Moral panic about drugs in the news portal delfi.lt/Moraline panika del narkotiku interneto dienrastyje delfi.lt.

Stumbrys, Daumantas

Ivadas: moralines panikos teorija

Vienas is pirmuju mokslininku, atkreipusiu demesi i ziniasklaidos vaidmeni deviacijai, yra sociologas ir kritines kriminologijos atstovas S. Cohenas. Jis visuomeneje kilusia masine baime del narkotiniu medziagu vartojimo ivardijo kaip moraline panika. Tokios moralines panikos terminas sociologijoje ir kriminologijoje pirma karta buvo paminetas aprasant panika, kilusia Jungtineje Karalysteje XX a. septintojo desimtmecio viduryje. Dvieju paaugliu grupiu--stileivu ir rokeriu--socialinis portretas ziniasklaidoje buvo sutirstintas iki gatves plesiku ivaizdzio, jie buvo pavaizduoti kaip nevidonai (angl. folkdevils), o ju "santykinai nepavojingas ir nekryptingas elgesys dramatizuotas ziniasklaidos demesiu ir per daug uolia socialines kontroles instituciju reakcija" (Vileikiene 2007: 41). S. Cohenas, aprasydamas moralines panikos procesa, daugiausia demesio skyre ziniasklaidai, kuri, perduodama informacija apie nusikaltimus, daznai pateikia hiperbolizuota deviantu portreta.

Erichas Goode'as pateikia tokia moralines panikos apibrezti: moraline panika--tai "dalies visuomenes jauciamas susirupinimas del tam tikros socialines grupes moraliniu nuostatu" (Hawdon 2001: 420). Sage Dictionary of Criminology moraline panika apibreziama kaip "perdeta ir priesiska socialine reakcija i padeti, asmeni ar grupe, ivardyta kaip kelianti pavoju visuomenes vertybems, apimanti stereotipini ziniasklaidos pateikima ir reikalaujanti didesnes socialines kontroles bei sukelianti vis didejancia reakcija" (Vileikiene 2007: 41). Taigi moraline panika--tai tam tikra visuomenes reakcijos i deviacija forma. Erichas Goode'as ir Nachmanas Ben-Yahuda isskiria penkis moralines panikos pozymius, kurie yra butini, norint visuomenes reakcija i deviacija vadinti moraline panika:

1) pirmasis pozymis yra visuomenes susirupinimas individo ar grupes elgesiu, kuris turi arba gali tureti neigiamos itakos kitiems visuomenes nariams (Ben-Yahuda, Goode 1994: 156-157). Arnoldas Huntas pabrezia, kad "moraline panika turi tureti savo objekta" (Hunt1997: 631). A. Hunto teigimu, S. Coheno aprasyti nevidonai nebuvo moralines panikos rezultatas, stileivu ir rokeriu subkulturos is tikruju egzistavo, taciau jos butu pamirstos kaip ir visos kitos jaunimo mados, jeigu ziniasklaida butu juos ignoravusi (Hunt 1997: 631);

2) antrasis moralines panikos pozymis priesiskumas, kuris pasireiskia nevidonu portreto kurimu ziniasklaidoje (Ben-Yahuda, Goode 1994: 157). A. Huntas teigia, kad nors moralines panikos objektas turi egzistuoti, taciau iki pacios moralines panikos kilimo sis objektas gali buti nesuvoktas kaip socialine problema (Hunt 1997: 631). Ziniasklaida, priklijuodama nevidono etikete, pati sukuria deviacija;

3) treciasis moralines panikos pozymis sutarimas, kad deviantu elgesys yra nepriimtinas ir pavojingas kitiems visuomenes nariams ar ju grupems (Ben-Yahuda, Goode 1994: 157). Sis pozymis gali buti uzfiksuotas visuomenes nuomoniu apklausomis, jeigu dauguma respondentu pritaria, kad tam tikros socialines grupes elgesys gali pazeisti morales normas;

4) ketvirtasis moralines panikos pozymis tai problemos, del kuriu kyla moraline panika, disproporcija ziniasklaidoje. Brianas Jones'as problemos disproporcija ziniasklaidoje metaforiskai apibudina kaip procesa, "kai objektyvus kurmiarausiai paverciami subjektyviais kalnais" (Ben-Yahuda, Goode 1994: 158);

5) paskutinis moralines panikos pozymis demesio socialinei problemai nepastovumas: moraline panika atsiranda staiga, taip pat staiga gali ir isnykti (Ben-Yahuda, Goode 1994: 158-159).

Britu sociologas ir kriminologas Jockas Youngas, tyrinejantis visuomenes reakcija i deviacija, 1971 m. isleido viena zymiausiu savo darbu apie visuomenes reakcija i narkotiniu medziagu vartotojus (angl. The Drugtakers: the Social Meaning of Drug Use). Siame darbe J. Youngas ispletojo socialines deviacijos amplifikacijos savoka, kuria pirmasis apibreze kriminologas Leslie'is Wilkinsas 1967 m. Pats terminas "amplifikacija" reiskia "sustiprinima", "padidinima". Socialines deviacijos amplifikacija yra apibreziama kaip procesas, kai "socialine reakcija, nukreipta pries pirmine deviacija, sustiprina pacia deviacija" (Young 1971: 229-298).

Asmuo, kuris laikosi visuomeneje iprastu normu, deviacinius veiksmus dazniausiai atlieka tada, kai susiduria su kokiomis nors socialinemis problemomis. Socialine reakcija i pirmine deviacija gali sukelti deviantui dar daugiau problemu, kurias spresdamas jis imsis kitu deviaciniu veiksmu. J. Youngo aprasytas socialines deviacijos amplifikacijos pavyzdys tai visuomenes reakcija i marihuanos vartojima. Sis procesas prasideda tuomet, kai jaunimo grupe, negaledama realizuoti savo tikslu konvencineje kulturoje, sukuria bohemiska subkultura, kurios dalimi tampa marihuanos rukymas. Visuomene i deviacini jaunimo elgesi reaguoja kaip i iskilusia gresme konvencinei kulturai, todel pasitelkia ziniasklaida, policija ir kitas socialines kontroles institucijas ir imasi represiniu veiksmu. Socialine reakcija i deviacija subkulturos nariams sukuria nauju problemu, todel jie stengiasi isspresti sias problemas, pasitelkdami ivairias deviacijos formas. Tada konvencines kulturos nariai vel reaguoja i pasikeitusi subkulturos nariu elgesi. Toks socialines deviacijos amplifikacijos procesas juda spirale, vis stiprindamas deviacija ir subkulturos nariu socialine atskirti. J. Youngas tai vadina "deviacijos amplifikacijos spirale" (Young 1971: 229-298).

Kriminologai S. Cohenas, E. Goode'as, N. Ben-Yahuda, J. Youngas moralines panikos ir deviacijos amplifikacijos teorijose teigia, kad ziniasklaida atlieka labai svarbu vaidmeni psichika veikianciu medziagu kriminalizavimo procese--manipuliuodama informacija apie narkotiniu medziagu vartojimo problema, ziniasklaida sukelia moraline panika ir tampa pagrindine deviacijos amplifikacijos proceso dalyve.

Tyrimo metodika

Tyrime atlikta straipsniu apie narkotines medziagas komentaru kokybine turinio analize. Straipsniai publikuoti 2010 m. interneto naujienu portale delfi.lt. Tyrimo tikslas--nustatyti, kurie E. Goode'o ir N. Ben-Yahudos aprasyti moralines panikos pozymiai budingi interneto dienrastyje delfi.lt 2010 m. publikuotu straipsniu apie narkotines medziagas skaitytoju komentarams. Kokybine komentaru turinio analize atlikta remiantis E. Goode'o ir N. Ben-Yahudos isskirtais moralines panikos pozymiais. Tyrime nagrinejami du moralines panikos pozymiai: priesiskumas ir disproporcija. Atliekant kokybine delfi.lt skaitytoju komentaru analize, buvo sudarytos dvi komentaru grupes:

1) pirmoje grupeje atrinkti tie komentarai, kuriuose vyrauja skaitytoju priesiskumas narkotiniu medziagu vartotojams, prekeiviams ir siu medziagu kontroles institucijoms;

2) antra grupe sudare tie komentarai, kuriuose vyrauja su narkotiniu medziagu vartojimu susijusiu gresmiu disproporcija: narkotiniu medziagu vartojimo keliamo pavojaus ir bausmiu disproporcija.

Analizei atrinkta 560 komentaru is 10 delfi. lt naujienu pranesimu. Skaitytoju komentarai buvo atrinkti delfi.lt paieskos sistemoje, nustacius du atrankos kriterijus: straipsnio pavadinime turi buti zodis "narkotikai" ir naujienu pranesimai turi buti publikuoti 2010 m. Kokybinei analizei pasirinkti desimties pirmuju paieskos sistemos surastu straipsniu komentarai. Dalis komentaru nepasirasyti, pasirasyti viena raide arba skyrybos zenklais, todel cituojant komentarus yra nurodomas tik komentatoriaus numeris, pavyzdziui, K_1, komentaru kalba netaisyta.

Priesiskumas narkotiniu medziagu vartotojams ir platintojams

Vienas is moralines panikos pozymiu--isauges visuomenes nariu priesiskumas tam tikrai individu grupei, kurios elgesys tampa moralines panikos objektu. Grupes nariai ziniasklaidoje yra vaizduojami kaip visuomenes priesai, o ju elgesys--lauzantis moralines normas ir keliantis pavoju visuomenes islikimui (Ben-Yahuda, Goode 1994: 157).

Skaitytoju komentarai, kuriuose vyrauja priesiskumas asmenims, susijusiems su neteisetu disponavimu narkotinemis medziagoms, yra suskirstyti i du pogrupius:

1) pirmajame pogrupyje skaitytojai isreiskia priesiskuma narkotiniu medziagu vartotojams ir prekeiviams;

2) antrajame pogrupyje priesiskumas isreiskiamas narkotiniu medziagu kontroles institucijoms.

Narkotiniu ir psichotropiniu medziagu laikymas ir platinimas Lietuvoje yra uzdraustas istatymu. Uz siu medziagu vartojima ir platinima gali buti skiriama laisves atemimo bausme iki 15 metu (LRS 2000: 260), taciau, nepaisant bausmiu grieztumo, narkotiniu medziagu vartojimas Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat augo (NKD 2010: 63). Ausra Gavenaite monografijoje apie deviantines subkulturas iskelia klausima del narkotiniu medziagu kriminalizavimo: ar protinga drausti siu medziagu platinima ir vartojima, jeigu sis reiskinys tampa jaunimo subkulturu dalimi? (Gavenaite 2007: 147). Kaip argumenta pries narkotiniu medziagu kriminalizavima A. Gavenaite pateikia Nyderlandu pavyzdi, kur marihuanos vartojimas ir platinimas yra legalus. Teigiamos tokio reiskinio pasekmes--sumazejes nusikaltimu skaicius ir ekonomine nauda valstybei (2007: 147). Siame darbe svarbus kitas sio reiskinio aspektas--tai pasikeites Nyderlandu visuomenes poziuris i narkotiniu medziagu vartotojus. Nors septintajame ir astuntajame XX a. desimtmeciais narkotiniu medziagu vartotojai buvo laikomi asmenimis, kelianciais pavoju visuomenei, siandien, kai marihuanos Nyderlanduose galima nusipirkti taip pat lengvai, kaip tabako gaminiu Lietuvoje, Nyderlandu narkotiniu medziagu "vartotojai, kaip ir Lietuvos rukaliai, nera laikomi kazkuo issiskirianciais visuomenes nariais" (Gavenaite 2007: 147).

Moralines panikos del narkotiku diskurse vyrauja konfrontacija tarp "ju" ir "musu", tarp paprastu zmoniu ir nevidonu. Delfi.lt skaitytoju komentaruose mineta konfrontacija kyla tarp narkotiniu medziagu vartotoju ir tu, kurie nevartoja, tarp lauzanciu istatymus ir tu, kurie ju laikosi. Skaitytojai kalba apie realu pavoju, kuris kelia gresme jiems ir ju seimoms. Komentaruose teigiama, kad narkotiniu medziagu vartotojai ir prekiautojai prievarta vercia ju vaikus vartoti sias medziagas:

"Jo sakai tegul prekiauja, bet kai narkomanas pripjaus tave arba tavo seima, manau negiedosi tokiu nesamoniu" (K_1); "Kai narkomanai tavo vaika pripratins prie narkotiku, tai gal kitaip pamastysi" (K_2); "Kaip tai nebutina viesinti??? Jau tuoj visi nusikaltimai taps absoliuciai anonimiski. Cia nusikalteliai sers musu vaikus narkotikais ir tevai netures galimybes zinoti kas taip daro" (K_3).

Vienas is etikeciu klijavimo teorijos autoriu H. S. Beckeris teigia, kad deviacija sukuria pati visuomene arba jos grupes, kurdamos "taisykles, kuriu pazeidimas ir sudaro deviacija" (Gavenaite 2007: 150). Remiantis siomis taisyklemis, deviantams priklijuojama tam tikra etikete. H. S. Beckerio teigimu, deviacija slypi ne paciame veiksme, kuri atlieka deviantas, ji yra kaip "pasekme tu taisykliu ir sankciju taikymo "pazeidejui" (Gavenaite 2007: 150151). Delfi.lt skaitytojai narkotiniu medziagu vartotojams ir prekeiviams taip pat klijuoja ivairias etiketes. Deviantai vadinami ivairiais epitetais, necenzuriniais zodziais, kurie atitinka S. Coheno aprasytu nevidonu pavadinimus:

"Taip ir toliau su tais asilaisnarkomanais..." (K_4); "Matyt pats esi smirdantisnarkomanas..." (K_5); "Pas mus labai gerbiamos visokiu atmatu teises..." (K_6); "...uz tuos pinigus sukurti negailestinga buri pries narkosas..." (K_7); "...tas siurbeles naikinti..." (K_8); "Reikia skelbti negailestinga kara tiems biesams..." (K_9); "...situos "svolacius", kiek jie sugadina zmonems gyvenimu, baisu." (K_10); "Va cia tai gerai padare. Tokiems brudams dar reikejo uzmesti..." (K_11); "Laikykites tai ir toliau naikinam blogi!" (K_12); "Visus tuos degradus reikia dar ne taip istrankyti..." (K_13); "Buozgalviai prakeikti" (K_14).

Skaitytoju komentaruose teigiama, kad nevidonu, kurie prisideda prie narkotiniu medziagu platinimo, galima rasti ne tik gatvese, mokyklose ar klubuose, bet ir policijos komisariatuose. Toliau aprasomas priesiskumas narkotiniu medziagu kontroles institucijoms ir pareigunams, kurie taip pat prisideda prie prekybos siomis medziagomis.

Naujienu portalo delfi.lt skaitytojai nevidonais ivardija ne tik narkotiniu medziagu vartotojus ir ju platintojus, bet ir valstybini kontroles aparata: policija, teismus, Narkotiku kontroles departamenta. Komentaruose teigiama, kad narkotiniu medziagu vartojimu yra suinteresuoti ne tik narkotiniu medziagu prekiautojai, bet ir valstybes pareigunai ar ivairios institucijos:

"2 policijos komisariatas puikiai zino, kokiam name Grigiskese vyksta prekyba narkotikais ir nuolatiniai triuksmavimai naktimis. Nekarto nemaciau patrulines masinos. Kvieti ir tai nevaziuoja. Narkotiku prekyba--tai bendras biznis su policija" (K_15); "Kai tik sulaikomi narkotikai tuojau giriamasi per visas informacijos priemones. Bet kodel kapu tyla apie tai, kaip, kur, kada, kiek tu narkotiku sunaikinama. Per uzsienio TV kanalus daznai rodomos tokios akcijos, o pas mus neteko nei matyti nei girdeti kaip tai daroma. Uztat ir pakliuna paskui patys pareigunai su kvaisalais" (K_16); "Jeigu mentai zino kas prekiauja narkotikais ir nieko nesiima, reiskia jie toki reikala toleruoja, nes turi is to naudos. Nelabai suprantu ka veikia Narkotiku kontroles departamentas? Kiek ten prisede darmajiedu! Kontroliuoja jie matomai tik tai kas, kur, kiek ir ko parduoda, kad susirinktu savo dali, kad prekeiviai nepritruktu prekiu" (K_17).

A. Gavenaite teigia, kad kai moraline panika pasibaigia istatymo ar organizacijos sukurimu, tuomet valstybes kontroles aparatas yra suinteresuotas tos deviacijos ar deviantiniu grupiu egzistavimu. Is vienos puses, policija yra suinteresuota parodyti, kad ji efektyviai sprendzia jai patiketas problemas--mazinti narkotiniu medziagu paklausa ir pasiula. Is kitos puses, policija yra suinteresuota, kad narkotiniu medziagu vartojimo problema atrodytu aktuali, o policijos darbas--reikalingas (Gavenaite 2007: 153). Kriminologines konflikto teorijos salininkai teigia, kad galia ir valdzia visuomeneje nulemia socialine nelygybe, o "istatymas tampa ginklu, padedanciu primesti savo interesus" (Aleknaviciene 2007: 199).

Ziniasklaida tampa tarpininku, perduodant interneto dienrascio skaitytoju reakcija i deviacija. Skaitytoju komentaru analize atskleidzia, kad narkotiniu medziagu vartotojus komentatoriai vertina kaip visuomenes priesus, su kuriais reikia kovoti. Dalis komentatoriu bijo del savo ir savo seimos saugumo, nes, ju nuomone, narkotiniu medziagu vartotojai ne tik gali priversti ju vaikus vartoti sias medziagas, bet gali juos net nuzudyti.

Narkotiniu medziagu vartojimo problemos disproporcija ziniasklaidoje

Kitas siame tyrime nagrinejamas moralines panikos pozymis yra problemos disproporcija ziniasklaidoje. Disproporcija moralineje panikoje apibreziama kaip reiskinys, kai problemai, su kuria susiduria visuomene, ziniasklaidoje skiriama nepagristai daug demesio. Tos problemos keliama gresme visuomenei yra hiperbolizuojama (Ben-Yahuda,Goode 1994: 157).

Delfi.lt skaitytoju komentarai, kuriuose vyrauja su narkotiniu medziagu vartojimu susijusiu gresmiu disproporcija, suskirstyti i du pogrupius:

1) pirmasis komentaru pogrupis sudarytas is tokiu komentaru, kuriuose naujienu portalo delfi.lt skaitytojai pasisako uz labai grieztas bausmes narkotiniu medziagu vartotojams. Tai bausmiu disproporcija;

2) antrajame komentaru pogrupyje vyrauja narkotiniu medziagu vartojimo keliamo pavojaus visuomenei disproporcija.

Viena is pirmuju istorijoje zinomu moraliniu paniku--E. Goode'o ir N. Ben-Yahudos aprasyta viduramziais Europoje (1400-1650 m.) vykusi raganu medziokle. Simtai tukstanciu zmoniu, buvo apkaltinti bendradarbiavimu su velniu ir sudeginti gyvi ant lauzo (Ben-Yahuda, Goode 1994: 150). Si moraline panika pasizymejo ne tik savo mastu, bet ir bausmiu disproporcija. Siais laikais moraline panika turi siek tiek kitokius pavidalus, taciau, kaip rodo tyrimo rezultatai, zmones vis dar siulo nevidonus gyvus deginti ant lauzo:

"Visus narkotiku prekeivius reikia deginti gyvus, nes jie zino i kokias kancias ir nelaimes stumia kitus zmones, o jie brudai lobsta ir dykaduoniauja is kito nelaimes. Fuiiiiivisus siuos brudus deginti" (K_18); "Uz narkata tikrai reikia mirties bausmes, jie gi musu vaikus zudo" (K_19); "Vienintele iseitis tai labai grieztos bausmes, geriausias pavyzdys Singapuras, kur narkotiku prekeiviai, ju stogai paprasciausiai likviduojami ir tokiu problemu ten nera" (K_20); "Reikalaukime ivesti mirties bausme prekiautojams narkotikais" (K_21); "Ir pakart isgama!" (K_22).

E. Vileikiene teigia, kad moralines panikos del narkotiku skleidejos vaidmeni atlieka ne tik ziniasklaida, bet ir kriminalines justicijos institucijos. Moralines panikos sukelta narkotiku baime "gali pasitarnauti kaip pretekstas, pateisinantis valstybes islaidas kriminalines justicijos institucijoms" (Vileikiene 2007: 43). Sios institucijos ziniasklaidai periodiskai pateikia informacija apie kriminogenine padeti salyje. Tendencingi kriminalines justicijos atstovu pareiskimai apie "milziniska" nusikaltimu, susijusiu su narkotinemis medziagomis, skaiciaus augima, gali sukelti visuomenes ir politiku reakcija. A. Dobrynino atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad visuomene mano, jog svarbiausia Lietuvos nepilnameciu problema yra narkotiniu medziagu vartojimas (Dobryninas 2000: 55). Politiniame diskurse narkotiniu medziagu vartojimo problemos sprendimas virsta karo su narkotikais paskelbimu. Kaip ir kiekvienas karas, taip ir karas su narkotikais reikalauja ne tik finansiniu istekliu, bet ir auku. Karas su narkotikais tampa karu su narkotiniu medziagu vartotojais ir baigiasi bausmiu grieztinimu ar kitomis represinemis priemonemis. Filosofas D. N. Husakas, tyrinejantis narkotiniu medziagu kriminalizavimo problema, teigia, kad "bausme yra pats baisiausias dalykas, kuri valstybe gali padaryti savo pilieciams" (Husak 2003: 505). D. N. Husako nuomone, narkotiniu medziagu vartotoju is viso nereiketu bausti. Lietuvos viesajame diskurse vyrauja priesinga nuomone. Naujienu dienrascio delfi.lt skaitytojai narkotiniu medziagu vartojimo problema siulo spresti represinemis priemonemis--skelbti kara narkotiniu medziagu vartotojams ir platintojams:

"Reikia veiksmingos kovos, o ne pavieniu smulkiu dileriu gaudynes tik tada bus efektas, o vienam dileriui atsiras dar du" (K_23); "...aciu dievui... gal nors kiek pajudes kova su tais narkotiku platintojais... nes dabar jie visai nebaudziami ir suizuleje... taskyk juos vyrai i sonus" (K_24).

Remiantis NKD uzsakyto tyrimo duomenimis, 2004 m. bent karta gyvenime narkotines medziagas vartojo 8,2 %, 2008 m.--12,5 % (NKD 2009: 19). Nuo 2004 m. iki 2008 m. asmenu, vartojusiu narkotines medziagas, skaicius Lietuvoje isaugo, taciau, palyginti su kitu psichika veikianciu medziagu vartojimu, narkotiniu medziagu vartojimo mastai nera tokie dideli. Respondentams buvo uzduotas klausimas, ar per paskutines 30 d. jie vartojo psichika veikianciu medziagu. Narkotines medziagas teige vartoje 1,5 % respondentu, alkoholi 62,2 %, tabaka--31,5 % respondentu (NKD 2009: 13, 15, 19). Taciau butent narkotiniu medziagu vartojimas ziniasklaidoje pateikiamas kaip nesustabdomai plintanti liga, siu medziagu vartojimo mastai daznai hiperbolizuojami:

"Kodel, nekontroliuojami kaimai, gyvenvietes, pilnu tempu vyksta tu kvaisalu pardavimas, ... net viesai prie parduotuveliu, ... patruliu niekuomet nepamatysi, ... kodel taip yra" (K_25); "Kas suinteresuotas narkotiku plitimu? kodel tai nesustabdomai plinta-pamastykim kas uz to stovi. kas is to gauna pasakiskus pinigus" (K_26).

Interneto dienrascio delfi.lt skaitytoju komentaruose nubreziama aiski riba tarp to, kas yra normalu ir priimtina visuomeneje, ir to, kas nepriimtina. Cia teigiama, kad narkotiniu medziagu vartojimas naikina visuomene ir tauta. Narkotines medziagos lyginamos su absoliuciu blogiu, kuris veda "tiesiai i mirti": "Narkotikai yra zmoniu zudymas, kaip galima pardavineti toki "produkta", kuris narkomanu tapusi zmogu pasius tiesiai i mirti?" (K_27); "Tie narkosos-brudai visus baigia ibaugintitiesiog sukuria musu visuomeneje chaosa" (K_28);

"Negalima tokiems asmenims tureti gailesciojie naikina musu tauta" (K_29). Remiantis E. Goode'o ir N. Ben-Yahudos moralines panikos apibreztimi, skaitytoju komentaruose isskirti 2 is 5 moralines panikos pozymiu: priesiskumas narkotiniu medziagu vartotojams ir siu medziagu vartojimo keliamo pavojaus disproporcija. Narkotiniu medziagu vartotojai ir platintojai skaitytoju komentaruose vaizduojami kaip nevidonai, jiems klijuojamos visuomenes priesu ("atmatu", "siurbeliu", "degradu") etiketes. Narkotiniu medziagu vartojimas vaizduojamas kaip "nesustabdomai plintantis" ir "zmones naikinantis" blogis, o sia problema siuloma spresti skelbiant kara ir grieztinant bausmes narkotiniu medziagu vartotojams.

Isvados

Perdetas ziniasklaidos demesys narkotiniu medziagu vartojimo problemai sukuria klaidinga ispudi apie narkotiniu medziagu vartojimo mastus. Ziniasklaida atsitiktinius su narkotinemis medziagomis susijusiu nusikaltimu atvejus vaizduoja kaip tipinius, todel si problema susilaukia ypatingo visuomenes ir socialines kontroles instituciju demesio. S. Coheno moralines panikos ir J. Youngo deviacijos amplifikacijos teorijose teigiama, kad ziniasklaida, manipuliuodama informacija apie narkotiniu medziagu vartojimo problema, sukelia moraline panika ir tampa pagrindine deviacijos amplifikacijos proceso dalyve.

Populiariausio lietuvisko naujienu dienrascio delfi.lt skaitytoju komentaruose vyrauja griezta retorika, narkotiniu medziagu vartojimo problema siuloma spresti represinemis priemonemis. Galima daryti prielaida, kad ziniasklaida, manipuliuodama informacija apie narkotiniu medziagu vartojimo problema, ibaugina visuomene. Ibauginti zmones renkasi tokius narkotiniu medziagu vartojimo problemos sprendimus, kurie yra nukreipti i sios problemos pasekmes, o ne i priezastis.

Straipsnyje aprasytas tyrimas naujas tuo, kad jis ne tik nagrineja ziniasklaidos poveiki visuomenes nuomonei, bet ir paaiskina moralines panikos procesa. Moralines panikos del narkotiku tema Lietuvoje yra atlikta tik keletas tyrimu (Dobrynina 2008; Stumbrys 2011). Sie tyrimai remiasi teises, sociologijos, kriminologijos, komunikacijos mokslu teorijomis ir sudaro prielaidas permastyti narkotiniu medziagu kontroles ir gydymo politika Lietuvoje.

Literatura

Aleknaviciene, J. 2007. Korupcijos fenomeno konstravimo salygos, is Socialines deviaciju problemos. Vilnius: Eugrimas, 120-158.

Ben-Yehuda, N.; Goode, E. 1994. Moral Panics: Culture, Politics, and Social Construction, Palo Alto, Annual Review of Sociology 20: 149-171 [ziureta 2012 m. kovo 13 d.]. Prieiga per interneta: http://dx.doi.org/10.1146/annurev. so.20.080194.001053

Dobryninas, A. 2000. Nepilnameciu justicija Lietuvos ziniasklaidoje. Vilnius: Lietuvos zmogaus teisiu centras.

Gavenaite, A. 2007. Deviantines subkulturos, is Socialines deviaciju problemos, sud. Jolanta Aleknaviciene. Vilnius: Eugrimas, 120-158.

Hawdon, E. J.2001. The Role of Presidential Rhetoric in the Creation of a Moral Panic: Reagan, Bush, and the War on Drugs, Deviant Behavior. An Interdisciplinary Journal 22: 419-445 [ziureta 2012 m. kovo 13 d.]. Prieiga per interneta: http://www.tandfonline. com/doi/abs/10.1080/01639620152472813

Hunt, A. 1997. 'Moral Panic' and Moral Language in the Media, The British Journal of Sociology 48(4): 629-648 [ziureta 2012 m. kovo 13 d.]. Prieiga per interneta: http://dx.doi.org/10.2307/591600

Husak, D. N. 2003. Review: The Criminalization of Drug Use, Sociological Forum 18(3): 503-513 [ziureta 2012 m. kovo 13 d.]. Prieiga per interneta: http://www.ingentaconnect.com/content/klu/sofo/2 003/00000018/00000003/00471147

Young, J. 1971. The Drug takers: the Social Meaning of Drug Use. London: McGibbon and Kee.

LRS, 2000. Lietuvos Respublikos baudziamasis kodeksas, Zin., 2000, Nr. 89-2741. Vilnius [ziureta 2010 m. sausio 8 d.]. Prieiga per interneta: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=363212

NKD, 2009. Psichoaktyviuju medziagu vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004 ir 2008 metais. Vilnius [ziureta 2010 m. gruodzio 17 d.]. Prieiga per interneta: www.nkd.lt/bylos/dokumentai/leidiniai/ narkotiku-paplitimas-2009-web.pdf

NKD, 2010. NKD prie LRV metinis pranesimas 2010. Vilnius [ziureta 2010 m. gruodzio 17 d.]. Prieiga per interneta: http://www.nkd.lt/files/informacine_ medzega/1-NKD_medziaga/1-metiniai_pranesimai/ 2010_metinis_pranesimas.pdf

Vileikiene, E. 2007. Deviaciju teoriju istorija, is Socialines deviaciju problemos, sud. Jolanta Aleknaviciene. Vilnius: Eugrimas, 18-48.

Iteikta 2012-01-02; priimta 2012-02-13

Daumantas Stumbrys

Lietuvos socialiniu tyrimu centras, Gostauto g. 11, LT-01108 Vilnius, Lietuva

El. pastas dstumbrys@gmail.com