Municipal waste management structural analysis/Komunaliniu atlieku tvarkymo strukturine analize.

Bivainis, Juozas ; Podgaiskyte, Viktorija

1. Ivadas

Atliekos visuotinai suprantamos kaip bet kokios medziagos ir daiktai, kuriu turetojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti (Pagrindu ... 2006; Direktyva ... 2008; Lietuvos ... 1999). Atlieku tvarkymas--tai techniniu, teisiniu, ekonominiu, organizaciniu ir kitu priemoniu, skirtu atliekoms tvarkyti pagal nustatytus reikalavimus, visuma.

21 a. darbotvarkeje (1) konstatuota (Agenda ... 1992), kad aplinkosaugos principais gristas atlieku tvarkymas yra viena svarbiausiu priemoniu gerinti Zemes ekologine bukle, skatinti ekonomini saliu konkurencinguma ir didinti visuomenes gerove. Tikslingas, socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos poziuriais gristas atlieku tvarkymas--viena pagrindiniu darnaus vystymo salygu, siekiant efektyviai ir taupiai naudoti gamtinius isteklius, mazinti aplinkos tarsa, kelti visuomenes sveikatos lygi ir gerinti gyvenimo kokybe.

Tiek savo mastu, tiek sudetingumu kaip ypatingas tyrimo objektas issiskiria komunaliniu atlieku tvarkymas. Sio tyrimo objekto specifika tokia: 1) komunalines atliekos traktuojamos placiaja prasme (komunalines ir kitos atliekos, joms prilygintos tvarkymo prasme); 2) atlieku kiekiai ir atlieku turetoju skaicius yra aukstesniu eiliu parametrai, palyginti su kitu rusiu atliekomis; 3) budingas triju pakopu viesasis valdymas (nacionalinis, regiono, vietos).

Del isskirtiniu objekto savybiu, visuotinio paslaugos pobudzio, dideles svarbos komunaliniu atlieku tvarkymo problemai daug demesio skiria praktikai ir teoretikai. Sios srities publikacijos daznos ivairaus statuso mokslo leidiniuose, siais klausimais diskutuojama ivairiausiuose pasaulio krastuose organizuojamose konferencijose. Komunaliniu atlieku tvarkymas nagrinetas ivairiais aspektais: atlieku tvarkymo sistemu turinys ir funkcijos, ivairios sistemu modifikacijos ir ju ypatybes, veikimo terpe, atlieku tvarkymo sprendimu vertinimo metodai ir modeliai (Zickiene, Ruskus 2001; Klang et al. 2003; Leonavicius 2003; Morrissey, Browne 2004; Husaini et al. 2007; Hung et al. 2007; Finnveden et al. 2007). Vis delto pastarojo desimtmecio mokslines literaturos analize leidzia teigti, kad stokojama tyrimu, kuriuose atlieku tvarkymas butu nagrinejamas sisteminiu poziuriu, sias sudetingas sistemas strukturizuojant, pagal sistemu teorijos reikalavimus nagrinejant ju elementus, elementu tarpusavio rysius ir sasajas su aplinka. Daznai nagrinejamos atskiros atlieku tvarkymo sistemu dalys, sprendziami siauro pobudzio klausimai, vyrauja lokalinis poziuris. Bene didziausia moksline problema reiketu nurodyti komunaliniu atlieku tvarkymo kompleksinio sprendimu vertinimo darnaus vystymo kontekste metodologijos neturejima. Iki siol mokslininkai diskutuoja, kokia atlieku tvarkymo sistema laikyti darnia.

Kitu sudetingu socialiniu ekonominiu reiskiniu kompleksinio vertinimo praktika (Bivainis, Tuncikiene 2007; Ginevicius, Podvezko 2007; Ginevicius 2009) suponuoja minti siulyti komunaliniu atlieku tvarkymo sprendimus gristi daugiakriterinio vertinimo metodais. Tokiam vertinimui komunaliniu atlieku tvarkyma butina nagrineti kaip: 1) sudetinga sistema, sudaryta is skirtingo turinio komponentu, kuriu kiekvienam galimi skirtingi technologiniai ir organizaciniai sprendimai; 2) atviro tipo sistema, susaistyta su aplinka ivairiausio turinio rysiais (ekonominiais, socialiniais, aplinkosauginiais, technologiniais).

Siulomam principui igyvendinti butinas nemazas parengiamasis darbas, butent tam atlikta komunaliniu atlieku tvarkymo strukturine analize. Tyrimui buvo keliamas tikslas ivairiais aspektais isnagrineti komunaliniu atlieku tvarkyma, specifikuoti sistemos sudedamasias dalis, ju tarpusavio rysius ir rysius su aplinka. Sio tyrimo etapo rezultatai pateikiami straipsnyje.

2. Atlieku tvarkymo koncepcijos dialektika

Atlieku tvarkymas kaip specifine veikla ir svarbi valstybes funkcija formavosi palaipsniui. Praejusio amziaus pradzioje atlieku tvarkymo tikslas--surinkti ir salinti atliekas. Tobulejant technologijoms, didejant atlieku kiekiams ir intensyvejant ju srautams, atlieku tvarkymo sistemos kito (1 pav.), atlieku tvarkymo tikslas keitesi nuo "surinkti ir pasalinti atliekas" prie "sumazinti salinamu atlieku kieki" (Boyle 1989; Wilson 2002; Morrissey, Browne 2004). Keiciantis koncepcijoms, atlieku tvarkymo sistemose integruojamos antriniu zaliavu rusiavimo ir kartotinio naudojimo funkcijos. Atsiradus darnaus vystymo paradigmai, praejusio amziaus 9-ajame desimtmetyje pradeta vartoti darnaus atlieku tvarkymo savoka "integruotas atlieku tvarkymas". Siuo periodu kilo negriztamai senkanciu gamtiniu istekliu problema, todel pradetas akcentuoti atlieku susidarymo klausimas--atlieku prevencija. Atlieku tvarkymas pradetas sieti su gamtiniu istekliu valdymu (2 pav.). Siuo periodu principas "nuo lopsio iki kapo" keiciamas naujaja atmaina--"nuo lopsio iki lopsio". Tiketina, kad, nors siuo metu atlieku tvarkymo ir gamtiniu istekliu valdymo sistemos yra savarankiskos, ateityje atlieku tvarkymas bus gamtiniu istekliu valdymo sistemos dalis.

Nuostatos, kad atlieku tvarkymas turi gerinti visuomenes sveikata ir sauguma, aplinkos apsauga, sudaryti galimybes taupiai naudoti gamtinius isteklius, itvirtintos vadinamaisiais atlieku tvarkymo prioritetais (Direktyva ... 2008) (3 pav.). Direktyva nustato prioritetine atlieku tvarkymo eile, auksciausiu prioritetu nurodoma atlieku susidarymo prevencija arba vengimas, o saugiai salinamos turetu buti tik perdirbti ar kitaip panaudoti netinkamos atliekos. Sistemini atlieku tvarkymo poziuri itvirtina integruoto atlieku tvarkymo koncepcija.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Atlieku tvarkymas organizuojamas pagal ivairius modelius, o tvarkymo sistemos skirstomos pagal daugybe pozymiu. Dazniausiai taikomi tokie klasifikaciniai pozymiai: atlieku rusis, atlieku susidarymo saltinis, tvarkymo budas, naudojamos valdymo priemones ir kt. (1 lentele). Neretai taikomi ir siauresnio pobudzio specifiniai klasifikavimo pozymiai. Pavyzdziui I. G. Husaini ir kt. (2007), nagrinedami Europos Sajungoje igyvendintus 15 komunaliniu atlieku tvarkymo modeliu, juos pagal motyvacijos pozymi suskirste i tris grupes: 1) ekonominio sverto, 2) reglamentuojamieji, 3) skatinantieji.

[FIGURE 3 OMITTED]

Klasifikuojant atlieku tvarkymo sistemas, nemazai painiavos sukelia neapdairiai vartojamos sistemos ir posistemio savokos. Tai atlieku tvarkymo sistemos sudetingumo, jos sudetiniu daliu, kurias vieni vadina sistemomis, kiti--posistemiais, autonomiskumo technologiniu ir organizaciniu poziuriais provokuojama problema. Painiavai sumazinti reiketu, vartojant abi sias savokas, aiskiai apibudinti ju turini.

3. Komunaliniu atlieku tvarkymo sistemos struktura

Kaip mineta, atlieku tvarkymo sistema--tai techniniu, teisiniu, ekonominiu, organizaciniu ir kitu priemoniu, skirtu atliekoms tvarkyti pagal nustatytus reikalavimus, visuma. Sios visumos strukturine analize galima ivairiais aspektais, ju pasirinkimas dazniausiai priklauso nuo tyrimo tikslu. Vis delto strukturizavimas, atliekamas darbu turinio poziuriu, yra kertinis, butent darbu turinys diktuoja kitus, ji lydincius sprendimus.

[FIGURE 4 OMITTED]

3.1. Atlieku tvarkymo fazes

Nagrinejant atlieku tvarkymo sistemas, mokslineje literaturoje paprastai isskiriamos trys pagrindines atlieku tvarkymo fazes (vartojami sinonimai--etapai, stadijos): 1) atlieku susidarymas, 2) naudojimas, 3) salinimas. Pastaruoju metu, atsizvelgiant i darnaus vystymo gaires, kintancius atlieku tvarkymo prioritetus, integruoto atlieku tvarkymo ideologinius principus, atlieku tvarkymo ciklas vis dazniau skaidomas i penkias fazes (4 pav.): atlieku susidarymas, atlieku rusiavimas susidarymo vietoje, surinkimas ir vezimas, atlieku naudojimas ir atlieku salinimas.

Atlieku susidarymo fazeje tam tikra medziaga ar daiktas tampa atlieka, kai jos (jo) turetojas nusprendzia, kad medziaga (daiktas) nebereikalinga arba ja butina atsikratyti. Atlieku susidarymas tiesiogiai susijes su ju rusiavimu susidarymo vietoje. Rusiavimo fazeje atliekos skirstomos, t. y. paruosiamos surinki ir vezti, neretai ir toliau jas tvarkyti. Atlieku susidarymas, ju rusiavimas susidarymo saltinyje tiesiogiai priklauso nuo asmenu, kurie "pagamina" atliekas arba daro poveiki ju susidarymui del asmeniniu prioritetu, savybiu, iprociu, issilavinimo, bendrosios ir vartojimo kulturos, statuso visuomeneje, socialines atsakomybes, isigalejusiu normu, ekonominiu, politiniu, socialiniu ir kitu veiksniu. Mokslininkai tyrineja visuomenes ir atskiru jos grupiu elgsena ir poveiki jai, susijusi su atlieku prevencija ir tinkamu atlieku rusiavimu susidarymo vietoje (Aberg 1996; Davies et al. 2002; Robinson, Read 2005; Saphores et al. 2006; Barr 2007; Tudor et al. 2008; Hage et al. 2009; Dahlen, Lagerkvist 2008; Podgaiskyte, Vaitiekunas 2009; Fell 2010), taciau vieningos nuomones siuo klausimu nera. Pagrindiniai argumentai--asmenu veiksmus ir motyvus sunku vertinti del itakos veiksniu, kurie daznai net nesusije su atliekomis ar aplinkos apsauga (Cox et al. 2010), ivairoves. Visuomenes elgesys dazniausiai tiriamas dviem svarbiausiais aspektais: 1) atlieku susidarymo prevencija, 2) atlieku rusiavimas. S. Zickiene ir J. Ruskus (2001) atlieku turetojus--fizinius asmenis--skirsto i keturis tipus: indiferentiskuosius, vartotojiskuosius, zaliuosius ir materialistus.

Atlieku prevencija ir rusiavimo svarba susidarymo saltinyje, itaka tolesniems atlieku tvarkymo procesams, ypac antriniu zaliavu kokybei, konstatuoja daugelis mokslininku. Lietuvoje del atlieku rusiavimo susidarymo vietoje bendru reikalavimu nebuvimo siuos reikalavimus daugiausia formuoja atlieku tvarkytojai, nevyriausybines organizacijos, atlieku turetojai. Tai sukelia sunkumu formuojant bendra atlieku rusiavimo kultura ir, veikiant grandinines reakcijos principu, mazina perdirbti ir naudoti tinkamu atlieku kieki, didina atlieku tvarkymo sanaudas. Pagaliau apsunkina strateginiu atlieku tvarkymo tikslu igyvendinima, didina neigiama itaka gamtinei aplinkai. ES vadovaujasi subsidia-rumo principu (Baltoji... 2004), todel paprastai kiekviena salis taiko savitas rusiavimo schemas (2 lentele).

Lietuvoje antrinems zaliavoms ir pakuotes atliekoms surinkti taikomas triju frakciju rusiavimas (popierius, plastikas ir stiklas). Taciau antriniu zaliavu ir pakuotes atlieku yra daugiau nei triju rusiu ir ju rusiavimas priklauso nuo daugybes veiksniu, is ju ir atsitiktinio pobudzio: atlieku turetoju, nevyriausybiniu organizaciju ir mokslo instituciju aktyvumo, atlieku tvarkytoju, technologiniu ir infrastrukturos salygu, geografines padeties. Atlieku rusiavimo ir tolesnio tvarkymo galimybes daug lemia atlieku surinkimo budai (3 lentele).

Atlieku vezimas--tai antroji atlieku surinkimo ir vezimo fazes dalis. Praktikai budingos dvi atlieku vezimo schemos: 1) atlieku turetojas--atlieku tvarkytojas, 2) i-tasis atlieku tvarkytojas--i-tasis + 1 atlieku tvarkytojas. Del savo specifikos paprastai nagrinejama pirmoji schema. Toki jos vaidmeni lemia tai, kad sioje fazeje atsakomybe uz atlieku tvarkyma is ju turetojo pereina atlieku tvarkytojui. Tipiniai antrosios schemos taikymo atvejai yra, kai cikle dalyvauja keli atlieku tvarkytojai.

Atlieku vezimas pagal schema "atlieku turetojas--atlieku tvarkytojas" yra atlieku surinkimo paslaugos tasa. Atlieku surinkimo paslauga tiesiogiai sieja paslaugos vartotoja (atlieku turetoja) ir paslaugos teikeja (atlieku vezeja), kuris paima atliekas is atlieku susidarymo arba pirminio atlieku rusiavimo vietos. Atlieku turetojo pareiga tvarkyti atliekas baigiasi, kai atlieku vezejas paima atliekas. Atlieku turetojas turi buti tikras, kad vezejas gali vykdyti tokia veikla.

Atlieku vezimas reglamentuotas maziausiai. Pavyzdziui, Lietuvoje nustatyta, kad atlieku vezejai turi registruotis atliekas tvarkanciu imoniu registre, taciau atliekas vezantys asmenys nepriskirtini atlieku naudotoju kategorijai ir jiems netaikomas (isskyrus pavojinguju atlieku vezima) atlieku naudojimo veiklos reglamentavimas (Lietuvos... 1999). Praktikai budinga, kad atlieku vezeju veikla papildomai reglamentuoja vietos savivaldos institucijos. Pavyzdziui, Vilniaus m. savivaldybe nustate, kad vienos atlieku surinkimo aiksteles negali aptarnauti keli atlieku vezejai, nors geografiskai veikla savivaldybes teritorijoje neribojama. Lietuvos savivaldybiu praktika rodo, kad daugeliu atveju, ypac miestu vietovese, atlieku vezejas ir atlieku naudotojas sutampa.

Atlieku naudojimo fazeje atliekos perdirbamos ir naudojamos energijai gauti. Siai veiklai priskiriamas ir atlieku eksportas, kai eksportuotos atliekos naudojamos energijai gauti (Lietuvos ... 1999). Atlieku perdirbimas--fizinis ir cheminis atlieku perdirbimas, biologinis nepavojinguju atlieku perdirbimas, didziuju atlieku perdirbimas, atlieku, skirtu naudoti, eksportas. Atlieku naudoj imo veikla gali vykdyti tik tam leidimus turintys asmenys, vadinami atlieku tvarkytojais. Si veikla reglamentuojama istatymais ir kitais teises aktais. Atlieku naudojimo fazes vaidmuo yra lemiamas, igyvendinant darnaus vystymo paradigma ir efektyvu gamtiniu istekliu naudojima.

Atlieku salinimas--tai ilgalaikis atlieku saugojimas, siekiat kuo mazesnio neigiamo poveikio aplinkai, arba santykinis naudojimas, kai energijos gavimo energinio naudingumo koeficientas yra mazesnis, nei nustatyta atlieku naudojimo energijai gauti technologijoms (Direktyva ... 2008). Direktyva 2008/98/EB del atlieku (2008) ir Lietuvos Respublikos atlieku tvarkymo istatymu (1998) numatyta 15 atlieku salinimo budu. Lietuvoje siuo metu taikomas tik atlieku salinimas zemes pavirsiuje (savartynuose). Atlieku salinimo irenginiai potencialiai yra labiausiai aplinkos tarsa veikiantys objektai visame atlieku tvarkymo cikle. Sia veikla reglamentuoja centrines valdzios institucijos, o jos organizavimas ir igyvendinimas perduoti vietos savivaldos institucijoms. Lietuvoje nepavojinguju atlieku salinimas organizuojamas regioniniu principu--po viena regionini nepavojinguju atlieku salinimo savartyna kiekviename atlieku tvarkymo regione (isskyrus Kauno atlieku tvarkymo regiona, kuriame planuojami du regioniniai nepavojinguju atlieku salinimo savartynai).

3.2. Atlieku tvarkymo dalyviai

Svarbiausius komunaliniu atlieku tvarkymo sistemos dalyvius pagal ju vaidmeni galima sujungti i tokias grupes: atlieku turetojai, atlieku tvarkytojai, valdymo institucijos, interesu grupes (5 pav.). Is esmes interesu grupiu sarasas nera baigtinis, taciau tyrime nagrinetos dvieju kategoriju interesu grupes: 1) nevyriausybines organizacijos (NVO) ir 2) mokslo istaigos. Kitos interesu grupes nenagrinetos del ju isimtinai epizodisko vaidmens atlieku tvarkymo sistemoje.

Atlieku turetojai--tai asmenys, pas kuriuos veiklos metu susidaro atlieku. ES, taip pat ir Lietuvos teises aktuose vartojamos atlieku gamintojo ir atlieku turetojo savokos. Pirmosios turinys toks: tai asmuo, 1) kurio veiklos metu susidaro atlieku, 2) kuris atlieka atlieku rusiavimo, maisymo ar kitus veiksmus, lemiancius atlieku pobudzio ar sudeties pasikeitimus. Atlieku turetojo savoka papildyta asmeniu, kuris turi atlieku.

Pagal statusa isskirti trys atlieku turetoju pogrupiai:

--gyventojai (fiziniai asmenys);

--paslaugu sektorius;

--pramones sektorius.

Statistika rodo, kad gyventojai "pagamina" apie 70 proc. visu komunaliniu atlieku, like 30 proc. atlieku susidaro paslaugu ir pramones sektoriuose. Pagal susidaranciu atlieku pobudi atlieku turetojai skirstytini i tokius pogrupius:

--atlieku turetojai, pas kuriuos susidaro pramones sektoriaus specifiniu atlieku (tyrime nenagrineti, kaip nesusieti su komunalinemis atliekomis);

--atlieku turetojai, pas kuriuos susidaro komunaliniu ir savo sudetimi i jas panasiu atlieku:

--atlieku turetojai, pas kuriuos susidaro misriu komunaliniu atlieku;

--atlieku turetojai, pas kuriuos susidaro antriniu zaliavu ir pakuociu atlieku;

--atlieku turetojai, pas kuriuos susidaro biologiskai skaidziu atlieku;

--atlieku turetojai, pas kuriuos susidaro pavojingu buitiniu atlieku;

--kiti atlieku turetojai.

Is moksliniu publikaciju susidaro nuomone, kad daugeliu atveju atlieku turetojai paliekami uz tyrimo ribu arba ju vaidmuo sumenkinamas iki pasyvaus atlieku saltinio. Straipsnio autoriu nuomone kategoriska--neleistina ignoruoti atlieku turetojo, reiksmingo atlieku tvarkymo sistemos dalyvio, be sio elemento--svarbiausio dvieju pirmuju atlieku tvarkymo ciklo faziu dalyvio--negalima parengti tinkamu atlieku tvarkymo sprendimu. Vertinant komunaliniu atlieku tvarkymo sprendimus, atlieku turetojas turi buti traktuojamas kaip sistemos dalyvis, su tam tikru teisiu ir pareigu rinkiniu, rysiais su kitais sistemos dalyviais ir esminiu poveikiu visai sistemai.

Atlieku tvarkytojo savoka Lietuvos Respublikos atlieku tvarkymo istatyme (1998) apibrezta kaip imone ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Atlieku tvarkymo istatymo ir kitu teises aktu reikalavimus. Atlieku tvarkytoj ai pagal vykdoma veikla skirstomi i tokias kategorijas:

1) atlieku surinkejai ir vezejai;

2) atlieku naudotojai:

--atlieku perdirbejai;

--atlieku naudotojai, isgaunantys energija;

3) atlieku salinimu uzsiimantys asmenys:

--savartynu operatoriai;

--atlieku deginimo imoniu operatoriai;

--kiti.

[FIGURE 5 OMITTED]

Atlieku tvarkytojas gali pletoti bet kuria is siu veiklu: atlieku surinkimo, vezimo, naudojimo, salinimo, atlieku tvarkymo prieziuros bei atlieku salinimo vietu prieziuros po ju uzdarymo. Pagal vykdoma veikla praktikai budingi ivairus atlieku tvarkytoju deriniai (6 pav.).

Kaip atskira atlieku tvarkytoju kategorija reiketu pamineti "tarpininkus", kurie gali netureti tiesioginio "salycio" su atliekomis (nevykdyti jokiu fiziniu veiksmu su jomis), taciau prie atlieku tvarkymo prisideda organizuodami atlieku surinkima, vezima, naudojima ir pan. Pavyzdziui, Lietuvoje tokiai kategorijai priskirtini gamintojai ir importuotojai, kurie gamina arba importuoja alyvas, transporto priemones, elektros ir elektronine iranga, apmokestinamuosius gaminius ir (arba) pakuoja (importuoja supakuotus) gaminius (Lietuvos ... 1998).

[FIGURE 6 OMITTED]

Valdymo institucijos--tai viesojo valdymo institucijos, planuojancios, organizuojancios, reguliuojancios ir kontroliuojancios atlieku tvarkyma. Nustatyta (Direktyva ... 2008), kad ES salyse atlieku tvarkymo sistemos valdymas turi buti triju lygmenu: nacionalinio, regioninio ir vietos savivaldos. Lietuvoje sis principas konkretintas nustatant triju lygiu planavima ir atitinkamus planus: valstybini strategini atlieku tvarkymo plana, regioninius atlieku tvarkymo planus ir savivaldybiu atlieku tvarkymo planus (Lietuvos ... 1998).

Centrines valdzios institucijos formuoja atlieku tvarkymo politika, strateginiai sprendimai yra vieni labiausiai komplikuotu ir reikalauja sisteminio poziurio (Bivainis, Tuncikiene 2007). Savivaldos institucijos reglamentuoja ir organizuoja komunaliniu atlieku tvarkyma administraciniuose teritoriniuose vienetuose. Savivaldos institucijos gali bendradarbiauti ir isteigti viesa juridini asmeni--komunaliniu atlieku tvarkymo sistemos administratoriu, kuris vykdytu dali ar visas komunaliniu atlieku tvarkymo organizavimo funkcijas (Lietuvos ... 2009). Tokie administratoriai gali ne tik vykdyti organizavimo funkcija, bet ir kitus darbus siekdami suaktyvinti regiono savivaldybiu bendradarbiavima. Teises aktai nenustato komunaliniu atlieku tvarkymo sistemos administratoriu teisiu ir pareigu, santykiu su kitais dalyviais, todel praktikoje galimi ir kitokie ju vykdomu funkciju variantai.

Nevyriausybines organizacijos, kaip atlieku tvarkymo sistemos dalyves, atstovauja kitu sistemos dalyviu, taip pat ir neivardytu sistemos dalyviais asmenu interesams, formuoja viesa' a nuomone ivairiais atlieku tvarkymo ir valdymo klausimais. Nevyriausybines organizacijos atstovauja ivairiu sistemos dalyviu interesams. Pagal si pozymi jas galima skirstyti i atstovaujancias tokiems dalyviams: atlieku turetojus ar tam tikrus ju pogrupius, viesaji interesa, aplinkos apsauga, technologijas ir technine pazanga. Pazymetinas nevyriausybiniu organizaciju vaidmuo itraukiant visuomene i atlieku tvarkymo problemu sprendima, tam tikros kulturos sioje srityje formavima. Juk visuomenes dalyvavimas ir elgesys, naudojimasis atlieku tvarkymo paslaugomis, ekologinis mastymas, pasiruosimas dalyvauti sistemoje yra svarbus veiksniai, darantys itaka priimamiems atlieku tvarkymo sprendimams, lemiantys pazanga ir efektyvuma (Zickiene, Ruskus 2001). Nagrinedami atlieku tvarkymo sistemas, ju dalyvius, visuomenes svarba ir butinuma i atlieku tvarkymo klausimu sprendima itraukti skirtingas visuomenes grupes nuo proceso pradzios, nes tai padetu isvengti visuomenes pasipriesinimo, neigiamo poveikio daugumai atlieku tvarkymo projektu, pabrezia ir kiti tyrejai (Morrisey, Browne 2004; Hung et al. 2007; Bivainis, Drejeris 2009).

Svarbus vaidmuo atlieku tvarkymo bare tenka mokslo istaigoms. Ju atliekamu tyrimu rezultatai yra technologines pazangos pagrindas. Zinoma daugybe produktyvaus atlieku tvarkytoju ir mokslininku bendradarbiavimo pavyzdziu. Mokslininku iniciatyva ar su jais bendradarbiaujant igyvendinta nemazai inovatyviu atlieku tvarkymo projektu.

3.3. Sistemos dalyviu rysiai ir sasajos su aplinka

Integruotos atlieku tvarkymo sistemos veikima, jos efektyvuma daug lemia sistemos dalyviu rysiai. Kiekvienas sistemos dalyvis turi teisiu ir pareigu, vykdo tam tikras funkcijas ir taip daro itaka kitiems sistemos elementams (7 pav.). Sistemu teorija akcentuoja, kad sistemos elementu rysiai yra taip pat svarbus kaip ir patys elementai. Sistemos dalyviu rysiams ir itakos veiksniams tirti taikomi ivairus metodai. Is ju populiaresni yra tokie: dalyviu rysiu matrica; socialine tinklo analize (Social Network Analysis) ir pazinimo zemelapis. Sie metodai dazniausiai taikomi socialiniams ir istekliu valdymo tyrimams. Komunaliniu atlieku tvarkymo sistemos dalyviu rysiams tirti taikeme rysiu matricos metoda. Tokiu budu nustatyti rysiai parodyti 4 lenteleje.

Visi atlieku tvarkymo sistemos dalyviai (atlieku turetojai, tvarkytojai, valdzios institucijos, mokslo istaigos, nevyriausybines organizacijos) saveikauja tarpusavyje tiesiogiai, taip pat itakos kitiems dalyviams turi ju vykdoma veikla.

Atlieku turetoju ir atlieku tvarkytoju rysys abipusis. Atlieku turetojai paprastai turi tiesiogini rysi su atlieku tvarkytojais, jiems surenkant atliekas. Atlieku turetojams rusiuojant atliekas susidarymo saltinyje daroma itaka tolesniems atlieku tvarkymo darbams, taip atlieku turetojai netgi lemia tam tikru technologiju taikymo paskesnese fazese galimybes. Ne maziau svarbus ir priesingos krypties rysys--atlieku tvarkytojai, taikydami tam tikras technologijas, formuoja infrastruktura ir savo sprendimais diktuoja salygas atlieku turetojams.

Akivaizdi atlieku turetoju saveika ir su kitais sistemos dalyviais. Atlieku turetoju elgsenai itakos turi viesoji nuomone, kultura, atlieku tvarkytojai, atlieku tvarkyma administruojancios organizacijos, taip pat valdymo institucijos, nustatydamos atlieku turetoju pareigas ir teises.

Valdymo institucijos, planuodamos, organizuodamos, administruodamos ir kontroliuodamos komunaliniu atlieku tvarkyma, itaka daro visiems sistemos dalyviams--nustato ju teises ir pareigas, reglamentuoja atlieku tvarkyma, nustato strategines atlieku tvarkymo pletros kryptis.

Interesu grupiu itaka kitiems sistemos dalyviams yra tiesioginio ir netiesioginio pobudzio. Pavyzdziui, akcijos keliant reikalavimus atlieku tvarkytojams, akcijos pries tam tikro projekto igyvendinima ir jau kitokio pobudzio--aplinkos svarinimo ar sveiko gyvenimo budo propagavimo--iniciatyvos.

Jau neabejojama, kad pletojant ekonomika, dideja poveikis gamtinei aplinkai. Kita vertus, atlieku tvarkymo sprendimai turi itakos gamtiniu istekliu naudojimui, energijos suvartojimui, tiesiogiai ar netiesiogiai veikia gamybos ir paslaugu sektorius. Atlieku tvarkymas susietas su kiekviena ukine veikla, todel sie rysiai yra grandininiai, sunkiai isgryninami, tad atlieku tvarkymo ir aplinkos saveikos tyrimas priskirtinas prie ypac komplikuotu.

Ekonominiai veiksniai, ukines veiklos technologijos, vartotoju poreikiai tiesiogiai lemia susidaranciu atlieku sudeti ir kieki. Del produktu pakavimo, vartojimo kulturos pokyciu pastaruosius desimtmecius ypac didejo pakuotes atlieku ir antriniu zaliavu, maisto atlieku kiekiai nepaisant to, kad naftos istekliu mazejimas, nuogastavimai del aplinkos tersimo leme tam tikrus teigiamus poslinkius, pavyzdziui, plastikines pakuotes svorio mazejima (1993 m. "Danone" organizacijos 1,5 litro plastikinis butelis svere 42 g, 2003 m. jo svoris buvo 32 g (Addressing ... 2004). OECD (Household ... 2008) prognozuoja, kad ateityje komunaliniu atlieku susidarymas dauges apie 1,3 proc. per metus, o 2030 m. ju susidarys 38 proc. daugiau nei 2005 m.

[FIGURE 7 OMITTED]

Komunalines atliekos susidaro gyvenamojoje aplinkoje arba arti jos, todel tinkamos komunaliniu atlieku rusiavimo susidarymo vietoje ir surinkimo sistemos igyvendinimas daug lemia komunalines atlieku tvarkymo sistemos poveikio masta gamtinei aplinkai, visuomenes sveikatai. Atlieku surinkimas nelaiku yra bene svarbiausias veiksnys formuotis maziesiems savartynams, daugintis parazitams, susidaryti antihigieninems salygoms gyvenamojoje aplinkoje, ligu proverziams, uztersti geriamaji vandeni ir pan. Daugejant atlieku, didejant ju vezimo atstumams, kintant gyventoju koncentracijai, atlieku vezimas yra reiksmingas siltnamio duju, miestu smogu formavimosi veiksnys.

Komunaliniu atlieku perdirbimas--siekiamybe kartotinai panaudoti atliekas arba jas perdirbti--lemia didelius technologinius ir ekonominius pokycius gamybos pramoneje, ypac stiklo, popieriaus, aliuminio, plastiko, tekstiles, elektros ir elektronikos, pakuotes gaminiu. Pavyzdziui, stiklo gamyboje gali buti naudojama iki 70 proc. antriniu zaliavu (stiklo atlieku). Siekiant perdirbti antrines zaliavas susiformavo naujos rinku nisos (pakuociu atlieku tvarkymo, elektros ir elektroniniu gaminiu tvarkymo technologiju rinka), kurios daro itaka ir tradicinems pramones sakoms.

Atlieku tvarkymas, ypac arti gyvenamosios aplinkos esanciu komunaliniu atlieku, turi tiesiogine ir netiesiogine itaka visuomenes sveikatai. Visuomene, bent jau atskiros jos grupes, jautriai reaguoja i politinius sprendimus, susijusius su atlieku tvarkymu, ypac ju salinimu. Bene labiausiai politiniai sprendimai reiksmingi atlieku tvarkymo darnaus vystymo poziuriu.

Komunaliniu atlieku tvarkymo rinka santykinai nedidele, bet del tiesioginio salycio su gyventojais finansinis aspektas labai aktualus. Atlieku tvarkymas is esmes grindziamas principu "tersejas moka". Ir sis moka vis daugiau, nes siuolaikiniu infrastrukturiniu komunaliniu atlieku tvarkymo objektu statyba (ypac moderniu atlieku salinimo savartynu arba deginimo irenginiu) kainuoja brangiai. Pagal ES rekomendacijas gyventojams priimtinomis laikomos islaidos, sudarancios 1-2 proc. ju bendru komunalines paskirties islaidu (Baltoji ... 2004).

A. J. Morrissey ir J. Browne (2004) konstatuoja, kad tik integruotos (t. y. darnios) komunaliniu atlieku tvarkymo sistemos gali buti efektyvios aplinkosaugos poziuriu, ekonomiskai pagristos ir socialiai priimtinos. Kiekvienas komunaliniu atlieku tvarkymo sprendimas turi buti orientuotas i visuomenes gerove, zmoniu sveikata, gamtiniu istekliu tausojima. Tik tokiais sprendimais grindziamos atlieku tvarkymo sistemos gali buti ekonomiskai naudingos ir perspektyvios ateinanciu kartu atzvilgiu. H. R. Sahely (2005) nuomone, darnaus vystymo kontekste atliekoms tvarkyti taikytini tokie kertiniai principai: 1) tinkamas aplinkosauginiu, ekonominiu ir socialiniu veiksniu vertinimas, 2) slenkantis laiko horizontas, 3) kartu lygybe, 4) tarpdisciplininis vertinimas. Atlikto tyrimo rezultatus traktuojame kaip esmines prielaidas tokiais principais gristi komunaliniu atlieku tvarkymo sprendimus.

[TABLE 4 OMITTED]

4. Isvados

Atlieku tvarkymas, kaip specifine veikla ir svarbi valstybes funkcija, formavosi palaipsniui ir perejo kelia nuo atlieku surinkimo ir salinimo iki atlieku prevencijos ir perdirbimo koncepcijos. Tinkamas atlieku tvarkymas yra viena is svarbiausiu salygu, siekiant tausoti gamtinius isteklius, mazinti aplinkos tarsa, gerinti visuomenes sveikatos apsauga ir gyvenimo kokybe. Pagal masta ir sudetinguma kaip ypatingas tyrimo objektas issiskiria komunaliniu atlieku tvarkymas. Cia butinas sisteminis poziuris.

Keliais aspektais atlikta komunaliniu atlieku strukturine analize leido konstatuoti, kad:

1) bendruoju atveju komunaliniu atlieku tvarkymas yra penkiu faziu ciklas (atlieku susidarymas, atlieku rusiavimas susidarymo saltinyje, atlieku surinkimas ir vezimas, atlieku naudojimas, atlieku salinimas);

2) kiekvienos fazes turinys yra specifinis, praktikai budingi ivairus kiekvienos fazes technologiniai ir organizaciniai sprendimai;

3) svarbiausi komunaliniu atlieku tvarkymo dalyviai yra atlieku turetojai, atlieku tvarkytojai (surinkejai, vezejai, naudotojai, salintojai), valdymo institucijos, interesu grupes;

4) sistemos dalyviu vaidmenys yra specifiniai, susieti su atlieku tvarkymo ciklo fazemis;

5) sistemos dalyviams budingi tiesioginio ir griztamojo pobudzio rysiai, ivairiu kategoriju dalyviu rysiu turinys ir daroma itaka priimamiems sprendimams skirtinga;

6) komunaliniu atlieku tvarkymo sistema yra atviro tipo sistema, turinti technologinio, ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio pobudzio sasaju su aplinka;

7) analizes rezultatai yra komunaliniu atlieku tvarkymo klausimu sprendimo pagrindas sisteminiu poziuriu, priimamiems sprendimams taikant daugiakriterinius vertinimo metodus.

doi: 10.3846/btp.2010.35

Literatura

Aberg, H.; Dahlman, S.; Shanahan, H.; Saljo, R. 1996. Towards sound environmental behaviour: exploring household participation in waste management, Journal of Consumer Policy 19: 45-67. doi:10.1007/BF00411470

Addressing the Economics of Waste. 2004. OECD Publishing. 203 p.

Agenda 21. 1992. Earth summit--the United Nations Programme of action from Rio. United Nations conference on environment and development. Rio de Janeiro. 294 p.

Baltoji knyga del bendro intereso paslaugu. 2004. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonominiu ir socialiniu reikalu komitetui ir regionu komitetui. Briuselis, KOM(2004) 374 (galutinis). 27 p.

Barr, S. 2007. Factors influencing environmental attitudes and behaviors. A UK case study of household waste management, Environment and Behavior 39(4): 435-473. doi:10.1177/0013916505283421

Bivainis, J.; Drejeris, R. 2009. Nauju paslaugu idiegimo vertinimo modelis, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 10(4): 269-275. doi:10.3846/1648-0627.2009.10.269-275

Bivainis, J.; Tuncikiene, Z. 2007. Integrated approach to strategic planning in public institutions, Journal of Business Economics and Management 8(4): 245-252.

Boyle, D. J. K. 1989. Comprehensive solid waste planning strategies, Journal of Resource Management and Technology 17(4): 193-199.

Cox, J.; Giorgi, S.; Lyndhurst, B.; Sharp, V.; Strange, K.; Wilson, D. C.; Blakey, N. 2010. Household waste prevention--a review of evidence, Waste Management & Research 28: 193-219. doi:10.1177/0734242X10361506

Dahlen, L.; Lagerkvist, A. 2008. Methods for household waste composition studies, Waste Management 28(7): 1100-1112. doi:10.1016/j.wasman.2007.08.014

Davies. J.; Foxall, G. R.; Pallister, J. 2002. Beyond the intention behaviour mythology: an integrated model of recycling, Marketing Theory 2(1): 29-113.

Direktyva 2008/98/EB del atlieku. 2008. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB del atlieku ir panaikinanti kai kurias direktyvas. 32008L0098, L312, 22/11/2008 p. 0003-0030.

Fell, D.; Cox, J.; Wilson, D. C. 2010. Future waste growth, modelling and decoupling, Waste Management & Research 28: 281-286. doi:10.1177/0734242X10361512

Finnveden, G.; Bjorklund, A.; Reich, M. A.; Eriksson, O.; Sorbom, A. 2007. Flexible and robust strategies for waste management in Sweden, Waste Management 27: 81-88. doi:10.1016/j.wasman.2007.02.017

Ginevicius, R. 2009. Socioekonominiu sistemu bukles kiekybinio ivertinimo problematika, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 10(2): 69-83. doi:10.3846/16480627.2009.10.69-83

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2007. Complex assessment of sustainable development of state regions with emphasis on ecological and dwelling conditions, Ekologija 53: 41-48.

Hage, O; Soderholm, P.; Berglund, C. 2009. Norms and economic motivation in household recycling: empirical evidence from Sweden, Resources, Conservation and Recycling 53(3): 155-165. doi:10.1016/j.resconrec.2008.11.003

Household Behaviour and the Environment. Reviewing the Evidence. 2008. OECD Publishing. 264 p.

Hung, M. L.; Hwong-wen Ma; Wan-Fa Yang. 2007. A novel sustainable decision-making model for municipal solid waste management, Waste Management 27(2): 209-219. doi:10.1016/j.wasman.2006.01.008

Husaini, I. G.; Garg, A.; Kim, K. H.; Marchant, J.; Pollard, S. J. T. 2007. European household waste management schemes: their effectiveness and applicability in England, Resources, Conservation and Recycling 51(1): 248-263. doi:10.1016/j.resconrec.2006.09.009

Klang, A.; Vikman, P.; Brattebo, H. 2003. Sustainable management of demolition waste--an integrated model for the evaluation of environmental, economic and social aspects, Resource, Conservation and Recycling 38: 317-334. doi:10.1016/S0921-3449(02)00167-2

Leonavicius, V. 2003. Visuomenes dalyvavimas atlieku tvarkyme kaip socialines kaitos kriterijus, Aplinkos tyrimai, inzinerija ir vadyba 3(25): 71-79.

Lietuvos Respublikos atlieku tvarkymo istatymas, Valstybes zinios, 1998, 61-1726.

Lietuvos Respublikos atlieku tvarkymo istatymo 2, 4, 25, 27, 28, 30, 31, 34 ir 35 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymo projektas, Nr. XIP-1036, 2009-09-08 [interaktyvus] [ziureta 2010 m. vasario 10 d.]. Prieiga per interneta: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=351926&p_ query=&p_tr2=>.

Lietuvos Respublikos atlieku tvarkymo taisykles, Valstybes zinios, 1999, 63-2065.

Morrissey, A. J.; Browne, J. 2004. Waste management models and their application to sustainable waste management, Waste Management 24: 297-308. doi:10.1016/j.wasman.2003.09.005

Pagrindu direktyva del atlieku 2006/12/EB. 2006. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB del atlieku. 32006L0012, L114, 27/04/2006 p. 0009-0021.

Podgaiskyte, V.; Vaitiekunas, P. 2009. Determination of cadmium in a municipal sewage sludge based compost by spectrophotometric method, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 17(4): 219-225. doi:10.3846/1648-6897.2009.17.219-225

Robinson, G. M.; Read, A. D. 2005. Recycling behaviour in a London borough: results from large-scale household surveys, Resources, Conservation and Recycling 45: 70-83. doi:10.1016/j.resconrec.2005.02.002

Sahely, H. R.; Kennedy, Ch. A.; Adams, B. J. 2005. Developing sustainability criteria for urban infrastructure systems, Canadian Journal of Civil English 32: 72-85. doi:10.1139/l04-072

Saphores, J. D. M.; Nixon, H.; Ogunseitan, O. A.; Shapiro, A. A. 2006. Household willingness to recycle electronic waste -an application to California, Environment and Behavior 38: 183-208. doi:10.1177/0013916505279045

Tudor, T. L.; Bannister, S.; Butler, S.; White, P.; Jones, K.; Woolridge, A. C.; Bates, M. P.; Phillips, P. S. 2008. Can corporate social responsibility and environmental citizenship be employed in the effective management of waste?: Case studies from the National Health Service (NHS) in England and Wales, Resources, Conservation and Recycling 52(5): 764-774. doi:10.1016/j.resconrec.2007.11.006

Wilson, E. J. 2002. Life cycle inventory for municipal solid waste management, part 2: MSW management scenarios and modelling, Waste Management & Research 20: 23-36. doi:10.1177/0734242X0202000104

Zickiene, S.; Ruskus, J. 2001. Individualaus buitiniu atlieku tvarkymo modeliai: apklausos rastu duomenys, Aplinkos tyrimai, inzinerija ir vadyba 4(18): 19-29.

(1) 21 a. darbotvarke (Agenda 21) - tai Jungtiniu Tautu aplinkos apsaugos ir pletros konferencijos, vykusios 1992 m. Rio de Zaneire, deklaracija.

Juozas Bivainis (1), Viktorija Podgaiskyte (2)

Vilnius Gediminas Technical university, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania

E-mails: (1,2) vvfsevk@vgtu.lt

Received 20 July 2010; accepted 10 September 2010

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: 1,2vvfsevk@vgtu.lt

Iteikta 2010-07-20; priimta 2010-09-10

Juozas BIVAINIS. Doctor Habil, Professor, Head of Department of Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. He is the author of more than 200 scientific works. Research interests: intensification of economic development, business management theory, economic legislation.

Viktorija PODGAISKYTE. Lecturer, doctoral student at Department of Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: environmental management and economics, cleaner production, waste management.

Table 1. Classification of waste management systems

1 lentele. Atlieku tvarkymo sistemu klasifikacija

Klasifikavimo    Aprasas                     Pavyzdziai
pozymis

Atlieku rusis    Kelios atlieku rusys        Komunaliniu atlieku
                 gali sudaryti atlieku       tvarkymo sistema,
                 grupe. Pavyzdziui,          statybos atlieku
                 komunaliniu atlieku         tvarkymo sistema,
                 grupe sudaro daugiau        tekstiles atlieku
                 kaip 32 rusiu atliekos      tvarkymo sistema,
                 (Lietuvos Respublikos       antriniu zaliavu
                 atlieku tvarkymo            tvarkymo sistema,
                 taisykles, 2 priedas,       elektros ir elektronines
                 1999). Placiaja prasme      irangos atlieku tvarkymo
                 komunaliniu atlieku         sistema.
                 grupei priskiriamos ir
                 kitu rusiu atliekos,
                 pvz., popieriaus
                 pakuociu atliekos,
                 plastiko pakuociu
                 atliekos, stiklo
                 pakuociu atliekos ir
                 pan.

Fizinis          Pozymis susietas su         Kietuju atlieku tvarkymo
atlieku          atlieku savybemis.          sistema, skystuju
buvis                                        atlieku tvarkymo
                                             sistema, dujines busenos
                                             atlieku tvarkymo
                                             sistema.

Atlieku          Skirstoma atsizvelgiant     Celiuliozes pramones
susidarymo       i ukines veiklos, kurios    atlieku tvarkymo
saltinis         metu susidaro atliekos,     sistema, chemijos
                 pobudi.                     pramones atlieku
                                             tvarkymo sistema, naftos
                                             perdirbimo atlieku
                                             tvarkymo sistema.

Atlieku          Lietuvos Respublikos        Atlieku salinimo zemes
tvarkymo         atlieku tvarkymo            pavirsiuje sistema,
budas            taisyklese (1999)           atlieku ilgalaikio
                 ivardyti tokie atlieku      saugojimo sistema,
                 tvarkymo budai: atlieku     atlieku naudojimo
                 surinkimas ir vezimas,      energijai gauti sistema,
                 atlieku perdirbimas,        atlieku biologinio
                 atlieku naudojimas          perdirbimo sistema.
                 energijai gauti, atlieku
                 salinimas.

Atlieku          Skirstoma atsizvelgiant     Vietos savivaldos
tvarkyma         i tai, kurios viesojo       instituciju
organizuojanti   valdymo institucijos        organizuojamos
institucija      vaidmuo svarbiausias        komunaliniu atlieku
                 organizuojant atlieku       tvarkymo sistemos,
                 tvarkyma.                   centrines valdzios
                                             instituciju
                                             organizuojamos pramones
                                             atlieku tvarkymo
                                             sistemos, centrines
                                             valdzios instituciju
                                             organizuojamos zmoniu
                                             sveikatos saugos atlieku
                                             tvarkymo sistemos.

Ekonominiai      Skirstoma pagal taikomus    Stiklo taros depozito
svertai          ekonominius svertus,        sistema, mokesciu
                 formuojancius atlieku       grazinimo sistema,
                 turetoju ir tvarkytoju      "Mokek uz maisa" sistema
                 elgsena atlieku tvarkymo    (Belgija, Italija),
                 poziuriu.                   "Mokek pagal atlieku
                                             svori" sistema
                                             (Sveicarija), atlieku
                                             kompostavimo ju
                                             susidarymo vietoje
                                             skatinimo sistema
                                             (Svedija).

Reglamenta-      Istatymais ir kt. teises    Atlieku tvarkymo
vimo             aktais nustatytos teises    apskaitos sistema,
priemones        ir pareigos, atlieku        atlieku tvarkymo
                 tvarkymo taisykles,         kontroles sistema,
                 standartai, leidimai,       Zaliojo tasko sistema
                 licencijos ir pan.          (Grun Dot, Vokietija).

Table 2. Examples of waste sorting schemes in several
countries

2 lentele. Keliu saliu atlieku rusiavimo schemu pavyzdziai

Didzioji          Ispanija          Lietuva       Svedija
Britanija

Dvieju frakciju   Penkiu frakciju   Triju         Biologiskai skaidziu
rusiavimas        rusiavimas        frakciju      atlieku atskyrimas
                                    rusiavimas

Triju frakciju    "Minimum          Nerusiuotos   Astuoniu frakciju
rusiavimas        atlieku"          atliekos      rusiavimas

"Minimum          Nerusiuotos
atlieku"          atliekos

Nerusiuotos
atliekos

Table 3. Methods for waste collection

3 lentele. Atlieku surinkimo budai

Surinkimo budas     Aprasas

Antzeminiai         Tai labiausiai paplites atlieku
konteineriai (ant   surinkimo budas. Specifika: 1) butina
saligatvio,         suformuoti zemes sklypelius; 2) del
aiksteleje,         atskiru visuomenes grupiu pasipriesinimo
patalpoje)          (nes gali nukenteti ju gyvenamoji
                    aplinka) sunku parinkti vieta
                    sklypeliams; 3) per didele ar per maza
                    konteineriu koncentracija (skaicius)
                    gali pakeisti higienos salygas, lemia
                    mazuju savartynu formavimasi; 4)
                    neriboja atlieku turetojo laiko
                    atzvilgiu (kitaip nei atlieku
                    surinkimas).

Pozeminiai          I atlieku surinkima antzeminiais
konteineriai        konteineriais panasus vis labiau
                    plintantis atlieku surinkimo budas.
                    Isskirtines savybes: 1) reikalauja
                    palyginti dideliu investiciju; 2)
                    nekintantis atlieku surinkimo priemoniu
                    skaicius mazina mazuju savartynu
                    formavimosi rizika; 3) santykinai dideli
                    atlieku kaupimo ir laikinojo saugojimo
                    pajegumai.

Atlieku             Tai atlieku surinkimas is atlieku
surinkimas          susidarymo saltinio (pvz., siuksliu
apvaziavimo budu    kibiro) tiesiogiai i atlieku surinkimo
                    masina. Specifika: 1) reikalauja griezto
                    rezimo ir papildomu laiko sanaudu
                    atlieku turetojui; 2) reikalauja
                    punktualumo atlieku surinkejui; 3) del
                    didesnes rizikos higienos atzvilgiu
                    butina papildoma kontrole.

Sachtos             Tai daugiaauksciuose pastatuose
                    naudojamos inzinerines sistemos; del
                    prastos atlieku tvarkymo paslaugos
                    kokybes, netinkamu higienos salygu
                    sachtose jos tapo nepopuliarios, nors
                    santykinai patogios tiek atlieku
                    turetojams, tiek atlieku tvarkytojams.
                    Specifika: 1) reikalauja atitinkamu
                    technologiniu irenginiu; 2) trumpiausias
                    (atstumo atzvilgiu), patogiausias
                    (nereikia iseiti i lauka) budas; 3)
                    butinas grieztas atlieku surinkimo
                    rezimas; 4) didele rizika per trumpa
                    laika susidaryti antihigieninems
                    gyvenamosios aplinkos salygoms.

Pneumatines         Tai naujausi technologiniai atlieku
sistemos            transportavimo i nustatytas laikinojo
                    kaupimo vietas irenginiai. Sis budas
                    panasus i sachtini, taciau turi
                    isskirtiniu savybiu: 1) didesni atlieku
                    transportavimo atstumai (palyginti su
                    sachtos konstrukcija); 2) reikalauja
                    dideliu investiciju; 3) dideles
                    eksploatacijos sanaudos; 4) del dideliu
                    investiciju dazniau naudojami
                    specifinese vietose: daugiaauksciuose
                    visuomenines paskirties pastatuose,
                    didele istorine verte turinciuose
                    senamiesciuose (irengta Leon, Vitoria,
                    Sevilla senamiesciuose, Ispanija).