Internetines erdves pritaikymas daltonizma turintiems vartotojams/Internet adaptation for colour-blind persons.

Ziuriene, Ryte ; Usovaite, Ana ; Reimeris, Ramojus 等

Apie daltonizma

Skirtinga spalvu suvokima ir skirtinga ju ivardinima vienas pirmuju pastebejo Turberville dar 17 amziuje. Daugiau nei po simto metu, 1798 metais garsus anglu chemikas Johnas Daltonas suvoke, kad neskiria spalvu, ir smulkiai apibudino savo rega bei atliko kitu asmenu spalvu skyrimo stebejimus. Viena is pirmuju Johno Daltono moksliniu publikaciju buvo "Neiprasti faktai, susije su spalvu matymu" (angl. Extraordinary facts relating to the vision of colours). Del aktyvios sio mokslininko veiklos ir pastebejimu, spalvu jutimo sutrikimas yra pavadintas daltonizmu. 1837 metais Augustas Seebeckas pritaike pazangesnius tyrimo metodus. Naudodamasis daugiau kaip 300 skirtingu spalvu popieriaus lapu, jis liepdavo atrasti artimiausia spalva duotajai spalvai, tokiu budu aplenkdamas skirtingai suprantamus spalvu pavadinimus. Sis testas padejo atrasti du raudonos ir zalios spalvu daltonizmo atvejus ir placia kitu patologiju skale (Chemical Heritage Foundation 2010).

Spalvu jutimas--tai akies sugebejimas justi ivairias spalvas. Spalvu jutimo aparatas akyje yra kugeliai (geltonosios demes centrine duobute). Jie jautrus spektro matomosios dalies elektromagnetiniams virpesiams, t. y. tam tikro ilgio ir daznio sviesos bangoms (akiu klinika "Lirema" 2010).

Kaip akys mato ir skiria spalvas dar iki siol nera iki galo issiaiskinta. Viena labiausiai paplitusiu teoriju yra M. Lomonosovo triju komponentu spalvu jutimo teorija, kuria autorius paskelbe dar 1756 m. Pagal akiu klinikos "Lirema" (2010) pateikta informacija, si teorija teigia, kad "tinklaineje yra trys spalva juntan-tys komponentai. Sie komponentai skirtingai reaguoja i ivairaus ilgio sviesos bangas. Pirmojo tipo komponentai jautriausi ilgos bangos (raudona spalva) spinduliams ir mazai jautrus vidutinio ilgumo (zalia spalva) bei trumpu bangu (violetine spalva) spinduliams. Antrojo tipo komponentai stipriausiai reaguoja i vidutinio ilgio bangas (zalia spalva) ir silpniau i ilgu (raudona spalva) bei trumpu bangu (violetine spalva) spindulius. Treciojo tipo komponentus silpnai dirgina ilgos (raudona spalva) ir vidutines bangos (zalia spalva) spinduliai, taciau jie labai jautrus trumpos bangos (violetine spalva) spinduliams. Jeigu visi komponentai dirginami vienodai, zmogus mato balta spalva, jei jie visai nedirginami--juoda spalva. Priklausomai nuo to, kaip dirginamas kiekvienas komponentas, zmogus matys ivairias spalvas ir atspalvius".

Daltonikai sudaro apie 8 % visu vyru ir apie 0,5 % visu moteru. Pavyzdziui, JAV gyvena apie 3,5 milijono daltoniku, Indijoje--daugiau nei 13 milijonu, o Kinijoje--per 16 milijonu. Kaip atskleidzia statistiniai duomenys, sis regos sutrikimas daugiausiai budingas vyrams (Fluck 2010).

Pagal triju komponentu spalvu jutimo teorija (raudona, zalia, melyna), normalus spalvu jutimas yra vadinamas trichromazija. Vienos is triju spalvu nejutimas--dichromazija, o visiskas spalvu neskyrimas--monochromazija. Pagal tai, kokia spalva zmogus skiria blogai, daltonizma galima skirstyti i tipus:

1) protanomalija (blogas raudonos spalvos skyrimas);

2) deuteranomalija (blogas zalios spalvos skyrimas);

3) tritanomalija (blogas violetines spalvos skyrimas).

Siuos matymo tipus reiktu suvokti kaip tam tikros minetos spalvos ir jos atspalviu susiliejima su kitomis spalvomis arba ju virtima kitomis spalvomis. Esant siems sutrikimams, praktiskai neimanoma atskirti minetuju spalvu atspalviu bei kitu spalvu (pavyzdziui, blogai skiriant raudona ir zalia spalvas, zydra spalva virsta pilka, blogai skiriant violetine spalva, geltona spalva ir jos atspalviai virsta rusvais atspalviais) (McIntyre 2002).

Dichromazija, vienos is triju komponen-tiniu spalvu visiskas nejutimas, taip pat buna triju tipu:

1) protanopija (aklumas raudonai spalvai);

2) deuteranopija (aklumas zaliai spalvai);

3) tritanopija (nesugebejimas skirti melynos ir zalios, violetines ir geltonos spalvu).

Esant siems regejimo sutrikimams, susilieja daugelis visos gamos spalvu. Protanopijos atveju matyme beveik nebera skirtumo tarp oranzines, geltonos ir zalios spalvu, deuteranopijos atveju susilieja melynos spalvos ir ju atspalviai, taip pat geltonos ir raudonos spalvos atspalviai (akiu klinika "Lirema" 2010; McIntyre 2002).

Daugiau nei 99 % daltoniku kencia nuo siu raudonos ir zalios spalvu matymo sutrikimu. Reciau pasitaikantys yra violetines ir geltonos spalvu matymo sutrikimai (tritanopija ir tri-tanomalija). Daltonizmas yra recesyvinis, genetiskai perduodamas bruozas, koduojamas X chromosomoje, todel sis sutrikimas dazniau budingas vyrams. Tiketina, kad senelis daltonizma perduos savo anukui, o motina (senelio dukte) nebus linkusi i daltonizma (Fluck 2010).

Daug reciau spalvu jutimo sutrikimu gali atsirasti susirgus tinklaines, regos nervo ir centrines nervu sistemos ligomis. Tuomet gali sutrikti vienos ar abieju akiu spalvu jutimas (dazniausiai zmogus neskiria visu triju spalvu), be to, igyta spalvu jutimo patologija gali keistis vystantis ligai. Toks igytas daltonizmas gali pagereti gydant pagrindine akiu liga (akiu klinika "Lirema" 2010).

JAV Optikos ir vizualios psichologijos komitetas teigia: "Kol kas nera jokio metodo, kuris isgydytu daltonizma, ar tai butu aklumas spalvoms, silpnas spalvu matymas ar spalvu neskyrimas, o tai lemia mazesni transporto sauguma, mazesni nacionalini sauguma ir maziau pajegia industrija". Nors daltonizmas kol kas nera isgydomas, paskutiniai moksliniai genetiniai tyrimai suteikia daug vilciu (Fluck 2010).

Su kokiomis problemomis daltonikai susiduria internete?

Visuomeneje yra nusistovejes mitas, kad daltonikams didziausia problema yra suprasti eismo sviesoforo signalus. Taciau jie yra isdestyti paprasta ir nesikeiciancia tvarka, todel juos galima nesunkiai atskirti. Didesniu problemu kasdieniniame gyvenime sukelia tokios spalvu suvokimo reikalaujancios situacijos kaip odos idegis, kepamos mesos spalva, signalas "laisva / uzimta", prinokusio vaisiaus spalva, elektroniniu buities irenginiu signalai, spalvoti zemelapiai bei internetas (Fluck 2010).

Internetas tapo neatskiriama kasdieninio gyvenimo dalimi--informacijos lobynu, asmenines ir darbines komunikacijos priemone, pagalbininku buityje bei mokymosi priemone. Naudojimasis internetu yra butina ziniu ekonomikos salyga. Prieiga prie interneto tapo zmogaus teisiu objektu, kuris turi uztikrinti visiems, taip pat ir regejimo sutrikimu turintiems visuomenes nariams, vienodas teises pasiekti didziausia informacijos saugykla (Berry et al. 2006).

Pasaulinis interneto vartotoju skaicius perkope 1,59 milijardo 2008 metais. Palyginimui: 1990 metais vartotoju buvo tik 2 milijonai, 1995 metais--45 milijonai, o 2000 metais--jau 430 milijonu. Kasmet pasaulio interneto vartotoju pagauseja mazdaug 140 milijonu. Prognozuojama, kad 2011 ar 2012 metais internetu naudosis 2 milijardai pasaulio gyventoju (ET Forecasts 2010).

Didziausiu kliuciu daltonikams internete sudaro informacija arba interaktyvios situacijos, paremtos skirtingais spalvu kodais. Netinkamas spalvu naudojimas bei derinimas gali paslepti dali puslapyje esancios informacijos ar nuorodu. Tik spalvomis paremto pasirinkimo (pavyzdziui: "Jei sutinkate, spauskite raudona mygtuka", "Geltona grafa zymi tam tikra informacija") situacijos is esmes suardo interaktyvumo galimybes. Noredami pritaikyti puslapius visiems, vis daugiau ju kureju kaip pasirinkima siulo tik tekstines puslapiu versijas. Taciau toks budas turi nemazai trukumu tiek vartotojui, tiek ir kurejui. Pirmiausiai yra prarandamas puslapio vizualumas bei visa vaizdu perteikiama informacija, kuria reikejo nuosekliai sukurti is atskiru elementu. Taip pat dingsta interneto puslapio kaip prekes zenklo verte, nebelieka organizacija, kompanija ar autoriu isskirianciu elementu. Atskiros tekstines versijos sukurimas taip pat reikalauja daug papildomo laiko ir lesu. Taip pat tiketina, kad toks tekstinis puslapis pateiks maziau informacijos, o informacija jame bus atnaujinama reciau nei iprastineje versijoje. Vienas is dabartinio interneto kureju Seras Timas Berners-Lee yra pasakes, kad interneto jega yra jo universalumas. Galimybe naudotis internetu nepaisant jokiu negaliu yra vienas esminiu aspektu. Kalbedamas apie specialia in-ternetiniu puslapiu adaptacija zmonems su tam tikrais sutrikimais, Trentonas Mossas pazymi, kad atskiros bei specialios internetinio puslapio versijos kurimas yra ne kas kita kaip visuomenes marginalizacija (Fluck 2010; McIntyre 2002; Moss 2006).

JAV mokslininkai Charletta F. Gutierrezas ir Johnas C. Windsoras 2005 metais atliko tyrima apie Fortune 500 kompaniju interneto puslapiu pritaikomuma zmonems, turintiems negaliu (An evaluation of Fortune 500 company home pages for disability-access). Vertinant siu pirmaujanciu 500 kompaniju itaka ekonomikai, ju tinklalapiai yra svarbi masines komunikacijos su klientais ir partneriais priemone, sulaukianti milijonu vartotoju is viso pasaulio kas diena. Atliktas tyrimas parode, kad net 351 is 500 kompaniju internetiniu svetainiu svarbi informacija nebuvo pazymeta kaip nors kitaip nei vien spalva (is tyrimo: Use more than just colour to convey important info). Si proporcija atskleidzia, kad daugiau nei puseje istirtu svetainiu daltonikai tikriausiai turetu problemu, susijusiu su teisingu informacijos isisavinimu ar tolimesne navigacija (Gutierrez, Windsor 2005).

Galimi problemu sprendimo budai

"Kurybingumas ir inovacijos yra skatinami apribojimu".

Brianas Phillipsas ir Darynas Edwardsas Kasdieniniame gyvenime daltonikai gali naudoti specialius spalvu filtrus, kurie suteikia galimybe tam tikrose situacijose matyti daugiau spalvu ar jas geriau atskirti. Internetas ir skaitmenines technologijos siulo geresnes ir lengviau igyvendinamas skaitmenines galimybes (Fluck 2010).

Vienas is budu--kurti internetinius puslapius, pritaikytus daltoniku matymui. Sio budo pliusas yra tai, kad nereikia kurti jokiu ypatingu programu, tereikia internetini puslapi sukurti pagal tam tikras taisykles, fono ir raidziu spalva numatyti tokias, kad daltonikai galetu lengvai jas atskirti. Taciau pagrindinis sio metodo minusas yra tai, kad reikia itikinti ivairius inter-netiniu puslapiu kurejus naudoti tik tam tikras spalvas ir vengti kai kuriu spalvu kombinaciju. Tai daznai pakenkia bendram puslapio vaizdui, kadangi tenka atsisakyti tokiu spalvu kaip raudona, zalia ir melyna. Toks metodas pareikalautu dideliu pastangu is visos interneto multime-dijos kurimo industrijos, nes persikvalifikuoti tektu tukstanciams jos darbuotoju. Taip pat kol kas nera nustatyti

tarptautiniai spalvu standartai tokiems atvejams (Hayata et al. 2008).

Kitas akivaizdziai paprastesnis ir geriau pritaikomas budas yra naudoti specialias kompiuterines programas, kurios veikia lyg spalviniai filtrai. Tokios programos, del tam tikru algoritmu, iprastines internetinio puslapio spalvas ir ju kombinacijas ivairiais komunikaciniais budais pavercia pastebimomis daltonikams, taip pat suteikia ivairia pagalba, padedancia geriau matyti, interpretuoti ir pazinti vaizdine informacija. Programas galima suskirstyti:

1. Pagal funkcionaluma:

--programos, imituojancios skirtingu tipu daltoniku spalvu suvokima;

--programos, pritaikancios kompiuterine aplinka daltoniku spalvu matymo ypatumams.

2. Pagal veikimo aplinka:

--programos, veikiancios internetineje aplinkoje;

--idiegiamos programos.

3. Pagal objekta:

--programos, keiciancios ikeltu vaizdu spalvas;

--programos, keiciancios internetiniu puslapiu spalvas.

4. "Online" spalvu atpazinimas. Sios programos nustato spalvos, pasirinktos spalvu paleteje ar paveiksliuke, kodo reiksme RGB (Red, Green, Blue), HSV (Hue Saturation Value), CMYK (Cyan, Magenta, Yellow, Black) arba sesioliktaineje spalvu kodavimo sistemose.

Pagal veikimo principus sias technologijas galima suskirstyti i:

--parasancias pasirinktos spalvos pavadinima;

--persukancias visa spalvu spektra (pagal spalvines gamos rata);

--tam tikras spalvas pazymincias kita spalva;

--tam tikroms spalvoms pazymeti naudojancias rasta (tekstura);

--pazangus algoritmai, atvaizdo spalvas adaptuojantys daltonikams.

Siu technologiju panaudojimas (arba atskirai, arba kelis metodus kartu) leidzia pilnavertiskai naudotis internetu, isvengti neteisingos spalvu interpretacijos, pastebeti visa pateikiama informacija ir navigacijos galimybes. Kol kas sie pagalbiniai budai galimi tik kibernetineje erdveje, t. y. tik kompiuteriniu programu pavidalu (Fluck 2010).

Taip pat verta pamineti, kad problemos sprendimo budas gali buti internetinio puslapio keitimas "realiu laiku", naudojantis tam tikrais narsykliu pletiniais. Vienas is sio metodo privalumu yra tai, jog viskas vykdoma narsant internete, t. y. internetinis puslapis yra automatiskai parodomas toks, kad tenkintu daltoniku poreikius. Taciau tokio tipo pletiniai yra nepatogus, kadangi labai letina kompiuterio darba bei tinka ne visoms narsyklems. Kaip pavyzdi galima pateikti Mozilla Firefox 2.0 narsykles pletini ColorBlindExt 1.0.1 (Onkar et al. 2007).

Sukurtos programos aprasymas

Analizuojant galimybe pritaikyti internetine aplinka daltonikams pasitelkiant specialiai tam sukurtas kompiuterines programas, kaip pavyzdi galima pamineti Visolve. Sio metodo privalumas yra tai, kad pats vartotojas gali pasirinkti, kuri puslapio vieta jam yra neaiski. Didziausias sio budo trukumas--negalima puslapio korekcija "realiu laiku", t. y. kiekviena karta, noredamas pamatyti viena ar kita vaizda aiskiai, vartotojas privalo atskirai nustatyti programos langa ant puslapio vietos, kuri jam atrodo neaiski, ir pasirinkti vaizdo keitimo buda. Taciau sis procesas uzima daug laiko ir yra nepatogus. Be to, spalvu nejuntantis zmogus daznai net nesupranta, kad vienoje ar kitoje puslapio vietoje yra jam nematomos informacijos, taigi, vis tiek gali jos nepastebeti. Straipsnio autoriai pastebi, kad toks metodas yra geras ir taikytinas, taciau ji reikia tobulinti ir paversti funkcionalesniu bei patogesniu. Vilniaus Gedimino technikos universitete Grafiniu sistemu katedroje sukurta programa siulo tokias galimybes:

1) narsyma internete;

2) programoje idiegti keli daltonizmo patologijos nustatymo testai;

3) ekrane matomas vaizdas (interneti-nis puslapis) yra fiksuojamas ir kaip paveikslelis ikeliamas i narsykles langa tam, kad butu galima keisti jo spalvas;

4) uzfiksuoto vaizdo spalvu keitimas pritaikant ji daltoniku regejimui;

5) vartotojo sasaja lietuviu kalba.

[GRAPHIC 1 OMITTED]

Norint sukurti programa, skirta internetines aplinkos adaptavimui daltoniku matymui, reikia atlikti spalvu korekcija. Todel svarbu pagristi sios korekcijos fizini principa (Ryobi System solution 2010). Tarkime, kad zmoniu, normaliai juntanciu spalvas, matomu spalvu sritis bendroje spalvu sistemoje galima isivaizduoti, kaip pateikta (1 pav., a). Tuomet zmoniu, turinciu spalvu jutimo sutrikimu, suvokiamu spalvu sritis yra zymiai siauresne ir pavaizduota 1 paveikslelio b ir c dalyse.

Kompiuterines programos, pritaikancios internetine aplinka daltoniku matymui, kurimui pasirinkta C# programavimo kalba. Supaprastintas programos veikimo algoritmas yra toks: Pradzia Integracija i interneto svetaine--Testu atlikimas Vaizdo korekcija--Pabaiga.

Sukurtoje programoje galima integracija i interneto svetaine. Tam panaudotas internetines narsykles formoms skirtas elementas. Taip pat sukurta irankiu juosta, i kuria idetas internetinio adreso ivedimui skirtas langas, bei penki mygtukai: "Pirmyn", "Stop", "Perkrauti" ir du standartines narsykles mygtukai--rodykles, skirtos navigacijai tarp puslapiu (2 pav.).

[ILLUSTRATION OMITTED]

Svarbus zingsnis--kontroliniai daltonizmo testai. Jie reikalingi tam, kad vartotojas pries naudodamasis programa galetu tiksliai suzinoti, kaip jis skiria spalvas. Tam tikslui sukurtos trys formos--"Pirmas testas", suteikiantis galimybe vartotojui suzinoti, ar jis turi spalvu skyrimo sutrikimu, "Antras testas", patikslinantis raudonos ir zalios spalvos neskyrima, bei "Trecias testas", patikslinantis melynos ir zalios spalvos neskyrima.

Taip pat suformuotas langas, kuriame bus rodomas pakeistas vaizdas. Spalvu keitimui "Raudona-zalia" ir "Melyna-zalia" bei raudonos ir melynos spalvos filtrams sukurti atitinkamu pavadinimu skirtingu irankiu juostu mygtukai (3 pav.).

[ILLUSTRATION OMITTED]

Naudojant mygtuka "Raudona-zalia", raudonos spalvos atspalviai pasviesinami ir tokiu budu suteikiama galimybe atskirti juos nuo kitu spalvu. Pritaikius sia funkcija, raudoni atspalviai tampa sviesesni ir isryskeja is aplinkiniu spalvu. "Melynazalia" spalvu keitimas realizuojamas analogiskai.

Naudojat funkcija "Raudonos spalvos filtras", visos spalvos, isskyrus raudonos spalvos atspalvius, tampa tamsesnes. Siuo atveju raudona spalva isryskinama kitu spalvu atzvilgiu kiek kitaip, nei taikant funkcija "Raudona-zalia". Daltonikai, neskiriantys raudonos ir zalios spalvos, negali matyti siu dvieju spalvu. Taciau pritaikius sia funkcija, zalia spalva tampa juoda ir reikiama fragmenta tampa lengviau atskirti nuo kito. Siuo atveju tikrinama, ar nuskaityto pikse-lio spalvos skaitine reiksme nevirsija leistinos ribos, ir jei taip, tuomet sie pikseliai yra tamsinami, tuo budu isryskindami norima spalva. "Melynos spalvos filtras" veikia analogiskai.

"Spalvu zymejimo" vaizdo pritaikymo daltoniku regai funkcija yra universali, nes pats vartotojas gali pasirinkti, kokia spalva noretu isryskinti. Tai ypac naudinga nagrinejant skirtingus grafikus bei zemelapius. Taciau kitoms funkcijoms ji nusileidzia tuo, kad daltonikas ne visada gali is karto suprasti, jog nemato kurios nors vaizdo dalies. Sios funkcijos igyvendinimui programos pagrindines formos irankiu juostoje sukurtas mygtukas, kuri paspaudus atidaroma forma, skirta spalvu zymejimui (4 pav.). Siuo atveju spalvu keitimas vykdomas pagal 5 pav. pateikta schema:

[ILLUSTRATION OMITTED]

Sukurta programa pasizymi lankstumu, nes ja galima plesti pagal interneto svetainiu kureju ir daltoniku poreikius ikeliant papildomu funkciju. Be to, programa galima keisti pritaikant konkrecios veiklos srities (mokymo, mokslo, ziniu, pramogu, el. verslo ir t. t.) ypatumams ir reikalavimams.

Isvados--ateities vizijos

2009 metais Floridos universiteto profesorius Williamas W. Hauswirthas zenge pirmuosius zingsnius siekdamas gydyti daltonizma. Naudodamas kol kas sudetinga technologija -genu terapija--su virusu jis priverte tam tikrus genus gaminti reikiama baltyma ir suteike bezdzioniu akiu kugeliams gebejima matyti raudona spalva. Pasak jo, "Nors daltonizmas gyvenima itakoja nedaug, mes parodeme, kad galime saugiai isgydyti primata. Tai teikia daug vilciu sunkesnems akiu ligoms gydyti". Vienas is 30 000 amerikieciu serga sunkia daltonizmo forma--achromatopsija, kuri sukelia beveik visiska akluma spalvoms ir prasta rega. Pasak Hauswirtho, sie ligoniai galetu buti gydomi labai panasiu budu (Devlin 2009). Taciau kol kas genetinis gydymas islieka ateities perspektyva, nes genetiniai bandymai su zmonemis reikalauja ypac daug pasiruosimo ir teisiniu proceduru.

[ILUSTRACION OMITIR]

Prognozuojama, kad 2011 ar 2012 metais internetu naudosis 2 milijardai pasaulio gyventoju (ET Forecasts 2010). Statistiskai, beveik vienas is desimties asmenu turi spalvu matymo sutrikimu, todel bendras daltoniku interneto vartotoju skaicius gali pasiekti per 200 milijonu. Tokio dydzio zmoniu grupe, turedama savo specifinius poreikius, aiskiai daro itaka visai in-terneto rinkai, todel ivairios priemones, skirtos geresniam informacijos pateikimui internete, tik populiares ir tobules.

Taip pat sukurta programa, skirta padeti daltonikams kokybiskiau matyti interneto svetainiu turini. Sioje programoje galima atlikti daltonizmo testus, pasirinkti spalvu filtrus bei funkcija "spalvu zymejimas". Be to, sios programos sasaja parasyta lietuviu kalba. Sis intelektinis produktas gali buti lengvai prapleciamas pagal interneto svetainiu ir daltoniku poreikius, taip pat jis gali buti pritaikytas pagal konkrecios veiklos srities (mokymo, mokslo, ziniu, pramogu, el. verslo ir t. t.) ypatumus ir reikalavimus.

Sparciai populiarejant sumaniesiems telefonams ir kitoms prieiga prie interneto uztikrinancioms platformoms, siuo metu taikomos asmeniniu kompiuteriu technologijos tures buti adaptuotos ir siems irenginiams. Daltonikams aiskiai suvokiamas spalvu kodas taip pat skverbsis i visus kitus elektronines platformos irenginius, kaip gatvese esantys bankomatai, elektronines viesojo transporto svieslentes ar savitarnos kasos parduotuvese.

Iteikta 2010-02-18; priimta 2010-03-24

Literatura

Akiu klinika "Lirema". 2010 [ziureta 2010 m. birzelio 19 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.akiu-klinika.lt/lt/pages/spalvujutimas>.

Berry, M.; Armstrong, L.; Lamshed, R. 2006. "Meeting accessibility guidelines: lessons from Australia", Engineering Education and Lifelong Learning 16(3/4).

ET Forecasts. 2010 [ziureta 2010 m. birzelio 28 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.etforecasts.com/ pr/pr051009.htm>.

Chemical Heritage Foundation. 2010 [ziureta 2010 m. birzelio 17 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.chemheritage.org/discover/chemistry -in-history/themes/the-path-to-the-periodic-table/ dalton.aspx>.

Cornish Web Services. 2010 [ziureta 2010 m. liepos 26 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.cornishwebservices.co.uk/ website-design/colour-blind.html>.

Devlin, H. 2009. "Scientists discover genetic cure for red-green colour blindness" [ziureta 2010 m. liepos 20 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.timesonline.co.uk/ tol/news/science/medicine/article6837392.ece>.

Fluck, D. 2010. "Color blind Essentials" [ziureta 2010 m. birzelio 21 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.colblindor.com/>.

Gutierrez, C. F.; Windsor, J. C. 2005. "An evaluation of Fortune 500 company pages for disability-access", Electronic Business 3(1).

Hayata, N.; Yasuda, M.; Mukaida, S.; Tokunaka, Y.; Kawakami, M.; Tanikoshi, R. 2008. "The importance and the possibilities of colour universal design", in 13th International Conference on Geometry and Graphics. August 4-8, 2008, Dresden, Germany: Proccedings.

McIntyre, D. 2002. Color blindness causes and effects. Chester: Dalton Publishing.

Moss, T. 2006. "Separate text-only version? No thanks!" [ziureta 2010 m. liepos 4 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.webcredible.co.uk/userfriendly-resources/ web-accessibility/text-only.shtml>.

Onkar, R.; Gaurav, S.; Tushar, P. 2007. "ColorBlindExt 1.0.1." [ziureta 2010 m. birzelio 21 d.]. Adds-on for Firefox, Mozilla. Prieiga per interneta: <https://addons.mozilla.org/en-US/firefox/addon/5001/>.

Ryobi System solution. 2010. Color transformation concept [ziureta 2010 m. liepos 29 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.ryobi-sol.co.jp/visolve/en/ concept.html>.

Ryte Ziuriene (1), Ana Usovaite (2), Ramojus Reimeris (3)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: (1) ryte.ziuriene@vgtu.lt; (2) ana.usovaite@vgtu.lt; (3) ramojus.reimeris@vgtu.lt