Problems of credit risk management in companies and means of their solution/Kredito rizikos valdymo imonese problemos ir ju sprendimo budai.

Jasiene, Meile ; Laurinavicius, Antanas

"Jei neprisiimtume jokios rizikos, negaletume uzdirbti pinigu, nes rizika yra ir galimybe" Otto Steinmetz, "Dresdner Bank" vyriausiasis rizikos valdytojas

1. Ivadas

Yra skiriamos dvi kredito formos--piniginis ir prekinis kreditas. Pagrindine piniginio kredito rusis--banko kreditas. Prekinis kreditas dar vadinamas pardavejo arba tiekejo kreditu (1). Tiekejo kreditas yra svarbiausias trumpalaikis imoniu finansavimo saltinis, savo apimtimi virsijantis net tokius banku produktus, kaip kredito linija ar indelio pereikvojimas. Tiekeju kreditai ypac svarbus mazoms ir vidutinems imonems, kuriu veiklos patikimumo ir garantiju nepakanka norint gauti kredita finansu rinkoje--tiekejo kreditas yra patrauklus imonems del nesudetingu gavimo proceduru. Dideles imones dazniausiai naudoja siuos kreditus tuo atveju, kai ju veikla susijusi su uzsienio saliu imonemis (importo ir eksporto operacijos). Kalbant apie tiekeju kreditu rizikinguma pasakytina, kad sie kreditai daug rizikingesni uz bankinius, nes beveik visada suteikiami be jokio uzstato ar kitokiu ivykdymo uztikrinimo priemoniu ir labai daznai neatlygintinai (2). Tad kodel jie is viso egzistuoja?

Delannay ir Dietsch (1999) teigia, kad tiekejo kreditas yra tarsi banko kredito pakaitalas. Jo svarba (ypac mazu ir vidutiniu imoniu trumpalaikiam finansavimuisi) isauga recesijos laikotarpiais, o banko kreditu tuo paciu metu sumazeja. Pasak Bardes (2000), tiekejo kredito trukme (arba mokejimo atidejimo terminai) taip pat svyruoja priklausomai nuo ekonomikos ciklo: ilgeja ekonominiam augimui letejant ir sutrumpeja ekonomikos pakilimo metu. Is tiesu egzistuoja kelios priezastys, kurios galetu paaiskinti tiekejo kredito egzistavima:

1. Sis kreditas nera tik isorinio 1. finansavimosi saltinis. Nadiri (1969) tiekejo kredita, kaip ir prekiu kaina, vertina kaip viena svarbiausiu pardavimo politikos priemoniu, leidzianciu pritraukti nauju klientu.

2. Ferris (1981) teigia, kad tiekejo kreditas leidzia sumazinti sandorio sanaudas, jei perkama daznai (nereikia atsiskaitineti kiekviena karta).

3. Brennan et al. (1988) mano, kad tiekejo kreditas egzistuoja, nes suteikia galimybe diskriminuoti kainomis. Del teisiniu ar ekonominiu priezasciu gali buti neleidziama ar tiesiog nenaudinga diskriminuoti kainomis, taciau tiekejo kreditas ir suteikiamos nuolaidos uz atsiskaityma anksciau numatyto termino leidzia tai daryti. Be to, sis budas nepastebimas tiems pirkejams, kuriu jis neliecia.

4. Boissay (2004) teigia, kad tiekejo kreditas egzistuoja del informacijos asimetrijos tarp imoniu, viena vertus, ir ju tiekeju bei banku, kita vertus. Begant laikui, tiekejai igyja daugiau informacijos apie savo klientus nei bankai, be to, jie geriau ismano ir apie rinka, kurioje dirba. Tokiu budu tiekejo kreditas kyla kaip banko kredito alternatyva, ypac kai ji bankai atsisako suteikti del istekliu ribotumo (credit rationing).

Tiekejo kreditas Lietuvoje vis dar labai daznai neatlygintinas (nemokamas), todel kaip finansavimosi forma jis labai patrauklus imonems pirkejoms. Tad tiekejai ne tik kredituoja savo pirkejus, aprupindami juos pigiais istekliais, bet ir kartu prisiima visa kredito rizika. Sia rizika didina ir tai, kad dazniausiai tiekejo kreditas suteikiamas be jokio uzstato ar kitu ivykdymo uztikrinimo priemoniu, kliaujantis vien tik ilgamete bendradarbiavimo patirtimi, o tai, kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, ne visada padeda isvengti rizikos ir su ja susijusiu nuostoliu.

Todel, kaip patvirtina "Intrum Justitia" atliktas tyrimas (Intrum Justitia 2006), beveik 13 % imoniu yra rimtai susirupinusios del savo egzistavimo ateityje--ir tai spartaus ekonominio augimo salygomis! Pagrindine tokio susirupinimo priezastis--klientu nemokumas ir sunkiai valdoma kredito rizika.

Neaiskios ekonomikos perspektyvos, didejanti itampa finansu rinkose, kuri jau kelia gresme ekonomikai, o ypac tiems jos sektoriams, kurie labai priklausomi nuo banku kreditavimo, pvz., statybu verslui, vercia susitelkti i rizikos valdyma, neuzmirstant, kad rizika--neatsiejama verslo dalis.

Straipsnyje isdestytos teorines tyrimo prielaidos, pateikiamos tyrimo metu identifikuotos problemos (atsiskaitymu velavimas ir nuostoliai del pirkeju nemokumo), siulomi siu problemu sprendimo budai ir rekomendacijos.

2. Kredito rizika, jos priezastys ir valdymo priemones

Verslas neatsiejamas nuo rizikos, o viena is skaudziausiai versla veikianciu rizikos rusiu yra kredito rizika. Tokios rizikos objektas--tiekejo kreditas. Tai kreditas, kuri pirkejui suteikia prekiu ar paslaugu pardavejas, atidedamas mokejimo termina. Kredituojant tiesiogiai, tiekejas pateikia prekes pirkejui be tarpininko (bankui ar kitai kredito institucijai) ir laukia apmokejimo. Nuo banko kredito jis skiriasi tuo, kad dazniausiai suteikiamas neatlygintinai, todel daznai vadinamas pigiausiu imoniu finansavimosi saltiniu.

Esant netiesioginiam kreditavimui (faktoringui ar forfeitingui) kredita suteikia bankai ar kitos kredito institucijos, ispirkdami atsiskaitymu dokumentus. Nuo iprasto piniginio kredito, kuri suteikia bankai ar kitos finansu institucijos, si kredito forma skiriasi tuo, kad buna tik trumpalaike (dazniausiai iki 3 men.), o gavejai--imones.

Kredito rizika atsiranda visais atvejais, kai verslo proceso metu viena is saliu pristato prekes, suteikia paslaugas ar atlieka darbus pries gaudama uz tai atlyginima is kitos sandorio salies, t. y. atlieka saliu susitarimu numatyta savo isipareigojimu dali mainais uz kitos sandorio salies isipareigojima atlikti savaja prievoles dali ateityje. Kredito rizika reiskia, kad, pasibaigus sutartam atsiskaitymu uz pirktas prekes (ar suteiktas paslaugas) laikotarpiui, debitorius (pirkejas, skolininkas) gali buti finansiskai nepajegus atsiskaityti su kreditoriumi (pardaveju) arba tiesiog gali vengti sutartyje numatyto atsiskaitymo. UAB "Creditcollect" specialistu vertinimu, kasmet Lietuvos imones del kredito rizikos patiria iki 1 mlrd. Lt nuostoliu.

Kaip jau mineta, svarbiausia kredito rizikos atsiradimo imoneje salyga--prekinis kreditas, suteikiamas pirkejui. Akivaizdu, kad tokiu atveju visuomet kyla rizika, kad pirkejas nustatytu laiku su pardaveju neatsiskaitys (arba neatsiskaitys is viso), nes per mineta laikotarpi galejo pablogeti finansine pirkejo bukle. Be to, toks atsiskaitymo budas pritraukia ir tokius pirkejus, kurie reikalingu lesu is viso neturi ir moketi net neplanuoja (apgavystes, sukciavimo atvejai). Taigi kredito rizikos priezastis salygiskai galima suskirstyti i tycines ir objektyvias (netycines). Abiem atvejais daug itakos turi informacijos asimetrija tarp pirkejo ir pardavejo. Taciau si asimetrija ypac didele tycines kredito rizikos atveju. Ir vis delto egzistuoja tam tikros prielaidos (3) apie pirkeju, siekianciu pasipelnyti apgavysciu budu, elgsena. Siuo atzvilgiu rizikingiausiomis laikomos naujos imones ir imones, turincios naujus savininkus ar naujus vadovus.

Toks samprotavimas pagristas prielaida, kad ilgai, stabiliai dirbanti imone neturetu buti suzlugdyta del vienkartines apgavystes. Dazniausiai siekiant nesaziningai pasipelnyti, ikuriamos "vienkartines" imones; kita vertus, tam gali buti panaudotos ir imones, susidurusios su didelemis finansinemis problemomis. Jomis gali susidometi ir jas pigiai nusipirkti asmenys, turintys nesaziningu ketinimu. Taciau tokiu atveju padidinta imones rizika atskleis jos savininku kaita. Galiausiai beveik visada tokie atvejai susije ir su vadovu pasikeitimu.

Padidinta nauju imoniu rizika rodo ir tai, kad joms draudimo apsaugos (kredito limitu) nesuteikia ir kreditu draudimo bendroves (4). Dazniausiai motyvuojama tuo, kad nezinoma tokiu imoniu atsiskaitymo patirtis.

Kita rizikingu imoniu grupe--smulkesnes pagal turta, pajamas ir darbuotoju skaiciu imones. Be to, kuo toliau, tuo labiau si tendencija tampa ryskesne: vidutinis bankrutuojanciu ir bankrutavusiu imoniu turtas bankroto proceso pradzioje 1993-2004 m. buvo lygus 1,3 mln. Lt, o vien 2004 m. jis sieke jau tik 0,5 mln. Lt; darbuotoju vidutiniskai buvo atitinkamai 20 ir 6.

Vertinant imones pagal verslo organizavimo forma, su didziausia rizika taip pat susiduria maziausieji rinkos dalyviai--individualios imones. Jos sudare ketvirtadali 2005 m. pirma pusmeti bankrutavusiu imoniu ir 13,3 % visu 1993-2005 m. bankrutavusiu imoniu. Vertinant pagal veiklos rusis, didziausia dali (42 %) visu bankrutavusiu imoniu sudaro prekybos imones.

Kita jau mineta, kredito rizikos priezastis--informacijos asimetrija tarp pirkejo ir pardavejo: pirkejas geriau zino savo rizika, taciau sia informacija jis nelinkes pasidalinti su pardaveju. Tad tiekejams perkeliama neproporcingai didele finansine rizika del informacijos trukumo.

Gali kilti klausimas--kodel tiekejai neatsisako mokejimo atidejimo terminu, jei susiduria su tokia didele rizika. Pagrindines tiekeju kredito egzistavimo priezastys jau buvo isvardintos ivade, lieka tik pamineti, kad toks atsiskaitymo budas leidzia pirkejams apmoketi prekes po to, kai jie jau buna jas pardave mazmenineje rinkoje. Be to, daug itakos turi ir konkurencija tarp tiekeju: imones isipareigoja ne tik tiekti kokybiskas prekes (ar paslaugas), bet ir suteikti palankias mokejimo salygas--mokejimo terminus. Kaip tik todel didmenine prekyba neisivaizduojama be tiekeju kreditu ir mokejimo atidejimo terminu (5) (Gronskas 1997).

Kredito rizikos pasekmes susijusios su nuostoliais. Be to, galimos likvidumo problemos ir del to ilgejantys atsiskaitymu terminai su verslo partneriais: tiekejais, bankais (6). Blogiausiu atveju imonei net gali gresti nemokumas, kuris daznai baigiasi bankrotu. Taigi matyti, kad kredito rizika glaudziai susijusi su kitomis rizikos rusimis: finansiniu nuostoliu, likvidumo, bankroto. Netinkamai valdoma ji gali lemti ju atsiradima.

Kredito rizikos valdymas--tai priemones, kurios taikomos siekiant riboti kredito rizika. Siam tikslui galima pasitelkti ivairias kredito rizikos mazinimo priemones. Vienos is ju gali buti naudojamos savarankiskai, o kitos, kredito rizika mazinancios netiesiogiai, naudojamos tik kartu su pirmosiomis. Ju pasirinkimas ir naudojimas priklauso nuo daugelio veiksniu: veiklos sektoriaus, pardavejo ir pirkejo konkurencines pozicijos, kainos ir pan. Paminesime priemones, kurios taikomos ar galetu buti taikomos statybu sektoriuje Lietuvoje (iskaitant ir imones, kuriu veikla--prekyba statybinemis medziagomis).

Netiesiogiai kredito rizika mazinancios priemones gali buti sios: atsiskaitymas grynaisiais pinigais mokant is karto, isankstinis prekiu apmokejimas,(7) avansinis mokejimas (8), akredityvai, cekiai, vekseliai, dokumentu inkasavimas, skolu isieskojimas, skolu apmokejimas prekemis ir paslaugomis, vidiniai kredito limitai, bankroto skolininkui paskelbimas, skolininko restrukturizavimas.

Savarankiskai naudojamos kredito rizikos mazinimo priemones--tai teises normu numatytos teisines priemones, skirtos valdyti ar sumazinti neigiamus kredito rizikos padarinius: hipoteka, ikeitimas, garantija, laidavimas, kreditu draudimas, faktoringas, forfeitingas.

3. Problemu nustatymas: atsiskaitymu velavimas ir nuostoliai del pirkeju nemokumo

3.1. Tyrimo organizavimas

Tyrimas, kurio metu buvo siekta ivertinti kredito rizika Lietuvos statybiniu medziagu prekybos imonese, buvo organizuotas dviem etapais: atliktas bandomasis tyrimas, kuris padejo issiaiskinti pagrindinius anketos ir apklausos organizavimo trukumus, ir pagrindinis tyrimas. Duomenys buvo surinkti anketines apklausos budu elektroniniu pastu ir taip pat patikslinti telefoniniu pokalbiu metu (buvo bendrauta su visomis imonemis).

Anketa buvo issiusta statybinemis medziagomis prekiaujancioms imonems: Lietuvos statybiniu medziagu prekybos imoniu asociacijos narems ir atsitiktinai atrinktoms imonems, nepriklausancioms asociacijai. Priklausymo ar nepriklausymo asociacijai poveikio tyrimo rezultatams neuzfiksuota, isskyrus neasocijuotu imoniu nenora dalyvauti apklausoje. Visos tyrime dalyvavusios imones priklauso smulkaus ir vidutinio verslo kategorijai, ju pajamos svyruoja nuo 2 iki 50 mln. Lt (9).

Taigi tyrimo imtis nebuvo atsitiktine, o pasirinkta tikslingai; atsitiktinai pasirinktos tik imones, nepriklausancios asociacijai. Imtis nebuvo suformuota atsitiktiniu budu del labai specializuoto tyrimo pobudzio ir tiketino mazo anketu griztamumo, nes bandomajame tyrime anketu is atsitiktiniu budu parinktu imoniu grizo labai mazai. Duomenu rinkima apklausos budu komplikavo tyrimui atlikti butini duomenys, kuriems pateikti reikalingos papildomos respondentu pastangos--surinkti imones informacija, apskaiciuoti vidurkius ir pan.

Reikia pamineti, kad apklausti pavyko tik kartotinai issiuntus anketas (po pirmo karto ju grizo buvo labai mazai), o kai kurioms imonems--netgi tris kartus. Pastebejome tendencija, kad i anketas pirma atsake tos imones, kurios turi specializuota personala, t. y. kreditu vadybininkus, dirbancius su pirkeju skolomis.

Kaip jau mineta, su visomis imonemis buvo bendrauta telefonu (taip pat ir su tomis, kurios neatsake). Dazniausia atsisakymo pildyti anketa priezastis--laiko trukumas, nors labai tiketina, kad uz to slypejo ir nenoras paviesinti finansinius imones duomenis.

Apklaustos imones pagal pajamas sudaro daugiau nei puse smulkiu ir vidutiniu prekiautoju statybinemis medziagomis, todel gana gerai atstovauja tiriamam objektui.

Tyrimas atliktas 2007 m. pabaigoje remiantis apklaustu imoniu pateiktais 2006 m. duomenimis; gauta informacija buvo apdorota ir isanalizuota.

3.2. Mokejimo atidejimo terminai ir velavimas

Dazniausiai imones, prekiaujancios statybinemis medziagomis, savo klientams (kitoms imonems) suteikia 30-90 dienu mokejimo atidejimo terminus. Butent sie mokejimo atidejimo terminai, sukurdami kreditinius santykius tarp imoniu (kai tiekejai kredituoja pirkejus), sukelia ir kredito rizika.

Ar dideli sie kreditai ir ar jie rizikingi? Zinant, kad imones suteikia 30-90 dienu mokejimo atidejimo terminus, galima teigti, kad jos nuolat buna suteikusios kreditu, kuriu bendra verte siekia nuo 1/12-osios iki 1/4-osios siu imoniu metiniu pajamu, tad netgi vidutinio dydzio imones, kuriu metines pajamos sudaro 20 mln. Lt, savo tiekejus nuolat kredituoja 2-5 mln. Lt. O bendra metine suteiktu kreditu suma prilygsta imoniu apyvartai--tad kalbama apie milijardus litu.

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad imoniu suteikiamu mokejimo atidejimo terminu vidurkis lygus 41 dienai. Sis skaicius taip pat reiskia, kad tiekeju kreditas vidutiniskai prilygsta ji suteikianciu imoniu 41 dienos pajamoms--kitaip sakant, 11 % ju metiniu pajamu.

Kad ir koks patogus pirkejams butu tiekejo kreditas--dazniausiai nemokamas, be jokiu ivykdymo uztikrinimo priemoniu, pirkejai neretai vis tiek neskuba jo grazinti laiku (t. y. atsiskaityti praejus sutartam mokejimo atidejimo laikotarpiui): realus ju atsiskaitymo terminai labai skiriasi nuo tu, kuriuos jiems suteikia tiekejai. Kitaip sakant, norint suzinoti, kokie yra realus mokejimo atidejimo terminai ir kokio dydzio is tiesu buna tiekejo kreditas, prie suteiktu mokejimo atidejimo terminu dar reiketu prideti pirkeju velavimus:

Realus mokejimo atidejimo (atsiskaitymo) terminas = suteiktas mokejimo atidejimo terminas + velavimo trukme.

Atliktas tyrimas rodo, kad jei suteikti mokejimo atidejimo terminai vidutiniskai prilygsta 41 dienai, tai velavimai vidutiniskai sudaro dar 24 dienas, tokiu budu tikrasis atsiskaitymo terminas prailginamas iki 65 dienu, t. y. daugiau nei pusantro karto. Kartu tai rodo, kad ir tiekejo kreditas isties pusantro karto didesnis, nei to noretu patys tiekejai, ir sudaro ne 11 %, o 18 % ju metiniu pajamu, arba 7 procentiniais punktais daugiau, nei tiekejai buvo planave. Kitaip sakant, velavimai reiskia, kad tiekejai ne savo noru ir dar nemokamai nuolat kredituoja savo pirkejus kredito dydziu, kuris prilygsta 7 % ju metiniu pajamu!

1 lenteleje lyginami tyrimo metu nustatyti atsiskaitymu terminai analizuojamame sektoriuje su visu Lietuvos imoniu duomenimis (Intrum Justitia 2006).

Kodel pirkejai veluoja atsiskaityti? Ir ar imanoma sutrumpinti velavimo trukme? Norint atsakyti i siuos klausimus, buvo atlikta koreliacine regresine analize (Cekanavicius, Murauskas 2000, 2002) tarp tiekeju suteiktu mokejimo atidejimo terminu ir velavimu trukmes. Beje, reikia atkreipti demesi, kad analizeje naudoti atskiru imoniu duomenys--jau grupiniai vidurkiai, nes anketose imones nurode vidutinius mokejimo atidejimo terminus ir velavimus, apskaiciuotus remiantis visu savo pirkeju duomenimis.

Analizuojant buvo siekiama issiaiskinti, ar suteikti mokejimo atidejimo terminai kaip nors veikia velavimu trukme. Atlikus analize, paaiskejo, kad ilgesni mokejimo atidejimo terminai "uzprogramuoja" ir ilgesnius velavimus. Gauti rezultatai pateikti 2 lenteleje, o grafinis vaizdas-1 pav.

[FIGURE 1 OMITTED]

Taigi koreliacijos koeficientas tarp mokejimo atidejimo terminu ir velavimu trukmes yra teigiamas ir stiprus. Be to, determinacijos koeficientas rodo, kad beveik puse velavimu sklaidos galima paaiskinti remiantis mokejimo atidejimo terminais. Dar daugiau, regresijos koeficientas [beta] netgi parodo, kiek vidutiniskai turetu isaugti velavimu trukme, mokejimu atidejimu termina pailginus viena diena-0,61 dienos. Visi gauti dydziai statistiskai reiksmingi.

Gauta isvada priestarauja praktikoje paplitusiam poziuriui, kad veluoti linkusiems pirkejams suteikus ilgesnius mokejimo atidejimo terminus, jie prades atsiskaitineti tvarkingiau ir veluoti maziau, kitaip sakant, mokes praejus tam paciam terminui, tik tas terminas bus sudarytas is ilgesnio atidejimo ir trumpesnio velavimo, o idealiu atveju velavimas sumazes tiek, kad visiskai kompensuos pailgejusi atidejimo termina ar netgi ji virsys (absoliuciu dydziu), todel realus atsiskaitymo terminas netgi sutrumpes. Vis delto atlikta analize rodo, kad pailginus mokejimo atidejimo termina, velavimai ne sutrumpeja, o, priesingai, pailgeja. Kodel? Todel, kad pirkeju iprociai nesikeicia ne atsiskaitymo termino ilgio atzvilgiu (t. y. per kiek laiko jie atsiskaito), bet to termino strukturos atzvilgiu, t. y. jei pirkejas buvo linkes uzdelsti atsiskaityma puses suteikto mokejimo atidejimo termino ilgiu, jis ir toliau, net ir pailginus atidejimo termina, uzdels puse to termino, tik jau ilgesnio.

Zinoma, visai gali buti, kad pailginus mokejimo atidejimo terminus, is pradziu pirkejai atsiskaitys tvarkingiau, taciau veliau jie vis tiek apsipras ir gris prie senu iprociu. Tad, Herzbergo zodziais tariant, mokejimo atidejimo termino ilgis nera motyvuojantis veiksnys, o tik palaikantis (10) (Herzberg 1964).

Tai yra labai svarbi isvada, nes ji parodo, kad imones, ilgindamos mokejimu atidejimo terminus, ne tik nesprendzia velavimu problemos, bet ja dar pagilina. O spresti sia problema reiketu tuos terminus sutrumpinant arba is viso kitais budais: pvz., pasirenkant atitinkamas pirkejams maziau laisves paliekancias atsiskaitymu valdymo priemones, tokias kaip kreditu draudimas, faktoringas ar skolu isieskojimas. Detaliau sios problemos sprendimo budai bus aptarti veliau.

Kita svarbi isvada ta, kad suteikdami pirkejams mokejimo atidejimo terminus, o ypac noredami juos pailginti, tiekejai turi zinoti, kad viena suteikta diena realu atsiskaitymo termina pailgins daugiau nei pusantros dienos.

Dar vienas veiksnys, kuris, tiketina, gali daryti itaka velavimu trukmei, yra su pirkeju skolomis dirbanciu zmoniu skaicius (11): logiska manyti, kad, esant mazesniam kreditu vadybininku skaiciui (12) ar didesniam ju uzimtumui, bus sudetingiau issiieskoti skolas is pirkeju13. Tuo tikslu buvo atlikta koreliacine regresine analize tarp imones pajamu, tenkanciu vienam kreditu vadybininkui, ir atsiskaitymu velavimo. Gauti rezultatai pateikti 3 lenteleje.

Apskaiciuotas koreliacijos koeficientas teigiamas, rysys yra vidutinio stiprumo. Tai reiskia, kad is tiesu egzistuoja teigiama vidutinio stiprumo priklausomybe tarp pajamu, tenkanciu vienam kreditu vadybininkui, ir atsiskaitymu velavimu. Vadinasi, atsiskaitymu velavimai gali buti susije su nepakankamais kreditu vadybininku pajegumais uztikrinti skolu susigrazinima laiku. Dar daugiau, galima netgi apytiksliai pasakyti, kad kreditu vadybininku vidutiniam uzimtumui padidejus papildomu milijonu litu (14), skolu velavimas vidutiniskai isaugs 0,32 dienos. Kita vertus, reiketu atkreipti demesi i tai, kad regresijos reiksmingumas nera labai didelis, o determinacijos koeficientas, parodantis, kokia dali reiskinio sklaidos ji paaiskina,--tik 0,3.

Laisvasis regresijos narys rodo, kad "savaiminis" velavimas, nepriklausantis nuo kreditu vadybininku uzimtumo, lygus 20 dienu. Ne taip jau mazai, ypac zinant, kad velavimu vidurkis siekia 24 dienas. Taigi kreditu vadybininku uzimtumo, priesingai nei suteikiamu mokejimo atidejimo terminu, itaka mokejimu velavimui nera labai didele.

Aptarus mokejimo atidejimo terminu ir darbuotoju uzimtumo itaka atsiskaitymu velavimui, gali kilti klausimas--kodel tiek daug demesio skiriama velavimu problemai ir kaip tai susije su kredito rizika. Is tiesu atsiskaitymu velavimai sukelia dvejopo pobudzio problemas.

Pirmiausia tai likvidumo problema. Veluojantys atsiskaitymai sumazina grynuju pinigu kieki imoneje ir sukelia likvidumo rizika, del kurios net pelningai dirbancios imones gali bankrutuoti (beje, netinkamas pinigu srautu valdymas--statistiskai daug daznesne imoniu nemokumo ir bankroto priezastis nei nuostolinga veikla). Kitas likvidumo problemos aspektas--finansavimo problema, t. y. papildomu istekliu poreikis finansuoti veluojancias pirkeju skolas. Galiausiai tai susije ir su papildomomis finansinemis islai-domis, nes veluojancios pirkeju skolos, kaip kredito forma, papildomu pajamu nesukuria, taciau ju finansavimas dazniausiai kainuoja (nebent jos butu finansuojamos veluojanciomis skolomis tiekejams, taciau dazniausias papildomo finansavimo saltinis--isauge trumpalaikiai isipareigojimai bankams, suteikiami kredito linijos ar overdrafto pavidalu). Vis delto, kadangi sios problemos tiesiogiai musu tyrimo objekto neliecia, jos placiau ir neanalizuojamos.

Kitas atsiskaitymu velavimu aspektas tiesiogiai susijes su imoniu patiriama kredito rizika, todel ji ir aptarsime detaliau. Tuo tikslu atlikta koreliacine regresine analize tarp atsiskaitymu velavimo ir nuostoliu del pirkeju nemokumo. Gauta vidutinio stiprumo teigiama priklausomybe--tiketina, kad pailgejus velavimu trukmei, isaugs ir beviltiskos skolos. Analizes rezultatai pateikti 4 lenteleje ir 2 pav.

[FIGURE 2 OMITTED]

Reiketu atkreipti demesi, kad regresine analize atlikta tarp velavimu trukmes dienomis ir santykiniu nuostoliu del pirkeju nemokumo: santykiniai nuostoliai apskaiciuoti kaip santykine imoniu pajamu dalis (nuostolius del pirkeju nemokumo dalijant is imoniu metiniu pajamu), taip sulyginant skirtingo dydzio imones.

Taigi matyti, kad nuostoliai del pirkeju nemokumo tiesiogiai susije su velavimu trukme: jai padidejus, galima tiketis isaugsiant ir pirmuosius. Galiausiai toks rezultatas nera ir visai netiketas, nes kiekviena skola, pries pasidarydama beviltiska, pirmiausia tampa veluojanti, tad padidejus ju apimciai, visai naturalu tiketis ir laukti, kad padauges ir beviltisku skolu.

Regresijos koeficientas [beta] parodo, kad velavimo trukmei pailgejus 1 diena, beviltiskos skolos vidutiniskai turetu isaugti 0,0005 imones metiniu pajamu dalimi, arba 0,05 procentinio punkto.

Kita vertus, gautus rezultatus deretu interpretuoti atsargiai, nes koreliacijos koeficientas tarp dvieju dydziu yra vidutinio stiprumo (determinacijos koeficientas rodo, kad tokiu budu paaiskinama tik ketvirtis reiskinio sklaidos) ir nera labai patikimas, kaip, beje, ir regresijos koeficientas [beta]. Regresijos laisvasis narys [alpha] yra neigiamas, t. y. galima jo interpretacija, kad nesant velavimu, galetu buti uzdirbama papildomo pelno.

3.3. Nuostoliai del pirkeju nemokumo

Nuostoliai del pirkeju nemokumo tyrime dalyvavusiose imonese 2006 m. svyravo nuo 0 (beveik penktadalis imoniu teige 2006 m. nepatyrusios nuostoliu del pirkeju nemokumo) iki 5 % pajamu, o vidutiniskai sudare 0,68 % (15). Tai is tiesu labai aukstas rodiklis, net jei spartus ekonominis augimas ir imoniu pletra kompensuoja ar is dalies padengia nuostoliu pasekmes.

Vis delto nuostoliu santykis su pajamomis labai skiriasi ne tik tarp atskiru imoniu, bet ir tarp imoniu grupiu. Tad galima isskirti didesnes ir mazesnes imones. Didesniu imoniu (t. y. tu imoniu, kuriu pajamos virsija bendra pajamu vidurki) nuostolingumas sudaro 0,5 %, o mazesniu siekia 1,4 % (atitinkami grupiniai pajamu vidurkiai lygus 26 ir 7,2 mln. Lt). Taigi skolu valdymas didesnese imonese efektyvesnis ne procentais, o kartais. Priezastis meginsime nustatyti veliau.

Tyrimo metu taip pat buvo apskaiciuotas ir nuostoliu del pirkeju nemokumo santykis su imoniu bendruoju pelnu (16). Sis dydis skirtingose imonese svyravo nuo 0 iki 30 %, o vidutiniskai sudare 4,6 %. Beje, si skaiciu savo anketose pateike ne visos imones, tad vidurkis buvo apskaiciuotas mazesniam imoniu skaiciui.

Ir velgi, jei palygintume didesnes ir mazesnes imones, tai pamatytume, kad didesnese imonese (t. y. imonese, kuriu pajamos virsijo pajamu vidurki) sis skaicius buvo lygus 2,5 %, o mazesnese sieke net 18,5 % (atitinkami grupiniai pajamu vidurkiai buvo lygus 26,1 ir 8,6 mln. Lt). Taigi nuostoliu santykis su bendruoju pelnu atskirose imoniu grupese skiriasi dar daugiau nei santykis su pajamomis. Tai reiskia, kad didesnes imones ne tik veiksmingiau valdo kredito rizika, bet ir visa veikla apskritai.

Sia isvada patvirtino ir atlikta koreliacine regresine analize tarp imoniu dydzio (pajamu) ir nuostoliu del pirkeju nemokumo santykio su bendruoju pelnu. 5 lenteleje glaustai pateikiami sios analizes rezultatai.

Nustatyta neigiama vidutinio stiprumo priklausomybe tarp imoniu dydzio ir ju nuostolingumo (17). Galima netgi teigti, kad imoniu pajamoms isaugus 1 mln. Lt, ju nuostolingumas sumazeja 0,0011 pajamu dalimi, arba 0,11 procentinio punkto. Vis delto reikia atkreipti demesi, kad regresijos patikimumo lygmuo nedidelis. Kaip dazniausiai ir buna, laisvasis narys siuo atveju sunkiai interpretuojamas: neigiamas regresijos koeficientas [alpha] reikstu, kad esant tam tikram pajamu lygiui (t. y. mazdaug 110 mln. Lt) nuostoliai del pirkeju nemokumo turetu isnykti, o tai yra netiesa. Taciau, kaip buvo mineta, tiriamu imoniu pajamos buvo daug mazesnes: nuo 2 iki 50 mln. Lt.

Tyrimo metu taip pat buvo patikrinta a priori suformuluota prielaida, kad rizikingesnes yra naujai isteigtos imones (18). Is tiesu net du trecdaliai apklausoje dalyvavusiu imoniu patvirtino, kad yra nukentejusios nuo naujai isteigtu imoniu, o penktadalis--nuo imoniu su naujais vadovais. Taciau nuostoliai, patirti del nauju imoniu, buvo nedideli--visos imones juos nurode esant nuo 0 iki 20 % visu nuostoliu, patirtu del pirkeju nemokumo. Tai reiskia, kad tiekejai, parduodami prekes naujoms imonems, imasi butinu atsargumo priemoniu.

Kita tikrinama prielaida susijusi su tycinio nemokumo atvejais. 55 % apklaustu imoniu pripazino, kad joms pasitaiko tycinio nemokumo atveju. Vis delto nuostoliai del tycinio nemokumo taip pat nera labai dideli ir neperzengia 20 % visu nuostoliu del pirkeju nemokumo.

Idomus rezultatai gauti sugretinus imones, nukentejusias nuo naujai isteigtu imoniu ir nuo tycinio nemokumo atveju: net 71 % imoniu, nukentejusiu nuo nauju imoniu, nukentejo ir nuo tycinio nemokumo atveju. Tai patvirtina prielaida, kad sukciavimas daznesnis tarp naujai isteigtu imoniu. Ir is tiesu pasitaiko tokiu imoniu, kurios isteigiamos tik sukciavimo tikslais: kreditan prisipirkusios (tiksliau, pasiemusios) medziagu, jos subankrutuoja dar nesuejus mokejimo atidejimo terminui.

4. Problemu sprendimo budai naudojant ivairias kredito rizikos valdymo priemones

4.1. Kredito rizikos valdymo priemoniu naudojimo analize

Ankstesniame skyrelyje mateme, kad atsiskaitymu velavimai gali sukelti nuostoliu del pirkeju nemokumo. Taciau kokiu veiksmu imones imasi, kad tu nuostoliu isvengtu, kokias rizikos valdymo priemones jos naudoja? Is anketoje pateiktu 17 rizikos valdymo priemoniu imones respondentes kaip naudojamas pazymejo tik 11. Toliau pateiktoje diagramoje (3 pav.) apibendrintai vaizduojami imoniu pateikti atsakymai.

Paaiskejo, kad realiai imones naudoja tik 7 kredito rizikos valdymo priemones, dar 4-retai, o 6 (akredityvine atsiskaitymu forma, dokumentu inkasavimas, hipoteka, ikeitimas, garantija ir forfeitingas) is viso nenaudojamos (19).

Taigi absoliuti dauguma imoniu reikalauja is savo klientu isankstiniu mokejimu, du trecdaliai vykdo uzskaitas ir taiko vidinius kredito limitus savo pirkejams. Visi sie budai juos taikancioms imonems nieko nekainuoja, gal todel jie ir populiariausi (prie rizikos valdymo priemoniu pasirinkimo motyvu griztama 4 skyrelyje). Po ju eina skolu isieskojimas, kreditu draudimas ir faktoringas--juos taiko apie puse visu apklausoje dalyvavusiu imoniu, o laidavima--apie trecdali. Cekine, vekseline atsiskaitymu formos, skolininko turto arestas ir uzdelsto isiskolinimo isieskojimas paskelbiant skolininkui bankrota (kai bankrotas skolininkui paskelbiamas tiekejo iniciatyva) naudojami labai retai, nes tai sudetingos ir, reikia pripazinti, ne visada veiksmingos proceduros.

Kitas svarbus klausimas--issiaiskinti naudojamu kredito rizikos valdymo priemoniu derinius, t. y. kokios priemones su kokiomis naudojamos--juk ne viena priemone nera naudojama pati viena, atskirai nuo kitu, dazniau naudojamas visas ju rinkinys. Taigi su vidiniais limitais beveik visada naudojami isankstiniai mokejimai: pirmieji daugiau taikomi didmenineje prekyboje, o antrieji--mazmenineje; su skolu isieskojimu visada naudojamos uzskaitos (skolu isieskojimo agenturu verciami skolininkai daznai atsiskaito ne pinigais, o prekemis ar darbais). Taip pat su skolu isieskojimu 50 % atveju naudojamas kreditu draudimas ir faktoringas, o su uzskaitomis (taip pat 50 % atveju)--kreditu draudimas ir laidavimas. Taip yra del to, kad nei skolu isieskojimas, nei uzskaitu naudojimas patys vieni kredito rizikos visiskai isvengti nepadeda, nes taikomi jau skolai atsiradus. Todel kartu su jais naudojamos tokios rizikos valdymo priemones, kurios skolas "apdraudzia" dar pries ju atsiradima, t. y. kreditu draudimas, faktoringas ir laidavimas. Kita vertus, sios priemones, nors ir padetu visiskai isvengti rizikos, pacios vienos taip pat nenaudojamos todel, kad yra brangios, o kartu taikant uzskaitas, islaidos sumazeja, nes uz dali skolu nebereikia moketi nei draudimo, nei faktoringo mokesciu.

Vis delto anksciau pateikta diagrama (3 pav.) nerodo, kaip daznai naudojamos isvardintos priemones. Pvz., visai gali buti, kad skolu isieskojimas, nors ji ir naudoja daugiau nei puse apklaustu imoniu, kasdieneje veikloje taikomas retai, vos karta kita per metus, o kreditu draudimas, kuri taip pat deklaravo naudojancios 55 % imoniu, naudojamas kasdien. Si aspekta patikslina 4 pav. pateikta diagrama.

Kaip dazniausiai naudojamas kredito rizikos valdymo priemones daugiausia imoniu paminejo uzskaitas ir kreditu draudima. Po ju ejo isankstiniai mokejimai, vidiniai kredito limitai, faktoringas ir skolu isieskojimas su laidavimu. Cekiu, vekseliu, skolininko turto aresto ir bankroto paskelbimo skolininkui nepaminejo ne viena imone.

Palyginus dvi anksciau pateiktas diagramas (5 pav.), galima pastebeti, kad isankstiniai apmokejimai, nors ir naudojami didziausio imoniu skaiciaus, kasdieneje veikloje taikomi reciau uz antroje vietoje pagal naudotoju skaiciu atsidurusias uzskaitas.

[FIGURE 5 OMITTED]

Kreditu draudimas, pagal naudotoju skaiciu vos pakliunantis i penketuka, issiskiria kaip dazniausiai naudojama priemone: is tiesu beveik visos imones, kurios nurode naudojancios kreditu draudima, ji taip pat pazymejo ir kaip dazniausiai naudojama priemone.

Tokios priemones, kaip vidiniai imoniu kredito limitai ar skolu isieskojimas, turi daug naudotoju, taciau kasdieneje veikloje taikomos gan retai. Taip yra todel, kad nei viena, nei kita priemone nuo kredito rizikos visiskai neapsaugo. Panasi i kreditu draudima situacija ir su faktoringu: atsidures sestoje vietoje pagal naudojanciu imoniu skaiciu, pagal naudojimo daznuma jis lenkia skolu isieskojima, esanti ketvirtoje vietoje. Jam pagal naudojimo daznuma prilygsta laidavimas, nors pagal naudotoju skaiciu jis yra tik septintoje vietoje.

Galiausiai reikia atkreipti demesi ir i tai, kad net tos kredito rizikos valdymo priemones, kurios turi ta pati naudotoju skaiciu ir dazni, gali buti naudojamos skirtingu imoniu. 6 pav. diagramoje vaizduojama imoniu dydzio itaka priemoniu pasirinkimui, t. y. kokie yra kiekviena kredito rizikos valdymo priemone naudojanciu imoniu grupiu pajamu vidurkiai.

[FIGURE 6 OMITTED]

Matyti, kad sudetingesnes ir brangesnes priemones, tokias kaip kreditu draudimas ar faktoringas, naudoja didesnes imones, o paprastesnes ir pigesnes, tokias kaip uzskaitos ar isankstiniai mokejimai, taiko mazesnes imones--tai gali buti atsakymas i klausima, kodel taip skiriasi nuostoliai del pirkeju nemokumo skirtingo dydzio imonese (20).

4.2. Kredito rizikos valdymo priemoniu efektyvumas

Kaip buvo mineta, vidutinis imoniu suteikiamas mokejimo atidejimo terminas sudaro 41 diena, o dar vidutiniskai 24 dienas pirkejai veluoja atsiskaityti. Norint nustatyti kredito rizikos valdymo priemoniu veiksminguma, buvo apskaiciuota, kaip keiciasi vidutine mokejimo atidejimo terminu trukme imonese, taikanciose ivairias kredito rizikos valdymo priemones. Analogiskai buvo apskaiciuotos ir vidutines velavimo trukmes. Gauti rezultatai parode, kad dauguma priemoniu reiksmingai sumazina abu terminus (7 pav.).

Is tiesu praktiskai bet kokiu kredito rizikos valdymo priemoniu naudojimas padeda sumazinti vidutine velavimo trukme. Isimtis--tik vidiniai imoniu kredito limitai, nes jie, apribodami kredito rizika, is tiesu neturi jokios itakos velavimo prevencijai. Tam, kad sumazintu velavimus, jie turi buti naudojami kartu su kitomis priemonemis, pvz., kreditu draudimu. Tokiu atveju, jei paimtume imones, kurios naudoja ir vidinius skolinimo limitus ir kreditu draudima, vidutine velavimo trukme butu lygi 16 dienu, t. y. butu gautas pats geriausias rezultatas (21).

Taip pat galima pabrezti, kad labiausiai velavimus sumazina kreditu draudimo, laidavimo ir faktoringo naudojimas, t. y. tu priemoniu, kurios i atsiskaitymu procesa itraukia treciaja sali. Treciosios salies itraukimas padeda sukurti "atsiskaitymu disciplina", kai skolininkas zino, kad kreditorius, laiku nesulaukes apmokejimo, del atsiskaitymo gales kreiptis i treciaja sali--draudika, laiduotoja ar faktoriu.

Gali kilti klausimas, kodel prie triju paminetu priemoniu nepatenka skolu isieskojimas, kuris taip pat susijes su treciaja salimi. Atsakymas galetu buti, kad skolu isieskojimo atveju ta trecioji salis nera koks nors naujas ("trecias") moketojas, o veikia tik kaip tarpininkas.

Panasia analize galima atlikti ir su mokejimo atidejimo terminais, parodant, kad kredito rizikos valdymo priemoniu naudojimas "sutrumpina" ir mokejimo atidejimo terminus (arba, kitaip sakant, imones, taikancios ivairias rizikos valdymo priemones, taiko ir trumpesnius mokejimo atidejimo terminus). Tai ir vel tinka visoms priemonems, isskyrus vidinius imoniu skolinimo limitus. Kokiu budu kredito rizikos valdymo priemones ipareigoja tiekejus sutrumpinti mokejimo atidejimo terminus savo pirkejams? Pvz., faktoringas nustato maksimalius kreditavimo terminus, kreditu draudimas numato maksimalu mokejimo atidejimo termina, o uzskaitu naudojimas tuos terminus is viso sutrumpina iki nulio.

Taigi imonese, kurios naudoja kredito rizikos valdymo priemones, trumpesni ir mokejimo atidejimo terminai, ir velavimai, todel galima sakyti, kad kredito rizikos valdymo priemones galutinius atsiskaitymo terminus veikia dviem kanalais: pirma, tos imones, kurios naudoja priemones, taiko trumpesnius mokejimo atidejimo terminus; antra, priemoniu naudojimas sutrumpina ir velavimus. Taigi cia galetu buti vienas is paaiskinimu, kodel trumpesni mokejimo atidejimo terminai susije su mazesniais velavimais: paprasciausiai tiek uz vienu, tiek uz kitu slypi rizikos valdymo priemones, kurios ta pacia kryptimi veikia ir suteikiamus mokejimo atidejimo terminus, ir velavimus.

Vis delto kredito rizikos valdymo priemones reiksmingai veikia ne tik velavimu ar mokejimo atidejimo terminu trukme, bet ir nuostoliu del pirkeju nemokumo dydi. 8 pav. pateiktoje diagramoje matyti kredito rizikos valdymo priemoniu itaka nuostolingumui (22), t. y. kaip ivairiu rizikos valdymo priemoniu naudojimas paveikia nuostolius del pirkeju nemokumo.

Matyti, kad bet kokios naudojamos priemones sumazina imoniu patiriamus nuostolius. Taigi tai galetu buti pirmas atsakymas i klausima--kaip sumazinti nuostolius, patiriamus del pirkeju nemokumo: pradeti naudoti rizikos valdymo priemones, is pradziu net nera taip svarbu kokias, nes bet kokios naudojamos priemones duos teigiamu rezultatu. Tad svarbu pradeti, o jau paskui galima analizuoti, kurios is tu priemoniu efektyvesnes, pigesnes, paprastesnes ir t. t.

Kartu si diagrama--ir kredito rizikos valdymo priemoniu efektyvumo matas, nes rodo, kurios priemones nuostolius sumazina labiau. Gauti rezultatai panasus i rizikos valdymo priemoniu naudojimo itaka velavimu trukmei (7 pav.), t. y. ir vel issiskiria tos pacios priemoniu grupes: kreditu draudimas, faktoringas ir laidavimas, netoli ju--skolu isieskojimas, o uzskaitos su isankstiniais apmokejimais gerokai atsilieka.

Taciau butina atkreipti demesi, kad tik penktadaliui apklaustu imoniu klientu nemokumo atveju is treciosios salies pavyksta susigrazinti visas skolas. Dar du penktadaliai teigia gebantys atgauti daugiau negu puse skolu. Kalbant vien tik apie kreditu draudima, net du trecdaliai apklaustu imoniu pripazino, kad draudikai jiems yra sumazine draudimo ismoka arba is viso atsisake ja ismoketi. Dazniausios tokiu atsisakymu priezastys--draudimo taisykliu pazeidimai, nesilaikant draudimo sutartyje numatytu terminu ar kitu salygu, kitaip sakant, imones darbuotoju klaidos. Kita vertus, matyti, kad net ir su nesimtaprocentiniais skolu grazinimo rodikliais sios priemones uzima pirmasias vietas efektyviausiu priemoniu rikiuoteje.

Idomi situacija su vidiniais imoniu kredito limitais: velavimu prevencijoje uzeme paskutine vieta, mazinant nuostolinguma, jie patenka i pirmaja. Kaip jau mineta, taip gali buti del to, kad vidiniai limitai isties nedaro jokios itakos pirkeju atsiskaitymo laikui, taciau puikiai tinka siekiant apriboti potencialu nuostoliu del pirkeju nemokumo dydi.

Aptarus kredito rizikos valdymo priemoniu itaka velavimams ir nuostolingumui bei nustacius, kurios is priemoniu efektyviausios, gautus rezultatus verta palyginti su, imoniu nuomone, efektyviausiomis priemonemis (23). 9 pav. pateiktoje diagramoje matyti, kurias is naudojamu priemoniu imones laiko esant efektyviausias.

Imones labiausiai vertina isankstinius mokejimus, nors atlikti skaiciavimai parode, kad is tiesu si priemone nera tokia efektyvi, kaip imones galvoja: ji uzeme ketvirta vieta velavimu prevencijoje (7 pav.) ir tik septinta--paskutine--vieta mazinant nuostolinguma (8 pav.).

Antroje vietoje, imoniu vertinimu, atsidure kreditu draudimas, ir tai mazdaug atitinka analizes rezultatus (pirma vieta tarp velavimu ir antra--tarp nuostolingumo). Uzskaitas ir skolu isieskojima imones akivaizdziai pervertina, vidiniu limitu vertinimas mazdaug atitinka ju padeti velavimu diagramoje, o faktoringa ir laidavima--dvi is efektyviausiu priemoniu--imones labai nuvertina, pvz., laidavimo nauda netiki ne viena imone. Toks rezultatas gali buti susijes su sudetingu laidavimo taikymu praktikoje (nors is tiesu ne tiek sudetinga ji taikyti, kiek pareikalauti is pirkejo, kad turetu laiduotoja, o ypac esamos konkurencijos salygomis, kai pirkejai labai lengvai gali pasirinkti ne toki reiklu pardaveja).

Apibendrinant galima pasakyti, kad tos kredito rizikos valdymo priemones, kurias pacios imones laiko efekty-viausiomis, kaip rodo atliktas tyrimas, is tiesu nera efektyviausios. Paprasciausiai imoniu atsakymai i klausima "Kuri (-ios) is pirmiau isvardintu priemoniu Jums atrodo efektyviausia (-ios)?" pagristi ne skaiciavimais, o priemoniu taikymu kasdieneje praktikoje. Jei palygintume 9 ir 3 pav., rastume daug panasumu. Kitaip sakant, efektyviausiomis priemonemis imones laiko tas, kurias jos pacios taiko ir kurias gerai supranta.

5. Imonems priimtino kredito rizikos lygio tyrimas

Tyrimas parode, kokias kredito rizikos valdymo priemones imones taiko savo veikloje, kurios is tu priemoniu naudojamos dazniau ir kurios veiksmingesnes. Vis delto nereikia pamirsti, kad ne visos imones taiko rizikos valdymo priemones, o ir tos, kurios jas taiko,--ne visiems pardavimo atvejams. Todel tyrimas buvo pratestas ir atlikta detalesne "priemoniu netaikymo" analize, t. y. kokiai daliai pardavimo imones netaiko jokiu kredito rizikos valdymo priemoniu ir kokios priezastys lemia toki ju sprendima, kokiems pirkejams imones labiau linkusios parduoti prekes savo rizika bei kaip priimtinas rizikos lygis veikia kredito rizikos valdymo priemoniu pasirinkima ir atsiskaitymu salygas.

Pateikiamame 10 pav. vaizduojamas imonems priimtinas kredito rizikos lygis, t. y. kokiai daliai pardavimo imones netaiko jokiu rizikos valdymo priemoniu.

Daugiau nei pusei imoniu yra nepriimtina bet kokia su pardavimu susijusi kredito rizika. Apie trecdalis imoniu savo rizika pirkejams parduoda daugiau nei puse prekiu. Kodel taip skiriasi imonems priimtinas kredito rizikos lygis ir nuo ko jis priklauso? Atliktas tyrimas rodo, kad didesni rizikos lygi prisiimti linkusios mazesnes imones: jei palygintume imones, kurios is viso neparduoda prekiu savo rizika, su imonemis, kurios sutinka prisiimti tam tikra rizika, pamatytume, kad siu dvieju grupiu imoniu pajamu vidurkiai skiriasi mazdaug du su puse karto (atitinkamai 19,2 ir 7,2 mln. Lt).

Kitas klausimas--kodel imones (dabar jau zinome, kad tai mazesnes imones) kredito rizikos valdymo priemones taiko ne visiems pardavimo atvejams? 60 % is ju taip elgiasi del to, kad kredito rizikos priemoniu taikymas brangiai kainuoja, o 40 %--del laiko sanaudu. Vadinasi, kredito rizikos valdymo priemoniu pasirinkima reiksmingai veikia kaina ir laikas.

Jei, kaip rodo tyrimo rezultatai, dalis imoniu kredito rizika mazinancias priemones taiko ne visiems pardavimo atvejams, tuomet gali kilti klausimas--kuriems pirkejams imones tu priemoniu netaiko. 11 pav. pateiktoje diagramoje vaizduojami imoniu atsakymai i si klausima (kai pasirinkimo variantai duoti).

Kaip matome, svarbiausia priezastimi imones ivardija ilgalaikius verslo rysius su klientais, antroje vietoje--asmenines vadovu pazintys (kai vadovai pazista vadovus) ir tik trecioje--saskaitu apmokejimas ne veliau nei nustatytas terminas. Galima teigti, kad toks imoniu pasirinkimas labai rizikingas, nes daugiau nei puse imoniu, savo rizika parduodanciu prekes pirkejams, su kuriais jas sieja ilgalaikiai verslo rysiai ar asmenines vadovu pazintys, prisipazino nuo ju nukentejusios. Kita vertus, nuostoliai, susije su nemokiomis pazistamomis imonemis, nera dideli: jie nevirsija 20 % visu nuostoliu, kuriuos imones patiria del pirkeju nemokumo.

Kad dalis imoniu linkusios rizikuoti, taip pat atskleidzia faktas, jog tik maziau nei trecdalis imoniu neparduotu pirkejams, apie kuriuos turi isankstines neigiamos informacijos. Kitos butu linkusios rizikuoti ir parduoti nevirsydamos isankstinio mokejimo, kreditu draudimo ar faktoringo suteikto limito ribu.

Jei tam tikros imones kredito rizikos valdymo priemones taiko ne visiems pirkejams del kainos ar laiko, kuo jau isitikinome, vadinasi, turetu buti esminiu skirtumu tarp tu priemoniu, kurias savo veikloje taiko sios imones, ir tu priemoniu, kurias taiko visiskai kredito rizikos siekiancios isvengti imones (tai, beje, joms taip pat nepavyksta (24)). 12 ir 13 pav. matyti, kokias kredito rizikos valdymo priemones naudoja vienos ir kitos imones.

[FIGURE 12 OMITTED]

Taigi imones, parduodancios dali prekiu savo rizika, daugiausia naudoja isankstinius apmokejimus, uzskaitas, skolu isieskojima ir vidinius limitus, t. y. paprastas ir nebrangias priemones (isskyrus skolu isieskojima, taciau si priemone paprasta ir nebrangi ta prasme, kad, skirtingai nei kreditu draudimas, faktoringas ar laidavimas, kurie taikomi is anksto ir visiems pardavimo atvejams, skolu isieskojimas naudojamas jau pasireiskus rizikai ir tik nedidelei pardavimo daliai). Savo rizika prekiu neparduodancios imones kartu su keturiomis jau minetomis priemonemis papildomai taiko ir sudetingesnes bei brangesnes: kreditu draudima, faktoringa ir laidavima (25).

Kitas aspektas, isskiriantis imones, parduodancias dali prekiu savo rizika ir ju neparduodancias,--klientu atsiskaitymo salygos, t. y. klientams suteikiami mokejimo atidejimo terminai ir klientu velavimas. Ju lyginimas pateiktas 6 lenteleje.

Imones, dali prekiu parduodancios savo rizika, klientams taiko ilgesnius mokejimo atidejimo terminus ir, be to, susiduria su ilgesniais velavimais, nes nesugeba priversti skolininku atsiskaityti laiku. Kaip rodo 12 pav., jos beveik nenaudoja "treciaja sali" itraukianciu atsiskaitymu valdymo priemoniu, kurios, kaip mateme 7 pav., labiausiai ir padeda apsisaugoti nuo velavimo, sukurdamos "atsiskaitymu disciplina".

[FIGURE 13 OMITTED]

Siu dvieju imoniu grupiu nuostolingumas skiriasi ir del pirkeju nemokumo (t. y. nuostoliu del pirkeju nemokumo santykis su pajamomis): jis lygus vidutiniskai 0,36 % imonese, taikanciose kredito rizikos valdymo priemones visiems pardavimo atvejams, ir net 1,94 % tose imonese, kurios priemones taiko ne visiems pardavimo atvejams. Matyti, kad imoniu, kurios rizikos valdymo priemones taiko ne visiems pardavimo atvejams, nuostolingumas kelis kartus didesnis nei tu, kurios tas priemones taiko visiems pardavimo atvejams.

Taigi "priemoniu nenaudojimo" analize leidzia isskirti dvi imoniu grupes, kuriu viena apibrezia didesne pardavimo apimtis savo rizika ir paprastesnes bei pigesnes kredito rizikos valdymo priemones bei ilgesni mokejimo atidejimo terminai ir velavimas, o kita--vengimas parduoti prekes savo rizika, brangesnes ir sudetingesnes priemones ir atitinkamai trumpesni mokejimo atidejimo terminai bei velavimas. Kaip jau mateme, pirmos grupes imones vidutiniskai 2-3 kartus mazesnes nei antros ir kelis kartus nuostolingesnes.

6. Isvados

1. Kredito rizika atsiranda tuomet, kai vienas is verslo partneriu kitam suteikia prekini (tiekejo) kredita. Tokiu atveju kyla rizika, kad skolininkas nesilaikys sutarto atsiskaitymu grafiko arba su kreditoriumi neatsiskaitys is viso.

2. Kredito rizikos priezastys gali buti tycines ir objektyvios. Abiem atvejais daug itakos turi informacijos asimetrija tarp pirkejo ir pardavejo. Tycinio nemokumo atveju didesne gresme kelia naujos imones. Kita didesnes rizikos imoniu grupe--smulkesnes pagal turta, pajamas ar darbuotoju skaiciu imones.

3. Egzistuoja daug ir ivairiu kredito rizikos mazinimo priemoniu. Vienos is ju gali buti naudojamos savarankiskai, o kitos kredito rizika mazina tik netiesiogiai, todel jas rekomenduojama taikyti kartu su pirmosiomis.

4. Kai kurias kredito rizikos mazinimo priemones lengva naudoti, bet jos negarantuoja visiskos apsaugos (isankstiniai mokejimai, skolu isieskojimas, uzskaitos, vidiniai kredito limitai), o kitos uztikrina visiska apsauga, bet sunkiau pritaikomos (hipoteka, ikeitimas, garantija, laidavimas).

5. Kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, vidutine atsiskaitymu trukme Lietuvos statybiniu medziagu prekybos imonese 2006 m. sieke 65 dienas, is kuriu 24 sudare pirkeju velavimas--tai pusantro karto daugiau nei Lietuvos imoniu vidurkis. Vidutiniskai 65 dienu atsiskaitymo terminas taip pat reiskia, kad tiekejai nuolat kreditavo savo pirkejus kredito dydziu, lygiu 17 % savo metiniu pajamu.

6. Atsiskaitymu velavimas gali buti susijes su nepakankamais kreditu vadybininku pajegumais uztikrinti skolu susigrazinima laiku: didesnis darbuotoju uzimtumas gali lemti ilgesne pirkeju atsiskaitymu trukme.

7. Tiketina, kad pailgejus velavimo terminams isaugs ir beviltiskos skolos. Vadinasi, norint sumazinti nuostolius del beviltisku skolu, visu pirma reikia sumazinti pirkeju atsiskaitymu velavima.

8. Ilgesnius velavimus taip pat lemia ilgesni mokejimo atidejimo terminai. Vadinasi, suteikdami pirkejams mokejimo atidejimo terminus, o ypac noredami juos pailginti, tiekejai turi zinoti, kad viena suteikta diena realu atsiskaitymo termina vidutiniskai pailgins daugiau nei pusantros dienos. Gauta isvada paneigia praktikoje paplitusi poziuri, kad jei veluoti linkusiems pirkejams suteikiami ilgesni mokejimo atidejimo terminai, jie prades veluoti maziau. Is tiesu imones, spresdamos velavimo problema, turetu elgtis atvirksciai ir trumpinti mokejimo atidejimo terminus arba spresti sia problema kitais budais, pvz., pasirinkdamos atitinkamas atsiskaitymu valdymo priemones.

9. Kredito rizikos valdymo priemones galutinius atsiskaitymo terminus veikia dviem kanalais: pirma, tos imones, kurios naudoja rizikos valdymo priemones, taiko trumpesnius mokejimo atidejimo terminus; antra, priemoniu naudojimas sutrumpina ir velavimus.

10. Labiausiai velavimus sumazina kreditu draudimas, laidavimas ir faktoringas, t. y. tu priemoniu, kurios i atsiskaitymu procesa itraukia treciaja sali. Taip sukuriama "atsiskaitymu disciplina", kai skolininkas zino, kad kreditorius, laiku nesulaukes apmokejimo, del atsiskaitymo gales kreiptis i treciaja sali--draudika, laiduotoja ar faktoriu.

11. Nuostoliai del pirkeju nemokumo tyrime dalyvavusiose imonese 2006 m. vidutiniskai sudare 0,68 % pajamu. Sis rodiklis gerokai skyresi didesnese ir mazesnese imonese pastaruju nenaudai.

12. Bet kokios kredito rizikos valdymo priemones sumazina imoniu patiriamus nuostolius del pirkeju nemokumo, taciau tos priemones, kurias pacios imones laiko efektyviausiomis, is tiesu nera efektyviausios. Labiausiai nuostolius sumazina kreditu draudimas, faktoringas ir laidavimas, po kuriu eina skolu isieskojimas. Uzskaitos su isankstiniais mokejimais gerokai atsilieka. Is tiesu gauti rezultatai panasus i kredito rizikos valdymo priemoniu itakos velavimu prevencijai rezultatus.

13. Vidiniai imoniu kredito limitai, velavimu prevencijoje, uzeme paskutine vieta, mazinant nuostolinguma, patenka i pirmaja.

14. Sudetingesnes ir brangesnes priemones, tokias kaip kreditu draudimas ar faktoringas, naudoja didesnes imones, o paprastesnes ir pigesnes, tokias kaip uzskaitos ar isankstiniai mokejimai, taiko mazesnes imones.

15. Daugiau nei pusei imoniu yra nepriimtina bet kokia su pardavimu susijusi kredito rizika. Apie trecdali imoniu savo rizika pirkejams parduoda daugiau nei puse prekiu.

16. Didesni rizikos lygi prisiimancios imones patiria didesniu nuostoliu del pirkeju nemokumo. Didesni rizikos lygi prisiimti linkusios mazesnes imones.

17. Naujai isteigtoms imonems budinga didesne tycinio nemokumo rizika, tad parduodant joms prekes reikia imtis ypatingu atsargumo priemoniu.

18. Tyrimo metu paaiskejo dvi imoniu grupes, kuriu viena apibrezia didesne pardavimo apimtis savo rizika ir paprastesnes bei pigesnes kredito rizikos valdymo priemones bei ilgesni mokejimo atidejimo terminai ir velavimas, o antra--vengimas parduoti prekes savo rizika, brangesnes ir sudetingesnes priemones ir atitinkamai trumpesni mokejimo atidejimo terminai bei velavimas. Minetos pirmosios grupes imones vidutiniskai 2-3 kartus mazesnes nei antrosios ir kelis kartus nuostolingesnes, todel turetu vengti pardavimo savo rizika, kartu su paprastesnemis rizikos valdymo priemonemis naudoti ir sudetingesnes bei trumpinti pirkeju atsiskaitymu velavimo trukme.

Received 15 May 2008; accepted 20 November 2008

Iteikta 2008-05-15; priimta 2008-11-20

Literatura

Bardes, B. 2000. Delais de paiement et solde du credit interentreprises de 1989 a 1998, Bulletin de la Banque de France 74: 63-79.

Boissay, F. 2004. Credits interentreprises et delais de paiement: une theorie financiere, Annales d'economie et de statistique 73: 101-118.

Brennan, M. J.; Maksimovic, V.; Zechner, J. 1988. Vendor financing, Journal of Finance 43: 1127-1141.

Cekanavicius, V.; Murauskas, G. 2000. Statistika ir jos taikymai. Vilnius: TEV. 240 p.

Cekanavicius, V.; Murauskas, G. 2002. Statistika ir jos taikymai, II. Vilnius: TEV. 272 p.

Delannay, A. F.; Dietsch, M. 1999. Le credit interentreprises joue un role d'amortisseur des tensions conjoncturelles. Revue d'Economie Financiere 54.

Ferris, J. 1981. A transaction theory of trade credit use, Quarterly Journal of Economics 96: 243-270. Gronskas, V. 1997. Prekines verslininkystes rizika. Kaunas: Technologija. 116 p.

Herzberg, F. I. 1964. The Motivation-Hygiene Concept and Problems of Manpower, Personnel Administration January-Fabruary: 486-497.

Intrum Justitia. 2006. Rizikos rodiklis--2006 m. ruduo, Lietuva [interaktyvus] [ziureta 2009-02-14].Prieiga per interneta: <http://www.intrum.lt/doc/Rizikos%20rodiklis%20%20 2006%20m%20ruduo%20Lietuva.pdf>.

Nadiri, M. 1969. The determinants of trade credit in the U. S. total manufacturing sector, Econometrica 37(3): 408-423.

doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.15-29

(1) Toliau tekste vartojamas sis terminas.

(2) Tiekejo kredita galima laikyti neatlygintinu, jei prekiu tiekimo sutartyje nera numatytos nuolaidos atsiskaitant anksciau sutarto termino.

(3) Prielaidos suformuluotos remiantis praktine patirtimi; ju reiksmingumas tikrintas tyrimo metu.

(4) Draudimo limitai nesuteikiami naujai isteigtoms imonems, veikiancioms maziau nei vienerius metus.

(5) UADBB "Balto Link" 2006 m. atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos imones apie 70 % pardavimo apimties vykdo suteikdamos savo klientams mokejimo atidejima.

(6) Kaip rodo musu atliktas tyrimas, egzistuoja ir priesingas rysys, kai ilgesni atsiskaitymu terminai sukelia nuostoliu del pirkeju nemokumo.

(7) Tiek atsiskaitymas grynaisiais pinigais, tiek ir isankstinis prekiu apmokejimas--kai klientas is anksto apmoka visa uzsakyma--teoriskai galetu visiskai eliminuoti rizika. Netiesioginems priemonems jie priskirti salyginai ir tik todel, kad nagrinejamame sektoriuje praktiskai netaikomi.

(8) Kai klientas is anksto apmoka dali uzsakymo.

(9) Pagal Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EC, isigaliojusia 2005 m. sausio 1 d., SVV kategorijai priklauso imones, kuriose dirba maziau nei 250 zmoniu ir kuriu metine apyvarta nevirsija 50 mln. euru ir (arba) metinis balansas nevirsija 43 mln. euru.

(10) Anot Herzbergo motyvavimo teorijos, kad tam tikri veiksniai (jis juos pavadino "higieniniais") nera motyvuojantys; jeigu jie yra nepalankus, sukelia nepasitenkinima, taciau jeigu i juos atsizvelgiama, jie vis tiek netampa pasitenkinimo saltiniu. Panasiai yra ir su mokejimu atidejimo trukme.

(11) Toliau tekste--kreditu vadybininkai.

(12) Kai yra ta pati pardavimo apimtis

(13) Paprasciausiai del to, kad skolu valdymas ir isieskojimas--labai imlus darbui procesas. O jei del laiko trukumo neatliekamas (arba atliekamas nereguliariai) skambinimas veluojantiems skolininkams, priminimu rasymas ir pan., tiketina, kad tai paveiks velavimu trukme.

(14) Vidutinis ju uzimtumas-15,6 mln. Lt.

(15) Svertinis aritmetinis vidurkis, apskaiciuotas atsizvelgiant i imoniu pajamas.

(16) T. y. pelnu pries veiklos islaidas (angl. gross profit)

(17) T. y. nuostoliu del pirkeju nemokumo santykio su bendruoju pelnu.

(18) Imones, kuriu gyvavimo trukme nevirsija 1 m.

(19) Nenaudojamos kredito rizikai valdyti, o ne apskritai.

(20) Detalesni paaiskinimai apie nuostoliu del pirkeju nemokumo dydi buvo pateikti 2.3 skyrelyje.

(21) Gali kilti klausimas, kokiu budu gaunamas 16 dienu vidurkis, jei vidurkis kreditu draudima naudojanciose imonese yra 17 dienu, o vidinius skolinimo limitus--26. Is tiesu naujasis vidurkis apskaiciuojamas is mazesnio skaiciaus efektyviau dirbanciu imoniu, nes ne visos imones, kurios taiko viena arba kita priemone, taiko jas abi is karto.

(22) Nuostoliu del pirkeju nemokumo santykiui su pajamomis.

(23) Pagal atsakyma i anketos klausima "Kuri (-ios) is pirmiau isvardintu priemoniu Jums atrodo efektyviausia (-ios)?"

(24) Ir viena is to priezasciu, kaip jau mineta,--darbuotoju klaidos.

(25) Is tiesu jau anksciau buvo galima pastebeti, kad abi charakteristikos (sudetingesnes kredito rizikos valdymo priemones ir mazesnis priimtinas kredito rizikos lygis) susijusios, nes jos abi buvo budingos didesnems imonems.

Meile JASIENE. Doctor of Social Sciences (economics), Professor, Head of Department of Finance, Vilnius University. Author of about 100 publications. Research interests: risk management, financial markets, banking.

Antanas LAURINAVICIUS. Master of Economics. Department of Finance, Vilnius University. Author of 1 publication. Research interests: risk management, financial markets.

Meile Jasiene [1], Antanas Laurinavicius [2]

Vilnius University, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lithuania

E-mails: [1] jasiene@takas.lt, [2] antanaslaur@gmail.com

Meile Jasiene [1], Antanas Laurinavicius [2]

Vilniaus universitetas, Sauletekio al. 9, LT-10222 Vilnius, Lietuva

El. pastas: [1] jasiene@takas.lt, [2] antanaslaur@gmail.com

Table 1. Terms of payments in building materials trading
companies and in all Lithuanian enterprises in 2006

 Statybiniu
 medziagu Visos ne finansu
 prekybos imones Lietuvos imones

Vidutinis mokejimo 41 31
atidejimo terminas,
dienomis

Vidutine velavimo 24 15
trukme, dienomis

Vidutine atsiskaitymo 65 46
trukme, dienomis

2 lentele. Mokejimo atidejimo terminu itaka velavimo trukmei

Table 2. The influence of payment terms on the payment delays

Koreliacine analize Regresine analize

 reiksmingumo
koeficientas reiksme lygmuo koeficientas reiksme

Koreliacijos 0,70 99% [alpha] -0,38
koeficientas

Determinacijos 0,49 -- [beta] 0,61
koeficientas

Koreliacine analize Regresine analize

 reiksmingumo
koeficientas lygmuo

Koreliacijos 97%
koeficientas

Determinacijos 98%
koeficientas

3 lentele. Kreditu vadybininku uzimtumo itaka atsiskaitymu velavimui

Table 3. The influence of being busy of credit managers on the
payment delays

Koreliacine analize Regresine analize
 reiksmingumo
koeficientas reiksme lygmuo koeficientas reiksme

Koreliacijos 0,55 99% [alpha] 20
koeficientas

Determinacijos 0,30 -- [beta] 3,2.10-7
koeficientas

Koreliacine analize Regresine analize

koeficientas reiksmingumo
 lygmuo
Koreliacijos
koeficientas 99%

Determinacijos
koeficientas 99%

4 lentele. Atsiskaitymu velavimo itaka nuostoliu del pirkeju
nemokumo dydziui

Table 4. The influence of payment delays on losses due to
buyers insolvency

Koreliacine analize Regresine analize
 reiksmingumo
koeficientas reiksme lygmuo koeficientas reiksme

Koreliacijos 0,55 83% [alpha] -0,0021
koeficientas

Determinacijos 0,30 -- [beta] 0,0005
koeficientas

Koreliacine analize Regresine analize

koeficientas reiksmingumo
 lygmuo
Koreliacijos
koeficientas 80%

Determinacijos
koeficientas 83%

5 lentele. Imoniu dydzio itaka nuostoliu del pirkeju nemokumo
santykiui su bendruoju pelnu

Table 5. The influence of company size on losses due to buyers'
insolvency divided by gross profit

Koreliacine analize Regresine analize

 reiksmingumo
koeficientas reiksme lygmuo koeficientas

Koreliacijos -0,51 80% [alpha]
koeficientas

Determinacijos 0,26 -- [beta]
Koeficientas

Koreliacine analize Regresine analize

 reiksmingumo
koeficientas reiksme lygmuo

Koreliacijos 0,12 96%
koeficientas

Determinacijos -1,1x[10.sup.-9 80%
koeficientas

6 lentele. Atsiskaitymo salygos imonese, parduodanciose
dali prekiu savo rizika ir ju neparduodanciuose

Table 6. Conditions of settlements in companies which
sell part of goods at their own risk and which do not

 Imones,
 dali prekiu Imones, prekiu Visos tyrime
 parduodancios savo rizika dalyvavusios
 savo rizika neparduodancios imones

Vidutinis mokejimo 49 34 41
atidejimo terminas,
dienomis

Vidutine velavimo 32 18 24
trukme, dienomis

3 pav. Kredito rizikos valdymo priemoniu naudojimo mastas

Fig. 3. The use of instruments of credit risk management

 Atsakiusiu imoniu %

Uzskaitos 73%
Vidiniai limital 64%
Skolu isieskojimai 55%
Kreditu draudimas 55%
Faktoringas 45%
Laidavimas 36%
Cekiai 10%
Vekseliai 10%
Skolininko turto arestas 10%
Skolininko bankrotas 10%

Note: Table made from bar graph.

4 pav. Daznai naudojamos kredito rizikos valdymo priemones

Fig. 4. Frequently used instruments of credit risk management

 Atsakiusiu imoniu %

Uzskaitos 45%
Kreditu draudimas 45%
Isankstiniai apmokejimai 36%
Vidiniai limital 27%
Faktoringas 18%
Skolu isieskojimai 10%
Laidavimas 10%
Cekiai 0%
Vekseliai 0%
Skolininko turto arestas 0%
Skolininko bankrotas 0%

Note: Table made from bar graph.

7 pav. Kredito rizikos valdymo priemoniu itaka
velavimo trukmei

Fig. 7. The influence of credit risk management
instruments on the term of delays

 Velavimu trukme Velavimu vidurkis

Kreditu draudimas 17 24
Laidavimas 18 24
Faktoringas 20 24
Isankstiniai apmokejimai 21 24
Uzskaitos 22 24
Skolu isieskojimai 23 24
Vidiniai limital 26 24

Note: Table made from bar graph.

8 pav. Kredito rizikos valdymo priemoniu itaka nuostoliams
del pirkeju nemokumo

Fig. 8. The influence of credit risk management instruments
on the losses due to insolvency of buyers

Nuostoliai del pirkeju namokumo, % nuo pajamu

 Velavimu trukme Velavimu vidurkis

Vidiniai limital 0,31% 0,68%
Kreditu draudimas 0,46% 0,68%
Faktoringas 0,46% 0,68%
Laidavimas 0,51% 0,68%
Skolu isieskojimai 0,52% 0,68%
Uzskaitos 0,66% 0,68%
Isankstiniai apmokejimai 0,68% 0,68%

Note: Table made from bar graph.

9 pav. Efektyviausios, imoniu nuomone, kredito rizikos
valdymo priemones

Fig. 9. The most effective credit risk management instruments,
in companies' opinion

 Atsakiusiu imoniu %

Isankstiniai apmokejimai 55%
Kreditu draudimas 36%
Uzskaitos 27%
Skolu isieskojimai 18%
Vidiniai limital 10%
Faktoringas 10%
Cekiai 0%
Vekseliai 0%
Skolininko turto arestas 0%
Laidavimas 0%
Skolininko bankrotas 0%

Note: Table made from bar graph.

10 pav. Imonems priimtinas kredito rizikos lygis

Fig. 10. The acceptable credit risk level for companies

Pardavimo atveju, kuriems netaikomos jokios kredito rizikos
valdymo priemones, dalis

0-20% 55%
20-40% 10%
40-60% 10%
60-80% 15%
80-100% 10%

Note: Table made from bar graph.

11 pav. Pirkejai, kuriems imones netaiko kredito rizika
mazinanciu priemoniu

Fig. 11. Buyers, to which companies do not apply credit risk
reducing instruments

Ilgalaikiai verslo rysiai 64%
Vadovu pazintys 55%
Atsiskaitymas laiku 45%
Kita 10%

Note: Table made from bar graph.