首页    期刊浏览 2024年10月06日 星期日
登录注册

文章基本信息

  • 标题:Multicriteria evaluation of the competitive environment in the oligopolic market/Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinis vertinimas.
  • 作者:Ginevicius, Romualdas ; Krivka, Algirdas
  • 期刊名称:Business: Theory and Practice
  • 印刷版ISSN:1648-0627
  • 出版年度:2009
  • 期号:December
  • 语种:English
  • 出版社:Vilnius Gediminas Technical University
  • 摘要:Anot vadybos ir strateginio valdymo klasiko P. Drucker (1986), strategija turi nusakyti, koks yra "musu" verslas dabar, koks jis bus ir koks jis turi buti. Tinkama organizacijos raidos kryptis pasirenkama tik nuodugniai ivertinus imones aplinka, nustacius dabartine ir pageidaujama (siektina) imones pozicija toje aplinkoje. Dazniausia isskiriamos vidine ir isorine imones aplinka, kurios kartu traktuojamos kaip pagrindiniai verslo strategijos formavima veikianciu veiksniu saltiniai. Vidines aplinkos analize koncentruojasi i imones struktura, imones turimus isteklius ir ju savybes, imones gebejimus, kultura, ju pranasumus, palyginti su konkurentais; isryskina imones stiprybes ir silpnybes, turincias itakos strategijos formavimui. Isorines aplinkos analize apima bendrosios (makroaplinkos) ir konkurencines (mikroaplinkos) tyrima siekiant nustatyti esamas ir potencialias gresmes bei verslo pletros galimybes. Konkurencines aplinkos, kaip dinamiskiausios, sunkiai prognozuojamos ir strateginiu poziuriu svarbiausios isorines aplinkos komponentes, efektyvi analize yra gyvybiskai svarbi kiekvienai siuolaikinei imonei. Anot M. Porter (1991), imones sekme yra dvieju kintamuju funkcija: ukio sakos, kuria imone renkasi savo veiklai, patrauklumo ir imones santykines pozicijos toje sakoje. Verslo savininku interesus atitinkanciu finansiniu rezultatu siekianti imone turetu rinktis ukio sakas su mazesniu konkurenciniu jegu poveikiu, mazinti ju neigiama itaka uzimant palankesnes pozicijas sakoje. Konkurencines aplinkos konkrecioje ukio sakoje ar rinkoje efektyvi analize svarbi tiek korporaciniu, tiek verslo vieneto lygiu: korporacines strategijos mastu rinkos patrauklumas daro poveiki imones sprendimui taikyti diversifikacijos, integracijos strategijas arba priesingai--trauktis is rinkos; verslo vieneto lygiu konkurencine aplinka lemia imones konkurencines strategijos formavima pasirinktoje rinkoje.
  • 关键词:Competition (Economics);Oligopolies;Service industries;Services industry

Multicriteria evaluation of the competitive environment in the oligopolic market/Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinis vertinimas.


Ginevicius, Romualdas ; Krivka, Algirdas


1. Ivadas

Anot vadybos ir strateginio valdymo klasiko P. Drucker (1986), strategija turi nusakyti, koks yra "musu" verslas dabar, koks jis bus ir koks jis turi buti. Tinkama organizacijos raidos kryptis pasirenkama tik nuodugniai ivertinus imones aplinka, nustacius dabartine ir pageidaujama (siektina) imones pozicija toje aplinkoje. Dazniausia isskiriamos vidine ir isorine imones aplinka, kurios kartu traktuojamos kaip pagrindiniai verslo strategijos formavima veikianciu veiksniu saltiniai. Vidines aplinkos analize koncentruojasi i imones struktura, imones turimus isteklius ir ju savybes, imones gebejimus, kultura, ju pranasumus, palyginti su konkurentais; isryskina imones stiprybes ir silpnybes, turincias itakos strategijos formavimui. Isorines aplinkos analize apima bendrosios (makroaplinkos) ir konkurencines (mikroaplinkos) tyrima siekiant nustatyti esamas ir potencialias gresmes bei verslo pletros galimybes. Konkurencines aplinkos, kaip dinamiskiausios, sunkiai prognozuojamos ir strateginiu poziuriu svarbiausios isorines aplinkos komponentes, efektyvi analize yra gyvybiskai svarbi kiekvienai siuolaikinei imonei. Anot M. Porter (1991), imones sekme yra dvieju kintamuju funkcija: ukio sakos, kuria imone renkasi savo veiklai, patrauklumo ir imones santykines pozicijos toje sakoje. Verslo savininku interesus atitinkanciu finansiniu rezultatu siekianti imone turetu rinktis ukio sakas su mazesniu konkurenciniu jegu poveikiu, mazinti ju neigiama itaka uzimant palankesnes pozicijas sakoje. Konkurencines aplinkos konkrecioje ukio sakoje ar rinkoje efektyvi analize svarbi tiek korporaciniu, tiek verslo vieneto lygiu: korporacines strategijos mastu rinkos patrauklumas daro poveiki imones sprendimui taikyti diversifikacijos, integracijos strategijas arba priesingai--trauktis is rinkos; verslo vieneto lygiu konkurencine aplinka lemia imones konkurencines strategijos formavima pasirinktoje rinkoje.

Tyrimo problema--konkurencines aplinkos palankumo imones atzvilgiu vertinimas oligopolineje rinkoje. Straipsnio tikslas--sudaryti ir praktiskai aprobuoti konkurencines aplinkos analizes modeli, leidzianti visapusiskai ir kompleksiskai ivertinti konkurencine aplinka pasirinktoje oligopolineje rinkoje, atlikti konkurencines aplinkos skirtingose oligopolinese rinkose lyginamaja analize. Straipsnyje glaustai apibudinama imones konkurencines aplinkos samprata ir analizes istakos klasikineje ekonomikoje, industrineje organizacijoje bei losimu teorijoje. Sudaromas modelis pagristas minetu mokslu ziniomis, taip pat strateginio valdymo pozicionavimo mokyklos klasiko M. Porterio penkiu konkurenciniu jegu modeliu, papildytu kitu mokslininku siulomais konkurencine aplinka veikianciais veiksniais, aktualiais oligopolinei rinkos strukturai. Straipsnio autoriu siulomas modelis aprobuojamas Lietuvos judriojo telefoninio rysio paslaugu, alaus ir interneto prieigos paslaugu rinkoms atliekant kiekybini konkurencines aplinkos jose vertinima bei lyginamaja analize.

2. Konkurencines aplinkos samprata ir pagrindiniai veiksniai

Klasikiniuose rinkos strukturos teoriniuose modeliuose (tobula konkurencija, monopoline konkurencija, oligopolija ir monopolija) konkurencine imones aplinka apibudinama "tradicinemis" rinkos strukturas charakterizuojanciomis dimensijomis: produkcijos diferenciacija, imoniu skaicius rinkoje, imoniu dydis, iejimo i rinka ir isejimo is jos barjerai, informacija ir zinios (Shapiro 1985). Tobulai konkurencijai budingas nereiksmingas imoniu dydis, neleidziantis daryti itakos rinkos paklausai ir kainoms; homogenine produkcija, laisvas iejimas i rinka ir isejimas is jos, tobula informacija ir absoliutus gamybos veiksniu mobilumas. Netobulos konkurencijos rinkos strukturos (visu pirma oligopolija ir monopolija) pasizymi iejimo i rinka barjerais, diferencijuota ar unikalia produkcija, nuozulnia likutine paklausa, imoniu galimybemis paveikti rinkos kainas, tikintis alternatyvias investavimo galimybes virsijancio ekonominio pelno (Kirzner 1963; Hayek 2002; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1986). Industrines organizacijos tyrimuose isskiriami imoniu dydzio, verslo koncentracijos ir kitu strukturiniu rinkos rodikliu sarysiai su vidutiniu rinkos pelningumu, investicijomis i tyrima ir pletra, inovacijomis; keliamos hipotezes del rinkos strukturos veiksniu ir veiklos rezultatu koreliaciniu sarysiu, atliekami tarpsakiniai ir tarpvalstybiniai palyginimai (Carlton, Perloff 2005; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] et al. 2004; Symeonidis 1996; Burges 1989). Imoniu elgsena imituojantys losimu teorijos modeliai, be jau minetu rinkos strukturas apibudinanciu veiksniu, nagrineja imoniu strateginiu sprendimu eiliskuma, atsakomuju veiksmu galimybes, sprendimu derinimo problematika, taiko iejimo i rinka ir isejimo is jos barjeru, imoniu dydzio ir gamybos pajegumu, produkcijos diferenciacijos kiekybines israiskas (Von Neumann, Morgenstern 1953; Friedman 1969, 1971; Koons 1992; Rasmusen 2006; Ginevicius, Krivka 2008).

Sistematizuota ir uzbaigta konkurencines aplinkos koncepcija kildinama is strateginio valdymo moksliniu veikalu. Imones aplinka paprastai skirstoma i bendraja (nuotoline, esancia uz rinkos, ukio sakos ribu, makroaplinka) ir konkurencine (rinkos, ukio sakos, mikroaplinka) (David 2007; Barney, Hesterley 2006; Grant 1998; Kotler 2001). Sistemines, visapusiskos aplinkos analizes poreikis strateginio valdymo klasiku siejamas su auganciu aplinkos nepastovumu ir neapibreztumu, kai iprasti prognozavimo metodai tampa neefektyvus. Planavimo mokyklos pradininkas I. Ansoff (1979, 1984) aplinkos analizes metodus skirsto priklausomai nuo aplinkos ateities apibreztumo ir aplinkos pokyciu nuspejamumo: tinkama atliktu veiksmu kontrole esant visiskai stabiliai aplinkai (ateitis--praeities pasikartojimas), prognozavimo metodai ekstrapoliuojant praeiti prognozuojamoje aplinkoje, ekstriniais sprendimais paremtas pokyciu valdymas esant is dalies prognozuojamai aplinkai arba kai is jos gaunami tik silpni signalai. Sasajas tarp aplinkos pokyciu dinamiskumo ir aplinkos tyrimo metodu pletoja ir Dobson et al. (2004): paprasta arba statine aplinka--praeities ekstrapoliavimo metodas; dinamine aplinka--prognozavimas, scenariju planavimas; kompleksine aplinka--aplinkos pokyciu modeliu kurimas, procesu modeliavimas.

Rinkos (ukio sakos) aplinkos analize strateginiame valdyme siejama su M. Porter penkiu konkurenciniu jegu modeliu (Porter 1979, 1998). Modeli sudaro penki elementai, penkios imones konkurencine padeti veikiancios jegos: potencialiu konkurentu gresme, pakaitalu atsiradimo gresme, tiekeju derybine galia, pirkeju derybine galia ir esanciu konkurentu gresme. J. Barney ir W. Hesterley (2006) kaip nauja konkurencine aplinka veikianti veiksni mini papildiniu poveiki: priesingai nei pakaitalu atveju, imone palankiai vertins papildiniu rinkos pletra arba pati jai talkins, jei papildiniu raida didins jos produkcijos verte pirkejams arba skatins papildoma pardavima. R. Jucevicius (1998), remdamasis ivairiose Lietuvos organizacijose atliktais tyrimais, Porterio modeli siulo papildyti posovietinese valstybese svarbiu konkurencija formuojanciu veiksniu--valstybes instituciju itaka. Si veiksni M. Porter itraukia i tautu konkurencinio pranasumo "deimanto" modeli (Porter 1990a, 1990b), siulydamas tarpini varianta tarp tiesioginio valstybes isikisimo i versla politikos ir nematomos rankos funkcijos, kai valstybe tik uztikrina palankia aplinka konkurenciniam pranasumui pletoti. Pazymetina, kad penkiu konkurenciniu jegu modelis kyla is rinkos strukturu teoriju ir industrines organizacijos mokslo--H. Mintzberg et al. (1998) zodziais, Porter pritaiko industrines organizacijos principus korporacinei strategijai formuoti, kai verslo vieneto konkurencine strategija is esmes veikiama rinkos (ukio sakos) strukturos.

Apibendrinant teigiama, kad konkurencines aplinkos analizes istakos gludi dar klasikiniuose rinkos strukturos modeliuose, o siuolaikines konkurencines aplinkos koncepcijos siejamos su strateginio valdymo pozicionavimo mokykla ir M. Porter penkiu konkurenciniu jegu modeliu. Apzvelgti literaturos saltiniai leidzia straipsnio autoriams isskirti pagrindinius imones konkurencine aplinka veikiancius veiksnius, nustatyti galima ju poveiki analizuojamai rinkai ir imones pozicijai joje. Isskirti veiksniai laikytini universaliais, tinkamais skirtingoms rinkos strukturoms tirti--sudarant konkurencines aplinkos vertinimo oligopolineje rinkoje modeli, jie adaptuojami siai rinkos strukturai ir papildomi isskirtinai oligopolijai budingais konkurencines aplinkos vertinimo kriterijais.

3. Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje ypatumai

Oligopolijai budinga keliu stambiu imoniu kontroliuojama didzioji pasiulos dalis bei auksti iejimo i rinka ir isejimo is jos barjerai, uztikrinantys pakankamai stabilu konkurentu skaiciu rinkoje. Del reiksmingos konkuruojanciu verslo subjektu tarpusavio priklausomybes, kai vienos imones veiksmai tiesiogiai veikia rinkos paklausa ir kaina bei netiesiogiai kitu imoniu veiklos rezultatus, kiekviena rinkos dalyve, priimdama strategini sprendima, gali pagristai tiketis konkurentu atsako (Ginevicius, Krivka 2009; Krivka, Ginevicius 2009).

Klasikiniu poziuriu oligopolija yra neefektyvi rinkos struktura, neretai siejama su imoniu tarpusavio veiksmu derinimu ir karteliniais susitarimais (Carlton, Perloff 2005; Ginevicius, Krivka 2008). Jie grindziami verslo subjektu maksimalaus pelno siekimu pazabojant konkurencija, kai ribotas ir ganetinai stabilus konkurentu skaicius rinkoje lemia palyginti nedideles karteliniu susitarimu sudarymo ir vykdymo kontroles sanaudas.

Skirtinguose oligopolijos teoriniuose modeliuose prekes ar paslaugos gali buti homogenines arba diferencijuotos (Ginevicius, Krivka 2008)--praktikoje silpnai diferencijuota produkcija skatina intensyvia kainu konkurencija (pavyzdziui, judriojo telefoninio rysio paslaugu rinka); prekes ar paslaugos, vartotoju suvokiamos kaip isskirtines ar unikalios, leidzia imonems tiketis didesnio pelno ir labiau apsaugotos konkurencines pozicijos rinkoje. Stambus verslo mastas ir su juo siejamos dideles neatgaunamos sanaudos (isejimo is rinkos barjerai) taip pat lemia aktyvesne konkurencine kova, del islikimo aukojant dali pelno ar net dirbant nuostolingai, o tai ypac budinga stagnuojancios ar smunkancios rinkos salygomis.

Didele verslo koncentracija oligopolineje rinkoje paprastai suteikia pranasumu derybose su ne tokiais koncentruotais tiekejais ir paskirstymo kanalais, taciau pranasumams igyti butina nuolatine vertikaliai susijusiu ukio saku analize bei atitinkami strateginiai veiksmai. Del potencialios karteliniu susitarimu ar kitokio veiksmu derinimo gresmes oligopolijos nusipelno ypatingo visuomenes demesio. Be to, nemazai oligopoliniu rinku yra netiesiogiai reguliuojamos valstybes (pavyzdziui, licencijavimo tvarka telekomunikaciju sektoriaus rinkose; reklamos, remimo veiksmu ir vartojimo ribojimas, apmokestinimas akcizais alaus ir alkoholiniu gerimu rinkose), todel neabejotinai svarbus konkurencines aplinkos veiksnys yra valstybes reguliavimas.

Isskirti oligopolines rinkos strukturos ypatumai leidzia teigti, kad konkurencine aplinka oligopolineje rinkoje yra kompleksiska ir sudetinga, traukia visuomenes ir valdzios atstovu demesi--visa tai papildomai pagrindzia straipsnyje iskeltos mokslines problemos svarba, akcentuoja poreiki taikyti mokslinius metodus oligopolinems rinkoms tirti. Nagrineti oligopoline rinka apibudinantys veiksniai naudojami sudarant ir aprobuojant konkurencines aplinkos daugiakriterinio vertinimo modeli: parenkant vertinimo rodiklius, nustatant ju reiksminguma, sudarant kokybiniu rodikliu matavimo skale.

4. Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinio vertinimo modelis

Imones konkurencine aplinka savo prigimtimi yra sudetingas, kompleksinis reiskinys, kuriam tirti butina sudaryti ji apibudinanciu rodikliu (vertinimo kriteriju) sistema. Didesnis vertinimo patikimumas pasiekiamas, kai remiamasi kiekybiniais kriterijais, kurie sudaromame modelyje apimtu rinkos pletros rodiklius, konkuruojanciu imoniu skaiciu ir ju valdomu rinkos daliu pasiskirstyma. Kriteriju sistema reikia papildyti ir kokybiniais rodikliais (tokiais kaip produkcijos diferenciacija, iejimo barjerai, valstybes reguliavimas ir kt.), kurie, nepaisant jiems budingo subjektyvumo, butini siekiant visapusisko nagrinejamo reiskinio vertinimo.

Kitas svarbus zingsnis sudarant daugiakriterinio vertinimo modeli--rodikliu svoriu nustatymas. Siame etape privalu deramai ivertinti atrinktu veiksniu p oveiki nagrinej amam reiskiniui. Be to, siekiant geresnio rezultatu patikimumo, svarbu pasiekti tinkama kiekybiniu ir kokybiniu rodikliu reiksmingumo balansa. Like daugiakriterinio vertinimo zingsniai apima vertinimo metodu parinkima, skaiciavimus ir rezultatu interpretavima. Pastarajame etape lyginami skirtingais vertinimo metodais gauti rezultatai, nustatomos galutines lyginamu reiskiniu prioriteto eiles.

4.1. Konkurencines aplinkos vertinimo kriteriju sistemos formavimas

Konkurencinei aplinkai vertinti sudaroma kriteriju sistema, jungianti skirtingus kiekybinius ir kokybinius rodiklius, leisiancius visapusiskai ir kompleksiskai ivertinti konkurencine situacija rinkoje joje veikiancios imones atzvilgiu. Straipsnio autoriai konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinio vertinimo modeliui sudaryti isskiria siuos kriterijus:

1. Oligopoliniu konkurentu skaicius rinkoje (kiekybinis minimizuojamas kriterijus). Oligopolineje rinkoje paprastai yra keli stambus gamintojai (pardavejai), kontroliuojantys didziaja dali pasiulos ir sudarantys oligopolija. Be ju, rinkoje gali veikti daug mazesniu imoniu, neturinciu reiksmingesnes rinkos galios.

2. Likusiu (ne oligopoliniu) imoniu skaicius rinkoje (kiekybinis minimizuojamas kriterijus).

3. Rinkos augimas pinigine israiska (kiekybinis maksimizuojamas kriterijus). Parodo vidutini metini rinkos pardavimo pinigine israiska augima procentais. Auganti rinka suteikia imonei papildomu galimybiu plestis, didinti gamyba ir pardavimo apimti (visu pirma nauju vartotoju deka), gauti daugiau pelno einamuoju laikotarpiu arba sukurti pagrinda pelnui augti ateityje. Priesingai--brandi ar smunkanti rinka sudaro prielaidas aktyviai konkurencinei kovai, kai imones pajamos gali augti tik konkurentu pardavimo saskaita.

4. Rinkos augimas naturiniais vienetais (kiekybinis maksimizuojamas kriterijus). Parodo vidutini metini rinkoje realizuotos produkcijos kiekio (arba rinkos vartotoju skaiciaus) augima procentais. Rodiklis koreliuoja su rinkos augimu pinigine israiska, taciau negali buti tapatinamas. I rodikliu tarpusavio koreliacija atsizvelgiama nustatant ju svorius.

5. [CR.sub.M]--M imoniu koncentracijos laipsnis arba oli-gopoliniu imoniu uzimama rinkos dalis (kiekybinis minimizuojamas kriterijus). Didele rinkos koncentracija lemia intensyvia konkurencija, didina strateginio atsako tikimybe, neigiamai veikia smulkesniu imoniu konkurencines pozicijas. Koncentracijos laipsniui skaiciuoti naudojama si formule (Aiginger 2000; Ginevicius, Cirba 2005, 2007; Ginevicius et al. 2006):

[CR.sub.M] = [M.summation over (i=1)] [d.sub.i], (1)

cia: [d.sub.i]--imones pardavimo santykine dalis rinkoje arba ukio sakoje; M--oligopoliniu imoniu skaicius.

6. minHH[I.sub.M]--minimalus Herfindahl-Hirschman indeksas (kiekybinis minimizuojamas kriterijus). Rodiklis rodo oligopoliniu imoniu uzimamu rinkos daliu pasiskirstymo netolyguma ir apskaiciuojamas pagal tokia formule (Ginevicius, Krivka 2009):

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (2)

cia: [d.sub.i]--imones pardavimo santykine dalis rinkoje arba ukio sakoje; M--oligopoliniu imoniu (ju uzimama rinkos dalis zinoma) skaicius; N--bendras imoniu skaicius rinkoje arba ukio sakoje (M < N). Skaiciuojant minHH[I.sub.M], daroma prielaida, kad uz atrankos ribu likusios ne oligopolines imones (ju skaicius yra N-Mi) joms tenkancia rinkos pardavimo dali pasidalija lygiomis dalimis. Analizuojant labai koncentruotas rinkas, Herfindahl-Hirschman indeksas, apskaiciuotas remiantis didziaja dali rinkos uzimanciu imoniu pardavimo duomenimis, tik nedaug nukryps nuo apskaiciuoto itraukus visas rinkos imones, nes jo reiksme labiausiai veikia stambiausi verslo subjektai; smulkesniu imoniu pardavimo poveikis rodiklio reiksmei bus nedidelis.

7. Iejimo i rinka barjerai (kokybinis maksimizuojamas kriterijus). Aukstesni iejimo barjerai mazina nauju rinkos dalyviu iejimo tikimybe, lemia lengviau nuspejama, pastovesne konkurencine aplinka; leidzia suformuoti ir islaikyti rinkos senbuviams priimtinas "zaidimo taisykles".

8. Isejimo is rinkos barjerai (kokybinis minimizuojamas kriterijus). Zemesni isejimo barjerai siejami su nuosaikesne konkurencija esant pastoviai arba smunkanciai paklausai.

9. Produkcijos diferenciacija (kokybinis maksimizuo-jamas kriterijus). Vartotoju poreikis isigyti nevienaruses produkcijos skatina imones gerinti jos kokybe, reklamuoti prekes ar paslaugas bei kitais budais kelti ju verte vartotojams, kartu suteikdamas galimybiu tiketis didesnio pelno ir uztikrindamas patikima konkurenciniu poziciju apsauga.

10. Rinkos segmentacija (kokybinis maksimizuojamas kriterijus). Rinkos segmentu buvimas sudaro prielaidas formuoti ir islaikyti geriau apsaugotas konkurencines pozicijas, atskirais atvejais lemia mazesniu rinkos dalyviu sekminga veikla.

11. Tiekeju rinkos koncentracija (kokybinis minimizuojamas kriterijus). Ne tokia koncentruota tiekeju rinka leidzia analizuojamos rinkos imonems igyti palankesnes derybines pozicijas ir pretenduoti i didesne dali galutinio produkto pridetines vertes strukturoje.

12. Pardaveju (paskirstymo kanalu) rinkos koncentracija (kokybinis minimizuojamas kriterijus). Rodiklis isreiskia analizuojamos rinkos imoniu derybines pozicijas su prekiu ar paslaugu platintojais, ju itaka rinkos pardavimo ir galutinio produkto kainoms.

13. Potenciali pakaitalu gresme (kokybinis minimizuojamas kriterijus). Rodiklis parodo, ar rinkos pardavimus veikia kitose rinkose platinami pakaitalai, galintys tenkinti analizuojamos rinkos vartotoju poreikius (atskirais atvejais pranasesniu, pazangesniu pakaitalu raida ne tik mazina analizuojamos rinkos pardavima, bet ir kelia gresme pacios rinkos egzistavimui).

14. Papildiniu rinku raida (kokybinis maksimizuojamas kriterijus). Palanki situacija papildiniu rinkose skatina analizuojamos rinkos (ukio sakos) pardavima.

15. Valstybes reguliavimas (kokybinis minimizuojamas kriterijus). Suprantamas kaip valstybes iteisinti prekiu ar paslaugu vartojimo apribojimai, licencijavimo tvarka, ypatingas rinkoje taikomas veiklos reguliavimas, isskirtinis analizuojamos rinkos prekiu ar paslaugu apmokestinimas ir kitos tiesioginio ar netiesioginio poveikio rinkos pardavimams priemones.

Kokybiniai rodikliai sudaromame modelyje vertinami pagal penkiu balu skale, kai kiekviena reiksme (nuo 1 iki 5) atitinka tam tikra situacija rinkoje (1 lentele).

4.2. Kriteriju svoriu nustatymas

Daugiakriterinio vertinimo kriteriju svoriams nustatyti taikomas porinis palyginimas Saaty metodu (Saaty 1980, 1991), kuris remiasi kriteriju i ir j (i, j = 1, ..., m) tarpusavio svarbumo poriniu palyginimu naudojant preferencijos balu skale (1-3-5-7-9) ir sudarant m x m dimensijos matrica P = ||[p.sub.ij]||. Tarpiniams variantams naudojami pranasumo vertinimai [p.sub.ij] = 2; 4; 6; 8 (Yoon, Hwang 1981; Ginevicius et al. 2006; Ginevicius, Podvezko 2004, 2006).

Porinis palyginimas modelyje atliekamas atskirai kiekybiniams ir kokybiniams kriterijams (2 ir 3 lenteles), kai kiekvienos siu grupiu svoris skaiciuojant integruoto konkurencines aplinkos vertinimo rodiklio reiksme yra 0,5.

Tarpusavyje koreliuojantys rinkos augimo pinigine israiska ir rinkos augimo naturiniais vienetais rodikliai, atliekant porini lyginima, sujungiami i viena kriteriju, kurio svoris toliau skaiciuojant lygiomis dalimis paskirstomas minetiems rodikliams. Abiem kriteriju grupems patikrinamas porinio lyginimo P matricos suderinamumas nustatant tikriniu vektoriu uzdavinio P[omega] = [lambda][omega] sprendini [[lambda].sub.max] . Kiekybiniu kriteriju matricos [[lambda].sub.max] = 5,121, kokybiniu kriteriju--[[lambda].sub.max] = 9,439. Suderinamumo indekso S1 santykiui su atsitiktinemis atitinkamos eiles matricos suderinamumo indekso SA reiksmemis skaiciuoti remiamasi formulemis (Saaty 1980, 1991; Ginevicius, Podvezko 2004, 2006; Ginevicius et al. 2006):

[S.sub.1] = [[lambda].sub.max] - m/m - 1, (3)

S = [S.sub.1]/[S.sub.A]. (4) Kiekybiniu kriteriju rinkinio S = 0,027, kokybiniu--S = 0,038. Tai reiskia, kad abieju kriteriju grupiu porinio lyginimo matricos yra suderintos.

4.3. Daugiakriterinio vertinimo metodu parinkimas

Daugiakriterinio vertinimo uzdaviniams spresti mokslineje literaturoje siuloma daugybe metodu: nuo paprasciausios vietu (rangu) sumos iki besiremianciu sudetingais matematiniais skaiciavimais. Kiekvienas ju turi savo privalumu, taikymo ypatumu ir apribojimu: renkantis konkretu metoda, svarbu atsizvelgti i rodikliu reiksmiu transformavimo, normalizavimo ir neigiamu reiksmiu pertvarkymo reikalavimus, kriteriju svoriu poveiki vertinimui, vertinimo kriteriju pobudi (maksimizuojamieji ir minimizuojamieji) bei kitas aplinkybes (Podvezko 2008). Naujausiuose tyrimuose (Ginevicius, Podvezko 2006; Ginevicius et al. 2006, 2008a, 2008b) analizuojamas reiskinys vertinamas keliais metodais--mazinant atskiro daugiakriterinio vertinimo metodo taikymo specifikos subjektyvumo itaka, galutinis vertinimo rezultatas imamas kaip keliais metodais gautu rezultatu vidurkis. Laikantis ankstesniuose tyrimuose taikytos praktikos bei siekiant gauti pasvertus ir patikimus rezultatus, konkurencines aplinkos reiskiniui vertinti taikomi penki placiai taikomi daugiakriterinio vertinimo metodai: VS, SAW, KPM (COPRAS), TOPSIS ir VIKOR.

Kiekvieno j-ojo objekto visu rodikliu vietu suma (VS) nustatoma pagal formule (Ginevicius, Podvezko 2006, 2008; Podvezko 2008; Ginevicius et al. 2006, 2008a, 2008b):

[V.sub.j] = [m.summation over (i=1)] [m.sub.ij] (5)

cia: mij--j-ojo objekto i-tojo rodiklio vieta (1 [less than or equal to] mij [less than or equal to] m). Palankiausia reiksme gaunama, kai [V.sub.j] yra maziausia.

Zinomiausias ir placiausiai taikomas SAW (angl. Simple Additive Weighting) metodas, kuriame nustatoma kiekvieno j-ojo objekto (alternatyvos) visu rodikliu svertiniu normalizuotuju reiksmiu suma Sj (Yoon, Hwang 1981; Ginevicius et al. 2005, 2006, 2008a, 2008b; Ginevicius 2008; Ginevicius, Podvezko 2006, 2008):

[S.sub.j] = [m.summation over (i=1)] [[omega].sub.i] [[??].sub.ij], (6)

cia: [[omega].sub.i]--i-tojo rodiklio svoris; [[??].sub.ij]--j-ojo objekto i-tojo rodiklio normalizuotoji reiksme. Pradiniai duomenys normalizuojami pagal formule:

[[??].sub.ij] = [r.sub.ij]/[n.summation over (j=1)][r.sub.ij]. (7)

Kompleksinis proporcingojo vertinimo metodas (KPM, angl. COPRAS), kuriame objektu (alternatyvu) santykinis reiksmingumas nustatomas remiantis juos apibudinanciomis teigiamomis ir neigiamomis savybemis ir igyja matematine israiska (Zavadskas et al. 1998, 2001; Andruskevicius 2005; Ginevicius et al. 2006, 2008a; Ginevicius 2008; Ginevicius, Podvezko 2006):

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (8)

cia: [S.sub.+j] ir [S.sub.-j]--atitinkamai maksimizuojamuju ir minimizuojamuju normalizuotu rodikliu sumos, apskaiciuojamos pagal sias formules:

[S.sub.+j] = [m.summation over (i=1)] [d.sub.+ij]; [s.sub.-j] = [m.summation over (i=1)] [d.sub.-ij] (9)

cia: m--kriteriju skaicius, o [d.sub.+ij] ir [d.sub.-ij]--atitinkamai maksimizuojamuju ir minimizuojamuju kriteriju normalizuotos reiksmes. Joms apskaiciuoti taikoma formule:

[d.sub.ij] = [x.sub.ij] * [q.sub.i]/[n.summation over (j=1)] [x.sub.ij], (10)

cia: [x.sub.ij] - i kriterijaus reiksme j sprendimo variantu; [q.sub.i] - i kriterijaus svoris (reiksmingumas); n--lyginamu variantu (alternatyvu) skaicius.

TOPSIS (angl. Technique for Order Preference by Similarity to an Ideal Solution) metodas, kurio pagrindinis kriterijus skaiciuojamas pagal nuotolius nuo geriausiu ir blogiausiu variantu (Opricovic, Tzeng 2004; Ginevicius et al. 2006, 2008a, 2008b; Ginevicius, Podvezko 2006, 2008; Ginevicius 2008). Rodikliu reiksmems taikoma vektorine normalizacija:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (11)

Kitu zingsniu nustatomi geriausi ir blogiausi variantai (sprendiniai) kiekvieno kriterijaus i atzvilgiu:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (12)

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (13)

cia: [I.sub.1]--maksimizuojamuju rodikliu indeksu aibe; [I.sub.2]--minimizuojamuju rodikliu indeksu aibe; [[omega].sub.i]--i-tojo rodiklio svoris. Tada apskaiciuojami lyginamu variantu (alternatyvu) nuotoliai iki geriausiu ir blogiausiu sprendiniu:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (14)

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (15)

ir pagrindinis TOPSIS kriterijus, kurio didziausia reiksme atitinka geriausia alternatyva:

[C.sup.*.sub.j] = [D.sup.-.subj]/[D.sup.*.sub.j] + [D.sup.-.sub.j]. (16)

Kompromisinio klasifikavimo metodu (VIKOR) taip pat vertinamas nuotolis iki geriausio sprendinio varianto, bet siam metodui maziau itakos turi pradiniu duomenu nestabilumas ir siulomi kompromisiniai variantai, jei vertinimo kriterijai yra priestaringi (Opricovic, Tzeng 2004; Ginevicius et al. 2006; 2008a, 2008b; Ginevicius, Podvezko 2006, 2008; Ginevicius 2008). Normalizacija (maksimizuojamiesiems kriterijams) atliekama pagal formule:

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] (17)

Metodas remiasi trimis vertinimo kriterijais [S.sub.j], [R.sub.j] ir [Q.sub.j], apskaiciuojamais pagal sias formules:

[S.sub.j] [m.summation over (I=1)] [[omega].sub.i] [[??].sub.ij], (18)

[MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], (19)

[Q.sub.j] = v [S.sub.j] - S*/[S.sup.-] - S* + (1 - v) [R.sub.j] - R*/[R.sup.-] - R*, (20)

cia: [MATHEMATICAL EXPRESSION NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], ?--daugumos kriterijus (strateginis svoris), kurio reiksme praktiskai skaiciuojant (Ginevicius et al. 2006; 2008b) prilyginama 0,5. Geriausius variantus (alternatyvas) atitinka maziausios [S.sub.j], [R.sub.j] ir [Q.sub.j] reiksmes.

4.4. Konkurencines aplinkos oligopolinese rinkose lyginamoji analize

Sudarytas konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinio vertinimo modelis taikomas Lietuvos judriojo telefoninio rysio paslaugu, alaus ir interneto prieigos paslaugu rinku lyginamajai analizei atlikti.

Tiriamas rinkas apibudinanciu kiekybiniu kriteriju reiksmes remiasi statistiniais duomenimis (Lietuvos rysiu sektorius 2004, 2005, 2006, 2007; Lietuvos aludariu asociacija 2008; Statistikos departamentas 2009; Verslo zinios 2009): oligopoliniu konkurentu ir likusiu (ne oligopoliniu) imoniu skaiciai atrenkami 2007 metu pabaigai; rinkos augimo, koncentracijos laipsnio ir minHH[I.sub.M] rodikliai apima vidutinius 2004-2007 m. metu duomenis. Kokybiniu rodikliu vertinimas balais atliktas straipsnio autoriu remiantis issamia tiriamu rinku analize i modeli itrauktu konkurencines aplinkos veiksniu atzvilgiu. Visi vertinimo kriterijai, ju svoriai ir reiksmes analizuojamose rinkose pateikti 4 lenteleje. Darant prielaida, kad kiekybiniu ir kokybiniu kriteriju grupes turi vienoda svori integruotame konkurencines aplinkos vertinimo rodiklyje, 4.2 poskyryje grupes kontekste apskaiciuoti atskiru vertinimo kriteriju svoriai (2 ir 3 lenteles) padauginami is 0,5.

Keturiais is penkiu pasirinktu daugiakriterinio vertinimo metodu (isskyrus VIKOR) gautas vienodas rezultatas: palankiausia konkurencine aplinka yra interneto prieigos paslaugu rinkoje, antra yra judriojo telefoninio rysio paslaugu rinka, alaus rinka tarp lyginamu alternatyvu konkurenciniu poziuriu yra maziausiai patraukli (5 lentele).

Analogiska isvada prieinama ir susumavus visais pasirinktais daugiakriterinio vertinimo metodais gautus rezultatus, t. y. galutine preferencijos eile nustatant kaip visu pasirinktu metodu vertinimo rezultatu vidurki. Pazymetina, kad skirtingi ir kiek priestaringi rezultatai gaunami VIKOR metodu, kuris auksciausia reitinga suteikia judriojo telefoninio rysio paslaugu rinkai. Siuo atveju tinkamas keliu daugiakriterinio vertinimo metodu kombinavimas, kuris, esant ryskiai koreliacijai tarp skirtingais metodais gautu rezultatu (visais, isskyrus VIKOR), leidzia pagristi rezultatu patikimuma pagal sudaryta modeli.

5. Isvados

1. Imones konkurencine aplinka straipsnyje suprantama kaip sudetingas, kompleksinis reiskinys, priklausantis nuo daugelio ji veikianciu veiksniu. Sie veiksniai, isskiriami remiantis klasikines ekonomikos, industrines organizacijos, losimo teorijos ir strateginio valdymo mokslinemis koncepcijomis, atsizvelgiant i oligopolines rinkos strukturos ypatumus, sudaro konkurencines aplinkos vertinimo kriteriju sistema.

2. Konkurencines aplinkos kiekybiniam vertinimui pasitelkiami daugiakriterinio vertinimo metodai, leidziantys visapusiskai ir kompleksiskai ivertinti konkurencine aplinka konkrecioje oligopolineje rinkoje pasirinktu kriteriju atzvilgiu bei atlikti konkurencines aplinkos skirtingose rinkose lyginamaja analize. Atsizvelgus i naujausiu tyrimu praktika ir siekiant aukstesnio tyrimo rezultatu patikimumo, vertinimas atliekamas keliais metodais lyginant gaunamus rezultatus, kai galutine reiskiniu prioritetu eile imama kaip pasirinktu metodu rezultatu vidurkis.

3. Straipsnyje pristatomas ir praktiskai aprobuojamas konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinio vertinimo modelis, apimantis konkrecius konkurencines aplinkos vertinimo kriterijus, ju svoriu apskaiciavima, kriteriju reiksmiu nustatyma, daugiakriterinio vertinimo metodu atranka ir pritaikyma trims Lietuvos oligopolinems rinkoms. Modelis integruoja skirtingais aspektais konkurencine aplinka apibudinancius kiekybinius ir kokybinius rodiklius i apibendrinamaji konkurencines aplinkos vertinimo kriteriju, igyjanti skaitine reiksme bei leidzianti veiksmingai lyginti skirtingas oligopolines rinkas.

4. Remiantis siulomu konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje daugiakriterinio vertinimo modeliu atlikta konkurencines aplinkos Lietuvos judriojo telefoninio rysio paslaugu, alaus ir interneto prieigos paslaugu rinkose lyginamoji analize. Remiantis priimtomis prielaidomis (del rinkos strukturos veiksniu poveikio konkurencinei aplinkai reiksmingumo ir kokybiniu kriteriju vertinimo skales) bei atliktais skaiciavimais teigtina, kad tarp tirti atrinktu oligopoliniu rinku imones atzvilgiu palankiausia konkurencine aplinka yra interneto prieigos paslaugu rinkoje, maziau palanki--judriojo telefoninio rysio paslaugu rinkoje, maziausiai palanki--alaus rinkoje.

Sudarytas modelis yra teorinis irankis kompleksiniams konkurencines aplinkos tyrimams atlikti--modelio praktinis taikymas grindziamas verslo poreikiais detaliai konkurencines aplinkos analizei formuojant korporacines strategijas (valdant verslo vienetu portfeli), taip pat verslo vieneto lygio strategijas (priimant esminius sprendimus del ilgalaikiu investiciju ar verslo pletros pasirinktoje rinkoje). Modelio taikymo apribojimai siejami su subjektyvumo veiksniu nustatant vertinimo kriteriju svorius ir kokybiniu rodikliu reiksmes, kai rezultatu patikimumas priklauso nuo ekspertu kompetencijos; o pagrindinius privalumus ir mokslini naujuma isreiskia tvirtus teorinius pagrindus turintis kompleksinis poziuris i imones aplinka bei matematiniu metodu taikymas konkurencines aplinkos reiskiniui tirti.

Tolesni moksliniai tyrimai galetu buti siejami su platesne imones aplinkos koncepcija (itraukiant makroaplinkos komponente) arba priesingai--su detalesne rinkos segmentu analize, imones konkurencine pozicija veikiancius veiksnius skaidant i bendruosius rinkos ir specifinius rinkos segmentus. Kita galima tyrimu kryptis--konkurencines aplinkos vertinimas vartotojo atzvilgiu remiantis klasikiniais rinkos efektyvumo ir vartotoju geroves kriterijais, papildytais siuolaikiniu poziuriu i vartotoju prekiu ar paslaugu diferenciacijos poreikius, technologine pazanga bei kitus veiksnius.

Received 17 February 2009; accepted 17 September 2009

Iteikta 2009-02-17; priimta 2009-09-17

Literatura

Aiginger, K. 2000. Specialisation of European manufacturing, Austrian Economics Quarterly 2: 81-92.

Andruskevicius, A. 2005. Rangovu vertinimas daugiakriteriniu COPRAS metodu, Technological and Economic Development of Economy 11(3): 158-169.

Ansoff, I. H. 1979. Corporate strategy. An analytical approach to business policy for growth and expansion. Harmondsworth: Penguin Books. 205 p.

Ansoff, I. H. 1984. Implanting Strategic Management. New Jersey: Prentice Hall. 510 p. ISBN 0-13-451808-X.

Barney, J. B.; Hesterley, W. S. 2006. Strategic Management and Competitive Advantage. Concepts and Cases. New Jersey: Prentice Hall. 368 p. ISBN 0-13-154274-5.

Burges, G. H. 1989. Industrial Organization. New Jersey: Prentice Hall. 384 p. ISBN 0-13-462458-0.

Carlton, D. W.; Perloff, J. M. 2005. Modern Industrial Organization. Forth Edition. Berkeley: University of California. 822 p. ISBN 0-321-22341-1.

David, F. F. 2007. Strategic Management: Concepts and Cases. Eleventh Edition. New Jersey: Prentice Hall. 393 p. ISBN 0-13-186949-3.

Dobson, P.; Starkey, K.; Richards, J. 2004. Strategic Management: Issues and Cases. Oxford: Blackwell Publishing. 247 p. ISBN 978-1-4051-1181-2.

Drucker, P. F. 1986. Management. Tasks, Responsibilities, Practices. New York: Truman Talley Books. 553 p. ISBN 0-525-24463-8.

Friedman, J. W. 1969. On experimental research in oligopoly, Review of Economic Studies 36(108): 399-415. doi:10.2307/2296467.

Friedman, J. W. 1971. A noncooperative view of oligopoly, International Economic Review 12(1): 106-122. doi:10.2307/2525500.

Ginevicius, R. 2008. Normalization of quantities of various dimensions, Journal of Business Economics and Management 9(1): 79-86. doi:10.3846/1611-1699.2008.9.79-86.

Ginevicius, R.; Butkevicius, A.; Podvezko, V. 2005. Nauju Europos Sajungos saliu ekonomines pletros daugiakriterinis ivertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 6(2): 85-93.

Ginevicius, R.; Cirba, S. 2005. Rodikliu reiksmiu transformavimas atliekant daugiakriterinius vertinimus, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 6(3): 125-130.

Ginevicius, R.; Cirba, S. 2007. Determining market concentration, Journal of Business Economics and Management 7(1): 3-10.

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2008. Application of game theory for duopoly market analysis, Journal of Business Economics and Management 9(3): 207-217. doi:10.3846/1611-1699.2008.9.207-217.

Ginevicius, R.; Krivka, A. 2009. Verslo koncentracijos Lietuvos ekonomikoje tyrimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 10(3): 191-203. doi:10.3846/1648-0627.2009.10.191-203.

Ginevicius, R.; Paliulis, N. K.; Chlivickas, E.; Merkevicius, J. 2006. XXI amziaus issukiai: organizaciju ir visuomenes pokyciai. Vilnius: Technika. 548 p. ISBN 9955-28-057-3.

Ginevicius R.; Podvezko, V. 2004. Imoniu strateginio potencialo kiekybinis ivertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 5(1): 3-9.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2006. Assessing the financial state of construction enterprises, Technological and Economic Development of Economy 12(3): 188-194.

Ginevicius, R.; Podvezko, V. 2008. Daugiakriterinio vertinimo budu suderinamumas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(1): 73-80. doi:10.3846/1648-0627.2009.10.73-80.

Ginevicius, R.; Podvezko, V.; Bruzge, S. 2008a. Evaluating the effect of state aid to business by multicriteria methods, Journal of Business Economics and Management 9(3): 167-180. doi:10.3846/1611-1699.2008.9.167-180.

Ginevicius, R.; Podvezko, V.; Raslanas, S. 2008b. Evaluating the alternative solutions of wall insulation by multicriteria methods, Journal of Civil Engineering and Management 14(4): 217-226. doi:10.3846/1392-3730.2008.14.20.

Grant, R. M. 1998. Contemporary Strategy Analysis: Concepts, Techniques, Applications. Third Edition. Malden: Blackwell Publishers. 461 p. ISBN 0-631-20780-5.

Hayek, F. A. 2002. Competition as a discovery procedure, The Quarterly Journal of Austrian Economics 5(3): 9-23. doi:10.1007/s12113-002-1029-0.

Jucevicius R. 1998. Strateginis organizaciju vystymas. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas: Pasaulio lietuviu kulturos, mokslo ir svietimo centras. 456 p. ISBN 9986-418-07-0.

Kirzner, I. M. 1963. Price System. New Jersey: D. Van Norstrand Company. 324 p.

Koons, R. C. 1992. Doxastic paradox and reputation in iterated games, in Proceedings of the 4th Conference on Theoretical Aspects of Reasoning About Knowledge: 60-72. San Francisco: Morgan Kaufmann Publishers. ISBN 1-55860-243-9.

Kotler, P. 2001. Marketing Management. Millennium Edition. New Jersey: Prentice Hall. 719 p. ISBN 0-536-63099-2.

Krivka, A.; Ginevicius, R. 2009. Rinkos struktura konkurencines strategijos formavimo kontekste, Mokslas--Lietuvos ateitis. Verslas XXI amziuje 1(3): 34-37.

Lietuvos aludariu asociacija [interaktyvus]. 2008. Lietuvos aludariu asociacijai priklausanciu imoniu pardavimo ir eksporto statistika [ziureta 2008 m. geguzes 2 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.aludariai.eu/union.php?idi=statistika>.

Lietuvos rysiu sektorius 2004. 2004. Lietuvos Respublikos rysiu reguliavimo tarnyba.

Lietuvos rysiu sektorius 2005. 2005. Lietuvos Respublikos rysiu reguliavimo tarnyba.

Lietuvos rysiu sektorius 2006. 2006. Lietuvos Respublikos rysiu reguliavimo tarnyba.

Lietuvos rysiu sektorius 2007. 2007. Lietuvos Respublikos rysiu reguliavimo tarnyba.

Mintzberg, H.; Ahlstrand, B.; Lampel, J. 1998. Strategy Safari. A Guided Tour through the Wilds of Strategic Management. New York: The Free Press. 406 p. ISBN 0-684-84743-4.

Opricovic, S.; Tzeng, G. 2004. Compromise solution by MCDM methods: A comparative analysis of VIKOR and TOPSIS, European Journal of Operational Research 156: 445-455. doi:10.1016/S0377-2217(03)00020-1.

Podvezko, V. 2008. Sudetingu dydziu kompleksinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika [Business: Theory and Practice] 9(3): 160-168. doi:10.3846/1648-0627.2008.9.160-168.

Porter, M. 1979. How competitive forces shape strategy, Harvard Business Review March-April 1979: 137-145.

Porter, M. 1990a. New global strategies for competitive advantage, Planning Review May-June: 4-14.

Porter, M. 1990b. The competitive advantage of nations, Harvard Business Review March-April 1990: 73-93.

Porter, M. 1991. Towards the dynamic theory of strategy, Strategic Management Journal 12: 95-117. doi:10.1002/smj.4250121008.

Porter, M. 1998. Competitive Strategy: Techniques for Analyzing Industries and Competitors. New York: The Free Press. 397 p. ISBN 0-684-84148-7.

Rasmusen, E. 2006. Games and Information. An Introduction to Game Theory. Forth Edition. Oxford: Blackwell Publishers. 484 p. ISBN 978-1-4051-3666-2.

Saaty, T. 1980. Analytic Hierarchy Process. New York: McGraw Hill.

Saaty, T. 1991. Some mathematical concepts of the analytic hierarchy process, Behaviormetrika 29: 1-9. doi:10.2333/bhmk.18.29_1.

Shapiro, M. M. 1985. Foundations of the Market-Price System. Boston: University Press of America. 396 p. ISBN 0-8191-4543-2.

Statistikos departamentas [interaktyvus]. 2009. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes [ziureta 2009 m. geguzes 2 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.stat.gov.lt/lt/>.

Symeonidis, G. 1996. Innovation, firm size and market structure: Schumpeterian Hypotheses and some new themes, OECD Economic Studies 27(2): 35-70.

Verslo zinios [interaktyvus] 2009. Bendroviu rezultatai [ziureta 2009 m. geguzes 2 d.]. Prieiga per interneta: <http://vz.lt/ Default2.aspx?ArticleList=1&Type=4>.

Von Neumann, J.; Morgenstern, O. 1953. Theory of Games and Economic Behavior. Third Edition. London: Oxford University Press. 641 p.

Yoon, K.; Hwang, C. L. 1981. Multiple attribute decision making. An introduction. London: Thousand Oaks. 77 p. ISBN 0-0839-5486-7.

Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Banaitiene, N. 2001. Pastato gyvavimo proceso daugiakriterine analize. Vilnius: Technika. 379 p. ISBN 9986-05-441-9.

Zavadskas, E. K.; Simanauskas, L.; Kaklauskas, A. 1998. Sprendimu paramos sistemos statyboje. Vilnius: Technika. 235 p. ISBN 9986-05-382-X. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1986. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 472 p.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] [interaktyvus]. 2004. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] [ziureta 2008 m. lapkricio 17 d.]. Prieiga per interneta: <http://io.economicus.ru>.

doi: 10.3846/1648-0627.2009.10.247-258

Romualdas GINEVICIUS. Professor, Dr Habil, Head of the Department of Enterprise Economics and Management, construction engineer and economist. The author of more than 350 research papers and over 20 scientific books; editor-in-chief of the "Journal of Business Economics and Management" (located in ISI database "Web of Science") and the journal "Business: Theory and Practice". Research interests: organization theory, complex quantitative evaluation of social processes and phenomena.

Algirdas KRIVKA. PhD student at Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Department of Economics and Management of Enterprises. Research interests: market structures, oligopoly, competitive strategies.

Romualdas Ginevicius (1), Algirdas Krivka (2)

Vilnius Gediminas Technical Universities, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva E-mails: (1) romualdas.ginevicius@vgtu.lt; (2) vvfievk@vgtu.lt

Romualdas Ginevicius (1), Algirdas Krivka (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) romualdas.ginevicius@vgtu.lt; (2) vvfievk@vgtu.lt
1 lentele. Konkurencines aplinkos oligopolineje rinkoje
daugiakriterinio vertinimo kokybiniu kriteriju skale

Table 1. The scale for the qualitative criteria of the multicriteria
evaluation of the competitive environment in the oligopolic market

 Kriteriju reiksmes atitinkancios
 oligopolines rinkos charakteristikos

Kriterijai 1 balas 2 balai

1. Iejimo i Nera arba labai Zemi (iejimas i
rinka barjerai zemi rinka nereikalauja
 dideliu investiciju)

2. Isejimo is Nera arba labai Zemi (galimas
rinkos barjerai zemi pasitraukimas is
 rinkos be didesniu
 nuostoliu)

3. Produkcijos Produkcija Produkcija silpnai
diferenciacija homogenine diferencijuota
 (vienaruse) (vartotojai
 arba artima neizvelgia
 homogeninei esminiu skirtumu
 tarp skirtingu
 gamintoju
 siulomu prekiu ar
 paslaugu)

5. Tiekeju Tiekeju rinka Tiekeju rinka
rinkos artima tobulai yra monopolines
koncentracija konkurencijai konkurencijos
 arba rinka silpnai (nera
 veikia tiekimas dominuojanciu
 dalyviu)

6. Pardaveju Pardaveju rinka Pardaveju rinka
(paskirstymo artima tobulai yra monopolines
kanalu) rinkos konkurencijai arba konkurencijos
koncentracija analizuojamos (nera
 rinkos imones dominuojanciu
 pacios realizuoja dalyviu)
 savo prekes ar
 paslaugas

7. Potenciali Nera (produkcija Maza (pakaitalai
pakaitalu neturi ir is esmes skiriasi
gresme numatomoje nuo rinkos
 perspektyvoje produkcijos)
 netures pakaitalu)

8. Papildiniu Labai nepalanki Nepalanki
rinku raida (nepalanki (nepalanki
 situacija situacija
 papildiniu papildiniu rinkoje
 rinkoje turi stipru nedaug veikia
 neigiama poveiki analizuojamos
 analizuojamos rinkos pardavima)
 rinkos
 pardavimams)

9. Valstybes Nera Silpnas (neturintis
reguliavimas reiksmingos itakos
 rinkos dalyviams
 ir ju pardavimui)

 Kriteriju reiksmes atitinkancios
 oligopolines rinkos charakteristikos

Kriterijai 3 balai 4 balai

1. Iejimo i Vidutiniai (iejimas Auksti (iejimas i
rinka barjerai i rinka reikalauja rinka reikalauja
 nemazu, bet reiksmingu,
 santykinai greitai ilgesniu
 atsiperkanciu laikotarpiu
 investiciju) atsiperkanciu
 investiciju)

2. Isejimo is Vidutiniai Auksti
rinkos barjerai (patiriama (reiksmingos
 neatgaunamu neatgaunamos
 islaidu, islaidos,
 neatsipirkusiu neatsipirkusios
 investiciju) investicijos)

3. Produkcijos Produkcija Produkcija stipriai
diferenciacija vidutiniskai diferencijuota
 diferencijuota (vartotojams
 (vartotojai isskiria svarbus
 gamintojus, gamintojas,
 prekinius vardus, prekinis vardas,
 taciau paklausa budingas klientu
 gana jautri kainai) lojalumas ir
 kartotinis
 vartojimas)

5. Tiekeju Tiekeju rinka Tiekeju rinka
rinkos oligopoline, pagal oligopoline, labiau
koncentracija koncentracija koncentruota nei
 artima analizuojama
 analizuojamai

6. Pardaveju Pardaveju rinka Pardaveju rinka
(paskirstymo oligopoline, pagal oligopoline, labiau
kanalu) rinkos koncentracija koncentruota nei
koncentracija artima analizuojama
 analizuojamai

7. Potenciali Vidutine Auksta
pakaitalu (pakaitalai gali (egzistuojantys
gresme patenkinti dali arba artimiausioje
 analizuojamos ateityje
 rinkos vartotoju atsirasiantys
 poreikiu) pakaitalai
 yra artimi,
 tenkinantys
 didziaja dali
 analizuojamos
 rinkos vartotoju
 poreikiu)

8. Papildiniu Neutrali Palanki (palanki
rinku raida (papildiniu rinkos situacija
 dinamika turi papildiniu rinkoje
 neutralu poveiki skatina papildoma
 analizuojamai analizuojamos
 rinkai arba rinkos pardavima)
 produkcija neturi
 papildiniu)

9. Valstybes Vidutinis Stiprus
reguliavimas (reguliavimas (reguliavimas
 susijes su susijes su
 marketingo pardavimo
 ir remimo ir vartojimo
 veiksmais bei ribojimu, turi
 turi netiesiogini tiesiogini
 neigiama neigiama
 poveiki rinkos poveiki rinkos
 pardavimams) pardavimams)

 Kriteriju reiksmes atitinkancios
 oligopolines rinkos charakteristikos

Kriterijai 5 balai

1. Iejimo i Labai auksti
rinka barjerai (del pradiniu
 investiciju vertes
 ir atsipirkimo
 laikotarpio iejimas
 i rinka beveik
 neimanomas)

2. Isejimo is Labai auksti (ypac
rinkos barjerai dideli nuostoliai
 traukiantis is
 rinkos)

3. Produkcijos Skirtingu
diferenciacija gamintoju
 produkcija
 vartotoju laikoma
 isskirtine,
 nepakeiciama
 konkurentu
 prekemis ar
 paslaugomis

5. Tiekeju Tiekeju rinka
rinkos monopoline arba
koncentracija jai artima, kai
 dominuoja vienas
 tiekejas

6. Pardaveju Pardaveju rinka
(paskirstymo monopoline arba
kanalu) rinkos jai artima, kai
koncentracija dominuoja vienas
 pardavejas

7. Potenciali Labai auksta
pakaitalu (egzistuojantys
gresme arba artimiausioje
 ateityje
 atsirasiantys
 pakaitalai yra
 gerokai pranasesni
 nei analizuojamos
 rinkos produkcija)

8. Papildiniu Labai palanki
rinku raida (palanki situacija
 papildiniu rinkoje
 daro stipria
 itaka, "traukia
 paskui save"
 analizuojamos
 rinkos pardavima)

9. Valstybes Labai stiprus (yra
reguliavimas ribojamas imoniu
 steigimasis,
 reguliuojama
 veikla, kainodara,
 gamybos ar
 pardavimo
 apimtys, prekiu
 ar paslaugu
 vartojimas)

2 lentele. Kiekybiniu kriteriju svoriu nustatymas Saaty metodu

Table 2. The evaluation of the weights of the quantitative
criteria by Saaty method

Kriterijai 1 2 3 4 5 Svoriai

Oligopoliniu konkurentu 1 7 2 3 3 0,3505
 skaicius rinkoje
Likusiu (ne oligopoliniu) 1/7 1 1/7 1/5 1/3 0,0398
 imoniu skaicius rinkoje
Rinkos augimas 1/2 7 1 3 3 0,3176
M imoniu koncentracijos 1/3 5 1/3 1 1 0,1679
 laipsnis
M imoniu HHI 1/3 3 1/3 1 1 0,1241

3 lentele. Kokybiniu kriteriju svoriu nustatymas Saaty metodu

Table 3. The evaluation of the weights of the qualitative criteria
by Saaty method

Kriterijai 1 2 3 4 5 6

Iejimo i rinka barjerai 1 2 1 5 4 3
Isejimo is rinkos barjerai 1/2 1 1/3 2 2 1/2
Produkcijos diferenciacija 1 3 1 3 5 2
Rinkos segmentacija 1/5 1/2 1/3 1 1 1/3
Tiekeju rinkos koncentracija 1/4 1/2 1/5 1 1 1/3
Pardaveju (paskirstymo kanalu) 1/3 2 1/2 3 3 1
 rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme 1 3 1 3 4 2
Papildiniu rinku raida 1/7 1/3 1/5 1 1/2 1/5
Valstybes reguliavimas 2 3 1/2 3 3 1/2

Kriterijai 7 8 9 Svoriai

Iejimo i rinka barjerai 1 7 1/2 0,1884
Isejimo is rinkos barjerai 1/3 3 1/3 0,0769
Produkcijos diferenciacija 1 5 2 0,1769
Rinkos segmentacija 1/3 1 1/3 0,0387
Tiekeju rinkos koncentracija 1/4 2 1/3 0,0451
Pardaveju (paskirstymo kanalu) 1/2 5 2 0,1333
 rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme 1 5 2 0,1692
Papildiniu rinku raida 1/5 1 1/5 0,0290
Valstybes reguliavimas 1/2 5 1 0,1423

4 lentele. Konkurencines aplinkos Lietuvos judriojo telefoninio
rysio paslaugu, alaus ir interneto prieigos paslaugu rinkose
daugiakriterinio vertinimo (lyginamosios analizes) duomenys

Table 4. The data for the multicriteria evaluation (comparative
analysis) of the competitive environment in Lithuanian cell-phone
connection service, beer and Internet connection service markets

Kriterijai

Aprasas Mato vnt. Pobudis Svoris

Oligopoliniu konkurentu vnt. - 0,1752
 skaicius rinkoje
Likusiu (ne oligopoliniu) vnt. - 0,0199
 imoniu skaicius rinkoje
Rinkos augimas pinigine israiska proc. + 0,0794
Rinkos augimas naturiniais vienetais proc. + 0,0794
M imoniu koncentracijos laipsnis - - 0,0840
M imoniu HHI - - 0,0621
Iejimo i rinka barjerai balai + 0,0942
Isejimo is rinkos barjerai balai - 0,0385
Produkcijos diferenciacija balai + 0,0885
Rinkos segmentacija balai + 0,0194
Tiekeju rinkos segmentacija balai - 0,0226
Pardaveju (paskirstymo kanalu) balai - 0,0667
 rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme balai - 0,0846
Papildiniu rinkos raida balai + 0,0145
Valstybes reguliavimas balai - 0,0711

 Kriteriju reiksmes
Kriterijai analizuojamose rinkose

 Judriojo
 telefoninio rysio
Aprasas paslaugu rinka Alaus rinka

Oligopoliniu konkurentu 3 6
 skaicius rinkoje
Likusiu (ne oligopoliniu) 10 51
 imoniu skaicius rinkoje
Rinkos augimas pinigine israiska 8,46 3,45
Rinkos augimas naturiniais vienetais 17,27 3,35
M imoniu koncentracijos laipsnis 0,974 0,950
M imoniu HHI 0,3699 0,3864
Iejimo i rinka barjerai 2 4
Isejimo is rinkos barjerai 4 4
Produkcijos diferenciacija 1 4
Rinkos segmentacija 3 4
Tiekeju rinkos segmentacija 1 1
Pardaveju (paskirstymo kanalu) 1 3
 rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme 2 3
Papildiniu rinkos raida 4 3
Valstybes reguliavimas 4 4

 Kriteriju reiksmes
Kriterijai analizuojamose rinkose

 Interneto
 prieigos
Aprasas paslaugu rinka

Oligopoliniu konkurentu 9
 skaicius rinkoje
Likusiu (ne oligopoliniu) 106
 imoniu skaicius rinkoje
Rinkos augimas pinigine israiska 30,47
Rinkos augimas naturiniais vienetais 63,93
M imoniu koncentracijos laipsnis 0,788
M imoniu HHI 0,2175
Iejimo i rinka barjerai 3
Isejimo is rinkos barjerai 3
Produkcijos diferenciacija 2
Rinkos segmentacija 3
Tiekeju rinkos segmentacija 1
Pardaveju (paskirstymo kanalu) 1
 rinkos koncentracija
Potenciali pakaitalu gresme 3
Papildiniu rinkos raida 4
Valstybes reguliavimas 2

Table 5. The results of the multicriteria evaluation (comparative
analysis) of the competitive environment in Lithuanian cell-phone
connection service, beer and Internet connection service markets

Rinkos VS SAW COPRAS

 [V.sub.j] v [S.sub.j] v [Q.sub.j] v

Judriojo telefoninio 30,5 2 0,3321 2 0,3283 2
rysio paslaugu rinka

Alaus rinka 33,5 3 0,2777 3 0,2903 3

Interneto prieigos 26 1 0,3901 1 0,3814 1
paslaugu rinka

Rinkos TOPSIS VIKOR

 [C.sub.j] v [Q.sub.j] v

Judriojo telefoninio 0,4970 2 0,3687 1
rysio paslaugu rinka

Alaus rinka 0,4036 3 0,5000 2-3

Interneto prieigos 0,5203 1 0,5000 2-3
paslaugu rinka

 Vietu Galutine
Rinkos suma vieta

Judriojo telefoninio 9 2
rysio paslaugu rinka

Alaus rinka 14,5 3

Interneto prieigos 6,5 1
paslaugu rinka
联系我们|关于我们|网站声明
国家哲学社会科学文献中心版权所有