Mediated teaching for information presenting and understanding/Medijomis paremtas destymas kaip informacijos pateikimo ir isisavinimo pagalbininkas.

Danaitis, Konstantinas ; Usovaite, Ana

Ivadas

Siuolaikineje visuomeneje kardinaliai pasikeite pedagogo funkcijos mokymo procese, issiplete jo darbo mastai ir galimybes pedagogineje veikloje. Siandien pedagogas gyvena dinamiskai besivystancioje visuomeneje, kur jo darbas yra svarbi viso mokymo proceso sudetine dalis. Kiekvienas destytojas susiduria su nepaprasta uzduotimi--kaip paivairinti uzsiemimus, padaryti juos kuo idomesnius, taip pat efektyvesnius.

Siuolaikineje didaktikoje vaizdingumo supratimas siejamas su skirtingais jutimais (regejimo, klausos ir kt.). Ne vienas is vaizdiniu priemoniu tipu nera pranasesnis uz kita. Pvz., mokantis ar sprendziant kokia nors problema, didziausia reiksme turi naturalus objektai arba atvaizdai, artimi naturaliems, o medziagu ypatybes lengviausia suzinoti pavaizduojant salygini zodziu santyki rodyklemis. Daznai kyla butinybe panaudoti skirtingus vaizdiniu priemoniu tipus nagrinejant ta pati problemini klausima (Segenchuk 2002).

Vaizdines mokomosios medziagos pateikimas

Labai svarbu vaizdines priemones panaudoti nuosekliai ir siekti uzsibrezto tikslo, kad didelis ju kiekis neuzgoztu paskaitos ir netrukdytu klausytojui susikaupti ir apmastyti pagrindiniu klausimu. Antraip toks vaizdiniu priemoniu panaudojimas mokymo procese neatnes naudos ar netgi trukdys isisavinti zinias ir lavinti studentus.

Apgalvotas vaizdiniu priemoniu panaudojimas padeda suinteresuoti studentus ir zymiai sumazinti "ikyrios" paskaitos skaitymo laika. Todel, kiek kurybingumo mes idesime ruosdami paskaita, tiek ivairus ir uzkreciantis bus mokymasis (Danaitis et al. 2010).

Kaip malonu destyti paskaitoje temos medziaga, kai taves klausosi. Sakoma, kad taip elgiasi tik motyvuotas studentas. O jeigu dauguma nemotyvuoti --tai sale knarkia? Taip, ne tik knarkia, bet ir kalbasi tarpusavyje, uzsiima pasaliniais darbais arba palieka auditorija. Tai ne vien motyvacijos problema. Jeigu lektorius ar pranesejas kalbasi pats su savimi, tada gaunamas panasus rezultatas. Tokiu atveju motyvuotoje klausytoju auditorijoje destrukcijos audra bus daug galingesne negu nemotyvuotoje, nes jie "ramiai miega". Vadinasi, problemos priezasties reikia ieskoti lektoriuje.

Jeigu isvardinsime vidines nesiklausymo priezastis:

--mums neidomu;

--mes mastome apie savo svarbesnes problemas;

--mes pavarge;

--mes susijaudine;

--tiesiog tingime klausyti, nes klausymasis sunkus darbas,

tada mes suprasime, kad panaikinus pirmaja priezasti, t. y. sudominus auditorija, kitos nesiklausymo priezastys pasikeis i teigiama puse (BurcleyAllen 1997).

Aisku, jeigu destytojas sudetingus dalykus aiskins prieinamai ir suprantamai, o tuo labiau, informacija bus pateikiama vizualiai, laikantis klasikiniu kanonu, ji puikiai supras ir visi klausysis, nes bus idomu. Egzistuoja daug aspektu, nuo kuriu zinojimo ir profesionalaus auditorijos valdymo priklausys klausytojo ar ziurovo savijauta--ir jis bus nustebes, kad jam tik dabar viskas tapo aisku.

Mokymo procese labai svarbus lektoriaus mokejimas paprastai, prieinamai ir suprantamai perteikti paskaitos ar tiesiog uzsiemimo medziaga. Tai didelis klausimu ratas, nuo kuriu priklauso, ar pateikiama medziaga klausytojai greitai isisavins. Vaizdiniu priemoniu (skaidriu) panaudojimas, pateikiamos medziagos aktualumo pagrindimas (motyvacija), idomus medziagos turinio atskleidimas, bendravimo psichologija, kurybiska atmosfera--tai tik dalis tu aspektu (Danaitis et al. 2010). Kokiais kriterijais juos ismatuoti? Kiekvieno aspekto kriterijai sudaro paskaitos ar pranesimo visumos ivertinima, kurio auksciausiu balu galime laikyti auditorijos aplodismentus.

Vokieciu rasytojas ir filosofas Jochanas Gotfridas Gerderis (1744-1803) yra pasakes: "Kad jumis suprastu, reikia kalbeti akimis". Tai rimtas, moksliskai pagristas teiginys. Kad ji suprastume, reikia paaiskinti musu regos savybe.

Vaizdines medziagos suvokimas ir isisavinimas

Rega--svarbiausia informacijos magistrale (1 pav.). Jos pralaidumas 100 kartu didesnis nei klausos. Mokslui yra zinoma, kad 80 % visu ziniu apie mus supanti pasauli zmogus gauna del regejimo.

Viskas, kas rodoma, turi buti gerai matoma. Nieko nevertos visos priemones, jei ju nematome. Todel medziagos vizualioji pateiktis yra viena svarbiausiu pranesimo daliu (Gilbert et al. 2008).

Tekstas, pagal panaudojimo dazni, uzima pirmaja vieta, o pagal vaizdinguma--paskutine. Pirmoje vietoje pagal vaizdinguma yra grafika, antroje iliustracija. Stai kaip grafiskai galima pateikti posaki: "Geriau viena karta pamatyti, nei 10 kartu isgirsti" (2 pav.).

Paskaita, kurios metu akcentuojamos vaizdines priemones, galime pavadinti paskaita-vizualizacija. Tai yra naujas vaizdingumo principo pritaikymo rezultatas, kurio turinio kaitai daro itaka aktyvios psichologijos ir pedagogikos mokslu mokymo formos ir metodai.

Psichologiniai ir pedagoginiai tyrimai rodo, kad vaizdingumas ne tik stimuliuoja geresni mokomosios medziagos isisavinima ir isiminima, bet ir aktyvina protine veikla, leidzia giliau suprasti mokomuju procesu esme.

Paskaita-vizualizacija moko studentus zodine ir rasytine informacija paversti vizualine forma, o susisteminta destoma medziaga ir isskiriami reiksmingesni jos elementai formuoja profesionalu studentu mastyma.

[GRAPHIC 1 OMITTED]

Sis vizualizacijos procesas yra mastymo turinio koncentracija, iskaitant i vizualu vaizda skirtingus informacijos budus; o isisavinus toki vaizda, jis gali buti isplestas ir tapti pagrindu gilesniam apmastymui ir tolimesniems praktiniams veiksmams.

Bet kuri vaizdines informacijos forma turi probleminiu elementu. Todel paskaita-vizualizacija tinka probleminems situacijoms sudaryti, skirtingai nuo problemines paskaitos, kurios metu pasitelkiami klausimai toms situacijoms spresti (vyksta analize, sinteze, apibendrinimas, informacijos koncentracija arba ispletimas)--veikiama aktyviai mastant. Destytoju uzdavinys--pasitelkti tokias vaizdines formas, kurios ne tik papildytu zodine informacija, bet ir pacios butu informatyvios. Kuo daugiau problematikos vizualineje informacijoje, tuo didesnis studentu mastymo aktyvumas.

Tokios paskaitos skaitymas--tai vaizdiniu priemoniu komentavimas, visiskai atskleidziantis paskaitos tema. Tokiu budu pateikta informacija turi tenkinti studento poreikius--padeti gautas zinias susisteminti, sudaryti problemines situacijas ir rasti galimybiu joms spresti; demonstruoti skirtingus vaizdingumo principus--visa tai, kas svarbu pazintineje ir profesionalioje veikloje. Rekomenduotina pasitelkti skirtingus vizualizacijos budus--naturalius, meninius, simbolinius, is kuriu kiekvienas (arba ju derinys) pasirenkamas priklausomai nuo mokomosios medziagos turinio. Pereinant nuo teksto i vizualia forma, arba nuo vienos vaizdines pateikties i kita, gali buti prarastas tam tikras informacijos kiekis. Bet tai galime laikyti privalumu, nes del sios priezasties galima sukoncentruoti demesi i svarbesnius aspektus ir paskaitos turinio ypatumus, tai padeda geriau ja suprasti ir isisavinti.

Paskaitoje-vizualizacijoje labai svarbi tam tikra nuosekli logika ir pateikiamos mokymo medziagos ritmas. Joje naudotinas techniniu mokymo priemoniu kompleksas, taip pat ir grotesko formos, piesiniai, grafika, spalvos, zodines ir vizualios informacijos derinys. Svarbu panaudojamos medziagos pateikimo kiekis, destytojo meistriskumas ir bendravimo su studentais stilius. Destytoja siuo atveju galima palyginti su aktoriumi scenoje, kuris visais artisto gebejimais palaiko aktyvu ziurovo demesi.

Tokia paskaita naudinga supazindinant studentus su nauju disciplinos skirsniu arba nauja tema.

Beveik visu VGTU specialybiu pirmo ar antro kurso studentams destomas kompiuterines grafikos dalykas. Paskaitos-vizualizacijos panaudojimo praktika destant kompiuterines grafikos disciplina liudija, kad si pamokos forma yra efektyvi sprendziant nemazai didaktiniu uzdaviniu:

--nuolatiniam demesiui islaikyti visos paskaitos metu;

--didelis studentu aktyvumas;

--uztikrina pateikiamos informacijos supratima;

--auditorijos griztamojo rysio nustatymas stebint ir lektoriui komentuojant bei analizuojant, interaktyvi pateikiamos medziagos adekvatumo korekcija;

--igudziu tobulinimas transformuojant pateikiama medziaga is zodines i vizualia, ir atvirksciai;

--refleksiniu igudziu vystymas, kritinis savo ziniu, naujos medziagos kokybes ir isisavinimo lygio ivertinimas;

--studentu aktyvaus terminu zodyno papildymas ir kt.

Taip pat svarbu detaliau issiaiskinti iliustraciniu paveikslu naudojima.

Jau nuo pirmos paskaitos ir pirmo vadovelio iliustravimui buvo pasitelkiami paveikslai. Gerai zinoma, kad iliustraciniai paveikslai labai padeda mokymo procese. Paveikslai suteikia daug metodiniu galimybiu, palengvina isiminima, vysto abstraktu studentu mastyma ir vaizduote.

Mokslininkai pateikia tokia bendra iliustraciniu paveikslu klasifikacija (Girwidz 2002):

--Iliustracijos, parodancios objekto apibudinima, pvz., nuotraukos;

--Aiskinamieji vaizdai, kurie parodo tai, ko negalime pamatyti tikroveje, pvz., atomo modeli, visatos sandara ar DNR molekule;

--Loginiai paveikslai, pvz., schemos, grafikai ar diagramos.

Nuotraukos arba reprodukcijos daugiau ar maziau perteikia tai, kaip atrodo realus pasaulis ir atskiri jo objektai. Tai vadinama pavirsine identifikacija. Nuotraukose pateikiama informacija, neisskiriant konkreciu jos detaliu. Tokie informaciniai paveikslai gali sukelti emocijas--juoka, liudesi ir t. t. Noredamas sudeti reikiamus temos akcentus, labai daznai destytojas papildo tokias iliustracijas kitais objektais ar zymejimais.

Aiskinamuosiuose iliustraciniuose paveiksluose vaizduojama tai, ko mes niekada nepamatysime realybeje. Tokie paveikslai padeda vystyti besimokanciu asmenu vaizduote ir fantazija, bet juose niekada nera tiksliai parodytos visos realybes detales. Pasitelkiant detales, kyla rizika, kad bus iskraipyta ar prarasta tikrosios realybes koncepcija, pvz., mastelis atomo modelyje. Aiskindamas medziaga, destytojas turi butinai i tai atsizvelgti.

Loginiai iliustraciniai paveikslai yra skirti paciam auksciausiam abstraktaus mastymo lygiui. Juose naudojami zenklai, kurie musu samoneje transformuojami i suprantama informacija. Pvz., ziuredamas i elektrine--principine schema su standartiniais zenklais--specialistas lengvai gali apibudinti jos veikima.

Loginiai iliustraciniai paveikslai turi savo ypatumu. Juos gana sunku tiksliai atkartoti ar nukopijuoti be medijos. Pvz., jei turime tikslu grafika, pavaizduota 3 pav., a: destytojas toki grafika lentoje atkartos su mazesniu tikslumu, ir jis gali atrodyti, kaip pavaizduotas 3 pav., b. Studento sasiuvinyje sis grafikas atrodys dar daugiau iskraipytas (3 pav., c). Rezultatas--studentui gali buti sunku is savo konspekto suprasti aiskinamos problemos turini.

Loginiuose iliustraciniuose paveiksluose visi simboliai ir zymejimai turi buti pateikti labai tiksliai ir taisyklingai. Tai ypac svarbu elektroninems ir principinems schemoms, breziniams, zemelapiams ir t. t.

Reikia pazymeti, kad labai retai naudojama viena konkreti iliustraciniu paveikslu rusis. Zymiai vaizdziau ir informatyviau naudoti skirtingu tipu iliustraciniu paveikslu derini.

Per paskaita destytojas gali pateikti iliustracijas skirtingais budais: pakabinti plakata, piesti ant lentos ar pateikti studentams dalijamaja medziaga. Visi isvardinti budai santykinai reikalauja dideliu materialiniu ir zmogiskuju istekliu. Zymiai paprasciau perkelti reikiama iliustracini paveiksla i kompiuterine skaidre.

Siuolaikines laikmenos su paskaitu bylomis yra parkerio dydzio, o plakatas yra didziulis ir nepatogus. Kompiuteriniu iliustraciniu paveikslu kokybe yra labai auksta ir pralenkia kitas vaizdines mokymo priemones. Be to, jas galima keisti pagal poreikius. O kaip tokias paskaitas perduoti studentams elektroniniu budu? Verta pazymeti ir elektronines medziagos patoguma naudoti. Tokia medziaga sparciai plinta nuotolinio ir el. mokymo formomis.

Iliustraciju apstu visose mokymo priemonese: vadoveliuose, pratybu sasiuviniuose ir demonstracineje medziagoje, bet iliustraciniai kompiuteriniai paveikslai turi pranasuma pries visus kitus, nes juos galima animuoti. O tai yra galinga mokymo priemone siuolaikiniame mokymo procese.

Is auksciau pateiktos filosofijos kyla klausimas: "O kaip konkreciai visa tai atlikti?"

Atsakymas aiskus--reikia pradeti veikti, nes tik veikiant galima nuolat tobulintis.

Itikinamai pateikti vizualia informacija, sudominti klausytojus galima sumaniai iliustruojant svarbiausius paskaitos elementus Power Point skaidremis (Segenchuk 2010). Labai efektyviai isimenama informacija, kai sukuriamos grafikos elementu judejimo trajektorijos. Tekstas arba grafikos elementai skaidreje pateikiami dalimis laisvos formos figuromis--ir gali judeti nurodyta trajektorija. Pasitelke animacija, galime efektyviai atkreipti ziurovo demesi i svarbius grafikos elementus, nes judesys patraukia ziurovo demesi (4 pav.). Be to, tai padeda sudeti pranesimo akcentus reikiamoje vietoje. Vienam grafiniam vaizdui galime priskirti kelias trajektorijas, kiekviena is ju galima suaktyvinti pele. Tokiu budu, skaidreje pasirodzius vienam grafikos elementui ir ji aptarus, padedant pelei galima nurodyta trajektorija pereiti i kita grafine dali (5 pav.). Taip skaidreje is sudedamuju daliu galime pateikti visa nagrinejamo klausimo turini. Kitoje skaidreje, esant daug elementu judejimo trajektoriju, galime nurodyti, kad efektai butu suaktyvinami vienas po kito automatiskai ir be peles.

[GRAPHIC 3 OMITTED]

Ypac svarbias skaidres galima iliustruoti grafiniais elementais ir teksto montazais, kada animacinis nagrinejamos medziagos epizodas pateikiamas elementais. Suaktyvinus montaza, i skaidre iterpiamas ir aptariamas vienas elementas, ir tik su pele iterpiamas kitas elementas. Tai svarbu, kai medziaga pateikiama nuosekliais elementais. Kiekviena montazo elementa galima pateikti ivairiais budais, o priklausomai nuo pritaikyto stiliaus, efektai atrodys skirtingai ir pasirodys reikiamu laiku. Visa tai leidzia atlikti Power Point programa.

Norint tinkamai paruosti tokias skaidres, reikia daug laiko. Skaidres, kuriose pateikiamos informacijos kiekis auga, ir jose panaudojami animacijos elementai, kaip rodo praktika, reikalauja nemazai laiko--skaidres paruosimo ir pateikimo laiko santykis--1/100. Paruosti tokia paskaita yra kurybinis procesas. Jis reikalauja daug igudziu ir patirties. Musu manymu, tokiu skaidriu ruosimas gali buti atliktas kolektyvo susitarimu, pvz., vienos ar keliu paskaitu ir skirtingu asmenu pagal tematika. Tai klausytojams leistu zenkliai padidinti pateikiamos informacijos isisavinima paskaitos metu. Aisku, tokias dideles laiko sanaudas paskaitos ruosimui pateisina aukstas darbo rezultatas.

[ILLUSTRATION OMITTED]

Kalbant apie siuolaikine paskaita, svarbu pamineti ir jos organizacine bei technine puses. Vizualizuotos paskaitos reikalauja atitinkamu auditoriju ir mokymo klasiu irengimo. Reikalingi trys pagrindiniai dalykai: projektorius, specializuota lentaekranas ir kompiuteris. Si iranga jau nera prabangos dalykas ir daugelio Lietuvos universitetu auditorijose jau sumontuota. Del sios irangos rinkoje susidare palanki situacija--ji gana sparciai pinga ir nuolat gereja jos techniniai duomenys. Be to, si iranga ilgai tarnauja, yra patvari ir jos eksploatacijos islaidos nera dideles. Kitas teigiamas multimedijos irangos bruozas--ja paprasta ir patogu naudoti bei tam nereikia tureti papildomu igudziu. Todel skirtingu specialybiu destytojai lengvai ir greitai ja isisavina.

[ILLUSTRATION OMITTED]

Isvados

Vizualizuotos paskaitos sukuria tam tikra pagrinda mastymui, vysto vizualinio modeliavimo igudzius, o tai pazangus mastymo budas.

Nuo temos turinio priklauso vaizdines destomos medziagos tipu parinkimas ir budai, kuriais bus siekiama geriausiu rezultatu. Pagrindine problema vaizdiniu priemoniu parinkimas, ju sukurimas ir visos paskaitos rezisura. Didele reiksme cia turi tokie faktoriai, kaip grafinis dizainas, spalva, optimalus zodines ir vizualios informacijos derinys, informacijos pateikimo kiekis, meistriskumas ir lektoriaus bendravimo su auditorija stilius.

Vizualizuotu paskaitu panaudojimas turi buti grindziamas klausytoju psichofiziologinemis galimybemis, ju issilavinimo lygiu ir pasirinkta profesine kryptimi. Tik tada mokymo procesas bus sklandus ir sumazins negatyvias vizualines informacijos pertekliaus pasekmes.

Literatura

Gilbert, J.; Reiner, M.; Nakhleh, M. 2008. "Visualization: Theory and Practice in Science Education", Models and Modeling in Science Education 8(3): 328.

Girwidz, R. 2002. Vizualization and multimedia in science education [ziureta 2010 m. liepos 29 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.uky.edu/~gmswan3/ 544/vortaggirep2002.pdf>.

Masiokas, S. 2010. Mokomosios informacijos vizualizacija [ziureta 2010 m. liepos 29 d.]. Prieiga per interneta: <http://esik.eaf.ktu.lt/pusl/ destytojams/vizualizacija/vizualizacija.htm>.

Segenchuk, S. 2010. The Role of Visualization in Education[ziureta 2010 m. liepos 29 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.edcenter.sdsu.edu/ visualizeeducation/index.html>.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII].

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII].

Konstantinas Danaitis (1), Ana Usovaite (2)

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas: 1konstantinas.danaitis@vgtu.lt; 2anamail11@gmail.com; gsk@vgtu.lt

2 pav. Posakio "Geriau viena karta pamatyti, nei 10
kartu isgirsti" turinio grafinis pateikimas (Masiokas
2010)

Rega--svarbiausia informacijos magistrale

Jos pralaidumas (b/s)
100 kartu didesnis nei
klausos. Apie 80%
zmoniu pasizymi dominuojancia
regimaja atmintimi. Viskas, kas
rodoma, turi buti gerai matoma.
Nieko nevertos visos (!) priemones,
jei ju nematome

Geriau viena karta
pamatyti, nei 10
kartu isgirsti
vaizdo receptoriai      83%

garso                   11%

kiti                     6%

Note: Table made from pie chart.