Vilnius Gediminas Technical University undergraduate studies quality survey (2009)/Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro studiju kokybes tyrimas (2009 m.).

Levickaite, Rasa

Ivadas

1999 metais Bolonijoje susirinke dvidesimt devyniu Europos saliu svietimo ministrai pasirase deklaracija "Europos aukstojo mokslo erdve". Si deklaracija nubreze desimtmecio gaires bendrajai Europos aukstojo mokslo erdvei kurti, konkurencingiems ivairiu mokslo sriciu specialistams ugdyti. Deklaracija apima sias pagrindines aukstojo mokslo sritis: sistemingas lyginimas, kreditu sistema, mokslininku, destytoju, studentu mobilumas, tarptautine patirtis, bendro Europos mokslo ideja, skatinanti Europos mokslo konkurencija su kitais zemynais. Viena svarbiausiu Bolonijos proceso daliu--aukstos studiju kokybes skatinimas, uztikrinimas bei rezultatu aprobavimas.

Studiju kokybe--jautri ir aktuali Lietuvos ir pasaulio aukstuju mokyklu problema. Tiek Lietuvos, tiek Europos Sajungos aukstojo mokslo sistemos vykdomos reformos susilaukia visuomenes kritikos. Lietuvos mokslo sistema yra neigiamai vertinama del trumparegisko poziurio rengiant studiju programas, prastos destymo kokybes, ypac senoviniu destymo metodu ir pasenusio techninio aprupinimo. Mobilumo programos leidzia destytojams ir studentams susipazinti su uzsienio saliu patirtimi, destymo metodais, naujausiomis tendencijomis. Ypac daug kritikos pasenusiems destymo metodams ir sustabarejusiai universitetu strukturai pateikia is studiju mainu grize studentai. Lietuvoje nevengiama kritikos, kad ne viena salies aukstoji mokykla nepatenka nei i Europos, nei i pasaulio geriausiu aukstuju mokyklu simtukus. Netolimu saliu (Lenkija, Cekija, Vengrija) aukstosios mokyklos siandien didziuojasi neblogais reitingais Europos geriausiu universitetu sarase.

Kaip teigia J. Scott, G. Marshall (2005), svietimas yra filosofinis bei sociologinis konceptas, atspindintis ideologijas, mokymo planus, pedagogines technikas bei ziniu vadyba socialines asmenybes reprodukcijos ir kulturos kontekste. Vertinant valstybes skiriama finansavima svietimui, Lietuva uzima viena paskutiniu vietu tarp visu Europos Sajungos saliu. Tokie rodikliai nedziugina ir neskatina mokslo instituciju imtis investiciju reikalaujanciu projektu, bendradarbiauti su verslu, buti motyvuotiems siekti ir skatinti aukstus mokslo pasiekimus ir uztikrinti gerejancia ir siuolaikiska studiju kokybe.

Istoriskai susiklostes destytoju destymo metodas skatinant "kalti" studiju medziaga, diktuoti uzrasus paskaitu metu yra kritiskai vertinamas tiek Europos, tiek JAV aukstosiose mokyklose. Vakarietiskas studiju modelis yra grindziamas mastymo, kritisko poziurio, atvejo analizes suvokimo ugdymu (Studiju kokybes vertinimo centras 2006). Zinoma, Vakaru saliu universitetai neisvengia visuomenes kritikos, taciau manoma, kad tokia mokymosi sistema isugdo kompetentingus, laisvo mastymo, konkurencingus, prie salies ukio kelimo prisidedancius specialistus.

Siame straipsnyje analizuojamas 2009 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete inicijuotas bakalauro studiju kokybes tyrimas. Straipsnio tikslas--identifikuoti problemines studiju kokybes sritis, pateikti tyrimo duomenu analize ir vertinima. Straipsnio turinys nepristato universiteto studiju kokybes visumos, o rodo tendencijas. Visi universiteto padaliniai periodiskai vykdo savo fakultetu studentu apklausas, kurios tiksliau atspindi konkreciu studiju programu, jose destanciu destytoju bei studentu problemas.

Tyrimo pagrindimas

Siekiant Bolonijos proceso iskeltu tikslu kurti Europos aukstojo mokslo erdve, rengti aukstos kvalifikacijos konkurencingus specialistus Europos rinkai, didinti aukstojo mokslo sistemos skaidruma bei lankstuma, 2009 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro isakymu buvo suburta darbo grupe, kuri pateike siulymus, kaip tobulinti studiju rezultatu vertinimo sistema, kurios svarbiausias uzdavinys--skatinti aukstasias mokyklas diegti kokybes kultura, o ne dar labiau formalizuoti studiju rezultatu vertinimo sistema (Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerija 2010). 2006 m. Studiju kokybes vertinimo centras pateike studiju kokybes vertinimo rekomendacijas, kurios remiasi siomis gairemis:

1. Aukstosios mokyklos turi vykdyti studiju kokybes uztikrinimo politika.

2. Uztikrinti, kad studiju programos butu gerai sudarytos, reguliariai stebimos ir periodiskai vertinamos.

3. Uztikrinti, kad studiju procese dalyvautu kompetentingas ir kvalifikuotas personalas.

4. Reguliariai priziureti, ivertinti ir tobulinti studentams teikiamu paslaugu veiksminguma (zmogiskuosius ir techninius isteklius) (Studiju kokybes vertinimo centras 2010).

Remiantis isdestytomis rekomendacijomis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bakalauro studiju kokybes vertinimui buvo sudarytas standartizuotas klausimynas pagal siekiamas issiaiskinti problemines studiju kokybes sritis.

Statistika, rezultatai ir duomenu analize

Atlikto VGTU bakalauro studiju kokybes vertinimo tyrimo metodas--kiekybine apklausa. Pasirinktas apklausos metodas--standartizuotas klausimynas. Toks tyrimo metodas pasirinktas del dideles imties ir siekio isgauti visumini vaizda, zyminti ne konkrecius atvejus, o tendencijas ir problemines sritis. Anot J. Jaccard, J. Jacoby (2010: 18), aplinka, kuria mes patiriame, yra daugiaaspekte, dinamiska, unikali ir dazniausiai giliai paslepta nuo akivaizdzios tikroves. Rezultatu analize atlikta aprasomaja statistika. "Aprasomaja statistika siekiama tiksliausiai apibudinti tiriama populiacija" (Berger 2000: 188) bei ji "padeda patogiai, apibendrintai ir suprantamai aprasyti didelius duomenu kiekius" (Valackiene, Mikene 2008: 169). Tyrimui naudota 1213 klausimynu (anketu). Kaip teigia K. Kardelis (2007: 189), anketa yra aiski, nedviprasmiska, patikima.

Bendra statistika

2008-2009 mokslo metais VGTU magistranturos studijose is viso studijavo 1978 studentai. 1 paveiksle pavaizduotas studentu skaicius pagal fakultetus ir kursa.

Tyrimo metu is viso buvo isdalinta 2076 klausimynai, grazinta 1863, is kuriu 1213 buvo naudojami analizei. Bendras atsakymu lygis sieke 90 proc. Pagal atsakymu ir kokybes lygi, pazangiausi studentai pasirode is AGAI (A. Gustaicio aviacijos institutas) ir ELF (Elektronikos fakultetas) fakultetu. Maziausia susidomejima tyrimu parode VVF (Verslo vadybos fakultetas) ir STF (Statybos fakultetas) studentai (2 pav.).

Apklaustuju pasiskirstymas pagal socialines ir demografines charakteristikas yra pateikiamas 1 lenteleje.

Rezultatai ir analize

Bendri rezultatai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), siekdamas istirti universiteto bakalauro studiju kokybe ir suzinoti studentu nuomone bei lukescius, magistranturos studentams pateike klausimyna, kuriame buvo prasoma atsakyti i 22 pagrindinius klausimus. Trys teiginiai is visu pateiktu atspindejo neigiama VGTU vertinimo puse. Analizuojant duomenis, siu teiginiu vertinimai buvo apversti. Sie 22 klausimai buvo sugrupuoti i 6 pagrindines grupes:

1. komunikacija;

2. bendras pasitenkinimas;

3. egzaminu vertinimas;

4. destytoju vertinimas;

5. studiju organizavimas;

6. studiju nauda.

Palankiausiai buvo vertinama komunikacija (3,75) ir bendras pasitenkinimas (3,60), blogiausiai--studiju nauda (3,25) (3 pav.).

2 lenteleje pateikiami visu teiginiu vidurkiai nuo svarbiausio iki maziausiai svarbaus.

Penki palankiausiai VGTU studentu vertinti teiginiai yra:

--VGTU tinklalapiu naudojuosi dazniau nei karta per menesi;

--bakalauro studiju metu gavau naudingu teoriniu ziniu;

--VGTU informacine sistema yra gera komunikacijos tarp studentu ir universiteto priemone;

--VGTU bakalauro studijose buvo geras egzaminu sesiju tvarkarastis (uzteko laiko pasiruosti egzaminams);

--man patiko bakalauro studijos VGTU.

Maziausia studentu palankuma turintys teiginiai yra sie:

--VGTU bakalauro studijose buvo lankstus paskaitu tvarkarastis;

--VGTU bakalauro studiju mokslo kruvis buvo per didelis;

--baiges (-usi) studijas, palaikau rysius su bakalauro studiju destytojais;

--po VGTU bakalauro studiju jauciuosi turintis (-i) pakankamai praktiniu specialybes ziniu;

--mano bakalauro studiju aplinkoje buvo dovanojamos dovanos destytojams siekiant geresnio ivertinimo per egzaminus.

Teiginiai buvo vertinami penkiu balu skaleje. Analizuojant duomenis sie vertinimai buvo sugrupuoti i tris grupes: teigiamas, neutralus ir neigiamas vertinimas (4 pav.). Sie rezultatai atspindi anksciau mineta tendencija:

Palankiausiai vertinami teiginiai yra:

--komunikacija;

--bendras pasitenkinimas. Neutraliausiai vertinami teiginiai yra:

--destytoju vertinimas.

Maziausiai palankiai vertinami teiginiai yra:

--studiju nauda;

--studiju organizavimas (paskaitu organizavimas);

--egzaminu vertinimas.

Charakterizuojant gausu neutralu vertinima, butu galima daryti prielaidas, kad respondentai yra neutraliai nusiteike arba jie neturi atsakymo i tyreja dominancius klausimus. Aukstas neutralaus vertinimo procentas yra atvirksciai proporcingas studentu isitraukimo i universiteto bendruomenes gyvenima procentui.

Analizuojant duomenis buvo pastebeti tam tikri sarysiai (1) tarp sugrupuotu teiginiu. Ryskiausi sarysiai yra:

--Bendro pasitenkinimo ir studiju naudos (r = 0,4) bei komunikacijos (r = 0,3):

--apskritai, patenkinti studiju aplinka VGTU; vertino universiteto informacijos sklaida bakalauro studijose; informacija juos pasiekdavo greitai; turejo nuomone, kad VGTU informacine sistema yra gera komunikacijos tarp studentu ir universiteto priemone;

--studentai, kuriems patiko bakalauro studijos VGTU, palankiai vertino universiteto informacijos sklaida bakalauro studijose bei informacijos skleidimo greiti.

--Destytoju vertinimo ir studiju naudos (r = 0,4):

--studentai, manantys, kad VGTU destytojai yra puikus savo srities specialistai bei puikus pedagogai, po bakalauro studiju jautesi turintys pakankamai praktiniu specialybes ziniu (arba kompetentingais specialistais); magistro studijas VGTU rinkosi zinodami apie gera studiju kokybe; bakalauro studiju metu gavo naudingu teoriniu ziniu.

--Studiju naudos ir komunikacijos (r = 0,3):

--studentai, palankiai ivertine informacijos sklaida bei greiti, po bakalauro studiju jautesi turintys pakankamai praktiniu specialybes ziniu (arba kompetentingais specialistais); magistro studijas VGTU rinkosi zinodami apie gera studiju kokybe; bakalauro studiju metu gavo naudingu teoriniu ziniu.

Bendra pasitenkinima studiju kokybe is esmes lemia sie veiksniai:

--VGTU bakalauro studiju destytojai yra puikus pedagogai (r = 0,31);

--po VGTU bakalauro studiju pakanka praktiniu specialybes ziniu (r = 0,32);

--VGTU gera studiju kokybe (r = 0,37);

--universiteto informacijos sklaida bakalauro studijose (r = 0,32);

--po bakalauro studiju VGTU jauciasi kompetentingais specialistais (r = 0,35).

Remiantis siais rezultatais, galima daryti isvada, kad VGTU, noredamas pakelti studiju kokybe, turetu daugiau investuoti i pacius pedagogus, studiju metu teikiama praktine medziaga, esamos ir busimos informacijos sklaida naudojant ivairias komunikacines priemones, bei visais kitais budais tobulinti paciu studiju kokybe.

Zvelgiant i neigiamus rodiklius (nors ir egzistuoja labai silpnas sarysis), bendro pasitenkinimo kritima lemia:

--universitete destantys vyresnio amziaus destytojai; didesne dalis studentu mieliau rinktusi studijuoti pas jaunesnio amziaus pedagogus;

--per didelis VGTU bakalauro studiju mokslo kruvis;

--bakalauro studiju metu per atsiskaitymus naudojamos pagalbines priemones, kuriomis draudziama naudotis;

--bakalauro studiju aplinkoje dovanojamos dovanos destytojams siekiant geresnio ivertinimo per egzaminus.

[GRAPHIC 5 OMITTED]

Panaikinus bent jau dali siu neigiamu veiksniu, studentu bendras pasitenkinimas VGTU studiju kokybe turetu salyginai padideti.

Isanalizavus visu teiginiu ir ju grupiu sarysius su socialinemis ir demografinemis charakteristikomis, ryskesniu skirtumu nebuvo pastebeta. Del sios priezasties jie nebuvo detaliau analizuojami.

Socialiniu ir demografiniu charakteristiku sarysiai

Isanalizavus duomenis, pastebimi sie labai stiprus sarysiai ir tendencijos tarp socialiniu ir demografiniu charakteristiku (analizuojamas procentas metu grupeje):

--didesne dauguma studentu iki 23 metu (52 proc.) bakalauro studijas VGTU pradejo 2004 metais, baige--2008 metais (53 proc.);

--24 metu studentai (42 proc.) pradejo studijas 2003 metais, baige--2007 metais (44 proc.);

--virs 25 metu studentai (63 proc.) studijas pradejo 1994-2002 metais, baige -1999-2006 metais (66 proc.).

Egzistuoja gana stiprus sarysis tarp bakalauro studiju VGTU pradzios ir pabaigos. 5 paveiksle pavaizduotas koreliacinis sarysis tarp siu dvieju klausimu.

1. Pastebima tendencija, kad vyresnio amziaus studentai turi didesni darbo staza nei jaunesnio amziaus studentai.

2. Esant sarysiui tarp amziaus ir bakalauro pradzios ir pabaigos metu bei darbo stazo, rysys egzistuoja ir tarp paties darbo stazo bei VGTU studiju pradzios ir baigimo metu.

3. Ryskus rysys pastebimas tarp dabartinio darbo (darbo stazo) ir menesinio darbo atlygio (6 pav.). Studentai, dirbantys pagal baigta studiju programa, uzdirba daugiau, nei dirbantys ne pagal baigta studiju programa (7 pav.). O studentai, turintys maziau nei 1 metu patirti, uzdirba maziau, nei turintys daugiau patirties (8 pav.).

4. 87 proc. nedirbanciu ir 78 proc. neturinciu darbo stazo apklaustu studentu neturi pajamu.

5. Daugiausia nedirbanciu studentu yra baige statybos inzinerija (14 proc.), mechanikos inzinerija (13 proc.) ir vadyba ar verslo administravima (12 proc.).

Pastaba: atlikus pakartotine surinktu duomenu analize, pasitvirtino atsakymai, kad neturintys darbo ir darbo stazo respondentai nurode, jog gauna menesini darbo atlygi. Galima daryti prielaidas, kad respondentai neatidziai pilde klausimyna, klaidingai interpretavo klausima apie darbo atlygi, anksciau yra gave pajamu, taciau siuo metu nedirba, arba gauna pajamu, kurios nera menesinis darbo atlygis.

Analize pagal fakultetus

Tyrimo metu taip pat buvo svarbu issiaiskinti, koks yra studentu pasitenkinimo lygis VGTU studijomis pagal fakulteta, kuriame jie mokosi. Siam tikslui buvo naudojamos ivairios koreliacijos, kurios labai reiksmingu skirtumu neatskleide. Nepaisant to, isanalizavus duomenis buvo pastebeta keletas tendenciju, kurios yra isdestytos tolesneje dalyje.

3 lenteleje yra pateikiami teiginiu grupiu pasitenkinimo vidurkiai pagal fakulteta. Atsizvelgus i siuos vidurkius, pastebima, kad:

--bendras pasitenkinimas yra aukstesnis nei bendras vidurkis TIF, ELF, STF, APF fakultetuose. Siu fakultetu studentai palankiau vertina bendra VGTU studiju kokybe nei studijuojantys kituose fakultetuose,

--studiju organizavimu labiau patenkinti TIF, ELF, FMF, VVF ir AGAI studentai,

--egzaminu vertinimas labiau tenkina studentus, studijuojancius TIF, ELF, STF, FMF, AGAI fakultetuose,

--destytojams labiau palankus TIF, ELF, MEF studentai,

--studiju nauda palankiausiai vertina TIF, ELF, STF, VVF, MEF, ARF fakultetuose studijuojantys studentai,

--komunikacija labiausiai patenkinti studentai is TIF, ELF, STF, VVF fakultetu.

Pagal siuos rezultatus galima daryti isvada, kad studentai, studijuojantys TIF, ELF ir STF fakultetuose, palankiausiai vertina ne tik VGTU studiju kokybe, bet ir bendra tvarka, destytojus, perspektyvas bei galimybes. APF ir ARF fakultetu studentai pasyviausiai nusiteike VGTU studiju kokybes atzvilgiu.

Isanalizavus visu teiginiu vidurkius, galima butu isskirti siuos idomesnius pastebejimus:

--VGTU informacine sistema, kaip gera komunikacijos tarp studentu ir universiteto priemone, palankiausiai ivertino studentai is APF, ELF, MEF, VVF fakultetu.

--Didesne dalis VVF (nei kitu fakultetu) studentu atsizvelge i tai, kad universitetas yra isikures Vilniuje.

--Studentai is AGAI ir ARF, palyginus su kitais teiginiais, palankiai ivertino VGTU destytojus, kaip savo srities specialistus, ir maziau buvo linke sutikti, kad jei turetu galimybe, teiktu pirmenybe studijuoti pas jaunesnio amziaus destytojus. Taciau sio fakulteto studentai buvo maziausiai patenkinti esama universiteto informacijos sklaida bakalauro studijose.

--Didziausia dalis studentu is ARF fakulteto sutiko su teiginiu, kad bakalauro studiju metu yra pasinaudoje pagalbinemis draudziamomis naudotis priemonemis.

--Visu fakultetu magistrantai nebuvo linke sutikti (maziausiai balu surinkes teiginys), kad bakalauro studiju aplinkoje buvo dovanojamos dovanos destytojams siekiant geresnio rezultato per egzaminus.

--VVF ir FMF fakultetu studentai maziausiai linke sutikti su teiginiu, kad ieskodami darbo turejo pranasuma darbo rinkoje del VGTU bakalauro studiju.

--Beveik visu fakultetu studentai (isskyrus ARF studentus, kuriu vertinimai yra auksciausi) linke nesutikti, kad po VGTU bakalauro studiju jautesi turintys pakankamai praktiniu specialybes ziniu.

--Didesne dalis studentu (isskyrus TIF fakulteta) nelabai palaiko rysius su bakalauro studiju destytojais.

Analizuojant tyrimo rezultatus pagal fakultetus, pastebetos ryskesnes tendencijos, susijusios su studentu socialinemis ir demografinemis charakteristikomis.

--Didziausia studentu iki 21 metu dalis mokosi VVF fakultete (39,5 proc.), 23 metu--STF fakultete (55,6 proc.), 24 metu--TIF (27 proc.), virs 25 metu AGAI fakultete (22,2 proc.).

--Pastebima, kad daugiausia nedirbanciu studentu--is VVF fakulteto (27,9 proc.), dirbanciu pagal bakalauro studiju programa --is ARF (73,9 proc.), dirbanciu ne pagal studiju programa--is MEF fakulteto (37,2 proc.). Maziausiai dirbanciu pagal programa yra is MEF (39,3 proc.) ir VVF (40,7 proc.) fakultetu.

--Didziausia dalis neturinciu darbo stazo yra is AGAI (11,1 proc.), MEF (11 proc.) ir STF (12 proc.) fakultetu; kuriu darbo stazas iki 1 metu--MEF (36,6 proc.), STF (43,6 proc.), VVF (44,7 proc.) fakultetu; 1-2 metai--APF (37,9 proc.), FMF (36,4 proc.), TIF (36,2 proc.); 2-3 metai--ELF (24,2 proc.); 3 metu ir daugiau -AGAI (19,4 proc.) fakulteto.

--Didesne dalis moteru studijuoja APF ir VVF fakultetuose, o didziausia dalis vyru--ELF ir AGAI fakultetuose (9 pav.).

--Isanalizavus studentu pasiskirstyma pagal VGTU bakalauro studiju krypti ir fakulteta (detalesne informacija pateikiama 9 paveiksle), buvo pastebeta, kad didesne dalis:

--AGAI fakulteto magistrantu pirmosios pakopos studijose studijavo elektronikos inzinerija, mechanikos inzinerija ir transporto inzinerija,

--APF--aplinkos inzinerija, energetika, matavimu inzinerija ir statybos inzinerija,

--ARF--100 proc. architektura,

--ELF--elektronikos inzinerija, elektros inzinerija, informatikos inzinerija,

--FMF--informatika, informatikos inzinerija,

--MEF--mechanikos inzinerija, pramones inzinerija,

--STF--vadyba ir verslo administravima bei statybos inzinerija,

--TIF--vadyba ir verslo administravima bei transporto inzinerija,

--VVF--vadyba ir verslo administravima.

[GRAPHIC 9 OMITTED]

Apibendrinant apklausos rezultatus, galima teigti, kad:

--Analizuojant duomenis buvo pastebeti tam tikri sarysiai tarp sugrupuotu teiginiu. Ryskiausi sarysiai yra tarp bendro pasitenkinimo ir studiju naudos bei komunikacijos; destytoju vertinimo ir studiju naudos; studiju naudos ir komunikacijos.

--Bendra pasitenkinima studiju kokybe is esmes lemia sie veiksniai: 1) puikus pedagogai; 2) praktiniu specialybes ziniu igijimas; 3) gera studiju kokybe; 4) informacijos sklaida; 5) savijauta, kad yra kompetentingas specialistas.

--Remiantis siais rezultatais, galima daryti isvada, kad VGTU, noredamas pakelti studiju kokybe, turetu daugiau investuoti i pacius pedagogus, studiju metu teikiama praktine medziaga, esamos ir busimos informacijos sklaida naudojant ivairias komunikacines priemones, bei visais kitais budais tobulinti paciu studiju kokybe.

--Analizuojant neigiamus rodiklius (nors ir egzistuoja labai silpnas sarysis), bendro pasitenkinimo kritima lemia: 1) vyresnio amziaus destytojai; 2) noras studijuoti pas jaunesnio amziaus pedagogus; 3) per didelis mokslo kruvis; 4) naudojamos pagalbines priemones, kuriomis draudziama naudotis; 5) dovanojamos dovanos destytojams, siekiant geresnio ivertinimo per egzaminus.

--Eliminavus bent jau dali siu neigiamu veiksniu, studentu bendras pasitenkinimas VGTU studiju kokybe turetu salyginai padideti.

Isvados

1. 1999 metais inicijuotas Bolonijos procesas ir jo deklaracija "Europos aukstojo mokslo erdve" nubreze desimtmecio gaires bendrajai Europos aukstojo mokslo erdvei kurti, konkurencingiems ivairiu mokslo sriciu specialistams ugdyti. Viena svarbiausiu Bolonijos proceso daliu--aukstos studiju kokybes skatinimas, uztikrinimas bei rezultatu aprobavimas.

2. Studiju kokybe--jautri ir aktuali Lietuvos ir pasaulio aukstuju mokyklu problema. Istoriskai susiklostes destytoju destymo metodas skatinant "kalti" studiju medziaga, diktuoti uzrasus paskaitu metu yra kritiskai vertinamas tiek Europos, tiek JAV aukstosiose mokyklose. Vakarietiskas studiju modelis yra grindziamas mastymo, kritisko poziurio, atvejo analizes suvokimo ugdymu.

3. Atlikto VGTU bakalauro studiju kokybes tyrimo metu issiaiskintos sios problemines studiju kokybes sritys:

--universitete destantys vyresnio amziaus destytojai;

--didesne dalis studentu mieliau rinktusi studijuoti pas jaunesnio amziaus pedagogus;

--per didelis VGTU bakalauro studiju mokslo kruvis;

--bakalauro studiju metu per atsiskaitymus naudojamos pagalbines priemones, kuriomis draudziama naudotis;

--bakalauro studiju aplinkoje dovanojamos dovanos destytojams, siekiant geresnio ivertinimo per egzaminus.

4. Analizuojant pozityvius ir palankiai vertinamus rezultatus, galima teigti, kad stipriosios VGTU bakalauro studiju kokybes sritys yra sios:

--VGTU bakalauro studiju destytojai yra puikus pedagogai;

--po VGTU bakalauro studiju pakanka praktiniu specialybes ziniu;

--gera VGTU studiju kokybe;

--universiteto informacijos sklaida bakalauro studijose;

--po bakalauro studiju VGTU tampama kompetentingu specialistu.

5. Isanalizavus ir pristacius universiteto vadovybei si tyrima, nuspresta panasaus pobudzio ir apimties tyrimus vykdyti viena karta per mokslo metus.

Iteikta 2010-02-18; priimta 2010-03-24

Literatura

Berger, A. A. 2000. Media and Communication Research Methods. An Introduction to Qualitative and Quantitative Approaches. California: Sage Publications.

Jaccard, J.; Jacoby, J. 2010. Theory Construction and Model-Building Skills. A Practical Guide for Social Scientists. New York: The Guilford Press.

Kardelis, K. 2007. Moksliniu tyrimu metodologija ir metodai. Siauliai: Liucilijus.

Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerija 2010 [ziureta 2010 m. sausio 21 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.mokslai.lt>.

Scott, J.; Marshall, G. 2005. Oxford Dictionary of Sociology. New York: Oxford University Press. Studiju kokybes vertinimo centras. 2010 [ziureta 2010 m. sausio 21 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.skvc.lt>.

Studiju kokybes vertinimo centras. 2006. Aukstojo mokslo kokybes uztikrinimo nuostatos. Vilnius: Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministerija.

Valackiene, A; Mikene, S. 2008. Sociologinis tyrimas. Metodologija ir atlikimo metodika. Kaunas: Technologija.

Rasa Levickaite

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas rasa.levickaite@vgtu.lt

(1) Analizuojant sarysius buvo remiamasi koreliacijos koeficientais, kurie reiskia: iki 0,3--silpnas rysys, 0,3-0,5--vidutinis rysys, 0,5-1--labai stiprus rysys, esant 0,05 reiksmingumo lygiui.

1 lentele. Socialines ir demografines charakteristikos

                                                             % tarp
1.1. Amzius                               N        %      atsakiusiuju

Iki 22 metu                              289      23,8        23,9
23 metu                                  553      45,6        45,7
24 metu                                  239      19,7        19,8
Virs 25 metu                             129      10,6        10,7
Is viso                                  1210     99,8       100,0
NA                                        3        2
Is viso                                  1213    100,0

1.2. Bakalauro studiju VGTU pradzia                          % tarp
(metai)                                   N        %      atsakiusiuju

1994-2002                                148      12,2        12,3
2003                                     415      34,2        34,5
2004                                     641      52,8        53,2
Is viso                                  1204     99,3       100,0
NA                                        9        7
Is viso                                  1213    100,0

1.3. Bakalauro studiju VGTU pabaiga                          % tarp
(metai)                                   N        %      atsakiusiuju

1994-2002                                104      8,6         8,7
2003                                     393      32,4        32,7
2004                                     705      58,1        58,7
Is viso                                  1202     99,1       100,0
NA                                        11       9
Is viso                                  1213    100,0

                                                             % tarp
1.4. Dabartinis darbas                    N        %      atsakiusiuju

Esu nedirbantis (-i)                     210      17,3        17,3
Dirbu pagal baigta studiju programa      695      57,3        57,4
Dirbu ne pagal baigta studiju
  programa                               306      25,2        25,3
Is viso                                  1211     99,8       100,0
NA                                        2        2
Is viso                                  1213    100,0

1.5. Darbo stazas                                            % tarp
                                          N        %      atsakiusiuju

Neturiu                                  112      9,2         9,3
Iki 1 metu                               397      32,7        32,9
1-2 metai                                405      33,4        33,6
2-3 metai                                161      13,3        13,3
3 ir daugiau metu                        132      10,9        10,9
Is viso                                  1207     99,5       100,0
NA                                        6        5
Is viso                                  1213    100,0

1.6. Menesinis darbo atlygis                                 % tarp
                                          N        %      atsakiusiuju

Nera                                     185      15,3        15,3
Iki 800 Lt                                36      3,0         3,0
800 Lt--2052 Lt (neatskaicius
  mokesciu)                              485      40,0        40,2
Daugiau nei 2052 Lt (neatskaicius
  mokesciu)                              501      41,3        41,5
Is viso                                  1207     99,5       100,0
NA                                        6        5
Is viso                                  1213    100,0

                                                            % tarp
1.7. Lytis                                N        %      atsakiusiuju

Vyras                                    763      62,9        63,2
Moteris                                  445      36,7        36,8
Is viso                                  1208     99,6       100,0
NA                                        5        4
Is viso                                  1213    100,0

                                                            % tarp
1.8. VGTU bakalauro studiju kryptis       N        %      atsakiusiuju

Informatika                               93      7,7         7,7
Matematika                                13      1,1         1,1
Architektura                              47      3,9         3,9
Vadyba ir verslo administravimas          95      7,8         7,8
Aplinkos inzinerija                      143      11,8        11,8
Bioinzinerija                             15      1,2         1,2
Elektronikos inzinerija                  106      8,7         8,7
Elektros inzinerija                       47      3,9         3,9
Energetika                                37      3,1         3,1
Informatikos inzinerija                   54      4,5         4,5
Matavimu inzinerija                       34      2,8         2,8
Mechanikos inzinerija                    123      10,1        10,1
Pramones inzinerija                       95      7,8         7,8
Saugos inzinerija                         7        6           6
Statybos inzinerija                      161      13,3        13,3
Transporto inzinerija                    142      11,7        11,7
Is viso                                  1212     99,9       100,0
NA                                        1        1
Is viso                                  1213    100,0

1.9. Ar keite studiju krypti stodami                         % tarp
i magistrantura?                          N        %      atsakiusiuju

Ne                                       921      75,9        76,6
Taip                                     281      23,2        23,4
Is viso                                  1202     99,1       100,0
NA                                        11       9
Is viso                                  1213    100,0

                                                             % tarp
1.10. Fakultetas                          N        %      atsakiusiuju

AGAI                                      36      3,0         3,0
APF                                      265      21,8        21,8
ARF                                       46      3,8         3,8
ELF                                      147      12,1        12,1
FMF                                      165      13,6        13,6
MEF                                      193      15,9        15,9
STF                                      133      11,0        11,0
TIF                                      142      11,7        11,7
VVF                                       86      7,1         7,1
Is viso                                  1213    100,0       100,0

2 lentele. Teiginiu vertinimo vidurkiai

Teiginiai                         Vidurkis             Grupe

VGTU tinklalapiu naudojuosi         3,99     VI. Komunikacija
dazniau nei karta per menesi

Bakalauro studiju metu gavau        3,78     V. Studiju nauda
naudingu teoriniu ziniu

VGTU informacine sistema yra        3,74     VI. Komunikacija
gera komunikacijos tarp
studentu ir universiteto
priemone

VGTU bakalauro studijose buvo       3,73     II. Studiju organizavimas
geras egzaminu sesiju
tvarkarastis (uzteko laiko
pasiruosti egzaminams)

Man patiko bakalauro studijos       3,72     I. Bendras pasitenkinimas
VGTU

Apskritai, esu patenkintas (-a)     3,63     I. Bendras pasitenkinimas
studiju aplinka VGTU

VGTU destytojai yra puikus savo     3,55     IV. Destytoju vertinimas
srities specialistai

Bakalauro studiju metu              3,53     VI. Komunikacija
universiteto informacija mane
pasiekdavo greitai

Rinkausi bakalauro studijas         3,52     I. Bendras pasitenkinimas
VGTU, nes universitetas
isikures Vilniuje

Buvau patenkintas (-a)              3,28     VI. Komunikacija
universiteto informacijos
sklaida bakalauro studijose

VGTU bakalauro studiju              3,23     IV. Destytoju vertinimas
destytojai yra puikus pedagogai

VGTU bakalauro studiju egzaminu     3,18     III. Egzaminu vertinimas
vertinimas buvo objektyvus

Jei galeciau rinktis, teikciau      3,11     IV. Destytoju vertinimas
pirmenybe studijuoti pas
jaunesnio amziaus destytojus

Magistro studijas VGTU rinkausi     3,07     V. Studiju nauda
zinodamas (-a) apie gera
studiju kokybe

Ieskodamas (-a) darbo, turejau      3,04     I. Bendras pasitenkinimas
zenklu pranasuma darbo rinkoje
del VGTU bakalauro studiju

Po bakalauro studiju VGTU           2,98     V. Studiju nauda
jauciuosi kompetentingu
specialistu

Bakalauro studiju metu per          2,93     III. Egzaminu vertinimas
atsiskaitymus esu pasinaudojes
(-usi) pagalbinemis
draudziamomis naudotis
priemonemis

VGTU bakalauro studijose buvo       2,92     II. Studiju organizavimas
lankstus paskaitu tvarkarastis

VGTU bakalauro studiju mokslo       2,88     II. Studiju organizavimas
kruvis buvo per didelis

Baiges (-usi) studijas,             2,72     IV. Destytoju vertinimas
palaikau rysius su bakalauro
studiju destytojais

Po VGTU bakalauro studiju           2,71     V. Studiju nauda
jauciuosi turintis (-i)
pakankamai praktiniu
specialybes ziniu

Mano bakalauro studiju              1,89     III. Egzaminu vertinimas
aplinkoje buvo dovanojamos
dovanos destytojams siekiant
geresnio ivertinimo per
egzaminus

3 lentele. Teiginiu grupiu vidurkiai pagal fakulteta

                 Bendras           Studiju          Egzaminu
Fakultetas   pasitenkinimas     organizavimas      vertinimas

AGAI              3,47              3,42              3,58
APF               3,62              3,18              3,23
ARF               3,43              3,13              3,26
ELF               3,67              3,38              3,87
FMF               3,58              3,32              3,51
MEF               3,52              3,19              3,32
STF               3,62              3,11              3,52
TIF               3,73              3,42              3,50
VVF               3,52              3,28              3,28

                Destytoju       Studiju nauda     Komunikacija
Fakultetas     vertinimas

AGAI              3,22              3,03              3,64
APF               3,17              3,13              3,73
ARF               3,24              3,37              3,39
ELF               3,35              3,31              3,91
FMF               3,16              3,20              3,68
MEF               3,45              3,30              3,68
STF               3,21              3,33              3,76
TIF               3,43              3,36              3,88
VVF               3,20              3,28              3,90

1 pav. Studentu skaicius

        I kursas   II kursas   Is viso

AGAI       23         11          34
APF       198        145         343
ARF        62         43         105
ELF        98         62         160
FMF       181        128         309
MEF       131         94         225
STF       228        152         380
TIF        88         75         163
VVF       191         68         259

Note: Table made from bar graph.

2 pav. Atsakymu ir kokybes lygis pagal fakultetus

             Atsakomumo           Kokybes lygis
        (grazintos anketos)    (naudojamos tyrimui)

ELF            100%                   88%
TIF             83%                   82%
FMF             97%                   49%
ARF             85%                   41%
APF             75%                   74%
VVF             98%                   32%
AGAI           100%                  100%
MEF             86%                   83%
STF             92%                   34%

Note: Table made from bar graph.

3 pav. Sugrupuotu teiginiu vertinimo vidurkiai

Komunikacija             3,75
Bendras pasitenkinimas   3,60
Egzaminu vertinimas      3,44
Destytoju vertinimas     3,28
Studiju organizavimas    3,26
Studiju nauda            3,25

Note: Table made from bar graph.

4 pav. Sugrupuotu teiginiu vertinimas (proc.)

                          Neigiamas    Neutralus   Teigiamas
                         vertinimas   vertinimas   vertinimas

Bendras pasitenkinimas      3.4          38.3         58.4
Studiju organizavimas       9.5          55.9         34.6
Egzaminu organizavimas      8.3          44.4         47.3
Destytoju vertinimas        4.1          65.0         30.8
Studiju nauda              10.9          55.0         34.1
Komunikacija                3.0          28.1         68.9

Note: Table made from bar graph.

6 pav. Menesinis darbo atlygis pagal dabartini darba (proc.)

                            Nera    Iki 800 Lt    800 Lt--2052 Lt
                                                  (neatskaicius
                                                   mokesciu)

Nedirbu                      87%      3.4%           9.1%
Dirbu pagal baigta
  studiju programa          0.1%      2.2%            45%
Dirbu ne pagal baigta
  studiju programa          1.3%      4.6%          49.7%

                                      Daugiau nei
                              2052 Lt (neatskaicius mokesciu)

Nedirbu                                 0.1%
Dirbu pagal baigta
  studiju programa                     52.4%
Dirbu ne pagal baigta
  studiju programa                     44.4%

Note: Table made from bar graph.

7 pav. Menesinis darbo atlygis pagal darbo staza (proc.)

                      Nera     Iki 800 Lt      800 Lt--2052 Lt
                                            (neatskaicius mokesciu)

Neturiu               78.4%      4.5%              13.5%
Iki 1 metu            16.2%      4.6%              59.2%
1-2 metai              5.7%      2.0%              40.3%
2-3 metai              3.7%      1.9%              17.4%
3 ir daugiau metu      2.3%      1.5%              32.8%

Neturiu                3.6%
Iki 1 metu            20.0%
1-2 metai             52.0%
2-3 metai             77.0%
3 ir daugiau metu     63.4%

Note: Table made from bar graph.

8 pav. Studentu pasiskirstymas pagal lyti ir fakulteta (proc.)

            Vyrai   Moterys

AGAI         8.3%     17%
APF           46%     54%
ARF           51%     49%
ELF           90%     10%
EMF           67%     33%
MEF           72%     28%
STF           56%     44%
TIF           76%     24%
VVF           30%     70%

Note: Table made from bar graph.