtu.lt

Received 2 April 2010; accepted 27 May 2010

Juozas Bivainis (1), Kristina Garskaite (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) vvfsevk@vgtu.lt;

(2) Kristina.Garskaite@vgtu.lt

Iteikta 2010-04-02; priimta 2010-05-27

Juozas Bivainis1, Kristina Garskaite (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, 10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: 1vvfsevk@vgtu.lt; 2Kristina.Garskaite@vgtu.lt

Received 2 April 2010; accepted 27 May 2010

Juozas Bivainis1, Kristina Garskaite (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, 10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: 1vvfsevk@vgtu.lt; 2Kristina.Garskaite@vgtu.lt

Iteikta 2010-04-02; priimta 2010-05-27

Juozas BIVAINIS. Doctor Habil, Professor, Head of Dept of Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. The author of over 200 scientific works. Research interests: intensification of economic development, business management theory, economic legislation.

Kristina GARSKAITE. Assistant of Dept of Finance Engineering, Faculty of Business Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: financial analysis, bankruptcy of enterprises, prediction of bankruptcy, forecasting models.