A system of indicators for the complex evaluation of the tax system/Kompleksinio mokesciu sistemos vertinimo rodikliu sistema.

Bivainis, Juozas ; Skackauskiene, Ilona

1. Ivadas

Mokesciu sistemos vertinimas--svarbiausia konstruktyvaus mokesciu sistemos tobulinimo salyga. Susisteminus specialiojoje literaturoje pasitaikancius metodinio pobudzio mokesciu sistemos vertinimo siulymus (Gill 2000; Vlassenko 2001; Bernardi et al. 2005; Tax ... 2006), iskristalizuoti trys skirtingo turinio metodai: 1) klasikiniai apmokestinimo principai ir juos apibudinantys rodikliai; 2) V. Tanzi (toliau--Tanzi) kvalifikaciniai diagnostiniai rodikliai, 3) J. B. S. Gill (toliau--Gill) diagnostiniai rodikliai. Taikant pirmaji metoda, kiekybiniais rodikliais vertinamas kiekvienas klasikinis mokesciu teorijoje isskiriamas apmokestinimo principas (teisingumas, efektyvumas, elastingumas, mokesciu administravimo paprastumas), paskui atliekama lyginamoji analize. Antruoju metodu mokesciu sistemos veiksmingumas vertinamas pagal atsakymus i pasiulytus kvalifikacinius diagnostinius rodikliu klausimus. Panasiai, tik jau per pajamu surinkimo prizme, mokesciu sistemos veiksmingumas vertinamas treciuoju metodu. Kiekvienas is siu metodu leidzia ivertinti skirtingus mokesciu sistemos aspektus (Bivainis, Skackauskiene 2007).

Atlikti empiriniai tyrimai (Bivainis, Skackauskiene 2008) atskleide minetu mokesciu sistemos vertinimo metodu trukumus. Vertinant mokesciu sistema pagal klasikinius apmokestinimo principus, kilo tokiu esminiu problemu: 1) nesusietas i visuma principu nagrinejimas nesuteikia galimybes ivertinti visos mokesciu sistemos ir labai riboja mokesciu sistemu lyginamaja analize; 2) darbu autoriai siulo skirtingus rodiklius tam paciam principui vertinti; 3) tas pats rodiklis siulomas skirtingiems apmokestinimo principams vertinti (pvz., mokesciu nastos rodiklis siulomas ir vertinant apmokestinimo teisinguma, ir mokesciu administravimo paprastuma, vidutinio mokescio tarifo rodiklis--teisinguma ir efektyvuma), o tai kelia painiava. Vertinant Tanzi metodu koncentruojamasi i mokesciu sistemos produktyvumo ir administravimo paprastumo aspektus. Vertinimas nera tikslus dar ir del rodikliu klausimu neapibreztumo tiek turinio, tiek matavimo prasmemis. Si metoda tobulino Novosinskiene (2000) ir pasiule stabilumo rodikli. Taciau tai metodo trukumu nepasalino. Gill metodu, panasiai kaip ir Tanzi, mokesciu sistema vertinama naudojant rodikliu rinkini, taciau koncentruojamasi i pajamu surinkimo aspekta. Metodo trukumas--siauras mokesciu sistemos vertinimas, nenustatyti rodikliu apskaiciavimo principai ir vertinimo skales. Gill metodu neivertinamas bendras mokesciu administravimo lygis--nera nustatyta aiski rodikliu hierarchija bei nepateiktas apibendrinamasis rodiklis (ar ju rinkinys), integruojantis daliniu rodikliu reiksmes ir leidziantis ivertinti bendra mokesciu administravimo lygi.

Taigi mokslineje literaturoje pateikiami mokesciu sistemos vertinimai turi tendencija koncentruotis i pavieniu mokesciu sistemos aspektu vertinima. Toks vertinimas stokoja ivairiapusiskumo, o siulymai del mokesciu sistemos tobulinimo--pagristumo ir kompleksiskumo. Siekiant uzpildyti mokesciu sistemos vertinimo metodu spragas, sio straipsnio pirmame skyriuje formuojama pirminiu mokesciu sistemos vertinimo rodikliu sistema tokiu budu, kad sudarytu prielaidu ivairiapusiskam vertinimui. Antrame skyriuje pateikiama hierarchine vertinimo sistema ir aptariamos jos taikymo galimybes.

2. Pirminiu vertinimo rodikliu parinkimo pagrindimas

Vertinimo sistema tikslinga pradeti kurti nuo rodikliu nustatymo--siekiant suformuoti toki rodikliu rinkini, kuris sudarytu prielaidas ivairiapusiskai ivertinti mokesciu sistema. Mokslineje literaturoje pateikiama ivairiu mokesciu sistemos vertinimo rodikliu, kurie skiriasi tiek savo turiniu, tiek mokesciu sistemos vertinimo plociu bei gyliu. Esamu rodikliu gausa kelia nemazu sunkumu parenkant tinkamiausius vertinimo rodiklius, kita vertus, sudaro galimybiu sukurti toki rodikliu rinkini, kuris leistu nuosekliai ivertinti mokesciu sistema. Apskritai formuojant vertinimo rodikliu sistema, mokslines literaturos saltiniuose (Lydeka, Kavaliauskas 2003; Ginevicius, Podvezko 2005; Chlivickas, Raudeliuniene 2008; Tvaronaviciene et al. 2008) isskiriami tokie pagrindiniai reikalavimai: poveikis nagrinejamam objektui, lyginimas, paprastumas (atliekant empirini tyrima svarbu reikiamu duomenu gavimo galimybe). Zinoma, butina atsizvelgti ir i tyrimo tikslus.

Mokesciu sistemos vertinimo rodikliai turi buti parenkami taip, kad atitiktu pagrindinius reikalavimus bei kuo issamiau ir objektyviau apibudintu tiriamos sistemos savybes. Remdamiesi atliktu teoriniu ir empiriniu tyrimu rezultatais mokesciu sistema siulome vertinti tokiais sia sistema apibudinanciais aspektais (savybemis): teisingumo, efektyvumo, mokesciu administravimo sudetingumo. Mokslo darbuose aptikti kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai turinio poziuriu sugrupuoti pagal vertintinus mokesciu sistemos aspektus (1 lentele).

Pirminiu rodikliu sistema, atsizvelgiant i rodikliu sistemos formavimui keliamus reikalavimus ir siekiant objektyviau bei ivairiau ivertinti mokesciu sistema, sudaryta tokiu budu:

--nesikartojantys rodikliai suklasifikuoti i grupes taip, kad issamiai apibudintu teisinguma, efektyvuma ir mokesciu administravimo sudetinguma;

--nustatytos pavieniu rodikliu ir ju grupiu taikymo galimybes.

Teisingumas. Apmokestinimo kontekste teisingumo kategorija sudaro trys komponentai: 1) teisingo pajamu apmokestinimo; 2) teisingo mokesciu nastos pasiskirstymo; 3) teisingu ir objektyviu apmokestinimo taisykliu. Teisinguma apibudinanciu rodikliu rinkinys turi integruoti visus siuos teisingumo komponentus. Tad is ivairiu siulymu sudareme nesikartojanciu kiekybiniu rodikliu aibe, integruojancia teisingo pajamu apmokestinimo ir mokesciu nastos pasiskirstymo komponentus. Apmokestinimo taisyklems vertinti siulome tokius kokybinius rodiklius: skaidrumo (viesumo) ir mokestiniu gincu proceso sudetingumo. Siulomu skaidrumo (viesumo) rodikliu ivertinamas apmokestinima reglamentuojanciu teises aktu suprantamumas, tikslumas ir prieinamumas. Tyrimais irodyta, kad kuo aiskesni ir suprantamesni mokesciu istatymai bei istatymo igyvendanamieji teises aktai, tuo didesnes pajamos is mokesciu surenkamos. Skaidrumo (viesumo) rodiklis praplecia teisingumo matavima mokesciu moketoju mokesciu sistemos teisingumo suvokimu. Siuo rodikliu vertinamas mokestiniu gincu institutas--jo nesaliskumas ir proceso sudetingumas. Analizuojamos mokesciu moketoju teises i mokesciu administratoriaus veiksmu apskundima ir objektyvaus gincu nagrinejimo igyvendinimo galimybes. Gincu sprendimo proceso kokybe yra pagrindinis rodiklis, isreiskiantis mokesciu moketoju teisiu igyvendinima (Potter 2005). Atsizvelgiant i apmokestinimo teisingumo vertinimo ypatumus ir rodikliams keliamus reikalavimus, sudaryta teisinguma apibudinanciu rodikliu grupe (2 lentele).

Efektyvumas. Mokesciu sistema traktuojama kaip efektyvi, kai, viena vertus, uztikrina pakankama pajamu is mokesciu kieki valstybes prisiimtiems isipareigojimams vykdyti, kita, mokesciu poveikis priimamiems rinkos subjektu sprendimams yra kuo mazesnis, t. y. subjektai neskatinami investuoti i tam tikra veikla kitos veiklos saskaita arba skirti lesas vartoti, o ne investicijoms, ir atvirksciai (Budryte, Maciulaityte 2004). Mokslo darbuose aptinkama siulymu, susijusiu su pirmuoju apmokestinimo efektyvumo aspektu. Mokesciu poveikio subjektu priimamiems sprendimams rodiklis yra svarbus vertinant ekonomini apmokestinimo efektyvuma--skirtingos apmokestinimo salygos atskiroms veikloms ar istekliu rusims iskreipia rinkos subjektu priimamu sprendimu prioritetus, daro itaka mokestiniu pajamu surinkimui. Pavyzdziui, Lietuvoje iki 2002 m. galiojes nulinis pelno mokescio tarifas investuotam pelnui skatino imones investuoti i materialuji turta vien todel, kad butu galima pasinaudoti mokesciu lengvata, be to, tam tikra prasme diskriminavo paslaugas teikiancias imones--ju veiklai plesti materialusis turtas ne toks svarbus kaip gamybos imonems, leme kapitalo koncentracija ir nevienodas smulkiuju bei stambiuju imoniu konkurencines salygas (Budryte, Maciulaityte 2004). Taigi siekiant visapusisko apmokestinimo efektyvumo ivertinimo siulomas kokybinis apmokestinimo itakos subjektu sprendimams rodiklis. Tokia analize atskleistu atskiru veiklu ir ivairiu rusiu istekliu apmokestinimo ypatumus. Efektyvuma issamiai apibudinanciu rodikliu grupe pateikta 3 lenteleje.

Mokesciu administravimo sudetingumas. Nagrinejant mokesciu administravima ilga laika akcentuota tik mokesciu surinkimo kaina. Taciau pastaruoju metu mokslo darbuose placiau nagrinejamas ir kitas sios kategorijos aspektas --mokesciu moketojams tenkanciu mokestiniu prievoliu vykdymo kaina. Siuo poziuriu mokesciu administravimo sudetingumo matu laikomas ir nustatytu mokesciu skaicius. Taigi mokesciu administravimo sudetinguma tikslinga nagrineti tokiais aspektais: 1) mokesciu surinkimo sudetingumas; 2) mokesciu apskaiciavimo ir mokejimo sudetingumas, mokesciu rusiu skaiciaus pagristumas, mokesciu turinio, terminijos aiskumas. Literaturoje ypac gausu mokesciu administravimo sudetinguma apibudinanciu rodikliu (1 lentele). Atsizvelgiant i rodikliams keliamus reikalavimus ir siekiant ivertinimo issamumo, suformuota nesikartojanciu rodikliu grupe, issamiai apibudinanti mokesciu administravimo sudetinguma (4 lentele).

Rodikliu taikymo galimybes. Rodikliu sistema (5 lentele) sudaryta tokiu budu, kad atitiktu keliamus ivairiapusiskumo, poveikio nagrinejamam objektui, lyginamumo ir paprastumo reikalavimus. Kiekvienas vertinimo rodiklis, taikomas pavieniui, suteikia galimybe identifikuoti tam tikro mokesciu sistemos elemento bukle (vykdant dinamine analize--kitimo krypti), nustatyti mokesciu sistemos spragas. Rodikliu sarasas yra baigtinis, taciau ateityje, atsizvelgiant i kintancius mokesciu sistema veikiancios aplinkos veiksnius, gali buti perziuretas ir pakoreguotas.

Tokiu atveju butina laikytis siu salygu:

--rodikliu sistema turi atitikti ivairiapusiskumo, poveikio nagrinejamam objektui, lyginamumo ir paprastumo reikalavimus;

--rodikliu sistema valdoma keiciant mokesciu sistemos vertinimo kriteriju--teisingumo, efektyvumo ir mokesciu administravimo sudetingumo--turini nusakanciu rodikliu sudeti.

Rodikliu grupe (5 lenteles 2 skiltis) skirta mokesciu sistemai ivertinti tam tikru aspektu. Vertinant rodikliu grupes pasirinkimo eiliskumas nera svarbus, t. y. galutiniam rezultatui itakos neturi, taciau kompleksinio vertinimo poziuriu butina nuosekliai atlikti kiekvieno mokesciu sistemos aspekto ivertinima.

Rodikliu grupe sudaro prielaidu visapusiskai ivertinti tam tikra mokesciu sistemos aspekta ir gauti apibendrinta kiekybini to aspekto ivertinima. Jis apskaiciuojamas pagal pirminiu rodikliu reiksmes atsizvelgiant i ju reiksmingumus. Grupes kiekybiniu rodikliu reiksmes nesunkiai apskaiciuojamos analitiniu budu arba naudojamos jau apskaiciuotos ju reiksmes is ivairiu duomenu baziu (pvz., Eurostat). Kokybiniu rodikliu reiksmems nustatyti taikytini ekspertiniu vertinimu metodai, remiantis pasirinkta metodika ir vertinimo skale (pvz., santykiniu vieneto daliu, balu). Siekiant palyginamumo kiekybiniu ir kokybiniu--rodikliu reiksmes turi buti normalizuotos, taikant literaturoje (Puskorius 2001; Ginevicius et al. 2005) rekomenduojamus metodus. Rodikliu reiksmingumams nustatyti rekomenduojama taikyti praktikoje patikrintus ir placiai taikomus metodus. Pavyzdziui, ivairioms sritims taikoma (Rutkauskas, Tamosiuniene 2002; Bivainis, Butkevicius 2003; Ginevicius et al. 2005; Bivainis, Zinkeviciute 2006) ekspertinio vertinimo metoda, 1980 m. T. Saaty ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1993) sukurta placiai paplitusi (Zavadskas et al. 2001; Ginevicius et al. 2004; Chlivickas, Raudeliuniene 2008) AHP metoda.

[FIGURE OMITTED]

3. Hierarchine vertinimo sistema: daliniu integruotu ir kompleksinio integruoto rodikliu turinys

Issamiam mokesciu sistemos ivertinimui siuloma vertinimo sistema, sudaryta is pirminiu, daliniu integruotu ir kompleksinio integruoto rodikliu (zr. pav.). Taip hierarchiniu principu suformuota rodikliu sistema sudaro prielaidas issamiai ivertinti mokesciu sistema. Pirminiai rodikliai suklasifikuoti i tris grupes, kuriu kiekviena skirta mokesciu sistemai ivertinti tam tikru aspektu. Rodiklius suklasifikavus i grupes aiskiai nustatomi ju tarpusavio rysiai ir itaka galutiniam vertinimui. Kiekvienos grupes dalinio integruoto rodiklio, atitinkamai teisingumo (T), efektyvumo (E), mokesciu administravimo sudetingumo (S) reiksme apskaiciuojama taikant tokias formules:

T = [n.summation over (i=1)] [[omega].sub.i][t.sub.i], (1)

E = [n.summation over (i=1)] [[omega].sub.i][e.sub.i], (2)

S = [n.summation over (i=1)] [[omega].sub.i][s.sub.i], (3)

cia: t, e, s--pirminiu teisingumo, efektyvumo, mokesciu administravimo sudetingumo turini atskleidzianciu rodikliu reiksmes; [omega]i--atitinkamo rodiklio reiksmingumas.

Daliniu integruotu rodikliu sinteze sudaro prielaidas kompleksiskai ivertinti mokesciu sistema. Tai leidzia nustatyti mokesciu sistemos kokybe ir lyginti ivairiu saliu mokesciu sistemas. Kompleksinis integruotas mokesciu sistemos vertinimo rodiklis (M) parodo bendraji mokesciu sistemos iverti ir yra lygus daliniu integruotu rodikliu reiksmiu, padaugintu is atitinkamu reiksmingumu, sumai:

M = [[omega]'.sub.1]T + [[omega]'.sub.2]E + [[omega]'.sub.3] S. (4)

Sukurta vertinimo sistema gali buti taikoma ivairiais mokesciu sistemos vertinimo atvejais. Pirmiausia, kompleksinis mokesciu sistemos vertinimas suteikia galimybe vykdyti mokesciu sistemos kaip visumos stebesena ir vykstant tam tikriems pokyciams priimti argumentuotus sprendimus mazinant subjektyvumo veiksni, budinga politinems diskusijoms del mokesciu sistemos tobulinimo. Siuloma rodikliu sistema leidzia nuosekliai ir issamiai ivertinti mokesciu sistema, konstruktyviai nustatyti jos privalumus bei trukumus, pagristi siulymus mokesciu sistemai tobulinti, tuo budu kryptingai formuoti mokesciu politika ir valdyti jos igyvendinima.

Pateiktas rodikliu sugrupavimas suteikia galimybe nagrineti mokesciu sistema trimis issamiai ja apibudinanciais aspektais. Daliniai integruoti rodikliai leidzia sistemiskai nagrineti tam tikra aspekta ir gauti apibendrinta kiekybine mokesciu sistemos ivertinimo tam tikru aspektu israiska. Tai ypac pravartu vykdant dinamine analize, nustatant tam tikro aspekto kitimo krypti, itaka mokesciu sistemos buklei. Siulomas mokesciu sistemos vertinimas, viena vertus, mazina vertinti reikalingas sanaudas, kita vertus, suteikia galimybe ivertinti patikimai.

Reiketu pazymeti, kad strukturizuota vertinimo sistema gali buti pritaikoma ivairiems vertintojo poreikiams. Rodikliu suklasifikavimas i grupes sudaro galimybe salinti atskirus rodiklius arba itraukti naujus, nesuardant nustatytos rodikliu reiksmingumo sistemos, o tik suderinant reiksmingumo vertinima grupes viduje. Tai suteikia galimybe vertintojui koreguoti rodikliu grupiu sudeti, nepazeidziant bendros metodikos, t. y. lanksciai pritaikyti vertinimo sistema atsizvelgiant i poreikius ir kintancia aplinka.

Vertinimo sistema gali buti prasmingai pritaikyta ne tik konkrecios valstybes mokesciu sistemos analizei, bet ir ivairiu saliu mokesciu sistemoms lyginti, ju stiprybems ir silpnybems (esamai buklei), pokyciu krypciai nustatyti bei tiriamiems aspektams kompleksiskai ivertinti. Tarpvalstybine mokesciu sistemu lyginamoji analize gali tapti naudinga priemone atskleidziant santykine mokesciu sistemu kokybe skirtingose salyse, isgryninant geriausios praktikos pavyzdzius, kurie gali buti panaudoti konkrecios valstybes mokesciu sistemos kokybei gerinti.

4. Isvados

1. Straipsnio autoriu atliktu empiriniu tyrimu rezultatu analizes ir sintezes budu atskleisti mokesciu sistemos vertinimo metodu trukumai, sudarantys kliuciu ivairiapusiskai ivertinti mokesciu sistema, tokie kaip apmokestinimo principu nagrinejimas nesusiejant ju i visuma, rodikliu gausa ir dubliavimasis, rodikliu neapibreztumas. Empiriniu mokesciu sistemos vertinimo metodu tinkamumo tyrimu rezultatai suponavo vertinimo metodo kurimo krypti--sukurti mokesciu sistemos vertinimo metoda, naudojant taikomu metodu privalumus, eliminuojant ju trukumus bei papildant vertinima nesikartojanciais rodikliais, suteikianciais galimybe issamiau, objektyviau ivertinti mokesciu sistema.

2. Mokesciu sistemai vertinti pasiulyta hierarchine vertinimo sistema, susidedanti is pirminiu, daliniu integruotu ir kompleksinio integruoto rodikliu. Pirminiu nesikartojanciu rodikliu, suskirstytu i tris grupes, skirtas mokesciu sistemai tam tikru aspektu ivertinti, sistema suformuota atsizvelgiant i ivairiapusiskumo, lyginimo ir paprastumo reikalavimus bei siekiant objektyviau ir tiksliau ivertinti mokesciu sistema. Daliniu integruotu rodikliu sinteze sudaro prielaidas ja ivertinti kompleksiskai. Rodikliu reiksmingumai atskleidzia santyki tarp rodikliu, ju itaka galutiniam vertinimui. Kompleksinis mokesciu sistemos vertinimas suteikia galimybe atlikti jos sistemine analize ir gauti kiekybini iverti. Tai leidzia nustatyti mokesciu sistemos kokybe ir lyginti ivairiu saliu mokesciu sistemas.

3. Pasiulyta kompleksinio vertinimo sistema sudaro prielaidas nagrineti mokesciu sistema kaip visuma, nustatyti jos bukle ivairiais kiekybiskai susietais aspektais, atlikti dinamine ir lyginamaja analizes. Tarpvalstybine mokesciu sistemu lyginamoji analize sudaro prielaidas atskleisti santykine mokesciu sistemu kokybe ivairiose salyse, isgryninti geriausios praktikos pavyzdzius, kurie gali buti panaudoti tiriamos valstybes mokesciu sistemos kokybei gerinti. Be to, vertinimo sistema gali buti taikoma ivairiems vertintojo poreikiams--rodikliu klasifikavimas i grupes sudaro galimybe salinti atskirus rodiklius arba itraukti naujus, nesuardant nustatytos rodikliu reiksmingumo sistemos, o tik suderinant reiksmingumo vertinima grupes viduje.

Received 2 March 2009; accepted 30 September 2009

Iteikta 2009-03-02; priimta 2009-09-30

Literatura

Bernardi, L.; Chandler, M. W. S.; Grandullia, L. 2005. Tax Systems and Tax Reforms in New EU Members. London: Routledge. 258 p.

Bivainis, J.; Butkevicius, A. 2003. Valstybes biudzeto programu vertinimas, Pinigu studijos 7(1): 50-64.

Bivainis, J.; Skackauskiene, I. 2008. Mokesciu sistema Lietuvoje: vertinimas Gill metodu, Viesasis administravimas 1(17): 43-61.

Bivainis, J.; Skackauskiene, I. 2007. Mokesciu sistemos vertinimo metodinio potencialo analize, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 8(2): 57-67.

Bivainis, J.; Zinkeviciute, V. 2006. Verslo strateginiu sprendimu pasirinkimo pagrindimas, Technological and Economic Development of Economy 12(2): 99-107.

Budryte, A.; Maciulaityte, E. 2004. Pelno apmokestinimo tvarka ir veiksmingumas Lietuvoje, Pinigu studijos 8(2): 54-78.

Chlivickas, E.; Raudeliuniene, J. 2008. Technologiniu istekliu potencialas viesajame sektoriuje: vertinimo sistema, Viesasis administravimas 17(1): 62-69.

Gill, J. B. S. 2000. A Diagnostic Framework for Revenue Administration. World Bank Technical Paper No. 472. 53 p.

Ginevicius, R.; Butkevicius, A.; Podvezko, V. 2005. Nauju Europos Sajungos saliu ekonomines pletros daugiakriterinis ivertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 6(2): 85-93.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2005. Daugiakriterinio vertinimo rodikliu sistemos formavimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 6(4): 199-207.

Ginevicius, R.; Podvezko, V.; Andruskevicius, A. 2004. Statybos sistemu technologiskumo nustatymas AHP metodu, Technological and Economic Development of Economy 10(4): 135-141.

Lydeka, Z.; Kavaliauskas, J. 2003. Verslo subjektu veiklos efektyvumo skirtumai ir konkurencijos formos, Ekonomika 61: 88-99.

Novosinskiene, A. 2000. Lietuvos mokesciu sistemos analize ir tobulinimas: daktaro disertacija. Kaunas: LZUU. 137 p.

Potter, M. 2005. State taxes in serious need of reform, Policy 21(2): 21-27.

Puskorius, S. 2001. Matematiniai metodai vadyboje. Vilnius: TEV. 387 p.

Rutkauskas, A.V.; Tamosiuniene, R. 2002. Verslo projektavimas. Vilnius: Technika. 240 p.

Tax administration in OECD and selected non--OECD countries. Comparative Information Series. 2006. OECD. 129 p.

Tvaronaviciene, M.; Ginevicius, R.; Grybaite, V. 2008. Baltijos saliu issivystymo palyginimas: praktiniai kompleksinio poziurio taikymo aspektai, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(1): 51-64. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.51-64.

Vlassenko, I. 2001. Evaluation of the efficiency and fairness of British, French and Swedish property tax systems, Property Management 19(5): 384-416. doi:10.1108/EUM0000000006239.

Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Banaitiene, N. 2001. Pastato gyvavimo proceso daugiakriterine analize. Vilnius: Technika. 379 p.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1993. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 320.

doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.298-307

Juozas BIVAINIS. Doctor Habil, Professor, Head of Dept of Social Economics and Management, Vilnius Gediminas Technical University. The author of over 200 scientific works. Research interests: intensification of economic development, business management theory, economic legislation.

Ilona SKACKAUSKIENE. Doctor of Social Sciences, Associate Professor of Dept of Social Economics and Management, Business Management Faculty, Vilnius Gediminas Technical University. Research interests: direct and indirect taxes, taxation, tax modelling and evaluating.

Juozas Bivainis (1), Ilona Skackauskiene (2)

Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania E-mails: (1) vvfsevk@vgtu.lt; (2) ilona.skackauskiene@vgtu.lt

Juozas Bivainis (1), Ilona Skackauskiene (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) vvfsevk@vgtu.lt; (2) ilona.skackauskiene@vgtu.lt

1 lentele. Literaturoje pateikiamu mokesciu sistemos vertinimo
kiekybiniu ir kokybiniu rodikliu aibe

Table 1. A set of quantitative and qualitative indicators for
the evaluation of the tax system which are available in literature

Vertinamas aspektas Rodikliai

Teisingumas --Dzini koeficientas

 --Atkinsono indeksas

 --horizontalaus teisingumo indeksas

 --salies mokesciu nasta

 --faktinis gyventoju pajamu mokescio tarifas

 --faktinis pelno mokescio tarifas

 --faktinis pridetines vertes mokescio tarifas

 --faktinis tarifas darbui

 --faktinis tarifas kapitalui

 --faktinis tarifas vartojimui

Efektyvumas --elastingumas

 --faktinio ir standartinio mokesciu tarifo
 santykis

 --standartinio ir faktinio mokesciu tarifo
 skirtumas

Mokesciu --mokesciu administravimo islaidu ir mokestiniu
administravimo pajamu santykis
sudetingumas
 --salies mokesciu nasta

 --normalizuotas mokesciu pajamingumas

 --mokesciu moketoju mokestiniu prievoliu vykdymo
 islaidu ir sumoketu mokesciu santykis

 --mokesciu atotrukis

 --stabilumo indeksas

 --koncentracijos indeksas

 --dispersijos indeksas

 --atsilikimo renkant mokescius indeksas

 --erozijos indeksas

 --specifiskumo indeksas

 --objektyvumo indeksas

 --vertimo ivykdyti mokestinius isipareigojimus
 indeksas

 --mokesciu rusiu skaicius

 --mokesciu moketoju skaicius

 --mokesciu moketoju, is kuriu surenkama 80 proc.
 mokestiniu pajamu, skaicius

 --kasmet pateikiamu deklaraciju skaicius

 --surenkamu mokesciu pagal mokesciu rinkimo buda
 suma

 --mokesciu isiskolinimu per metus suma

 --kasmet grazinamu mokesciu suma

 --darbuotoju, dirbanciu mokesciu administravimo
 institucijose, skaicius (vadovu, specialistu,
 techninio personalo, aptarnaujanciojo
 personalo)

 --uzpildytu mokesciu deklaraciju skaiciaus ir
 mokesciu moketoju skaiciaus santykis

 --savanoriskai sumoketu mokesciu ir moketinu
 pagal deklaracijas mokesciu sumu santykis

 --papildomai po patikrinimo ir audito surinktu
 mokesciu ir deklaruotu mokestiniu prievoliu
 santykis

 --isnagrinejus apeliacijas papildomai surinktu
 mokesciu ir uzgincytu apeliacijose mokesciu
 sumu santykis

 --papildomai surinktu ir papildomai apskaiciuotu
 mokesciu santykis

 --likviduotu mokesciu isiskolinimu sumos ir
 bendro mokesciu isiskolinimo metu pradzioje
 santykis

 --issisukinejimo nuo mokesciu, muitines
 apgavysciu ir kontrabandos atveju skaicius
 per metus

 --vidutinis zmogaus darbo dienu, sugaistamu
 nustatant mokesciu nemokejimo atvejus,
 skaicius

 --mokesciu moketoju ir mokesciu administravimo
 istaigu darbuotoju santykis

 --surinktu pajamu is mokesciu ir planuotu
 surinkti per metus pajamu santykis

 --mokesciu administratoriu veiklos organizavimo
 tipas

 --bendra mokesciu administravimo organizacine
 struktura

 --padaliniu regionuose ir savivaldybese
 isdestymas

 --mokesciu nemokejimo atveju isaiskinimo rizika
 ir pasekmiu grieztumas

 --mokesciu administratoriu teikiamos pagalbos,
 sprendziant mokesciu moketoju problemas,
 kokybe

 --mokesciu administratoriu veiklos veiksmingumas

 --korupcijos indeksas

 --mokesciu administratoriu morale

2 lentele. Apmokestinimo teisingumo vertinimo kiekybiniu ir kokybiniu
rodikliu grupe

Table 2. A set of quantitative and qualitative indicators for the
evaluation of fairness in taxation

Vertinamas
teisingumo
aspektas Rodikliai Rodikliu turinys

Pajamu Dzini Rodo santykini pajamu
apmokestinimas koeficientas koncentracijos lygi. Rezultatas
 pateikiamas vienu kiekybiniu
 rodikliu, kurio reiksme svyruoja
 intervale [0, 1]. Kuo mazesne G
 koeficiento reiksme, tuo maziau
 isreiksta pajamu nelygybe.
 Laikoma, kad koeficiento reiksme,
 didesne nei 0,3, rodo salyje
 esant esminiu pajamu
 pasiskirstymo nelygumu.

 Horizontalaus Grindziamas prielaida, kad yra
 teisingumo asmenu grupes, kurias pagal tam
 indeksas tikras charakteristikas
 (pavyzdziui, amziu, seimos
 sudeti, pajamas) galima apibrezti
 kaip "vienodas". Vertinamas
 pajamu mokescio tarifas
 kiekvienoje grupeje. Indeksas
 igyja maksimalia reiksme esant
 vienodam vidutiniam pajamu
 mokescio tarifui visiems grupes
 asmenims.

Mokesciu nastos Salies mokesciu Parodo, kokia dalis bendrojo
pasiskirstymas nasta vidaus produkto paskirstoma
 mokesciais. Apskaiciuojamas kaip
 pajamu is mokesciu bei socialinio
 draudimo imoku sumos ir bendrojo
 vidaus produkto santykis.

 Faktinis tarifas Vertinama mokesciu nasta,
 darbui tenkanti darbo pajamoms.
 Apskaiciuojamas kaip visu
 tiesioginiu ir netiesioginiu
 mokesciu bei darbdavio ir
 darbuotojo mokamu socialinio
 draudimo imoku uz pajamas is
 darbo ir bendros darbuotoju
 atlyginimu sumos santykis.

 Faktinis tarifas Vertinama mokesciu nasta,
 kapitalui tenkanti kapitalo pajamoms.
 Apskaiciuojamas kaip visu
 kapitalo mokesciu ir galimo
 apmokestinti kapitalo bei verslo
 pajamu sumos santykis. I kapitalo
 mokescius itraukiamas ne tik
 pelno mokestis, bet ir imoniu
 mokami mokesciai uz nekilnojamaji
 bei kilnojamaji turta, akcijas.

 Faktinis tarifas Vertinama mokesciu nasta,
 vartojimui tenkanti vartojimui. Vartojimo
 mokestis apima gamintojo
 mokescius ir galutinio vartojimo
 prekiu mokescius. Skaiciuojant
 vidutini mokescio tarifa
 vartojimui, apmokestinamaja baze
 laikoma salies namu ukio
 galutinio vartojimo islaidos.

Apmokestinimo Skaidrumo Vertinamas mokesciu teises aktu
taisykles (viesumo) suprantamumas ir prieinamumas.
 rodiklis

 Mokestiniu gincu Analizuojamos mokesciu
 proceso moketoju teises i mokesciu
 sudetingumas administratoriaus veiksmu
 apskundima ir objektyvaus gincu
 nagrinejimo igyvendinimo
 galimybes.

3 lentele. Apmokestinimo efektyvumo vertinimo kiekybiniu
ir kokybiniu rodikliu grupe

Table 3. A set of quantitative and qualitative indicators
for the evaluation of efficiency in taxation

Vertinamas
efektyvumo
aspektas Rodikliai Rodikliu turinys

Pajamu Mokesciu sistemos Elastingumas naudojamas vertinant
surinkimo elastingumas mokesciu sistemos efektyvuma
efektyvumas bendrojo vidaus valstybes pajamu is mokesciu
 produkto atzvilgiu surinkimo aspektu, taip pat
 nustatant reformu tikslinguma.
 Mokesciu sistema yra elastinga,
 kai izdo pajamos is mokesciu
 dideja didesniu tempu nei
 bendrasis vidaus produktas be
 nauju mokesciu iteisinimo ar
 mokesciu tarifu didinimo, t. y.
 be diskretiniu pokyciu mokesciu
 politikoje.

 Faktinio ir Parodo apmokestinimo tam tikru
 standartinio mokesciu efektyvuma. Kuo
 mokescio santykis artimesnis vienetui,
 tarifu santykis tuo apmokestinimas efektyvesnis.

 Standartinio ir Parodo tam tikro mokescio
 faktinio mokescio lengvatu, isimciu, ivairiu
 tarifu skirtumas leidziamu atskaitymu, mazinanciu
 apmokestinamaja baze, taip pat
 mokesciu vengimo ir
 administravimo neefektyvumo
 masta. Kuo skirtumas mazesnis,
 tuo apmokestinimas efektyvesnis.

Veiklos ir Mokesciu poveikis Analizuojama, ar tam tikros
istekliu subjektu valstybes mokesciu sistemoje
pasiskirstymo sprendimams yra nustatytos specialios
efektyvumas apmokestinimo salygos
 skirtingoms veikloms ir
 istekliams. Vertinamas tokiu
 salygu taikymas ir to veiksmo
 pasekmes.

4 lentele. Mokesciu administravimo sudetingumo vertinimo kiekybiniu
ir kokybiniu rodikliu grupe

Table 4. A set of quantitative and qualitative indicators for the
evaluation of complexity of tax administration

Mokesciu
administravimo
sudetingumo
aspektas Rodikliai Rodikliu turinys

Mokesciu Mokesciu Analizuojama mokesciu surinkimo
surinkimas administravimo kaina. Gali buti isreiskiamas
 islaidu ir procentais arba vieneto dalimis.
 mokestiniu pajamu
 santykis

 Mokesciu atotrukis Analizuojama, kiek nesurinkta
 mokestiniu pajamu palyginti su
 potencialia mokesciu baze.

 Mokesciu Mokesciu moketojai, kilus
 administratoriu problemu, kreipiasi rastu,
 teikiamos telefonu ar tiesiogiai i
 pagalbos, mokesciu administravimo istaigu
 sprendziant darbuotojus. Vertinamas
 mokesciu moketoju teikiamos mokesciu
 problemas, kokybe administratoriu pagalbos
 operatyvumas, issamumas,
 naudingumas.

 Mokesciu Nesuprastos ar neteisingai
 administratoriu suprastos mokesciu moketoju
 veiklos mokestines pareigos gali lemti
 veiksmingumas mokesciu deklaravimo ir mokejimo
 klaidas. Vertinama tokiu klaidu
 nustatymo ir pasalinimo
 praktika.

 Korupcijos Korupcijos apraiskos viesojo
 indeksas administravimo sektoriuje sudaro
 prielaidu vengti moketi
 mokescius. Vertinamas mokesciu
 administratoriu korupcijos
 lygis.

 Mokesciu Morale--tai dorove, puoselejamos
 administratoriu elgesio vertybes, normos ir
 morale principai. Vertinamas mokesciu
 administratoriu principingumas
 ir atsidavimas darbui.

Mokesciu Mokesciu moketoju Vertinamos mokesciu moketoju
apskaiciavimas mokestiniu patiriamos islaidos vykdant
ir mokejimas prievoliu vykdymo mokestines prievoles.
 islaidu ir Apskaiciuojamas lyginant
 sumoketu mokesciu islaidas ir sumoketus mokescius.
 santykis
 Alternatyva--Pasaulio banko
 skaiciuojamas absoliutinis
 rodiklis, rodantis, kiek
 mokesciu moketojai sugaiso
 zmogaus darbo valandu per
 metus mokesciams moketi.

 Mokesciu rusys Analizuojamas salyje nustatytu
 mokesciu skaicius. Pripazinta,
 kad naudingiau tureti maziau
 mokesciu su platesne
 apmokestinamaja baze nei daugiau
 mokesciu su siaura
 apmokestinamaja baze.

 Uzpildytu mokesciu Analizuojama, kiek vienam
 deklaraciju mokesciu moketojui per metus
 skaiciaus ir tenka pildyti mokesciu
 mokesciu moketoju deklaraciju. Parodo mokesciu
 skaiciaus santykis moketoju deklaraciju pildymo
 intensyvuma ir tuo pat metu
 mokesciu administratoriu
 galimybes vykdyti mokesciu
 moketoju veiklos monitoringa.

 Mokesciu Mokesciu administratoriu veiklos
 administratoriu organizavimo tipas veikia
 veiklos mokesciu moketoju mokestiniu
 organizavimo tipas prievoliu vykdymo patoguma.
 Analizuojamas ir vertinamas
 mokesciu administratoriu veiklos
 specializacijos patogumas
 mokesciu moketojui.

 Bendra mokesciu Paprastai kiekvienoje valstybeje
 administravimo isskiriama keletas mokesciu
 organizacine administratoriu, kurie vykdo
 struktura tam tikras funkcijas arba
 administruoja tam tikrus
 mokescius. Vertinamas
 organizacines strukturos
 tinkamumas.

 Mokesciu Vertinama, kaip mokesciu
 nemokejimo atveju moketojas suvokia rizika buti
 isaiskinimo rizika isaiskintam nemokant mokesciu,
 ir to pasekmiu ir to pasekmes tolesnei veiklai,
 grieztumas t. y. nemokant mokesciu gaunamos
 naudos ir rizikos buti
 identifikuotam adekvatumas.

5 lentele. Vertinimo rodikliu sistema

Table 5. A system of indicators for evaluation

Rodikliu grupe
(vertinamas mokesciu
sistemos aspektas) Rodiklis Vertinimo tikslas

Teisingumas Dzini koeficientas Nustatyti apmokestinimo
 itaka mokesciu moketoju
 disponuojamu pajamu
 pasiskirstymo tolygumui

 Horizontalaus Nustatyti panasios
 teisingumo indeksas socialines ir
 ekonomines padeties
 mokesciu moketoju
 apmokestinimo lygybe

 Salies mokesciu nasta Nustatyti salies
 mokesciu moketoju
 sumoketa mokesciu dydi,
 lyginant su sukurtu
 vidaus produktu

 Faktinis tarifas Nustatyti darbo pajamu
 darbui apmokestinimo masta

 Faktinis tarifas Nustatyti kapitalo
 kapitalui apmokestinimo masta

 Faktinis tarifas Nustatyti vartojimo
 vartojimui apmokestinimo masta

 Skaidrumo (viesumo) Nustatyti teises aktu
 rodiklis suprantamuma ir
 prieinamuma

 Mokestiniu gincu Nustatyti mokestiniu
 proceso sudetingumas gincu instituto
 nesaliskuma, gincu
 proceso sudetinguma

Efektyvumas Mokesciu sistemos Nustatyti mokestiniu
 elastingumas bendrojo pajamu augimo tempa
 vidaus produkto (lyginant su
 atzvilgiu ekonomikos augimu)

 Faktinio ir Nustatyti apmokestinimo
 standartinio mokescio efektyvuma
 tarifu santykis (apmokestinimo didinimo
 potenciala)

 Standartinio ir Nustatyti isimciu,
 faktinio mokescio lengvatu masta
 tarifu skirtumas

 Mokesciu poveikis Nustatyti itaka
 subjektu sprendimams mokesciu poveikio
 istekliu paskirstymui,
 pajamu surinkimui

Mokesciu Mokesciu Nustatyti mokesciu
administravimo administravimo surinkimo kaina
sudetingumas islaidu ir mokestiniu
 pajamu santykis

 Mokesciu atotrukis Nustatyti mokesciu
 vengimo,
 issisukinejimo,
 seselines ekonomikos
 masta

 Mokesciu Nustatyti mokesciu
 administratoriu administratoriu
 teikiamos pagalbos, kvalifikacija
 sprendziant mokesciu
 moketoju problemas,
 kokybe

 Mokesciu Nustatyti mokesciu
 administratoriu administratoriu
 veiklos veiksmingumas disponuojamu istekliu
 modernuma, darbuotoju
 profesionaluma

 Korupcijos indeksas Nustatyti mokesciu
 mokejimo vengimo
 galimybes

 Mokesciu moketoju Nustatyti mokesciu
 mokestiniu prievoliu apskaiciavimo ir
 vykdymo islaidu ir mokejimo kaina
 sumoketu mokesciu
 santykis

 Mokesciu rusys Nustatyti
 apmokestinamosios
 bazes platuma

 Uzpildytu mokesciu Nustatyti mokesciu
 deklaraciju skaiciaus moketoju veiklos
 ir mokesciu moketoju skaidruma
 skaiciaus santykis

 Mokesciu Nustatyti mokesciu
 administratoriu administratoriu
 veiklos organizavimo specializacijos
 tipas naudinguma

 Bendra mokesciu Nustatyti mokesciu
 administravimo administratoriu
 organizacine veiklos kokybe
 struktura

 Mokesciu nemokejimo Nustatyti mokesciu
 atveju isaiskinimo teises aktu spragas
 rizika ir pasekmiu
 grieztumas