Conservation of architectural heritage during the soviet period: between science and creation/Sovietiniu metu paveldotvarkos darbai: tarp mokslo ir kurybos.

Drulyte-Butkeviciene, Jolita

Ivadas

XX a. antrojoje puseje, sovietiniais metais Lietuvos miestuose tarsi feniksai vienas po kito atgime gotikos, renesanso, baroko stiliu pastatai. Iki tol po storiausiais fiziniais antsluoksniais gludeje keliu simtu metu senumo zenklai buvo surasti ir pagal siuos autentiskus likucius atkurtos istisos architekturines kompozicijos. Taciau zinant, kiek karu, gaisru ar tiesiog naturaliu gyvenimo veiksniu nulemtu perstatymu isgyveno simtameciai pastatai, naturaliai kyla klausimas, ar tai, ka siandiena matome ir vertiname kaip senuju stiliu reprezentantus, is tikruju atlieka praeities architekturos ziniu neseju funkcijas? Ieskant atsakymo, buvo isanalizuota keliasdesimt objektu, kuriems buvo atlikti paveldotvarkos darbai, ir tiriant atsiskleide opi problema: rekonstruoti ir restauruoti chrestomatiniai architekturos pavyzdziai ne visada atkartoja buvusi originalu pavidala. Sioje vietoje kyla esminis klausimas, kokiais budais buvo atkurtos muriniu pastatu architekturines kompozicijos ir kaip buvo "uzlopomos" autentisku ziniu spragos. Ieskant atsakymu i iskeltas problemas issirutuliojo straipsnio tikslas isnagrineti sovietiniais metais (1950- 1990) (2) naudotus architektu ros paveldo objektu trukstamu daliu atkurimo budus ir juos ivertinti remiantis tarptautinemis paveldotvar-kos nuostatomis.

Per sesis desimtmecius paveldotvarkos aktualijos nagrinetos gana fragmentiskai. Retkarciais visuomenei budavo pateikiama atkurtu objektu apzvalga, siek tiek daugiau kritikos sulaukdavo atliktu fiziniu darbu ir medziagu kokybe, taciau beveik visai nesigilinta i pa-veldotvarkos darbu mokslini pagristuma, rekonstruotu bei restauruotu architekturos kompoziciju autentiskuma. Originalios substancijos issaugojimo problemos taip pat likdavo nuosalyje. Svarbiausias ir bene vienintelis sovietiniu metu mokslo veikalas, skirtas architekturos paveldotvarkai, tai Jono Glemzos 1974 m. Maskvoje apginta disertacija "Lietuvos TSR murines architekturos restauravimo darbu metodines kryptys" (Glemza 1974) ir ja remiantis parasytas mokslinis straipsnis "Paminklotvarkos darbu metodikos klausimu" (Glemza 1975: 3-11). Taciau ir siuose moksliniuose darbuose ne daug rasime atsakymu i rupimus klausimus. Ta pati galima pasakyti ir apie 2002 m. isleista J. Glemzos knyga (Glemza 2002).

Svarbiausia sio tyrimo medziaga tapo Lietuvoje sovietiniais metais vykusiu rekonstravimo ir restauravimo darbu dokumentine archyvine informacija, sutelkta Vilniaus apskrities ir Kulturos paveldo centro archyvuose. Is viso buvo perziureta 380 vienetu su to laikotarpio paveldotvarkos darbais susijusiu bylu. Tenka konstatuoti fakta, kad informacijos kiekio poziuriu padetis nera gera. Tik nedidele dalis atliktu rekonstrukcijos ir restauracijos darbu aprasyta mokslinese ataskaitose. Taciau ir jose daugiausia demesio daznai budavo skiriama ne nuosekliam architekturos tyrimu ir paveldotvarkos procesu charakterizavimui, bet chronologiniam vykusiu darbu aprasymui, daznai visiskai nenurodant, kuo remiantis buvo atkurtos architekturos detales ar istisos kompozicijos. Kai kuriu objektu, net architekturiniu tyrimu duomenys liko visai neapibendrinti ir neisleisti atskiromis bylomis, apie tokiu pastatu atkurima nera jokios viesai prieinamos informacijos. Sie faktai rodo, kad tuometinese architekturos paveldo apsauga ir tvarkyma vykdziusiose istaigose nebuvo visiskai suvokta atliktu darbu dokumentavimo svarba ir del to ateities kartos prarado galimybe suzinoti apie objektu atkurimo pagristuma, juo labiau kad daznai paveldotvarkos darbu metu autentiska substancija buvo ardoma ir jos vieta uzimdavo naujadarai. Norint rasti atsakymus i rupimus klausimus, teko pasitelkti salygiskai rekonstrukciniu pavadinta metoda: analizuoti architekturos tyrimu bylas, gautus rezultatus gretinti su rekonstravimo, restauravimo projektais, ieskoti ikonografines medziagos ir visa informacija palyginti su naturos duomenimis. Taip atlikta analize padejo isskirti ir remiantis tarptautinemis paveldotvarkos teorijomis ivertinti architekturos pavel-dotvarkoje naudotus trukstamu daliu atkurimo budus.

Vertinimo kriteriju kurimas buvo grindziamas moksliniais veikalais ir tarptautinemis paveldotvar-kos nuostatomis. Visu pirma, vadovaujantis tyrinetoju Jukkos Jokilehto (Jokilehto 1999), Bernardo M. Feildeno ir J. Jokilehto (Feilden, Jokilehto 1998), Johno Earlo (Earl 2006), Salvadoro Munoz Vinas (Vinas 2005) ir kitu mokslininku darbais, buvo isanalizuota Europos teorines ir praktines minties raida ir isstudijuoti svarbiausi Tarptautines paminklu ir istoriniu vietu tarybos (ICOMOS) (3) paveldotvarkos darbus reglamentuojantys dokumentai (4). Taip buvo isskirta ir tolesniam tyrimui pasitelkta viena is esminiu paveldotvarkos nuostatu (pradejusiu formuotis XIX a. pab.)--mokslinis atliekamu darbu pagristumas, uztikrintas pakankamu autentiskos informacijos kiekiu ir implikuojantis salyga, kad bet koks isikisimas privalo buti grindziamas patikimais architekturiniu, istoriniu tyrimu duomenimis ir jokia improvizacija yra negalima (5). Vadovaujantis siuo principu, pagrindinis demesys, vertinant sovietiniais metais atliktus paveldotvarkos darbus, skiriamas rekonstruotos ar restauruotos architekturines kompozicijos ar atskiru architekturiniu detaliu atkurimo moksliniam pagristumui, nustatant, kiek ta kompozicija ar detale artima pasirinkto atkurti laikotarpio originalui.

Atliktas tyrimas parode, jog Lietuvoje sovietiniais metais rekonstruojant ir restauruojant architekturos paveldo objektus buvo siekiama atkurti kuo senesne ir vientisesne pasirinktaja architekturine forma bei kompozicija. Del per amzius vykusios kaitos siam tikslui pasiekti ne visada pakakdavo moksliniu duomenu, tuomet buvo pasitelkiamos ir tarptautinems paveldotvar-kos nuostatoms priestaraujancios priemones. Taigi atliekant tyrima buvo isskirti sovietiniais metais naudoti kompoziciskai svarbiu architekturos daliu ir detaliu atkurimo problemu sprendimu variantai. Atsizvelgiant i autentisku duomenu kieki, ikonografine medziaga ir viso pastato tvarkymo metodika, buvo naudojami sie budai: a) moksliniu tyrimu informacija; b) moksliniu tyrimu inspiruotos logines interpretacijos; c) moksliniu tyrimu ir kurybinio interpretavimo derinys; d) kurybine interpretacija. Tvarkant viena pastata, galejo buti pasitelkti keli is isvardintu budu, o informacijos kiekis, restauratoriu kompetencija ir Mokslines tarybos sprendimai lemdavo, jog vadovaujantis tuo paciu atkurimo principu buvo gaunami skirtingi rezultatai. Taip pat tenka konstatuoti fakta, kad stebint per architekturos paveldotvarkos sampratos prizme, sovietiniai metai atsiskleidzia kaip vientisas periodas. Nuo 1950 m., kai prasidejo sistemingi paveldotvarkos darbai, iki pat 1990 m. taikyti visi ivardinti, tiek tarptautines nuostatas atliepiantys, tiek joms priestaraujantys, trukstamu istoriniu pastatu daliu ar detaliu atkurimo budai. Taip pat svarbu akcentuoti, kad nepriklausomoje Lietuvoje ir toliau tarpsta sovietiniais metais susiformavusios neigiamos murines architekturos paveldotvarkos tendencijos. Vienas is ryskiausiu pavyzdziu yra Vilniaus Zemutines pilies Valdovu rumu atstatymas, kurio pagristumas stokoja patikimos mokslines informacijos (Bumblauskas 2006: 14-32).

Atliekant tyrima, lydejo supratimas, kad neivardytos praeities klaidos sudaro prielaidas sioms klaidoms ir toliau plisti. Todel tikimasi, kad gilesnis sovietiniu metu paveldotvarkos tyrimas, atskleidziantis proceso privalumus ir trukumus, galetu padeti is siuolaikines paveldotvarkos eliminuoti per penkis desimtmecius susiklosciusias neigiamas tendencijas ir itvirtinti teigiamus pasiekimus.

Toliau siame straipsnyje nagrinejami ir vertinami sovietiniu metu Lietuvos architekturos paveldotvarko-je naudoti architekturos kompoziciju atkurimo budai, pateikiant tik po kelis simptomatiskus, savo grupes problematika atskleidziancius pavyzdzius.

Moksliniu tyrimu informacija. Praeities zenklu atradimai

Reikia akcentuoti, kad vienas is priimtiniausiu, tarptautines paveldotvarkos normas atitinkantis kulturos paveldo suirusiu daliu atkurimo budas--vadovavimasis moksliniu tyrimu duomenimis. Siuo atveju paciame objekte islikusi informacija ir (arba) fotofiksacija, ir (arba) objekto matavimu breziniai tampa pagrindiniu objektyviu atkurimo saltiniu. Taip atkurtos trukstamos dalys padeda atstatyti sunaikinta kompozicija, pakartojancia buvusi vaizda. Taciau tenka konstatuoti, kad autentiskos informacijos gausa nepasizymejo ne vienas paveldotvarkos darbus patyres objektas, todel sis budas dazniausiai buvo pritaikytas tik atskiru pastatu pavienems detalems atkurti.

Sovietiniais metais didziausiu paveldotvarkos darbu poligonu buvusioje Traku salos pilyje pastatu turio ir architekturines kompozicijos atstatymo pagristumas moksline informacija buvo gana reta isimtis.

Akivaizdu, kad tokia situacija leme zemas objekto islikimo laipsnis (1 pav.). Vienas is nedaugelio elementu, pakartojanciu pirmini vaizda, yra rezidenciniu rumu ir donzono sienose po saudymo pastoge ikomponuotas karnizas, atstatytas pagal rumu desiniajame sparne islikusius autentiskus fragmentus (2 pav.). Taciau ir siuo atveju abejoniu nekelia tik rumus juosiancio karnizo atkurimo pagristumas, taciau yra tikimybe, kad donzono karnizas nebutinai turejo buti identiskas rastajam (Mikulionis 1986: 54-64). Moksline informacija pagristas ir vienos vakariniu kazematu perdangos atkurimas, kai prie siaures vakaru boksto esancioje paskutineje patalpoje pagal rasto igriuvusio autentisko skliauto duomenis atstatytas zvaigzdinio piesinio skliautas (Mikulionis 1975-1976: 20). Tokie minimalus moksline informacija gristi Traku salos pilies fragmentai persa isvada apie absoliutu moksliniu duomenu trukuma, todel deretu priminti, kad tarpukariu atliktu paveldotvarkos darbu metu buvo konservuoti ir restauruoti autentiski pilies likuciai, o sovietiniais metais buvo pereita i reliatyvesniu darbu etapa, kai autentiskos informacijos aruodai buvo jau beveik issemti ir moksliniu tyrimu buda galeta pasitelkti tik isskirtiniais atvejais.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Vienas is sios grupes pavyzdziu, kai moksliniai tyrimai tapo pagrindiniu atkurimo saltiniu, yra Perkuno namo (esancio Kaune, Aleksoto g., nr. 6) rytinio fasado neblogai islikusio, istabios menines israiskos gotikinio frontono restauravimas (3 pav.). Apirusius stulpelius visiskai atkurti padejo sveiko stulpelio teikiama informacija, apnykusiai edikulai atstatyti taip pat uzteko pirminiu pedsaku teikiamu duomenu (Zareckiene 1970: 60) (4 pav.). Zinant, kad didzioji dalis sio elemento architekturines kompozicijos ir substancijos yra pirmines, galima daryti isvada, kad dideliu autentisku duomenu kiekiu pagristi atkurtieji fragmentai gali tureti tik nedideliu nukrypimu nuo suirusiu originaliu detaliu.

Palankiai vertinamas fotofiksacija pagristas elementu atstatymo budas taikytas retai, nes tik nedaugelis Lietuvos architekturos objektu buvo iamzinti fotografu darbuose. Fotografuota medziaga pateikia pakankamai objektyvia informacija. Cia, kitaip nei dailes darbuose, kur architekturos elementai perteikti kurybiskai, daznai nutolstant nuo originalo, yra uzfiksuotos tikros architekturos elementu kompozicijos. Tokios svarbios fotofiksacines medziagos buvo islikusios apie per Antraji pasaulini kara nukentejusi renesansines Raudones pilies pietini boksta. Is susprogdinto kompoziciskai svarbaus elemento buvo like tik pirmojo ir antrojo aukstu sienu fragmentai, kurie padejo nustatyti buvusia boksto konfiguracija ir pirmojo auksto auksti. Tarpukariu darytos nuotraukos, atskleidusios XIX a. suformuota boksto kompozicija, tapo pagrindiniu rekonstrukcijos atspirties tasku (5 pav.). Jomis vadovaujantis, XX a. septintajame desimtmetyje buvo visiskai atstatytas sesiaaukstis cilindrinis turis, ikomponuoti sienas skaidantys langai ir saudymo angos, virsus apjuostas masyviu konsoliniu karnizu, virs jo iskelta dekoratyviu dantytu kuoru karuna (6 pav.) (Cerskute, Jurkstas 1959: 8). Pagal fotografijas atstatytas bokstas savo isvaizda ir parametrais yra artimas autentiskam, todel galima teigti, kad is artimiausiu ir tolimiausiu (10-15 km nutolusiu) apylinkiu matoma dominante daro toki pat poveiki krastovaizdziui kaip ir XIX a. vidurio--XX a. penktojo desimtmecio laikotarpiu. Tai yra vienas is retu Lietuvos paveldotvarkos praktikos atveju, kai nepaisant kai kuriu specialistu siulymu (6) nesistengta atkurti kuo ankstyvesni laikotarpi reprezentuojancios architekturos, o atkartotos velyvesnes formos.

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

Taigi moksliniais tyrimais paremti atstatymo darbai padeda atskleisti prarasta autentiska vaizda pakartojancia architekturos kompozicija, o galimi nukrypimai nuo buvusio originalo yra nezymus. Taip atstatytos detales neabejotinai yra vertingos moksliniu, estetiniu, pazintiniu poziuriu, atitinka tarptautines paveldotvarkos nuostatas ir vertinamos teigiamai.

Moksliniu tyrimu inspiruotos logines interpretacijos. objektyvus ir subjektyvus rezultatai

Naudojant moksliniu tyrimu inspiruota logine interpretacija fragmentui visiskai atkurti mokslines informacijos neuztenka, tada trukstami duomenys gaunami vadovaujantis islikusia autentiska informacija ir pagal ja atliktais geometriniais skaiciavimais ir (arba) logiskai mastant. Taciau, kai paveldotvarkos darbuose taikoma tokia atkurimo priemone, negalima tiksliai nustatyti, kiek atkurtoji informacija atitinka buvusi vaizda. Sis atkurimo budas priklausomai nuo autentiskos informacijos kiekio gali padeti atkartoti pirminio elemento turi ar forma, taciau jei informacijos nera pakankamai, islieka tikimybe, kad logiskas duomenu vertinimas gali prasilenkti su pirminiu elemento vaizdu.

Atliktas sovietiniu metu architekturos paveldotvarkos darbu tyrimas parode, kad moksliniu tyrimu inspiruota logine interpretacija buvo palyginti daznai naudojama kaip atkurimo priemone. Pasitelkus si buda, sprestos sunaikinto turio ar apirusiu architekturos detaliu trukstamu kompozicines strukturos elementu problemos. Vienas is sudetingesniu (ir darbu apimties, ir ju vertinimo atzvilgiu) yra namo, esancio Vilniuje, Stikliu g., Nr. 4, gotikinio pietinio korpuso atstatymas. Per Antraji pasaulini kara sugriautos namo dalies likuciai (rusiai ir pagrindines sienos su pirmojo auksto skliauto pedos liekanomis fragmentai) (Svabauskiene 1972: 3) rode sio korpuso ilgi ir ploti, o aukstis buvo pasirinktas pagal tebestovincio siaurinio gotikinio korpuso duomenis. Galima daryti prielaida, kad pagal griuvesiu matmenis ir gretimo korpuso auksti suformuotas turis yra artimas pirminiam (7, 8 pav.). Net jeigu si prielaida yra klaidinga, toks pasirinktas problemos sprendimo budas leido suformuoti prie autentiskos dalies savo apimtimis derancia atstatyta dali. Taigi siuo atveju moksliniu tyrimu inspiruota logines interpretacijos naudojima galima vertinti teigiamai. Sis budas padejo atkurti per kelis simtus metu susiklosciusia savita posesijos uzstatymo struktura, taciau atstatytas korpusas is aplinkos issiskiria primityvia architekturos kompozicija.

Kaip jau mineta, su dideliu informacijos trukumu buvo susidurta atstatant Traku salos pili. Visos pastatu sienos buvo smarkiai apgriuvusios, autentisku zymiu, rodanciu ju buvusi auksti, juo labiau--stogo forma, nebuvo. Is bendro konteksto nezymiai issiskyre rezidenciniai rumai, kuriuose, lyginant su kitais pilies statiniais, autentiskos informacijos buvo like siek tiek daugiau (1 pav.). Nors rumu virsutines sienu dalys buvo smarkiai aptrupejusios, ju auksti nustatyti padejo ant donzono islikusios zymes (Kruminis 1958: 4). Taigi siuo atveju autentiski pedsakai ir geometriniai skaiciavimai padejo atskleisti buvusi pastato auksti (2 pav.). Apie buvusi stogu auksti ir forma neliko net menkiausiu uzuominu, todel cia buvo pasitelkta kuryba.

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

Gausesnis informacijos kiekis leme, kad Perkuno namo pagrindinio fasado erkerio sugrazinimo darbai, taip pat atlikti moksliniu tyrimu ir logines interpretacijos metodu, yra artimesni originalui nei ka tik mineti Traku salos pilies fragmentai. Nuo Perkuno namo nuemus XIX a. sluoksnius, fasado plokstumoje, lyg vertikaliame pjuvyje, atsivere elemento vidaus forma ir konstrukcija, jo turis ir aukstis buvo apskaiciuotas pagal autentiskus pedsakus. Trislaicio stogelio trikampis konturas buvo islikes sienoje, o zyme ant virsutines frizines juostos rode visu slaitu susikirtimo vieta, sutapusia su erkerio centro linija. Remiantis sia linija buvo nustatytas stogelio kampas ir paties erkerio turis. Atramines konsoles skerspjuvio forma buvo nustatyta pagal naturos duomenis, taciau nebuvo imanoma atsekti, kiek ji atsikisusi i prieki. Todel restauruojant sia detale jos erdviniai parametrai parinkti atsizvelgiant i kompozicine visuma, panaudojant profiliuotas suapvalinta briauna plytas (Zareckiene 1970: 58-70) (9 pav.). Rekonstruoto erkerio forma ir turis nekelia abejoniu del pakankamo pagristumo, taciau to negalima pasakyti apie jo plokstumas skaidancius elementus. Soniniu erkerio sienu nisos ir jose ikomponuotos angeles atkurtos vadovaujantis nedideliu islikusiu fragmentu interpretacija, o centrineje erkerio dalyje, apie kurios buvusi vaizda nerasta jokios informacijos, buvo suformuota soninems dalims analogiska kompozicija. Atstatant erkerio angokrascius ir karniza, buvo panaudotos kitose namo vietose aptiktos dvieju skirtingu profiliu plytos. Remiantis pateikta informacija, galima teigti, kad atstatytas erkeris atkartoja pirmini turi, taciau didele dalis architekturines kompozicijos yra hipotetine.

[FIGURE 9 OMITTED]

Taigi vadovaujantis moksliniu tyrimu ir logines interpretacijos sinteze, atstatytu architekturiniu fragmentu negalima vertinti vienareiksmiskai, taciau akivaizdu, kad kuo daugiau buta autentiskos informacijos--tuo restauruotas fragmentas artimesnis sunykusiajam.

Moksliniu tyrimu ir kurybinio interpretavimo derinys. Tiesos ir laisvos kurybos sankirta

Vis delto daugeliu atveju informacijos neuztekdavo net matematiniams skaiciavimams atlikti, tada naudotas moksliniu tyrimu ir kurybinio interpretavimo derinys. Interpretacijos paplitima leme siekis visiskai atkurti pastatus ir todel problemu sprendimu arsenala papildydavo tarptautiniams paveldotvarkos nuostatams priestaraujantys budai, kai restauruojant kai kurias detales, pristigus autentiskos informacijos, budavo pasitelkiama menine interpretacija arba analogijos. Tokie trukstamu daliu atkurimo budai sovietiniais metais taikyti palyginti daznai.

Siai grupei priskiriami ir dailes darbais pagristi atstatymai. Viena vertus, tai--ikonografine medziaga, kuri turetu priklausyti moksliniu tyrimu sriciai, taciau, kita vertus, dailininkai architekturos elementus (daznai--ir visus pastatus) perteikdavo netiksliai, nutoldami nuo originalo, stebedami aplinka subjektyviai, todel dailes darbuose matoma informacija daznai gali buti subjektyvi. Si teigini iliustruoja Kauno Pranciskonu Svc. Mergeles Marijos emimo i dangu (Vytauto) baznycios boksto virsunes perstatymas. Reikia pasakyti, kad pagarba XIX amziui pagristas Raudones pilies boksto atkurimo atvejis netapo sektinu pavyzdziu, sprendziant kitu pastatu bokstu restauravimo problemas. Tai rodo Kauno Pranciskonu Svc. Mergeles Marijos emimo i dangu (Vytauto) baznycios XIX a. suformuotos boksto virsunes perstatymas 1982 m. XV a. pradzioje pastatyta baznycia ne karta nukentejo nuo gaisro (Jankeviciene 2000: 104). Galima daryti prielaida, kad degusio boksto stogo forma daznu atstatymo darbu metu galejo buti keiciama, taciau paskutine--XX a. devintojo desimtmecio--korekcija leme ne butinybe uztikrinti boksto islikima, bet noras atkurti kuo senesne architekturos kompozicija (restauravimo projekto autore S. Cerskute). Vietoje XIX a. viduryje suformuoto neauksto astuonslaicio stogo (10 pav.), vadovaujantis XVII a. pr. Tomo Makovskio graviura (11 pav.), buvo irengta auksta smaile (12 pav.). Taciau siame vieninteliame atstatyma pagrindusiame grafiniame saltinyje pavaizduota Kauno panorama, kurioje matomos visos to meto miesto baznycios, yra netiksli: iki siu dienu gerai islikusi gotikine parapijine Sv. Petro ir Pauliaus baznycia pavaizduota daug grakstesniu, i auksti istestu proporciju. Graviuroje Svc. Mergeles Marijos emimo i dangu baznycios bokstas visuose aukstuose turi vienoda kvadratini plana, o naturoje tik apatinio auksto planas kvadratinis, kitu penkiu--astuonkampis. Atsizvelgiant i siuos netikslumus, galima daryti prielaida, kad islaki boksto smaile, kaip ir parapijine baznycia, pavaizduota per daug istesta i virsu. Taigi XX a. devintajame desimtmetyje abejotino tikslumo ikonografine medziaga remiantis suformuota pirminio aukscio ir formos tikriausiai neatkartojanti boksto virsune yra tik gotikos imitacija. Autentiska XIX a. turini elementa, tapusi iprastu Kauno senamiescio panoramos fragmentu, pakeite naujadaras, tapes zymiai aktyvesne miestovaizdzio dominante. Tikslaus atsakymo i klausima, ar del sio pakeitimo senamiestis atgavo kadaise prarasta vaizda, nera. Taciau akivaizdu, kad XX a. antrojoje puseje XIX a. architekturos palikimas, atsizvelgiant i aplinkybes, buvo vertinamas nevienareiksmiskai. Raudones pilies atveju, atstatant sugriauta pilies boksta, grazintos XIX a. vidurio architekturos formos, o Kauno baznycios atveju to paties XIX a. kompozicija sugriauta ir pakeista senesniu laikotarpiu imitacija.

[FIGURE 10 OMITTED]

[FIGURE 11 OMITTED]

[FIGURE 12 OMITTED]

Prie moksliniu tyrimu ir kurybinio interpretavimo paveldotvarkos darbuose salygiskai reiketu skirti ir remimasi analogijomis, kai informacija "pasiskolinama" is to paties ar kitu objektu. Kai architekturos detales "skolinamos" is to paties objekto, toks sprendimas gali buti artimiausias sunykusiam vaizdui, nors is tiesu negalima teigti, kad tai visuomet yra tiesa. Dar didesne atitikties sunykusiam originalui problema kyla, jeigu detales kopijuojamos nuo kitu tame paciame arba net kitame mieste esanciu objektu. Remimasis analogijomis yra ne kas kita kaip architekturos elementu tirazavimas. Formu papildymas, pagristas siuo budu, slepia rimta problema: stebint pastata, neimanoma atskirti, kurios detales atkurtos pagal tyrimu medziaga ir kurios atkartoja kituose pastatuose esancias formas, taigi stebetojas gali suvokti visa informacija kaip autentiska arba kaip tyrimais pagrista rekonstruota praeities fragmenta, nors is tiesu taip nera. Vadinasi, remimasis analogijomis falsifikuoja istorine tiesa. Taip pasielgta restauruojant Kaune esancius Zabielu rumus (Rotuses aikste, Nr. 10). Pagal naturos tyrimu duomenis atkurtos tik vakarines fasado puses angos, o rytines puses angu isdestymas atkartoja vakarine puse. Svarbus menines kompozicijos akcentai--frizo apatines dalies karnizelis, vainikuojantis karnizas--buvo sukurti remiantis Tytuvenu vienuolyno ir Kauno Svc. Trejybes baznycios analogiska medziaga. Tokiu pat principu buvo suprojektuotos duru varcios, langu staktos, remai (Zareckiene 1973: 28-33). Taigi restauruotuose Zabielu rumuose yra nedaug autentiskos informacijos (13 pav.), taciau didziausia problema, kad sio proceso metu, nepakankamai isigilinus i archyvine ir ikonografine medziaga, buvo sunaikinta autentiska XVIII a. pab. suformuota klasicistine kompozicija (14 pav.). Analogiju naudojimo gajuma rodo ir Kauno Senosios klebonijos (Vilniaus g., Nr. 7) pavyzdys (7). Neislikes vakarinio rizalito galines (siaurines) sienos frontonas buvo atstatytas vadovaujantis atiko likuciu fotofiksacijos analogija (15 pav.). Isnagrinejus sio pastato architekturiniu tyrimu medziaga (Zareckiene 1966-1973, 1976), tenka konstatuoti fakta, kad elementas irengtas visiskai neturint duomenu, ar is tikruju sioje pastato dalyje buta frontono. Taciau siekiant sukurti vientisa stilistine pastato architektura, pratesiant vakarinio atiko kompozicini motyva, buvo sukurtas asimetriskas, rytineje dalyje laiptuotas triju tarpsniu frontonas, kurio plokstumoje pakartoti pagrindiniai atiko siaurines dalies kompoziciniai elementai--tinkuotos dvilypes ir viengubos segmentines arkos formos nisos.

Visi nagrineti atvejai--naturos duomenu kurybine interpretacija gristi architekturos elementai--neturi jokiu ju formos naujuma liudijanciu zenklu ir pateikiami kaip (formos atzvilgiu) autentiska informacija, todel stebetojui sunku suvokti siu elementu skleidziama autentiskos informacijos kieki.

[FIGURE 13 OMITTED]

[FIGURE 14 OMITTED]

Kurybine interpretacija. XX a. antrosios puses romantizmo zenklai

Kaip zinia, nemaza dalis architekturos kompoziciju ar atskiru detaliu laikui begant nuskendo uzmarstyje, liko tik vos apciuopiami ju egzistavimo pedsakai. Sovietiniais metais atliekant paveldotvarkos darbus, beveik ar visai sunaikinti pastato fragmentai neretai budavo sukuriami improvizuojant islikusiu fragmentu tema.

Kaip jau mineta, apie Traku salos pilies pastatus tureta nedaug informacijos. Taciau norint rekonstruoti si kulturos paveldo objekta, ne karta buvo pasitelkta kurybine interpretacija. Apie rezidenciniu rumu buvusi stogu auksti ir forma nebuvo like net menkiausiu uzuominu. Nebuvo zinoma, ar rumus juose parapetai buvo uzdari, ikomponuoti po bendru pastato stogu, ar atviri--abu variantai atrode galimi. Architektas restauratorius B. Kruminis, remdamasis estetiniais (8) ir praktiniais kriterijais, pasiule statyti uzdarus parapetus ir paruose du skirtingus stogo formu atstatymo budus: dvislaiti ir keturslaiti. Antrasis pasiulymas buvo priimtas, tuomet, geriau istyrinejus donzono sienas ir neradus dvislaiciu stogu atveju turejusiu islikti frontono zymiu, nuspresta centriniu rumu korpusus uzdengti keturslaiciu stogu (Kruminis 1958: 2-16) (2 pav.). Sis igyvendintas sprendimas buvo hipotetinis, nepagristas tvirtais moksliniu tyrimu duomenimis, o daugiau estetinemis XX a. antrosios puses nuostatomis. Nemazai XX a. antrosios puses kurybos galima pamatyti ir pilies trikampiuose kazematuose. Sio pastato isorineje puseje gynybiniu sienu susikirtimo vietoje buvusio bokstelio egzistavima liudijo didesnis nei kitose vietose sienu storis. Elementui projektuoti buvo skirta labai mazai laiko, todel moksliniai tyrimai nebuvo atlikti ir remtasi tik kurybine improvizacija. Bokstelio aukstis, stogelio forma ir nuolydziai buvo priderinti prie aplinkiniu statiniu (Mikulionis 1974: 3). Atstatant trikampius kazematus, darbininkai, pakeisdami pastoges auksti, savavaliskai paaukstino pastata, kuris jau iki tol buvo suplanuotas nepagristai aukstas. Del siu klaidu pastato stogas nepalindo po bokstelio stogeliu, o su juo susikirto (16 pav.). Pats rekonstravimo projektu autorius S. Mikulionis, vertindamas sio architekturos objekto atstatymo pagristuma, teige: "Kodel trikampiai kazematai suprojektuoti butent tokie, greitai taps misle" (Mikulionis 1974-1976: 27).

[FIGURE 15 OMITTED]

Pasitelkus vien kurybines priemones, buvo spresta namo, esancio Vilniuje, Pilies g., Nr. 12, pietinio korpuso pagrindinio fasado frontono atkurimo problema. Per Antraji pasaulini kara nukentejes namas buvo restauruotas 1957-1960 m. Frontonas atkurtas 1982 m. pagal S. Miseviciaus sukurta varianta (Misevicius 1982: 2) (17 pav.). Pagrindiniu rekonstrukcijos atspirties tasku tapo antrajame aukste pagal naturos duomenis sestajame desimtmetyje restauruoti trikampiu stulpeliu galai, galbut galeje puosti ir neislikusi frontona. Siame atstatytame frontone, kaip ir Perkuno namo kiemo ir namo, esancio Ausros vartu g., Nr. 8, gatves fasado frontonuose, buvo sukurta stilizuota gotikine kompozicija. Taciau namo, esancio Vilniuje, Didziojoje g., Nr. 12, frontonas, priesingai nei kiti du mineti pavyzdziai, yra grakstus, lengvu proporciju, senosios ir naujosios fasado dalys atskirtos isvengiant didelio kontrasto. Vertinant si elementa puosnaus restauruoto gotikinio fasado kontekste, akivaizdu, kad originalus frontonas turejo buti zymiai imantresnis, taciau atstatant stengtasi ne sukurti gotikini frontona, o stilizuotomis priemonemis priminti apie jo buvima, taigi galima teigti, kad sio namo frontono problema isspresta gerai. Siuo atveju pavyko igyvendinti ir Venecijos chartijos nuostata, raginancia atkurtus elementus darniai sieti su visuma ir kartu atskirti juos nuo originalo. Vis delto, nepaisant visu teigiamu aspektu, toks vien kuryba paremtas elementu atstatymas neatitinka tarptautiniu paveldotvarkos nuostatu.

[FIGURE 16 OMITTED]

Kaip matyti is pateiktu pavyzdziu, sovietiniais metais rekonstruojant ir restauruojant murinius pastatus, buvo pasitelkta nemazai skirtingu priemoniu, taciau tenka konstatuoti, kad dauguma ju neatitinka tarptautiniu paveldotvarkos rekomendaciju. Bene didziausia problema yra tai, kad analizuojant pastatus naturoje retai kada galima nustatyti, ar atkurtas vaizdas pagristas autentiskais duomenimis, ar kuria nors is minetu improvizaciju. Tokia situacija leme gana placiai paplites autentiskos substancijos naikinimas ir jos pakeitimas restauraciniu muru. Kaip rodo tyrimas, net ir neblogai islike autentiski fragmentai buvo ardomi, o ju vieta uzimdavo XX a. pabaigoje is nauju statybiniu medziagu suformuoti architekturiniai dariniai (Mikulionis 1974-1976: 5, 1981: 6 ir kt.). Atrodo, situacija pagerinti galetu restauravimo darbu apzvalgu publikavimas. Taciau, deja, atliktu darbu fiksacine medziaga yra negausi ir joje ne visuomet pavyksta aptikti, kokiu budu buvo atkurta konkretaus pastato viena ar kita architekturos detale. Taigi informacine sumaistis, kylanti stebint restauruotus ir rekonstruotus objektus, yra viena is didziausiu sovietiniu metu paveldotvarkos darbu problemu, todel tik nuoseklus tyrinejimai ir ju publikavimas gali padeti atsekti bent jau dali tiesos apie Lietuvos architekturos paveldotvarka.

[FIGURE 17 OMITTED]

Isvados

Sovietiniais metais Lietuvoje, besipletojant architekturos paveldotvarkai, susikloste saviti trukstamu pastatu daliu ir detaliu atkurimo budai, kuriu pasirinkima lemdavo atkuriamo laikotarpio islikimo laipsnis, kitu moksliniu duomenu (rasytiniu saltiniu, fotofiksacijos ir kt.) kiekis ir pastato tvarkymo metodika. Naudojant siuos paveldotvarkos budus gauti skirtingi rezultatai:

1. Moksliniais tyrimais pagristi atstatymo darbai padejo atskleisti prarasta autentiska vaizda pakartojancia architekturine kompozicija, o galimi nukrypimai nuo buvusio originalo--nezymus. Taip atstatytos architekturines kompozicijos neabejotinai yra vertingos, atskleidziancios objektyvia informacija.

2. Remiantis moksliniu tyrimu ir logines interpretacijos sinteze atstatytu architekturos fragmentu negalima vertinti vienareiksmiskai. Sio atkurimo budo patikimuma lemia moksliniu duomenu kiekis: kuo daugiau buta autentiskos informacijos, tuo restauruotas fragmentas artimesnis sunykusiajam. Taciau turint nedaug islikusiu duomenu, didesne dalis atkuriama remiantis logine interpretacija. Tokiu principu atstatytos pastatu dalys tik numanomai pakartoja pirmini vaizda.

3. Moksliniu tyrimu ir kurybinio interpretavimo deriniui priskiriami keli skirtingi trukstamu daliu atkurimo budai: a) remimasis ikonografija (dailes kuriniais), b) mokslines informacijos inspiruota restauratoriu kuryba ir c) analogiju is to paties ar kitu objektu parinkimas. Moksliniu duomenu kiekis ir restauratoriu pasirinktas trukstamos informacijos sprendimo variantas leme skirtingus rezultatus. Atliktas tyrimas parode, kad ikonografine dailes medziaga daznai pateikia subjektyvia autoriaus interpretacija ir negali buti a priori vertinama kaip patikima informacija. Mokslines informacijos inspiruotose restauratoriu laisvai interpretuotose architekturinese detalese buves pirminis vaizdas neatkartojamas, o autentiskos informacijos kiekisminimalus. Neigiamai vertintinas ir remimasis analogijomis. Jei kopijuojant trukstamas detales is to paties pastato atkurtas vaizdas gali buti artimas pirminiam, tai kopijuojant architekturos detales is kitu pastatu, sukuriama greiciausiai iki paveldotvarkos darbu niekada nebuvusi architekturine kompozicija, o ziurovams persama klaidinga mintis, kad vienodu architekturos detaliu tirazavimas yra istorine tradicija. Reikia pabrezti, kad sie atkurimo budai, isskyrus remimasi ikonografine medziaga, priestarauja tarptautines paveldotvarkos normoms.

4. Siekiant kuo geriau atkurti pirmini architekturos objekto vaizda, kai kada trukstami fragmentai, neturint apie juos jokiu duomenu, budavo sukuriami. Tokie pirmini vaizda imituojantys dariniai is esmes priestarauja tarptautines paveldotvarkos principams.

Tenka konstatuoti fakta, kad tai, ka siandiena matome ir vertiname kaip istorijos raidoje egzistavusiu stiliu reprezentantus, is tikruju ne visuomet atlieka praeities architekturos ziniu neseju funkcijas. Tokia situacija leme paveldotvarkoje naudotu budu paplitimas. Pats patikimiausias moksliniais tyrimais pagristas trukstamu daliu atstatymas buvo taikomas palyginti retai. Dazniausiai naudoti kiti trys atliekant tyrima isskirti, is dalies (moksliniu tyrimu logine interpretacija) ar visai (moksliniu tyrimu kurybine interpretacija ir kurybine interpretacija) tarptautiniu paveldotvarkos rekomendaciju neatitinkantys budai, kuriuos naudojant dazniausiai budavo sukuriamos konkreciu architekturiniu detaliu stilistines interpretacijos, o ne atkartotos buvusios autentiskos kompozicijos. Svarbu akcentuoti, kad sovietiniais metais daznai nepagristai buvo naikinama autentiska architekturine substancija, o jos vieta uzimdavo XX a. medziagos. Naujai atkurtos ar sukurtos detales dar islikusios, bet paveldotvarkos darbu metu isardyti fragmentai buvo daromi is tu paciu medziagu. Del sios priezasties be specialiu tyrimu negalima nustatyti, pagal kuri principa atkurta konkreti pastato dalis. Tokia padetis, kai naturoje negalima suprasti, kas rekonstruotame ar restauruotame pastate atkuria buvusi vaizda, o kas sukurta XX a. antrojoje puseje, yra viena is didziausiu sovietiniu metu paveldotvarkos darbu klaidu.

doi: 10.3846/20297955.2012.679780

Literatura ir saltiniai

Bumblauskas, A. 2006. Nelengvas paveldas: Lietuvos Didziosios kunigaikstystes valdovu rumu atkurimo problemiskumas, is Lietuvos Didziosios kunigaikstystes valdovu rumu atkurimo byla: vieno poziurio likimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 14-32.

Butkeviciene, J. 2008. Architekturos paveldotvarkos istorines minties raida, is Meno istorija ir kritika 4: 199-213.

Cerskute, S.; Jurkstas, V. 1959. Raudones vidurines mokyklos rekonstrukcijos I var. Aiskinamasis rastas. S. Vilnius: 8. VAA. F. 2, b. 114-2.

Earl, J. 2006. Building Conservation Philosophy. Shatesbury: Donhead.

Feilden, B, M.; Jokilehto, J. 1998. Pasaulio kulturos paveldo vietu bei vietoviu prieziuros gaires. Vilnius: Savastis.

Glemza, J. 1975. Paminklotvarkos darbu metodikos klausimu, is Architekturos paminklai 3: 3-11.

Glemza, J. 2002. Nekilnojamojo kulturos paveldo apsauga ir tvarkymas. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla.

Glemza, J. 1974. Metodicheskie napravleniia rabot po restavracii pamiatnikov kamennoi arkhitektury Litovskoi SSR: Avroreferat [MeTogmecKiie HanpaB/ieHM paooT no pecTaBpauHH naMSTHHKOB KaMeHHow apxwTeKTypw JIMTOBCKOU CCP. ABToperbepaT]. Moskva.

Jankeviciene, A. 2000. Kauno gotikines baznycios, is Lietuvos Didziosios kunigaikstystes gotika: sakraline architektura ir daile. Vilniaus dailes akademijos darbai 26: 104. Vilnius.

Jokilehto, J. 1999. A History of Architectural conservation Theories. Oxford: Elsevier Buterworth Heineman.

Kruminis, B. 1958. Traku salos pilies centriniu rumu atstatymo projekto pagrindines problemos. Vilnius. KPCA. F. 5. AP. 2, b. 46.

Mikulionis, S. 1974. Traku salos pilis. Trikampiu kazematu pietinio fasado su frontonu bei bokstelio fosos ir vakarines gynybines sienos sanduroje eskizai. Vilnius. KPCA. F. 5. Ap. 1, b. 621.

Mikulionis, S. 1974-1976. Traku salos pilis. Ataskaita uz tyrimo, projektavimo ir gamybos darbus 1974 m. S. Vilnius. KPCA. F. 5. Ap. 1, b. 852.

Mikulionis, S. 1975-1976. Traku salos pilis. Ataskaita uz tyrimo, projektavimo ir gamybos darbus 1975 m. Vilnius. KPCA. F. 5. Ap. 1, b. 863.

Mikulionis, S. 1981. Traku salos pilis. Centriniai rumai, priespilis. Ataskaita uz tyrimo, projektavimo ir gamybos darbus 1980 m. Vilnius. KPCA. F. 5. Ap. 1, b. 1711.

Mikulionis, S. 1986. Traku salos pilis. Ataskaita uz tyrinejimo, projektavimo, restauravimo darbus 1950-1973 m. laikotarpyje. Vilnius. KPCA. F. 5. Ap. 1, b. 3835.

Misevicius, S. 1982. Frontonas namui Vilniuje, Gorkio g. 12. Vilnius, 2. VAA, F. 2, b. 107-7.

Simanavicius, Z. 1960. Vidurines m-los Raudones pilyje projektines uzduoties II variantas. Vilnius, 7-8. VAA. F. 2, b. 114-3.

Svabauskiene, A. 1972. Gotikinio korpuso Vilniuje, Antokolskio g., Nr. 4 priestatas. Techninis projektas. Architekturine statybine dalis. Vilnius, 3. VAA. F. 2, b. 58-522.

Vinas, S. M. 2005. Contemporary Theory of Conservation. Oxford: Elsevier Buterworth Heineman.

Zareckiene, D. 1970. Kauno miesto architekturiniu paminklu restauravimas ir pritaikymas nudienos poreikiams. Perkuno namai Kaune: Ataskaita. Kaunas. KPCA. F. 5, ap. 1, b. 428.

Zareckiene, D. 1973. Kauno miesto architekturiniu paminklu restauravimas ir pritaikymas nudienos poreikiams. Architekturinis paminklas, Rotuses a. 10: Ataskaita. Kaunas. KPCA. F. 5. Ap. 1, b. 425.

Zareckiene, D. 1966-1973. Karaliskoji karcema Kaune. Architekturiniai tyrimai. VAA. F. 5, b. 921.

Zareckiene, D. 1976. Kaunas, Vilniaus g. 20. Karaliskoji karcema. Architekturiniai tyrimai. VAA. F. 5, b. 1340.

(1) Siame straipsnyje terminu paveldotvarka, skirtingai nei dabar galiojanciame NKP istatyme, vadinami su fizine paveldo objekto prieziura ir tvarkymu susije darbai: tyrimai, projektavimas, projektu realizavimas: konservavimas, restauravimas, rekonstrukcija, remontas. Sis apibrezimas tapatus paminklotvarkos savokai, toki pasirinkima leme noras pratesti ilgamecio apie 1975 m. iteisinto ir greitai prigijusio termino paminklotvarka bei ji pakeitusio termino paveldotvarka vartojimo tradicija. Manoma, kad isitvirtinusio termino, tiksliai ir aiSkiai nurodancio juo pavadinamus veiksmus, keitimas naujadaru yra nereikalingas.

(2) Sovietiniu metu laikotarpis apibreziamas kaip prasidedantis nuo 1950 m., nes tais metais pradeti nuoseklus architekturos paveldotvarkos darbai.

(3) Venecijos chartija, Istoriniu miestu apsaugos chartija, Europos architekturos paveldo chartija, Burra chartija, Naujosios Zelandijos chartija, Nara autentiSkumo dokumentas.

(4) Analizes rezultatai publikuoti straipsnyje "Architekturos paveldotvarkos teorines minties raida" (Butkeviciene 2008).

(5) Venecijos chartijos 9 str. teigiama, kad restauravimo procesas "turi sustoti toje vietoje, kur prasideda prielaidos" (Feilden, Jokilehto 1998: 116).

(6) Z. Simanaitis (Simanavicius), renges antraji Raudones pilies tvarkymo projekto varianta, siule XIX a. detaliu neatstatyti (1960: 7-8).

(7) Objektas buvo tyrinejamas beveik du desimtmecius, o restauravimo darbai uzbaigti jau nepriklausomoje Lietuvos valstybeje.

(8) B. Kruminio nuomone, rezidentiniai rumai su atvirais parapetais butu negrazus (Kruminis 1958: 12).

Jolita Drulyte-Butkeviciene

Vytauto Didziojo universitetas, Menu fakultetas, Laisves al. 53, 44309 Kaun as, Lietuva

El. pastas j.butkeviciene@mf.vdu.lt

Iteikta 2011 11 18; priimta 2012 01 26

Santrumpos

KPCA--Kulturos paveldo centro archyvas;

VAA--Vilniaus apskrities archyvas.

Nuotraukos Jolitos Butkevicienes (2007-2011 m.). Istorines fotografijos is Jolitos Butkevicienes asmeninio archyvo.

The photohraphs (2007-2011) belong to Jolita Butkeviciene. Historical photohraphs come from Jolita Butkevicienes personal archive.

Straipsnis parengtas finansuojant Lietuvos mokslo tarybai

JOLITA DRULYTE-BUTKEVICIENE

Lecturer and Expert at the Faculty of Arts Vytautas Magnus University, Laisves al. 53, 44309 Kaunas, Lithuania. E-mail: j. butkeviciene @mf.vdu.lt

PhD in Humanities. Research interests: conservation of historic buildings, architectural heritage theory and practice, history of architecture. Teaching courses: Basis of Research in Architecture, Architecture, Urbanistics, Cultural Policy, Urban Heritage and Tourism.