A pentagon of creative economy/Kurybos ekonomikos penkiakampis.

Levickaite, Rasa ; Reimeris, Ramojus

Ivadas

Kurybos ekonomika--XXI a. ekonomikos reiskinys, grindziamas ne paprastu, utilitarinius poreikius tenkinanciu vartojimu, o sudetingu, simboliniu vartojimu ir aukstesniu socialiniu poreikiu tenkinimu. Nudienos issivysciusio pasaulio vartotojai stebinamai keicia savo savybes--nuo funkcinio iki intelektinio ar moralinio pasitenkinimo poreikio kasdienos vartojimo kontekste. Pramogos placiaja prasme ir gyvenimo stilius suformuoja issukius paslaugu ir gamybos ekonomikos pamatams: gamyba automatizuojama, paslaugu industrijoje mazeja zmogiskuju istekliu poreikis, todel tukstantmecio (angl. Millennials) kartos atstovai tampa pilnaverciais kurybos ekonomikos dalyviais: vartotojais, tiekejais, stebetojais. Kintantys rinkos poreikiai formuoja naujas uzduotis komunikaciju, technologiju, isradimu sferose.

Drauge kinta ir kurybiniu industriju, kurios yra kurybos ekonomikos serdis, specifika, nes jos kontekste vyksta kasdieniai simbolinio vartojimo poreikiu pokyciai, kurie kaip umiai gimsta, taip pat ir isblesta. Pasaulyje dideja islaidos "malonumu" paslaugoms: i sia sriti persiorientuoja mados, programines irangos, turizmo, laisvalaikio industrijos. Kurybos ekonomikos apimtys sparciai auga sukurdamos naujas darbo vietas, formuodamos naujus rinkos poreikius ir drauge reaguodamos i rinkos lukescius.

Kurybos ekonomika grindziama labiau ideju nei fiziniu kapitalu ir pletojama informaciniu bei komunikacijos technologiju pagrindu. Naujasis informacinis turinys ir skaitmenines technologijos atveria naujas erdves ir mazina kastus. Viena pagrindiniu kurybos ekonomikos savybiu--informacijos vartojimas kuriant nuosava jos turini. Antroji savybe--didejantis interaktyvumo poreikis, kai kurybos produkto kurejas ir jo vartotojas susaistomi tarpusavyje saveikaujanciais saitais. C. Fillas si procesa vadina abipusiu sukibimu (angl. engagement) (Fill 2009). Kurybos ekonomikos poveikis yra didziausias ne per tradicines kurybines industrijas, o pritaikant igudzius ir verslo modelius kuriant organizaciju verte ir valdant intelektini kapitala. Kaip atskiri procesai, kurybingumas ir ekonomika, vystesi savarankiskai jau daugeli amziu, taciau XXI a. jie igijo nauja bendra vardikli--tapo kurybos ekonomika, isaukstinancia intelektine nuosavybe kaip svarbiausia sios naujosios ekonomikos pozymi (Levickaite 2010: 202-203). Nudienos organizacijos tampa vis labiau priklausomos nuo kurybingumo, nes atsisakoma tradiciniu fiziniu zaliavu, vis placiau vartojamos neapciuopiamos, intelektines zaliavos.

Kurybines industrijos--kurybos ekonomikos serdis (Johnas Howkinsas)

J. Howkinsas (2007) pirmame savo knygos Kurybos ekonomika leidime 2001 m. teige, kad kurybines industrijos yra kurybos ekonomikos serdis. Anot jo, kaip viska padalijo skaitmenines technologijos, taip dalija ir kuryba, bet ne zmoniu norus buti kurybingiems, o ju gebejima isreiksti savo kurybinguma paklausiais produktais. J. Howkinsas kurybines industrijas susistemino i penkiolika sektoriu, praplesdamas Jungtines Karalystes kulturos, mediju ir sporto departamento pasiulyta kurybiniu industriju sarasa, kuris tapo pagrindine ekonominio vertinimo sisteminimo taisykle kalbant apie globalias, salies ar miesto kurybines industrijas issivysciusio ir besivystancio pasaulio salyse (1 lentele).

J. Howkinsas (2007) kiekviena kurybiniu industriju sriti vertina pagal indeli i salies ekonomika, kuriama pridetine verte bei skirtybes nuo tradiciniu industriju ir ju verslo. 2 lenteleje pateikiamos autoriaus suklasifikuotos kurybines industrijos ir ju vertinimas.

Kaip teigia J. Howkinsas (2010), kai kurios kurybines industrijos--nepastovios, pvz., muzika ir dizainas. Siuo metu augancios industrijos yra architektura, menas, moksliniai tyrimai ir technologijos. Vienos industrijos plinta greiciau uz kitas, nes zmones tampa vis kurybingesni, o technologijos leidzia produktams gauti daugiau pelno.

Septynios kurybiniu industriju ekonomines savybes (Richardas Cavesas)

Harvardo universiteto ekonomistas, kurybiniu industriju tyrinetojas Richardas Cavesas (2002) kurybines industrijas pasiule vertinti pagal septynias ekonomines savybes (zr. 3 lentele).

Sios R. Caveso nusakytos ekonomines kurybiniu industriju savybes buvo kritikuojamos del konservatyvaus ir nelankstaus poziurio (Towse 2003). Manoma, kad ne visi meno darbuotojai (kurejai) yra skatinami varomosios jegos--menas del meno; objektu menas--ilgalaikis gali tapti ir nekurybiniai produktai (pvz., kita licencijuota produkcija); protingasis laikas gali aprepti ir labai dideles apimties bei daugialypiu strukturu projektus. Kurybines industrijos pacios savaime nera unikalios, taciau ju sektoriai, kuriu varomoji jega--kurybingumas, generuoja naujus poziurius i verslo procesus, nauju produktu pasiula ir paklausa, aprepia tiek ekonominius, tiek socialinius saliu ukio pletros rodiklius. Be abejo, kurybines industrijos yra lankscios ir patrauklios siekiant bendradarbiauti su nekurybinemis industrijomis.

Kurybos klase ir jos funkcijos (Richardas Florida)

Kurybos ekonomikos raida neatsiejama nuo kurybines klases ir kurybos verslininku teorijos. Platus kurybingumo aiskinimas taip pat leme Richardo Floridos (2002) teorijos apie visuomeneje besiformuojancia kurybine klase atsiradima, t. y. apie grupe profesionalu, mokslo ir meno darbuotoju, kuriu buvimas kuria ekonomini, socialini ir kulturini dinamizma, ypac miestu srityse. Konkreciau, kurybos klase sudaryta is mokslo ir inzinerijos, architekturos ir dizaino, svietimo, mokslo, muzikos ir pramogu srityse dirbanciu zmoniu, kuriu ekonomine funkcija--kurti naujas idejas, technologijas ar kurybini turini. R. Floridos poziuriu, kurybos klase sudaro ir didele verslo, finansu bei teises kurybos profesionalu grupe. Nesvarbu, ar tai butu menininkai ar inzinieriai, muzikantai ar kompiuteriu zinovai, rasytojai ar verslininkai, sie darbuotojai turi bendra kurybini etosa--jie vertinami pagal kurybinguma, individualuma, skirtumus ir gabumus. Trumpai tariant, tai zmones, kuriantys ekonomine verte kurybingumu. Kurybos klases vertybes yra individualumas, meritokratija (gabiuju valdzia), ivairove ir atvirumas.

R. Florida apytiksliai apskaiciavo, kad XXI a. pr. kurybinei klasei atstovavo beveik trecdalis JAV darbo jegos, o kurybos sektoriuje buvo ismokama beveik puse visu sios salies atlyginimu (mazdaug 1,7 trilijono JAV doleriu), t. y. tiek, kiek bendrai ismokama gamybos ir paslaugu sektoriuose. "Kurybingumas--tai ne protiniai gabumai. Kurybingumas siejamas su gebejimu sintetinti. Tai duomenu, suvokimo ir medziagos perziura bei atranka norint sukurti ka nors naujo ir naudingo" (Florida 2002). Po keleriu metu R. Florida ispletojo ideja, kad zmonija zengia i kurybos amziu tuomet, kai kurybingumo augimas tampa pirmuoju ekonomikos veiksniu (Florida 2005). Jis pateike savo 3T (technologijos, talentas ir tolerancija) ekonominio augimo teorija. R. Floridos teorija skiriasi nuo tradicines, nes autorius irodinejo, kad butent talentas valdo ekonomini augima. Be to, jis zenge dar viena zingsni, sukurdamas treciaja T (tolerancija), reikalinga norint pritraukti zmogiskuosius isteklius. R. Floridos darbas buvo kritikuojamas: pvz., teigta, kad per plati yra profesiniu kategoriju skale, naudojama apibreziant kurybine klase. Nepaisant to, pripazinta, kad sis mokslininkas stipriai prisidejo prie viesojo diskurso apie besirandancia kurybos ekonomika. Tuo pat metu, siekiant apibudinti sekmingai veikiancius ir talentingus verslo zmones, galincius transformuoti idejas i kurybinius produktus ar paslaugas visuomenei, atsiranda savokos "kurybos verslininkai" ir "kurybos miestai".

Kurybiniai miestai ir miestu ekonomika (Charlesas landry)

Kurybos ekonomikos teorijai pletotis aktuali kurybinio miesto koncepcija. Savo originaliame veikale apie kurybinio miesto savoka Charlesas Landry (2000) teigia, kad miestai turi vieninteli svarbiausia istekliu--savo zmones. Kurybingumas pakeicia vieta, naturalius isteklius ir prieiga prie rinkos, tapdamas pagrindiniu budu siekiant miesto augimo dinamizmo. C. Landry aiskina, kad "siandien daugelis pasaulio miestu isgyvena pereinamuosius periodus, kuriuos dazniausiai sukelia atsinaujinusios globalizacijos gyvybingumas. Sie perejimai skiriasi priklausomai nuo regiono. Tokiose srityse kaip Azija, miestai auga, kitur, pavyzdziui, Europoje, senoji pramone nyksta ir miestu pridetine verte priklauso ne nuo to, kas pagaminama, o labiau nuo produktams, procesams ir paslaugoms taikomo intelektinio kapitalo" (Landry 2006).

Kurybos ekonomikos ideja placiai taikyta ir miestu ekonomikai. Taip atsirado savoka kurybinis miestas. Siuo terminu apibreziamas miestas, kur ivairi kulturine veikla yra neatskiriama miesto ekonominio ir socialinio funkcionavimo dalis. Tokie miestai paprastai statomi ant tvirtos socialines ir kulturines infrastrukturos pamato, turi santykinai auksta kurybinio uzimtumo lygi ir stengiasi buti patrauklus vidaus investicijoms del savo geros kulturines infrastrukturos.

Kurybiniai miestai savo kurybini potenciala naudoja ivairiai. Kai kurie veikia kaip mazgai, teikiantys kulturine patirti miesto gyventojams ir lankytojams, pristatantys savo kulturinio paveldo vertybes, arba kulturine veikla (scenos ir vizualieji menai). Kaip skelbiama Creative Economy Report (2008), kai kurie miestai, tokie kaip Beirutas, Edinburgas ar Zalcburgas, kurdami bendra miesto tapatybe, organizuoja festivalius. Kiti rupinasi didesnemis kulturinemis ir ziniasklaidos industrijomis, kurios uztikrina uzimtuma ir pajamas bei tampa miesto ir regiono augimo centrais. Kitais atvejais svarbesnis kulturos vaidmuo kurybiniame mieste susijes su menu ir kulturos gebejimu skatinti miesto tinkamuma gyventi, socialinius rysius ir kulturine tapatybe.

Kurybinio sektoriaus inasas i ekonomini miestu gyvuma gali buti ivertintas pagal sektoriaus tiesiogini indeli i isdirbi, pridetine verte, pajamas ir uzimtuma, taip pat pagal netiesioginius ir papildomus rezultatus. Pastarieji atsiranda del norinciu patirti miesto kultura asmenu ir miestus lankanciu turistu isleidziamu pinigu. Be to, miestai, kuriuose kulturinis gyvenimas aktyvus, gali pritraukti vidiniu investiciju is kitu pramones saku, siekianciu isikurti centre. Tai suteikia malonia, stimuliuojancia aplinka miestu darbuotojams.

Vienas unikaliausiu kurybinio miesto pavyzdziu yra Londonas. Jame kurybines industrijos--antras pagal dydi miesto ekonomikos sektorius. 1995-2001 m. Londono kurybines industrijos augo greiciau nei kitos didziosios pramones sakos (isskyrus finansines ir verslo paslaugas) ir siuo laikotarpiu padidino uzimtuma 20-25 proc. (Creative Economy Report 2008).

UNESCO kurybiniu miestu tinklas, ikurtas 2004 m., atspindi besikeicianti kulturos ir jos vaidmens visuomeneje, kaip ekonomikos dalies, suvokima (Creative Economy Report 2008). Sio tinklo ideja grindziama tuo, kad net jei daugelis miestu pasaulyje ir suvokia, jog kurybines industrijos vaidina vis svarbesni vaidmeni vietines ekonomikos ir socialines raidos planuose, jie akivaizdziai nemato, kaip panaudoti si potenciala arba kaip vykstant tokiam augimui idarbinti tinkamus asmenis.

Pagrindinis sio tinklo tikslas--palengvinti kulturiniu grupiu pletra visame pasaulyje: keistis techninemis ziniomis, patirtimi, pavykusios veiklos pavyzdziais ir, pasinaudojant kurybinemis industrijomis, skatinti vietine ekonomine ir socialine raida. Siekiant geresniu pletros rezultatu, kulturines industrijas privalu padalyti i atskirus smulkesnius sektorius, tad kurybiniu miestu tinklas buvo suskirstytas i septynis teminius tinklus. Miestai gali rinktis viena sriti, i kuria sutelks savo pastangas. Tie, kuriu kurybiniai produktai literaturos, kino, muzikos, folkloro, dizaino, informaciniu technologiju (naujosios ziniasklaidos) ar gastronomijos srityse jau yra pripazinti, gali bandyti prisijungti prie sio tinklo. Miestai drasinami kandidatuoti i tas sritis, kurios turi didziausia ekonomines ir socialines pletros potenciala.

Rengiant pasaulio kurybos ekonomikos ataskaita Creative Economy Report (2008), Monrealis buvo pasirinktas kaip pirmasis studiju objektas tiriant jungtinio dizaino veikla ir kulturiniu sriciu pletra, budinga ir kitoms pasaulio vietoms. Dizaino savoka jau tapo visateise miesto planavimo strategijos dalimi. Monrealyje dizainas susijes ne tik su geroves kurimu, bet ir su zmoniu gyvenimo kokybes gerinimu. Kanados valdzia pakviete dizainerius ir architektus perkurti atviru erdviu estetika (funkcionaluma) ir atrasti bei atnaujinti apleistas Monrealio dalis, siekiant padaryti jas daug patrauklesnes miesto gyventojams. Projektas "Monrealio prekybos dizainas" kviete dizainerius (architektus) darbuotis, kurti prekybiniu zonu isvaizda ir atmosfera, perprojektuoti ivairias viesasias erdves.

Nors Kurybiniu miestu tinklo atsiradimo pradzioje ir buvo kreipiamas demesys i daile bei pagrindines kulturines industrijas (tokias kaip literatura, muzika ir tautosaka), taip pat noreta remtis vienos is isbandytu kulturiniu sriciu ar sektoriu duomenimis, taciau sunkumai irodant ismatuojamus ekonominius rezultatus tikriausiai atvede prie daugiau ekonomika paremto sio tinklo modelio, o demesys buvo nukreiptas nuo elitiniu menu (tradicijos) ir ju teikiamu privalumu (ar miesto papuosimu) i inovatyvesni (dizainas) ir labiau i rinka orientuota poziuri--i kurybiniu industriju pletra miesto erdveje.

Kurybiniai identitetai--nykstanti tradicine kurybos paslaugos riba (Johnas Hartley)

Kurybos ekonomikos kurybiniu identitetu teorija, pletojama J. Hartley (2005), grindziama asmeninemis idejomis, talentu, patirtimi ir darbu. Kurybos ekonomika, kad ir kokiu poziuriu butu tiriama ir analizuojama, yra priklausoma nuo kurybinio identiteto. Pavyzdziui, kurybinio produkto kurimo, gamybos ir distribucijos grandines kiekvienoje is grandziu egzistuoja kurybinio darbuotojo poreikis. Lygiai taip pat ir is kitos grandines puses, t. y. pirkejo, tikimasi kurybingo vartotojo. Anot J. Hartley (2005), kurybos ekonomikos ramsciai--zmogaus vaizduote, inovacijos, patirtis, kurybinis darbas ir vartojimas. Moderniojo identiteto formavimasi autorius vadina "PP (pasidaryk pats) pilietybe" (angl. DIY (do-it-yourself) citizenship) (Hartley 1999), taip apibudindamas naujaji pramogu formata ir perejima prie nykstancios ribos tarp kurybines paslaugos kurejo, pardavejo bei vartotojo; arba kitaip--darbo, laisvalaikio, mokymosi, pramogu ir poilsio susiliejima.

Kurybos ekonomikos penkiakampis

XXI amziuje kurybingumas tampa ekonomine veikla, kai ideja transformuojama i materija--is abstraktaus i konkretu pavidala. UNCTAD kurybos ekonomika apibreziama (Creative Economy Report 2008) taip: a) kurybos ekonomika--besiformuojanti savoka, paremta kurybiniu kapitalu, gebanciu kurti ekonomini augima ir pletra; b) kurybos ekonomika gali skatinti pajamas, darbo vietu kurima ir iplaukas uz eksporta, remdama socialini itraukima, kulturine ivairove ir zmogaus socialine raida; c) kurybos ekonomika apima ekonomini, kulturini ir socialini aspektus, saveikaujancius su technologijomis, intelektine nuosavybe ir turizmu, kuris sudaro per 10 proc. pasaulio ekonomikos; d) tai ziniomis grista ekonomine veikla valstybes mikro- ir makrolygiu; e) tai galimas pletros pasirinkimas, reikalaujantis inovatyvios, tarpdalykines strategijos ir tarpinstitucinio veikimo; f) kurybos ekonomikos serdis yra kurybines industrijos.

[ILLUSTRATION OMITTED]

Kurybos ekonomikos dedamosios yra kurybines industrijos, kurybos klase, kurybiniai miestai, kurybiniai identitetai, kurybos ekonomikos ekonomines savybes (1 pav.). Sie penki kurybos ekonomikos teorijos atributai saveikauja tiek tarpusavyje, tiek visi bendrai, kurdami ideju, kurybingumo, vaizduotes ir kurybiniu inovaciju visuma.

Isvados

Kurybos ekonomikos penkiakampi sudaro penkiu teoriju kompleksas. Pirmoji, J. Howkinso (2007) teorija, grindziama aiskinimu, kad nei kurybingumas, nei ekonomika nera nauji reiskiniai, bet nauja yra ju tarpusavio santykiu prigimtis ir mastas bei tai, kaip jiedu jungiasi kurdami ypatinga verte ir gerove. Anot J. Howkinso, kurybos ekonomika apima penkiolika autoriaus suklasifikuotu kurybiniu industriju, pradedant menais ir baigiant platesnemis mokslo ir technologiju sferomis. Antroji, R. Floridos talento (2002) teorija, grindziama aiskinimu, kad visuomeneje randasi kurybine klase (grupe profesionalu--mokslo ir meno darbuotoju), kuri sukuria ekonomini, socialini ir kulturini dinamizma, ypac miestu srityse. Trecioji, R. Caveso (2002) pletojama kurybos ekonomikos teorija, grindziama kurybiniu industriju septyniu ekonominiu savybiu charakterizavimu. Anot autoriaus, kurybines industrijos pacios savaime nera unikalios, taciau ju sektoriai, kuriu varomoji jega yra kurybingumas, kuria naujus poziurius i verslo procesus, nauju produktu pasiula ir paklausa, apima tiek ekonominius, tiek socialinius saliu ukio pletros rodiklius. C. Landry (2000) ispletojo ketvirtaja, kurybinio miesto, teorija. Autorius irodinejo, kad miestai turi vieninteli svarbiausia istekliu--savo zmones, o kurybingumas pakeicia vieta, naturalius isteklius ir prieiga prie rinkos, tapdamas pagrindiniu budu miesto dinamizmui augti. Penktoji, J. Hartley (2005) pristatyta teorija, yra grindziama kurybiniu identitetu fenomenu. Autorius teigia, kad kurybiniai identitetai neatsiejami nuo asmeniniu ideju, talento, patirties ir darbo komplekso. Pateiktos penkios teorijos sudaro prielaidas suvokti kurybos ekonomika kompleksiskai. Toks suvokimas apima ideju, kurybingumo, vaizduotes ir kurybiniu inovaciju visuma.

Iteikta 2010-11-25; priimta 2011-01-20

doi: 10.3846/coactivity.2011.09

Literatura

Caves, R. 2002. Creative Industries: Contracts Between Arts and Commerce. Cambridge: Harvard University Press.

Creative Economy Report. 2008. New York: United Nations UNCTAD.

DCMS. 2006. Creative Industries Statistical Estimates Statistical Bulletin. London: Department of Culture, Media and Sport [ziureta 2010 m. rugsejo 2 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.culture.gov.uk/>.

Fill, C. 2009. Marketing Communications. 5th Edition. Prentice Hall: Pearson Education Limited.

Florida, R. 2005. Cities and the Creative Class. New York: Routledge.

Florida, R. 2002. The Rise of Creative Class. 1st Edition. New York: Basic Books.

Hartley, J. 2005. Creative Industries. Padstow: Blackwell Publishing.

Hartley, J. 1999. Uses of Television. London and New York: Routledge.

Howkins, J. 2010. Creative Ecologies: Where Thinking Is a Proper Job. New Jersey: First Transaction Publication.

Howkins, J. 2007. The Creative Economy: How People Make Money from Ideas. London: Penguin Books (Howkins, J. 2010. Kurybos ekonomika. Vilnius: Technika).

IDSA. 2010. Industrial Designers Society of America [ziureta 2010 m. rugsejo 2 d.]. Prieiga per interneta: < http://www.idsa.org/>.

Landry, C. 2006. The Art of City Making. London: Earthscan Publications.

Landry, C. 2000. The Creative City: A Toolkit for Urban Innovators. London: Earthscan Publications. Levickaite, R. 2010. "Kurybingumo fenomenas kaip kompleksinio reiskinio evoliucija", Logos 63: 201-212.

Towse, R. 2003. A Handbook of Cultural Economics. Cheltenham: Edward Elgar Publishing Limited.

Informacija autoriams

Zurnale "Santalka: Filosofija, Komunikacija" pateikiami originalus moks liniai straipsniai lietuviu, anglu, vokieciu ir rusu kalbomis.

Spausdinta rankrascio kopija ir elektroni ne versija prasome pateikti i VGTU Filosofi jos ir politologijos katedra (Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, CR 710-712 kab.) arba elektronine versija siusti zurnalo atsakingajam sekretoriui el. pastu cpc@vgtu.lt. Straipsnis turi buti parengtas MS Word programa Times New Roman 11 sriftu pagal toliau nurodytus reikalavimus. Straipsnio tekstas rasomas 1,5 intervalu 210 x 297 mm formato lapuose.

Straipsnio apimtis--iki 40 000 spaudos zenklu su tarpais.

Pastaba. Kartu su straipsniais reikia pateikti dvi recenzijas: viena reikiamos mokslo krypties moksli ninko ir viena redkolegijos nario ar jo paskirto asmens.

Straipsnio struktura: pavadinimas, autoriu vardai ir pavardes, atstovaujamos institucijos pavadinimas ir adresas, autoriaus el. pasto adresas, apie 600 sp. zenklu santrauka, reiksminiai zodziai, ivadas (nurodoma tyrimu objektas ir tikslas, taikomi metodai, pateikiama literaturos apzvalga, analize ir kt.), pagrindinis tekstas, isvados ar apibendrinimas, literaturos sarasas. Jei straipsnis parasytas lietuviu, rusu, vokieciu kalbomis, o santrauka bei reiksminiai zodziai lietuviu kalba, straipsnio pabaigoje pateikiama mazdaug 600 sp. zenklu santrauka bei reiksminiai zodziai anglu kalba.

Cituoti ir nurodyti saltinius reikia pagal Harvardo sistema: skliaustuose nurodoma saltinio autoriaus pavarde, leidimo metai, puslapiai. Autoriaus pavardes galima nemineti, jei is konteksto aisku, kurio autoriaus darbas nurodomas.

Pvz.: Jonas Rimkus (1997b: 86-87) pritare zymaus Lietuvos filosofijos istoriko pareikstai nuomonei (Gerulis 1993: 131).

Jei saltinis turi daugiau nei du autorius, nurodoma tik pirmojo autoriaus pavarde (Vitkus et al. 2005: 233).

Jei literaturos sarase yra bendrapavardziu, reikia irasyti ir asmens vardo pirmaja raide.

Pvz.: I tarptautine diskusija del sio reiskinio etiniu aspektu isitrauke lietuviu filosofai (Klimas 1997a; Varnas, P. 1996; Varnas, S. 1997).

Saltiniu literaturos sarase pateikimo pavyzdziai

Monografijos

Brutish, J. 1993. Sense and Nonsense. London: Word Publishers.

Kaufmann, P.; Vitku, E. 1998. Kasdienio gyvenimo etiniai aspektai. 3 leid. Skuodas: Versme. Saltinio leidimas nurodomas, jei nera pirmasis.

Straipsniai is zurnalu

Klimas, S.; Vitkus, E. 1999. "Philosophy in the Kitchen", Journal of Ethics 34(2): 23-24.

Straipsniai rinkiniuose

Long, B. S. 1997. "The Perspectives of Living in the World", in Chalanges of Existential Contrasts, ed. E. Kliukas. Mainburg: Holzwege Verlag, 471-523.

Jei tas pats autorius tais paciais metais paskelbe daugiau nei viena cituojama ar nurodoma saltini, prie leidimo metu reikia rasyti raides a, b, c, ....

Vitkus, E. 2004a. Kontemplationen. Mainburg: Holzwege Verlag.

Vitkus, E. 2004b. "Apie mintis Zemaitijoje", Vejas laukuose 8(3): 287-291.

Pastabos. Prasome atkreipti demesi i tai, kad knygu pavadinimai rasomi pasviruoju (Italic) sriftu be kabuciu ir puslapiu skaicius nenurodomas. Straipsniu pavadinimai rasomi staciuoju sriftu kabutese (" ..."), nurodomi puslapiai, tarp ju rasomas ilgas bruksnys be tarpu (35-60). Pries knygos pavadinima, kurioje spausdinamas straipsnis, staciuoju sriftu rasoma: in, is, a ei. Pirmiausia literaturos sarase rasomi saltiniai lotyniskais rasmenimis, o saltiniai kirilicos rasmenimis nurodomi saraso gale.

Rasa levickaite (1), Ramojus Reimeris (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas: 1rasa.levickaite@vgtu.lt; 2ramojus.reimeris@vgtu.lt

1 lentele. Kurybiniu industriju sriciu palyginimas pagal DCMS (2006)
ir J. Howkins? (2007)

Kurybiniu industriju sritys pagal    Kurybiniu industriju sritys pagal
Jungtines Karalystes kulturos,       J. Howkins? (2007)
mediju ir sporto departamenta
(DCMS 2006)

Reklama                              Reklama
Architektura                         Architektura
Menai ir antikvariatas               Menas
Dirbiniai                            Dirbiniai
Dizainas                             Dizainas
Mada                                 Mada
Filmai, vaizdo produkcija ir         Filmai
fotografija
Programine iranga, kompiuteriniai    Muzika
zaidimai ir elektronine
leidyba                              Scenos menai
Muzika, vizualieji ir scenos menai   Leidyba
Leidyba                              Mokslo tyrimai ir technologijos
Televizija                           Programine iranga
Radijas                              Zaislai ir zaidimai (isskyrus
                                     kompiuterinius zaidimus)
                                     Televizija ir radijas
                                     Kompiuteriniai zaidimai

2 lentele. Kurybiniu industriju sritys pagal J. Howkinsa (2007)

Sritis                      Vertinimas

Reklama                     Galimybe isplesti savo darba uz tradiciniu
                            mediju (spaudos, televizijos ar lauko
                            reklamos) ribu, skverbiantis i naujus
                            moderniu ir iprastiniu technologiju
                            santykius, kuriais siandienes
                            organizacijos pasiekia savo klientus,
                            tuscias vietas uzpildydamos logotipais,
                            prekiu zenklais ir sukiais. Reklamos
                            verslas juda nuo autoriu teisiu verslo
                            prie abieju - autoriu teisiu ir prekiu
                            zenklu verslo. Reklamos augimo tempai
                            skirtingose valstybese priklauso nuo
                            ekonomikos salygu, nes islaidu pokytis
                            menui ir kitoms industrijoms paklusta
                            ekonomikos svyravimams, o pokyciai
                            reklamos islaidoms jas aplenkia.

Architektura                Tai autoriaus teisiu verslas; architektura
                            issiskiria kaip tarptautiskiausia is visu
                            15 industriju: is dalies del to, kad
                            nesiremia zodziais, taip pat todel, kad
                            pasieke tik jai budinga tarptautine
                            ikonografija, nepriklausancia nuo jokiu
                            tautu ar kulturu. salies statybos rinkos
                            dydis atspindi valstybes ekonomika.
                            Nepaisant to, architektu darbai
                            neproporcingai pasklinda po salis,
                            turincias stipru privatu sektoriu ir
                            kapitala.

Menas                       Meno rinka yra neiprasta, nes susiduria
                            tik su originaliais darbais, kurie
                            unikalus ir reti. Kol daugelio industriju
                            tikslas - tirazuoti ir bandyti parduoti
                            kuo daugiau kopiju, meno pardavejo
                            darbas - pabrezti retuma. Tarp siu rinku
                            dar isispraudzia muziejai ir galerijos,
                            kurie saugo ir kaupia geros kokybes ar
                            specifinius darbus. Ju pagrindinis
                            verslas (su tam tikromis isimtimis) yra
                            saugoti pavelda ir ieskoti nauju meno
                            darbu.

Dirbiniai                   Dirbiniai klesti dvejose atskirose
                            rinkose: meno rinkoje, kurioje jie
                            eksponuojami galerijose bei parduodami
                            aukcionuose, ir daug didesneje - turizmo
                            bei laisvalaikio rinkoje. Meno rinkoje
                            menininkai dirba taip pat, kaip ir kitose
                            medijose, pasitelkdami tuos pacius
                            vaizduotes igudzius. Masineje rinkoje
                            zmones gamina ir perka amatininku
                            produktus, pernelyg nesureiksmindami
                            autorystes ar formaliosios estetikos, o
                            juos ikainoja pagal naudinguma ir kokybe.

Dizainas                    JAV industrinio dizaino asociacija (angl.
                            IDSA) industrini dizaina apibudina kaip
                            "koncepciju ir specifikaciju, kurios
                            optimizuoja produktu ir sistemu funkcijas,
                            verte ir isvaizda, kurima ir tobulinima,
                            taip suteikiant nauda vartotojams ir
                            gamintojams" (IDSA 2010). Nuo 2000 m.
                            siu industriju pajamos Jungtineje
                            Karalysteje mazejo. Industrinio dizaino
                            rinka taip pat traukesi daugelyje Europos
                            saliu bei JAV, bet didejo Kinijoje ir
                            Japonijoje.

Mada                        Tai mazas, bet konkurencingas verslas;
                            kintantis meno, amato, dizaino, gamybos,
                            prekybos ir viesumo misinys, labiausiai
                            matomas visos tekstiles ir drabuziu
                            industrijos smaigalys, turintis
                            neproporcingai didele itaka visuomenei ir
                            vaidinantis svarbu socialini vaidmeni.
                            Praktikoje mados dizaineriai labiausiai
                            priklausomi nuo prekiu zenklu, prekybiniu
                            paslapciu ir kitu apsaugos formu.

Filmai                      si industrija susideda is keturiu pagrindi
                            Vokietijoje, Italijoje, Indijoje, Kinijoje
                            ir Honkonge, taip pat mazesnes apimtys dar
                            keliose desimtyse saliu), JAV
                            priklausancios pasaulines platinimo
                            kompanijos, taip pat tukstanciai kitu
                            kompaniju, kurioms priklauso kino teatrai,
                            televizijos kanalai ir DVD parduotuves.
                            Filmai saugomi autoriu teisiu. Daugelis
                            istatymu savoka "autorius" interpretuoja
                            gana placiai: itraukiamas scenarijaus
                            autorius, prodiuseris, rezisierius ir kt.
                            (taip pat kostiumu, dizaino ir kt.
                            apsauga). Sukurto filmo teises parduodamos
                            arba licencijuojamos platintojams pagal
                            teritorija, tarpininko rusi (kino teatras,
                            kabeline televizija ir t. t.) ir kalba.

Muzika                      Muzika - labiausiai neapciuopiamas kurybos
                            produktas. Drauge su leidyba, jis yra
                            labiausiai plintantis. si industrija turi
                            keturis pagrindinius sektorius:
                            kompozicija, atlikimas, leidyba
                            (licencijavimas) ir garso irasai.

Scenos menai                Scenos menai susideda is ivairiu,
                            atliekamu ant scenos ir reikalaujanciu
                            specifines vietos, pasirodymu. Jiems
                            priklauso tokios veiklos rusys kaip
                            rasymas, prodiusavimas, atranka,
                            rezisavimas ir vaidyba, dizainas,
                            apsvietimas ir igarsinimas, kostiumai,
                            scenografija, rin-kodara ir
                            administravimas.

Leidyba                     Aktyviausios knygu rinkos pasaulyje yra
                            Kinija, JAV ir Jungtine Karalyste. Kaip
                            zmonijos pasiekimu perteikeja, knyga
                            neturi analogo. zmonems knygos patinka ne
                            vien del turinio, bet ir del skirtingos
                            isvaizdos bei apciuopiamumo. Isleistu
                            knygu skaicius ir tirazai nuolatos dideja,
                            taciau pelno marzos yra kaip niekada
                            zemos.

Mokslo tyrimai ir           Tai patentu verslas. Vertinant pasauliniu
technologijos               mastu, 2006 m. pirmaujancios rinkos buvo
                            JAV (330 mlrd. JAV doleriu), Kinija (136
                            mlrd.), Japonija (130 mlrd.) ir Vokietija
                            (53 mlrd.). Kitos pirmaujancios salys:
                            Prancuzija (35 mlrd., 2003 m.), Koreja (23
                            mlrd., 2003 m.), Jungtine Karalyste (21
                            mlrd., 2004 m.), Kanada (18 mlrd.),
                            Italija (17 mlrd.), Australija (9 mlrd.),
                            Olandija (8 mlrd.), Austrija (6 mlrd.) ir
                            sveicarija (6 mlrd., 2000 m.).

Programine iranga           Kompiuteriniu programu rasymas ir dizainas
                            taip pat yra kuryba. Butu prasminga
                            kiekviena programines irangos rusi
                            priskirti atitinkamai kategorijai, tokiu
                            budu programines irangos industrijos
                            gamyba ir pardavimas butu priskirtas prie
                            mokslo tyrimu ir technologiju, o
                            kompiuterinis dizainas - prie dizaino.
                            Taciau zmones, dirbantys su kompiuteriais,
                            suvokia tokia kuryba kaip atskira
                            industrija, todel J. Howkinsas ja taip pat
                            vertina atskirai.

zaislai ir zaidimai         zaidimu ir zaislu dizainas, gamyba ir
(isskyrus kompiuterinius    pardavimas yra veikiami kompiuteriniu
zaidimus)                   zaidimu augimo. zaislai ar zaidimai - x
                            zaidimu augimo. zaislai ar zaidimai -
                            tinkami keletui intelektines apsaugos
                            rusiu. Ju pavadinimai gali buti prekiu
                            zenklais, o dizainas ir meniniai
                            elementai - saugomi autoriu teisiu.

Televizija ir radijas       Vertinant techniniais parametrais,
                            transliavimas - specifinis ir nesudetingas
                            verslas, susidedantis is garsu ir vaizdu
                            siuntimo oru ziurovams. Televizijos raida
                            ateityje priklausys: pirma, nuo perdavimo
                            tinklu pralaidumo didinimo, iskaitant
                            skaitmeninius, interneto protokolus (IPTV)
                            ir dideles raiskos televizija (HDTV);
                            antra, nuo to, kaip bus sujungtos
                            tradicinio transliuotoju formato "vienas -
                            daugeliui" paslaugos galimybes su
                            interneto paslaugomis "vienas - vienam";
                            ir, trecia, kaip bus kuriami nauji produkt
                            atsiperka.

Kompiuteriniai              si industrija susideda is triju sektoriu:
zaidimai                    zaidimai, kuriu pagrindas - itaisai su
                            atitinkama programine iranga; visiems
                            kompiuteriams tinkantys kompaktiniai
                            diskai ir DVD zaidimai; ir internetiniai
                            zaidimai. Tobulejant zaidimu itaisams,
                            spartejant ju procesoriams ir atsiradus
                            prieigai prie interneto, personaliniu
                            kompiuteriu zaidimu sektorius sumazejo.

3 lentele. Kurybines industrijas charakterizuojancios ekonomines
savybes pagal R. Cavesa (2000)

Savybes                          Vertinimas

Principas "niekas nezino"        Kurybos produktu rinkoje egzistuoja
                                 paklausa, taciau jos ciklas priklauso
                                 nuo reakcijos i produkta, o si
                                 reakcija nera zinoma nei pries
                                 produkto pasirodyma, nei lengvai
                                 suprantama po pasirodymo.

Menas del meno                   Menininku rupestis--meno kuriniu
                                 originalumas, atlikimo technika,
                                 profesiniai igudziai, kurinio
                                 estetika, harmonija ir pan. Siekiant
                                 siu kurinio igyvendinimo ir pateikimo
                                 tikslu, uzdarbis atsiduria prioritetu
                                 saraso pabaigoje. Todel menininkai
                                 susitaiko su mazu uzdarbiu, o ne
                                 renkasi geriau apmokama, taciau,
                                 ju manymu, banalia veikla.

Popuri principas                 Kompleksiniu kurybiniu produktu
                                 (pvz., filmu) gamyba reikalauja
                                 ivairialypiu igudziu. Kuo daugiau
                                 igudziu pritaikoma, tuo geresnis ir
                                 vertingesnis rezultatas pasiekiamas.

Beribe ivairove                  Produktai diferencijuojami pagal
                                 kokybe ir unikaluma; kiekvienas
                                 produktas--ivairiu indeliu
                                 kombinacija, vedanti link beribes
                                 ivairoves (pvz., kurybinio rasymo
                                 darbai: poezija, proza, eseistika,
                                 scenarijai).

Sarasas A / sarasas B            Kadangi kurybiniai igudziai
                                 diferencijuojami vertikaliuoju budu,
                                 menininkai vertinami pagal savo
                                 igudzius, originaluma, kurybinio
                                 proceso patirti, "pagamintus"
                                 kurybinius produktus. igudziams
                                 budingos tam tikros nedideles
                                 skirtybes, taciau didziuliai
                                 skirtumai atsiskleidzia, kai
                                 prabylama apie talenta, kuris
                                 dazniausiai yra tiesiogiai
                                 proporcingas finansinei sekmei.

Protingasis laikas               Ars longa (visa Hipokrato sentencija
                                 Ars longa, vita brevis (liet. Menas--
                                 ilgalaikis, gyvenimas--trumpalaikis))
                                 R. Caveso vartojama ilgaamzio meno
                                 poziuriu. Dalis kurybiniu produktu
                                 turi ilgaamziskumo savybiu (kurios
                                 sukelia klausimu del autoriniu
                                 teisiu) ir suteikia galimybe
                                 menininkams (ar ju seimoms) veliau
                                 pelnytis is rentos.