The research on business concentration in Lithuanian economy/Verslo koncentracijos Lietuvos ekonomikoje tyrimas.

Ginevicius, Romualdas ; Krivka, Algirdas

1. Ivadas

Lietuvai pareinant nuo sovietmecio planines-komandines ekonomikos prie rinkos santykiu, panaikintas valstybes monopolis daugumoje ukio saku bei uztikrintos galimybes steigtis ir veikti privatiems verslo subjektams taip sukuriant salygas konkurencijai. Tolesne salies ukio pletra sietina su nuolat augancia vietos gamintoju tarpusavio konkurencija, del globalizacijos ir tarptautines prekybos salygu liberalizavimo didejanciu uzsienio gamintoju konkurenciniu spaudimu, technologinio progreso ir informacijos valdymo sistemu pletros skatinama sparcia verslo salygu kaita bei aukstu ateities neapibreztumu. Besivystancioms Lietuvos ukio strukturoms budingos verslo koncentracijos augimo tendencijos (mazmenine plataus vartojimo prekiu rinka, atskiru maisto produktu ir gerimu rinkos, mazmenine keliu transporto priemoniu degalu rinka ir kitos), be to, atskiros rinkos auksta verslo koncentracija "paveldejo" is tarybiniais laikais vyravusio valstybes monopolio (fiksuotas telefoninis rysys, pasto siuntu rinka, elektros perdavimo ir paskirstymo rinka ir kitos). Dominuojant keliems stambiems didziaja pasiulos dali uztikrinantiems gamintojams ar pardavejams rinka laikytina oligopoline. Si rinkos struktura ekonomikos mokslo teoretiku siejama su potencialia karteliniu susitarimu ar kitokio veiksmu derinimo gresme, grindziama naturalia maksimalaus pelno siekiancio verslo subjekto elgsena; taip pat su vartotoju atzvilgiu neefektyvia pusiausvyra net ir vykstant saziningai konkurencijai. Praktikoje koncentruotos rinkos nusipelno ypatingo konkurencine prieziura vykdanciu valdzios instituciju demesio realizuojant visuomenes sieki remiantis laisva ir sazininga konkurencija uztikrinti vartotoju poreikius atitinkancios produkcijos priimtinomis kainomis isigijimo galimybes bei socialiai teisinga gamintoju ir vartotoju pervirsio pasiskirstyma.

Nepaisant visuomenes ir valdzios atstovu susirupinimo verslo koncentracijos ir monopolines kainodaros problematika, vartotoju saskaita monopoliju ir oligopoliju gaunamais virspelniais, pasigendama verslo koncentracijos Lietuvos ekonomikoje kompleksiniu tyrimu, leidzianciu Kiekybiskai ivertinti konkurencine aplinka pagrindinese pramones, prekybos ir paslaugu ukio sakose. Tyrimo problema--verslo koncentracijos salies ekonomikoje kiekybinis vertinimas. Straipsnio tikslas--kiekybiskai ivertinti verslo koncentracija Pagrindinese Lietuvos ukio sakose isskiriant oligopolines ukio sakas ir nustatant ju lyginamaja dali salies ekonomikoje. Tyrimo objektas--Lietuvos ukio sakos. Joms isskirti naudojami 2-ju ir 4-iu zenklu lygio Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes (toliau--Statistikos departamentas) ekonomines veiklos rusiu klasifikatoriai. Tyrimo metodai: mokslines literaturos rinkos koncentracijos ir oligopolijos tema sistemine analize, statistiniu duomenu rinkimas, sisteminimas, apibendrinimas ir kiekybinis vertinimas.

Straipsnyje glaustai apzvelgiami pagrindiniai oligopolijos teoriniai modeliai, gvildenama oligopolines rinkos strukturos neefektyvumo problema, taip pagrindziant moksline tyrimo reiksme ir praktini aktualuma. Atsizvelgus i tyrimo problema ir keliama tiksla, pasirenkami kiekybiniai koncentracijos matavimo rodikliai; juos pritaikius atrinktiems ir susistemintiems verslo struktura apibudinantiems statistiniams duomenims, daromos isvados del verslo koncentracijos Lietuvos ekonomikoje masto ir oligopolijos paplitimo.

2. Teorine oligopolijos koncepcija

Oligopolijai budinga keliu stambiu imoniu kontroliuojama didzioji pasiulos dalis bei auksti iejimo i rinka ir isejimo is jos barjerai, uztikrinantys gana stabilu konkurentu skaiciu rinkoje. Del reiksmingos konkuruojanciu verslo subjektu tarpusavio priklausomybes, kai vienos imones veiksmai tiesiogiai veikia rinkos paklausa ir kaina bei netiesiogiai--kitu imoniu veiklos rezultatus, kiekviena rinkos dalyve, priimdama strategini sprendima, gali pagristai tiketis konkurentu atsako (Samuelson, Nordhaus 1989; Mansfield 1985; Saloner et al. 2001). Oligopolinei rinkos strukturai analizuoti sukurta daugybe teoriniu modeliu, kuriu kiekvienas remiasi prielaidomis del produkcijos homogeniskumo, kainos arba kiekio pasirenkamo kintamojo, veiksmu eiliskumo ir kartojimosi, gamybos pajegumu apribojimu, ribiniu sanaudu vienodumo ir kitu imones elgsena bei rinkos pusiausvyra veikianciu veiksniu. Geriausiai zinomi yra Cournot, Stackelberg ir Bertrand modeliai, P. Sweezy lauztos paklausos kreives modelis, E. Chamberlin ir F. Edgeworth modeliai, "Matching Pennies" modelis arba "Kalinio dilema", misriosios strategijos, dinaminis Selten losimas ir kiti (Von Neumann, Morgenstern 1953; Friedman 1969, 1971; Koons 1992; Mansfield 1985; Carlton, Perloff 2005; Rasmusen 2006; Ginevicius, Krivka 2008a).

Neoklasikiniu poziuriu oligopoline rinkos struktura daugumoje minetu modeliu yra neefektyvi vartotoju atzvilgiu, nes rinkoje realizuojama mazesne nei grynosios konkurencijos produkcijos apimtis; kaina nustatoma aukstesne uz konkurencine, o gamintojai (pardavejai) uzdirba ekonominio pelno. Palankiausiame vartotojams klasikiniame Bertrand modelyje kaina gali priarteti prie konkurencines, taciau praktinis sio modelio taikymas ribojamas produkcijos homogeniskumo prielaidos (Ginevicius, Krivka 2008b). Diferencijuotu prekiu Bertrand oligopolijoje gamintoju (pardaveju) pervirsiai is dalies "pateisinami" ir toleruotini, nes vartotojai turi galimybiu isigyti nevienaruses, ju specifinius skonius ir individualius poreikius atitinkancios produkcijos. Dauguma kitu oligopolijos teoriniu modeliu leidzia skaiciavimais pagristi kartelio suformavima ir rinkos monopolizavima arba numato neefektyvia vartotoju atzvilgiu konkurencine pusiausvyra rinkos dalyviams veikiant saziningai ir nederinant veiksmu (Koons 1992; Friedman 1969; Rasmusen 2006; Ginevicius, Krivka 2008a). Neefektyvia, nepalankia vartotojams konkurencine aplinka numatantys oligopolijos teoriniai modeliai, taip pat konkurencine prieziura vykdanciu valdzios instituciju nuolat aptinkami nesaziningos konkurencijos, veiksmu derinimo, piktnaudziavimo dominuojancia padetimi atvejai (Konkurencijos taryba 2009) leidzia straipsnio autoriams pagristi atliekamo tyrimo aktualuma ir svarba, butinuma taikyti mokslinius metodus problemai spresti.

Pazymetina, kad mokslineje literaturoje vengiama vienareiksmiskai nustatyti minimalia stambiausiu imoniu uzimama rinkos dali, kad rinka butu laikoma oligopoline. Atskiruose saltiniuose minima, kad oligopolineje rinkoje keturios (Hyman 1992; Skominas 2000) arba penkios (Atkinson et al. 1998) imones turi valdyti bent 40 proc. rinkos. Oligopolineje rinkoje ar ukio sakoje gali veikti daugybe smulkesniu imoniu, kurioms tenka 30 proc. ar net didesne santykine pardavimo dalis (Shapiro 1985). Siame straipsnyje teigiama, kad oligopoline imoniu saveika ir neigiamas poveikis konkurencinei aplinkai bei vartotoju gerovei pasireiskia, kai ne daugiau nei penkioms stambiausioms imonems tenka bent 40 proc. ukio sakos pardavimo apimties.

3. Verslo koncentracijos matavimo problematika

Analizuojant konkuravimo galimybes rinkoje arba ukio sakoje, kiekybiskai vertinant pardavimo apimties pasiskirstyma tarp rinkos dalyviu, grindziant vienos ar keliu imoniu dominavima, naudojami koncentracijos matavimo rodikliai, is kuriu dazniausiai taikomi koncentracijos laipsnis ir Herfindahl-Hirschman indeksas (Jacobson, Andreosso-O'Callaghan 1996; Aiginger 2000; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] et al. 2004; Carlton, Perloff 2005)--sie rodikliai naudojami siame straipsnyje skelbiamame empiriniame tyrime, todel ju skaiciavimo ir taikymo ypatumai apibudinami detaliau. Is kitu verslo koncentracijos matavimo rodikliu isskirtini entropijos indeksas, eksponentinis indeksas, Rosenbluth indeksas, Gini koeficientas, Horvato indeksas, taip pat Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininku siulomas GIS indeksas (Jacobson, Andreosso-O'Callaghan 1996; Aiginger, Davies 2004; Ginevicius, Cirba 2007; Ginevicius et al. 2006).

[CR.sub.N] = [N.summation over (I=1)] [d.sub.i] (1)

yra koncentracijos laipsnis ([d.sub.i]--imones pardavimo santykine dalis rinkoje arba ukio sakoje, N--analizuojamu imoniu skaicius). Pastaraisiais metais placiai naudojamas pramones saku strukturiniuose tyrimuose, taip pat rinkos galiai ivertinti Jungtinese Amerikos Valstijose ir Europos Sajungos salyse. Pazymetina, kad nera grieztu apribojimu del N skaiciaus (pavyzdziui, Jungtineje Karalysteje skaiciuojamas [CR.sub.5], JAV--[CR.sub.4], [CR.sub.8] ir [CR.sub.20]), o skaiciavimams pakanka keliu didziausiu imoniu pardavimo duomenu; rodiklis yra lengvai interpretuojamas, taciau jis neparodo atskiru imoniu, patekusiu i atranka, dydzio, kaip ir imoniu, likusiu uz atrankos ribu (Atkinson et al. 1998; Carlton, Perloff 2005).

HHI = [N.summation over (i=1)] [d.sup.2.sub.i] (2)

yra Herfindahl-Hirschman indeksas (zymejimai analogiski koncentracijos laipsnio matematinei israiskai). Pagal (2) formule gauta rezultata dauginant is 10 000, indeksas igyja reiksmes nuo 0 (teorinis grynosios konkurencijos atvejis, kai kiekvienos imones rinkos dalis artima nuliui) iki 10 000 (kai rinkoje yra tik 1 imone).

Skaiciuojant HHI, atsizvelgiama i visu rinkai ar ukio sakai priskirtino imoniu pardavimo santykines dalis (rodiklio taikymo sudetingumas siejamas su siu duomenu gavimu); keliant rinkos dali kvadratu, suteikiamas didesnis svoris stambesniu imoniu pardavimui; rodiklis pasizymi jautria reakcija i rinkos daliu perskirstyma tarp gamintoju (pardaveju). Nuo 1982 m. Herfindahl-Hirschman indeksas laikomas pagrindiniu JAV antimonopolines politikos orientyru. JAV Teisingumo departamento parengtose "Horizontalaus susijungimo gairese" laikoma, kad abejoniu del konkurencijos nekyla, jei HHI nevirsija 1000--tokiu atveju rinka laikoma nekoncentruota. Kitais atvejais, kai HHI yra nuo 1000 iki 1800 (vidutiniskai koncentruota rinka), o indekso padidejimas del susijungimo virsija 100, arba kai HHI > 1800 (labai koncentruota rinka), o indekso padidejimas del susijungimo virsija 50, yra pagrindo manyti, kad konkurencines salygos pablogejo (Ekelund, Tollison 1986; Samuelson, Nordhaus 1989; Case, Fair 1989).

Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymas (1999) numato, kad konkurencine prieziura vykdanti valstybes institucija--Konkurencijos taryba--gali atsisakyti duoti leidima vykdyti susijungima (koncentracija), jeigu del koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padetis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Dominuojanti padetis istatyme apibreziama vienos ar triju stambiausiu imoniu uzimama rinkos dalimi: atitinkamai 40 ir 70 proc. (koncentracijos laipsnio reiksmes CR1 [greater than or equal to] 0,4 arba CR3 [greater than or equal to] 0,7). Straipsnio autoriai empiriniame tyrime naudoja praktiniams skaiciavimams lengviau pritaikoma minimalu HHI rodikli:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (3)

cia: [d.sub.i]--santykine imones pardavimo dalis rinkoje arba ukio sakoje; M--imoniu, kuriu uzimama rinkos dalis zinoma, skaicius; N--bendras imoniu skaicius rinkoje arba ukio sakoje (M < N). Skaiciuojant si indeksa, daroma prielaida, kad uz atrankos ribu likusios imones (ju skaicius yra N--M) joms tenkancia rinkos arba ukio sakos pardavimo dali pasidalija lygiomis dalimis. Analizuojant labia koncentruotas rinkas, minimalus Herfindahl-Hirschman indeksas, apskaiciuotas remiantis didziaja dali rinkos uzimanciu imoniu pardavimo duomenimis, tik nezymiai nukryps nuo apskaiciuoto itraukus visas rinkos imones, nes jo reiksme labiausiai veikiama stambiausiu verslo subjektu; smulkesniu imoniu pardavimo poveikis rodiklio reiksmei bus nedidelis. Is praktines puses minimalus HHI rodiklis leidzia gana tiksliai ivertinti koncentracijos lygi ir pardavimo pasiskirstymo tarp stambiausiu imoniu netolyguma neturint duomenu apie visu rinkoje veikianciu imoniu pardavimo pajamas su salyga, kad zinomas didziaja rinkos dali uzimanciu imoniu pardavimas.

Verslo koncentracijos matavimo rodikliai gali buti taikomi atskirai rinkai arba ukio sakai. Aiskumo ir tikslesnes tyrimo rezultatu interpretacijos delei butina atskirti sias dvi savokas. Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymu (1999), prekes rinka--visuma prekiu, kurios pirkeju poziuriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal ju savybes, naudojima ir kainas. Industrines organizacijos teorines koncepcijos rinkos apibrezima sieja su prekiu vienarusiskumu ir kryzminio elastingumo rodikliais ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1986), laipsniniu artimu pakaitalu itraukimu (SSNIP metodika), produktu-papildiniu sistema (Saloner et al. 2001; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2003), prekiu kainos koreliacija laike, geografinemis rinkos ribomis ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] et al. 2004). Ekonominiu veiklu skirstymas i ukio sakas ir atskiru ukio saku ribu apibrezimas siejamas su oficialiais valstybeje ar platesneje ekonomineje erdveje taikomais ukines veiklos klasifikatoriais. Siekiant isryskinti skirtumus tarp ukio sakos ir rinkos, pazymetina, kad tam tikros ukio sakos prekes ar paslaugos gali buti realizuojamos vienoje ar keliose rinkose (pavyzdziui, siuolaikine telekomunikacine bendrove gali veikti judriojo telefoninio rysio, stacionaraus telefoninio rysio, interneto, verslo informaciniu sistemu ir kitose rinkose) arba priesingai--vienoje rinkoje realizuojama keliu ukio saku produkcija (pavyzdziui, gaiviuju gerimu taros rinkoje konkuruoja plastikines, metalines, stiklo ir kartono taros gamintojai).

Siame straipsnyje skelbiamas verslo koncentracijos empirinis tyrimas remiasi Statistikos departamento ekonomines veiklos rusiu klasifikatoriumi (Statistikos departamentas 2009). Klasifikatoriaus 4-iu zenklu lygio ekonomines veiklos rusys is esmes prilygsta ukio sakoms, kuriose galima nustatyti imonems tenkancias santykines pardavimo dalis, skaiciuoti koncentracijos matavimo rodiklius ir daryti isvadas del susiklosciusios konkurencines aplinkos. Ukio sakos (bet ne rinkos), kaip dimensijos verslo koncentracijai tirti, pasirinkimas grindziamas aiskiu ukio sakos ribu apibrezimu (pagal Statistikos departamento detaliosios ekonomines veiklos rusi), vienareiksmisku imoniu priskyrimu atitinkamai sakai, visa salies uki apimanciu statistiniu duomenu pagal ekonomines veiklos rusiu klasifikatoriu prieinamumu.

4. Empirinis verslo koncentracijos tyrimas

Tyrimas remiasi 2006 metu Statistikos departamento viesai skelbiamais verslo strukturos pagal ekonomines veiklos rusiu klasifikatoriu suvestiniais duomenimis. Sie metai pasirinkti neatsitiktinai: jie yra paskutiniai, uz kuriuos tyrimo atlikimo metu buvo paskelbta analizuotinu statistiniu duomenu; be to, yra pagrindo manyti, kad butent 2006 m. salies ekonomika maziau veike gamybos efektyvumo augima sparciai lenkiantis vartojimas (vadinamasis "burbulas"), todel verslo aplinka pasirinktu laikotarpiu yra artimesne daugiametems raidos tendencijoms. Pirmame tyrimo etape analizuojama 50 sustambintu (2-ju zenklu lygio) nefinansines ekonomines veiklos rusiu (1 lentele) ir 3 finansinio tarpininkavimo ekonomines veiklos rusys (2 lentele) siekiant is ju atrinkti potencialiai koncentruotu ukio saku grupes. Tiriamos visos Lietuvos ukio sakos, kuriu duomenys viesai skelbiami Statistikos departamento: bendra metine tiriamu nefinansines ekonomines veiklos rusiu imoniu apyvarta (pardavimas) sudaro 157 726 mln. Lt, arba 92,7 proc. visu nefinansinio sektoriaus imoniu pardavimo 2006 m.; visu tiriamu imoniu (iskaitant ir finansini tarpininkavima) pridetine verte gamybos kainomis siekia 38 084 mln. Lt, tai sudaro apie 46,0 proc. salies bendrojo vidaus produkto (toliau--BVP) veikusiomis kainomis (Statistikos departamentas 2009). Is 53 2-ju zenklu lygio ekonomines veiklos rusiu atrinkta 10 veiklos rusiu (9 nefinansines ir 1 finansinio tarpininkavimo), pasizyminciu reiksmingu svoriu salies ekonomikoje (vertinant pagal apyvarta ir sukurta pridetine verte) ir santykinai dideliu veiklos rusiai priskirtinu stambiu imoniu (nuo 500 darbuotoju) skaiciumi (1 ir 2 lentelese atrinktos veiklos rusys pazymetos pasviruoju sriftu).

Atrinktu 9 nefinansines ekonomines veiklos rusiu bendra apyvarta sudaro 67,3 proc. visu nefinansiniu imoniu 2006 m. apyvartos, ju pridetine verte siekia 57,9 proc. visos 2006 m. nefinansiniu imoniu sukurtos pridetines vertes. Kiekvienoje atrinktu ekonomines veiklos rusiu veikia bent keletas stambiu (nuo 500 darbuotoju) imoniu. Tai leidzia daryti prielaidas apie galima verslo koncentracija sioms veiklos rusims priskirtinose ukio sakose. Darbuotoju skaicius, kaip kriterijus imoniu dydziui vertinti, naudojamas neturint duomenu apie atskiru imoniu apyvartas (pirminiai imoniu finansiniai duomenys Statistikos departamento nera viesai skelbiami). Finansinio tarpininkavimo, isskyrus draudimo ir pensiju lesu kaupima, veiklos rusis pasirinkta, atsizvelgus i reiksminga jai priskirtinu imoniu sukuriama pridetine verte, 2006 m. siekusia 1952 mln. Lt (panasi yra elektros, duju, garo ir karsto vandens tiekimo veiklos rusies sukurta pridetine verte), taip pat i straipsnio autoriu nuomone del galimos bankininkystes paslaugu rinkos koncentracijos. Pazymetina, kad 2-ju zenklu lygio ekonominiu veiklu suskirstymas nera gana detalus koncentracijai kiekybiskai vertinti (pavyzdziui, maisto produktu ir gerimu gamybai priskirtinos pienines varzosi tarpusavyje, bet jos nekonkuruoja su tai paciai ekonomines veiklos rusiai priskirtinomis alaus daryklomis ar duonos kepyklomis), todel butinas issamesnis, artimesnis ukio sakai ekonomines veiklos rusiu detalizavimas.

Tesiant tyrima, atrinktu 2-ju zenklu lygio ekonomines veiklos rusiu imoniu finansiniu rezultatu duomenys (apyvarta ir pridetine verte) detalizuoti pagal 4-iu zenklu lygio ekonomines veiklos rusis. Laikydamiesi straipsniui keliamu apimties reikalavimu ir vengdami perteklinio tyrimui naudojamu gausiu statistiniu duomenu atvaizdavimo, straipsnio autoriai nepateikia visu 2-ju zenklu lygio ekonomines veiklos rusiu detalizavimo pagal 4-iu zenklu lygi; taciau, aiskumo delei, 3 lenteleje kaip pavyzdys parodomas Maisto produktu ir gerimu gamybos 2-ju zenklu lygio ekonomines veiklos rusies detalizavimas i smulkesnes (4-iu zenklu lygio) ekonomines veiklos rusis.

Is 23 4-iu zenklu lygio ekonomines veiklos rusiu, priskirtinu maisto produktu ir gerimu gamybai, tolesniam tyrimui atrenkamos keturios: 1511 Mesos gamyba, paruosimas ir konservavimas, 1513 Naminiu pauksciu mesos ir kitos mesos produktu gamyba, 1551 Pieniniu veikla ir suriu gamyba bei 1596 Alaus gamyba (3 lenteleje pazymetos pasviruoju sriftu). Atrankai naudojami kiekybiniai kriterijai: detaliosios ekonomines veiklos rusies svoriai pagal apyvarta ir pridetine verte 2-ju zenklu lygio ekonomines veiklos rusies atitinkamuose rodikliuose; taip pat straipsnio autoriu nuomone del galimos verslo koncentracijos atskirose ukio sakose.

Is 10 2-ju zenklu lygio ekonomines veiklos rusiu, atrinktu pirmame tyrimo etape, tolesniam koncentracijos tyrimui atrenkama 21 detali (4-iu zenklu lygio) ekonomines veiklos rusis (4 lentele). Koncentracijai kiekybiskai ivertinti is Statistikos departamento gauti pirminiai kiekvienos atrinktos veiklos rusies penkiu stambiausiu imoniu (tu, kuriu apyvarta 2006 m. buvo didziausia) pajamu is pardavimo duomenys uz 2006 m. Verslo koncentracijos kiekybiniam vertinimui atrinktu detaliuju nefinansines ekonomines veiklos rusiu bendri pardavimai 2006 m. sieke 62 228 mln. Lt, arba 36,6 proc. viso nefinansinio sektoriaus imoniu 2006 m. pardavimo; bendra atrinktu ekonomines veiklos rusiu 2006 m. sukurta pridetine verte gamybos kainomis sieke 13 701 mln. Lt, o tai sudaro 35,4 proc. visu Lietuvos imoniu 2006 m. sukurtos pridetines vertes, arba 16,5 proc. nominaliojo BVP (Statistikos departamentas 2009).

Siekiant kiekybiskai ivertinti ir palyginti verslo Koncentracija atrinktose veiklos rusyse, apskaiciuoti triju ir penkiu imoniu koncentracijos laipsnio rodikliai (CR3 ir CR5), o veiklos rusims, kuriu CR5 [greater than or equal to] 0,6, taip pat skaiciuotas min HHI5 rodiklis (maziau koncentruotoms ukio sakoms sis rodiklis pernelyg nukryptu nuo tikrojo HHI).

Pazymetina, kad apskaiciuota minimalu HHI rodikli koncentruotose ukio sakose visu pirma veikia pardavimo pasiskirstymo tarp penkiu stambiausiu imoniu netolygumas--santykinai didele indekso reiksme galetu buti siejama ne tik su aukstu CR5 indeksu, bet ir su 1-3 stambiausiu imoniu dominavimu sakoje. 4013 Elektros paskirstymo ir pardavimo bei 4022 Dujinio kuro paskirstymo ir pardavimo dujotiekiais ekonomines veiklos rusims buvo skaiciuoti CR2 ir min HHI5 rodikliai, nes tyrimo autoriai disponavo tik dvieju stambiausiu imoniu (dominuojanciu atitinkamoje ukio sakoje) apyvartu duomenimis, gautais is kitu saltiniu (NASDAQ 2009; Verslo zinios 2009; VST 2009).

Remiantis 2006 m. imoniu statistiniais duomenimis, nustatyta, kad 18-oje detaliuju 4-iu zenklu lygio ekonomines veiklos rusiu (is 21 atrinktos tyrimui) penkioms stambiausioms imonems tenka nemaziau nei 40 proc. viso pardavimo apimties (CR5 [greater than or equal to] 0,4), todel atitinkamos ukio sakos gali buti laikomos oligopolinemis. Atlikta statistiniu duomenu analize leidzia teigti, kad bent 26,2 proc. viso Lietuvos imoniu pardavimo apimties 2006 m. teko labai koncentruotoms oligopolinems ukio sakoms; jose sukurta bent 25,1 proc. visu imoniu sukurtos pridetines vertes, tai sudaro apie 11,0 proc. salies metinio BVP veikusiomis kainomis.

Ypac koncentruotomis laikytinos pieno ir alaus pramones, pagrindiniu chemikalu gamyba, elektros ir dujinio kuro paskirstymas ir pardavimas, maisto, gerimu ir tabako didmenine prekyba, telekomunikaciju sektorius ir piniginis tarpininkavimas--siu ukio saku CR5 rodiklis virsija 80 proc. Tai reiskia, kad sakoje visiskai dominuoja ne daugiau nei penki verslo subjektai. Tarp minetu ukio saku kiek palankesne konkurencine aplinka turetu buti pieniniu veikloje ir suriu gamyboje, telekomunikaciju ir piniginio tarpininkavimo sektoriuose--tai liudija santykinai nedideli min HHI5 rodikliai, atspindintys keliu panasaus pajegumo imoniu egzistavima. Dideles minimalaus HHI reiksmes alaus pramoneje, elektros bei duju perdavimo ir paskirstymo sektoriuose byloja apie galima duopolija ar monopolijai artima ukio sakos struktura.

Gana auksta gamybos koncentracija budinga mesos ir naminiu pauksciu mesos pramonems, automobiliu degalu mazmeninei rinkai, buitines elektronikos ir kompiuterines technikos didmeninei bei maisto produktu mazmeninei prekybai (CR5 [greater than or equal to] 0,6). Tarp minetu ukio saku palankesne konkurencine aplinka yra mesos gamybos, paruosimo ir konservavimo, naminiu pauksciu mesos ir kitos mesos produktu gamybos bei kompiuteriu, ju periferines ir programines irangos didmenines prekybos sektoriuose, kuriuose min HHI5 rodiklis artimas 0,1. Automagistraliu, keliu tiesimo, aerodromu ir sporto irenginiu statybos, farmacijos prekiu ir chemijos produktu didmenines prekybos ekonomines veiklos yra silpnai koncentruotos oligopolijos, artimos monopolinei konkurencijai. Socialiniu poziuriu reiksminga neigiama visuomenini poveiki turi beveik visoje atskiru maisto produktu vertes grandineje vyraujanti oligopolija: maisto produktu (pieno ir suriu, mesos ir paukstienos) gamyba, didmenine ir mazmenine maisto produktu prekyba--tokiomis salygomis labiausiai nukencia pirminiu zemes ukio produktu gamintojai (zemes ukio veiklos subjektai), turintys taikytis su didesne rinkos galia disponuojanciu perdirbeju reikalavimais; taip pat galutiniai maisto produktu vartotojai, isigyjantys prekiu, kuriu kainos strukturoje dominuoja koncentruotu perdirbeju bei didmeniniu ir mazmeniniu pardaveju marzos. Neefektyvi ir akivaizdziai juntama vartotojus slegianti kainodara budinga ir elektros bei duju paskirstymui, taip pat mazmeninei degalu rinkai. Visu isvardytu socialiai jautriu ukio saku produkcijos paklausa paprastai yra neelastinga, todel nepagristai aukstos kainos veikia visus vartotoju sluoksnius, o skaudziausias poveikis tenka maziausiomis pajamomis disponuojantiems salies gyventojams.

Pazymetina, kad statistiniai duomenys paneigia straipsnio autoriu isankstine nuomone del galimos verslo koncentracijos ir oligopolines ukio strukturos bendrosios pastatu statybos ir inzineriniu statiniu statybos, varikliniu transporto priemoniu pardavimo ir kroviniu vezimo keliais ekonomines veiklos rusyse--remiantis atliktais skaiciavimais, sios ukio sakos priskirtinos monopolinei konkurencijai.

5. Isvados

Straipsnyje atlikta glausta oligopolijos teoriniu modeliu analize, teoriniu lygmeniu apibudintas verslo koncentracijos ir keliu imoniu dominavimo rinkoje ar ukio sakoje poveikis konkurencinei aplinkai bei vartotoju gerovei. Remiantis sudaryta tyrimo metodika ir pasirinktais kiekybiniais koncentracijos matavimo rodikliais, atliktas verslo koncentracijos pagrindiniuose Lietuvos pramones, prekybos ir paslaugu sektoriuose empirinis tyrimas. Apibendrinant verslo koncentracijos ir oligopolijos teoriniu koncepciju analizes bei praktinio tyrimo rezultatus, daromos sios isvados:

1. Vartotoju atzvilgiu neefektyvi pusiausvyra teoriniuose oligopolijos modeliuose bei praktikoje nuolat pasitaikantys nesaziningos konkurencijos, veiksmu derinimo ir piktnaudziavimo dominuojancia padetimi atvejai leidzia motyvuotai laikyti oligopolija viena neefektyviausiu rinkos strukturu ir pagrindzia verslo koncentracijos Lietuvos ekonomikoje kompleksinio tyrimo poreiki ir butinuma.

2. Mokslineje literaturoje vengiama vienareiksmiskai nustatyti minimalia stambiausiu imoniu uzimama rinkos dali, kad rinka butu laikoma oligopoline. Praktikoje konkurencine prieziura vykdancios valdzios institucijos, vertindamos rinkos koncentracija bei priimdamos sprendima leisti verslo subjektams vykdyti susijungima, atsizvelgia i koncentracijos laipsnio arba Herfindahl-Hirschman indekso reiksmes.

3. Kaip kriterijus verslo koncentracijai kiekybiskai ivertinti ir oligopolinems ukio sakoms isskirti, pasirenkamas penkiu stambiausiu imoniu pardavimo santykines dalies rodiklis--koncentracijos laipsnis CR5; taip pat skaiciuojamas minimalus Herfindahl-Hirschman indeksas (min HHI5), apibudinantis pardavimo pasiskirstymo tarp penkiu didziausiu imoniu netolyguma. Kiekybiniai koncentracijos matavimo rodikliai pritaikomi Statistikos departamento ekonomines veiklos rusiu klasifikatoriaus 4-iu zenklu lygio (detaliosioms) ekonomines veiklos rusims--sis verslo klasifikavimo detalumas yra artimas ukio sakai ir pasirenkamas kaip tinkamas verslo koncentracijai vertinti.

4. I styrus verslo koncentracija pagrindiniuose Lietuvos pramones, prekybos ir paslaugu sektoriuose, nustatyta, kad, oligopolijos mastai Lietuvos ekonomikoje yra reiksmingi: remiantis 2006 m. statistiniais duomenimis, bent 26,2 proc. visu salies imoniu pardavimo pajamu teko labai koncentruotoms oligopolinems ukio sakoms; jose sukurta bent 25,1 proc. visu imoniu sukurtos pridetines vertes, tai sudaro apie 11,0 proc. salies metinio BVP. Platus koncentruotu ukio saku spektras, jose veikianciu stambiu verslo subjektu sprendimu poveikis konkurentams, susijusioms ukio sakoms ir galutiniams prekiu ar paslaugu vartotojams leidzia daryti prielaidas apie ne itin palankias konkurencines salygas visoje salies ekonomikoje, taciau tikslesnes isvados siuo klausimu sietinos su tolesniais tyrimais.

5. Ypac koncentruotomis laikytinos pieno ir alaus pramones, pagrindiniu chemikalu gamyba, elektros ir dujinio kuro paskirstymas ir pardavimas, maisto, gerimu ir tabako didmenine prekyba, telekomunikaciju sektorius, piniginis tarpininkavimas--siose ukio sakose visiskai dominuoja ne daugiau nei penki verslo subjektai. Socialiniu poziuriu reiksminga neigiama poveiki vartotojams turi atskiru maisto produktu gamyboje vyraujanti oligopolija, koncentruota didmenine ir mazmenine maisto produktu prekyba; platu vartotoju sluoksni slegianti kainodara taip pat budinga elektros ir duju paskirstymui bei mazmeninei degalu rinkai.

Atlikto empirinio tyrimo ribotumas ir pagrindiniai sunkumai siejami su statistiniu duomenu prieinamumu, taip pat su ekonomines veiklos rusiu (bet ne prekiu ar paslaugu rinku), kaip dimensijos verslo koncentracijai tirti, pasirinkimu. Si dimensija uztikrina aisku ekonominiu veiklu klasifikavima ir imoniu priskyrima konkreciai ukio sakai, taciau neleidzia ivertinti eksportuojamos ir importuojamos produkcijos poveikio verslo koncentracijai. Tolesni tyrimai galetu buti siejami su verslo koncentracijos daugiametes raidos analize ir kitimo veiksniu nustatymu, verslo koncentracijos atskirose ukio sakose poveikio susijusioms ukio sakoms ir galutiniams vartotojams analize, verslo koncentracijos prekiu ar paslaugu rinkos ribose vertinimu.

Received 21 January 2009; accepted 5 June 2009

Iteikta 2009-01-21; priimta 2009-06-05

Literatura

Aiginger, K. 2000. Specialisation of European manufacturing, Austrian Economics Quarterly 2: 81-92.

Aiginger, K.; Davies, S. W. 2004. Industrial specialisation and geographic concentration: two sides of the same coin? Not for the European Union, Journal of Applied Economics 7(2): 231-248.

Atkinson, B.; Livesey, F.; Milward, B. 1998. Applied Economics. London: Macmillan Press. 496 p. ISBN 0-333-67382-4.

Carlton, D. W; Perloff, J. M. 2005. Modern Industrial Organization. Fourth Edition. Berkeley: University of California. 822 p. ISBN-0-321-22341-1.

Case, K. E.; Fair, R. C. 1989. Principles of Economics. New Jersey: Prentice Hall. 1025 p. ISBN 0-13-223546-3.

Ekelund, R. B.; Tollison, R. D. 1986. Economics. Toronto: Little, Brown and Company. 872 p. ISBN 0-316-23123-1.

Friedman, J. W. 1969. On experimental research in oligopoly, Review of Economic Studies 36(108): 399-415. doi:10.2307/2296467

Friedman, J. W. 1971. A Noncooperative view of oligopoly, International Economic Review 12(1): 106-122. doi:10.2307/2525500

Ginevicius, R.; Cirba, S. 2007. Determining market concentration, Journal of Business Economics and Management 7(1): 3-10.

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2008a. Application of game theory for doupoly market analysis, Journal of Business Economics and Management 9(3): 207-217. doi:10.3846/1611-1699.2008.9.207-217

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2008b. Optimali rinkos struktura: laisva konkurencija ir vartotoju suverenumas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(4): 306-312.

Ginevicius, R.; Paliulis, N. K.; Chlivickas, E.; Merkevicius, J. 2006. XXI amziaus issukiai: organizaciju ir visuomenes pokyciai [The 21st century challenges: organizations and society changes]. Vilnius: Technika. 548 p. ISBN 9955-28-057-3.

Hyman, D. 1992. Economics. Second Edition. Boston: Irwin. 1040 p. ISBN 0-256-08381-9.

Jacobson, D.; Andreosso-O'Callaghan, B. 1996. Industrial Economics and Organization. A European Perspective. London: McGraw-Hill Publishing. 367 p. ISBN 0-07-707889-6.

Konkurencijos taryba [interaktyvus]. 2009. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos metines ataskaitos 2004-2008. Prieiga per interneta: <http://www.konkuren.ltindex.php?show=ataskaitos>.

Koons, R. C. 1992. Doxastic paradox and reputation in iterated games, in Proceedings of the 4th Conference on Theoretical Aspects of Reasoning about Knowledge, 60-72. San Francisco: Morgan Kaufmann Publishers. ISBN 1-55860-243-9.

Lietuvos Respublikos konkurencijos istatymas. 1999. Valstybes zinios, 30-856.

Mansfield, E. 1985. Microeconomics: Theory and Applications. Fifth Edition. New York: W. W. Norton & Company. 590 p. ISBN 0-393-95397-1.

NASDAQ [interaktyvus]. 2009. Vertybiniu popieriu birza NASDAQ OMX Vilnius ir Baltijos saliu VP rinka. Prieiga per interneta: <http://www. nasdaqomxbaltic com>.

Rasmusen, E. 2006. Games and Information. An Introduction to Game Theory. Forth Edition. Oxford: Blackwell Publishers. 484 p ISBN 978-1-4051-3666-2.

Saloner, G.; Shepard, A.; Podolny, J. 2001. Strategic Management. New York: John Wiley & Sons. 442 p. ISBN 0-471-38071-7.

Samuelson, P. A.; Nordhaus, W. D. 1989. Microeconomics. 13th Edition. New York: McGraw-Hill. 658 p. ISBN 0-07-054878-1.

Shapiro, M. M. 1985. Foundations of the Market-Price System. Boston: University Press of America. 396 p. ISBN 0-8191-4543-2.

Skominas, V. 2000. Mikroekonomika. Vilnius: Enciklopedija. 415 p. ISBN 9986-433-24-X.

Statistikos departamentas [interaktyvus]. 2009. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes. Prieiga per interneta: <http://www.stat.gov lt/lt/>.

Verslo zinios [interaktyvus] 2009. Bendroviu rezultatai. Prieiga per interneta <http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleList=1&Type=4>.

Von Neumann, J.; Morgenstern, O. 1953. Theory of Games and Economic Behavior. Third Edition. London: Oxford University Press. 641 p.

VST [interaktyvus] 2009. AB "VST" 2006 m. finansine atskaitomybe. Prieiga per interneta: <http://www.vst.lt/index php/investuotojams/metines_ataskaitos/808>.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 472.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1(4): 141-148

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] Prieiga per interneta: <http://io.economicus.ru>

doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.191-203

Romualdas GINEVICIUS. Prof. Dr Habil., Head of the Department of Enterprise Economics and Management, construction engineer and economist. The author of more than 350 research papers and over 20 scientific books; Editor-in-chief of the 'Journal of Business Economics and Management' (located in ISI database 'Web of Science') and the Journal 'Business: Theory and Practice'. Research interests: organization theory, complex quantitative evaluation of social processes and phenomena.

Algirdas KRIVKA. PhD student at Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Department of Economics and Management of Enterprises. Research interests: market structures, oligopoly, competitive strategies.

Romualdas Ginevicius (1), Algirdas Krivka (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mails: (1) romualdas.ginevicius@adm.vgtu.lt; (2) vvfievk@vv.vgtu.lt

Romualdas Ginevicius (1), Algirdas Krivka (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) romualdas.ginevicius@adm.vgtu.lt; (2) vvfievk@vv.vgtu.lt

1 lentele. Tiriamu 2-ju zenklu lygio nefinansines ekonomines veiklos
rusiu imoniu 2006 m. veiklos rodikliai (Statistikos departamentas 2009)

Table 1. The performance of enterprises of 2-digit level non-financial
economic activities under research in 2006 (Statistikos departamentas
2009)

 Imoniu
 skaicius,
 iskaitant
 fizinius Apyvarta, Apyvartos
Ekonomines veiklos rusys asmenis tukst. Lt struktura

Is viso pagal ekonomines 146 000 170 167 286
 veiklas
02. Miskininkyste, medienos 1292 671 647 0,4 %
 ruosa ir susijusiu
 paslaugu veikla
05. Zvejyba, zuvu auginimas 188 237 466 0,1 %
 ir susijusiu paslaugu
 veikla
10. Akmens angliu ir 22 100 716 0,1 %
 rusvuju angliu kasyba;
 durpiu gavyba
11. Nevalytos naftos ir 7 263 084 0,2 %
 gamtiniu duju gavyba;
 paslaugu veikla, budinga
 naftos ir duju gavybai,
 isskyrus zvalgyba
14. Kita kasyba ir karjeru 44 280 300 0,2 %
 eksploatavimas

15. Maisto produktu ir 1324 8 490 604 5,0 %
 gerimu gamyba
16. Tabako gaminiu gamyba 1
17. Tekstiles gaminiu 829 1 255 930 0,7 %
 gamyba
18. Drabuziu siuvimas 2238 1 238 368 0,7 %
 (gamyba) kailiu
 isdirbimas ir dazymas
19. odu rauginimas ir 186 119 346 0,1 %
 isdirbimas; lagaminu,
 rankiniu, balno reikmenu,
 pakinktu ir avalynes
 gamyba
20. Medienos bei medienos 4525 2 797 269 1,6 %
 ir kamstienos gaminiu,
 isskyrus baldus, gamyba;
 gaminiu is siaudu ir
 pynimo medziagu gamyba
21. Plausienos, popieriaus 87 433 515 0,3 %
 ir popieriaus gaminiu
 gamyba
22. Leidyba, spausdinimas 1621 1 273 519 0,7 %
 ir irasytu laikmenu
 tirazavimas
23. Kokso, rafinuotu 3
 naftos produktu ir
 branduolinio kuro gamyba
24. Chemikalu ir chemijos 119 2 826 333 1,7 %
 pramones gaminiu gamyba
25. Guminiu ir plastikiniu 390 2 196 534 1,3 %
 dirbiniu gamyba
26. Kitu nemetalo 941 1 764 275 1,0 %
 mineraliniu produktu
 gamyba
27. Pagrindiniu metalu 35 74 026 0,0 %
 gamyba
28. Metalo gaminiu, 1426 2 028 720 1,2 %
 isskyrus masinas ir
 irenginius, gamyba
30. Istaigos irangos ir 39 89 195 0,1 %
 kompiuteriu gamyba
31. Kitu, niekur kitur 271 987 221 0,6 %
 nepriskirtu, elektros
 masinu ir aparaturos
 gamyba
32. Radijo, televizijos ir 65 797 186 0,5 %
 rysiu irangos bei
 aparaturos gamyba
33. Medicinos, tiksliuju 290 435 241 0,3 %
 ir optiniu prietaisu,
 ivairiu tipu laikrodziu
 gamyba
34. Varikliniu transporto 33 420 930 0,2 %
 priemoniu, priekabu ir
 puspriekabiu gamyba
35. Kitos transporto 152 928 956 0,5 %
 irangos gamyba
36. Baldu gamyba; kita, 1970 2 392 244 1,4 %
 niekur kitur nepriskirta,
 gamyba
37. Antrinis perdirbimas 69 474 684 0,3 %
40. Elektros, duju, garo ir 188 6 468 599 3,8 %
 karsto vandens tiekimas
41. Vandens rinkimas, 86 365 734 0,2 %
 valymas ir paskirstymas
45. Statyba 17 585 14 011 828 8,2 %
50. Varikliniu transporto 7420 13 405 496 7,9 %
 priemoniu ir motociklu
 pardavimas, technine
 prieziura ir remontas;
 automobiliu degalu
 mazmenine prekyba
51. Didmenine ir komisine 7084 38 774 771 22,8 %
 prekyba, isskyrus prekyba
 variklinemis transporto
 priemonemis ir
 motociklais
52. Mazmenine prekyba, 38 082 18 987 066 11,2 %
 isskyrus varikliniu
 transporto priemoniu ir
 motociklu prekyba;
 asmeniniu ir namu ukio
 reikmenu taisymas
55. Viesbuciai ir 3742 1 642 662 1,0 %
 restoranai
60. Sausumos transportas; 4579 8 272 575 4,9 %
 transportavimas
 vamzdynais
61. Vandens transportas 28 493 334 0,3 %
62. oro transportas 15 391 867 0,2 %
63. Papildomoji ir 1899 4 476 890 2,6 %
 pagalbine transporto
 veikla; kelioniu agenturu
 veikla
64. Pastas ir 377 3 329 751 2,0 %
 telekomunikacijos
70. Nekilnojamojo turto 13 528 4 028 876 2,4 %
 operacijos
71. Masinu ir irenginiu be 1080 527 659 0,3 %
 operatoriaus ir asmeniniu
 bei namu ukio reikmenu
 nuoma
72. Kompiuteriai ir su 1490 1 007 961 0,6 %
 jais susijusi veikla
73. Moksliniai tyrimai ir 119 71 345 0,0 %
 bandomoji veikla
74. Kita verslo veikla 11 545 4 676 543 2,7 %
80. Svietimas 2954 255 730 0,2 %
85. Sveikatos prieziura ir 2831 436 902 0,3 %
 socialinis darbas
90. Nuoteku ir atlieku 179 631 953 0,4 %
 salinimo, sanitariniu
 salygu uztikrinimo ir
 panasi veikla
92. Poilsio organizavimo, 2280 1 318 849 0,8 %
 kulturine ir sportine
 veikla
93. Kita aptarnavimo veikla 10 348 397 198 0,2 %

 Pridetine
 verte
 gamybos Pridetines Dirbancuiju
 kainomis, vertes skaicius,
Ekonomines veiklos rusys tukst. Lt struktura asmenys

Is viso pagal ekonomines 36 283 490 1002 400
 veiklas
02. Miskininkyste, medienos 295 397 0,8 % 10 571
 ruosa ir susijusiu
 paslaugu veikla
05. Zvejyba, zuvu auginimas 42 303 0,1 % 1804
 ir susijusiu paslaugu
 veikla
10. Akmens angliu ir 45 551 0,1 % 1380
 rusvuju angliu kasyba;
 durpiu gavyba
11. Nevalytos naftos ir 170 665 0,5 % 459
 gamtiniu duju gavyba;
 paslaugu veikla, budinga
 naftos ir duju gavybai,
 isskyrus zvalgyba
14. Kita kasyba ir karjeru 126 192 0,3 % 1611
 eksploatavimas

15. Maisto produktu ir 1 831 113 5,0 % 51 395
 gerimu gamyba
16. Tabako gaminiu gamyba .. ..
17. Tekstiles gaminiu 403 284 1,1 % 17 984
 gamyba
18. Drabuziu siuvimas 541 848 1,5 % 32 278
 (gamyba) kailiu
 isdirbimas ir dazymas
19. odu rauginimas ir 43 803 0,1 % 1820
 isdirbimas; lagaminu,
 rankiniu, balno reikmenu,
 pakinktu ir avalynes
 gamyba
20. Medienos bei medienos 740 218 2,0 % 33 057
 ir kamstienos gaminiu,
 isskyrus baldus, gamyba;
 gaminiu is siaudu ir
 pynimo medziagu gamyba
21. Plausienos, popieriaus 99 794 0,3 % 2269
 ir popieriaus gaminiu
 gamyba
22. Leidyba, spausdinimas 398 269 1,1 % 12 118
 ir irasytu laikmenu
 tirazavimas
23. Kokso, rafinuotu .. ..
 naftos produktu ir
 branduolinio kuro gamyba
24. Chemikalu ir chemijos 515 493 1,4 % 6056
 pramones gaminiu gamyba
25. Guminiu ir plastikiniu 531 623 1,5 % 9517
 dirbiniu gamyba
26. Kitu nemetalo 624 565 1,7 % 11 937
 mineraliniu produktu
 gamyba
27. Pagrindiniu metalu 28 494 0,1 % 923
 gamyba
28. Metalo gaminiu, 584 532 1,6 % 18 413
 isskyrus masinas ir
 irenginius, gamyba
30. Istaigos irangos ir 13 592 0,0 % 406
 kompiuteriu gamyba
31. Kitu, niekur kitur 294 792 0,8 % 6566
 nepriskirtu, elektros
 masinu ir aparaturos
 gamyba
32. Radijo, televizijos ir 128 680 0,4 % 5751
 rysiu irangos bei
 aparaturos gamyba
33. Medicinos, tiksliuju 166 187 0,5 % 3979
 ir optiniu prietaisu,
 ivairiu tipu laikrodziu
 gamyba
34. Varikliniu transporto 62 453 0,2 % 1181
 priemoniu, priekabu ir
 puspriekabiu gamyba
35. Kitos transporto 309 736 0,9 % 7195
 irangos gamyba
36. Baldu gamyba; kita, 670 726 1,8 % 28 376
 niekur kitur nepriskirta,
 gamyba
37. Antrinis perdirbimas 61 617 0,2 % 1679
40. Elektros, duju, garo ir 1 980 634 5,5 % 19 352
 karsto vandens tiekimas
41. Vandens rinkimas, 232 151 0,6 % 6026
 valymas ir paskirstymas
45. Statyba 4 374 138 12,1 % 124 841
50. Varikliniu transporto 1 352 280 3,7 % 46 871
 priemoniu ir motociklu
 pardavimas, technine
 prieziura ir remontas;
 automobiliu degalu
 mazmenine prekyba
51. Didmenine ir komisine 4 269 925 11,8 % 78 637
 prekyba, isskyrus prekyba
 variklinemis transporto
 priemonemis ir
 motociklais
52. Mazmenine prekyba, 2 610 547 7,2 % 143 491
 isskyrus varikliniu
 transporto priemoniu ir
 motociklu prekyba;
 asmeniniu ir namu ukio
 reikmenu taisymas
55. Viesbuciai ir 568 344 1,6 % 38 626
 restoranai
60. Sausumos transportas; 2 647104 7,3 % 66 172
 transportavimas
 vamzdynais
61. Vandens transportas 215 654 0,6 % 1780
62. oro transportas 48 558 0,1 % 829
63. Papildomoji ir 928 384 2,6 % 16 780
 pagalbine transporto
 veikla; kelioniu agenturu
 veikla
64. Pastas ir 1 443 749 4,0 % 16 371
 telekomunikacijos
70. Nekilnojamojo turto 2 008 121 5,5 % 30 833
 operacijos
71. Masinu ir irenginiu be 205 081 0,6 % 3573
 operatoriaus ir asmeniniu
 bei namu ukio reikmenu
 nuoma
72. Kompiuteriai ir su 351 591 1,0 % 7497
 jais susijusi veikla
73. Moksliniai tyrimai ir 30 509 0,1 % 736
 bandomoji veikla
74. Kita verslo veikla 2 027 258 5,6 % 58 755
80. Svietimas 128 114 0,4 % 6872
85. Sveikatos prieziura ir 226 406 0,6 % 14 483
 socialinis darbas
90. Nuoteku ir atlieku 333 730 0,9% 11 297
 salinimo, sanitariniu
 salygu uztikrinimo ir
 panasi veikla
92. Poilsio organizavimo, 419 391 1,2 % 8 469
 kulturine ir sportine
 veikla
93. Kita aptarnavimo veikla 167 961 0,5 % 16 446

 Imoniu
 Imoniu skaicius,
 skaicius, 1000 ir
 500-999 daugiau
Ekonomines veiklos rusys darbuotojai darbuotoju

Is viso pagal ekonomines 86 40
 veiklas
02. Miskininkyste, medienos .. ..
 ruosa ir susijusiu
 paslaugu veikla
05. Zvejyba, zuvu auginimas 1 ..
 ir susijusiu paslaugu
 veikla
10. Akmens angliu ir .. ..
 rusvuju angliu kasyba;
 durpiu gavyba
11. Nevalytos naftos ir .. ..
 gamtiniu duju gavyba;
 paslaugu veikla, budinga
 naftos ir duju gavybai,
 isskyrus zvalgyba
14. Kita kasyba ir karjeru .. ..
 eksploatavimas

15. Maisto produktu ir 12 5
 gerimu gamyba
16. Tabako gaminiu gamyba 1 ..
17. Tekstiles gaminiu 5 2
 gamyba
18. Drabuziu siuvimas 2 3
 (gamyba) kailiu
 isdirbimas ir dazymas
19. odu rauginimas ir .. ..
 isdirbimas; lagaminu,
 rankiniu, balno reikmenu,
 pakinktu ir avalynes
 gamyba
20. Medienos bei medienos 4
 ir kamstienos gaminiu,
 isskyrus baldus, gamyba;
 gaminiu is siaudu ir
 pynimo medziagu gamyba
21. Plausienos, popieriaus .. ..
 ir popieriaus gaminiu
 gamyba
22. Leidyba, spausdinimas 1 ..
 ir irasytu laikmenu
 tirazavimas
23. Kokso, rafinuotu .. 1
 naftos produktu ir
 branduolinio kuro gamyba
24. Chemikalu ir chemijos .. 2
 pramones gaminiu gamyba
25. Guminiu ir plastikiniu 1 ..
 dirbiniu gamyba
26. Kitu nemetalo 1 ..
 mineraliniu produktu
 gamyba
27. Pagrindiniu metalu .. ..
 gamyba
28. Metalo gaminiu, 2
 isskyrus masinas ir
 irenginius, gamyba
30. Istaigos irangos ir .. ..
 kompiuteriu gamyba
31. Kitu, niekur kitur .. 1
 nepriskirtu, elektros
 masinu ir aparaturos
 gamyba
32. Radijo, televizijos ir 2 1
 rysiu irangos bei
 aparaturos gamyba
33. Medicinos, tiksliuju 1 ..
 ir optiniu prietaisu,
 ivairiu tipu laikrodziu
 gamyba
34. Varikliniu transporto .. ..
 priemoniu, priekabu ir
 puspriekabiu gamyba
35. Kitos transporto 2 1
 irangos gamyba
36. Baldu gamyba; kita, 8 ..
 niekur kitur nepriskirta,
 gamyba
37. Antrinis perdirbimas .. ..
40. Elektros, duju, garo ir 5 5
 karsto vandens tiekimas
41. Vandens rinkimas, 2 ..
 valymas ir paskirstymas
45. Statyba 8 1
50. Varikliniu transporto 1 1
 priemoniu ir motociklu
 pardavimas, technine
 prieziura ir remontas;
 automobiliu degalu
 mazmenine prekyba
51. Didmenine ir komisine 1 2
 prekyba, isskyrus prekyba
 variklinemis transporto
 priemonemis ir
 motociklais
52. Mazmenine prekyba, 3 7
 isskyrus varikliniu
 transporto priemoniu ir
 motociklu prekyba;
 asmeniniu ir namu ukio
 reikmenu taisymas
55. Viesbuciai ir 2 1
 restoranai
60. Sausumos transportas; 4 2
 transportavimas
 vamzdynais
61. Vandens transportas 2
62. oro transportas 1
63. Papildomoji ir 2
 pagalbine transporto
 veikla; kelioniu agenturu
 veikla
64. Pastas ir 1 2
 telekomunikacijos
70. Nekilnojamojo turto
 operacijos
71. Masinu ir irenginiu be
 operatoriaus ir asmeniniu
 bei namu ukio reikmenu
 nuoma
72. Kompiuteriai ir su
 jais susijusi veikla
73. Moksliniai tyrimai ir
 bandomoji veikla
74. Kita verslo veikla 6 2
80. Svietimas
85. Sveikatos prieziura ir
 socialinis darbas
90. Nuoteku ir atlieku 1
 salinimo, sanitariniu
 salygu uztikrinimo ir
 panasi veikla
92. Poilsio organizavimo, 1
 kulturine ir sportine
 veikla
93. Kita aptarnavimo veikla 1

2 lentele. Tiriamu 2-ju zenklu lygio finansinio tarpininkavimo
ekonomines veiklos rusiu imoniu 2006 m. veiklos rodikliai
(Statistikos departamentas 2009)

Table 2. The performance of enterprises of 2-digit level financial
intermediation economic activities under research in 2006
(Statistikos departamentas 2009)

 Imoniu
 skaicius,
 iskaitant Produkcijos
 fizinius verte,
Ekonomines veiklos rusys asmenis tukst. Lt

65 Finansinis tarpininkavimas, 252 2 884 411
isskyrus draudimo ir pensiju
lesu kaupima

66 Draudimo ir pensiju lesu, 53 583 607
isskyrus privalomaji
socialini draudima, kaupimas

67 Pagalbine finansinio 234 225 896
tarpininkavimo veikla

 Pridetine
 verte gamybos Dirbanciuju
 kainomis, skaicius,
Ekonomines veiklos rusys tukst. Lt asmenys

65 Finansinis tarpininkavimas, 1 951 937 10 659
isskyrus draudimo ir pensiju
lesu kaupima

66 Draudimo ir pensiju lesu, 288 942 4925
isskyrus privalomaji
socialini draudima, kaupimas

67 Pagalbine finansinio 145 127 1903
tarpininkavimo veikla

3 lentele. 4-iu zenklu lygio ekonomines veiklos rusiu atrankos pavyzdys

Table 3. The example of 4-digit level economic activities selection

 Imoniu
 skaicius,
 iskaitant
 fizinius Apyvarta,
Ekonomines veiklos rusys asmenis tukst. Lt

15 Maisto produktu ir gerimu gamyba 1324 8 490 604
1511 Mesos gamyba, paruosimas ir 125 732 893
 konservavimas
1512 Naminiu pauksciu mesos gamyba, 7 44 341
 paruosimas ir konservavimas
1513 Naminiu pauksciu mesos ir kitos 84 830 210
 mesos produktu gamyba
1520 Zuvu ir zuvu produktu paruosimas, 76 700 696
 perdirbimas ir konservavimas
1531 Bulviu paruosimas, perdirbimas ir 4 715
 konservavimas
1532 Vaisiu, uogu ir darzoviu sulciu 198 51 433
 gamyba
1533 Kitu, niekur kitur nepriskirtu, 23 74 327
 vaisiu, uogu ir darzoviu paruosimas,
 perdirbimas ir konservavimas
1541 Nevalyto aliejaus ir riebalu gamyba 5 1 857
1551 Pieniniu veikla ir suriu gamyba 24 1 964 932
1552 Valgomuju ledu gamyba 9 67 333
1571 Paruostu pasaru ukio gyvuliams 18 445 946
 gamyba
1572 Paruosto edalo naminiams 4 415 864
 gyvuneliams gamyba
1581 Duonos gamyba; svieziu konditerijos 314 558 754
 kepiniu ir pyragaiciu gamyba
1582 Dziuvesiu ir sausainiu gamyba; 135 119 465
 ilgai issilaikanciu konditerijos kepiniu
 ir pyragaiciu gamyba
1583 Cukraus gamyba 3 265 828
1584 Kakavos, sokolado ir cukraus 23 473 289
 saldumynu gamyba
1585 Makaronu, vermiseliu, kuskuso ir 20 45 844
 panasiu miltiniu produktu gamyba
1587 Uzgardu ir pagardu gamyba 16 92 474
1589 Kitu, niekur kitur nepriskirtu, 16 38 278
 maisto produktu gamyba
1591 Distiliuotu alkoholiniu gerimu 3 185 729
 gamyba
1596 Alaus gamyba 63 724 895
1597 Salyklo gamyba 5 42 857
1598 Mineralinio vandens ir gaiviuju 36 132 570
 gerimu gamyba

 Apyvartos
 santykine Pridetine
 dalis 2-ju verte
 zenklu lygio gamybos
 ekonomineje kainomis,
Ekonomines veiklos rusys veikloje tukst. Lt

15 Maisto produktu ir gerimu gamyba 1 831 113
1511 Mesos gamyba, paruosimas ir 8,6 % 61 034
 konservavimas
1512 Naminiu pauksciu mesos gamyba, 0,5 % 3 364
 paruosimas ir konservavimas
1513 Naminiu pauksciu mesos ir kitos 9,8 % 137 913
 mesos produktu gamyba
1520 Zuvu ir zuvu produktu paruosimas, 8,3 % 115 301
 perdirbimas ir konservavimas
1531 Bulviu paruosimas, perdirbimas ir 0,0 % 90
 konservavimas
1532 Vaisiu, uogu ir darzoviu sulciu 0,6 % 9 987
 gamyba
1533 Kitu, niekur kitur nepriskirtu, 0,9 % 15 026
 vaisiu, uogu ir darzoviu paruosimas,
 perdirbimas ir konservavimas
1541 Nevalyto aliejaus ir riebalu gamyba 0,0 % 335
1551 Pieniniu veikla ir suriu gamyba 23,1 % 447 263
1552 Valgomuju ledu gamyba 0,8 % 21 138
1571 Paruostu pasaru ukio gyvuliams 5,3 % 55 468
 gamyba
1572 Paruosto edalo naminiams 4,9 % 76 255
 gyvuneliams gamyba
1581 Duonos gamyba; svieziu konditerijos 6,6 % 172 242
 kepiniu ir pyragaiciu gamyba
1582 Dziuvesiu ir sausainiu gamyba; 1,4 % 30 839
 ilgai issilaikanciu konditerijos kepiniu
 ir pyragaiciu gamyba
1583 Cukraus gamyba 3,1 % 58 312
1584 Kakavos, sokolado ir cukraus 5,6 % 115 582
 saldumynu gamyba
1585 Makaronu, vermiseliu, kuskuso ir 0,5 % 16 728
 panasiu miltiniu produktu gamyba
1587 Uzgardu ir pagardu gamyba 1,1 % 22 285
1589 Kitu, niekur kitur nepriskirtu, 0,5 % 7 192
 maisto produktu gamyba
1591 Distiliuotu alkoholiniu gerimu 2,2 % 50 497
 gamyba
1596 Alaus gamyba 8,5 % 260 379
1597 Salyklo gamyba 0,5 % 7 993
1598 Mineralinio vandens ir gaiviuju 1,6 % 29 333
 gerimu gamyba

 Pridetines
 vertes
 santykine
 dalis 2-ju
 zenklu lygio
 ekonomineje
Ekonomines veiklos rusys veikloje

15 Maisto produktu ir gerimu gamyba
1511 Mesos gamyba, paruosimas ir 3,3 %
 konservavimas
1512 Naminiu pauksciu mesos gamyba, 0,2 %
 paruosimas ir konservavimas
1513 Naminiu pauksciu mesos ir kitos 7,5 %
 mesos produktu gamyba
1520 Zuvu ir zuvu produktu paruosimas, 6,3 %
 perdirbimas ir konservavimas
1531 Bulviu paruosimas, perdirbimas ir 0,0 %
 konservavimas
1532 Vaisiu, uogu ir darzoviu sulciu 0,5 %
 gamyba
1533 Kitu, niekur kitur nepriskirtu, 0,8 %
 vaisiu, uogu ir darzoviu paruosimas,
 perdirbimas ir konservavimas
1541 Nevalyto aliejaus ir riebalu gamyba 0,0 %
1551 Pieniniu veikla ir suriu gamyba 24,4 %
1552 Valgomuju ledu gamyba 1,2 %
1571 Paruostu pasaru ukio gyvuliams 3,0 %
 gamyba
1572 Paruosto edalo naminiams 4,2 %
 gyvuneliams gamyba
1581 Duonos gamyba; svieziu konditerijos 9,4 %
 kepiniu ir pyragaiciu gamyba
1582 Dziuvesiu ir sausainiu gamyba; 1,7 %
 ilgai issilaikanciu konditerijos kepiniu
 ir pyragaiciu gamyba
1583 Cukraus gamyba 3,2 %
1584 Kakavos, sokolado ir cukraus 6,3 %
 saldumynu gamyba
1585 Makaronu, vermiseliu, kuskuso ir 0,9 %
 panasiu miltiniu produktu gamyba
1587 Uzgardu ir pagardu gamyba 1,2 %
1589 Kitu, niekur kitur nepriskirtu, 0,4 %
 maisto produktu gamyba
1591 Distiliuotu alkoholiniu gerimu 2,8 %
 gamyba
1596 Alaus gamyba 14,2 %
1597 Salyklo gamyba 0,4 %
1598 Mineralinio vandens ir gaiviuju 1,6 %
 gerimu gamyba

4 lentele. Verslo koncentracija atrinktose 4-iu zenklu lygio ekonomines
veiklos rusyse (Statistikos departamentas 2009; Verslo zinios 2009; VST
2009; NASDAQ 2009)

Table 4. Business concentration in the selected 4-digit level economic
activities (Statistikos departamentas 2009; Verslo zinios 2009; VST
2009; NASDAQ 2009)

 Ekonomines
 Ekonomines veiklos
 veiklos rusies
Eil. Ekonomines veiklos rusies pridetine Imoniu
Nr. rusys apyvarta verte skaicius

1 1511 Mesos gamyba, 732 893 61 034 125
 paruosimas ir
 konservavimas
2 1513 Naminiu 830 210 137 913 84
 pauksciu mesos ir
 kitos mesos
 produktu gamyba
3 1551 Pieniniu veikla 1 964 932 447 263 24
 ir suriu gamyba
4 1596 Alaus gamyba 724 895 260 379 63
5 2410 Pagrindiniu 2 444 992 414 395 29
 chemikalu gamyba
6 4011 Elektros gamyba 2 046 520 713 428 51
7 4013 Elektros 2 100 266 726 080 44
 paskirstymas ir
 pardavimas
8 4022 Dujinio kuro 1 023 229 262 329 6
 paskirstymas ir
 pardavimas
 dujotiekiais
9 4521 Bendroji 8 270 652 2 559 746 13 431
 pastatu statyba ir
 inzineriniu
 statiniu statyba
10 4523 Automagistraliu, 1 762 052 562 539 96
 keliu tiesimas,
 aerodromu ir sporto
 irenginiu statyba
11 5010 Varikliniu 5 334 019 420 295 1143
 transporto
 priemoniu
 pardavimas
12 5050 Automobiliu 4 873 357 332 737 237
 degalu mazmenine
 prekyba
13 5139 Maisto, gerimu 2 089 636 222 793 90
 ir tabako
 nespecializuota
 didmenine prekyba
14 5143 Elektriniu 2 508 137 408 111 283
 buitiniu aparatu
 arba prietaisu bei
 radijo ir
 televizijos prekiu
 didmenine prekyba
15 5146 Farmacijos 2 575 788 326 413 291
 prekiu didmenine
 prekyba
16 5155 Chemijos 2 262 572 199 842 247
 produktij didmenine
 prekyba
17 5184 Kompiuteriu, 2 052 066 146 412 109
 ju periferines ir
 programines jrangos
 didmenine prekyba
18 5211 Mazmenine 9 379 063 1 203 211 3339
 prekyba
 nespecializuotose
 parduotuvese,
 kuriose vyrauja
 maistas, gerimai ir
 tabakas
19 6024 Krovinhj vezimas 6 188 451 1 608 043 3327
 keliais
20 6420 Telekomunikacijos 3 064 258 1 299 503 317
 aerodromu ir sporto
21 6512 Kitas piniginis 3 137 400 1 388 398 77
 tarpininkavimas

 Koncentracijos rodikliai

Eil. Ekonomines veiklos
Nr. rusys [CR.sub.2] [CR.sub.3]

1 1511 Mesos gamyba, -- 0,465
 paruosimas ir
 konservavimas
2 1513 Naminiu -- 0,507
 pauksciu mesos ir
 kitos mesos
 produktu gamyba
3 1551 Pieniniu veikla -- 0,732
 ir suriu gamyba
4 1596 Alaus gamyba -- 0,846
5 2410 Pagrindiniu -- 0,884
 chemikalu gamyba
6 4011 Elektros gamyba -- 0,487
7 4013 Elektros 0,885 --
 paskirstymas ir
 pardavimas
8 4022 Dujinio kuro 0,999 --
 paskirstymas ir
 pardavimas
 dujotiekiais
9 4521 Bendroji -- 0,076
 pastatu statyba ir
 inzineriniu
 statiniu statyba
10 4523 Automagistraliu, -- 0,282
 keliu tiesimas,
 aerodromu ir sporto
 irenginiu statyba
11 5010 Varikliniu -- 0,123
 transporto
 priemoniu
 pardavimas
12 5050 Automobiliu -- 0,563
 degalu mazmenine
 prekyba
13 5139 Maisto, gerimu -- 0,793
 ir tabako
 nespecializuota
 didmenine prekyba
14 5143 Elektriniu -- 0,643
 buitiniu aparatu
 arba prietaisu bei
 radijo ir
 televizijos prekiu
 didmenine prekyba
15 5146 Farmacijos -- 0,331
 prekiu didmenine
 prekyba
16 5155 Chemijos -- 0,291
 produktij didmenine
 prekyba
17 5184 Kompiuteriu, -- 0,565
 ju periferines ir
 programines jrangos
 didmenine prekyba
18 5211 Mazmenine -- 0,640
 prekyba
 nespecializuotose
 parduotuvese,
 kuriose vyrauja
 maistas, gerimai ir
 tabakas
19 6024 Krovinhj vezimas -- 0,063
 keliais
20 6420 Telekomunikacijos -- 0,730
 aerodromu ir sporto
21 6512 Kitas piniginis -- 0,670
 tarpininkavimas

 Koncentracijos rodikliai

Eil. Ekonomines veiklos min
Nr. rusys [CR.sub.5] [HHI.sub.5]

1 1511 Mesos gamyba, 0,623 0,090
 paruosimas ir
 konservavimas
2 1513 Naminiu 0,676 0,119
 pauksciu mesos ir
 kitos mesos
 produktu gamyba
3 1551 Pieniniu veikla 0,894 0,197
 ir suriu gamyba
4 1596 Alaus gamyba 0,921 0,380
5 2410 Pagrindiniu 0,967 0,270
 chemikalu gamyba
6 4011 Elektros gamyba 0,572 --
7 4013 Elektros -- 0,392
 paskirstymas ir
 pardavimas
8 4022 Dujinio kuro -- 0,637
 paskirstymas ir
 pardavimas
 dujotiekiais
9 4521 Bendroji 0,111 --
 pastatu statyba ir
 inzineriniu
 statiniu statyba
10 4523 Automagistraliu, 0,404 --
 keliu tiesimas,
 aerodromu ir sporto
 irenginiu statyba
11 5010 Varikliniu 0,163 --
 transporto
 priemoniu
 pardavimas
12 5050 Automobiliu 0,623 0,150
 degalu mazmenine
 prekyba
13 5139 Maisto, gerimu 0,877 0,266
 ir tabako
 nespecializuota
 didmenine prekyba
14 5143 Elektriniu 0,713 0,242
 buitiniu aparatu
 arba prietaisu bei
 radijo ir
 televizijos prekiu
 didmenine prekyba
15 5146 Farmacijos 0,430 --
 prekiu didmenine
 prekyba
16 5155 Chemijos 0,429 --
 produktij didmenine
 prekyba
17 5184 Kompiuteriu, 0,693 0,124
 ju periferines ir
 programines jrangos
 didmenine prekyba
18 5211 Mazmenine 0,723 0,176
 prekyba
 nespecializuotose
 parduotuvese,
 kuriose vyrauja
 maistas, gerimai ir
 tabakas
19 6024 Krovinhj vezimas 0,089 --
 keliais
20 6420 Telekomunikacijos 0,872 0,198
 aerodromu ir sporto
21 6512 Kitas piniginis 0,826 0,183
 tarpininkavimas