International scientific networking as an element of political globalization/Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas kaip sudedamoji politines globalizacijos dalis.

Mang, Herbert A.

Moksliniu tyrimu tinklas

Siandien dauguma mokslo disciplinu yra susietos i tinklus. Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas tapo svarbiausia politines globalizacijos sudedamaja dalimi. Kompiuterines technologijos tokiuose tinkluose turi daug reiksmes. Sios pazangios technologijos labai naudingos ne tik gamtos ir technikos, bet ir humanitariniams bei socialiniams mokslams.

[FIGURE 1 OMITTED]

XX a. pabaigoje Jungtiniu Amerikos Valstiju ekonomistas ir futurologas Jeremy Rifkin knygos "Biotechnologiju amzius" ivade rase: "Yra dvi priezastys, del kuriu ateinanti amziu galime vadinti biotechnologiju amziumi. Kaip tik dabar genetine revoliucija ir kompiuterines technologijos sujungia moksliniu tyrimu, technines ir komercines grupes ir tampa nauja galinga realybe, kuri artimiausius desimtmecius darys didele itaka musu gyvenimui ir kolektyviniam vieningumui. Be to, kai kurie pries 20 metu ispranasauti ispudingi moksliniu tyrimu rezultatai tik dabar bus placiai taikomi ekonomikoje" (Rifkin 1998). Cia akcentuojami keli pagrindiniai siuolaikinio mokslinio pasaulio faktai. Ivairios disciplinos jau yra susietos i tinklus ir nera atskirtos. Tai gamtos ir technikos mokslai. Toki tinkla sudaro moksliniai tyrimai ir ekonomika. Svarbiausiu moksliniu tyrimu rezultatai yra taikomu moksliniu tyrimu pamatas, kuris skatina ekonomikai naudingu inovaciju idiegima.

Siuolaikines technologijos kai kuriose pasaulio salyse yra prieinamos gyventoju didziumai, duoda pelna ekonomikos sakoms sukurdamos produktus, kurie pries keleta metu nebuvo prieinami. Pagalvokime apie nesiojamuosius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, globalias pozicionavimo sistemas (GPS). Visa tai butu neimanoma be svarbiausiu fizikos moksliniu tyrimu ir siuolaikiniu matematikos metodu.

Mokslo kurimas ir platinimas

Kaip kuriamas ir skleidziamas mokslas? "Kuriantis mokslui stebina tai, kad dalykai yra tokie, kokie jie yra". Su sia Aristotelio citata noreciau grizti prie mokslo pamatu kurimo istaku.

Mokslas yra kuriamas remiantis patirtimi ir kartu susiejant gautus duomenis. Sio ankstyvojo ziniu kaupimo principas remiasi stebejimu tinklo kurimu. Kaip pavyzdi panagrinekime saules uztemima. Jei menulis uzdengia saule, buna tamsu. Tai yra klasikines isvados "jei-tada" pavyzdys. Po kurio laiko yra sukuriamas ziniu tinklas, atsiranda didesnis supratimas ir ziniu tinklas pleciasi. Siandien saules uztemimas yra laikomas ypatingu menulio pries saule judejimo atveju, kuris Rovers visureigiu buvo stebimas ir is Marso. Priezastis yra zmogaus troskimas suzinoti daugiau apie ji supancia aplinka, musu planeta, saules sistema ir visata. Senoves kulturose galime rasti daugybe astronomijos, matematikos ir medicinos ziniu pavyzdziu.

Senoveje zinias tolimose kulturos vietose platino isskirtines asmenybes. Pavyzdziui, Herodotas (2 pav.) i savo gimtaja sali atveze ziniu, gautu is Egipto mokslininku, architektu, statybos inzinieriu, statybininku ir t. t. Cia zinios buvo siejamos su senoves Graikija. Is ten jos pateko i ivairias "mokyklas", daugiausia--fiziku arba gamtininku.

Si ziniu kurimo ir mokymo forma, kai gaunamos naujos zinios, yra siejamoji visos zmonijos istorijos grandis. Ten, kur perduoti ziniu buvo negalima, si grandis nutrukdavo. Norint perduoti zinias reikejo kurti nauja grandine. Daug ziniu buvo prarasta gaisro metu, kuris sunaikino Aleksandrijos biblioteka. Taip pat daug senoves ziniu buvo prarasta del issivysciusiu civilizaciju sunaikinimo. Kaip pavyzdi galima butu pamineti ispanu uzkariautas Vidurio ir Pietu Amerikos kulturas.

[FIGURE 2 OMITTED]

Zinios buvo ne tik perkeliamos, pleciamos ir stiprinamos tiesiogiai is kartos i karta, bet taip pat verciant senus dokumentus i kitas kalbas. Arabu deka Europos mokslui tapo prieinami Hipokrato ir Galeno rastai. Isradus spauda, zinios is siu gausiu saltiniu buvo platinamos toliau. Del to padaugejo grandziu ziniu tinklo grandineje. Pleciant si tinkla, daug amziu galioje Agrikolos ir Vitruvijaus rastuose aprasyti laimejimai tapo keleto nauju moksliniu disciplinu pamatu.

Sie antikos laiku lobiai papilde turimas universitetu zinias. Universitetai panaudojo savo ziniu perdavimo tinklus, apimancius beveik visa Europa, kad perduotu sias zinias ir taip prisidetu prie tolesnio ziniu tobulinimo.

Mokslininku keliones, kuriu metu prasidejo atradimai dabartinio amziaus pradzioje, kartu su didziosiomis moksliniu tyrimu ekspedicijomis XVII, XVIII ir XIX amziais prisidejo prie ziniu pletimo apie zemynus, gamta, kitu saliu zmones, kulturas. Be to, sios isvykos paskatino tolesnius mokslinius tyrimus. Cia reiketu pamineti Aleksandra fon Humbolta (3 pav.).

[FIGURE 3 OMITTED]

Sios nepatogios ir daug laiko reikalaujancios keliones kartu su gausiu susirasinejimu tarp "mokslines bendruomenes" lyderiu, buvo mokslinio bendradarbiavimo proceso dalis. Galima pamineti kita pavydi, kai susirasinedamas Johanas Volfgangas Gete palaike rysi su iskiliausiais tu laiku mokslininkais. Taip jis galejo prisideti prie ivairiu mokslo disciplinu.

Dar vienas pavyzdys butu 1872-1874 m. vykusi poliarine ekspedicija, kuria reme Austrijos mokslu akademija, kuriai vadovavo Karlas Weyprechtas ir Julius fon Payeris. Sios ekspedicijos tikslas buvo istirti vadinamaja Siaures-Rytu pereja, kuri prasideda nuo Barenco juros ir baigiasi siaurineje Ramiojo vandenyno dalyje. Sios ekspedicijos dalyviai atrado Franzo Jozefo zeme (4 pav.).

[FIGURE 4 OMITTED]

Siandien tarptautines mokslininku komandos, susietos tinklais visame pasaulyje, keiciasi informacija apie nauju moksliniu tyrimu rezultatus. Internetas, kaip pasaulinis ziniu tinklas, neabejotinai turi daug reiksmes platinant zinias. Neatsitiktinai sis "visuotinis ziniatinklis" buvo sukurtas pagrindineje Europos moksliniu tyrimu laboratorijoje CERN, Zenevoje (5 pav.).

[FIGURE 5 OMITTED]

Mokslininku bendruomenes, keldamos klausimus, pacios formuluoja savo problemas ir ivardija disciplinas. Be to, visada yra akstinu ir budu, kylanciu is visiskai skirtingu disciplinu, kurie is esmes keicia mokslinius tyrimus ir kuria naujas ju taikymo sritis. Kaip pavyzdi noreciau pamineti lazeri, kuris naudojamas daugelyje sriciu, pavyzdziui, medicinoje ir inzinerijoje. Kitas pavyzdys butu baigtiniu elementu metodas (BEM). Be sios galingos skaiciavimo priemones negalima butu isspresti daugybes sunkiu technologiniu problemu. Be to, be BEM nebutu imanoma sukurti drasiu inzineriniu konstrukciju.

Universitetai ir mokslu akademijos

Svarbi universitetu ir mokslu akademiju reiksme. Nuo viduramziu Europos universitetai laikomai universitates magistrorum et scholarium, turintys teise i savivalda ir galimybe isteigti ir vykdyti studiju programa, moksliniu tyrimu projektus. Universitetai turi teise suteikti visuotinai priimtus akademinius laipsnius. XIX a. pradzioje vyravo Humbolto moksliniu tyrimu ir destymo vieningumo modelis. Remiantis siuo modeliu, buvo tikimasi, kad destytojai atliks ir mokslinius tyrimus, kad islaikytu auksta akademinio mokymo lygi ir studentu akademine kvalifikacija.

Is pradziu mokslu akademijos buvo laikomos moksliniu tyreju mokslo bendruomenemis ir institucijomis, propaguojanciomis mokslinius tyrimus. Tradiciniu akademiju centre buvo reguliarus nariu, aukstos kompetencijos mokslininku, susirinkimai. Siandien mokslu akademijos yra arba privacios (nepriklausomos) akademijos, arba valstybes remiamos institucijos. Nuo universitetu jos skiriasi tuo, kad tai nera mokymo institucijos, todel ju neslegia destymo nasta. XVII ir XVIII a. isteigtos puikios akademijos--Karaliskoji draugija ir Academie Francaise, kurioms budingas naujas, mokslo ziniomis paremtas mastymas. Ten buvo keiciamasi nuomonemis. Akademijos turejo savo knygas ir galejo spausdinti straipsnius. Jos platino moksliniu tyrimu priemones, vertino gautus rezultatus ir islaike ivairias mokslo disciplinas vienoje vietoje. Akademiju prezidentai Niutonas ir Lavuazje neabejotinai buvo tu laiku autoritetai. Is dabartiniu puikiu moksliniu tyrimu organizaciju reiketu isskirti MaxPlanckSociety ir Centre National de la Recherche Scientifique (6 pav.).

[FIGURE 6 OMITTED]

Mokslines institucijos gali veiksmingai dirbti tik turedamos sasaju su tarptautiniais tinklais. Tai yra svarbus anksciau vykusios diskusijos del Europos Teisingumo Teismo sprendimo, skirto sureguliuoti Europos Sajungos pilieciu, neturinciu Austrijos pilietybes, priemimo i Austrijos universitetus, aspektas. Taciau reikia nepamirsti, kad visuotinis bendradarbiavimas, siais laikais butinas moksliniu tyrimu pazangai, vyksta ne tik tarp saliu institutu, bet ir tarp asmeninius rysius uzmezgusiu asmenu.

Paminetina Vienos universiteto, ikurto 1365 m., padetis. To meto nationes sudare Reino regionas, Austrjia, Vengrija ir Saksonija. Is pradziu nebuvo galimybiu studijuoti kitur. Vienos univesitetas, Prahos Karolio universitetas ir Krokuvos universitetas buvo vieninteliai universitetai siauriniame Alpiu regione. Veliau tapo iprasta gauti akademini issilavinima daugiau negu viename univesitete. Atsizvelgiant i 2000 m. buvusio Komisijos nario Busquin pristatyta ilgai klestincia "Europos moksliniu tyrimu" vizija, atrodo, kad praeityje vykusi diskusija del ne austru kilmes ES pilieciu, ketinanciu studijuoti medicina ar kita papildoma mokslo disciplina, patekimo i Austrijos universitetus, yra perdeta. Nepaisant esmines problemos aktualumo, svarbiau yra plesti ir atnaujinti programas, kurios padidintu Austrijos studentu juduma ir galimybes.

Austrijos mokslu akademijos moksliniu tyrimu institucijose taptautiniu moksliniu tyreju komandu bendradarbiavimas gamtos mokslu srityje yra didesnis nei humanitariniu ir socia liniu mokslu srityje. Vienos akademijos molekuliniu biotechnologiju institute (AMBI) dirba apie 120 tyreju is 30 saliu. Panasi padetis yra ir Gregoro Mendelio molekulines augalu biologijos institute, kuriame dirba apie 50 tyreju; Austrijos mokslu akademijos kosmines erdves moksliniu tyrimu institute Grace dirba 70 mokslininku is 10 saliu. Tarptautinis idarbinimas tapo iprastas dalykas (7 pav.).

[FIGURE 7 OMITTED]

Europos moksliniu tyrimu erdve

Atliekant tarpdisciplinius, daugiadisciplinius ir transdisciplinius mokslinius tyrimus, su mokslo disciplinomis susijes dialogas ir bendradarbiavimas yra pagrindines siuolaikinio mokslo sudedamosios dalys. Ivairiose institucijose dirbancios tyreju grupes telkiasi i tinklus nacionaliniu lygiu ir i Europos moksliniu tyrimu erdve pasauliniu lygiu. Tai vadinama moksline globalizacija. Gali buti vietiniu padariniu, nes talentingi zmones gali susirasti geresniu darbu ir isvykti.

Tyreju judumas prasideda jaunesniuju mokslininku lygiu ir tampa vis svarbesnis. Tai labai susije su parama jaunajai mokslininku kartai. Galima pamineti Austrijos mokslu akademijos stipendiju programas, nes ji yra viena is triju dideliu instituciju Austrijoje, skirianciu stipendijas. Siuo metu akademijoje vykdomos sesios remimo programos, apimancios visas moksliniu tyrimu sritis. Viena is ju yra skirta moteriskos lyties tyrejoms. Stipendijomis remiami projektai gali buti vykdomi arba Austrijoje, arba uz jos ribu. Pagrindine programoms reikalingu lesu dalis yra skiriama is Austrijos mokslo ir moksliniu tyrimu federalines ministerijos.

Moksliniu tyrimu veiklos kokybe vertinama pagal tarptautinius standartus. I perziuros sistema itraukiamos patariamosios komisijos ir tarptautiniai recenzentai.

Europos moksliniu tyrimu erdves ideja apima nacionaliniu ir regioniniu zonu diegima. Siekiama toliau plesti ir papildyti nacionaliniu moksliniu tyrimu iniciatyvas Europos lygiu. Tai derinama su pagrindinemis Europos Sajungoje vykdomos moksliniu tyrimu politikos salygomis. Pagal Europos Sajungos 7-aja pagrindu programa Europos moksliniu tyrimu reiksme, siekiant Barselonos ir Lisabonos procesuose nustatytu tikslu, tampa vis svarbesne. Taigi siu strategiju tikslas, nukreiptas i pletra ir uzimtumo didinima, yra pagrindine sudedamoji dalis skatinant inovacijas. Europos moksliniu tyrimu erdve apima ir kitas tiesiogiai susijusias Bendrijos politikos sritis. Tai svarbi politines globalizacijos dalis.

Austrijos mokslu akademijos moksliniu tyrimu instituciju dalyvavimas ES programose yra tikrai sekmingas. Siu instituciju vykdomus 37 moksliniu tyrimu projektus remia 6-oji moksliniu tyrimu ir technologiju pagrindu programa. Sekmingiems projektams buvo skirta apie 10 mln. euru. Is viso Austrijos mokslu akademijos moksliniu tyrimu skyriai yra pateike Europos Komisijai siulymu del daugiau nei 150 projektu. Palyginti su 5-aja pagrindu programa, Austrijos mokslu akademijos moksliniu tyrimu skyriu dalyvavimas 6-ojoje pagrindu programoje rodo, kad daugeja lesu akademijai is ES. Ypac gerai galima ivertinti dalyvavima "Marie Curie judumo programoje", kur leidziama papildomai skirti asmeniniu istekliu. Ateityje bus sulaukta papildomos paramos ir skatinimo. Taigi Mokslu akademijai itin svarbu dalyvauti ES rengiamuose projektu konkursuose.

2003 m. birzelio 4 d. ES Komisijos pranesime pirma karta buvo kalbama apie busima moksliniu tyrimu veikla, kuria rems Europos Sajunga. Siame pranesime buvo aptarta daugybe veiksmu. Jie is esmes turetu pakeisti Europos Sajungos moksliniu tyrimu esme.

7-oji moksliniu tyrimu pagrindu programa

2004 m. liepos menesi ES Komisijos pranesime "Mokslas ir technologijos--kelias i Europos ateiti--Europos Sajungos moksliniu tyrimu remimo politikos gaires" yra aiskiai pateiktos ES Komisijos programu temos, Lisabonos proceso igyvendinimo strategiju ir Europos moksliniu tyrimu erdves koncepcijos. Dabartiniu Europos moksliniu tyrimu pletros pagrindas yra 7-oji moksliniu tyrimu pagrindu programa. Si programa yra svarbi vykdant Lisabonos strategija. Pagal sia programa bus teikiama parama tokiems konkretiems pagrindiniams Europos moksliniu tyrimu ir naujoviu aspektams, kaip moksliniu tyrimu infrastrukturos, moksliniai tyrimai mazu ir vidutiniu imoniu (MVI) naudai, regioniniams moksliniams tyrimams, mokslo visuomeneje klausimams ir ne maziau svarbiai bendradarbiavimo veiklai.

Buvo nustatyti sesi pagrindiniai tikslai: 1) ikurti Europos meistriskumo centrus pleciant laboratoriju bendradarbiavima, 2) ikurti Europos technologiju platformas, 3) pletoti pagrindinius mokslinius tyrimus remiantis moksliniu tyrimu konkurencija Europoje, 4) didinti parama mokslininkams pagal Marie Curie paramos programa, 5) toliau plesti Europos moksliniu tyrimu infrastruktura, 6) derinti valstybiu nariu moksliniu tyrimu programas. Taip pat buvo pamineti du papildomai dalykai--t. y. kosmines erdves moksliniai tyrimai ir saugumas.

Be abejo, is siu sesiu pagrindiniu tikslu bendri moksliniai tyrimai--vienas is pagrindiniu Europos moksliniu tyrimu erdves klausimu--mazina moksliniu tyrimu skirstyma nacionaliniu ir regioniniu lygiais Europoje. Bendri moksliniai tyrimai yra viena is pagrindiniu iniciatyvu, numatytu 7-ojoje pagrindu programoje. Jie suteikia galimybe naudotis ziniomis ir igudziais, kuriais butu neimanoma naudotis turint tik nacionalines priemones, ypac mazesnems valstybems narems. Be to, jie sieja pramone, mazas ir vidutines imones ir akademini sektoriu.

Pagrindiniai tikslai yra:

* susieti pajegas siekiant gauti bendrus atsakymus i bendras problemas;

* ispletoti bendra poziuri i etika, standartus ir pan.;

* atkreipti demesi i konkrecias geografines problemas;

* "vienu balsu" kalbeti su treciosiomis salimis;

* keistis patirtimi.

Kai susiduriame su moksliniais tyrimais Europoje, susiduriame ir su tokiais Europos Komisijos naudojamais zodziais kaip subsidiarumas, tvarumas ir daugiadiscipliniskumas. Bet ar sios koncepcijos yra reiksminiai zodziai globalizuotoje mokslineje bendruomeneje, ar tik populiarus zodziai, kuriuos vartoja politikos kurejai, kad sukurtu patrauklius zenklus virtualioje mokslineje rinkoje? Vieno atsakymo nera, tai priklauso nuo projektu kokybes.

Pavyzdinis Suomijos vaidmuo

Sekmingo igyvendinimo pavyzdziai ikvepia. Suomija yra viena is pagrindiniu moksliniu tyrimu ir inovaciju atstovu pasaulyje. Kitos ES valstybes nares galetu pasimokyti is suomiu. Si negausiai apgyvendinta salis Pasauliniame ekonomikos forume buvo pripazinta viena konkurencingiausiu ekonomiku pasaulyje trejus metus is eiles (2003-2005 m.). Sekme gali buti tiesiogiai siejama su Suomijos vykdoma moksliniu tyrimu skatinimo politika ir inovaciju taikymu. ES inovaciju svieslenteje Suomija kartu su Svedija ir Sveicarija pirmauja, palyginti su Jungtinemis Amerikos Valstijomis ir Japonija. Kodel Suomijai taip sekasi? XX a. 10-ojo desimtmecio pradzioje didelio ekonominio nuosmukio metu Suomija sumazino visas visuomenines lesas, isskyrus tas, kurios buvo skirtos svietimui, moksliniams tyrimams ir pletrai. Skirdama lesu moksliniams tyrimams, Suomija sugebejo pritraukti privaciu investiciju ir, BVP poziuriu, gauti atitinkama procenta lesu, skirtu moksliniams tyrimams. Helsinkio teritorijoje ir besivystanciuose Suomijos regionuose buvo ikurti universitetu, moksliniu tyrimu ir verslininku bendradarbiavimo centrai (8 pav.).

[FIGURE 8 OMITTED]

Pereidama nuo tikslu nustatymo prie inovacijoms palankios aplinkos, Suomijos vyriausybe daugiau nei penkiolika metu skatino vidaus rinkos pletra, teike parama tyrinetoju judumui, skatino pramones ir aukstojo mokslo bendradarbiavima. Todel buvo sukurta moksliniu tyrimu ir pletros sistema, kuri skatino naujoves ir stiprino ziniomis grista ekonomika ir igudzius.

Ko galima butu pasimokyti is Skandinavijos saliu, o ypac is suomiu sukurto modelio? Europos konkurencingumui ypac svarbus zmoniu istekliai atliekant mokslinius tyrimus. Pletojant zmoniu isteklius, turi buti igyvendinti tokie svarbiausi tikslai:

1. Didinti Europos, kaip moksliniu tyrimu vietos, patraukluma.

2. Panaikinti judumo kliutis, stengtis sukurti judumui palankios sistemos salygas ES lygiu ir valstybese narese.

3. Didinti moksliniu tyrimu kvota versle.

4. Gerinti tyreju darbo salygas ir karjeros perspektyvas.

5. Skatinti jaunuosius tyrejus, ypac di dinti gamtos mokslu ir technikos mokslu disciplinu zmoniu potenciala.

6. Itraukti i moksliniu tyrimu sriti kuo daugiau moteru.

7. Skatinti tyreju svietima ir mokyma, ypac gerinti moksliniu tyrimu valdymo ir finansavimo sriciu kompetencija.

Tarptautinis bendradarbiavimas moksle ir mokslu akademijose

Per praejusius desimtmecius visa Austrija, o ypac Austrijos mokslu akademija, bande susieti i visuma priemones, skirtas bendradarbiavimui su treciosiomis salimis skatinti.

7-ojoje pagrindu programoje skiriama vis daugiau demesio konkrecioms priemonems treciuju saliu poreikiams ir mokslo bendruomenes reikalavimams derinti pletojant tarptautini bendradarbiavima. Europos Sajungos tarptautinio bendradarbiavimo moksliniuose tyrimuose programa INCO skatina INCO tikslines salis dalyvauti bendrai vykdant mokslinius tyrimus. Pletojant tarptautini bendradarbiavima, labai svarbu, kad Vakaru Balkanu salys, kaip ateities salys kandidates, priartetu prie 7-osios Europos Sajungos pagrindu programos. Cia deretu ivertinti mokslu akademijos svarba.

Praejusiais desimtmeciais Europos geopolitineje situacijoje ivyke didziuliai pokyciai nustate naujas salygas mokslui, moksliniams tyrimams ir technologijoms. Europos akademijoms, o ypac Austrijos akademijai, tenka strategine patariamoji funkcija vykdant nacionaline moksliniu tyrimu politika. Jos skatina visuomenes palankuma mokslui. Pasaulinio bendradarbiavimo deka Europos akademijos atliks svarbu vaidmeni, iveikdamos globalizacijos issukius ir skatindamos akademinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo pazanga.

Kai gelezine uzdanga nukrito, XX a. 9-ojo desimt mecio pabaigoje ir 10-ojo desimtmecio pradzioje atsirado ir buvo placiai propaguojamas Rytu ir Vakaru bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus. Daug mokslininku Vakaruose nesuprato, kad po keleriu metu si padetis taps jiems naudinga.

Austrijos mokslu akademijos tikslas yra skatinti tarptautinius rysius ir bendradarbiavima. Siuo metu akademija 38 salyse yra sudariusi sutartis su 42 institucijomis (uzsienio akademijomis ir panasiomis institucijomis) del mokslinio bendradarbiavimo, kuris susijes su keitimusi mokslininkais, ir yra daugybes asociaciju nare.

[FIGURE 9 OMITTED]

Austrijos mokslu akademija nuo XX a. 8-ojo desimtmecio pradzios yra sudariusi dvisaliu sutarciu su daugeliu Centrines ir Rytu Europos saliu akademiju ir su Vakaru Balkanu salimis. Be to, nuo 10-ojo desimtmecio pradzios ji yra pasirasiusi bendradarbiavimo sutarciu su beveik visomis salimis, peremusiomis buvusios Tarybu Sajungos teises. Budama autonomiska, Austrijos mokslu akademija uztikrina suderinta ir nenutrukstama mokslo bei humanitariniu mokslu pletra ir neabejotinai prisideda prie geresnio tautu tarpusavio supratimo.

Isvados

Globalizacija ir dideli pokyciai Europos geopolitiniame zemelapyje, ypac ivyke per pastaruosius desimtmecius, sudare naujas salygas mokslui, moksliniams tyrimams ir technologijoms. Moksliniu pasikeitimu programos atveria galimybe nugaleti esamus issukius ir skatinti bendra pletra ir akademinio sektoriaus tarptautinio konkurencingumo pazanga. Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas tapo svarbiausia sudedamoji politines globalizacijos dalis.

Iteikta 2008-11-11; priimta 2008-11-17

Literatura

Rifkin, J. 1998. The Biotech Century. Harnessing the Gene and Remaking the World. New Jorkas: Jeremy P. Tarcher/Putnam.

(1) Straipsnio versija spausdinta "VANU on the Road to European Integrations", Ed. Academy of Sciences and Arts of Vojvodina (VANU), Novi Sad, 2007 VANU leidimu. Straipsnis remiasi paskaita Novi Sade, 2006 m. rugsejis.

(2) Revised version of an article in "VANU on the Road to European Integrations", Ed. Academy of Sciences and Arts of Vojvodina (VANU), Novi Sad, 2007 by permission of VANU. This article was based on a lecture in Novi Sad, in September 2006.

Herbert A. Mang

Vienos technologijos universiteto Medziagu ir konstrukciju mechanikos institutas, Karlsplatz 13, A-1040 Viena, Austrija

El. pastas herbert.mang@tuwien.ac.at