Features, possibilities and problems of academic e-publishing in Lithuania/Akademine elektronine leidyba Lietuvoje: pozymiai, galimybes, problemos.

Paliulis, Narimantas ; Dagiene, Eleonora

1. Ivadas

Pasaulinis ziniatinklis jau tapo kasdienybe. Vartotojui, norinciam gauti informacija dvidesimt keturias valandas per para, tereikia i pagalba pasitelkti paieskos sistemas. Interneto amzius suteikia zmonems galimybe narsyti informacijos okeane. Cia galima rasti informacija, skirta ivairiems vartotojams--mokslininkams, studentams, keliautojams ir kt. Leidyklos, be tradicines--knygines--leidybos formos, vis placiau diegia ir elektronine leidyba. Si forma turi daug privalumu--ji gali vartotojui pateikti informacija per trumpesni laika ir mazesnemis laiko sanaudomis. Leidiniu nereikia spausdinti spaustuveje, ir tai trumpina leidybos laika, skaitmeninio formato siuntimas kainuoja maziau negu spausdintu leidiniu siuntimas iprastu budu (pastu ar kt.). Visi sie privalumai leme, kad pasaulyje mokslines publikacijos vis dazniau leidziamos ir platinamos elektronineje erdveje skaitmenine forma.

Reaguojant i sio amziaus issukius akademinems leidykloms tenka spresti kelis uzdavinius: reikia siekti kuo platesnes moksliniu publikaciju sklaidos, uztikrinti paprasta ir lengva ju paieska. Tad mokslo publikaciju leidyboje vis svarbesne vieta uzima elektronine leidyba. Ji uztikrina geresnius moksliniu straipsniu rodiklius, pagristus publikacijos citavimu. Nes butent citavimas, nors ir labai kritikuojamas (Citation Statistics 2008), siandien labiausiai naudojamas mokslininkams ir mokslinei produkcijai vertinti.

Pasitelkes naujausias technologijas, taikomas pasaulineje elektronineje leidyboje, leidejas savo publikacijas gali pateikti ne tik didesniam skaitytoju buriui, bet ir pasiekti, kad jos butu atrastos begalineje elektronineje erdveje tarp milijonu kitu panasiu publikaciju.

Siekdami siu tikslu, ir leidejas, ir autorius, ir skaitytojas susiduria su naujais issukiais bei specifinemis problemomis, kuriu nepatiria tradicine leidyba.

2. Elektronines leidybos ypatumai

Vis daugiau akademiniu leidyklu diegia elektronine leidyba, vis daugiau mokslo publikaciju pateikiama skaitmeniniu pavidalu virtualioje erdveje. Tai kelia daugeli nauju reikalavimu visiems elektronines leidybos partneriams--mokslo publikaciju autoriams, leidejams ir skaitytojams. Tradicines ir elektronines leidybos skirtumu turi visi leidybos etapai:

--rankrascio parengimas publikuoti (skirtingas failu spaudai ir skaitmeninei terpei parengimas);

--parengto rankrascio publikavimas (isspausdinti leidiniai ir pateikimas tinklalapiuose, internetinese duomenu bazese ir kt.);

--pateikimas vartotojui (knygynai, bibliotekos, prenumeruojamos duomenu bazes ir pan.).

Tradicines ir elektronines leidybos skirtumai, rengiant rankrasti publikuoti. Uzsienyje elektronine leidyba jau tapo iprasta leidybos sritimi, nors ir labai greitai kintancia. Taciau iki siol nera vieningos nuomones nei pasaulyje, nei Lietuvoje, kaip reglamentuoti elektronine leidyba ar atskirus jos etapus. Svarbi ir apibendrinta informacija, susijusi su publikaciju saugojimu, skaitmeninimu ir pagrindiniais galiojanciais standartais, pateikiama Calimera projekto gairese (Sekmingos... 2005). Siu gairiu skyriuje "Skaitmeninis issaugojimas", be daugelio svarbiu skaitmeninimui temu, isdestyti ir saugoti tinkami formatai, laikmenos, standartai ir kt.

Daznai leidejas, naudojantis tradicine leidybos forma, taupymo sumetimais straipsnius spausdina nespalvotai, taip publikuoti jie netenka patrauklumo, nes spalvos padeda aiskiau pateikti destoma medziaga. Elektronineje leidyboje tai nebeaktualu, ir straipsnis gali buti publikuojamas su tiek spalvu, kiek, autoriaus ir leidejo nuomone, ju reikia. Taciau, rengiant publikacija elektroninei leidybai, reikia ivertinti, kad publikacija prireikus galima butu kokybiskai isspausdinti paprastu spausdintuvu.

Elektroninei leidybai parengtas failas turetu buti daug mazesnis--tai uztikrina lengvesni jo naudojima, tradicinei leidybai--didesnis, siekiant geresnes spaudos kokybes. Tinkamai elektroninei leidybai parengta faila (rezoliucija, spalvotumas, failo dydis) lengva saugoti, siusti el. pastu, pateikti tinklalapyje (jis nesuletina tinklalapio atidarymo ir failo atsisiuntimo), jis tinkamai perteikia autoriaus pateikta medziaga ir reprezentuoja leideja. Analizuojant rankrascio rengimo publikuoti skirtumus, tikslinga isskirti ne tik spaudai ir elektroninei leidybai naudojamus skirtingus spalvu kodavimus (CMYK--spaudai ir RGB--internetui), bet ir skirtinga atvaizduoti parengto pdf failo rezoliucija (nuo 300 dPi--spaudai iki 72 dPi--internetui). 1 pav. matyti, kiek skiriasi parengto 10 puslapiu straipsnio su 7 paveikslais, is kuriu 3--fotonuotraukos, tradicinei spaudai ir elektroninei leidybai skirtu failu dydziai. Jei rengiamame straipsnyje nebutu nuotrauku o tik EPS'ai, failu dydis praktiskai nesiskirtu. Tradicinei leidybai parengti failai yra daug didesni, todel juos sudetingiau pateikti internetiniame tinklalapyje ar leidiniu talpykloje, be to, juos parsisiusti uzima daugiau laiko.

Rankrascio publikavimo tradicineje ir elektronineje leidyboje skirtumai. Vartotojai mokslinius straipsnius gali ieskoti ne tik bibliotekose ju darbo metu (taip yra tradicines leidybos atveju), bet gali ieskoti ir jais naudotis budami darbe, namie ar kitoje vietoje, bet kuria savaites diena, bet kuriuo paros metu. Taciau vartotojai, siekdami rasti virtualioje informacijos erdveje reikiama moksline publikacija, turi tureti gana gera kompiuterini rastingumo lygi. Kinta reikalavimai ir autoriams. Jiems keliami grieztesni reikalavimai straipsniui parengti--ypac reikalavimai del mokslines publikacijos reiksminiu zodziu parinkimo. Bet didziausi pokyciai liecia akademines leidyklas. Pasikeicia leidyklos vaidmuo: viena vertus, padideja kruvis rengiant ir publikuojant mokslini straipsni skaitmeniniu pavidalu, bet, kita vertus, prasiplecia straipsniu sklaida, sudaromos salygos padidinti leidyklos zinomuma. Kiekvienam leidejui svarbu, kad paskelbta publikacija butu atrasta tarp gausybes panasiu. Tokiu atveju leidejas, pasitelkes siuolaikines technologijas, uztikrins gera publikaciju sklaida elektronineje erdveje ir tinkama ju pristatyma galutiniam vartotojui. Kaip geros sklaidos pasekme jam bus patiketa gausybe moksliniu publikaciju, o tai savo ruoztu uztikrins leidyklos klestejima.

Ir akademines leidyklos, ir moksliniu publikaciju autoriai siekia kuo platesnes straipsniu sklaidos ir gana lengvos ju paieskos. Dazniausiai vartotojai paieska vykdo pagal reiksminius zodzius, bet tokia paieska ne visada duoda reikiamu rezultatu, jeigu autorius netinkamai juos suformuoja. Reiksminiai zodziai turetu apimti ir platesne, ir siauresne sritis. Tokiu atveju autoriaus publikacija pateks ir tarp didelio skaiciaus vartotojo rastu atitikmenu, ir tarp mazesnio kiekio rezultatu, o vartotojui susiaurinus paieska, tarp rastu rezultatu bus ir autoriaus publikacija. Kai kurios didziosios pasaulines leidyklos autoriams nurodo taisykles, kaip rinktis reiksminius straipsnio zodzius.

Kaip viena is elektronines leidybos ypatybiu reikia isskirti labai svarbu metaduomenu vaidmeni. Metaduomenys padeda rasti publikacija begalineje elektronineje erdveje. Teisingas ju formavimas daugiausia lemia mokslines publikacijos paieskos paprastuma ir sekme, todel butent metaduomenims leidyklos turi skirti daug demesio. Leidejai metaduomenis teikia duomenu bazems kartu su elektroninemis publikacijomis. Juos naudodami vartotojai elektronine publikacija, ir ka tik publikuota, ir jau pateikta archyve, atras elektronineje erdveje.

Metaduomenys nustato elektronines publikacijos vieta duomenu bazeje ir pateikia vartotoju poreikius tenkinancia informacija apie publikacija. Kiekviena moksliniu straipsniu duomenu baze turi savo reikalavimus, kiek ir kokios informacijos leidejas turi pateikti su publikacija. Tai galioja ir teikiant publikacija i institucine talpykla, ja archyvuojant ir t. t. Kvalifikuotai aprasyti metaduomenys padeda rasti ieskoma objekta milziniskame informacijos sraute. Reikia gana daug pastangu tinkamai aprasyti moksline publikacija, nes susiduriama ir su netinkamai surasyta bibliografija, ir su netinkamai parinktais reiksminiais zodziais ir kt. Daugiau ir issamiau apie metaduomenis, ju paskirti ir tipus galima rasti Visateksciu dokumentu duomenu baziu ir e. leidybos pletros bendrajame projekte (Visateksciu ... 2008). Metaduomenu standartai, schemos ir ju vartotoju grupes issamiai su pavyzdziais aprasomi dagelyje straipsniu, pvz., Duval et al. (2002), Johnston (2005).

[FIGURE 1 OMITTED]

Tradicines ir elektronines leidybos skirtumai pristatant publikacijas vartotojui. Mokslo zurnalai ir kitos mokslo publikacijos, isleistos tradiciniu budu, pasiekia skaitytoja knygynuose bei bibliotekose per ilgesni laika negu elektronines versijos. Siuolaikine elektronine leidyba leidzia per labai trumpa laika pristatyti publikacijas konkreciam vartotojui ir placiai jas paskleisti. Publikacijas vartotojas gali rasti leidejo tinklalapyje, duomenu bazese, institucinese talpyklose ir kt.

Lietuvoje is dalies reglamentuojamas elektroniniu moksliniu straipsniu pateikimas vartotojui. Tai vykdoma naudojantis Lietuvos aukstuju mokyklu leidziamu zurnalu finansavima, kurio tvarka nustato Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro isakymai: Nr. ISAK-3145 (2008-11-13) gamtos ir technologijos mokslams bei Nr. ISAK-3104 (2008-11-10) humanitariniu ir socialiniu mokslu zurnalams. Juose reglamentuota, kokius reikalavimus turi atitikti zurnalai, galintys pretenduoti i lesas leidybai. Tarp ju yra reikalavimas tureti tinklalapi ir jame pateikti issamia informacija apie leidini (redakcines kolegijos sudetis, nurodant redaktoriu atstovaujamas institucijas ir mokslo kryptis; reikalavimai skelbiamiems mokslo darbams ir siu darbu atrankos kriterijai; visu isleistu numeriu turiniai bei paskelbtu mokslo darbu santraukos lietuviu ir anglu kalbomis, informacija apie planuojamus isleisti numerius (tomus)).

Lietuvos mokslu akademijos bibliotekos (LMAB) tinklalapyje (Lietuvos ... 2008) pateikiama informacija apie Lietuvos mokslinius periodinius leidinius. Remiantis LMAB 2008 m. sausio men. duomenimis suformuota 1 lentele, kurioje pateikiama suvestine informacija apie aukstuju mokyklu leidziamus mokslo zurnalus ir ju visatekstes medziagos pateikima skaitytojui internete.

Lietuvoje visi universitetai leidzia mokslo zurnalus, visi jie turi savo tinklalapius. Kiekviena aukstoji mokykla sprendzia, kiek ir kokios informacijos pateikti vartotojui atvirai ir nemokamai. Apie 54 proc. mokslo zurnalu savo tinklalapiuose vartotojui pateikia visatekscius turinius, yra laisvai prieinami vartotojui ir nereikalauja atskiro registravimo. Minetais svietimo ir mokslo ministro isakymais taip pat yra nustatyti periodiniu leidiniu vertinimo kriterijai--tai tarptautinis pobudis ir pripazinimas (registravimas ir referavimas tarptautinese mokslines informacijos duomenu bazese, citavimas tarptautiniuose mokslo leidiniuose, platinimas ir prenumerata uzsienyje, uzsienio mokslininku publikaciju skaicius, dokumentuotas uzsienio mokslininku dalyvavimas redaktoriu kolegijoje, referavimas ir recenzavimas tarptautiniuose mokslo leidiniuose, tarptautinis skelbiamu mokslo publikaciju recenzavimas) (Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkricio 10 d. isakymas Nr. ISAK-3104).

Lietuvos mokslo taryba (LMT) sudaro tarptautiniu duomenu baziu, kuriose referuojamu leidiniu moksliniai straipsniai gali buti pripazistami tinkamais vertinant mokslo darbuotoju, kitu tyreju ir destytoju kvalifikacija, sarasa (Lietuvos mokslo tarybos 2005 m. gruodzio 19 d. nutarimas Nr. VI-24 ir 2006 m. balandzio 24 d. nutarimas Nr. VI-30). 2 lenteleje, sudarytoje LMAB tinklalapio (Lietuvos... 2008) 2008-02-28 duomenimis, pateikta informacija, kokiose duomenu bazese pateikiami Lietuvos aukstuju mokyklu leidziami mokslo zurnalai. Indeksavimas duomenu bazese uztikrina platesne zurnalu sklaida elektronineje erdveje, taip pat ju pripazinima Lietuvoje ir pasaulyje. Dalis periodiniu mokslo leidiniu turi tarptautini pripazinima (2 lentele), Lietuvos aukstuju mokyklu mokslo zurnalai pristatomi pasaulinese duomenu bazese. Taciau 10 is 99 mokslo zurnalu nerastume ne vienoje duomenu bazeje. Dauguma mokslo zurnalu pateikiami ne vienoje, o keliose duomenu bazese, pvz., "International Journal of Strategic Property Management" (VGTU) pateiktas 16 duomenu baziu; "Medziagotyra" (KTU)--7 (2 lenteleje tai nerodoma).

Kiekvienas leidejas, redaktorius, autorius suinteresuotas, kad mokslo zurnalas ir jame skelbiama moksline informacija pasiektu tiksline auditorija. Elektronines leidybos platformos, tokios kaip Ingenta, MetaPress ir kitos, jau yra placiai paplitusios ir pripazintos akademines leidybos pasaulyje. Sios technologijos leidzia keliauti nuo vieno reikalingo saltinio iki kito tik vienu klaviso paspaudimu be papildomos paieskos. Tai tikrai patogu zinant, koks informacijos kiekis pristatomas internete.

MetaPress yra EBSCO Industries, Inc. padalinys, kuris buvo ikurtas 1999 m., supratus leideju poreiki saugiai pateikti savo publikacijas pasauliniame ziniatinklyje. Taip atsirado MetaPress--novatoriska elektroninio turinio valdymo paslauga ir elektronine mokslo zurnalu leidybos sistema, kuria naudojasi 2500 zurnalu is 60 leidyklu, iskaitant Springer, Inderscience Publishers, Peter Lang AG, Taylor & Francis (MetaPress 2008). MetaPress technologijos mokslo zurnalu prieinamuma ir skaitomuma elektronineje erdveje uztikrina efektyvi kiekvieno mokslinio straipsnio paieskos galimybe bei elektroninis literaturos saraso nuorodu susiejimas. Leidejui taip pat yra siulomas automatinis santrauku siuntimas i duomenu bazes, kuriuose referuojamas mokslo zurnalas, o vartotojams galimybe gauti informacija apie naujai pasirodziusias juos dominancias publikacijas. Lietuvos akademiniai leidejai isnaudoja tik MetaPress teikiamu paslaugu galimybes (2 lentele). Ingenta ir kt. paslaugomis nesinaudojama.

Kaip matome, Lietuvos periodiniai mokslo leidiniai visai neblogai reprezentuojami virtualioje erdveje ir pripazistami pasaulyje. Bet gana didele problema--publikacijos kalba. Siekiant dar didesnio mokslo publikaciju pripazinimo pasaulyje, jas reiketu rengti anglu kalba, bet tokiu atveju nera tobulinama moksline lietuviu kalba.

3. Publikaciju kaupimas ir pateikimas vartotojui

Ispletotos informacines technologijos suteikia didele galimybe mokslines publikacijas skaitmeniniu formatu saugoti, sukaupta medziaga administruoti, pateikti ja mokslinei bendruomenei ir pasauliui siuolaikisku formatu, tinkamu pasaulinems paieskos sistemoms. Pasaulyje placiai paplitusi praktika, kai mokslines publikacijos ne tik skelbiamos instituciniuose arba atskiro zurnalo ar konferencijos tinklalapiuose, jos talpinamos ir institucinese arba tarpinstitucinese talpyklose. Tai suteikia neribotu mokslo minties skleidimo galimybiu.

Pastaruoju metu vis placiau pasaulyje kaip moksliniu publikaciju saugojimo, administravimo ir sklaidos priemone naudojamos institucines talpyklos (angl. Institutional repositories). Tai yra gana naujas mokslines komunikacijos reiskinys, atsirades 2002 m., taciau sparciai plintantis. Talpyklu atsiradimui daugiausiai itakos dare atvirosios prieigos (Open Access) judejimas.

Instituciniu talpyklu tikslas--kaupti, saugoti ir pateikti vartotojui moksline ar kita institucijos produkcija. Instituciniu talpyklu uzdaviniai: panaikinti apribojimus naudotis savo sukurta moksline produkcija; suteikti profesionalu lygi atskiru mokslininku darbu elektroninei leidybai; susisteminti institucijos kuriamus mokslinius produktus; garantuoti prieiga, sklaida ir ilgalaiki issaugojima; uztikrinti paieskos galimybes.

Institucineje talpykloje pateikiamu dokumentu apreptis nustatoma atsizvelgiant i konkrecios institucijos poreikius. Tai gali buti visa institucijos moksline, studiju, mokomoji ar net administracine informacija (maksimali apreptis), kai siekiama pateikti ne tik mokslo informacija (monografijas, mokslinius straipsnius, disertacijas, konferenciju pranesimus ir kt.), bet ir studiju medziaga: studentams skirtus destytoju parengtus konspektus, metodinius nurodymus, paskaitu skaidres, taip pat projektu ataskaitas ar net su institucijos administravimu susijusius dokumentus (nuostatus, reglamentus, isakymus, planus). Kitu atveju apsiribojama isimtinai moksline produkcija. Institucines talpyklos issamumas priklauso nuo institucijos veiklos specifikos, nustatytos politikos, zmogiskuju ir finansiniu pajegumu, poreikio ir autoriu teisiu sureguliavimo tvarkos.

Institucinems talpykloms kurti naudojama terpe, palaikanti OAI MHP protokola, kuris uztikrina archyvu saveika. Populiariausios pasaulyje yra DSpace, EPrints, BePress ir kitos institucines talpyklos. 2009 m. pradzioje pasaulyje buvo uzregistruotos 1179 institucines talpyklos (2 pav., 3 lentele), bet veike daug daugiau, nes ne visada talpykla yra registruojama. Institucines talpyklos apibreziamos kaip paslaugu komplektas (visuma), kuri universitetai siulo savo bendruomenes nariams skaitmeninei produkcijai valdyti ir platinti. Is esmes tai yra mokslines informacijos saugyklos, skirtos moksliniu organizaciju arba akademiniu instituciju kuriamai informacijai kaupti. Tai, kad talpyklos gali keisti savo terpe, ir ju kurimas, diegimas bei ju judejimas is vienos terpes i kita yra dinamiskas procesas, matome 3 pav.

A. Glosienes ir G. Viliuno (2006) straipsnyje pateikiama informacija apie instituciniu talpyklu galimybes Lietuvoje. Apie galima Lietuvos talpyklos modeli labai issamiai destoma Elektroniniu dokumentu ilgalaikio issaugojimo modelyje (Elektroniniu ... 2008). Tam tikra prasme Lietuvos nacionalines talpyklos vaidmeni atliekanti eLABa yra neispletota ir neuztikrina visos akademiniu instituciju mokslines produkcijos pateikimo. Joje nepateikiami uzsienio moksliniuose zurnaluose spausdinami straipsniai, ne Lietuvoje vykstanciu konferenciju pranesimu medziaga ir pan., taip pat joje nera studijoms skirtos produkcijos. Taigi jei eLABa teoriskai galetume traktuoti kaip nacionaline talpykla ir i ja integruotume kitas sistemas (pvz., praplesdami LiDA tiksliesiems mokslams ir technologijoms; praplesdami MiPEA ir pateikdami joje ivairias svarbias institucines ataskaitas, projektus ar mokslines studijas), vis tiek eLABa neapreptu visu institucijos dokumentu (uzsienyje spausdintu moksliniu straipsniu, mokymui ir studijoms skirtu dokumentu ir kt.). Todel galima konstatuoti, kad atskiros akademines institucijos, palaikydamos eLABa ideja ir kurima, turetu kurti decentralizuotas (konkrecios institucijos) talpyklas, kurios atitiktu tos institucijos poreikius.

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

4. Skaitmeniniu objektu identifikatoriai

Kaip jau buvo kalbeta, labai svarbus mokslines elektronines leidybos uzdavinys--uztikrinti paprasta ir greita reikiamos publikacijos paieska, kokybiska jos administravima. Bet nenuspejamas interneto istekliu judrumas greta aiskiai matomu privalumu sukelia daugeli problemu leidejams ir bibliotekininkams. Daznai dinamiski interneto pokyciai tampa dideliu nepatogumu ir leidejams, pateikiantiems publikacijas interneto tinklalapiuose ar talpyklose, ir bibliotekininkams, kuriems elektroninio katalogo palaikymas tampa didele nasta.

Kitas (greta reiksminiu zodziu naudojimo pasitelkus internetines paieskos sistemas) ir, atrodytu, greitesnis ir palyginti patikimas budas--naudoti ilgaji interneto adresa kaip nuoroda i sudominusia publikacija. Bet siuo atveju gali kilti rizika, kad po kurio laiko vartotojas, naudojantis ilgaji interneto adresa, ir leidejas, nenaudojantis pastovaus ir nekintamo publikacijos adreso, neras vienas kito. Labai daznas atvejis, kai vartotojas, skaitydamas straipsni ir noredamas perskaityti literaturos sarase minima publikacija, pagal pateikta adresa randa tik pranesima "Error 404. Document Not Found". Jis nurodo, kad siuo adresu ieskomos publikacijos nera, nes pasikeite jos adresas. Didziausia problema, su kuria susiduria leidejai, tai neveikiancios nuorodos i leidini, ivykus kokiems nors pakeitimams tinklalapyje ir pasikeitus internetines nuorodos adresui. To galima isvengti, jei, rengiant rankrasti publikuoti elektronineje erdveje, jam bus suteiktas pastovus identifikatorius, kuris palengvins publikacijos paieska neaprepiamame pasauliniame ziniatinklyje.

Sprendziant kylancias problemas svarbus vaidmuo tenka skaitmeniniams identifikatoriams. Identifikatorius apibudina publikacijos originaluma, suteikia galimybe rasti butent sia publikacija elektronineje terpeje ir saugo autoriaus intelektine nuosavybe. Taip pat identifikatorius jau turi skaitmenini objekta aprasancius kai kuriuos metaduomenis. Labai svarbu, kad publikacijos identifikatorius butu unikalusis (t. y. kad jis butu priskirtas tik konkreciai publikacijai), ji naudodamas vartotojas bet kada ir bet kur galetu rasti reikiama publikacija. Unikaliojo skaitmeninio identifikatoriaus pasirinkimas priklauso nuo leidejo, nes standarto, ipareigojancio suteikti tam tikra skaitmenini identifikatoriu, nera.

Lietuvos teises aktuose iteisinti ir Lietuvoje jau iprasti ISBN arba ISSN publikaciju identifikatoriai. ISSN gali buti suteiktas elektroniniams ivairiu laikmenu istekliams: kompaktinems plokstelems, magnetinems juostoms, interneto leidiniams (atnaujinamoms duomenu bazems, tinklo svetainems) (Tarptautine ... 2009), bet jis neuztikrina ir neadministruoja tiesiogines (on-line) prieigos prie pirmines elektronines publikacijos. Pasikeitus internetiniam adresui vartotojas po kurio laiko jos neranda net ir pasitelkes paieskos sistemas, nes neturi pakankamai metaduomenu, aprasanciu ieskoma publikacija.

Uzsienio mokslinese publikacijose apie skaitmeninius identifikatorius diskutuojama nuo 1996 metu (Berners-Lee 1996). Reikia pabrezti, kad visi siuo metu elektronineje leidyboje naudojami skaitmeniniai identifikatoriai sukurti, aprasyti ir sunorminti kurios nors institucijos ir arba mokslinio projekto iniciatyva. Hakala (1999) straipsnyje nagrinejami identifikatoriu URN (Uniform Resource Name), IANA (Internet Assigned Names Authority), PURL (Persistent Uniform Resource Locator) ir DOI (The Digital Object Identifier) privalumai ir trukumai. Chapman, Brailsford (2001) straipsnyje nagrinejamos priezastys, paskatinusios unikaliu ir pastoviu identifikatoriu, padedanciu pasauliniu mastu identifikuoti daugybe ivairiausiais formatais pateikiamu publikaciju, atsiradima. Straipsnyje detaliai nagrinejami URN identifikatoriai, kurie, kaip teigiama, yra pranasesni uz jau idiegtaja URL (Uniform Resource Locator) technologija del galimybes identifikuoti objekta pagal jo varda, o ne pagal jo buvimo vieta. Svarbus reikalavimas skaitmeniniams identifikatoriams yra tas, kad jie turi buti globalus, pastovus ir amzini. I juos gali buti itraukti jau placiai paplite ir tape standartiniais identifikatoriai (ISBN, ISSN), kurie palengvintu perejima prie nauju sistemu ir technologiju. Straipsnyje nagrinejami ne tik identifikatoriu apibudinimai ir metaduomenu, esanciu ju sudetyje, formatai, bet ir ju registravimo, administravimo ir galimybiu ypatybes.

Lietuvos nacionaline Martyno Mazvydo biblioteka, vykdydama jai pavestas publikuoto kulturos paveldo ilgalaikio issaugojimo funkcijas ir siekdama integruotis i Europos elektroninio turinio erdve, parenge kilnojamuju kulturos vertybiu skaitmeninimo ir prieigos projekta, kurio pagrindines idejos yra pristatomos R. Varnienes (2004) straipsnyje. Autore nagrineja daug skaitmeniniu identifikatoriu--URI (Uniform Resource Identifier), URN, Handles, ISBN, ISSN, SICI (Serial Item and Contribution Identifier), BICI (Books Item and Component Identifier), ISWC (International Semantic Web Conference), PII. Straipsnyje issamiau nagrinejami unikalieji istekliu identifikatoriai (URI), unikalieji istekliu vardai (URN) bei pastovus unikalieji istekliaus vietos (PURL) skaitmeniniai identifikatoriai, ivardinti ju privalumai ir trukumai. Igyvendinant projekta "LIBIS: virtualios aplinkos sukurimas" buvo atlikta galimybiu studija "Integralios virtualios biblioteku informacines sistemos sukurimas", kurioje buvo pagristas PURL identifikatoriu modelio pasirinkimas.

Ivertinus tai, kiek moksliniu ir siaip populiariuju publikaciju buvo paskelbta nuo 1998 metu, matyti, kad pastovaus unikaliojo skaitmeninio identifikatoriaus poreikis isliko iki sio laikotarpio. Pasaulineje praktikoje leidyklos ir bibliotekos naudojasi ivairiu registruojanciu skaitmeninius identifikatorius organizaciju paslaugomis ir ju sistemomis. Atlikus identifikatoriu naudojimo analize matyti, kad elektronineje leidyboje siuo metu placiausiai paplite ir yra naudojami skaitmeninio objekto identifikavimo DOI ir pastovus unikalieji istekliaus vietos PURL skaitmeniniai identifikatoriai. Nemazai autoriu, nagrinejanciu identifikatoriu naudojimo galimybes, pvz., Hakala (1999), Miller (2000), Chapman, Brailsford (2001), taip pat ir daugumoje skirtingu publikaciju, atrandamu naudojant Google, akcentuoja DOI privalumus, palyginti su kitais skaitmeniniais identifikatoriais. Reikia pazymeti, kad DOI skaitmeniniai identifikatoriai naudojami daugiau nei PURL (4 lentele).

5. Skaitmeninis identifikatorius DOI

DOI identifikatoriu sistema (The DOI[R] systems) valdo tarptautinis DOI fondas (International DOI Foundation) (DOI 2008), kurio pagrindas--atviros narystes konsorciumas, apimantis ir komercinius, ir nekomercinius partnerius. Siuo metu i DOI fonda ieina astuonios agenturos, administruojancios DOI numeriu registravima visame pasaulyje. Nuo 1998 m. juose uzregistruota apie 40 mln. The Digital Object Identifier (DOI) vardu. 90 % visu siuo metu egzistuojanciu DOI numeriu uzregistruota CrossRef agenturoje, isteigtoje 2000 m. CrossRef agenturoje registruojamos akademinio ir profesinio turinio publikacijos, tarp ju moksliniu zurnalu straipsniai, knygos, konferenciju medziagos ir kt.

2745 CrossRef agenturos nariai (AAAS (Science), AIP, ACM, APA, Elsevier, IEEE, IOP, Informa UK, Wolters Kluwer Health, Nature, Cambridge University Press (CUP), Springer, Wiley-Blackwell ir kt.) is 36 pasaulio saliu uzregistravo apie 36 mln. DOI numeriu, is kuriu 89 % sudare zurnalu straipsniu DOI numeriai, 5 %--konferenciju straipsniu rinkiniai, 5 %--knygos ir 1 %--kitos publikacijos (disertacijos, standartai, iliustracijos ir kt.) (CrossRef.org 2003).

Skaitmeninio objekto DOI identifikatoriai skirti elektroniniu moksliniu publikaciju leidejams, todel juos labai placiai naudoja didziausios pasaulio leidyklos ir mokslininku asociacijos. Kiekvienas DOI duomenu bazes irasa sudaro trys dalys: metaduomenys, URL adresas ir DOI numeris. DOI identifikatoriu gali registruoti tik leidejas, pasirases sutarti su DOI registravimo agentura.

Uz unikalaus istekliaus vietos adreso (URL), ieinancio i DOI numeri, teisinguma atsako leidejas, registruojantis DOI numeri. DOI numeris yra mokamas. Pasikeitus elektroninio publikavimo vietai (pvz., tinklalapiui) leidejas privalo pataisyti DOI numerio aprasa (kurio sudetyje ir yra nauja istekliaus vieta), uztikrinanti vartotojui tiesiogine prieiga prie pirminio saltinio. DOI sudaro unikalus skaitmeninio objekto identifikacijos kodas, kuris gali buti suteiktas tam tikram bet kokio dydzio ir sandaros objektui (pvz., knygai, straipsniui, paragrafui, grafikai, albumui, dainai, melodijai) arba bet kokiam failo tipui (pvz., tekstui, garso irasui, vaizdo irasui, paveiksleliui ar programinei irangai). Turinio tiekejas (leidejas) sprendzia, kokioms turinio dalims butina suteikti atskira priesaga. DOI susideda is dvieju daliu: priesdelio, kuris suteikiamas leidejui CrossRef agenturoje, ir priesagos, kurios sandara leidejas sudaro savo nuoziura (4 pav.).

[FIGURE 4 OMITTED]

CrossRef agentura nera publikaciju duomenu baze, ji sudaro galimybe klientui be trikdziu rasti ieskoma publikacija. Vartotojai ieskoti reikiama publikacija gali ivairiais metodais (5 pav.). Zinant ieskomos publikacijos DOI numeri paieska galima vykdyti pasitelkus The DOI system serveri (http://dx.doi.org/) arba paieskos sistemas. Jei skaitant publikacijas atsiranda butinybe surasti publikacija, cituojama moksliniame straipsnyje, ja galima rasti paspaudus literaturos sarase tiesiogine nuoroda i publikacija.

CrossRef agentura siulo labai platu paslaugu paketa, kuris apima ne tik DOI numeriu registracija bei esamu publikaciju paieska, bet ir papildomas galimybes. Ji suteikia leidejams galimybes: sujungti (refence linking) publikacijose esamus saltinius per DOI numeri; cituoti publikacijas per junginius (cited by linking); pateikti metaduomenis tretiesiems asmenims; patikrinti pateikta rankrasti del plagijavimo (CrossCheck paslauga).

Del gana paprastos publikaciju paieskos sistemos ir didelio uzregistruotu publikaciju skaiciaus nuolat daugeja kreipimusi i DOI numerius (6 pav.). DOI identifikatorius skirtas leidykloms. Tai rodiklis, rodantis, kad teikiamos paslaugos atitinka leideju ir mokslo publikaciju skaitytoju lukescius, kreipimusi skaicius auga.

6. PURL identifikatorius

Kitas populiarus skaitmeninis identifikatorius--pastovus unikalusis istekliaus vietos (PURL) identifikatorius. PURL paslauga teikia OCLC (Online Computer Library Center, Inc.) nuo 1996 m. sausio pradzios, o jau kovo 28-aja aptarnavo 5000 skirtingu vartotoju ir 178 000 kreipimusi i 5500 PURL jo vietineje duomenu bazeje. OCLC yra tyrinejimo organizacija, teikianti nekomercine kompiuteriu bibliotekos paslauga, jos kompiuteriu tinklas ir paslaugos jungia daugiau kaip 21 000 biblioteku 63 salyse ir teritorijose. Pastovus unikalusis istekliaus vietos identifikatorius yra tiesioginis tebevykstanciu tyrimu elektronines leidybos srityje rezultatas. Kadangi si identifikatoriu pasiule bibliotekininkai, tai jis yra daugiau pritaikytas ju reikmems ir is dalies riboja leideju galimybes. Vietos identifikatoriaus modelis suteikia galimybe administruoti tinkle, todel daug istaigu isreiske pageidavima tureti savo PURL serveri ir ji valdyti. OCLC siekia kuo placiau paskleisti sia technologija, todel PURL programos teksta galima laisvai atsisiusti is pagrindinio tinklalapio (PURL 2008).

Pastovius unikaliuosius isteklius vietos vardus gali registruoti bet kas be jokios atsakomybes PURL svetaineje. Vartotojas, uzregistraves varda, pasikeitus URL vietos adresui, gali pats (siekdamas geros publikacijos sklaidos--ir turetu) irasyti identifikatoriuje nauja adresa. Mokslines publikacijos autorius siekdamas, kad jo publikacijos (pvz., asmeniniame tinklalapyje ar pan.) visada butu atrandamos, gali pats registruoti savo straipsni PURL tinklalapyje. Tokiu atveju prie publikacijos jis turetu nurodyti PURL adresa, kad vartotojas galetu juo veliau pasinaudoti.

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

Kaip jau pazymeta, PURL serverio registracija yra nemokama ir nesudetinga. 7 pav. parodyta veikianciu PURL adresu, registruotu OCLC serveryje, sandara. Paveiksle matome registruotu instituciniu PURL serveriu adresus. Kaip naudojamas PURL adresas konkreciame serveryje, galima paziureti Catalog ... (2009).

[FIGURE 7 OMITTED]

Mokslines produkcijos vartotojui uztikrinama pastovi prieiga prie istekliaus (8 pav.). Vienu atveju sio sprendimo paslauga pasitelkus OCLC serveri (http://purl.oclc.org) jungia pastovu unikaluji istekliaus vietos varda su dabartiniu vietos vardu URL ir nurodo ji publikacijos ieskanciam klientui (Shafer et al. 2008). Klientas, naudodamas gauta vietos varda, randa publikacija ir gali ja skaityti. Tai yra standartinis HTTP peradresavimas, kurio darbo tiksluma uztikrina PURL serverio darbas. Kitu atveju institucija (biblioteka, leidejas ar kt.) turi registruota PURL serveri ir per ji gali surasti reikiama publikacija. Bet, kaip ir dauguma nemokamu paslaugu, OCLC paslauga neuztikrina darbo kokybes. Pvz., 2009 m. balandzio 27 d. PURL tinklalapyje atsirado uzrasas apie prarastus adresus.

Lietuvoje idiegti PURL paslauga ketino Lietuvos nacionaline M. Mazvydo biblioteka Lietuvos integralioje biblioteku informacijos sistemoje (LIBIS) (Varniene 2004, 5 pav.). Siame projekte buvo numatytas PURL serveris, bet jau igyvendintame bibliotekos projekte http://www.libis.lt:8080/ sio serverio nera. Tuo galima isitikinti ieskant VGTU ar KTU, ar kita elektronine publikacija, kai nurodomas tik publikacijos URL, kuris dazniausiai jau pasikeites ir publikacija galima rasti tik pasitelkus Google ar kita paieskos sistema. Deja, iki siol Lietuvoje nerastas registruotas PURL serveris. Taip pat neaptikti bibliotekos ar kitu Lietuvos vartotoju registruoti PURL adresai.

Akademines leidyklos, siekdamos placios savo moksliniu publikaciju sklaidos ir lengvos paieskos, turetu ivertinti siuos kriterijus pasirinkdamos, kokiems skaitmeniniams identifikatoriams turetu teikti pirmenybe:

a. identifikatoriaus pastovuma ir naudojima jau galiojanciomis bei patikrintomis ji reglamentuojanciomis normomis. Pagrindinis tikslas--isvengti internete paplitusios klaidos "Error 404. Document Not Found", kai pasikeicia publikacijos vieta ir jos nebeimanoma atrasti pagal nuoroda;

b. galimybe uzregistruoti originalia publikacija ir tokiu budu isspresti autoriu teisiu apsaugos klausima;

c. identifikatoriaus naudojimo pasaulineje leidybos praktikoje paplitima;

d. identifikatoriaus kaina (kiek leidejui kainuoja uzregistruoti ir administruoti identifikatoriu);

e. identifikatoriaus sudetyje esanciu metaduomenu skaiciu ir igyjamus privalumus;

f. identifikatoriaus administruojancios sistemos patoguma leidejui (kiek jam suteikiama informacijos apie identifikatoriaus efektyvuma ir pan.);

g. kitus papildomus privalumus.

Ivertinus visus isvardytus kriterijus VGTU 2008 m. pradejo mokslo zurnalu straipsniu DOI registracija CrossRef agenturoje. CrossRef, reaguodama i vis didejancia plagijavimo problema, 2008 m. inicijavo CrossCheck projekta, kurio tikslas yra padeti savo nariams kovoti su mokslo publikaciju plagijavimu. Prie sios iniciatyvos jau prisijunge tokios akademines leidyklos, kaip Elsevier, Inderscience, Springer, Taylor & Francis, Oxford University Press, Cambridge University Press, Wiley-Blackwell, taip pat ir VGTU leidykla "Technika". Sios ir daugelis kitu leidyklu, priklausanciu CrossRef organizacijai, pateikia savo moksline produkcija CrossCheck bazeje, kuria naudojantis galima patikrinti, ar leidyklai pateiktas rankrastis nera kokio nors anksciau skelbto autorinio darbo plagiatas. Taip pat leidejui yra suteikiama galimybe matyti, kiek darbas yra originalus ir kiek procentu atitinka kitu darbu turini, perziureti visa rankrasti atitikusi teksta. 2008 m. CrossCheck projektas gavo ALPSP (Association of Learned and Professional Society Publishers) apdovanojima uz inovacijas leidyboje.

7. Isvados

Lietuvos aukstosios mokyklos, leisdamos mokslo publikacijas, iki galo neisnaudoja pasaulineje leidybos praktikoje jau isitvirtinusiu ir placiai paplitusiu kartais net ir nemokamu elektronines leidybos paslaugu. Aukstuju mokyklu leidziamu mokslo zurnalu tinklalapiu pateikimo duomenu bazems analize parode, kad labai didele itaka turi svietimo ir mokslo ministro isakymuose reglamentuoti dalykai. Kai kuriuose tinklalapiuose yra tik tiek informacijos, kiek reikalaujama isakyme, ir ne trupucio daugiau. Zurnalas daznai indeksuotas tik vienoje duomenu bazeje, nes pagal mokslo produkcijos vertinimo kriterijus daugiau ju ir nereikalaujama.

Akademines elektronines leidybos pletra Lietuvoje yra tik paciu aukstuju mokyklu reikalas ir priklauso nuo aukstosios mokyklos vadovybes poziurio i naujoves ir uz leidyba atsakingu asmenu entuziazmo. Del tu paciu priezasciu Lietuvoje nera instituciniu talpyklu, ir nors pasaulyje jos paplitusios labai placiai, Lietuvoje apie jas pradeta kalbeti tik neseniai.

[FIGURE 8 OMITTED]

Received 19 January 2009; accepted 9 March 2009

Iteikta 2009-01-19; priimta 2009-03-09

Literatura

Berners-Lee, T. 1996. Universal Resource Identifiers in WWW. A Unifying Syntax for the Expression of Names and Addresses of Objects on the Network as used in the World-Wide Web, World Wide Web Journal 1(2): 3-19.

Catalog of U.S. Government Publications [interaktyvus]. 2009 [ziureta 2009-01-06]. Prieiga per interneta: <http://catalog.gpo.gov/F?func=find-b&find_code=WRD &request=purl>.

Chapman, C.; Brailsford, D. F. 2001. Navigating a corpus of journal papers using Handles, in Proceedings of ICCC/IFIP Conference (Electronic Publishing 2001), 249-255.

Citation Statistics [interaktyvus]. 2008. Joint Committee on Quantitative Assessment of Research [ziureta 2009-01-05]. Prieiga per interneta: <http://www.mathunion.org:80/publications/report/ citationstatistics>.

CrossRef.org [interaktyvus]. 2003. DOIs for research content [ziureta 2009-02-03]. Prieiga per interneta: <http://www.crossref.org/>.

DOI [online]. 2008 [ziureta 2008-02-10]. Prieiga per interneta: <http://www.doi.org/>.

Duval, E.; Hodgins, W.; Sutton, S.; Weibel, S. L. 2002. Metadata Principles and Practicalities, D-Lib Magazine 8(4) [ziureta 2008-04-18]. Prieiga per interneta: <http://www.dlib.org/dlib/april02/weibel/04weibel.html>.

Elektroniniu dokumentu ilgalaikio issaugojimo modelis. 2008. Lietuvos virtualaus universiteto 2007-2012 metu programa (patvirtinta Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandzio 27 d. isakymu Nr. ISAK-791). Lietuvos mokslo ir studiju integruotos informacines erdves pletros uzdavinys.

FedoraCommon [interaktyvus]. 2009 [ziureta 2009-01-19]. Prieiga per interneta: < http://fedora-commons.org/confluence/ display/FCCommReg/Fedora+Commons+Registry >.

Glosiene, A.; Viliunas, G. 2006. Institucines talpyklos ir naujoji mokslines komunikacijos infrastrukturu sankloda, Informacijos mokslai 36: 53-67.

Hakala, J. 1999. Uniform Resource Names, Tietolinja News 1 [ziureta 2008-10-25]. Prieiga per interneta: <http://www.lib.helsinki.fi/tietolinja/0199/urnart.html>.

Johnston, P. 2005. What Are Your Terms? Ariadne 43 [interaktyvus] [ziureta 2008-10-28]. Prieiga per interneta: <http://www.ariadne.ac.uk/issue43/johnston/>.

Lietuvos moksliniu periodiniu leidiniu sarasas su papildomais duomenimis. 2008 [ziureta 2008-03-09]. Prieiga per interneta: <http://www.mab.lt/pdb_msd1.html>.

MetaPress [interaktyvus]. 2008 [ziureta 2008-02-24]. Prieiga per interneta: <http://www.metapress.com>

Miller, P. 2000. I am a name and a number, in Ariadne [interaktyvus] 24, 21st June [ziureta 2009-03-24]. Prieiga per interneta: <http://www.ariadne.ac.uk/issue24/metadata/intro.html>.

PURL Frequently Asked Questions. 2008 [ziureta 2009-03-24]. Prieiga per interneta: <http://purl.oclc.org/docs/purl_faq.html>.

Repository maps Repository66.org [interaktyvus]. 2009 [ziureta 2009-01-19]. Prieiga per interneta: <http://maps.repository66.org/>.

Sekmingos veiklos gaires: Calimera projekto gaires. 2005. Vilnius: Lietuvos nacionaline Martyno Mazvydo biblioteka. 389 p.

Shafer, K.; Weibel, S.; Jul, E.; Fausey, J. 2008. Introduction to Persistent Uniform Resource Locators [ziureta 2008-07-20].

Prieiga per interneta: <http://purl.oclc.org/docs/inet96.html>.

Tarptautine standartine leidiniu numeracija [interaktyvus]. 2009 [ziureta 2009-01-06]. Prieiga per interneta: <http://www.libis.lt:8088/tarpt_num.html>.

Varniene, R. 2004. Bibliotekos skaitmenineje terpeje: skaitmeniniu dokumentu informacijos sistemos projektas, Informacijos mokslai 31: 124-140.

Visateksciu dokumentu duomenu baziu ir e. leidybos pletros bendrasis projektas [interaktyvus]. 2008 [ziureta 2008-10-27]. Prieiga per interneta: <http://www.itmis.lt/lt/doc/5skyrius.pdf>.

doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.159-171

Narimantas Kazimieras Paliulis. Doctor Habil, Professor and Head of Department of Management. Business Management Faculty, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU). Doctor (1986), Doctor Habil (1993), Professor. Publications: about 5 books, about 85 research papers published in Lithuania and abroad. Research interests: re-engineering of organizations, logistics, information management.

Eleonora Dagiene. Master of Science (1998). Director of Publishing House 'Technika', Vilnius Gediminas Technical University (VGTU). Research interests: program and project management, strategic management, development of e- publishing, evaluation of research publications.

Narimantas Paliulis (1), Eleonora Dagiene (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mails: (1) narimantas.paliulis@vv.vgtu.lt; (2) eleonora@adm.vgtu.lt

Narimantas Paliulis (1), Eleonora Dagiene (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (1) narimantas.paliulis@vv.vgtu.lt; (2) eleonora@adm.vgtu.lt

1 lentele. Aukstuju mokyklu leidziamu mokslo zurnalu ir ju
tinklalapiu skaicius

Table 1. Number of research journals published by higher
education institutions and their websites

 Visatekstis zurnalo
 turinys tinklalapyje

 Leidziamu
 mokslo
Aukstoji zurnalu
mokykla skaicius * atviras neprieinamas

VU 22 14 8
VGTU 14 11 3
KTU 13 8 5
SU 10 1 9
VDU 10 5 5
VPU 8 5 3
KU 5 1 4
MRU 4 3 1
KMU 3 1 1
LKA 2 1 1
LZUU 3 2 1
LVA 2 1 1
VDA 1 1
LMTA 1 1
LKKA 1 1 1

* 2009 m. sausio 30 d. Lietuvos mokslu akademijos
bibliotekos duomenimis (Lietuvos ... 2008).

2 lentele. Aukstuju mokyklu mokslo zurnalu pristatymas pasaulinese
duomenu bazese ir e. leidybos platformose

Table 2. Presentation of higher education institutions research
journals in International Databases and e-publishing platforms

 indeksuojama (referuojama)

 Leidziamu kitose
 mokslo Web of Science Thomson bazese,
Aukstoji zurnalu (Thomson Reuters) Reuters esanciose
mokykla skaicius duomenu bazese bazese LMT sarase

VU 22 2 18
VGTU 14 7 14
KTU 13 5 1 13
SU 10 10
VDU 10 7
VPU 8 8
KU 5 3
MRU 4 3
KMU 3 1 2
LKA 2
LZUU 3 3
LVA 2 1 2
VDA 1
LMTA 1 1
LKKA 1 1

 indeksuojama (referuojama)
 patalpinta
 bazese, e. leidybos
Aukstoji neitrauktose jokioje platformose
mokykla i LMT sarasa bazeje (tik MetaPress)

VU 16 4
VGTU 14 4
KTU 10
SU 6
VDU 7 1
VPU 6
KU 2 1
MRU 3 1
KMU 1 2
LKA 2
LZUU 1
LVA 2
VDA 1
LMTA 1
LKKA 1

Saltinis. Lietuvos mokslu akademijos bibliotekos duomenimis
(2009-02-28).

3 lentele. Instituciniu talpyklu tipai ir ju paplitimas pasaulyje
(2009 m. vasaris)

Table 3. Types of institutional repositories and their distribution
in the world

 Registruota
 Pagal Paplitimas
 Pradejo Repository
Talpyklos veikla (2009) Europa Amerika Japonija

D Space 2004 366 162 171 44

EPrints 2000 282 Daugiausia JAV, Australija,
 Indija

Fedora 1997 160 * Visame pasaulyje. Daugiausia
 Europa, JAV, Australija

BePress 2002 77 7 65 0

ETD-db 2000 29 JAV, Didzioji Britanija,
 Vokietija, Svedija, Kanada,
 Brazilija, Italija, Malaizija
 Kenija, Latvija, Lietuva

OPUS 1998 25 Vokietija

 Paplitimas

 Australija,
 Naujoji
Talpyklos Zelandija Afrika Azija

D Space 17 15 70

EPrints Daugiausia JAV, Australija,
 Indija

Fedora Visame pasaulyje. Daugiausia
 Europa, JAV, Australija

BePress 9 0 0

ETD-db JAV, Didzioji Britanija, Vokietija,
 Svedija, Kanada, Brazilija, Italija,
 Malaizija Kenija, Latvija, Lietuva

OPUS Vokietija

 Ka
Talpyklos archyvuoja Mokesciai

D Space Nemokama

EPrints PDF, Excel, Nemokama
 image, vaizdo
 medziaga

Fedora Nemokama

BePress Word, PDF, Mokama
 garso ir vaizdo pagal sutarti
 medziaga

ETD-db Platformos
 diegimas apie
 $49 500

OPUS Pdf, doc/docx, Duomenu
 dvi, mif, rtf nepateikiama

* Registruojami tik reiksmingiausi projektai (FedoraCommon 2009).
Per paskutinius metus Fedora vartotoju buvo parsisiusta
daugiau kaip 25 000 kartu.

4 lentele. Identifikatoriu, naudojamu elektronineje leidyboje,
palyginimas

Table 4. Comparison of identifiers used in electronic publishing

 Registruotu Paplitimas/
 Registracijos identifikatoriu paslaugos
Identifikatoriai pradzia skaicius vartotojai

The DOI[r] 1998 40,0 mln. Visame pasaulyje
System / leidejai
(CrossRef)

PURL Persistent 1996 0,7 mln. Visame pasaulyje
Uniform / bibliotekos
Resource
Locators

 Islaidos, susijusios su identifikatoriumi

Identifikatoriai mokestis agenturai institucijos

The DOI[r] Metinis mokestis-- 1 etatas, papildomos
System nuo 275 USD, publikacijos irangos nereikia
(CrossRef) registracijos mokestis--
 nuo 0,15 USD

PURL Persistent Mokesciu nera 1 etatas, PURL serveris
Uniform ir jo islaikymas
Resource
Locators