Investigation into expansion of illegal construction in the National Park of Curonian Spit/Neteisetos statybu pletros tyrimas Kursiu nerijos nacionaliniame parke.

Sostak, Olga Regina ; Kutut, Vladislavas

1. Ivadas

Istoriskai susiformave ar samoningai zmogaus sukurti kulturiniai krastovaizdziai, atitinkantys ekologinius, estetinius, ergonominius ir semantinius gyvenamosios aplinkos reikalavimus, pasaulio paveldo apskaitos ir apsaugos teiseje priskiriami kulturos vertybems (Bucas 2007).

Kursiu nerijos nacionalinis parkas (KNNP) isteigtas 1991-04-23 LR Auksciausios Tarybos nutarimu Nr. I-1244, siekiant issaugoti Lietuvos zmonems ir busimoms kartoms vertingiausius Lietuvos krastovaizdzio kompleksus ir etnokulturini pavelda. LR Vyriausybei suteikta teise: keisti nacionaliniu parku ir rezervatu bei ju apsauginiu zonu ribas bei nustatyti Kursiu nerijos nacionalinio parko rezima. 1994-12-19 LR Vyriausybes nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kursiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) ir 1999-03-19 LR Vyriausybes nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kursiu nerijos nacionalinio parko nuostatais, toks rezimas nustatytas.

2000-11-29 Kursiu nerija kaip kulturinis krastovaizdis buvo irasyta i Pasaulio paveldo sarasa. Siai teritorijai taikomos UNESCO Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija bei Europos krastovaizdzio konvencija. Igyvendinant minetas konvencijas priimti nacionaliniai teises aktai: LR aplinkos apsaugos istatymas, LR saugomu teritoriju istatymas ir kiti teises aktai, reguliuojantys subjektu veikla sioje saugomoje teritorijoje. 2000 metu ICOMOS nominacijos irasyti Kursiu nerija i Pasaulio paveldo sarasa (Kursiu nerija (Lietuva, Rusija) Nr. 994) identifikacijoje nurodoma: "Iki siu dienu Kursiu nerija islaike kulturini krastovaizdi, kuris issaugo aktyvu socialini vaidmeni siuolaikineje visuomeneje savo tradicijomis ir kuriame vis dar vyksta evoliucijos procesai". Pasaulio paveldo ekspertu regionineje Rytu Europos konferencijoje 1999 m. vykusioje Varsuvoje ir Paryziuje, Kursiu nerija buvo ivardyta kaip ryskiausia isskirtiniu kulturinio krastovaizdzio formavimo (kurimo) tradiciju teritorija Europoje (Bucas 2007, 2001). 2000 m. lapkriti UNESCO Generaline konferencija patvirtino tokia Kursiu nerijos dosje: "Kursiu nerija (Rusijos Federacija, Lietuva) istisusiame, 98 km ilgio ir 0,4-4,0 km plocio smelio kopu pusiasalyje zmones apsigyveno jau priesistoriniais laikais. Visa istorini laikotarpi pusiasaliui gresme kele gamtos jegos. Iki musu dienu jis isliko zmogaus, kuris didelemis pastangomis bande sustabdyti nerijos erozija, deka. Dabartini Kursiu nerijos krastovaizdi sukure nepaliaujamos zmogaus kovos su vejo ir vandens stichijomis. Tai rodo nuolatiniai smelio stabilizacijos, kopu tvirtinimo ir apzeldinimo darbai" (Bucas 2007, 2001). 2000 m. lapkricio 27 d.--gruodzio 2 d. Pasaulio paveldo komiteto XXIV sesijoje Cairns, Australijoje, nuspresta Kursiu nerija irasyti i Pasaulio paveldo saraso kulturos paveldo vertybiu dali kaip unikalaus kulturinio krastovaizdzio vietove, atspindincia zmogaus ir gamtos dramatisko sambuvio istorija. Tik ekologine zmogaus ismintis, didziules fizines pastangos ir finansines islaidos XIX a. leido sukurti kulturini krastovaizdi, kuris veliau buvo rupestingai tvarkomas ir palaikomas iki Antrojo pasaulinio karo ir pokario tragediju (Bucas 2001, 2007; Baltrenas et al. 2007a, b; Baltrenas et al. 2008; Vrubliauskas 2005; Curtis et al. 2006). Kursiu nerija i Pasaulio paveldo sarasa yra itraukta kaip kulturinio krastovaizdzio vertybe, unikali per amzius susiklosciusia harmonija tarp gamtos ir zmogaus veiklos.

Siandien krastotvarkos tradiciju issaugojimo, testinumo ir perdavimo ateities kartoms problema labai svarbi zmogaus suformuoto kulturinio krastovaizdzio teritorijose. Del sios priezasties butina uztikrinti, kad Kursiu nerijos nacionalinio parko teritorijoje nebutu vykdoma bet kokio pobudzio veikla, isskirtinai statybine nesilaikant siai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus prieziuros bei naudojimo rezimo. Kursiu nerijos nacionalinio parko zeme priklauso isimtinei valstybes nuosavybei (LR saugomu teritoriju istatymo 1993 m. 31 str., 1 d., Zemes istatymo 2004 m. 6 str., Kursiu nerijos nacionalinio parko nuostatu 2004 m. 5 p.). Sis nacionalinis parkas isteigtas siekiant issaugoti savita kulturos pavelda, iskelti is jo objektus, tersiancius aplinka ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventoju interesais, propaguoti Kursiu nerijos gamtos ir kulturos vertybes, materialines ir dvasines kulturos pavelda ir ju apsauga (Kursiu nerijos nacionalinio parko nuostatai 2004). Valstybe, priimdama teises aktus, kuriais nustatytas specialus Kursiu nerijos nacionalinio parko teisinis rezimas, sieke issaugoti unikalu gamtos ir zmogaus sukurta krastovaizdzio kompleksa Lietuvos ir Europos saugomu gamtos ir kulturos paveldo vertybiu sistemoje. Kursiu nerijos nacionalinio parko isteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijes su sio nacionalinio parko, kaip kulturinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei.

Savavalisku s 2. tatybu teisinis reglamentavimas

Terminas neteisetos statybos yra vartojamas snekamojoje kalboje, Lietuvos Respublikos istatymu leidyboje vartojamas terminas savavaliskos statybos. Lietuvos Respublikoje savavalisku statybu isaiskinimo, sustabdymo, padariniu salinimo tvarka reglamentuoja sie teises aktai:

--Civilinis kodeksas. 4.103 straipsnis "Neteisetos statybos civilines teisines pasekmes" (LR Civilinis kodeksas 2000).

--Statybu istatymas. 28 straipsnis "Savavaliskos statybos padariniu salinimas" (LR statybu istatymas 2001).

Statybos istatymo igyvendinamieji teises aktai:

--Vyriausybes 2007 m. rugpjucio 12 d. patvirtinti "Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prieziuros bei statiniu naudojimo prieziuros nuostatai".

--Aplinkos ministro 2007 05 03 isakymu Nr. D1-243 patvirtintas statybos techninis reglamentas "Statybos sustabdymas. Savavaliskos statybos padariniu salinimas".

--Lietuvos Respublikos administraciniu teises pazeidimu kodeksas.

--Aplinkos ministro 2006 01 30 isakymu Nr. 12-43 patvirtintas "Valstybes instituciju veiklos savavalisku statybu prevencijos ir padariniu salinimo srityje tvarkos aprasas".

Visu isaiskintu savavalisku statybu padariniai salinami minetu teises aktu nustatyta tvarka, kuriuose pagrindinis demesys skiriamas savavalisku statybu prevencijai, tobulinant bei grieztinant savavalisku statybu isaiskinamuma ir padariniu salinima. Noredami atskleisti savavalisku statybu samprata, atliksime siu teises aktu analize.

Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 p. nuostatos imperatyviai nurodo: "Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliskai arba ne savavaliskai, taciau pazeidziant statinio projekto sprendinius ar teises aktu reikalavimus, tai statytojas neturi teises tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, isnuomoti ar pan.)." Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliskai, nustato istatymai.

Pastaruoju metu statybos istatyme sukonkretintas neteisetos statybos apibrezimas ir eliminuojama galimybe neteiseta statyba iteisinti. Savoka savavaliska statinio statyba pateikta LR statybos istatymo 2 straipsnio 71 dalyje: "Savavaliska statinio statyba--statinio (jo dalies) statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbu vykdymas, kai statybos leidimas jau netekes galios (nesudetingo statinio atveju--neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai sis dokumentas jau netekes galios), taip pat kai teismas statybos leidima pripazino neteisetu."

Statybos techniniame reglamente "Statybos sustabdymas. Savavaliskos statybos padariniu salinimas" III skyriaus 7 straipsnyje nurodyta, kad savavaliska statinio statyba laikoma tuo atveju, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje): neturint galiojancio statybos leidimo; nesudetingo statinio atveju--neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojanciais igaliotu valstybes tarnautoju rastiskais pritarimais, o kai supaprastintas statinio projektas neprivalomas, zemes sklypo nuosavybes ar kita valdymo ir naudojimo teise patvirtinancio dokumento ir (arba) pazeidziant normatyviniu statybos techniniu dokumentu ar kitu teises aktu reikalavimus; teismui pripazinus statybos leidima neteisetu--isiteisejus teismo sprendimui.

Apibendrinus minetu teises aktu nuostatu imperatyvius reikalavimus darytina isvada, kad statybos priskiriamos prie savavalisku tokiais atvejais, kai statytojai pasistate, statosi arba rekonstruoja statini:

a) neturedami nustatyto leidimo;

b) kai statybos leidimas jau netekes galios;

c) kai teismas statybos leidima pripazino neteisetu.

Toliau trumpai aptarsime, kaip ivyksta mineti pazeidimai praktikoje ir kokiu tai turi pasekmiu. Pirma issiaiskinsime, kas Lietuvos Respublikoje gali buti statytoju ir kokius reikalavimus statytojas turi atitikti. Siuos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos istatymas, kurio 3 straipsnio 1 p. nurodyta, kad teise buti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos ir uzsienio valstybiu fiziniai bei juridiniai asmenys. Statybos istatymo 3 straipsnio 2 p. nurodyta, kad teise buti statytoju igyvendinama, kai:

1) statytojas zemes sklypa valdo nuosavybes teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos istatymu nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi nustatyta tvarka parengta ir patvirtinta (kai tai privaloma) statinio projekta ar kulturos paveldo statinio tvarkomuju statybos darbu projekta;

3) statytojas turi nustatyta tvarka isduota statybos leidima.

Akivaizdu, kad reikalavimu, lemianciu igyvendinima teises buti statytoju, pazeidimas daro itaka savavalisku statybu atsiradimui. Toliau atliksime visu savavalisku statybu atveju tyrima.

Savavaliskos statybos--tai visu pirma statybos be statybos leidimo. Statybos leidimas--leidimas pradeti statybos darbus. Norint gauti statybos leidima, reikia jau tureti parengta ir patvirtinta statinio projekta ir teisetai, pagal paskirti valdoma zemes sklypa. Statybos istatymo 23 straipsnio 5 p. nurodyta, kad statybos leidima isduoda:

1) statiniui keliu savivaldybiu valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas (uzsakovas) yra savivaldybe, statiniui, skirtam krasto apsaugos reikmems (irasytam i Vyriausybes nustatyta tvarka tvirtinama sarasa)--apskrities virsininko administracija;

2) kitam bet kuriam statiniui--savivaldybes administracijos direktorius (jo igaliotas savivaldybes administracijos valstybes tarnautojas).

Kad gautu statybos leidima, statytojas (uzsakovas) savivaldybes administracijos direktoriui turi pateikti nustatytos formos prasyma ir dokumentus (statinio projekta, sutarti su zemes savininku del sklypo laikino naudojimo statybos metu ir t. t.) nurodytus Statybos istatymo 23 str. 6 p. Savivaldybes administracijos direktorius, gaves statytojo (uzsakovo) nurodyta prasyma ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritoriju planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamenta), projektavimo salygu savado reikalavimus ir Nuolatines statybos komisijos nuostatuose nurodytus teises aktus. Komisija protokolu iformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybes administracijos direktoriui isduoti statytojui (uzsakovui) jo prasoma statybos leidima ar jo neisduoti (statybos istatymas 23 str. 9 p.). Statybos leidime nurodomi kiekvieno statinio normatyviniu statybos techniniu dokumentu nustatyti techniniai rodikliai ir naudojimo paskirtis (Statybos istatymas 23 str. 15 p.).

Statybos be statybos leidimo laikomos savavaliskomis. Praktikoje pasitaiko tokiu atveju, kai statybas pradeda iki statybos leidimo gavimo ("netrukus turi buti gautas") arba pasibaigus jo galiojimui. Pavyzdziui, atliekant kapitalini remonta, daugiabuciame blokiniame name isgriaunamos laikanciosios sienos, atitveriancios patalpas nuo balkonu arba nuosavame name irengiamos atskirosios statinio inzinerines sistemos ir pan. be suderinto projekto ir be statybos leidimo. Kapitalinio remonto darbams butinas statybos leidimas ir kai toks statybos leidimas nera isduotas, tokie darbai yra savavaliska statyba. Uz buto (namo) rekonstrukcija be statybos leidimo surasomas administracinio teses pazeidimo protokolas, skiriama bauda nuo 2000 Lt, surasomi statybos sustabdymo ir savavaliskos statybos aktai (uz savavaliskas statybas gresia administracine atsakomybe. Tai reglamentuoja Administraciniu teises pazeidimu kodeksas, kuriame statybos dalyviams numatomos grieztos sankcijos uz neteisetas statybas). Toliau teismo sprendimu reikes visus pakeitimus atstatyti i pradine padeti. Savavaliskos statybos padariniu salinimas reglamentuojamas Statybos istatymo 28 straipsniu.

Nereti atvejai, kai statybos leidimas gaunamas, bet darbai nevykdomi. Jeigu nuo statybos leidimo gavimo datos iki statybos pradzios praeina daugiau kaip treji metai, leidimas netenka galios ir jam atkurti taikoma ta pati tvarka kaip ir jam gauti. Statybos istatymo 23 straipsnio 17 p. nurodyta: statybos leidimas galioja 10 metu (statyti laikina statini--iki leidime nurodyto laiko, kuris priklauso nuo statinio naudojimo paskirties), o leidimas griauti--3 metus. Statybos istatymo 23 straipsnio 18 p. nurodyta: statybos leidimas netenka galios:

1) kai istatymu nustatyta tvarka zemes sklypas (jo dalis) paimamas visuomenes poreikiams;

2) teismo sprendimu;

3) jei nuo leidimo isdavimo dienos statinys nebuvo pradetas statyti 3 metus arba nebuvo pripazintas tinkamu naudoti per 10 metu. Iki siu terminu pabaigos statybos leidimas gali buti pratestas Vyriausybes igaliotos institucijos nustatyta supaprastinta tvarka. Statytojas (uzsakovas), siems terminams pasibaigus, noredamas pradeti ar testi statyba, turi kreiptis i statybos leidima isdavusia institucija del naujo statybos leidimo isdavimo.

Statybos leidimas gali buti panaikintas teismo sprendimu, pavyzdziui, kai statybos vykdomos netinkamos paskirties zemes sklype--statybos sanitarinese apsaugos zonose, pajurio apsaugos zonose, statybos ant zemes sklypu, isbrauktu is apyvartos ir t. t. Praktikoje pasitaiko daug analogisku situaciju. Pavyzdziui, administracineje byloje Nr. [A.sup.2]-1372-05 buvo bylinejamasi del pastatytu vejo jegainiu. Vejo jegaines priskiriamos prie tarsos saltinio, del to aplink jas turi buti irengiama sanitarines apsaugos zona (SAZ), o statytojas to neivertino ir SAZ tapo kaimyniniu sklypu teritorija. Byloje svarbiausias statytojo argumentas buvo tas, kad jegaines jau yra pastatytos, bet teismas panaikino detaluji plana ir savo veiksmus argumentavo tuo, kad statytojas zinojo vykstant teismini procesa ir state vejo jegaines savo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutartis administracineje byloje Klaipedos apskrities virsininko administracija pries Klaipedos rajono savivaldybes administracija, Nr. [A.sup.2]-1372-05).

Dideli rezonansa sukele savavalisku statybu bumas Kursiu nerijos nacionaliniame parke ir kitose teritorijose. Vienas is pavyzdziu--Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras pateike Klaipedos apygardos teismui ieskini del administraciniu teises aktu (sprendimas del detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo salygu savadas, statybos leidimas) pripazinimo negaliojanciais (Preilos botelio statyba). Prokuroras savo reikalavimus grinde tuo, kad patvirtinti detalieji planai, kuriu sprendiniai neatitinka Kursiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniu, nes atidalijamas sklypas kitam naudojimo budui ir veiklos paskirciai--rekreacijai, sprendiniai neturi uosto infrastrukturos pozymiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodzio 12 d. nutartis administracineje byloje, Nr. A-415-1698-06). Tai reiskia, kad statybos leidimas isduotas neteisetai, ir mineta statyba vykdoma savavaliskai. Teismo sprendimu aptartas nekilnojamasis turtas turi buti nugriautas asmens, kuris vykde statybas, saskaita. Be to, asmuo, kuris vykde savavaliskas statybas, privalo kompensuoti nuostolius tam, kad atstatytu zemes sklypa i pradine padeti. Praktikoje daznai bandoma legalizuoti savavaliskas statybas (pasirasyti taikos sutartis). Neteisetu statybu legalizavimas--tai tinkamas nuosavybes teises iforminimas i nekilnojamojo turto objekta--savavalisku statybu rezultata. Nes asmuo, vykdantis savavaliskas statybas, neigyja nuosavybes teises i jas (Gribov 2006).

Savavalisku statybu antras variantas--statybos turint galiojanti statybos leidima, taciau pazeidziant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos techniniame reglamente "Statybos sustabdymas. Savavaliskos statybos padariniu salinimas" III skyriaus 7 straipsnyje nurodyta, kad Savavaliska statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) turint galiojanti statybos leidima ar supaprastinta statinio projekta su galiojanciais igaliotu valstybes tarnautoju rastiskais pritarimais nesudetingo statinio atveju, taciau pazeidziant esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto (toliau--Projektas) sprendinius: statant statini ar jo dali ne Projekte -- nurodytoje sklypo vietoje;

--statant kitos paskirties, negu nurodyta Projekte, statini ar jo dali;

--uzstatant didesni sklypo plota, negu nurodyta Projekte;

--statant aukstesni, negu nurodyta Projekte, statini ar jo dali;

--nesilaikant saugomos teritorijos apsaugos reglamento nustatytu reikalavimu;

--nesilaikant kulturos paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytu reikalavimu;

--nesilaikant paveldosaugos reikalavimu.

LR statybos istatymo 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, kad savavaliska statinio statyba--tai statinio (jo dalies) statyba turint galiojanti statybos leidima (nesudetingo statinio atveju--turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyta privalomaji dokumenta), taciau pazeidziant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keiciama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo daliu paskirtis, leistinas sklypo uzstatymo tankis, leistinas statinio aukstis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kulturos paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytu reikalavimu, taip pat paveldosaugos reikalavimu (Mitkus, Sostak 2008a,b; Mitkus, Trinkuniene 2007; Mitkus 2007; Mitkus 2005).

Apibendrinus minetu teises aktu nuostatu imperatyvius reikalavimus darytina isvada, kad statybos priskiriamos prie savavalisku tokiais atvejais, kai statytojai pasistate, statosi arba rekonstruoja statini, pazeisdami esminius statinio projekto sprendinius (siurksciai pazeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus). Pavyzdziui, praktikoje gali pasitaikyti toks pazeidimas--detaliajame plane yra numatytas netinkamas uzstatymo intensyvumas. Nustacius toki pazeidima, teismas gali ipareigoti asmeni, kuris ivykde statybas, atlikti tam tikrus perstatymus--statytojui reiketu mazinti pastato aukstinguma. O tai reiskia, kad statytojas patirs dideliu nuostoliu. Jei toks pasiulymas bus priimtas igyvendinus projekta, reikes mazinti aukstinguma, t. y. griauti virsutinius aukstus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracineje byloje pareiskejai T. Z. pries Vilniaus m. savivaldybes administracija, Nr. [A.sup.3]-64-07).

3. Savavalisku statybu atveju Kursiu nerijos nacionaliniame parke tyrimas

Prokuroras istatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybes teises bei teisetus interesus. LR prokuraturos istatymo 19 str. suteikia prokurorui teise istatymu numatyta tvarka ginti viesaji interesa, kai yra nustatomi asmens, visuomenes ir valstybes teisiu ir teisetu interesu pazeidimai (LR prokuraturos istatymas 2003). LR civilinio proceso kodekso 5 str. 3 d. ir 49 str. 1 d. suteikia prokurorui teise pareiksti ieskini teismui del viesojo intereso gynimo (LR Civilinio proceso kodeksas 2002). Konstitucijos 54 str. 1 d. itvirtina valstybes pareiga rupintis gamtines aplinkos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga. Kilus pagristam itarimui, kad bet kokio pobudzio veikla, isskirtinai statybine, Kursiu nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant siai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus prieziuros bei naudojimo rezimo, atsiranda pagrindas istatymu nustatyta tvarka ginti viesaji interesa, t. y. valstybes ir visuomenes interesa apsaugoti savo nacionalines kulturines vertybes. Viesasis interesas reikalauja, kad neliktu galioti savivaldos instituciju priimti administraciniai teises aktai, priestaraujantys aukstesnes galios teises aktams, kad neliktu galioti imperatyvioms istatymo normoms sudaryti sandoriai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodzio 12 d. nutartis administracineje byloje, Nr. A-415-1698-06; Bardauskiene 2007; Poszyler-Adamska, Czerniak 2007; Streimikiene, Esekina 2008; Vaisis, Janusevicius 2008; Vaitekunas, Banaityte 2007). Ginant viesaji interesa Kursiu nerijos nacionaliniame parke Klaipedos apygardos ir Klaipedos miesto prokuraturos teismams yra pateikta per 30 civiliniu ieskiniu bei prasymu del galimu teises aktu pazeidimu, susijusiu su statybu pletra Kursiu nerijos nacionaliniame parke.

Savavalisku statybu prevencija--tai savavalisku statybu atsiradimo uzkirtimas, ypac kulturinio krastovaizdzio teritorijose, yra vienas is pagrindiniu statybu darniojo vystymosi principu (Ciegis, Gineitiene 2008; Grundey, Zaharia 2008; Zavadskas et al. 2004; Turskis et al. 2006; Viteikiene, Zavadskas 2007; Kaklauskas et al. 2007; Mickaityte et al. 2008). Siuo metu savavalisku statybu isaiskinimo, sustabdymo, padariniu salinimo tvarka reglamentuoja tokie teises aktai, kurie eliminuoja galimybe savavaliskas statybas iteisinti ir numato savavaliskai pastatytu statiniu nugriovima. Noredami atskleisti savavalisku statybu Kursiu nerijos nacionaliniame parke masta ir atsiradimo priezastis, isanalizuosime viena is 30 prokuroro pateiktu ieskiniu.

Klaipedos apygardos teismui Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras, gindamas viesaji interesa, pateike ieskini. Prokuroras ieskinyje praso pripazinti negaliojanciais administracinius teises aktus, kuriais buvo patvirtinti detalieji planai (2000-09-07 Neringos savivaldybes taryba sprendimu Nr. 80 patvirtino detaluji plana "Teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esanciu gyvenamuju namu Preilos gyvenvieteje, Neringa" ir 2003-04-23 Neringos savivaldybes taryba sprendimu Nr. 20 patvirtino detaluji plana "Preilos uosto sklypo Preilos gyvenvieteje, Neringa"), pripazinti negaliojanciais isduotus projektavimo salygu savadus ir panaikinti isduotus detaliuju planu pagrindu statybos leidimus.

Nagrinejami zemes sklypai yra LR valstybes nuosavybe, patikejimo teise juos valdo Klaipedos apskrities virsininko administracija. Klaipedos apskrities virsininko administracija nuomos sutarciu pagrindu isnuomojo sklypus fiziniam asmeniui (toliau--G. V.).

Neringos savivaldybes administracija (remdamasi gincijamais sprendimais patvirtintais detaliaisiais planais) isdave uzsakovui G. V. (jo teisiu peremejas--UAB "S.K.P") Preilos botelio, Preilos g. 101, Preilos gyv., Neringa, projektavimo salygu savada ir Preilos botelio administracinio pastato ir pontoninio pirso, Preilos g. 103, Preilos gyv., Neringa, statybos projektavimo salygu savada. Sie savadai isduoti nedalyvaujant KNNP direkcijai, atsakingai uz saugomu teritoriju apsauga, o tai reiskia, kad jie yra isduoti pazeidziant LR statybu istatymo (2001-11-08, Nr. I X-583) 20 str. 3 d. 4 p. reikalavimus.

Neringos savivaldybes administracija (remdamasi gincijamais sprendimais patvirtintais detaliaisiais planais) isdave uzsakovui G. V. (jo teisiu peremejas--UAB "S.K.P") statybos leidima Preilos botelio statybai ir statybos leidima Preilos botelio administracinio pastato ir pontoninio pirso statybai. Sis statybos leidimas isduotas pazeidziant LR pajurio juostos istatymo (2002-07-02 Nr. I X-1016) 5 str. 3 d. 1 p. nuostatas, kurios imperatyviai nustato, kad zemes naudojimo rezima pajurio juostoje nustato KNNP tvarkymo specialusis planas. Pries isduodant minetus statybos leidimus Neringos savivaldybeje vyko Nuolatines statybos komisijos posedziai, kuriuose buvo nuspresta isduoti statybos leidimus. Siuose posedziuose nedalyvavo KNNP direkcijos atstovas ir Nuolatines statybos komisijos protokolu nepasirase. Statybos leidimas Preilos botelio administracinio pastato ir pontoninio pirso statybai isduotas pazeidziant LR statybu istatymo 23 str. 4 d. nuostatus, nustatancius, kad leidimas statyti statini pajurio juostoje Kursiu nerijoje isduodamas vadovaujantis istatymu "Del statybu LR pajurio juostoje ir Kursiu nerijoje".

G. V. pardave jam nuosavybes teise priklausancius pastatus, esancius siuose nuomojamuose zemes sklypuose, UAB "S.K.P.". Klaipedos apskrities virsininko administracija sutiko, kad G. V., parduodamas nuosavybes teise turimus pastatus, perleistu zemes nuomos teise i siuos valstybinius zemes sklypus.

Prokuroro ieskinys Klaipedos apygardos teismui is esmes grindziamas siais motyvais:

* Siu detaliuju planu sprendiniai pazeidzia imperatyvius norminiu teises aktu reikalavimus:

--KNNP planavimo schema (generalinis planas).

--KNNP nuostatai.

-[LR saugomu teritoriju istatymo (1993-11-24, Nr. I-301) nuostatai.

--LR statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 isakymu Nr. 159 "Del detaliuju planu taisykliu patvirtinimo" (galiojo iki 2004-05-13) nuostatai.

--1999-12-16 LR aplinkos ministro isakymu Nr. 402 "Del laikinojo detaliuju planu sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo reglamento patvirtinimo" (galiojo iki 2004-05-13) reglamentas.

* Projektavimo salygu savadai ir statybos leidimai isduoti pazeidziant norminiu teises aktu reikalavimus:

--LR aplinkos ministro 2002-04-23 isakymu Nr. 202 patvirtintus "Nuolatines statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai".

--LR pajurio juostos istatymas (2002-07-02, Nr. I X-1016).

--LR statybu istatymas (2001-11-08, Nr. IX-583).

* Sudaryti niekiniai sandoriai.

Prokuroras teigia, kad pirmiau nurodyti norminiai teises aktai (KNNP planavimo schema (generalinis planas), KNNP nuostatai) specialiai skirti KNNP teritorijai, todel ju nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams. Tai patvirtina ir sie dokumentai:

--Neringos m. savivaldybes administracija patvirtino salygas detaliajam planui "Teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esanciu gyvenamuju namu Preilos gyvenvieteje, Neringa" rengti ir salygas detaliajam planui "Preilos uosto ir infrastrukturos sklypu salia uosto" rengti, kuriame nurode, kad planuojamai teritorijai, be kitu teises aktu, taikomi ir Kursiu nerijos nacionalinio parko nuostatai bei Kursiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas).

--Tai, kad rengiant detaliuosius planus planuojamai teritorijai taikoma Kursiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), nurodyta ir Klaipedos apygardos Kulturos vertybiu apsaugos departamento bei Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento patvirtintose detaliojo plano "Teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esanciu gyvenamuju namu Preilos gyvenvieteje, Neringa" rengimo salygose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodzio 12 d. nutartis administracineje byloje, Nr. A-415-1698-06).

Kursiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (KNNP PS(GP)) galiojimu buvo suabejota ir teigiama, kad ji yra tik rekomendacinio pobudzio, nes visas dokumentas nebuvo skelbtas "Valstybes ziniose". Vyriausybes nutarimas buvo paskelbtas "Valstybes ziniose", taciau juo patvirtinta Kursiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema, kuri yra neatsiejama nutarimo dalis, paskelbta nebuvo. KNNP PS(GP) buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu. Nutarimas buvo paskelbtas "Valstybes ziniose". Todel reikia laikyti, kad KNNP PS(GP) buvo patvirtinta tinkamai. Tai ir patvirtino Konstitucinis teismas, nusprendes, kad nacionalinio parko planavimo schema, nors ir nebuvo paskelbta, galioja.

3.1. Detaliojo plano "Teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esanciu gyvenamuju namu Preilos gyvenvieteje, Neringa" sprendiniu, priestaraujanciu norminiams teises aktams, tyrimas

Klaipedos apygardos teismui Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras, ginantis viesaji interesa, pateike ieskini. Prokuroras ieskinyje praso pripazinti negaliojanciais administracinius teises aktus, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas "Teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esanciu gyvenamuju namu Preilos gyvenvieteje, Neringa". Siuo detaliuoju planu formuojami 5 sklypai:

--Nr. 1 sklypas (uostas)--naujai suplanuotas 6948 kv. m ploto sklypas buvusioje uosto teritorijoje. Zemes naudojimo budas--komercines paskirties ir smulkaus verslo objektu teritorija.

--Nr. 2 sklypas (botelis)--plotas--9177 kv. m. Zemes naudojimo budas--rekreacinio naudojimo teritorija. Zemes sklypo paskirtis--rekreacijos objektams statyti ir eksploatuoti.

--Nr. 3 sklypas (vasarnamiai). Zemes naudojimo budas--rekreacinio naudojimo teritorija.

--Nr. 4 sklypas (automobiliu aikstele). Zemes naudojimo budas--infrastrukturos teritorijos.

--Nr. 5 sklypas (transformatorine). Zemes naudojimo budas--infrastrukturos teritorijos.

Patvirtintas detalusis planas ir isduotas statybos leidimas buvo pagrindas G. V. (jo teisiu peremejas--UAB "S.K.P") pradeti detaliajame plane numatytu pastatu statyba. VI Registru centre UAB "S.K.P." nuosavybes teise iregistravo i 15 nebaigtu statyti (baigtumas--61-62 proc.) poilsio nameliu.

Detaliojo plano sprendiniais keiciamos KNNP planavimo schemoje nustatytos (pazymetos kaip rekonstruotinos esamos ukines ir komunalines) teritorijos (plotas--10 416 kv. m) ir komunaliniu teritoriju rezervo (plotas--8100 kv. m), naudojimo budas ir siu teritoriju ribos.

KNNP planavimo schema nustatytas ukines paskirties sklypas--18 516 kv. m (iskaitytas numatytas pletros rezervas). Si teritorija priskirta isimtinai zveju uosto teritorijai, tai yra ukines paskirties teritorija, kurios plotas pakrantes juostos dalyje sudaro 1,8516 ha.

Neringos savivaldybes taryba, pazeisdama KNNP planavimo schemos sprendinius, patvirtintu detaliuoju planu neteisetai suformavo sklype Nr. 2 (plotas--9177 kv. m) rekreacines paskirties teritorija moteliams, poilsio namams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, irengti ir eksploatuoti ir paliko tik nedidele pakrantes juostos dali sklype Nr. 1 (plotas--6948 kv. m) komercines paskirties ir smulkaus verslo objektu teritorija, kurios sprendiniai artimi uosto teritorijos naudojimo budui. KNNP planavimo schema nustatytas ukines paskirties sklypas detaliuoju planu padalintas taip:

--2/3 sudaro rekreacines paskirties teritorija, kuri neteisetai pakeista i poilsio namu naudojimo budo teritorija, visai neturi uosto infrastrukturos pozymiu ir planavimo schemos nuostatuose yra nenumatyta;

--tik 1/3 sudaro komercines paskirties ir smulkaus verslo teritorija.

3.2. Detaliojo plano "Preilos uosto sklypo Preilos gyvenvieteje, Neringa" sprendiniu, priestaraujanciu norminiams teises aktams, tyrimas

Klaipedos apygardos teismui Klaipedos miesto apylinkes vyriausiasis prokuroras, ginantis viesaji interesa, pateike ieskini. Prokuroras ieskinyje praso pripazinti negaliojanciais administracinius teises aktus, kuriais buvo patvirtintas "Preilos uosto sklypo Preilos gyvenvieteje, Neringa" detalusis planas. Sio detaliojo plano sprendiniais is dalies keiciami Neringos savivaldybes tarybos sprendimu Nr. 80 patvirtino "Teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esanciu gyvenamuju namu Preilos gyvenvieteje, Neringa" detaliojo plano sprendiniai. Siuo detaliuoju planu isskiriamas sklypas uosta aptarnaujanciajam pastatui statyti:

--Nr. 1a--is naujai suformuoto uosto sklypo Nr. 1 (Nr. 1 sklypas (uostas)--naujai suplanuotas 6948 kv. m ploto sklypas buvusioje uosto teritorijoje. Zemes naudojimo budas--komercines paskirties ir smulkaus verslo objektu teritorija) isskiriamas sklypas Nr. 1a, kurio plotas--1553 kv. m. Zemes naudojimo budas--rekreacinio naudojimo teritorija. Zemes sklypo paskirtis--pramones, sandeliavimo ir kitiems ukio objektams statyti ir eksploatuoti.

Patvirtintas detalusis planas ir isduotas statybos leidimas buvo pagrindas G. V. (jo teisiu peremejas--UAB "S.K.P.") pradeti detaliajame plane numatytu pastatu statyba. UAB "S.K.P." sio metu vykdo botelio aptarnaujanciojo administracinio pastato statyba--irengti gelzbetoniniai juostiniai pamatai.

Patvirtinto detaliojo plano "Teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esanciu gyvenamuju namu Preilos gyvenvieteje, Neringa" sprendiniais uosto reikmems suformuotas sklypas Nr. 1 (plotas--6948 kv. m), kuris patvirtinto detaliojo plano "Preilos uosto sklypo Preilos gyvenvieteje, Neringa" sprendiniais dar syki sumazinamas, jame isskiriant rekreaciniam naudojimui sklypa Nr. 1a (plotas--1553 kv. m), uosto reikmems paliekant sklypa Nr. 1 (plotas--5395 kv. m). Tokiu budu Neringos savivaldybes taryba, sprendimu Nr. 80 patvirtinusi detaluji plana "Teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esanciu gyvenamuju namu Preilos gyvenvieteje, Neringa" bei sprendimu Nr. 20 patvirtinusi detaluji plana "Preilos uosto sklypo Preilos gyvenvieteje, Neringa", patvirtino detaliuosius planus, kuriu sprendiniai neatitinka KNNP planavimo schemos sprendiniams, nes atidalijamas sklypas kitam naudojimo budui ir veiklos paskirciai, t. y. rekreacijai, jachtu prieplaukai ir jos aptarnavimo pastatui statyti ir eksploatuoti.

Detaliojo plano sprendiniai priestarauja KNNP planavimo schemos nuostatoms. Pagal KNNP planavimo schema yra apibrezta:

--komunalines ir ukines paskirties teritorija turi sudaryti 10 416 kv. m;

--rezervine komunalines paskirties teritorija turi sudaryti 8100 kv. m.

Is viso 18 516 kv. m.

Sie sprendiniai neturi uosto infrastrukturos pozymiu ir programos nuostatuose yra nenumatyti. Detaliuoju planu neleistinai isskiriamas atskiras sklypas rekreaciniam naudojimo budui, dar sumazinant ankstesniu Neringos savivaldybes tarybos sprendimu Nr. 80 patvirtinto "Teritorijos nuo Preilos uosto iki greta esanciu gyvenamuju namu Preilos gyvenvieteje, Neringa" detaliojo plano sprendiniais ir taip sumazinta (nustatant rekreacini naudojimo buda sklype Nr. 2) funkcini bendruma turincia komunaline ir ukine uosto teritorija. Atsakovai uostui vystyti paliko 5395 kv. m sklypa, kurio esmine pletojama veikla yra ukine ir komunaline, o si sklypa is visu pusiu apribojo rekreacinio naudojimo budo teritorijomis.

4. Isvados

1. Kursiu nerijos nacionalinis parkas isteigtas siekiant issaugoti Lietuvos zmonems ir busimoms kartoms vertingiausius Lietuvos krastovaizdzio kompleksus ir etnokulturini pavelda. Valstybe, priimdama teises aktus, kuriais nustatytas specialus Kursiu nerijos nacionalinio parko teisinis rezimas, sieke issaugoti unikalu gamtos ir zmogaus sukurta krastovaizdzio kompleksa Lietuvos ir Europos saugomu gamtos bei kulturos paveldo vertybiu sistemoje. Del sios priezasties Kursiu nerijos nacionalinio parko teritorijoje negalima bet kokio pobudzio veikla, isskirtinai statybine, nesilaikant siai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus prieziuros bei naudojimo rezimo.

2. Kilus pagristam itarimui, kad bet kokio pobudzio veikla, isskirtinai statybine, Kursiu nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant siai teritorijai teises aktais nustatyto specialaus prieziuros bei naudojimo rezimo, atsiranda pagrindas istatymu nustatyta tvarka ginti viesaji interesa, t. y. valstybes ir visuomenes interesa apsaugoti savo nacionalines kulturines vertybes. Viesasis interesas reikalauja, kad neliktu galioti savivaldos instituciju priimti administraciniai teises aktai, priestaraujantys aukstesnes galios teises aktams. Prokuroras istatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybes teises bei teisetus interesus. Prokurorui suteikta teise istatymu numatyta tvarka ginti viesaji interesa, kai yra nustatomi asmens, visuomenes ir valstybes teisiu ir teisetu interesu pazeidimai.

3. Siuo metu Lietuvoje galiojanciose savavalisku statybu nustatymo, sustabdymo, padariniu salinimo tvarka reglamentuojanciuose teises aktuose pagrindinis demesys skiriamas savavalisku statybu prevencijai, tobulinant bei grieztinant savavalisku statybu isaiskinima ir padariniu salinima. Savavalisku statybu prevencija--savavalisku statybu atsiradimo uzkirtimas, o ypac kulturinio krastovaizdzio teritorijose, yra vienas is pagrindiniu statybu darnaus vystymosi principu.

4. Igyvendinti Civilinio kodekso ir Statybos istatymo pakeitimai, kuriuose sukonkretintas neteisetos statybos apibrezimas ir eliminuojama galimybe neteiseta statyba iteisinti.

5. Administraciniu teises pazeidimu kodekse statybos dalyviams numatomos grieztesnes sankcijos uz neteisetas statybas, ivertinant padarytu pazeidimu neigiama poveiki ir zala.

6. Statybos techniniame reglamente "Statybos sustabdymas. Savavaliskos statybos padariniu salinimas" numatyti konkretus statybos valstybines prieziuros pareigunu veiksmai isaiskinant savavaliskas statybas ir salinant ju padarinius.

Received 29 December 2008; accepted 26 June 2009

Iteikta 2008-12-29; priimta 2009-06-26

Literatura

Baltrenas, P.; Frohner, K.D.; Puzinas, D. 2007a. Juru uosto irenginiu triuksmo sklaidos imones ir gyvenamojoje teritorijoje tyrimai, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 15(2): 85-92.

Baltrenas, P.; Frohner, K.D.; Pranskevicius, M. 2007b. Investigation of seaport air dustiness and dust spread, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 15(1): 15-23.

Baltrenas, P.; Morkuniene, J.; Vaitekunas, P. 2008. Mathematical simulation of solid particle dispersion in the air of Vilnius city, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 16(1): 15-22. doi:10.3846/1648-6897.2008.16.15-22

Bardauskiene, D. 2007. Ekspertiniu vertinimu taikymas rengiant miesto bendraji plana, Technological and Economic Development of Economy 13(3): 223-236.

Bucas, J. 2001. Kursiu nerijos nacionalinis parkas. Vilnius: Savastis. 475 p

Bucas, J. 2007. Gamtosaugine direktyva ar krastotvarkines tradicijos? Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 31(3): 140-148.

Curtis, L.; Rea, W.; Smith-Willis, P.; Fenyves, E.; Pan, Y. 2006. Adverse health effects of outdoor air pollutants. Review article, Environment International 32 (6): 815-830. doi:10.1016/j.envint.2006.03.012

Ciegis, R.; Gineitiene, D. 2008. Participatory aspects of strategic sustainable development planning in local communities: experience of Lithuania, Technological and Economic Development of Economy 14(2): 107-117. doi:10.3846/1392-8619.2008.14.107-117

Gribov, K. 2006. Legalization of illegal construction projects, Commercial Property 3: 1-3. Prieiga per interneta: <http:// www.dlapiper.com/files/Publication/b4732504-8cd8-40b4-98b0-09dfca3>.

Grundey, D.; Zaharia, M. R. 2008. Sustainable incentives in marketing and strategiu greening: the cases of Lithuania and Romania, Technological and Economic Development of Economy 14(2): 130-143. doi:10.3846/1392-8619.2008.14.130-143

Kaklauskas, A.; Zavadskas, E. K.; Banaitis, A.; Satkauskas, G. 2007. Defining the utility and market value of a real estate: a multiple criteria approach, International Journal of Strategic Property Management 11: 107-120.

Kursiu nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), Valstybes zinios, 1994-12-19, Nr. 1269.

Kursiu nerijos nacionalinio parko nuostatai, Valstybes zinios, 2004-06-16, Nr. 759.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nutartis administracineje byloje Klaipedos apskrities virsininko administracija pries Klaipedos rajono savivaldybes administracija. Nr. A2-1372-05 [The judgement of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 14 October 2005 in the administrative case The Administration of Klaipeda County Governor vs. the Administration of Klaipeda District Municipality. No A2-1372-05]. Prieiga per interneta: <http://www.lvat.lt/ Default.aspx?item=nutart&lang=1>.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracineje byloje. Pareiskejai T. Z. pries Vilniaus m. savivaldybes administracija, Nr. A3-64-07 [The judgement of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 19 January 2007 in the administrative case The Applicant T. Z. vs. the Administration of Vilnius City Municipality, No A3-64-07]. Prieiga per interneta: <http:// www.lvat.lt/Default.aspx?item=nutart&lang=1>.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodzio 12 d. nutartis administracineje byloje, Nr. A-415-1698-06 [The judgement of the Supreme Administrative Court of Lithuania of 12 December 2006 in the administrative case, No A-415-1698-06]. Prieiga per interneta: <http://www.lvat.lt/Default.aspx?item=nutart&lang=1>.

Lietuvos Respublikos prokuraturos istatymas, Valstybes zinios, 1/5/2003, No 42-1919 [Law on Prosecutor's Office of the Republic of Lithuania].

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Valstybes zinios, 6/4/2002, No 36-1340 [Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania].

LR saugomu teritoriju istatymas, Valstybes zinios, 1993-11-24, Nr. I-301.

LR statybu istatymas, Valstybes zinios, 2001-11-08, Nr. IX-583.

LR pajurio juostos istatymas, Valstybes zinios, 2002-07-02, Nr. IX-1016.

LR zemes istatymas, Valstybes zinios, 2004 02 21, Nr. 28-868.

LR aplinkos ministro 2002-04-23 isakymu Nr. 202 patvirtinti "Nuolatines statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai", Valstybes zinios, 2005-01-11, Nr. 4-75.

LR Civilinis kodeksas [The Civil Code of the Republic of Lithuania], Valstybes zinios, 2000 07 18, Nr. VIII -1864.

Mickaityte, A.; Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Tupenaite, L. 2008. The concept model of sustainable buildings refurbishmen, International Journal of Strategic Property Management 12: 53-68. doi:10.3846/1648-715X.2008.12.53-68

Mitkus, S. 2005. Graphical risk and liability allocation models in construction contracts, Foundations of Civil and Environmental Engineering is a National Scientific Journal Published by Poznan Universyti of Technology 6: 130-144.

Mitkus, S. 2007. Statybos teise 2007: norminiu teises aktu rinkinys. Antroji pataisyta ir papildyta laida [Construction Law 2007: selection of normative legislation. The 2nd amended and supplemented edition]. Vilnius: Eugrimas. 703 p.

Mitkus, S.; Trinkuniene, E. 2007. Statybos rangos sutarciu racionalumo ivertinimo rodikliu sistemos modelis, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 7(4): 221-229.

Mitkus, S.; Sostak, O. R. 2008a. Peculiarities of defence of public and private interests, Socialiniai tyrimai 1(12): 75-93.

Mitkus, S.; Sostak, O. R. 2008b. Modelling the process for defence of third party rights infringed while implementing construction investment projects, Technological and Economic Development of Economy 14(2): 208-223. doi:10.3846/1392-8619.2008.14.208-223

Poszyler-Adamska, A.; Czerniak, A. 2007. Biological and chemical indication of roadside ecotone zones, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 15(2): 113-118.

Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 "Statybos sustabdymas. Savavaliskos statybos padariniu salinimas, Valstybes zinios, 2007-05-03, Nr. D1-243.

Streimikiene, D.; Esekina, B. 2008. EU pollution reduction strategies and their impact on atmospheric emissions in Lithuania, Technological and Economic Development of Economy 14(2): 162-170. doi:10.3846/1392-8619.2008.14.162-170

Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prieziuros bei statiniu naudojimo prieziuros nuostatai [Regulations for State Supervision of Territorial Planning and Construction and for Supervision of Use of Buildings], Valstybes zinios, 2004-07-12, Nr. 867.

Turskis, Z.; Zavadskas, E.K.; Zagorskas, J. 2006. Sustainable city compactness evaluation on the basis of gis and bayes rule, International Journal of Strategic Property Management 10(3): 185-207.

Vaisis, V.; Janusevicius, T. 2008. Investigation and evaluation of noise level in the northern part of Klaipeda city, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 16(2): 89-96. doi:10.3846/1648-6897.2008.16.89-96

Vaitiekunas, P.; Banaityte, R. 2007. Modelling of motor transport exhaust pollutant dispersion, Journal of Environmental Engineering and Landscape Management 15(1): 39-46.

Valstybes instituciju veiklos savavalisku statybu prevencijos ir padariniu salinimo srityje tvarkos aprasas, Valstybes zinios, 2006-01-30, Nr. 12-43.

Viteikiene, M.; Zavadskas, E. K. 2007. Evaluating the sustainability of Vilnius city residential areas, Journal of Civil Engineering and Management 8(2): 149-155.

Vrubliauskas, D. 2005. Miesto bendruomeniu vaidmuo tausojant istorines aplinkos savituma [The Role of Urban Communities in Preservation of Distinctive Features of Historical Environment], Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 29(1): 33-36.

Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Vainiunas, P.; Saparauskas, J. 2004. A model of sustainable urban development formation, International Journal of Strategic Property Management 8(4): 219-229.

doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.223-232

Vladislavas Kutut. Doctor, Assoc. Prof. of the Dept of Construction Technology and Management, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU). Civil engineer (1981, Vilnius Civil Engineering Institute), Doctor of Science (1994, Vilnius Technical University). Research interests: Implantation of restoration and technological processes into heritage objects.

Olga Regina Sostak. PhD Student of Dept of Law, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU). Master of Civil engineering (2006, Vilnius Gediminas Technical University). Research interests: land planning, construction investment, decision making.

Olga Regina Sostak (1), Vladislavas Kutut (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mails: (1) Olga-Regina.Sostak@vv.vgtu.lt; (2) V.kutut@lpaminklai.lt

Olga Regina Sostak (1), Vladislavas Kutut (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) Olga-Regina.Sostak@vv.vgtu.lt; (2) V.kutut@lpaminklai.lt