Motives for the choice of studies--unique study programmes and their publication (the survey of Vilnius Gediminas Technical University)/Studiju pasirinkimo motyvai--unikalios studiju programos ir ju viesinimas (Vilniaus Gedimino technikos universiteto tyrimas).

Levickaite, Rasa

Ivadas

2009 metais Lietuvoje prasidejusi Mokslo ir studiju reforma tiek visuomeneje, tiek universitetu bendruomeneje sutikta ir vertinta kontraversiskai--viena vertus, atsiliekanti nuo Europos valstybiu mokslo ir studiju kokybe, didejanti emigracija, prastejancios studentu studiju ir gyvenimo salygos, universitetu ir kolegiju funkciju nesubalansuotumas savaime iskele pokyciu siekius, kita vertus, svarstytas naujas Mokslo ir studiju istatymo projektas stumesi kelia pustusteje Seimo saleje. Mokslo ir studiju istatymo projekte numatytas studiju finansavimo modelis yra gristas "studiju krepselio" principu, esminiais aukstuju mokyklu valdymo pokyciais. 2009 m. balandzio 30 d. Seimas prieme ir patvirtino Mokslo ir studiju istatyma, kuris yra visos Mokslo ir studiju reformos pamatinis dokumentas, siejamas su naujais lukesciais, teigiamais, taciau letais pokyciais.

Anot Katiliutes, Neverausko (2009: 1070), aukstojo mokslo studiju kokybe yra kur kas sunkiau apibreziama nei kituose sektoriuose, taciau, kaip teigia Serafinas, Ruzevicius (2009: 1098), studiju kokybe priklauso nuo labai konkreciu dalyku--aukstosios mokyklos veiklos vadybos lygio, finansavimo, siuolaikisku studiju programu, naujausias zinias profesionaliai perteikianciu destytoju, mokymo instituciju ir studiju programu tarptautinio integravimo bei destytoju ir studentu mainu, studiju kokybes vertinimo nacionaliniu ir tarptautiniu sistemu veiksmingumo, kokybes kulturos, akademines bendruomenes skaidrios motyvavimo sistemos ir kt. Kaip teigia Zekeviciene (2009: 1107), aukstojo mokslo instituciju paslaugu kokybe daugelio tyreju nusakoma, kaip daugiakomponente, o mokslo institucijos turi uztikrinti, kad kokybiskos paslaugos pasiektu vartotojus (Brochado 2009: 174), nes pastaraisiais metais darbdaviai vis dazniau reikalauja, kad universitete igytos kompetencijos butu pritaikomos realioje profesineje aplinkoje (Martensen, Gronholdt 2009: 67). Anot Levickaites (2010a: 68), Lietuvos aukstojo mokslo sistema bei vykdomos reformos susilaukia kritikos del trumpalaikio poziurio, rengiant studiju programas, prastos destymo kokybes, senoviniu destymo metodu ir pasenusio techninio aprupinimo.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, savo veikla pradejes 1956 metais kaip Kauno politechnikos instituto Vilniaus vakarinis skyrius, pagal studentu skaiciu 2010 metais buvo treciasis salyje ir pirmavo pagal absolventu isidarbinima. Universitetas, sukaupes galinga mokslininku potenciala, yra unikalus salyje pagal siulomu retu specialybiu pasirinkima. 2009-2010 mokslo metais pagal naujaji studiju istatyma nemokamai studijuoti pakviesta 1980 pirmakursiu. Vilniaus Gedimino technikos universitetas--antrasis is visu Lietuvos universitetu pagal gautuju "studiju krepseliu" skaiciu (www.vgtu.lt).

2010 metais VGTU, siekdamas suzinoti motyvus, del kokiu priezasciu buvo pasirinktos studijos siame universitete, inicijavo pirmosios studiju pakopos pirmojo kurso studentu apklausa. Apklausos rezultatai pateikiami kitame poskyryje.

Motyvu ir pasirinkimo studijuoti vilniaus Gedimino technikos universitete tyrimas: statistika, rezultatai ir duomenu analize

I. Bendroji tyrimo metu atliktos apklausos statistika

2009-2010 m. VGTU pirmosios studiju pakopos (bakalauro) studijose is viso studijavo 2531 pirmojo kurso studentas. Pirmame kurse studijuojanciu statistika pagal devynis fakultetus pateikiama 1 lenteleje.

Tyrimo metu buvo isdalyti 2585 klausimynai, 54 daugiau nei yra studentu. Grazinta 2091, is kuriu 1794 buvo naudojami analizei, 97 klausimynai buvo sugadinti, 200 grazinti neuzpildyti.

Klausimyna sudare: 12 pagrindiniu klausimu (kuriu sesiuose galima zymeti daugiau nei po viena atsakymo varianta) ir 5 sociodemografiniai klausimai.

Klausimyno sandaros logika remesi triju tipu klausimu grupemis:

--studiju programos pasirinkimo motyvu klausimu grupe (Licata, Frankwick 1996; Lynch et al. 1996; Zekeviciene 2009);

--informacijos apie siulomas studiju programas sklaidos klausimu grupe (Browne et al. 1998; Rosen et al. 1998);

--sociodemografiniu klausimu grupe (Kardelis 2007; Valackiene, Mikene 2008).

Bendras tyrimo atsakomumo lygis sieke 70,88 %.

II. Tyrimo metu atliktos apklausos rezultatai ir analize

Analizuojant studiju programos pasirinkimo motyvu klausimu grupe, pateikiami rezultatai:

1. Apklausus 1794 studentus, susidomejimas VGTU yra gausiausias rekomenduojant artimiesiems ir biciuliams (750), apsilankant interneto svetaineje <www.vgtu.lt> (539), po apsilankymo VGTU stende studiju parodoje LITEXPO (441); maziausiai ivertinti yra: apsilankymas svetaineje <www.brendu.lt> (31), susitikimas mokyklose su VGTU atstovais (172), informacijos sklaida per interneto forumus ir socialinius tinklus (213). Atsakymu "kita" yra 233, is kuriu verta pamineti, kad pasirinkima studijuoti VGTU leme sio universiteto technine pakraipa, unikalios specialybes, kuriu nesiulo kiti universitetai, gausus retu specialybiu pasirinkimas.

2. Pirmojo kurso studentu studijos VGTU buvo pasirinktos, nes daugiausiai atsakiusiuju domino konkreti studiju programa, esanti tik VGTU (762), 582 patikslino savo atsakyma (10 % atsakiusiuju i si klausima rinkosi kurybiniu industriju ir transporto inzinerines ekonomikos ir vadybos studiju programas, 6,5 %--transporto inzinerija, 4,3 %--nekilnojamojo turto vadyba ir kt.), studijos VGTU buvo pasirinktos ir del kitu priezasciu: universitetas yra Vilniuje (696), VGTU yra prestizinis universitetas (463). 340 atsakiusiuju teige, kad juos domino konkreti studiju programa, esanti keliuose universitetuose, 254 patikslino savo atsakyma (17,3 % atsakiusiuju i si klausima minejo architekturos, 12,2 % transporto inzinerijos, 10,6 % verslo vadybos, 9,8 % statybos inzinerijos ir kt. studiju programas). Atsakymu "kita" yra 47, is kuriu nera pasikartojanciu nuomoniu ar variantu, o gauti pavieniai atsakymai nesudaro sistemingos visumos.

3. Studentu nuomone, baige VGTU baklauro studijas jie dirbs idomu ir perspektyvu darba (1024), tes magistranturos studijas (579), lengvai isidarbins pagal igyta issilavinima (542); maziausiai apklaustuju mano, kad vaziuos dirbti pagal igyta issilavinima i uzsieni (166), vaziuos testi magistranturos studiju i uzsieni (212), tes studijas magistranturoje Lietuvoje (224). Atsakymu "kita" yra 47, is kuriu nera pasikartojanciu nuomoniu ar variantu, o gauti pavieniai atsakymai nesudaro sistemingos visumos.

4. Respondentai i klausima, kodel jie pasirinko studiju programa, kurioje dabar studijuoja, 1155 atsake, kad programa yra idomi, 1136--perspektyvi, 225--patare artimieji, 161--patare draugai. Atsakymu "kita" yra 140, kuriuos apibendrinant, galima butu isskirti tokias nuomones: tai buvo tikslingai pasirinkta studiju programa, formuojanti perspektyvios ateities lukescius arba, priesingai, i sia programa pavyko istoti, nes kitur nepasiseke.

5. Apklausus 1789 studentus, kokiu prioritetu pasirinko studijuojama programa, 60,2 % atsakiusiuju (1079) rinkosi pirmuoju prioritetu, 16,9 % (302)--antruoju, 11,4 % (204)--treciuoju. Atsakymu "kita" yra 203, is kuriu galima daryti isvada, kad si studiju programa buvo pasirinkta zymint ja ketvirtuoju ir zemesniu prioritetu.

6. Apklausus 1794 studentus, ar pasirinkdami sia studiju programa, jie suprato, ka studijuos, 65,5 % (1171) atsake, kad suprato, 27,8 % (497)--ne visai suprato, 4 % (71)--nesuprato, 2,8 % (50) i si klausima atsakyti negalejo.

Anot Licata, Frankwick (1996: 1), universitetu rinkodara, iskaitant komunikacija, remiasi profesionalios paslaugos teikimo strategija, kurios pamata sudaro: 1) aplinka; 2) autonomija; 3) komunikacijos istekliai; 4) rinkodaros veiksmai ir pastangos; 5) tradicines organizacijos rinkodaros strukturos efektyvumas. Kaip teigia Lynch et al. (1996: 17), strateginio planavimo technika yra nepakeiciamas irankis universitetu studiju programu planavimo ir kurimo procese. Vilniaus Gedimino technikos universitetas savo siulomu studiju programu sarase turi unikaliu pasiulymu, kurios pritraukia retomis specialybemis besidomincius abiturientus. Kaip parode apklausa, daugiausiai studentu rinkosi studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete rekomenduoti artimuju ir draugu. Komunikacijos kanalas "is lupu i lupas" yra veiksmingas ir, anot Shardanand, Maes (1995: 2), veikia kaip socialines informacijos filtras, taciau universitetui rekomenduotina plesti studiju programu viesinimo erdve ir kitais komunikacijos kanalais, ypac kreipiant demesi i besikeiciancius vartotoju iprocius, nes, anot Levickaites (2010b: 173), kartos Z atstovai (gime devintajame desimtmetyje) yra nuolatiniai technologiju vartotojai ir "akimirksniu tinkle".

Analizuojant informacijos apie siulomas studiju programas sklaidos klausimu grupe, pateikiami rezultatai:

1. Apklausus 1794 studentus, ar jie lankesi VGTU organizuojamuose atviru duru dienos renginiuose, didzioji dalis atsakiusiuju teige, kad nesilanke, nes naudojosi kitais informacijos saltiniais (888), nesilanke, nes ir taip buvo gausu informacijos (358), lankesi ir apie tai suzinojo mokykloje (281); tinklalapyje <www.brendu.lt> apie tai suzinojo maziausioji dalis atsakiusiuju (13), daugiau suzinojo tinklalapyje <www.vgtu.lt> (160), is draugu (128). Atsakymu "kita" yra 101, is kuriu verta pamineti informacijos nebuvima (nezinojima), kad tokie renginiai vyksta, taip pat, kad renginio data sutapo su Vilniaus universiteto renginiu.

2. Apklausus 1790 studentu, ar jie lankesi studiju parodoje LITEXPO, atsakymai pasiskirste taip: 698 atsakiusiuju lankesi ir ten gavo informacija apie VGTU, 515 nesilanke, nes buvo sunku atvykti. Atkreiptinas demesys, kad 174 atsakiusieji lankesi parodoje, taciau neuzsuko i VGTU stenda. Atsakymu "kita" yra 114, is kuriu verta pamineti, kad nuomone apie paroda yra neigiama, nes ten negaunama pakankamai informacijos, nesudomina stendas, sunku atvykti ir galima gauti informacija kitais budais.

3. Apklausus 1794 studentus, ar jie ieskojo informacijos apie studijas VGTU tinklalapyje <www.vgtu.lt>, skyrelyje "Studijos", ieskojusiuju ir radusiuju ten informacija yra gausiausiai is atsakiusiuju i si klausima (1009), ten rasta informacija padejo apsispresti del studiju VGTU (650), ten rado informacija apie imokas uz studijas (351); neieskojusiuju informacijos (nes rado kitur) yra 205. Atsakymu "kita" yra 29, is kuriu verta atkreipti demesi i komentarus, kad tinklalapis galetu buti aiskesnis ir kad jame buvo rasta pasenusios informacijos.

4. Apklausus studentus, ar jie ieskojo informacijos apie stojima VGTU tinklalapyje <www.vgtu.lt>, skyrelyje "Stojantiesiems", ieskojusiuju ir radusiuju ten informacijos apie stojimo taisykles yra gausiausiai is atsakiusiuju i si klausima (950), ten rasta informacija padejo apsispresti del studiju VGTU (610), neieskojusiuju informacijos (nes rado kitur) yra 258. Atsakymu "kita" yra 21, is kuriu verta atkreipti demesi i komentarus, kad tinklalapyje nera pakankamai informacijos.

5. Apklausus 1793 studentus, ar buvo aiskios priemimo i VGTU taisykles, 945 atsakiusieji teige, kad viskas buvo aisku, 687--is dalies aisku, 107--sugaiso, kol issiaiskino, 39--taisykles buvo neaiskios. Atsakymu "kita" yra 15, kuriuose dazniausiai besikartojantys teiginiai yra, kad nesidomejo.

6. Apklausus 1791 studenta, ar jie lankesi tinklalapyje <www.brendu.lt>, 77,8 % (1394) atsakiusieji i si klausima teige, kad nera nieko apie tai girdeje; 186 yra lankesi, taciau nerado naudingos informacijos; 151 lankesi ir rado naudingos informacijos. Atsakymu "kita" yra 58, kuriuos apibendrinant galima teigti, kad <www.brendu.lt> respondentams nebuvo zinomas kaip informacijos apie VGTU saltinis arba is viso nebuvo girdetas.

Anot Browne et al. (1998: 63), kad abiturientas pasirinks universiteto siuloma programa pagal rekomendacijas, galima vertinti pagal tris kintamuosius: bendrasis kitu studijuojanciuju pasitenkinimas ir jo viesumas, noras rekomenduoti universiteta kitiems, vertes, kuria suteikia studijos, ir igyjamos kompetencijos matavimas.

Analizuojant sociodemografiniu klausimu grupe, pateikiami rezultatai:

1. Apklausus 1791 studenta, koks buvo ju konkursinis balas, didziausia dali sudaro konkursinis balas nuo 14,1 iki 18 (47,3 %, 848) ir nuo 10,1 iki 14 (23,8 %, 427), aukstesni konkursini bala nei 18 nurode 17,8 % (318) apklaustuju. Maziausiai atsakiusiuju pazymejo konkursinius balus nuo 6,1 iki 10 (3,5 %, 62) ir zemiau negu 6 (0,5 proc., 9). 7,1 % (127) i si klausima atsakyti negalejo.

2. Apklausus 1793 studentus, pagal miesta (rajona), is kurio atvyko studijuoti, atsakymu pasiskirstymas yra toks: daugiausiai studijuojanciuju yra is didziuju Lietuvos miestu, neiskaitant Vilniaus (Kaunas, Klaipeda, Siauliai, Panevezys, Alytus, Marijampole, Visaginas, Druskininkai) ir sudaro 35 % (627), antroje vietoje yra Vilnius--32,9 % (590), maziausiai is rajono centru--11,5 % (206) ir kiek daugiau is rajonu--20,6 % (370).

3. Apklausus 1790 studentu, kuriais metais jie igijo vidurini issilavinima, 92,2 % (1651) igijo 2009 m., 5,4 % (96)--2008 m., 1,2 % (221)--2007 m., 0,6 % (10)--2006 m. ir 0,7 % (12)--2004-1994 m.

4. Apklausus 1793 studentus, koks yra ju baigtos mokyklos tipas, daugiausiai atsakiusiuju 60,2 % (1079) pazymejo, kad baige gimnazija, vidurine mokykla baige 39,0 % (699), aukstaja neuniversitetine, aukstaja universitetine arba kita--4,4 % (15).

5. Apklausus 1791 studenta, pasiskirstymas pagal studijuojanciuju lyti yra toks: moterys sudaro 33,6 % (601), vyrai--66,4 % (1190).

Kaip teigia Snack, Beasley (1998: 63), aukstasis mokslas Vakaru pasaulyje yra vienodai prieinamas vyrams ir moterims, taciau skirtingi atributai lemia konkrecios studiju programos pasirinkima. I lyties klausima reiketu atsizvelgti viesinant universiteto ir jo siulomu studiju programu pobudi.

Isvados

1. 2009 metais Lietuvoje prasidejusi Mokslo ir studiju reforma siejama su naujais lukesciais, teigiamais, taciau letais salies mokslo ir svietimo pokyciais, kaip ju rezultatas bus sukurta moderni mokslo ir studiju sistema, galinti konkuruoti tiek su Europos, tiek su pasaulio austosiomis mokslo institucijomis. Lietuvos aukstojo mokslo sistema ir vykdomos reformos susilaukia kritikos del trumpalaikio poziurio.

2. Austojo mokslo studiju kokybe, studentu pasirinkimo motyvai yra sunkiai apibreziami, taciau pati kokybe priklauso nuo konkreciu, kompleksisku, tarpusavyje integruotu dalyku--instituciju vadybos, tarptautiskumo, finansavimo, motyvuotu studentu, profesionaliu ir naujausias zinias teikianciu destytoju, aukstos kvalifikacijos mokslininku, esancios technines bazes.

3. Mokslo ir studiju institucijos negali veikti izoliuotai nuo realios organizaciju aplinkos, nes nudienos darbdaviai vis labiau reikalauja absolventu, pasiruosusiu pritaikyti ir igyvendinti igytas teorines zinias praktikoje.

4. Atlikus pirmosios studiju pakopos pirmojo kurso Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentu apklausa, kurioje atsakomumo lygis sieke 70,88 %, darytinos bendrosios isvados pagal studiju programos pasirinkimo motyvu klausimu grupe, informacijos apie siulomas studiju programas sklaidos klausimu grupe ir sociodemografiniu klausimu grupe.

5. Informacijos sklaida apie Vilniaus Gedimino technikos universiteta, jo siulomas studiju programas yra pakankama ir lengvai prieinama. Populiari informacijos sklaidos priemone yra studiju paroda LITEXPO. Priemimo taisykles ir informacija, pateikta <www.vgtu.lt> tinklalapyje, respondentams buvo aiskios ir nesukele keblumu stojant i pasirinkta studiju programa.

6. Daugiausiai respondentu istojo turedami konkursini bala 14,1-18, atvyko studijuoti is sostines arba kitu didziuju Lietuvos miestu, daugiausiai yra baige gimnazijas, igije vidurini issilavinima 2009 metais (stojo i universiteta is karto baige gimnazija ar vidurine mokykla). Viena treciaja respondentu sudare moterys, dvi treciasias--vyrai.

7. Vertinant respondentu atsakymus, matoma, kad ju pasirinkima studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete konkrecia specialybe leme artimuju rekomendacijos ir siekis istoti i konkrecia dominancia programa, kurios nesiulo kitos Lietuvos aukstosios mokyklos.

Iteikta 2010-09-07; priimta 2011-03-29

doi: 10.3846/cpe.2011.07

Literatura

Brochado, A. 2009. "Comparing Alternative Instruments to Measure Service Quality in Higher Education", Quality Assurance in Education 17(2): 174-190. doi:10.1108/09684880910951381

Browne, B. A.; Kaldenberg, D. O.; Browne, W. G.; Brown, D. J. 1998. "Student as Customer: Factors Affecting Satisfaction and Assessments of Institutional Quality", Journal of Marketing for Higher Education 8(3): 1-14. doi:10.1300/J050v08n03_01

Kardelis, K. 2007. Moksliniu tyrimu metodologija ir metodai. Siauliai: Liucilijus.

Katiliute, E.; Neverauskas, B. 2009. "Development of Quality Culture in the Universities", Ekonomika ir vadyba 14: 1069-1076.

Levickaite, R. 2010a. "Kurybines industrijos: Vilniaus Gedimino technikos universiteto studiju programos tyrimas", Santalka: Filologija, Edukologija 18(2): 67-76. doi:10.3846/coactivity.2010.16

Levickaite, R. 2010b. "Generations X, Y, Z: "How Social Networks Form the concept of the World Without Borders (The Case of Lithuania)", Limes: Cultural Regionalistics 3(2): 170-183. doi:10.3846/limes.2010.17

Licata, J.; Frankwick, G. L. 1996. "University Marketing: A Professional Service Organization Perspective", Journal of Marketing for Higher Education 7(12): 1-14. doi:10.1300/J050v07n02_01

Lynch, J.; Carver, R.; Virgo, J. M. Jr. 1996. "Quadrant Analysis as a Strategic Planning Technique in Curriculum Development and Program Marketing", Journal of Marketing for Higher Education 7(12): 17-31. doi:10.1300/J050v07n02_02

Martensen, A.; Gronholdt, L. 2009. "Quality in Higher Education: Linking Graduates' Competencies and Employers Needs", Quality Assurance in Education 1(1): 67-77.

Rosen, D. E.; Curran, J. M.; Greenlee, T. B. 1998. "College Choice in a Brand Elimination Framework: The High School Student's Perspective", Journal of Marketing for Higher Education 8(3): 73-92. doi:10.1300/J050v08n03_06

Shardanand, U.; Maes, P. 1995. "Social Information Filtering: Algorithms for Automating "Word of Mouth", in CHI '95 Proceedings of the SIGCHI conference on Human factors in computing systems, 1-8.

Serafinas, D.; Ruzevicius, J. 2009. "Aukstuju mokyklu veiklos tobulinimo pokyciu kontekste izvalgos", Ekonomika ir vadyba 14: 1091-1099.

Snack, D. M.; Beasley, F. 1998. "Gender Effects on the University Selection Process", Journal of Marketing for Higher Education 8(3): 63-71.

Valackiene, A.; Mikene, S. 2008. Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo metodika. Kaunas: Technologija.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas. 2010 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. rugsejo 2 d.]. Prieiga per interneta: < http://www.vgtu.lt/>.

Zekeviciene, A. 2009. "Aukstojo mokslo instituciju paslaugu kokybes tyrimai SERVQUAL metodu", Ekonomika ir vadyba 14: 1107-1113.

Rasa Levickaite Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas rasa.levickaite@vgtu.lt

1 lentele. Respondentustatistika pagal fakultetus ir studijuprogramas

Fakultetas        Akronimas         Studijuojantys         Atsakiusiuju
                                    I kurso                skaicius
                                    studentai              fakultete

Antano            AGAI              79                     64
Gustaicio
aviacijos
institutas

1 lenteles tesinys

Aplinkos          APF               416                    267
inzinerijos
fakultetas

Architekturos     ARF               82                     72
fakultetas

Elektronikos      ELF               325                    252
fakultetas

Fundamentiniu     FMF               199                    166
mokslu
fakultetas

Mechanikos        MEF               173                    116
fakultetas

Statybos          STF               469                    278
fakultetas

Transporto        TIF               360                    230
inzinerijos
fakultetas

Verslo            VVF               451                    347
vadybos
fakultetas

Fakultetas        Atsakomumo lygis       Studijuprograma
                  fakultete, %

Antano            81,01                  Elektronikos inzinerija
Gustaicio                                Automatika ir valdymas
aviacijos                                Aviacine mechanika
institutas                               Orlaiviupilotavimas
                                         Skrydziuvaldymas

1 lenteles tesinys

Aplinkos          64,18                  Aplinkos apsaugos
inzinerijos                              inzinerija
fakultetas                               Vandentvarka
                                         Pastatuenergetika
                                         Geodezija
                                         Keliuir gelezinkeliu
                                         inzinerija
                                         Miestuinzinerija

Architekturos     87,8                   Architektura
fakultetas

Elektronikos      77,54                  Elektronikos inzinerija
fakultetas                               Kompiuteriuinzinerija
                                         Telekomunikaciju
                                         inzinerija
                                         Automatika ir valdymas
                                         Informaciniu sistemu
                                         inzinerija

Fundamentiniu     83,42                  Bioinzinerija
mokslu                                   Informaciniu technologiju
fakultetas                               paslaugu valdymas
                                         Inzinerine informatika
                                         Technomatematika

Mechanikos        67,05                  Biomechanika
fakultetas                               Mechanikos inzinerija
                                         Medziaguir suvirinimo
                                         technologijos
                                         Poligrafija
                                         Pramones inzinerija

Statybos          59,28                  Gaisrine sauga
fakultetas                               Energetikos ir
                                         transporto statyba
                                         Statybos inzinerija
                                         Statybos valdymas
                                         Nekilnojamojo turto
                                         vadyba

Transporto        63,89                  Transporto inzinerija
inzinerijos                              Transporto inzinerine
fakultetas                               ekonomika ir vadyba

Verslo            76,94                  Kurybines industrijos
vadybos                                  Istaiguvadyba
fakultetas                               Verslo vadyba

Fakultetas        Atsakiusiuju           Atsakiusiuju
                  skaicius               respondentu
                  pagal                  pasiskirstymas
                  studijuprograma        fakultete, %

Antano            5                      7,8
Gustaicio         8                      12,5
aviacijos         30                     46,9
institutas        13                     20,3
                  8                      12,5

1 lenteles tesinys

Aplinkos          48                     18,0
inzinerijos       11                     4,1
fakultetas        48                     18,0
                  52                     19,5
                  52                     19,5
                  56                     21,0

Architekturos     72                     100,0
fakultetas

Elektronikos      64                     25,4
fakultetas        30                     11,9
                  47                     18,7
                  67                     26,6
                  44                     17,5

Fundamentiniu     33                     19,9
mokslu            57                     34,3
fakultetas        48                     28,9
                  28                     16,9

Mechanikos        17                     14,7
fakultetas        41                     35,3
                  11                     9,5
                  18                     15,5
                  29                     25,0

Statybos          36                     13,0
fakultetas        13                     4,7
                  145                    52,3
                  27                     9,7
                  56                     20,2

Transporto        128                    55,7
inzinerijos       102                    44,3
fakultetas

Verslo            62                     17,9
vadybos           83                     23,9
fakultetas        202                    58,2