Lexicography problems and theoretical interpretation of mini-dictionaries/Leksikografines minimaliuju zodynu problemos ir ju teorine interpretacija.

Butkiene, Jurate

Ivadas

Vis didejantys ekonominiai, kulturiniai ir dalykiniai rysiai tarp ivairiu krastu yra vienas budingiausiu musu laikotarpio bruozu. Tai lemia pramones pletra, mokslo laimejimai bei pasaulines rinkos ir ukio integracija.

Kiekviena siuolaikine kalba turi daugiau kaip puse milijono zodziu. Ismokti tiek zodziu neimanoma, to nebereikia net labai issilavinusiam zmogui. Vadinasi, uzsienio kalbos mokymo problema reiketu, matyt, traktuoti funkcionalaus aspekto poziuriu. Jis numato, kad kalbos reikia mokyti ne apskritai. Kalba lingvistai ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1977: 17-24) apibrezia kaip tam tikra kalbos dalyku visuma ir ju koreliacija tekstuose.

Kalbai, kaip ir bet kuriai sistemai, yra budingas kalbinis perteklius, kuris pasireiskia visuose kalbos lygmenyse. Ismokus tam tikra kalbos dali, sudaromas pagrindas toliau sekmingai mokyti (-is) kalbos. Tyrimai parode, kad, norint suprasti teksta uzsienio kalba ir gauti is jo 80 % informacijos, reikia moketi 4-4,5 tukst. leksikos vienetu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1978).

Baiges vidurine mokykla, zmogus moka 1,2 tukst. zodziu. Leksikos minimumas, reikalingas mokantis nekalbineje aukstojoje mokykloje, sudaro 2,5 tukst. zodziu. Siekdami uzpildyti spraga, atsirandancia tarp realiu studento ziniu ir ziniu, kurios reikalingos ir leidzia skaityti bei suprasti moksline literatura, taip pat noredami toliau tobulinti mokymo procesa, metodininkai kreipia demesi i potencialu zodyna ir optimalaus zodyno atrankos galimybes.

Tiriamojo darbo analize

Mokomosios medziagos atrankos problema nera nauja. Ji visa laika buvo uzsienio kalbos specialistu demesio centre. Buvo sudaryti R. Elridzo, E. Torndaiko, L. Lodzio daznumo zodynai. Sprendziant optimalia kalbos dalyku atrankos problema, ypac svarbus C. Ogdeno ir R. Ricardso tyrimai (Ogden, Richards 1923: 6-250).

Rengdami aiskinamuosius zodynus, mokslininkai pastebejo, kad kai kurie daiktus ar savokas pavadinantys zodziai pasikartoja ivairiu daznumu. Lingvistai nutare, kad reiketu sudaryti zodyna, kurio zodziai butu turiningi bei ekspresyvus ir dazniau uz kitus pasikartotu tekstuose. Taip iskilo minimalaus daznumo zodyno ideja. Pagrindinis reikalavimas daznumo zodynams--kuo daugiau informacijos zodyje ir kuo didesnis daznumas konkretaus zanro tekstuose.

1937 m. F. Danielsas sudare japonu-anglu daznumo zodyna. Bazinis anglu zodyno minimumas suvaidino dideli vaidmeni ir tuo laiku buvo universali priemone ivairiu tautybiu zmonems greitai pramokti anglu kalbos. Jis dave postumi kitiems lingvistiniams tyrimams, kuriu rezultatai buvo naudingi mokant kalbos. Lingvistas O. Jaspersenas teige, kad bendravimui tinkamiausia ta kalba, kuria galima isreiksti kuo daugiau savoku paprastomis kalbos priemonemis (Jespersen 1931: 6-14).

Anglu kalbos bazinio zodyno sudarymo tyrimai skatino analogiskus kitu kalbu tyrinejimus. Prancuzas V. Chenomas pastebejo skirtuma tarp leksikos, vartojamos mokomuosiuose tekstuose bei pratimuose, ir leksikos, kuri pateikiama zodynuose. Jis nustate zodyno zodziu vartojimo daznuma tekstuose. Is bendrines prancuzu kalbos zodyno V. Chenonas atrinko apie 5 tukst. zodziu, kurie, jo manymu, dazniausiai vartojami. Pasitelkes ivairius tekstus, jis nustate absoliutuji daznuma (Henion 1924).

Taip pat reiketu prisiminti dar praeitame simtmetyje F. Keldingo sudaryta daznumo zodyna (Kalding 1926). Remdamiesi siuo daznumo zodynu, F. Keldingas ir B. Morganas sudare vokieciu bendrines kalbos daznumo zodyna (Morgan 1928). Taip pat buvo rengiami kitu kalbu zodynai: ispanu, italu ir kt. Vienas is populiariausiu daznumo zodynu yra Dzordzo van der Beke darbas--tai patobulintas V. Chenono zodyno variantas. Pradinis V. Chenono zodynas papildytas iki 8 tukst. zodziu. Darbas buvo atliktas pasitelkus 1 mln. 100 tukst. zodziu ir ju junginiu is 88 ivairiu saltiniu. Autorius tyrinejo zodziu paplitima ivairiuose tekstuose. 1953 m. Maiklas Vestas (West 1953), uzbaigdamas savo ilgameti darba, sudare semantini (t. y. reiksmini) zodyna--2 tukst. zodziu. Isanalizuotos leksikos apimtis--5 mln. zodziu. Nemazai sioje srityje pasidarbavo ir rusu kalbininkai, susibure i darbo grupe "Kalbos statistika". Sios grupes specialistai daznumo zodyno pagrindu laiko stilistines tikimybes bei informacines kalbos dalyku bei teksto zodziu charakteristikas. Sie prieskario bei pokario laikotarpiu atlikti darbai dazniausiai buvo susije su sudarymu baziniu zodynu, skirtu buitinei, publicistinei ir profesinei kalbai.

Sparti mokslo ir technikos pletra pastaruoju laiku dar labiau paskatino kalbininkus ir metodininkus kurti specialybes kalbu (arba mikrokalbu) bazinius zodynus. Rusijoje, Vokietijoje, JAV jau yra sukurti fizikos, elektronikos, kitu specialybiu anglu, vokieciu, prancuzu ir t. t. minimalus baziniai zodynai. Isstudijavus tokiu daznumo zodynu sudarymo teorinius aspektus, galima pradeti daznumo zodynu sudarymo procedura.

Zinome, kad bet koks zodynas sudaromas remiantis tekstais. Sie tekstai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Svarbus stilistinis, dalykinis bei tematinis tekstu vientisumas, t. y. jie turi priklausyti tam paciam funkciniam stiliui ir turiniu turi buti susieti su tos ar kitos mokslo sakos terminais. Kadangi toks minimalus zodynas skirtas visu pirma tekstams skaityti, jis privalo kiekybiskai ir kokybiskai buti tinkamas tiems tekstams suprasti. R. Frumkinos, M. Aleksejevo, V. Andriusunkos, F. Hofmano, G. Gugeneimo, M. Misea tyrinejimai parode, kad minimalaus terminologinio zodyno 4 tukst. zodziu mokejimas gali garantuoti pakankamai gera teksto supratima svetimaja kalba (Tepexoba 1986).

Nustatant daznumo zodyno minimumo atrankos principus, svarbus 3 veiksniai:

* studijuojamosios kalbos salies ypatumai, uzsienio kalbos vartojimo sfera;

* metodiniai mokymo tikslai, vartojama toje salyje metodika, kalbos mokejimo lygis pries pradedant studijuoti kalba;

* lingvistinis--zodzio bei jo junginiu vieta studijuojamosios kalbos sistemoje ir jo ekvivalentas gimtojoje kalboje.

Kalbant apie zodzio lingvistika, pirmiausia reikia atsizvelgti i gramatinius zodziu darybos bei leksinius ypatumus. Zodziu darybos aspektas turi ypac svarbia reiksme sudarant zodyna. Kuo produktyvesne zodzio saknis, tuo didesnis yra zodziu lizdas, kuri jis gali sudaryti. Taip pat svarbia reiksme turi zodzio darybos modelis, pagal kuri sudarytas terminas. Jei modelis yra produktyvus, jis lemia zodzio itraukima i minimaluji zodyna.

Leksine-semantine zodzio charakteristika pirmiausia siejasi su atrankos vienetu. Zodyno atrankos vieneto problema nera nauja, bet dar neisspresta. H. Palmeris (Palmer 1962) atrankos vienetu laike ergona, kuri jis suprato ne vien kaip atskira zodi, bet ir kaip jo junginius, kurie sudaro visuma, taip pat zodzio dalis, turincias reiksme. Bandyta laikyti zodyno atrankos kriterijumi vadinamaji metodikos vieneta. Tureta galvoje zodis arba frazeologinis junginys, kuriam ismokti ir iprasminti reikia tam tikru pastangu. Buvo pasiulyta zodyno minimumo atrankos vienetu laikyti zodi-savoka (Paxmahob 1970), kas, atrodo, yra racionaliausia.

Atsizvelgiant i tai, kad svarbiausi zodziai technikos ir mokslo kalboje yra terminai, remiantis paciu terminu strukturos bei semantikos pozymiais, atrankos vienetu pasirinktinas zodis-savoka.

Vadovaujamasi tuo, kad terminas yra kalbos zenklas, pavadinantis savoka ir kuriam priskiriamas aprasymas. "Lingvistines statistikos" mokyklos filologai siulo tokius atrankos principus ir atrankos metodika, kuri taikyta sudarant tokius minimalius zodynus buvusiame VISI, veliau VTU, o dabar--VGTU. Panagrinekime siuos atrankos aspektus issamiau.

Zodzio daznumas ir paplitimas. Kalbedami apie daznumo zodyna, pirmiausia siejame ji su daznumu tekstuose. G. Gugeneimas ir R. Misea ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1987) nurodo, kad kai kurie zodziai yra paplite viename tekste, taciau retai sutinkami kito zanro tekstuose. Tuo tarpu kalboje yra zodziu, kurie tolygiai pasiskirste ivairaus zanro tekstuose. Todel salia zodzio daznumo, ju nuomone, reikia atsizvelgti i zodzio paplitima, nors jis ir daznai pasitaiko bendrineje kalboje, ivairaus zanro tekstuose. G. Gugeneimas taip pat tvirtina, kad ne visi daznai vartojami ir placiai paplite zodziai yra vienodai vertingi minimaliajam zodynui. Taip pat butina atsizvelgti ir i zodzio gramatines kategorijas. Pvz.: daiktavardziai maziau paplite uz veiksmazodzius ir tarnybinius zodzius. Siuo atveju reikia atsizvelgti, kaip tvirtina R. Misea, i esamumo kriteriju (disponibilite). Taip, pvz., zodis tembre (taimbr)--pasto zenklas nera daznas ir labai paplites zodis, bet kalbant apie korespondencija beveik visuomet galima ji aptikti.

Atrankos kriterijais turetu buti sie principai: 1) teminis; 2) daznumo; 3) paplitimo; 4) zodzio reikalingumo konkrecioje srityje. Pastaruosius tris kriterijus butu galima sujungti ir ju vietoje vartoti termina--vartojamumas.

Norint gauti patikimus duomenis apie zodzio daznuma, teigia lingvistines statistikos atstovai, reikia tinkamai kokybiniu ir kiekybiniu poziuriu parengti tyrinetinus tekstus, kuriais remiantis sudaromas zodynas. Butina zinoti, kiek reikia parengti tos pacios specialybes tekstu is ivairiu saltiniu ir kokia turi buti vieno teksto istraukos apimtis. Lingvistines statistikos grupes mokslininkai nustatant teksto apimti siulo orientuotis i 1-0,5 spaudos lanko vienam tekstui, t. y. 20 tukst. arba 10 tukst. spaudos zenklu.

Sudarant konkreciu specialybiu minimalius daznumo zodynus, anksciau buvo imta desimt tekstu po 0,5 sp. l., t. y. is viso 5 spaudos lankai. Darbo praktika parode, kad to yra per maza. L. Terechovos (Tepexoba 1986) tekstu apimties, sudarant fizikos, chemijos, matematikos, silumines technikos, elektromechanikos, radiotechnikos, kvantines mechanikos zodynus, minimumas buvo 70 tekstu po 0,5 sp. l., t. y. is viso 35 spaudos lankai.

Lingvistikos tyrimai patvirtino, kad kalboje egzistuojantys kiekybiniai veiksniai yra objektyviai egzistuojantis jos bruozas. Kuriant nauja teksta, realizuojama ne tik kalbos sistema, bet ir norma bei priimtas vartojimo variantas. Jeigu tekstas turi tikimybine-statistine (kiekybine) struktura, si struktura privalo tureti ir kiekybinius (statistinius) apribojimus. Kalbos statistika rodo, kad kalbos dalykai turi tam tikra tikimybe pasireiksti konkreciuose tekstuose, tam tikroje mikrokalboje. "Kalbos statistikos" grupes darbuose, kurie buvo atlikti pagal bendra minimaliuju zodynu sudarymo metodika, randamas statistinis konkrecios specialybes kalbos aprasymas, kur yra duomenu apie rasytines kalbos zodziu pasiskirstyma ivairiu mikrokalbu tekstuose. Zinoma, kad dazniausi kalboje yra tarnybiniai zodziai. Antraja grupe sudaro zodziai arba zodziu junginiai, pavadinantys savokas, kurios sudaro teksto turinio esme. Jie vadinami pagrindiniais dominuojanciais zodziais. Ju tikimybe pasireiksti tekstuose ir paplitimas ivairiose specialybese yra nevienodas, tuo tarpu kiekybiniai tarnybiniu zodziu parametrai kai kuriu daznu bendrines kalbos zodziu bet kokiame tekste islieka nekintantys.

Metodininkai naudoja kiekybinius teksto parametrus, noredami nustatyti leksikos pasiskirstyma pagal gramatines klases, kuo remiantis butu galima sudaryti ivairius leksinius minimumo variantus mokymo tikslams. Kalbininku tyrimo metodu taikymas lingvistikoje atliekamas pasitelkiant modeliavimo principa. Daznumo zodynas yra apytikris kalbos zodyno modelis. Modelis padeda patikimai patikrinti gautus darbo rezultatus, sudarant zodyna. "Lingvistines statistikos" mokyklos atstovai teigia, kad, nustatant leksikos minimumo apimti, duomenys apie daznumo zodyno patikimuma ir efektyvuma yra butini. Pvz.: anglu kalbos ekonomikos ir statistikos daznumo zodynai, turintys 5390 tokiu zodziu, kurie buvo dazniausi 400 tekstuose, paimtuose is ivairiu saltiniu, patvirtina tai, kad sie 5390 zodziu vienodai daznai pasikartoja bet kuriame is siu tekstu.

Zinoma, daznumo zodynu su 5 tukst., 25 tukst. ir 500 zodziu atranka skiriasi. Sudarant siuos zodynus, svarbu atsizvelgti i zodzio darybos modelio produktyvuma, semantini zodzio israiskos giluma, zodzio gebejima atlikti ivairia paskirti. Todel svarbu ir naudinga sudaryti zodyna, kurio zodziai turi minetuju bruozu. "Lingvistines statistikos" kalbininku tyrimai parode, kad nuomones del zodyno minimumo atrankos tekstu apimties skiriasi. Vieni tyrejai siulo 200 tukst. zodziu bendra teksto apimti, kur minimali vieno teksto istraukos apimtis turetu sudaryti 1 tukst. zodziu. Kiti kalbininkai siulo bendra 160 tukst. zodziu, kai maziausia vieno teksto apimtis--400 zodziu. Tretieji siulo bendra 35 tukst. zodziu tekstu apimti. Atsizvelgdami i turtinga "lingvistines statistikos" patirti, taip pat i aukstuju mokyklu destytoju idirbi sioje srityje, sudarydami minimalius zodynus, parinkome bendra teksto apimti--35 tukst. zodziu. Remdamiesi darbo patirtimi sioje srityje, siulome imti bendros 35 tukst. zodziu apimties teksta is 17 konkrecios specialybes saltiniu. Sudarant tos ar kitos specialybes daznumo zodyna, reiketu atlikti tos specialybes ziniu strukturine analize. Tai padetu atlikti tos specialybes zodynu, kurie atitiktu svarbiausius konkrecios specialybes aspektus, atranka. Issiaiskine bazines konkrecios specialybes savokas, galime pagal poreiki atspindeti zodyne svarbiausius specialybes dalykus. Zinoma, butinas bendradarbiavimas su tos specialybes specialistais.

Atliekant praktine zodyno atranka, vadovautasi stratifikuoto mechaninio atrankos metodo desningumais. Jo esme yra ta, kad, naudojant si metoda, bendrasis tekstas sudaromas is nustatyto skaiciaus (siuo atveju--17) konkrecios specialybes (siuo atveju--statybos) tekstu, kurie buvo parinkti is originaliosios literaturos saltiniu, laikantis vienodu atstumu tarp paimtu analizei tekstu is monografijos ar kito veikalo. Tuomet sie tekstai, sudarantys analizuojamaja visuma, tiksliai atspindi statistine teksto leksikos puse.

Paskutinis etapas butu terminu ir terminologiniu zodziu junginiu uzrasymas ant korteliu ir ju valdumo, t. y. tinkamumo praktiniam darbui, analize, atsizvelgiant i anksciau nurodytus atrankos kriterijus. Taigi atliekant mokomojo zodyno minimumo, pagristo daznais zodziais, atranka, yra butina:

* atsizvelgti i funkcionalu uzsienio kalbos stiliu nekalbineje aukstojoje mokykloje;

* nustatyti atrankos kriterijus;

* atrinkti kalbos dalykus (t. y. tekstus) zodyno minimumui, atsizvelgiant i stilistini vienoduma, ju semantine verte;

* nustatyti bendraja tekstu apimti zodziais, taip pat konkretaus teksto apimti;

* parengti daznumu zodyno minimumo atrankos metodika;

* atlikti atranka mechaniskai arba pasitelkiant elektronine duomenu apdorojimo masina.

Kokia leksika turetu sudaryti zodyna minimuma? Lingvistas A. Spak ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1964) mano, kad salia terminologinio minimumo turi buti bendruju mokslu ir buitines tematikos zodziu, nes tokia zodziu sudetis geriau padeda verciant teksta. Tokiu atveju minimalusis daznumo zodynas atlieka dvi funkcijas: kaip mokomosios priemones ir kaip zinyno. Laikantis sio poziurio, tai patvirtina ir praktika, galima parengti minimalius zodynus, kurie geriausiai tinka mokyti kalbos technikos mokykloje. Cia nera svarbu, kad sis zodynas apimtu visa terminologine leksika. Svarbu, kad patikimai atspindetu konkrecios specialybes terminologijos realijas. Mokykliniuose zodynuose yra zodziu is bendruju mokslu, buitines ir publicistines literaturos. Aukstuju mokyklu minimalus zodynai yra pagristi mokyklinio zodyno leksika ir papildomi aukstuju mokyklu vadoveliu bei specialybes literaturos zodyno zodziais. Tarp zodynu sudarytoju ligi siol vyksta diskusija del to, kokius konkreciai zodzius itraukti i minimaluji zodyna. Lingvistas B. Perebeinos ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1957) siauros specialybes terminu itraukima i toki zodyna laiko nebutinu dalyku. Sis poziuris yra mazai pagristas. Kitas gincytinas klausimas--derivatai. Z. Cvetkova ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1957) teigia, kad zodynas turetu buti sudarytas taip, kad, ji ismokes ir pasitelkes zodziu darybos zinias, studentas skaitydamas suprastu nemazai zodziu, neieinanciu i zodyno minimuma.

Pereikime prie trumpo daznumo zodyno minimumo atrankos proceduros, kuri buvo taikyta, laikantis "lingvistines statistikos" mokyklos rekomendaciju. Kaip mineta, 4-4,5 tukst. vienetu daznumo zodyna sudaro bet kurios kalbos 80-90 % teksto. Pradedant zodyno minimumo sudarymo darba, tikslinga pasitelkti skaiciavimo technika ir atlikti atranka. Taciau uzsienio mokslininku darbo patirtis parode, kad sudaryti 4 tukst. zodziu zodyna is 3,5 tukst. zodziu teksto neekonomiska, nes darbo programos sudarymas yra brangus dalykas. Skaiciavimo technika tikslinga pasitelkti tiriant teksto istrauka ne su 35 tukst. zodziu, o 1 mln. ir daugiau. Todel buvo pasirinktas tipologines stratifikacijos mechaninis metodas, modeliuojant kai kurias skaiciavimo technikos operacijas. Darbo grupe "Kalbos statistika" nurodo siuos darbo etapus atrenkant minimalius zodynus, kuriu buvo laikomasi atliekant zodynu atranka (statybos, automobiliu transporto, ekonomikos, elektronikos ir kt.):

* zodziu informacijos klasifikavimas pagal abecele;

* zodziu saraso sudarymas pagal abecele, nurodant ju daznuma.

Sudarant siuos minimaliuosius zodynus, buvo pasitelkti 18 konkrecios specialybes literaturos saltiniu. Tai buvo 17 tekstu po 2 tukst. zodziu ir vienas 1 tukst. zodziu apimties.

Is pradziu visi zodziai buvo surasyti ant korteliu. Toliau kiekvienam is 18 tekstu sudarytas abecelinis zodziu sarasas ir nustatomas zodzio daznumas. Lyginant 18 tekstu zodzio daznuma sarasuose, buvo atrinkti ir i minimaluji zodyna itraukti dazniausiai vartojami zodziai.

Isvados

1. 4-4,5 tukst. dazniausiai kalboje vartojamu zodziu sudaro daugiau nei 80 % teksto bet kurioje kalboje. Todel kyla klausimas, kaip rasti tuos dazniausiai vartojamus zodzius ir juos atrinkti.

2. Dazniausiai kalboje vartojamu zodziu atranka ir is ju sudarytu minimaliuju zodynu sudarymas yra aktualus dalykas destytojams praktikams.

3. Kalbai mokytis skirtas valandu skaicius yra labai ribotas ir dar linkes mazeti, todel aukstajai nekalbinei mokyklai toks daznumo zodynas yra ypac aktualus.

4. Zodyno minimumo atranka, kaip parode "Lingvistines statistikos" mokyklos kalbininku darbo patirtis, yra kruopstus ir sudetingas darbas.

5. Sudarant siuos zodynus, vadovautasi "Lingvistines statistikos" mokyklos rekomendacijomis ir uzsienio leksikografu darbais.

Iteikta 2009-01-20; priimta 2009-02-15

Literatura

Henon, W. 1924. A French word Book based on a Count of 400000 Running Words. Medison.

Jespersen, O. 1931. Progresess in Language. London. Kalding, F. 1926. Haufigkeitsworterbuch der Deutschen Sprache. Berlin.

Morgan, B. 1928. A Germany Freguency Word Book based of Kalding's Haufigkeitsworterbuch der deutschen Sprache. New York.

Ogden, Ch.; Richards, R. 1923. The Meaning of Words. London.

Palmer, H. 1962. The Scientific Study and Teaching of Languages. London.

West, M. 1953. Readers Dictionary. Longmans.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

Jurate Butkiene

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva

El. pastas ukk@hi.vgtu.lt