Butis ir laikas.

Heideggeris, M.

[section] 39. Pobuties strukturos visumos pirmaprades visybes klausimas ... 180 Butis-pasaulyje yra pirmapradiskai ir nuolat visumine (ganze) struktura. Ankstesniuose skyriuose (1 skirsnis, 2-5 skyriai) ji buvo fenomenaliai aiskinama (wurde verdeut-licht) kaip visuma ir, visada siuo pagrindu, savo konstitutyviais momentais. Is pradziu pateikta fenomeno visumos apzvalga (Vorblick) dabar nebeturi pirmojo bendro nuzymejimo tustumos. Zinoma, fenomenalus strukturos visumos sandaros daugialypumas ir jos kasdienis butiskumas juk (nun) lengvai uzdengia (verstellen) vieninga fenomenologini zvilgsni i visuma pacia savaime. Taciau jis privalo likti laisvesnis ir patikimiau paruostas (bereit-gehalten), mums dabar

/181/ keliant klausima, i kuri linksta (zus-trebt) pobuties apskritai parengiamoji pamatine analize: kaip egzistenciskai-ontologiskai apibreztina parodytos (aufgezeigten) strukturos visumos visybe?

Pobutis egzistuoja faktiskai. Klausiama apie ontologini egzistencialumo ir faktiskumo vieni (Einheit), tai yra apie esminga faktiskumo priklausomybe egzistencialumui. Pobutis savo esmingai jai priklausancio esamumo pagrindu turi butiskuma, kuriuo ji iskeliama (gebracht) pries save, ir jai atveriama savo apmatumu. Taciau apmatumas yra butiskumas esinio, kuris visada yra savo paties galimybes, butent taip, kad jis supranta save jomis ir is ju (ant ju save mesdamas (entwirft)). Butispasaulyje, kuriam lygiai taip pirmapradiskai priklauso butis pas (bei) parankini, kaip ir sambutis su kitais, visada yra del saves (umwillen) pacios. Taciau savastis (Selbst) yra pirmiausia ir daugiausia neautentiska, tulo savastis (Man-selbst). Butispasaulyje visada jau nupuolusi. Todel pobuties vidutine kasdienybe gali buti apibrezta kaip nupuolanti-atverta, apmesta-apmetanti (geworfenentwerfende) butis-pasaulyje, savo butimipas (bei) "pasauli" ir sambutimi su kitais susijusi su saviskiausia pacia geba buti.

Ar gali pavykti pagauti sia pobuties kasdienybes strukturos visuma savo visybe? Ar pobuties butis leidziasi vieningai (ein-heitlich) taip iskeliama, kad is jos tampa suprastas (verstandlich) esmingas parodytu (aufgezeigten) strukturu lygiapradiskumas (Gleichursprunglichkeit) drauge (in eins) su priklausanciomis egzistencinemis modifikacijos galimybemis? Ar yra budas fenomenaliai laimeti sia buti, remiantis (auf dem Boden) dabartine egzistencines analitikos nuostata (Ansatzes)?

Anapus klausimo--neiginys: strukturos visumos visybe fenomenaliai nepasiektina elementu sustatymu (Zusammenbauen). Sis reikalingas statybos plano. Mums tampa prieinama pobuties butis, kuri ontologiskai laiko (tragt) strukturos visuma, visiskai zvelgiant (in einem vollen Durchblick) pro sia visuma i viena pirmapradi vieninga fenomena, kuris jau gludi visumoje taip, kad jis ontologiskai grindzia (fundiert) kiekviena strukturos momenta savo strukturine galimybe. Todel "drauge apimanti" (zusammenfassende) interpretacija negali buti iki siol laimetiniu (Gewonnenen) suren-kanti suimtis (Zusammennehmen). Klausimas apie pobuties egzistencini pagrindini bruoza (Grundcharakter) esmingai skiriasi nuo klausimo apie turetinio buti. Kasdienis aplinkiskas zinojimas, kuris ontiskai ir ontologiskai lieka nukreiptas i ipasauliska esini, negeba ontiskai pirmapradiskai pateikti pobuties ontologinei analizei. Panasiai (imgleichen) imanentiskam isgyvenimu suvokimui (Wahrnehmung) truksta ontologiskai

/182/ pakankamos kreipties. Kita, pobuties butis neturi buti dedukuojama is zmogaus idejos. Ar galima isvesti is ligsiolines pobuties interpretacijos (entnommen), kokios ji is saves reikalauja ontines-ontologines prieigos kaip vieninteles (allein) tinkamos prie saves pacios?

Pobuties ontologinei strukturai priklauso buties suprastis. Budama, ji yra atverta sau paciai savo butimi. Esamumas ir supratimas konstituoja sios atvyrybes butiskuma. Ar pobutyje yra suprantantis esamumas, kuriuo ji atverta sau paciai ypatingu budu?

Jei pobuties egzistencine analitika turi islaikyti (behalten) principini aiskuma del (uber) savo pamatiniu-ontologiniu funkciju, tuomet ji del savo isankstines (vorlaufige) uzduoties ivykdymo (Bewaltigung), del pobuties buties iskelimo, privalo ieskoti placiausiu (weitgehend-sten) ir pirmapradiskiausiu atvirybes galimybiu, kurios gludi pacioje pobutyje. Atverimo budas, kuriuo pobutis save iskelia pries save pacia, privalo buti toks, kad juo pati pobutis taptu prieinama tam tikru budu supaprastinta (ver-einfacht). Tuomet su ja atvertuoju ieskota buties strukturos visuma privalo elementariai iskilti i sviesa.

Kaip vienas tokiu esamumu, tenkinanciu (genugende) metodinius reikalavimus, analizes pagrindu imamas (zugrundelegt) siaubo (Angst) fenomenas. Sio pagrindinio esamumo (Grundbefindlichkeit) isskleidimas (Herausarbeitung) ir ontologine jo atvertinio (Erschlossenen), paties savaime, charakteristika isplaukia (nimmt den Ausgang) is nuopuolio fenomeno ir atriboja siauba nuo anksciau analizuoto giminingo baimes (Furcht) fenomeno. Siaubas, kaip pobuties buties galimybe, drauge su juo atverta pacia pobutimi, teikia fenomenalia dirva pobuties pirmaprades buties visybes eksplicitinei pagavai (Fassung). Pobuties butis atsidengia (enthullt sich) kaip rupestis. Ontologine sio egzistencinio pagrindinio fenomeno issklaida (Ausarbeitung) reikalinga atribojimo nuo fenomenu, kurie pirmiausia noretu susitapatinti su rupesciu. Panasus fenomenai yra valia, noras, trauka (Hang) ir verzlumas (Drang). Rupescio negalima is ju isvesti, nes jie patys pagristi juo.

Pobuties kaip rupescio ontologine interpretacija, kaip kiekviena ontologine analize su tuo, ka ji laimi, gludi toli (fernab) nuo to, kas lieka prieinama priesontologinei buties suprasciai ar net ontinei esinio zinijai (Kenntnis). Tai, kad sveikam protui (gemeinen Verstand) svetimas ontologiskai pazintasis (Erkannte), atsizvelgiant (mit Rucksicht) i jam vieninteli ontiskai zinomaji (Bekannte), neturi stebinti. Nepaisant to, jau ir ontine

/183/ cia isbandytos (versuchten) pobuties qua rupescio ontologines interpretacijos nuostata (Ansatz) pasirodo kaip pritempta (gesucht) ir teoriskai isgalvota; visai nekalbant apie prievartuma (Gewaltsamkeit), kuri galima butu izvelgti ten, kur lieka pasalintas (ausgeschaltet) zmogaus perteiktas (uberlieferte) ir patvirtintas (bewahrte) apibrezimas. Todel reikia pobuties kaip rupescio egzistencines interpretacijos priesontologinio patvirtinimo. Jis gludi parodyme (Nachweis), kad pobutis jau anksti, vos issitarusi apie save, aiskino save kaip rupesti (cura), nors vien priesontologiskai.

Pobuties analitika, kuri prasimusa (vordringt) iki rupescio fenomeno, turi paruosti pamatine ontologine problematika, buties apskritai prasmes klausima. Siekiant israiskiai nukreipti zvilgsni i tai nuo laimetinio (Gewonnenen), virs egzistencinesapriorines antropologijos ypatingos uzduoties (Sonderaugabe), privalu zvelgiant atgal (ruckblickend) dar nuodugniau (eindringlicher) pagauti tuos fenomenus, kurie glaudziausiai susije su vedanciu (leitenden) buties klausimu. Pirma, tai yra iki siol ekspli-kuoti buties budai: parankumas, turimumas, apibreziantys nepobutiska ipasauliska esini. Kadangi iki siol (bislang) ontologine problematika suprato buti pirminiu budu (primar) turi-mumo ("realybe", "pasaulis"-tikrove) prasme, o pobuties butis liko ontologiskai neapibrezta, reikia panagrineti (Erorterung) rupescio, tikroves, parankumo ir turimumo (realybes) ontologines sasajas. Tai veda prie detalesnes (scharferen) realybes savokos apibrezties, siejant ja su diskusija del orientuotu i sia ideja pazintiniu teoriniu realizmo bei idealizmo klausiniju (Fragestellungen).

Esinys yra nepriklausomas nuo patyrimo, zinijos (Kenntnis) ir pagavos (Erfassen), kuriais jis atveriamas, atidengiamas ir apibreziamas. Taciau butis "tera" suprantant (im Verstehen) esini, kurio buciai priklauso kazkas panasaus i buties suprasti. Todel butis gali buti nesuvokta, taciau ji niekada nera visiskai nesuprasta. Ontologineje problematikoje nuo seno (von altersher) butis ir tiesa buvo iskeliamos kartu (zusammengebracht), jei ne visai sutapatinamos. Tai liudija (dokumentiert sich), nors pirmapradziais pagrindais galbut paslepta, buties ir suprasties butina sasaja (Zusammenhang). Todel pakankamai parengiant buties klausima, reikia ontologiskai isaiskinti (Klarung) tiesos fenomena. Pirmiausia ji isauga (vollzieht sich) dirvoje, ispurentoje (gewonnen hat) isankstine (voranstehende) interpretacija su atvirybes ir atskleistumo (Entdecktheit), aiskinimo ir istaros fenomenais.

Taigi parengiamosios pobuties pamatines analizes uzbaigos (AbschluE) temos: pagrindinis siaubo esamumas kaip isskirtine pobuties atvirybe ([section] 40), pobuties butis kaip rupestis ([section] 41), pobuties egzistencines interpretacijos patvirtinimas (Bewahrung) kaip rupestis is pobuties priesontologines saviaiskos (Selbstauslegung) ([section] 42), pobutis, pasauliskumas ir realybe ([section] 43), pobutis, atvirybe ir tiesa ([section] 44).

[section] 40. Pagrindinis siaubo esamumas kaip isskirtine (ausgezeichnete) pobuties atvirybe

Pobuties buties galimybe turi pateikti ontine "zinia" (AufschluE) apie save pacia kaip esini. Zinia tera galima pobuciai priklausancia atvirybe, pagrista esamumu ir supratimu. Kiek siaubas yra isskirtinis esamumas? Kaip juo pobutis pro savo nuosava buti, iskeliama sau paciai taip, kad fenomenologiskai siaubu atverta esini, pati savaime, galima apibrezti savo butimi, tai yra, pakankamai paruosti sia apibrezti?

Siekdami (in der Absicht) prasibrauti (vordringen) prie strukturos visumos visybes buties, remsimes (nehmen Ausgang) neseniai (zuletzt) isskleista konkrecia nuopuolio analize. Istirpimas (Aufgehen) tule ir pas (bei) rupinga "pasauli" atveria (offenbart) kazka panasaus i pobuties begsma (Flucht) nuo saves pacios kaip tikrosios savi-gebos-buti (Selbst-sein-konnen). Taciau sis pobuties begsmo nuo saves pacios fenomenas ir jos autentiskumas (Eigentlichkeit) vis delto (doch) atrodo maziausiai linkes (Eignung zu haben) tapti fenomenalia dirva tolesniam tyrinejimui. Vis tik siuo begsmu pobutis kaip tik neiskelia saves (bringt sich nicht) pries save. Nuograza (Abkehr) pagal saviskiausia (eigensten) nupuolima (Zug des Verfallens) veda salin nuo pobuties. Vis delto (allein) tyrinejant panasius fenomenus privalu saugotis ontines-egzistencines charakteristikos supainiojimo (zusammenzuwerfen) su ontolo-gine-egzistencialia interpretacija, tai yra, pirmojoje gludinciu pozityviu fenomenaliu pagrindu (Grundlagen) praziurejimo, taikant pastaraja interpretacija.

Nors nuopuolyje savibuties tikruma egzistencialiai yra uzdara (verschlossen) ir isstumta (abgedrangt), taciau si uzdarybe (Verschlossenheit) tera privacija (Privation) atvirybes, kuri fenomenaliai atsiveria (offenbart sich) tuo, kad pobuties begsmas yra begsmas nuo saves pacios. Tame begsmo "nuo ko" (Wovor) pobutis kaip tik uzeina "uz" saves. Tik kiek pobutis ontologiskai esmingai apskritai iskelta (gebracht) pries save pacia jai priklausancia atvirybe, ji gali nuo saves begti.

/185/ Zinoma, sia nupuolancia nuograza tas begsmo "nuo ko" nera pagautas, gi net ir nepatirtas (erfahren) atsigreziant (in Hinkehr) i ja. Taciau ji, zinoma (wohl), nusigrezdama nuo jos, yra "stai" atvira. Egzistencialiai-ontine nuograza savo atvirybiskumo (Erschlossenheitscharakters) pagrindu fenomenaliai teikia galimybe egzistenciskai-ontologiskai pagauti ta begsmo, paties savaime, "nuo ko". Ontiniu "salin nuo", kuris gludi nuograzoje, gali buti suprantamas ir isavokinamas (zu Begriff gebracht werden) tas begsmo "nuo ko" fenomenologiskai interpretuojancioje "atograzoje".

Drauge (sonach) analizes orientacija i nuopuolio fenomena is principo nepasmerkta neperspektyvumui (Aussichtslosigkeit) ontologiskai kazka suzinoti apie juo atverta pobuti. Priesingai--kaip tik cia interpretacija maziausiai pasiduoda (ausgeliefert) pobuties dirbtinai savipagavai. Ji teparodo (vollzieht Explikation) tai, kas ontiskai atveria pacia pobuti. Galimybe prasismelkti (vordrin-gen) prie pobuties buties lydint ir sekant (im Mit--und Nachgehen) interpretacija, esama supratima padidina, kuo pirmapradiskesnis yra fenomenas, metodiskai maitinantis kaip atveriantis esamumas. Tai, kad siaubas teikia (leistet) panasu dalyka, pirmiausiai (zunachst) tera paraiska (Behauptung).

Siaubo analizei esame nevisiskai neparuosti. Nors dar lieka neaisku, kaip jis ontologiskai susijes (zusammenhangt) su baime (Furcht). Akivaizdziai (offensichtlich) yra fenomenali giminyste. Tai zymi (Anzeichen) faktas, kad abu fenomenai dazniausiai (meist) lieka neatskirti, ir siaubu zymima, kas yra baime, o baime vadinama, kas turi siaubo pobudi. Pabandysime zingsnis po zingsnio prasismelkti (vordringen) prie siaubo fenomeno.

Pobuties nuopuoli pas tula ir rupinga "pasauli" pavadinome "begsmu" nuo saves pacios. Taciau ne kiekvienas issilenkimas nuo ... (Zuruckweichen vor ...), ne kiekviena nuograza nuo... yra butinai begsmas. Baime pagristas issilenkimas nuo to, ka atveria baime, nuo grasinio (Bedrohlichen), turi begsmo pobudi. Begsmo kaip esamumo interpretacija parode: tas baimes "ko" (Wovor) visada yra ipasauliskas, is tam tikros (Bestimmter) apylinkes, artumoje besiartinantis, kenksmingas (abtragliches) esi-nys, galintis pranykti (ausbleiben). Nuopuoliu pobutis nusigrezia nuo saves pacios. Sis islankos "ko" (Wovor) privalo tureti grasos (Bedrohens) pobudi; taciau tai yra issilenkiancio butiskumo esinys, tai pati pobutis. Sis islankos "ko" negali buti pagautas kaip "baisuma" (Furchtbares), nes visada sutinka panasiai kaip ipasauliskas esinys. Grasa, kuri vienintele gali buti

/186/ "baisi" ir kuri atskleidziama (entdeckt wird) baime, visada atslenka (herkommt) nuo ipasaulisko esinio.

Todel nuopuolio nuograza nera ir begsmas, kuris grindziamas begsmu nuo ipasaulisko esinio. Taip pagristas begsmo pobudis juolab netinka (zukommt) nuograzai, siai kaip tik atsigreziant (hinkehrt) i ipasauliska esini, tarsi istirpstant jame. Nuopuolio nuograza veikiau pagrista siaubu, kuris savo ruoztu pirma igalina baime.

Snekos apie pobuties nupuolusi begsma nuo saves pacios suprasciai privalu prisiminti (in Erinnerung gebracht werden) buti-pasaulyje, kaip sio esinio pagrindine sandara. Tas siaubo, ko' (2) yra butis-pasaulyje pati savaime. Kuo fenomenaliai skiriasi tai, ko siaubas bauginasi (sich angstet), nuo to, ko bijosi (sich furchtet) baime? Tas siaubo,ko' nera ipasauliskas esi-nys. Todel jis esmingai nera jai giminingas. Grasai (Bedrohung) budingas ne tam tikras kenksmingumas (Abtraglichkeit), kuris paveikia (trifft) grasini (Bedrohte) apibreztu atzvilgiu i ypatinga faktine geba. Tas siaubo,ko' yra visiskai neapibreztas. Si neapibreztybe ne tik palieka faktiskai nenuspresta, koks gresia ipasauliskas esinys, bet reiskia, kad ipasauliskas esinys apskritai nera "svarbus" (relevant). Niekas is to, kas pasaulyje parankus ir priesrankus (vorhanden), netarnauja (fungiert) kaip tai, ko siaubas bauginasi. Ipasauliskai atskleista parankinio ir turetinio (Vorhandenen) aplinkybiu visybe (Bewandtnisganzheit), pati savaime, yra apskritai niekuo deta (ohne Belang). Ji suzlunga (sinkt zusammen) savyje. Pasauliui budingas visiskas nereiksmingumas (Unbedeutsamkeit). Siaube susitinka ne sis ar tas, su kuriuo galetu buti susieta aplinkybe.

Todel siaubas "nemato" ir tam tikro "cia" bei "ten", is kur artinasi grasinys (Bedrohliche). Tai, kad gresinio (Bedrohende) niekur nera, apibudina ta siaubo,ko'. Jis "nezino", kas tai, ko jis bauginasi. Taciau "niekur" ne reiskia nieka, bet cia gludi apylinke (Gegend) apskritai, pasaulio atvirybe apskritai esmingai erdviskai i-buciai. Todel gresme (Drohende) ir negali artintis tam tikra kryptimi artumoje, ji jau "stai"--ir vis delto niekur, ji taip arti, kad spaudzia (beengt) ir atima kvapa--ir vis delto niekur.

Tuo siaubo,ko' tampa atviras (offenbar) tas, "tai yra niekas ir niekur". Ipasaulisko nieko ir niekur uzsispyruma (Aufsassigkeit)

/187/ fenomenaliai reiskia: tas siaubo "pries ka" yra pasaulis is esmes. Visiskas nereiksmingumas (Unbedeutsamkeit), besiskelbiantis (bekundet) niekiu ir tuo,niekur', reiskia ne pasaulio nebuvimo, bet tai, kad ipasauliskai esantis sau paciam yra taip visai nesvarbus (be-langlos), kad sio ipasaulinio (Innerweltlichen) nereiksmingumo pagrindu vien tik pasaulis dar issikisa (sich aufdrangt) savo pasauliskumu.

Kas spaudzia, yra ne sis ar anas, taciau ir ne visas turetinys (Vorhandene) kartu kaip suma, bet parankinio apskritai galimybe, tai yra pats pasaulis. Kai siaubas nurimes (gelegt sich), kasdiene sneka iprasta sakyti (pflegt zu sagen): "tiesa sakant, nieko nebuvo". Si sneka is tikruju (in der Tat) ontiskai kliudo (trifft) tai, kas tai buvo. Kasdiene sneka nukreipta (geht auf) i parankinio parupa (Besorgen) ir apsneka (Bereden). Ko bauginasi siaubas, nera nieko is pasaulisko parankinio. Vien (allein) sis niekas is parankinio, kuris vienintelis supranta kasdiene apdairia sneka, nera totalus niekis. Parankumo niekas pagristas pirmapradziu "kazkuo", pasauliu. Taciau sis ontologiskai esmingai priklauso pobuties buciai kaip buciai-pasaulyje. Taigi jei niekas, tai yra pasaulis pats savaime, issikelia (sich herausstellt) kaip tas siaubo,ko', tuomet tai reiskia: tai, ko siaubas bauginasi, yra pati butis-pasaulyje.

Savibauga (Sichangsten) pirmapradiskai atveria ir kreipia (direkt) pasauli kaip pasauli. Nera taip, kad, tarkim, pirmiausia svarstant (durch Uberlegung) atsitraukiama (abgesehen) nuo ipasaulisko esinio ir temastomas vien pasaulis, kuriam paskui iskyla siaubas, bet siaubas kaip esamumo modusas pirmiausia atveria pasauli kaip pasauli. Taciau tai nereiskia, kad siaubu suvokiamas pasaulio pasauliskumas.

Siaubas yra ne tik siaubas ko ..., bet kaip esamumas drauge siaubas del (um) ... Del ko siaubas bauginasi, nera apibreztas pobuties butiskumas ir galimybe. Grasa (Bedrohung) pati juk yra neapibrezta, todel pati negeba (ve rmag nicht) grasinanciai prasismelkti (eindringen) i sia ar ana faktiskai konkrecia geba buti. Del ko siaubas bauginasi, yra pati butis-pasaulyje. Siaube nugrimzta (versinkt) aplinkiskas parankinis, apskritai ipasauliskai esantis. "Pasaulis" nebegeba nieko pasiulyti, kaip ir (ebensowenig) kitu sampobutis. Taip siaubas atima (benimmt) is pobuties galimybe nupuolant save suprasti is "pasaulio" ir vieso aiskinamumo (Ausgelegtheit). Jis atmeta pobuti i tai, del ko ji bauginasi, i jos nuosava buties-pasaulyje-geba. Siaubas atskiria (vereinzelt) pobuti jos saviskiausiai buciai-pasaulyje, kuri esmingai apmeta save ant galimybiu kaip suprantanti. Todel su savibaugos

/188/,del ko' siaubas atveria pobuti kaip galima buti (Moglichsein), butent kaip tai, kas vienintelis gali buti kaip atskirtas nuo saves atskirume (Vereinzelung).

Siaubas atskleidzia (offenbart) pobutyje buti link (Sein zum) saviskiausios gebos buti, tai yra laisvybe (Freisein fur) savi-pa-sirinkimo ir savi-pagavos laisvei. Siaubas iskelia (bringt) pobuti pries jos laisvybe kam ... (propensio in ...), jos buties tikruma kaip galimybe, kuri visada jau yra. Taciau si butis yra ir tai, kam pobutis patiketa (uberantwortet) kaip butis-pasaulyje.

Tai, del ko siaubas bauginasi, atsiveria (enthullt sich) kaip tai, ko jis bauginasi: buties pasaulyje. Siaubo,ko' patybe (Selbigkeit) ir jo,del ko' issigasta (erschrekt sich) net pacios savibaugumos (Sichangsten). Juk (denn) si, kaip esamumas, yra buties-pasaulyje pagrindinis budas (Grundart). Atverimo (Erschliefiens) su atvertiniu (Erschlossenen) egzistencine patybe, butent tokia, kad juo atvertas pasaulis kaip pasaulis, i-butis kaip atskirta, gryna (reines), imesta geba buti, atskleidzia (macht deutlich), kad su siaubo fenomenu isskirtinis esmumas tapo interpretacijos tema. Siaubas atskiria ir taip atveria pobuti kaip "solus ipse". Taciau sis egzistencinis "solipsizmas" taip mazai perkelia (versetzt) izoliuota subjekta-daikta (Subjektding) i neharmoninga bepasaulisko ivykumo (Vorkommens) tustuma, kad jis pobuti iskelia pries jos pasauli kaip pasauli ir tuo save--pries save pacia kaip buti-pasaulyje kaip tik krastutine (extremen) prasme.

Tai, kad siaubas kaip pagrindinis esamumas atveria tokiu budu, vel nesaliskiausiai liudija (unvoreingenommenste Beleg) kasdienis pobuties aiskinimas ir sneka. Esamumas, taip buvo anksciau pasakyta, atveria (macht offenbar), "kaip kazkam (einem) yra". Siaubo apimtam kazkam "siurpu" (unheimlich). Cia pirmiausia isreiskiama savotiska neapibreztybe to, pas ka (wobei) yra pobutis, apimta siaubo: niekas ir niekur. Taciau siurpuma (Unheimlichkeit) cia numano kartu buti-ne-namie (Nicht-zuhause-sein). Pirmakart fenomenaliai parodant pobuties pagrindine sandara ir isaiskinant (bei der Klarung) i-buties egzistencine prasme skirtingai nuo "vidujybes" (Inwendigkeit) kategorines reiksmes, i-butis buvo apibrezta kaip gyvenimas (Wohnen) pas ..., pasikliova (Vertrautheit) kuo... (3). Tuomet sis i-buties bruozas buvo konkreciau parodytas (sichtbar gemacht) kasdiene viesybe tulo, kuris teikia nuraminta savitikruma (Selbstsicherheit), savaime suprantama "buti-namie"

/189/ vidutinei pobuties kasdienybei . Siaubas, priesingai, sugrazina (zuruckholt) pobuti is jos nupuolusio istirpimo "pasaulyje". Kasdiene pasikliova sugriuna (bricht in sich zusammen). Pobutis atskirta, taciau kaip butis-pasaulyje. I-butis izengia (kommt) i to ne-namie egzistencini "modusa". Nieko kito nenumano sneka apie "siurpuma" (Unheimlichkeit).

Dabar fenomenaliai akivaizdu (wird sicht-bar), nuo ko bega nuopuolis kaip begsmas. Ne nuo ipasaulisko esinio, bet kaip tik pas ji kaip esini, pas kuri parupa, pamesta tule, gali laikytis (sich aufhalten) nuramintoje pasikliovoje. Nupuoles begsmas i viesybes namus yra begsmas nuo to,ne namie', tai yra nuo siurpumos, kuri gludi pobutyje kaip imesta, jai paciai savo butimi, patiketoje butyjepasaulyje. Si siurpuma nuolat uzklumpa (nachsetzt) pobuti ir grasina, tegu neisraiskiai, jos kasdieniam pamestumui (Verlorenheit) tule. Si grasa gali faktiskai lydeti visiska kasdienes parupos tikruma (Sicherheit) ir savipakankamuma (Unbedurftigkeit). Siaubas gali kilti nekenks-mingiausiose (harmlosesten) situacijose. Jis nereikalingas ir tamsybes (Dunkelheit), kurioje kam nors (einem) greiciau darosi siurpu. Tamsoje pabreztinai "nieko" nematyti, nors kaip tik pasaulis dar ir ikyriau (aufdringlicher) "stai" (da) yra.

Kai mes egzistenciskai-ontologiskai interpretuojame pobuties siurpuma kaip grasa, kuri kliudo (trifft) pacia pobuti, tuo neteigiama (behauptet), kad siurpuma, faktiskai apimta siaubo, esanti visada jau ir suprasta sia prasme. Kasdienis budas, kuriuo pobutis supranta siurpuma, yra nupuolusi, ne-namie "apakinanti" (abblendende) nuograza. Taciau sio begsmo (Fliehens) kasdienybe fenomenaliai rodo: esmingai buties-pasaulyje, kuri visada turima ne kaip egzistenciali, bet pati yra faktines pobuties, tai yra esamumo modusas, pobuties sandarai priklauso siaubas kaip pagrindinis esamumas. Nuraminta-patikima (vertraute) butis-pasaulyje yra pobuties siurpumos modusas, ne atvirksciai. Ta "ne-namie" privalu egzistenciskai-ontologiskai suvokti kaip pirmapradiskesni fenomena.

Ir tik todel, kad siaubas slaptai (latent) visada jau apibrezia buti-pasaulyje, si gali bijotis kaip rupinga-esama (besorgend-befindliches) pas (bei) "pasauli". Baime yra prie (an) "pasaulio" nupuoles, netikras ir nuo saves paties savaime pasleptas siaubas.

/190/ Faktiskai juk lieka ir siurpumos nuotaika, dazniausiai (meist) egzistenciskai nesuprasta. Maza to (uberdies), "tikrasis" (eigent-liche) siaubas yra retas viespataujant (bei der Vorherrschaft) nuopuoliui ir viesybei. Daznai siaubas salygotas "fiziologiskai". Sis faktas (Faktinum) savo faktiskumu yra ontologine problema, ne tik atsizvelgiant i jos ontini priezastinguma ir raidos formas (Verlaufsform). Fiziologine siaubo kiltis (Auslosung) tegalima, kadangi pobutis bauginasi savo buties gelmese (im Grunde).

Dar retesni uz tikrojo siaubo egzistencini fakta yra bandymai si fenomena interpretuoti jo principine egzistencialia-ontologine konstitucija ir funkcija. Tai is dalies pagrista pobuties apskritai egzistencialios analitikos nepaisymu (Vernachlassigung), bet ypac klaidinga esamumo fenomeno zinija (Verkennen) (5). Taciau faktinis siaubo fenomeno retumas negeba is jo atimti (entziehen) polinkio (Eignung) perimti principine metodine funkcija egzistencinei analitikai. Priesingai, fenomeno retumas rodo (ist ein Index), kad pobutis, dazniausiai (zumeist) liekanti uzdengta (verdeckt) savo tikruma (Eigentlichkeit) del (durch) vieso tulo aiskinamumo, pirmaprade prasme atveriama siuo pagrindiniu esamumu.

Tiesa, kiekvieno esamumo esmei budinga kaskart (je) atverti pilna buti pagal visus savo konstitutyvius momentus (pasauli, i-buti, savasti (Selbst)). Vien siaube gludi isskirtinio

/191/ atverimo galimybe, nes jis atskirtas (vereinzelt). Sis atskirtumas grazina (zuruckholt) pobuti is jos nuopuolio ir atveria (macht offen-bar) jai tikruma (Eigentlichkeit) bei netikruma (Uneigentlichkeit) kaip jos buties galimybe. Sios pobuties, kuri kaskart (je) yra manoji, pagrindines galimybes pasirodo siaubu tarsi sau pacioms, neiskreiptos (unverstellt) ipasaulisku esiniu, uz kurios (daran) pobutis pirmiausiai ir dazniausiai kabinasi (klammert).

Kiek sia egzistencine siaubo interpretacija ispurenta dirva, atsakant i vedanti pobuties strukturos visumos visybes buties klausima?

[section] 41. Pobuties butis kaip rupestis

Ketindami ontologiskai pagauti strukturos visumos visybe, pirmiausia privalome paklausti: ar siaubo fenomenas ir juo atvertinys (Erschlossene) geba taip fenomenaliai vienodai pirmapradiskai pateikti pobuties visuma, kad visybes ieskantis zvilgsnis galetu pasitenkinti sia duotybe? Visumine sudetis (Gesamtbestand) to, kas joje gludi, leidziasi registruojama formaliai isskaiciuojant (in Aufzahlung): savibauguma (Sichangsten) kaip esuma yra buties-pasaulyje budas; siaubo,ko' yra imesta butis-pasaulyje; siaubo "del ko" yra butiespasaulyje-geba. Taigi visiskas siaubo fenomenas rodo pobuti kaip faktiskai egzistuojancia butipasaulyje. Sio esinio pamatiniai ontologiniai bruozai yra egzistencialumas, faktiskumas ir nuopuolybe (Verfallensein). Sios egzistencines apibreztys priklauso (gehoren) ne kaip dalys sastatui (Kompositum), kuriam kartais galetu vienos ju trukti, bet jomis suaudziama pirmaprade sasaja, kuri sudaro ieskoma strukturos visumos visybe. Jos butis pati savaime ontologiskai pagaunama minetu pobuties buties apibrezciu vieniu. Kaip sis vienis pats apibudintinas?

Pobutis yra esinys, kuris savo butimi susiduria su siaja pacia. Tas "susiduria ..." (es geht um ...) isaiskejo (hat sich verdeutlicht) supratimo, kaip save apmetancios buties saviskiausiai gebai buti, buties sandara. Geba buti yra tai, del ko pobutis kaskart yra, kaip ji yra. Pobutis savo butimi visada jau susidejusi (sich zusam-mengestellt) su savo pacios galimybe. Laisvybe (Freisein) saviskiausiai gebai buti ir tikrumos (Eigentlichkeit) bei netikrumos galimybe, pasirodo siaubu pirmaprade, elementaria konkretybe. Taciau butis, saviskiausiai gebai buti, ontologiskai reiskia: pobutis sau paciai savo butimi visada jau yra priesakyje (vorweg).

/192/ Pobutis visada jau "anapus saves" (uber sich hinaus), ne kaip elgsena (Verhalten) su kitu esiniu, kuriuo ji nera, bet kaip butis gebai buti, kuria ji pati yra. Sia esminga "susiduria su ..." buties struktura pagauname kaip pobuties buti-priesakyje (Sich-vorweg-sein).

Taciau si struktura susijusi (betrifft) su pobuties sandaros visuma. Butis-priesakyje reiskia ne ka nors panasaus i izoliuota be pasaulio "subjekto" tendencija, bet apibudina buti-pasaulyje. Taciau siai budinga (gehort), kad, patiketa sau paciai, ji visada jau yra imesta i pasauli. Pobuties pasiliktis (Uberlassenheit) prie saves pacios pirmapradiskai konkreciai pasirodo siaubu. Butis-priesakyje, pagauta pilniau, reiskia: priesakyje-saves-jau-butispasaulyje (Sich-vorweg-im-schon-sein-in-einer-Welt). Kiek si esmingai vieninga struktura matoma fenomenaliai, isaiskeja (verdeutlicht sich) ir tai, kas anksciau buvo iskelta analizuojant pasauliskuma. Ten isejo (ergab sich): reiksmingumo nuorodu visuma, konstituojanti pasauliskuma, "itvirtinta" tuo "del-ko" (Worum-willen). Nuorodu visumos, daugiariopu "tam-kad" (Um-zu) bruozu sukabinimas (Verklammerung) su tuo, su kuo pobutis susiduria, nereiskia turimo objektu "pasaulio" sulydymo su subjektu. Jis veikiau yra pobuties, kurios visybe dabar eksplicitiskai iskelta kaip priesakyje-saves-jau-butis ..., pirmapradiskai visybiskos (ganzen) sandaros fenomenali israiska. Kitaip pakreipus: egzistavimas visada faktinis. Egzistencialumas esmingai apibreztas faktiskumu (Faktizitat).

Ir velgi: faktinis pobuties egzistavimas yra ne tik apskritai ir indiferentiskai imesta butiespasaulyje-geba, bet ir visada jau iskiles rupingame pasaulyje. Sia nupuolusia butimi pas ... (bei ...) israiskiai ar ne, suprates ar ne, skelbiasi begsmas nuo siurpumos, kuri dazniausiai (zumeist) lieka uzdengta pasleptu siaubu, nes tulo viesybe numalsina (niederhalt) bet kokia nepasikliova. Priesakyje-saves-jau-butyje-pasaulyje gludi esmingai kartu itraukta (mitbeschlossen) nupuolusi butis pas rupinga ipasauliska parankini.

To del formaliai egzistencine pobuties ontologines strukturos visumos visybe privalu pagauti tokia struktura: pobuties butis reiskia priesakyje-saves-jau-butyje-(pasaulyje) kaip butispas (ipasauliskai sutinkanti esini). Si butis teikia (erfullt) grynai ontologiskai-egzistencialiai vartojamo pavadinimo rupestis reiksme. Is reiksmes pasalinta (ausgeschlossen bleibt) bet kokia ontiskai numanoma buties tendencija, kaip antai parupa (Besorgnis), tai yra nerupestingumas (Sorglosigkeit).

/193/ Kadangi butis-pasaulyje esmingai yra rupestis, anksciau analizuojant buti pas parankini, galima buvo pagauti kaip parupa (Besorgen), buti ipasauliskai sutinkancia kitu sampobutimi--kaip susirupinima (Fursorge). Butis-pas ... yra parupa, nes ji kaip i-buties budas apibreziama jos pagrindine struktura, rupesciu. Rupestis apibudina, tarkim, ne vien egzistencialuma, atskirta (abgelost) nuo faktiskumo ir nuopuolio, bet apima (umgreift) siu buties apibrezciu vieni. Todel rupestis suponuoja ir ne pirminiu budu bei isskirtinai izoliuota to "As" elgsena su savimi paciu. Israiska "savirupestis" (Selbstsorge) pagal analogija su parupa ir susirupinimu (Fursorge) butu tautologija. Rupestis negali suponuoti ypatingos elgsenos su savastimi (Selbst), nes sis ontologiskai jau apibudintas priesakyje-saves-butimi; taciau sioje apibreztyje sudeti (mitgesetzt) ir abu kiti strukturiniai rupescio momentai: butis-jau-kur ... ir butis-pas ...

Priesakyje-saves-butyje, kaip butyje, saviskiausiai gebai buti gludi laisvybes (Freiseins) tikrosioms egzistencialioms galimybems galimybes egzistencine-ontologine salyga. Geba buti yra tai, del ko pobutis kaskart (je) yra, kaip ji faktiskai yra. Taciau juk (nun) kiek si butis gebai buti pati apibreziama laisve, pobutis gali santykiauti (sich verhalten) su savo galimybemis taip pat nenoriai (unwillentlich), ji gali buti netikra ir pirmiausiai bei dazniausiai yra siuo budu. Tikrasis, del ko' lieka nepagautas, savo pacios gebos buti metmenys perleisti tulo dispozicijai. Todel priesakyje-saves-butimi ta "savastis" kaskart suponuoja savasti tulo savasties prasme. Ir netikrumoje pobutis lieka esmingai priesakyjesaves, lygiai kaip nupuoles pobuties begsmas pries pati save dar rodo ta buties sandara, kad sis esinys susiduria su savo butimi.

Rupestis, kaip pirmaprade strukturos visybe, egzistencialiai-aprioriskai gludi "pries" kiekviena, tai yra visada jau kiekvienoje (in jeder) pobuties "elgsenoje" ir "padetyje" (Lage). Todel fenomenas jokiu budu neisreiskia "praktinio" elgesio pirmenybes teorinio atzvilgiu. Vien stebintis (anschauende) turetinio apibrezimas (Bestimmen) ne maziau turi rupescio pobudi nei "politine akcija" arba ilsus (ausruhende) pasitenkinimas (Sichvergnugen). "Teorija" ir "praktika" yra esinio, kurio buti privalu apibrezti kaip rupesti, buties galimybes.

Todel nepasiseka ir bandymas rupescio fenomena savo esmingai nesuardoma (unzerreissbaren) visybe atvesti i ypatingus

/194/ aktus arba paskatas (Triebe), kaip noras (Wollen) ir geidavimas (Wunschen), arba verzlumu (Drang) ir trauka (Hang), tai yra is ju sustatyti (zusammenbauen).

Noras (Wollen) ir geidavimas (Wunschen) ontologiskai butinai gludi (verwurzelt) pobutyje kaip rupestyje, o ne tiesiog ontologiskai indiferentiski isgyvenimai, patiriami (voekommende) visiskai neapibreztame savo buties prasme "sraute". Tai galioja ne maziau traukai (Hang) ir verzlumui (Drang). Ir jie pagristi rupesciu, kiek jie apskritai nurodomi (aufweisbar) pobutimi. Tai nepasalina to, kad verzlumas ir trauka ontologiskai taip pat konstituoja esini, kuris vien "gyvena". Taciau to "gyventi" ontologine pagrindine sandara yra nuosava problema, pletotina (aufzurollen) vien reduktyvios privaci-jos (Privation) budu is pobuties ontologijos.

Rupestis yra ontologiskai "anksciau" uz minetus fenomenus, kurie, zinoma, visada gali buti pamatuotai (angemessen) "aprasyti" zinomomis (gewissen) ribomis, nebutinai esant matomam (sichtbar) ar apskritai net vien zinomam pilnam ontologiniam horizontui. Siam (vorliegende) pamatiniam-ontologiniam tyrinejimui, kuris nei siekia (anstrebt) pobuties tematiskai pilnatviskos (vollstandige) ontologijos, nei juolab konkrecios antropologijos, turi uztekti nuorodos (Hinweis), kaip sie fenomenai egzistenciskai pagristi rupesciu.

Geba buti, del kurios yra pobutis, pati turi buties-pasaulyje butiskuma. Todel joje ontologiskai gludi rysys (Bezug) su ipasaulisku esiniu. Rupestis visada yra, net ir vien privaty-viai, parupa ir susirupinimas (Fursorge). Norejimu pagaunamas, tai yra savo galimybe apmestas esinys kaip parupintinas (besorgen-des), tai yra kaip susirupinimu perkeltinas i savo buti. Todel norejimui kaskart (je) priklauso norinys (Gewolles), kuris save jau apibrezes is to "del-ko" (Worum-willen). Norejimo ontologinei galimybei konstitutyvu: ankstesne (vorgangige) to,del-ko' apskritai atvirybe (priesakyje-saves-butis), parupintinio (Besorgbarem) atvirybe (pasaulis kaip jau-buties "kur") ir suprantanti pobuties saviapmestis ant gebos buti "norimo" (gewollten) esinio galimybes. Norejimo fenomenu persisviecia (durchblickt) rupescio pamatine (zugrundeliegende) visybe.

Pobuties suprantantys saviapmatai kaip faktiniai yra kaskart jau pas (bei) atskleista pasauli. Is sio imamos--ir pirmiausia pagal tulo aiskinamuma--jos galimybes. Sis aiskinimas is anksto apribojo laisvai pasirenkamas (wahlfreien) galimybes zinomo, pasiekiamo, pakenciamo (Tragbaren), to, kas dera (sich gehort) ir tinkama (schickt), rate (Umkreis). Sis pobuties galimybiu sulyginimas (Nivelierung) su kasdien pirmiausia disponuojamuoju (Verfugbare) kartu igyvendina

/195/ galimojo paties savaime uzaklinima (Abblendung). Parupos vidutinis kasdieniskumas tampa aklas galimybems (moglichkeitsblind) ir apsiramina vien pas "tikrove". Sis apsiramini-mas (Beruhigung) ne pasalina istesta parupos reikaliskuma (Betriebsamkeit), bet pazadina ja. Tuomet ne norimos (gewollt) pozityvios naujos galimybes, bet disponuojamasis (Verfugbare) "taktiskai" pakeiciamas taip, kad iskyla regimybe (Schein), esa kazkas vyksta (geschehe).

Nuramintas "norejimas", vadovaujant tului, juolab (gleichwohl) reiskia ne buties gebai buti uzgesinamai (ausloschen), bet vien modifikacija. Butis galimybems tuomet pasirodo daugiausia kaip grynas geidavi-mas (Wunschen). Geida (Wunsch) apmeta pobutis savo buti ant galimybiu, kurios ne tik lieka nepagautos parupa, bet ju ispildymas (Erfullung) net (nicht nur) nemastomas ir nelaukiamas. Priesingai: buties-priesakyje-saves viespatyste (Vorherrschaft) gryno geidavimo modusu atsinesa (bringt mit sich) faktiniu galimybiu nesuprasti. Butis-pasaulyje, kurios pasaulis pirminiu budu apmestas kaip pa-geida (Wunsch-weit), nesulaikomai (haltlos) pasimete disponuojamajame, taciau taip, kad sio kaip vienintelio parankinio geidautinio (Gewunschten) sviesoje juk (doch) niekada neuztenka. Pageidavimas yra egzistencine modifikacija suprantanciu saviapmatu, kurie nupuole imestin, vien geidzia (nachhangt) galimybiu. Toks geidimas (Nachhangen) uzveria (verschliesst) galimybes; kas geidaujanciu geidimu yra "stai", tampa "tikruoju pasauliu". Geidavimas ontologiskai suponuoja (voraussetzt) rupesti.

Geidimu jau-butis-pas ... turi pirmenybe. Jaubutis-saves-priesakyje-kame ... atitinkamai yra modifikuota. Nupuolantis geidimas atveria (offenbart) pobuties trauka (Hang) tapti "apgyventu" pasauliu (von der Welt "gelebt" zu werden), kuriame ji kaskart (je) yra. Trauka parodo isbuties kam ... (Ausseins auf ...) bruoza. Butis-savespriesakyje pasimete tame "tik-visada-jau-pas ..." (Nur-immer-schon-bei ...). Traukos "ten-link" (Hinzu) yra savitraukuma (Sichziehenlassen) to, ko geidzia trauka. Kai pobutis kartu (gleich-sam) nugrimzta i trauka, tuomet turima ne tik (lediglich noch) trauka, bet yra modifikuota visa (volle) rupescio struktura. Apakusi ji paveda visas galimybes buti naudinga traukai.

Priesingai, verzlumas "gyventi" yra tas "tenlink", kuris pats ir is saves atsinesa paskata (Antrieb). Tai yra "ten-link bet kokia kaina". Verzlumas siekia isstumti kitas galimybes. Ir cia butis-priesais-save yra netikra, net ir verzlumo uzpuolamybei (Uberfallensein) kylant is paties isstumtinio (Drangenden). Verzlumas geba aplenkti (uberrennen) kiekviena esamuma ir supratima. Taciau

/196/ pobutis tuomet niekada nera "vien (blosser) verzlumas", prie kurio kartais prisideda (hinzukommen) kitos vyravimo (Beherrschens) ir vadovavimo (Leitens) elgsenos (Verhaltungen), bet kaip pilnos buties-pasaulyje modifikacija ji visada jau rupestis.

Grynu (im puren) verzlumu rupestis dar netapes laisvas, nors jis is saves paties pirma (erst) ontologiskai igalina pobuties verzlybe (Bedrangtsein). Trauka, priesingai: rupestis visada jau suristas (gebunden). Trauka ir verzlumas yra galimybes, kurios isisaknijusios (wurzeln) pobuties imestume. Verzlumas "gyventi" nepanaikintinas, trauka buti "apgyventu" pasaulio neisrautina. Taciau abu, kadangi ir tik todel, kad jie ontologiskai pagristi rupesciu, yra pastaruoju ontiskai egzistencialiai modifikuotini.

Israiska "rupestis" suponuoja egzistenciniontologini pagrindini fenomena, kuris juolab (gleichwohl) savo struktura nera paprastas (nicht einfach). Ontologiskai elementari rupescio strukturos visybe negali buti atvedama (zuruckgefuhrt) i ontini "prada" (Urelement), kaip ir butis, suprantama (gewiss), negali buti "aiskinama" is esinio. Galiausiai, pasirodys, kad buties ideja apskritai taip pat mazai "paprasta" kaip pobuties butis. Rupescio kaip buties-priesakyje-saves--jaubutyje-kame ... --apibreztis kaip buties-pas ... paaiskina (macht deutlich), kad ir sis fenomenas savyje dar strukturiskai neisnarstytas (gegliedert). Taciau ar tai fenomenaliai nezymi (Anzeichen), kad ontologini klausima privalu dar toliau isskleisti (vorget-rieben), jog butu iskeltas (Herausstellung) dar pirmapradiskesnis fenomenas, kuris ontologiskai laiko (tragt) rupescio strukturos daugybiskumo vienybe ir visybe? Pries sio klausimo tyrinejima reikalinga atsigrezti (ruckblickende) ir patikslinti (verscharften) ligsiol interpretuotaji, atsizvelgiant (in der Absicht) i buties prasmes, apskritai, pamatini ontologini klausima. Taciau pries tai, parodytina, kad sios interpretacijos ontologine "naujuma" (Neue) ontiskai tikrai (recht) sena. Pobuties buties, kaip rupescio, eksplikacija ne spraudzia (zwangt) pobuti i isgalvota ideja, bet mums egzistenciskai isavokina (bringt zu Begriff), kas ontiskai-egzistencialiai jau atskleista.

(1) Plg. [section] 12, S. 52 ff.

(2) Isskirta T. Kacerausko.

(3) Plg. [section] 12, 53 p. ff.

(4) Plg. [section] 27, 126 p. ff.

(5) Neatsitiktinai siaubo ir baimes fenomenai, ilgai (durchgdngig) neskirti, ontiskai ir taip pat ontologiskai, nors labai siaurai, iskilo (kamen) krikscioniskosios teologijos akiratyje. Tai visada ivykdavo, kai imogaus Dievop buties antropologine problema persverdavo (Vorrang gewann), ir tokie fenomenai kaip tikejimas, nuodeme, meile, atgaila vadovavo keliant klausimus. Plg. Augustino timor castus ir servilis teorija, ivairiapusiskai aptariama jo egzegetiniuose rastuose ir laiskuose. Apie baime apskritai plg. De diversis qua-estionibus octoginta tribus qu. 33: de metu, qu. 34: utrum non aliud amandum sit, quam metu carere, qu. 35: quid amandum sit (Migne P. L. VII, 23 sqq.).

Lutheris savo genezes komentare nagrinejo baimes problema anapus poenitentia ir contritio interpretacijos perteikto konteksto (Zusammenhang). Cia, tiesa, maiiausiai savokiskai, dirbtinai (erbaulich), bet juo nuodugniau (eindringlicher); plg. Enarrationes in genesin cap. 3, WW. (Erl. Ausg.) Exegetica opera latina, tom. I, 177 sqq.

Toliausiai (am weitesten) pasistumejo S. Kierkegaar-das, analizuodamas siaubo fenomena, velgi butent gimtosios nuodemes "psichologines" ekspozicijos teologiniame kontekste. Plg. Der Begriff der Angst, 1844. Ges. Werke (Diederichs), Bd. 5.

M. Heideggeris

Sestasis skyrius

Rupestis kaip pobuties butis

Is vokieciu k. verte

Tomas Kacerauskas

Versta is Heidegger, M. 2006. Sein und Zeit.

Tubingen: Max Niemeyer Verlag, 180-196.