Contemporary architecture as cultural value. Vilnius case/Sovietiniu metu architektura kaip kulturos vertybe. vilniaus atvejis.

Nekrosius, Liutauras

Ivadas

Lietuvos kulturos politikos kaitos gairese skelbiama, kad "Kulturos paveldas--tai neatskiriama salies ir jos pilieciu tapatumo dalis, vienas svarbiausiu valstybes nacionalinio saugumo garantu" (Lietuvos Respublikos Seimas 2010). Gebejimas tinkamai identifikuoti ir saugoti kulturos vertybes rodo valstybes politine branda. Sie gebejimai stebimi, viesai diskutuojami ir istatymiskai koreguojami svarbiausiuose "itampos taskuose". Nekilnojamojo kulturos paveldo srityje aktyviausiai ir kryptingiausiai pletojami procesai, susije su nekilnojamuju kulturos paveldo vietoviu ir objektu saugojimo sistemos korektura.

Esami apsaugos rezultatai yra labai ivairus. Deja, tinkamai tausojami objektai daznai lieka apleistu ir niokojamu vertybiu seselyje. Del to daznai keliami klausimai del valstybes institucijoms deleguotos paveldo saugojimo funkcijos tinkamo vykdymo, specialistu kompetencijos, o tai lemia platesnes diskusijas apie valstybes kulturos politikos tikslinguma. Manytina, reikia kelti kryptingesnes diskusijas detaliau svarstant kulturos paveldo sandara, atskiru saugomu objektu ir vietoviu grupiu sudarymo tikslinguma, saugojimo budus ir priemones. Detalesne procesu revizija ir korektura ilgalaikeje perspektyvoje leistu kokybiskiau vykdyti strategines valstybes kulturos politikos veiklos kryptis. Atkreiptinas demesys, kad ne visos nekilnojamojo kulturos paveldo grupes sulaukia reikiamo specialistu, visuomenes ir atsakingu valstybes instituciju demesio. Todel neuztikrinama istatymiskai privaloma objektu teisine apsauga. Dar blogiau, kad ilgainiui imama abejoti kai kuriu objektu grupiu saugojimo tikslingumu, o tai reisia paveldosaugos politikos kvestionavima. Viena tokiu nekilnojamojo kulturos paveldo "rizikos" grupiu yra XX a. II-ojoje puseje sukurta ir igyvendinta architektura.

Lietuvoje okupaciniu laikotarpiu architektura buvo pletojama vadovaujantis SSRS politinemis nuostatomis ir tuo metu galiojusia teisine baze. Todel pokariu, kaip ir likusioje SSRS dalyje, salyje buvo pletojama retros-pektyvistine architekturos stilistika. 1955 m. Sovietu Sajungos Komunistu partijos Centro Komiteto (toliau--SSKP CK) nutarimu "Del projektavimo ir statybos nesaikingumu pasalinimo" Lietuvoje, kaip ir visoje tuometeje SSRS, buvo pereita prie industrializuotos ir tipizuotos architekturos projektavimo, kuri siandien daugumos architekturos tyrinetoju suvokiama kaip integrali modernizmo epochos dalis.

Sio tyrimo objektas yra po 1961 m. Vilniaus mieste igyvendinti architekturinio ir urbanistinio vertinguju savybiu pobudzio nekilnojamojo kulturos paveldo objektai ir vietoves (toliau--Objektai). Tai yra Objektai, kurie neatitinka vieno is pagrindiniu vertingumo pozymiu--amziaus cenzo (Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju aprasas 2005). Juos itraukti i Kulturos vertybiu registra (toliau--KVR) galima tik isimties tvarka. I tyrimo lauka patenkantys keli iki 1961 m. pagal modernistine stilistika igyvendinti objektai (cia ir toliau ziureti Prieda; objektai Nr. VI1., G1.-G3.) su likusia paveldo objektu grupe siejami stilistiniu ir is dalies probleminiu aspektu. Retrospektyviosios pokario architekturos objektai siame tyrime nenagrinejami, nes sie objektai atitinka formaluji amziaus kriteriju, o aktualios problemos, susijusios su siais kuriniais, yra kitokio pobudzio.

Dauguma nagrinejamu architekturos ir urbanistikos kuriniu kulturos paminklais tapo dar iki Nepriklausomybes atkurimo, vadovaujantis tuomeciais SSRS (1976) ir LSSR (1977) istorijos ir kulturos paminklu apsaugos ir naudojimo istatymais. Neabejojama, kad dauguma meno verciu ir ju saugojimo tikslu yra universalus. Pavyzdziui, mokslo, svietimo kulturos vystymo, dorovinio ir estetinio auklejimo (Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu apsaugos ir naudojimo istatymas 1976) tikslai nepriklauso nuo politines aplinkos. Taciau negalima nepaisyti ir tuomeciu politiniu siekiu, nulemtu kai kuriu paminklu atrankos ir saugojimo kriteriju: pavyzdziui, kilnaus tarybinio patriotizmo jausmo formavimo, darbo zmoniu komunistinio auklejimo (Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu apsaugos ir naudojimo istatymas 1976). Sovietiniu metu politiniu ideju raiska miestu viesosiose erdvese buvo identifikuota dar 1998 m.--is registro pasalintos ir perduotos eksponuoti Gruto parke Vilniuje stovejusios 6 respublikines ir 3 vietines reiksmes kulturos paminklais buvusios skulpturines kompozicijos (is viso Lietuvoje--35 skulpturos; Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1998). Panasiu metu sovietine atributika pasalinta ir nuo stalininio laikotarpio pastatu (pavyzdziui, Mokslininku namas; 15895/AtV924 (cia ir toliau unikalus kodas KVR/kodas LTSR paminklu savade); J. Tumo-Vaizganto g. 9/1; 1950; archit. Dzovanis Rippa-Andzoletas; Vsevolodas Veselovskis, Anatolijus Kolosovas). Modernistines architekturos menines raiskos priemones buvo nepalankios politiniu ideju formaliajai raiskai. Del to formalios "desovietizacijos" procesai sios kuriniu grupes nepaveike.

Siandien del pakitusiu sociokulturiniu kontekstu ir jau susidariusios istorines perspektyvos dalies architekturos ir urbanistikos objektu verte, manytina, butu traktuojama kitaip nei juos skelbiant kulturos paminklais.

Sostineje buvo penki urbanistikos, dvidesimt penki architekturos ir desimt pastatu--istorijos paminklu, atitinkanciu tyrimo objekta. Buve dailes paminklai siame tyrime nagrinejami tik fragmentiskai norint patikslinti architekturiniams objektams keliamas hipotezes. Tai neabejotinai svarbi, taciau atskiro tyrimo verta kuriniu dalis, kuria sudaro kelios desimtys Antakalnio, Rasu, Saltoniskiu ir kitose miesto kapinese XX a. II-ojoje puseje igyvendintu antkapiniu paminklu, miesto viesosiose erdvese stovinciu ar stovejusiu skulpturiniu kompoziciju, visuomeniniuose interjeruose sukurtu sienu tapybos, skulpturiniu ir kitokiu kompoziciju, kuriu dalis yra pakitusi ar isnykusi, taciau jie vis dar apskaitomi KVR kaip saugomi kulturos paveldo objektai (pavyzdziui, 20073/DV3556, Sienine tapyba/"Nykstuko" kavines sienu tapyba, Pamenkalnio (P. Cvirkos) g. 14, dail. Laimutis Loceris, Algirdas Steponavicius, Birute Zilyte, archit. Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, 1964 m., statusas--esantis registre (toliau registrinis)). I tyrimo lauka nepatenka ir pastatu atstatymo projektai (pavyzdziui, 668/ AtR24, Namu kompleksas/ Gyvenamas namas, Pilies (M. Gorkio) g. 12, atstatymo archit. Algimantas Umbrasas, 1957-1960 m., frontono archit. Saulius Misevicius, 1986 m.), kurie pagal igyvendinimo laika atitinka tyrimo objekta, taciau ju probleminiai aspektai yra skirtingi nei siuolaikines architekturos kuriniu. Neabejojama, kad uzsienio saliu siuolaikines architekturos saugojimo patirties tyrimai taip pat yra butini. Taciau laikomasi nuostatos, kad del savo apimties, sudeties ir ivairoves tai atskiro tyrimo klausimas. Manoma, kad pirma butina istirti esama padeti.

Tikslinga XX a. II-osios puses architekturinio ir urbanistinio paveldo objektu ir vietoviu grupe revizuoti ir sistemiskai ivertinti. Siuo tikslu butina: 1) nustatyti nagrinejamos Objektu grupes tipologine sudeti, 2) atlikti pirmine vizualine pokyciu analize, 3) isnagrineti Objektu atitikti siandien pletojamiems paveldosau-gos principams, galiojanciai teisinei bazei, 4) pasiulyti galimas Objektu saugojimo strategines kryptis.

Neabejojama, kad architekturos kurinio menine verte nepriklauso nuo geografines padeties. Taciau tyrimas vykdomas remiantis Vilniaus miesto pavyzdziu, nes cia didziausia Objektu tipologine ivairove, intensyviausi ju kaitos procesai. Kitose vietovese esantys pavyzdziai pasitelkiami kaip papildomi nagrinejant konkrecius klausimus. Tikimasi, kad aiskiau suvokus esamas problemas galima raiskiau strateguoti paveldo saugojimo ateities veiksmus.

Tipologine sudetis ir pirminiu meniniu sprendiniu pokyciai

Po 1990 m. ivyke esminiai salies valdymo ir ekonomines sistemu pokyciai leme nauju architekturos vystymo, ju naudojimo koncepciju formavima. Objektai, kaip ir kiti XX a. II-osios puses Lietuvos architekturos kuriniai, rekonstruojami, keiciama ju paskirtis, jie apleidziami, kartais griaunami. Atkreiptinas demesys i fakta, kad nagrinejami Objektai kulturos paminklais tapo tuo metu, kai egzistavo tik valstybine nuosavybe, o ekonomika buvo pletojama planiniais principais. Dabar dauguma Objektu yra valdomi privacios nuosavybes teise, o nuostoliai, patirti del valstybes politinemis nuostatomis gristu teisiniu apribojimu, siuolaikines architekturos atveju nekompensuojami. Taciau nekilnojamojo kulturos paveldo tvarkybos klausimas nuosavybes ir ekonominiu pokyciu kontekste atkurus Nepriklausomybe nebuvo sistemiskai svarstytas. Dauguma buvusiu paminkliniu objektu buvo automatiskai paskelbta kulturos paveldo objektais. Nekilnojamojo kulturos paveldo sudeties klausimas, manytina, turetu buti nagrinejamas ivykusiu politiniu, kulturiniu ir ekonominiu pokyciu kontekste.

Jurate Jureviciene (2009), nagrinedama urbanistikos paveldo Lietuvoje issaugojimo problemas, atkreipe demesi ir i XX a. II-ojoje puseje Vilniuje igyvendintu kuriniu kaitos problemas teigdama, kad dauguma laikotarpio urbanistiniu objektu "yra prarade pirmines erdviu ir turiu sandaros, medziagiskumo, aplinkos, paskirties savybes, o nauji siu urbanistiniu dariniu elementai, netgi pastarajame desimtmetyje juose atsiradusios naujos urbanistines dominantes buvo planuojamos ir vykdomos be kulturos paveldo apsaugos instituciju zinios". Autores isitikinimu "Lietuvos urbanistikos paveldo objektu visuma nesudarys darnios vertybiu sistemos, kol nebus nustatyta, kokie sovietinio laikotarpio objektai laikytini vertingais ir saugotinais".

Buvusiu urbanistikos paminklu grupe sudaro du gyvenamieji rajonai--Lazdynai (Nr. U1.) ir Zirmunai (Nr. U5.), Sauletekio studentu miestelis (Nr. U3.), Visuomeninis centras tarp Neries upes ir Konstitucijos pr. (Nr. U4.) bei LRS statiniu kompleksas (Nr. U2.). Vilniaus bendrajame plane iki 2015 (toliau BP 2015; Motieka, Pakalnis 2007) siuloma isskirtini demesi sutelkti ties Lazdynu rajono saugojimu, skelbiant ji kulturiniu urbanistiniu draustiniu, tikslinant vietoves ribas. Kartu siuloma rajona "modernizuoti". Deja, valstybines daugiabuciu namu atnaujinimo (modernizavimo) programos (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004, 2011) ir draustinio statuso suderinamumas nesvarstomas nei BP aiskinamajame raste, nei platesnese profesinese ir visuomeninese diskusijose. Dabar galiojanciame miesto BP siuloma panaikinti teisine apsauga Zirmunu rajonui, Sauletekio studentu miesteliui, Visuomeniniam centrui tarp Neries upes ir Konstitucijos pr. motyvuojant ivykusiais esminiais turiniu ir erdviniu savybiu, aplinkos pokyciais, lemusiais vertinguju savybiu praradima.

Zirmunai pletojami smarkiai keiciant pirmini rajono silueta (statomi aukstuminiai pastatai--Zirmunu 67A, 106, M. Katkaus 8E), atskiros rajono dalys tankinamos ikomponuojant naujus statinius ir ju kompleksus, pleciamos rajono ribos--visuomeninems reikmems perleistos buvusios karines (Siaures miestelis) ir pramonines teritorijos (Enims "Precizika" ir "Vilma", Zirmunu g.) pletojamos pagal siandieninius miesto pletros ir architekturos principus. Taciau atkreiptinas demesys, kad nors neivardyta, taciau aiskiai suvokiama, kad buvo saugomas profesinio, politinio ir visuomeninio pripazinimo susilaukes pirmasis Zirmunu mikrorajonas (Nr. U5.). Sioje rajono dalyje reiksmingi pokyciai ivyko prie visuomeninio prekybos centro (pastatytas 1969 m., archit. Aleksandras Aronas, rekonstr. 1997 m., archit. Leonidas Merkinas) pastacius 16 aukstu (57 m) daugiabuti pastata su komercinemis patalpomis (Zirmunu 67A; archit. Gintautas Balke, Dalius Striukas, Edita Zarkovskiene, Valdemar Stupak, igyv. 2004-2006 m.). Nagrinejamo laikotarpio gyvenamuju rajonu pokycius tyrinejusi Indre Ruseckaite (Ciurlioniene 2009) teigia, kad sis statinys yra vienas is pavyzdziu, kai pletojama pirmine rajono planine koncepcija, bet kinta funkcine struktura, turine ir erdvine kompozicija, o del to kinta ir mikrorajono siluetas. Veliau Zirmunu ir Kareiviu sankryzoje buvo pastatytas komercinis centras "Veidrodis" (2007 m., archit. Remigijus Bimba, Zirmunu g. 107). Is esmes pakito aplinkiniu teritoriju funkcine paskirtis, turine-erdvine kompozicija. Del siu pokyciu Zirmunu pirmas mikrorajonas prarado anksciau aiskiai isreiksta funk- cionalistinio industrinio miesto modelio koncepcija. Taciau teisines apsaugos tolesnio taikymo klausimas turetu buti nagrinejamas mokslinemis priemonemis. Zirmunu padetis miesto centro ir Neries upes atzvilgiu bei, lyginant su velesniais miesto gyvenamaisiais rajonais, mazesnis pirminio uzstatymo tankis lemia isskirtini nekilnojamojo turto vystytoju interesa. Taciau BP 2015 m. aiskinamojo rasto skyriuje "Miesto urbanistines strukturos optimizavimas" teigiama, kad "Sovietmecio statybos gyvenamieji rajonai modernizuojami parengus kompleksinius rajono ar jo dalies renovacijos projektus, numatancius pastatu modernizavimo, aplinkos atnaujinimo principus, lokaliu kvartalo zeldynu sistema, automobiliu stovejimo vietu isdestymo principus. Nauja statyba, tankinanti siu [sovietmecio statybos] rajonu gyvenamuju teritoriju uzstatyma, galima tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose ju renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija" (Motieka, Pakalnis 2007). Deja, atskiru sklypu uzstatymo projektai daznai vykdomi sparciau, nei rengiami kompleksiniai rajonu renovacijos projektai. Del siu priezasciu XX a. II-osios puses saugomi Vilniaus gyvenamieji rajonai taip pat kaip ir nesaugomi praranda savo architekturinius savitumus, identiteta.

Atkreiptinas demesys, kad Lazdynu rajono pokyciai, lyginant su pirmine busena, didesnio masto nei Zirmunuose. Pagrindiniu statybos etapu neigyvendinto visuomeninio centro (teritorija tarp Erfurto, Architektu g. ir Laisves pr.) vietoje pastaraisiais metais statomi ne tik visuomeniniai (Sv. Jono Bosko baznycia, archit. Vytautas Edmundas Cekanauskas, Vytenis Gerliakas, 2001), bet ir gyvenamieji pastatai, kurie is esmes keicia ne tik kvartalo, bet ir viso rajono funkcini bei kompozicini sumanyma. Savaip pletojamas ir ekspozicijoms skirtas kompleksas, esantis apatineje Lazdynu terasoje. 1968-69 m. architekto V. E. Cekanausko suplanuotas parodu ir sporto kompleksas (Budreika 1998: 94-100; Maciulis 2011: 72-75) buvo igyvendintas tik is dalies.

1980 m. pagal architekto Edmundo Pranciskaus Stasiulio projekta pastatytas Liaudies ukio pasiekimu parodu pastatas (dabar LITEXPO pagrindinis paviljonas, 1-2 sale; Nr. V4.) yra vienintelis V. E. Cekanausko suplanuoto komplekso atributas. Parodoms skirta dalis dabar pletojama nekeiciant pirmines funkcijos (4, 5 paviljonas, E. P. Stasiulis, 1999-2001 m.; 3 paviljonas, Rolandas Palekas, Jurgita Garsvaite, Bartas Puzonas, Alma Palekiene, 2005-2006 m.). Sportui skirta komplekso dalis liko neigyvendinta, jo vietoje stichiskai imta formuoti sklypus ir statyti visuomeninius pastatus (PC "Promenadas", archit. Saulius Gecas, Raimundas Pilkauskas, 1995 m.; verslo centras "L3", archit. Arturas Asauskas, Egle Kirduliene, Jurgis Dagelis, 2005 m.; pramogu kompleksas, po 2000 m., archit. nezinomas).

Pagrindinis LITEXPO statinys esminiu pokyciu nepatyre (remontuoti ir naujai irengti inzineriniai tinklai, pagalbines patalpos, kito kai kuriu patalpu iranga). Taciau neapibreztos apsaugos priemones ir neraiskus saugojimo motyvai jau dabar kelia rupesciu pastato naudotojams ir projektuotojams. Todel butina sistemiskai identifikuoti pastato architekturines vertes ir reiksme salies architekturos raidai, siais duomenimis grindziant suformuluoti statinio saugojimo koncepcija ir tik tada nustatyti jo vertingasias savybes.

Unikalus laikotarpio urbanistinis projektas Sauletekio studentu miestelis, atspindintis funkcio-nalistinio miesto koncepcija, taip pat igyvendintas is dalies (Balciunas 1966), dabar pletojamas visai kitais architekturiniais (VGTU valgyklos pastato rekonstrukcija--pritaikymas bibliotekai, archit. Elena Nijole Buciute, 1998 m.; VGTU administracinis korpusas, archit. Sigitas Kuncevicius, proj. 2004 m., igyvendinamas; "Sauletekio slenio" administracinis pastatas; archit. Daiva Pauliukoniene, Egle Kirduliene, Emilis Petkevicius, 2005 m.; VU biblioteka, archit. R. Palekas, A. Palekiene, Monika Zemlickaite, Lina Suziedelyte, Aidas Barzda, proj. 2004-2009, igivendinama) ir urbanistiniais principais ("Sauletekio slenio" raidos programa, archit. Mindaugas Pakalnis, Nerijus Siciunas, SI "Vilniaus planas", 2003 m.), jo gamtine (miskai) ir urbanistine aplinka (gyvenamieji kvartalai projektui numatytoje teritorijoje ir del miesto periferijos pletros pakite funkciniai rysiai) is esmes pakitusios. Todel sis sprendimas suprantamas, taciau teisines apsaugos panaikinimo procesa reiketu aiskiai pagristi moksliniais tyrimais: parengti studija, kur remiantis projektine medziaga reiketu nustatyti pirmini objekto sumanyma, istirti paskelbimo kulturos paminklu priezastis, nustatyti dabartinius pokycius ir isaiskinti, kodel dabar teisine apsauga nereikalinga. Studija turetu buti publikuojama viesai KVR duomenu bazeje. Taip butu suformuluota raiski saugojimo strategijos pozicija, isliktu vertinga laikotarpio architektura apibudinanti informacija, kuri galetu buti naudojama tiek pazintiniais, tiek ir moksliniais bei profesiniais (toliau vystant rajono architektura) tikslais.

Duomenys apie objektus tikslinami po ivykusiu pokyciu. Tuomet tenka konstatuoti vertinguju savybiu netekti ir svarstyti taikomos apsaugos tikslinguma. Istatymu nustatyta tvarka, rengiant projekta suformuluojamos paveldosaugines projektavimo salygos. Taciau istatymu numatytas laikas salygoms parengti yra nepalyginamai trumpesnis nei sudetinga ir ilga paveldo objekto duomenu tikslinimo procedura. Del to salygos gali neatitikti tikros padeties. Komplikuota biurokratine procedura lemia ir tai, kad registre esancio objekto pakitimai daznai projektuojami be pavel-dosaugos specialistu zinios. Si problema aktuali ne tik nagrinejamai kuriniu grupei, bet ir didziajai daliai skirtingai naujinamo ar keiciamo nekilnojamojo kulturos paveldo. Todel butina paveldo objektu saugojimo, ju dokumentacijos tikslinimo ir pastatu naujinimo, keitimo procesus suderinti bei itvirtinti atitinkamuose teises aktuose.

KPD pirmojoje nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo taryboje svarstytas Visuomeninis centras (Nr. U4.), esantis tarp Konstitucijos pr., Upes ir Snipiskiu gatviu. Taciau konkretus komisijos sprendimai neskelbiami, vertingosios savybes nenustatytos, duomenys (net statiniu adresai nurodomi klaidingi) nepatikslinti. Po rekonstrukciju pakitusios buv. Revoliucijos muziejaus, viesbuciu "Lietuva" ir "Turistas", CUP erdviu ir turiu sandaros, medziagiskumo, aplinkos, kartais ir paskirties savybes liko neidentifikuotos. Nesureaguota ir i skulpturos "Sutartine" (skulpt. Stanislovas Kuzma) pakeista vieta ir architekturini sprendima (nors Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo 23 straipsnio 5 punkte nurodoma, kad paveldo objekto perkelimas galimas tik isimtiniais atvejais irodzius vertybei gresianti pavoju).

Naujasis miesto centras, kaip ir kiti buve urbanistikos paminklai, buvo igyvendintas tik is dalies, veliau imtas pletoti pagal kitas koncepcijas. Pastaraji desimtmeti teritorijos viduje atsirado nauju statiniu, neatitinkanciu pirminio sumanymo. Vienas tokiu yra banko pastatas (Konstitucijos pr. 20A, archit. Audrius Ambrasas, Vilma Adomonyte, Tomas Eidukevicius, Donatas Malinauskas, 2008 m.), kuris, straipsnio autoriaus isitikinimu (Nekrosius 2009a), kontekstualiai isiterpe ir vertingai papilde esama kompleksa bei pratese esama (nebaigta formuoti) viesuju erdviu sistema. Vietoje planuotos Vilniaus konservatorijos koncertu sales (vakarineje komplekso puseje) 2004 m. igyvendintas pramogu centro "Forum" projektas (Konstitucijos pr. 26, archit. Gintaras Caikauskas, Rolandas Palekas, Miroslavas Sejnickis) iki siol su likusia komplekso dalimi funkciniais rysiais nepakankamai susietas. Neaisku, kaip su teoriskai vis dar taikoma teisine apsauga koreliuoja architekturiniu konkursu nugaletoju darbai--G. Caikausko desiniojo kranto krantiniu (2004), Zaha Hadid Gugenhaimo ir Ermitazo muziejaus (2008) bei "A01 architektai" Modernaus meno centro (2011) projektai.

Kitapus Konstitucijos prospekto pastaraji desimtmeti intensyviai pletojamas naujasis miesto admini-stracinis-komercinis centras taip pat is esmes pakeite aptariamo visuomeninio centro suvokima miesto panoramose, koregavo jo funkcine organizacija. Taciau komplekse esanciame istoriniame vienuolyno pastate isikures Kulturos paveldo departamentas siai teritorijai apsaugos priemoniu netaike, apskaitos dokumentu neatnaujino.

LRS statiniu kompleksas (Nr. U2.) yra vienintelis urbanistinis objektas, kurio apskaitos duomenys yra atnaujinti atsizvelgiant i pakitusias vertes: nustatytas nacionalinis reiksmingumo lygmuo, greta jau anksciau identifikuotu urbanistiniu, architekturiniu ir dailes verciu naujai suformuluota istorine bei identifikuotos siandienos politikos kryptis atitinkancios memorialine, inzinerine vertes. Tikslinant suformuotas kompleksas, kuri sudaro ne tik iki tol saugoti dabartiniai treji LRS rumai, bet ir dvi sargines su tvoru fragmentais (3282, 32822), barikadu fragmentai (32823) bei aikste (2800). Sio isskirtines vertes objekto apskaitos dokumentai parengti kruopsciai ir atsakingai. Taciau atkreiptinas demesys i architekturos saugomu savybiu reglamentavima. Neabejojama, kad visas statiniu kompleksas del igyvendinimo masto ir architekturiniu raiskos priemoniu brandos ir ivairoves yra iskilus XX a. II-osios puses architekturos pavyzdys, taciau keltinas klausimas, kiek sios bei kitos komplekso vertes sumenktu pakeitus langus, fasado danga ar ispletojus statinio struktura naujomis architekturinemis priemonemis.

Pagrindinis LRS ivaizdi formuojantis objektas yra buve Auksciausiosios Tarybos rumai (dabar I rumai). Detalus ju saugojimas suprantamas ir nekelia abejoniu nei naudotojams, nei visuomenei. Siandien rumu naujinimo darbai vykdomi restauruojant, kruopsciai saugant autentiskas detales, siltinant pastata is vidaus, atkuriant originalias tinko fakturas. Taciau abejotina nuostata taip pat skrupulingai saugoti dabartinius III rumus, kurie vargiai atitinka siandienos administraciniams pastatams keliamus naudojimo, patogumo, fiziniu savybiu reikalavimus. Pazymetina, kad saugotas ziurovu sales interjeras sunaikintas, komplekso architekturine ir urbanistine aplinka del greta pastatyto "Vilniaus vartu" komplekso (archit. R. Bimba ir kt., 2007 m.) yra is esmes pakitusi lyginant su aplinka statant ir ginant Parlamenta. Kita vertus, II rumai buvo is esmes pakeisti vietoje nugriautos ziurovu sales irengus naujaja plenariniu posedziu sale bei irengus skirtingus korpusus jungianti stiklo koridoriu (archit. Algimantas ir Vytautas Nasvyciai, 2007 m.). Del to is esmes pakito statinio turinis-erdvinis, funkcinis sprendimai. Taciau sie pakeitimai tikslinant paveldosaugos apskaitos dokumentus buvo traktuoti kaip neesminiai. Toks atomistinis ir koncepciskai nenuoseklus vertinguju savybiu nustatymas yra nepateisinamas, bet suprantamas--daznai objektu vertingosios savybes identifikuojamos remiantis formalia apziura, o ne moksliniais tyrimais.

Buvusia architekturos paminklu, dabar architekturini vertinguju savybiu pobudi turinciu objektu, grupe sudaro visuomeniniai pastatai (Nr. V1.-V15., V17.) ir interjerai (Nr. VI1.-VI3.), gyvenamieji daugiabuciai (Nr. G5.-G10.) pastatai.

Atkreiptinas demesys i kelias svarbiausias su sia grupe susijusias problemas. 2010 m. atlikto Valstybinio audito "Kulturos paveldo issaugojimas" isvadose Kulturos paveldo departamentui siuloma "prioriteta teikti kulturos paveldo objektu vertinguju savybiu (saugotinu elementu) tikslinimui, o ne nauju objektu (darant isimti svarbiems ir reiksmingiems objektams) itraukimui i KVR tol, kol bus patikslintos jame esanciu valstybes saugomu kulturos paveldo objektu vertingosios savybes". Nagrinejama Objektu grupe sia problema iliustruoja isskirtinai ryskiai. Pavyzdziui, "Tauro" kavines interjeras (Nr. VI2.) yra seniai isnykes objektas, taciau i apskaita itraukiamas kaip egzistuojanti kulturos vertybe. "Vilniaus" kino teatro (Nr. V13.) po dvieju rekonstrukciju isliko tik virsutine Gedimino pr. fasado dalis, taciau tai apskaitoje neatsispindi.

Dailininku namu (Nr. G10.) kompleksas pastaruosius du desimtmecius pletojamas pagal utilitarius savininku poreikius: perplanuojamos vidaus erdves, statomi papildomi aukstai, keiciama fasadu danga. Taip kinta architekturos objekto turines, erdvines savybes, medziagiskumas. Lygiagretinant projekto autoriaus Algimanto Maciulio teiginius (Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu savadas 1988: 471) ir tokias laikotarpio architekturai budingas koncepcijas kaip indeterminuota (ar atvira pletrai) architekturine struktura, galima butu svarstyti, kad tokie pokyciai nepriestarauja pirminiam meniniam sumanymui. Suprantama, kad architekturines idejos pripazinimas vertingaja objekto savybe priestarauja Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju aprasui (2005), ideju nesaugo ir autoriniu teisiu istatymas. Taciau, ar galime argumentuotai teigti, kad savaime isliekanti statinio pirmine menine ideja yra nevertinga? Visgi nei pokyciai, nei ju pagristumas objekto apskaitos dokumentuose neidentifikuoti.

Gyvenamaja architektura KVR taip pat reprezentuoja pirmasis stambiaplokstis daugiabutis, pastatytas pagal Lietuvos architektu projekta (skirtas mazoms seimoms ir viengungiams Nr. G9.), bei keturi "eksperimentiniai" daugiabuciai (Nr. G5.-G8.). Seimyniskiu gatveje esantis registrinis daugiabutis (Nr. G5.) 2009 m. buvo "modernizuotas" igyvendinus keturias priemones: langu butuose, laiptineje ir rusyje keitimas, sienu siltinimas, sildymo sistemos rekonstrukcija, balkonu istiklinimas (Busto ir urbanistines pletros agentura 2010: 116). Atsakingi paveldosaugos specialistai pateike atnaujinto statinio nuotraukas KVR. Ar susidomejo galbut prarandamomis vertingosiomis savybemis, ziniu neaptikta. Si "vertybes modernizacija" savaip iliustruoja teisines aplinkos svarba kasdieniame gyvenime--pastatu komplekse gyvena tuomeciai Vyriausybes ir Seimo vadovai.

Saugomu siuolaikines architekturos objektu renovacija vienas dazniau aptinkamu pokyciu. 2008 m. siuolaikiniams poreikiams pritaikytas pensionato pastatas (Nr. V12.), visiskai pakito buv. keturiasdesimtosios vidurines mokyklos (Nr. V1., renovuota 20092010 m.) fasadu danga (issaugotas spalvinis sprendimas, taciau raudonu keraminiu plytu muras ir baltai dazytas surenkamas gelzbetonio karkasas padengti izoliacinemis medziagomis), langai (spalva, medziagiskumas, varstymo budas, kai kur vietoj stiklo blokeliu irengti plastikiniai langai su stiklo paketais) ir durys, is dalies koreguotas ir turis (padidintas tamburas, istiklinta dalis balkonu, terasu, paaukstinti parapetai). Atliepiant siuolaikinius statiniui keliamus reikalavimus irengti evakuacijos keliai, irengta siandieninius reikalavimus atitinkanti apsvietimo sistema. Is dalies pakitus statinio naudojimo specifikai (vidurine mokykla performuota i gimnazija, todel cia dabar mokosi kelis kartus maziau mokiniu nei anksciau, taip pat reikia daugiau specializuotu klasiu ir pan.), nezinoma, ar sie pokyciai kelia gresme vertybei, nes vertingosios savybes iki siol nenustatytos. Straipsnio autoriaus isitikinimu, sio pastato unikalumas gludi funkciniame ir turinia-me-erdviniame sprendimuose, kurie isvenge esminiu pakeitimu. Keltinas klausimas, ar kaip architekturos kokybes rodiklis ir galbut vertingoji savybe galetu buti traktuojamas faktas, kad pries beveik keturis desimtmecius sukurtas, o veliau is esmes nekoreguotas statinys tenkina pakitusios svietimo sistemos poreikius.

Ivertinant vertinguju savybiu nustatymo tendencijas galima speti, kad savalaikis vertinguju savybiu identifikavimas butu sukeles itampa tarp naudotoju ir saugotoju, sumazines finansavimo galimybes (paveldo objektai finansuojami pagal kitas paramos programas; rupesti kelia ir tai, kad neegzistuoja kompensaciniai mechanizmai). Akivaizdu, kad butina ieskoti nauju siuolaikines architekturos saugojimo ir atnaujinimo procesu derinimo koncepciju.

Seskines prekybos ir paslaugu centras (Nr. V10.) -vienas is nedaugelio objektu, kurio saugojimo priezastys yra detaliai atskleistos ir isaiskintos mokslineje periodikoje. Architektas, profesorius Leonidas Pranas Ziberkas (2004) paskelbe straipsni, kuriame remdamasis sovietiniu metu gyvenamuju rajonu tyrimais identifikavo komplekso menines ir visuomenines vertes, nustate saugant atsiradusius pokycius, ju itaka komplekso architekturinei israiskai. Deja, siandien Seskines centra jau galima laikyti sunykusia vertybe, kuriai siuloma panaikinti teisine apsauga (Motieka, Pakalnis 2007). 2009 m. kovo 16 d., griuvus vienam is komplekso korpusu, objektas buvo tapes placiu diskusiju apie statiniu prieziuros problemas epicentru. Taciau paveldotvarkos klausimai tuomet nebuvo aktualizuoti. Nei griutis, nei komplekse pastaraji desimtmeti vykstancios nauju objektu statybos (rytineje dalyje kino teatro rekonstrukcija i televizijos studija, archit. R. Palekas, A. Palekiene, G. Caikauskas, 2004 m., prekybos ir paslaugu centro daugkartine rekonstrukcija, naujo administracinio pastato statyba, archit. Arturas Asauskas, Egle Kirduliene, 2009 m.; vakarineje--prekybos centro, autobusu dispecerines rekonstrukcijos, naujo prekybinioadministracinio pastato statyba, archit. A. Asauskas ir kiti) netapo pakankama priezastimi atnaujinti KVR duomenis.

XX a. II-osios puses paveldo objektu ir vietoviu apskaitos duomenis imamasi tikslinti tik isimtiniais atvejais. Kai kuriu Objektu duomenys patikslinti minimaliai, nesvarstant ju vertinimo tarybose. Pavyzdziui, buve Centrines statistikos valdybos respublikinio skaiciavimo centro rumai su restorano "Akimirka" interjeru siandieniniame registre apskaitomi jau tik kaip "Pastato fasadas" (Nr. V14.). Atlikta keletas Objektu fotofiksaciju. Pakeisti kai kuriu Objektu autorystes ir amziaus duomenys. Atkreiptinas demesys, kad pateikiant duomenis i KVR del nezinomu priezasciu jie pakito arba neisliko. Pavyzdziui, 1961 m. architekto Stasio Bareikio projektuotas daugiabutis (Nr. G8.) A. Mickeviciaus g. KVR pristatomas kaip A. Umbraso 1969 m. sukurtas darbas, nors LTSR istorijos ir kulturos paminklu savade buvo pateikiami teisingi duomenys (1988). KVR neminimi daugumos objektu konstrukcinio sprendimo autoriai, nors ankstesniuose apskaitos dokumentuose sios zinios buvo pateikiamos.

Pastebima tendencija, kad pagal galiojancius reikalavimus apskaitos dokumentai dazniau tikslinami po atliktu statybos darbu. Vienas pavyzdziu--pagal utilitarius siandieniniu naudotoju poreikius pakito SMC (Nr. V8.) pastatas. Pries desimtmeti, pertvarkant vidaus patalpas, sunaikinta pirmine funkcine-erdvi-ne ideja, taciau tai neatsispindi 2011 m. geguzes 10 d. patikslintuose registro duomenyse. Kitas pavyzdys -Jaunimo teatro interjeras, sukurtas istoriniuose buv. Oginskiu rumuose (26199, archit. Tomas Ruselis, igyv. 1703-1758 m., rekonstr. 1975 m., 1985 m., archit. Birute Cibiraite, Antanas Kunigels, Vitalija Stepuliene). Nors tai ne tik vertingas ankstesniu amziu architekturos objektas, bet ir vienas raiskesniu XX a. II-osios puses dailes pavyzdziu (DV 4516 sienu tapyba "Teatro gimimas", dail. Romas Dalinkevicius, 1983 m.; DV 4517 vitrazai, dail. Bronius Bruzas, 1982 m.), objektas demesio susilauke tik besibaigiant statybos darbams (vertingosios savybes vis dar nustatinejamos). Esama atveju, kai konstatuojama, kad statybos darbu metu numanomos (iki tol nenustatytos) vertingosios savybes sunyko. Vienas pavyzdziu yra ligonine Antakalnyje (Nr. V11.). Iskilus laikotarpio medicinos istaigu architekturos pavyzdys pirma buvo 2009-2010 m. renovuotas, todel prarado menamas vertingasias savybes. Tai tapo pretekstu panaikinti teisine apsauga (Del teisines apsaugos panaikinimo 2010-09-14).

Kai kuriu Objektu pakeitimai vykdomi nenustacius kuriniu vertinguju savybiu, taciau priziurint pirminiu projektu autoriams pavyzdziui, Lietuvos nacionalinio dramos teatro interjeras (Nr. VI3., rekonstr. 2009 m.), "Neringos" kavines interjeras (Nr. VI1. , rekonstr. 2005 m.), LRS I rumai (Nr. U2., rekonstr. 2006 m.). Rysiu rumu (Nr. V2.) rekonstrukcijos projekto rengimas taip pat gali buti patiketas pirminio projekto autoriui architektui Justinui Seibokui (LAS 2011). Santykis tarp autoriniu teisiu ir paveldo apsaugos istatymu aktualus tik XX a. architekturos objektams. Taciau siekiant darniai pletoti ir naudoti saugomus siuolaikines architekturos objektus butina suderinti siu dvieju istatymu nuostatas. Pavyzdziui, Lietuvos Respublikos autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu istatymu (1999 m., 2000 m., 2003 m.) itvirtintos statinio autoriaus turtines ir neturtines teises is dalies ribojamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo (2004 m., 1994 m.; 23 straipsnis) nuostatomis, kad paveldo objekto pokycius gali projektuoti tik atestuotas paveldo specialistas. Skirtingi siu istatymu tikslai: pirmasis gina autoriaus teises i kurini, antrasis saugo statinio vertingasias savybes. Kurinio autorius i objekto pakeitimus zvelgia is asmeniniu poziciju, vadovaujasi savu meno kurinio verciu supratimu. Valstybe apsiimdama saugoti tokius kurinius turetu aiskiai deklaruoti sio saugojimo motyvus, priemones ir kitas reikiamas nuostatas. Taciau pries tai reiketu atsakyti i klausima, ar imames saugoti statini (kuris daznai yra igyvendintas tik is dalies, pakeistas ir pan.), ar tam tikro menininko kurybos pavyzdi. Pagal dabar galiojancias istatymais itvirtintas nuostatas paveldo objekto autorius savo kurini keisti ir pletoti gali tik kaip atestuotas paveldo specialistas, bet ne kaip paties kurinio autorius. Bendrame kulturos paveldo objektu kontekste pastatai, kuriu autoriai dar gyvi ir veiklus menininkai, yra isimtys. Todel svarstytina galimybe projektuojant paveldo objektu pakitimus pirminiu projektu autoriams suteikti isimtines teises.

Teisine apsauga formaliai taikoma 8 statiniams istorijos paminklams, tarp kuriu yra memorialiniai butai keturiuose siuolaikines architekturos daugiabuciuose (Nr. G3., G11., G12., G13.), du--vienbuciuose (Nr. G1., G2.), LRV pastatu kompleksas (Nr. V16.), Zirmunu tiltas (Nr. Dviems statiniams istorijos paminklams teisine apsauga panaikinta (Nr. G4., G14.).

Saugomu istorijos paminklu grupei tikslinga skirti demesio ir profesiniu diskusiju, nes pastebima tendencija, kad tikslinant apskaitos dokumentus buvusiems istorijos paminklams nustatomi vertingieji architekturos pozymiai (pavyzdziui, 12124/IV790, Pastato fasadai (Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto rumai), Gedimino pr. 9, archit. Vl. Nimtec, Vikentijus Gorskis; Vaclovas Michnevicius; Antanas Spelskis, igyvendinti XVII-XVIII a.; rekonstruoti XIX a., atstatyti 1948 m., valstybes saugomas). Tarp istorijos paminklu architekturiniu poziuriu, neabejotinai, vertingiausias objektas yra architekto Vytauto Edmundo Cekanausko projektuoti dabartiniai LR Vyriausybes rumai (Nr. V16.). Aktualus inzinerinis statinys--Zirmunu tiltas, kuris, greta inovatyviu konstrukciniu sprendiniu, atspindi statant vyravusias architekturines, menines tendencijas. Taciau abejojama, ar gyvenamosios architekturos grupe reiketu pildyti namais, kuriuose buvo irengti memorialiniai butai.

Suprantama, kad keliolikos tukstanciu registriniu objektu apsauga ir apskaita yra isskirtinai sudetingas bei milzinisku darbo sanaudu reikalaujantis procesas. Todel KPD galetu imtis iniciatyvos placiau isaiskinti suinteresuotoms bendruomenems Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalis, kur teigiama, kad konkreciu nekilnojamuju kulturos vertybiu atskleidima ir inventorizavima organizuoti, objektu bei vietoviu vertingasias savybes nustatyti, teritoriju ribas apibrezti gali ne tik KPD, savivaldybiu paveldosaugos padaliniai, ju sudarytos vertinimo tarybos, bet ir tradicines religines bendruomenes, bendrijos, centrai, mokslo ir studiju bei kitos valstybines tyrimu institucijos.

Vyraujancios saugojimo nuostatos ir galima ju korektura

XX a. II-ojoje puseje apsisprendus imtis siuolaikines architekturos valstybines apsaugos laikytasi nuostatos, kad tai vietines reiksmes architekturos ir urbanistikos paminklai (respublikines reiksmes neaptikta, sajungines--ankstyvesnio laikotarpio 10371, U49 Lukiskiu aikste, archit. Vladislovas Mikucianis, skulpt. Nikolajus Tomskis, 1949-1952 m.). Dauguma laikotarpio architekturos kuriniu, itrauktu i registra, yra Viliuje. Manytina, kad nagrinejamo laikotarpio architekturos saugojimo iniciatyvos buvo susijusios ir su lokaliu profesiniu bendruomeniu aktyvumu. Todel netikslu butu teigti, kad saugomu objektu grupe objektyviai atspindi auksciausius Lietuvos XX a. II-osios puses architekturos ir urbanistikos pasiekimus.

Sovietiniu metu modernistines architekturos, kaip kulturos vertybiu grupes, sudetis kol kas is esmes nekinta. Taciau palaipsniui praranda savo pirmine idejine artikuliacija. Kaip mineta anksciau, daliai objektu panaikinta teisine apsauga, kai kurie isnyko, kiti pakito. Apskaitos dokumentai atnaujinami retai ir nesistemis-kai, tik pavienems vertybems. Nauji objektai itraukiami i KVR tik iskilus gresmei islikti (pavyzdziui, Nr. V17.). Del siu priezasciu paveldotvarkos nuostatos, taikomos siuolaikinei architekturai, sunkiai identifikuojamos.

Pavyzdziui, Vilniuje vertingosios savybes (butinos pagal dabar galiojanti istatyma) nustatytos tik LRS kompleksui (Nr. U2.) ir SMC (Nr. V8.). Pirmajam objektui nustatytas nacionalinis, antrajam--regioninis reiksmingumo lygmuo. Naujai suteikus teisine apsauga Vilniaus koncertu ir sporto rumams (Nr. V17.) nustatytas regioninis reiksmingumo lygmuo. To paties laikotarpio kuriniui Silutes rajone--Juknaiciu gyvenvietei-parkui (33144, ZUSPI, inz. N. Zauka; daugiabuciu gyvenamuju namu, vandentiekio boksto projektu autorius archit. Stanislovas Kalinka; sveikatingumo komplekso--archit. Stanislovas Kalinka, Petras Grecevicius; daugelio individualiu gyvenamuju namu--archit. E. Vicius, gyvenvietes apzeldinimo, kapiniu projektu archit. Ruta ir Alfonsas Kiskiai, igyvendinta 1974 m.) reiksmingumo lygmuo nenurodytas.

Suprantama, kad kiekvieno kurinio atveju sprendziama individualiai. LRS kompleksas paminklu tapo kaip didziausias to meto naujosios administraciniu kompleksu architekturos pavyzdys, o siandien akcentuojama jo istorine ir memorialine reiksme. Koncertu ir sporto rumu saugojimo iniciatyva kilo is visuomeniniu procesu. Naujai igyta istorine reiksme (1988 m. spalio 22-23 d. LP Sajudzio steigiamasis suvaziavimas; 1991 m. sausio 14-16 d. visuomene atsisveikino su pastate pasarvotais Lietuvos laisves kovotojais, zuvusiais prie Vilniaus televizijos boksto), manytina, buvo papildomas argumentas siuolaikines architekturos ir inzinerijos (vantines stogo konstrukcijos, kuri del nezinomu priezasciu neleme inzinerinio vertinguju savybiu pobudzio) kuriniui saugoti (Nemeikaite, Karvelis 2007).

Nagrinejami Objektai neatitinka vertintiniems architekturinio, urbanistinio, inzinerinio, vertinguju savybiu pobudzio objektams ar vietovems keliamo amziaus cenzo reikalavimo--daugiau nei 50 metu. Dalis siu kuriniu gali buti traktuojami kaip isimtys (Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju aprasas, 2005 m., 8 punktas; toliau--Aprasas). Pavyzdziui, LRS (Nr. U2.) kompleksas, Koncertu ir sporto (Nr. V17.) bei LRV rumai (Nr. V16.) yra (8.1.) susije su akivaizdziais issivadavimo is okupacinio rezimo ir Lietuvos valstybingumui ypac svarbiais ivykiais.

Vilniaus centrinis pastas (Nr. V5.) sukurtas kaip (8.2.) irasytu ar irasomu i Registra objektu ir vietoviu naujadaras, pratesiantis istoriniu strukturu, erdviu ir estetikos formavimo tradicijas bei papildantis ju vertingasias savybes. Keltinas klausimas, ar sio tipo objektais galima laikyti archeologines liekanas dengiancius siuolaikinius pastatus: pavyzdziui, SMC (Nr. V8.), gyvenamasis namas su Kardinalijos rusiais (Nr. G6.). Taciau si isimtis galetu buti taikoma siekiant atkreipti placiosios visuomenes ir specialistu demesi i isskirtinius paveldo objektuose igyvendintus naujosios architekturos kurinius.

Islandijos ir Vilniaus g. sankirtoje esantis XIX a. namas (1781/AtV 814--unikalus kodas KVR/nu-meris paminklu savade) pagal architektu Sauliaus Miseviciaus, Algio Grigaraviciaus (restauracine dalis), Tomo Grunskio, Ausros Kudlaites ir Viktorijos Makauskaites projekta 2004-2008 m. buvo restauruotas ir rekonstruotas naujai irengiant pozemine dali, stiklu perdengiant kiema bei irengiant mansardini auksta. Straipsnio autoriaus isitikinimu, tai vienas ispudingiausiu pastaruju keliu desimtmeciu tokio pobudzio kuriniu (Nekrosius 2009b). Jis apdovanotas kaip geriausias 2008 m. daugiafunkcis objektas (LNTPA), pelne "Lietuvos metu gaminio" varda (Lietuvos pramoninku konfederacija). Deja, sis istorinis kompromisas nesulauke architekturiniu ivertinimu ir iki siol netapo diskusiju apie paveldo pritaikyma pagrindu. KVR vertingosios savybes nenustatytos.

Artimas pobudziu Panevezio apskrities Gabrieles Petkevicaites-Bites viesosios bibliotekos rekonstrukcijos projektas (archit. Saulius Juskys, proj. 1994-1997 m., 2002-2005 m., igyv. 2003-2006 m.) buvo ivertintas daug placiau: 2006 m. architektui suteikta Nacionaline kulturos ir meno premija, projektas tapo zurnalo "Archiforma" architekturinio konkurso nugaletoju. Siuo metu tikslinami paveldo objekto apskaitos duomenys, kuriuose, tikekimes, tarp vertinguju savybiu bus ir S. Juskio kurybinis indelis.

Zirmunai (Nr. U5.), Dailes parodu rumai (Nr. V8.), Koncertu ir sporto rumai (Nr. V17.), Santuoku rumai (Nr. V3.), Ligonine (Nr. V11.), Zemes ukio mokslinio tyrimo institutas (Nr. V9.), LR Vyriausybes rumai (Nr. V16.) yra mirusiu autoriu kuriniai, apdovanoti tarptautinemis, Lietuvos Respublikos valstybinemis, kitu valstybiu premijomis, igyvendinti pries 25 ir daugiau metu (8.4.). Cia atsiskleidzia keista Apraso rengeju nuostata, kad jei menininkas kuria ne registrinio objekto ar vietoves naujadara, tai isimtis jo kurinio atzvilgiu gali buti taikoma tik jam mirus.

Formuojant saugomos siuolaikines architekturos grupe isskirtini demesi reiketu sutelkti ties klausimu, kurie is laikotarpio kuriniu galetu buti laikomi (8.5.) akivaizdziais konkretaus istorinio laikotarpio, pripazintu meninio stiliaus ar sroves, pazangiausiu ir (ar) meniskiausiu laikotarpio architekturiniu sprendimu atstovais. Taip pat Aprase numatyta, kad i registra gali buti itraukti projektai, kuriu (8.3.) parengimo laikas atitinka amziaus cenza , taciau jie igyvendinti daugiau kaip pries 25 metus prisilaikant projektuose numatytu sprendiniu arba (8.6.) yra gautas organizacijos, atstovaujancios vietos bendruomenei, prasymas, kuriame nurodyta, kad jie reiksmingi tos bendruomenes nariu istorinei samonei ir tapatumui.

2008 m. Kulturos paveldo departamento uzsakymu bandyta rengti sovietinio laikotarpio isskirtiniu (pagal preliminaru sarasa) architekturos objektu apskaitos duomenis (toliau--Sarasas). Nesvarstant Saraso sudarymo ir jo apskaitos vykdymo proceso, pastebetina, kad cia svarstyta 16 nagrinejamai Objektu grupei atstovaujanciu objektu. Dalis ju jau dabar yra KVR. Apie kai kuriuos Objektus sarase pateikiami klaidingi duomenys. Pavyzdziui, siuloma itraukti i registra dar sovietiniais metais itraukta Lietuvos nacionalinio dramos teatro interjera (Nr. VI3.), netraukti i registra jame esanciu VRM kulturos, pramogu ir sporto rumu (Nr. V15.). Nesuprantama pozicija sarase pateikti dar 5 esancius registre Objektus, bet nepaisyti kitu 33.

Svarbi zinia galimai platesnei diskusijai, kad KVR siuloma papildyti Lietuvos kooperatyvu sajungos rumais (Gedimino pr. 28, archit. J. Seibokas, 1977 m.) ir Antakalnio gydymo istaigu komplekso suaugusiuju ligonines korpusu (Antakalnio g. 57, archit. E. Chlomauskas, Zigmantas Liandzbergis, 1967 m.; toliau--kliniku) bei nesiimti saugoti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (A. Vienuolio g. 1, N. E. Buciute, Jurijus Markejevas, 1974 m.).

Svarstant Lietuvos kooperatyvu sajungos rumu meniniu verciu ir esamos bukles bei saugojimo tikslinguma verta atkreipti demesi i mokslineje spaudoje paskelbta sio objekto interjero menotyrine studija (Gudelyte 2011).

Siulymas taikyti teisine apsauga Antakalnio kliniku pastatui daugiau negu keistas. Greta esanciai kompleksiskai igyvendintai tu paciu autoriu ligoninei (Nr. V11.) teisine apsauga panaikinama, o pavieniui pastatui ja siuloma suteikti. Manytina, kad sis sprendimas gali buti susijes su faktu, jog panaikinus teisine apsauga KVR neliko XX a. II-osios puses ligoniniu architektura reprezentuojanciu kuriniu. Taciau kliniku pakitimai yra panasaus masto kaip ir ligonines (pakeista fasadu danga, langai, durys, vidaus apdaila, is dalies vidaus suplanavimas ir pan.). Jei butu apsispresta laikytis nuostatos, kad KVR turi buti reprezentuojamos visos tipologines grupes, galbut reiketu svarstyti viso kliniku, suaugusiuju (archit. Z. Liandzbergis, 1984 m.) ir vaiku (archit. Regina Masilionyte, igyvendintas 1984 m., dabar pastatas iskeldintas ir laikinai pritaikytas nuomojamiems biurams, ateityje gali buti griaunamas arba rekonstruojamas; Cerniauskas 2011) polikliniku bei ligonines (tipinis projektas) komplekso bendras vertes, nes tai vienas raiskesniu pavyzdziu, atspindinciu esminius XX a. II-osios puses Lietuvos architekturos stilistines raidos luzius (stalininis retrospektyvizmas, funkcionalizmas, brutalizams, postmodernizmo apraiskos).

Kita vertus reikia kruopsciai ivertinti tipologinius savitumus, nes medicinos istaigu statiniai del medicinos mokslo pazangos ir su ja susijusios dinamiskos technologines kaitos privalo tureti galimybe kisti (gal del sios priezasties Saraso autoriai nesiulo saugoti Santariskiu medicinos komplekso). Iprasti paveldo-sauginiai apribojimai gali tapti pagrindine vertybes sunaikinimo priezastimi. Pavyzdziui, del minetu reikalavimu negalint pakeisti tam tikru statinio savybiu gali tekti gydymo istaiga iskelti, todel pastatas praras savo pirmine funkcija. Gal del panasiu priezasciu tarp Objektu nera ne vieno pramones statinio, nors mokslo ir technines revoliucijos salygomis buvo igyvendinta technologiniu ir meniniu poziuriu unikaliu kuriniu.

Siulymas nesiimti saugoti Operos ir baleto teatro taip pat kelia abejoniu. Tai pats raiskiausias laikotarpio teatru architekturos pavyzdys ne tik salyje, bet ir regione. Ivyke turiniai-erdviniai pokyciai (pavyzdziui, panaikinta pesciuju aleja po pastatu) nera esminiai, o ir suprojektuoti pirminio projekto autores E. N. Buciutes. Keltinas klausimas, ar sio kurinio menine verte yra nepakankama lyginant su Nacionalinio dramos teatro ir Jaunimo teatro interjerais. Pazymetina, kad iki siol ne vienas sviesaus atminimo profesores, iskilios architektes kurinys netapo kulturos paveldo objektu. Pastebimas visuomenes demesys Operos ir baleto teatro architekturai ("Archfondo" ir kitos architekturines ekskursijos, Miestai.net internetine apklausa, Docomomo atstovu susidomejimas). Taip pat reiketu atsizvelgti ir i tai, kad teatro pastatas, kartu su Lietuvos kooperatyvu sajungos rumais, Antakalnio ir Santariskiu gydymo istaigu kompleksais, Sporto rumais, Zveryno pesciuju tiltu, Justiniskiu ir Seskines gyvenamaisiais rajonais Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu savade (1988) buvo pristatomas kaip "kitos miesto zymenybes", kurios formavo savotiska kandidatu i istorijos ir kulturos paminklus rezerva. Pastaruosius tris desimtmecius leistose miesto architektura pristatanciose knygose teatro pastatas taip pat vienas dazniausiai publikuojamu naujosios architekturos objektu (pavyzdziui: Tutlyte 2005; Minkevichius 1987; Jankeviciene 1985; Gaizutis, Grubevicius 1985; Minkevicius 1982). Architekte E. N. Buciute kartu su Lada Markejevaite ir Silvija Mieldazyte 2004 m. buvo parengusios teatro priestato projektinius siulymus (Lanzbergiene 2004). Sis darbas vertingas tuo, kad rodo pastato autores poziuri i galimus turio keitimus. Taciau kyla ir klausimas, ar naudotoju planai statyti priestata nepaveike siulymo siam pastatui teisines apsaugos netaikyti. Anksciau isvardyti faktai nera pakankamas pagrindas skelbti Operos ir baleto teatra kulturos paveldo objektu. Atlikus issamia moksline studija butu galima objektyviau ivertinti statinio vertes, galimus saugojimo principus ir priemones. Visgi svarstant statinio formalia atitikti Apraso nuostatoms, tai akivaizdus konkretaus istorinio laikotarpio, pripazinto meninio stiliaus ar sroves, pazangiausiu ir (ar) meniskiausiu laikotarpio architekturiniu sprendimu atstovas.

Planines ekonomikos ir valstybines nuosavybes salygomis suformuota siuolaikines architekturos ir urbanistikos paminklu grupe galima butu suvokti kaip valstybes meno kolekcijos integralia dali, reprezentuojancia modernizmo epochos architektura. Taciau siandienos nuosavybes privatus pobudis (dauguma Objektu naudojami privacios nuosavybes teise) ir rinkos ekonomikos salygos is esmes keicia padeti.

Vilniuje tik Centrinio pasto pastatas ir Zirmunu tiltas yra valstybes saugomi Objektai. Kitu statusas apibudinamas kaip esantis registre (registrinis). Tai reiskia, kad daugumos Objektu atzvilgiu taikomi naudojimo apribojimai, taciau veikiantys kompensaciniai mechanizmai negalioja. Tokio pobudzio prievole neapibreztu verciu ir miglotos bei "pasirinktinai" taikomos teisines apsaugos taikymo kontekste lemia ne tik netinkama Objektu prieziura, bet ir neigiamu nuotaiku siuolaikines architekturos ir paveldosaugos politikos atzvilgiu formavimasi.

Suprantama, kad ribota valstybes ekonomine galia lemia ir paveldosaugos masta. Todel tikslinga is naujo isnagrineti principines saugomu objektu grupiu formavimo koncepcijas. Aptariamos grupes atveju iseities tasku galetu buti valstybes valdomu Objektu revizija ir valstybes meno kolekcijos idejos viesas svarstymas pasitelkus architekturos kurejus, architekturologus, paveldosaugos specialistus ir placiosios visuomenes atstovus. Sistemiskai isdiskutavus ir istyrus valstybei priklausanciu Objektu grupes sandara bei kompleksine verte, butu pagrindas svarstyti tolesne sios kolekcijos formavimo strategija. Gal butu suvokta, kad dali Objektu valstybes institucijos galetu pritaikyti savo reikmems, maziau vertingus ar nevertingus statinius tikslinga "keisti" i saugotinus, dabar privacios nuosavybes teise valdomus, Objektus. Valstybes instituciju poreikiams skirtos administracines ir reprezentacines patalpos, is paveldosauginiu poziuriu beverciu ar menkaverciu pastatu perkeltos i saugomus Objektus, uztikrintu valstybes politika atliepianti statiniu naudojima, vertingai papildytu kaupiama kolekcija ir stiprintu valstybes kulturini ivaizdi.

Daliai privaciu objektu, kuriems galioja valstybes investicines ar kitokios paramos programos, galetu buti sudarytos specialios, paveldosaugine verte atspindincios salygos. Pavyzdziui, tarp saugomu Vilniaus siuolaikines architekturos pavyzdziu yra keletas daugiabuciu. Didziaja ju dali sudaro aukstesniu komforto lygiu laikotarpio gyvenamosios architekturos konteks te issiskiriantys namai. Auksta ju rinkos verte lemia didesni pasiturinciu gyventoju interesa. Todel desninga, kad sie daugiabuciai atnaujinami pagal bendra paramos tvarka. Jiems esminiai pavojai paprastai negresia. Taciau tarp gyvenamosios architekturos pavyzdziu yra pirmasis pagal Lietuvos architektu projekta 1964 m. pastatytas stambiaplokstis gyvenamasis namas Savanoriu pr. (Nr. G9.). Jis buvo skirtas mazoms seimoms ir viengungiams. Statinio vieta ir komforto savybes leme ir ribotos ekonomines galios gyventoju pobudi. Siekiant paskatinti sovietiniu daugiabuciu renovacija Vilniuje Zirmunu g. 3, 2005-2006 m. buvo ivykdytas stambiaplokscio gyvenamojo namo atnaujinimo demonstracinis projektas (SI "Vilniaus planas"), kuriam, remiantis utilitariais ir atsitiktiniais argumentais, buvo sudarytos isskirtines finansavimo ir statybu administravimo salygos. Politiskai brandesni poziuri programos strategai butu pademonstrave pavyzdini projekta pletoje remdamiesi kulturos vertybe, pavyzdziui, pirmuoju lietuvisku stambiaploksciu daugiabuciu. Valstybes ir naudotoju interesu derinimo uzuomazgu galima buvo matyti ir vieninteles Vilniuje po 1990 m. naujai identifikuotos siuolaikines architekturos vertybes, Koncertu ir sporto rumu (Nr. V17.), atzvilgiu. Cia statinio rekonstrukcijos svarba sieta su valstybes poreikiu tureti nauja konferenciju centra. Ar tokio pobudzio paramos koncepcijos taps pagrindu pletojant naujus ivairesnius ir lankstesnius kompensavimo ir skatinimo mechanizmus, skirtus privatiems kulturos vertybiu valdytojams, parodys ateitis.

Isvados ir pasiulymai

1. Vilniaus siuolaikines architekturos paveldo objektai miesto mastu salygiskai maza (40 is daugiau nei 2500), taciau del tipologines sudeties (svarbiausi miesto visuomeniniai objektai, rajonai) ir geografinio issidestymo (centrai ir pacentriai) reiksminga, sostines ivaizdi veikianti kuriniu grupe, kuri daugiausia suformuota XX a. IX desimtmetyje vadovaujantis to meto istatymais, politinemis ir meninemis nuostatomis, planines ekonomikos ir valstybines nuosavybes salygomis.

2. Atkurus Nepriklausomybe, kai pakito sociokulturiniai kontekstai, nuosavybes forma ir ekonomine sistema, dauguma buvusiu paminkliniu objektu buvo automatiskai paskelbta kulturos paveldo objektais. Dabar dalies architekturos ir urbanistikos objektu verte butu traktuojama kitaip nei juos skelbiant kulturos paminklais. Todel ivykusiu pokyciu kontekste turi buti suformuluota naujas salygas atliepianti sudeties ir apsaugos koncepcija.

3. Sovietiniu metu modernizmo architektura ir urbanistika reprezentuojancios nekilnojamojo kulturos paveldo objektu grupes sudetis kol kas esmingai nekinta, taciau objektu bukle labai skirtinga--nors didele siu objektu dalis isliko nepakitusi, daliai ju panaikinta teisine apsauga del prarastu vertinguju savybiu, kai kurie isnyko ar sunyko, dalis kitu pakito.

4. Po 1961 m. Vilniaus mieste igyvendintu architekturiniu ir urbanistiniu nekilnojamojo kulturos paveldo objektu ir vietoviu grupe sudaro buve penki urbanistikos, dvidesimt penki architekturos statiniai ir desimt statiniu istorijos paminklu. Buvusiu urbanistikos paminklu grupe sudaro du gyvenamieji rajonai--Lazdynai ir Zirmunai, Sauletekio studentu miestelis, Visuomeninis centras tarp Neries upes ir Konstitucijos pr. bei LRS statiniu kompleksas. Buvusia architekturos paminklu, dabar architekturini vertinguju savybiu pobudi turinciu objektu, grupe sudaro 17 visuomeniniu pastatu (1 ju panaikinta teisine apsauga), 5 gyvenamieji pastatai ir 3 interjerai (1 ju isnykes). Teisine apsauga formaliai taikoma 8 statiniams istorijos paminklams (4 daugiabuciai, 2 vienbuciai, LRV pastatu kompleksas, Zirmunu tiltas; dviems daugiabuciams teisine apsauga panaikinta).

5. XX a. II-osios puses saugomi (taip pat kaip ir nesaugomi) Vilniaus gyvenamieji rajonai tankinami, del to praranda savo architekturinius savitumus, identiteta. Nors galiojanciu Vilniaus bendruoju planu itvirtinta nuostata, kad sovietiniu metu statybos rajonu gyvenamuju teritoriju uzstatyma tankinti galima tik tuo atveju, jei tai numatyta kompleksiniuose ju renovacijos projektuose ir yra tiesiogiai susieta su teritorijos revitalizacija, atskiru sklypu uzstatymo projektai vykdomi be kompleksiniu rajonu renovacijos projektu, saugomuose rajonuose be paveldotvarkos specialistu zinios.

6. Neisvengiamai teks svarstyti dalies nagrinejamu kuriniu teisines apsaugos taikymo tikslinguma (Zirmunai, studentu miestelis, naujasis miesto centras, Seskines VPC, "Tauro" kavine, gyvenamieji pastatai, dalis istorijos paminklu ir kiti). Rekomenduotina si procesa aiskiai pagristi moksliniais tyrimais: parengti studijas, kur remiantis projektine medziaga reiktu nustatyti objektu pirminius sumanymus, istirti paskelbimo kulturos paminklais priezastis, nustatyti dabartinius pokycius ir isaiskinti, kodel dabar teisine apsauga nereikalinga. Studijos turetu buti skelbiamos viesai KVR duomenu bazeje. Taip isliktu vertinga laikotarpio architektura apibudinanti informacija, kuri galetu buti naudojama tiek pazintiniais, tiek moksliniais bei profesiniais (toliau vystant rajono architektura) tikslais.

7. Objektai, kuriems bus ir toliau taikoma teisine apsauga, turi buti moksliskai istirti identifikuojant ju vertes ir reiksme salies architekturos raidai, suformuluojant ju saugojimo koncepcija. Tik taip objektyviai galima nustatyti vertingasias ju savybes. Iprastai vertingosios savybes identifikuojamos remiantis formalia apziura, o ne moksliniais tyrimais. Del to daznai priimami nesistemiski ir koncepciskai nenuoseklus sprendimai, kurie veliau komplikuoja paveldo tvarkyba.

8. Butina paveldo objektu saugojimo, ju vertinguju savybiu nustatymo, dokumentacijos tikslinimo ir pastatu naujinimo bei keitimo procesus suderinti ir itvirtinti atitinkamuose teises aktuose. Priesingu atveju ir toliau duomenys apie objektus bus tikslinami tik po ivykusiu pokyciu, kai daznai tenka konstatuoti vertinguju savybiu netekti ar net svarstyti taikomos apsaugos tikslinguma.

9. Pagal dabar galiojancias nuostatas paveldo objekto autorius savo kurini keisti ir pletoti gali tik kaip atestuotas paveldo specialistas, bet ne kaip paties kurinio autorius. Bendrame kulturos paveldo objektu kontekste statiniai, kuriu autoriai dar gyvi ir veiklus menininkai, yra isimtys. Todel svarstytina galimybe projektuojant paveldo objektu pakitimus pirminiu projektu autoriams suteikti isskirtines teises.

10. Sprendziant is siandienines registro sudeties ir duomenu naujinimo tendenciju, naujesnes nei 50 metu architekturos saugojimo nebus atsisakyta. Todel butina kritiskai is naujo isnagrineti Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju aprase numatytas isimtis, nes pagal dabar galiojancias nuostatas, jei menininkas kuria ne registrinio objekto ar vietoves naujadara, tai isimtis jo kurinio atzvilgiu gali buti pritaikyta tik jam mirus.

11. Reikia kruopsciai ivertinti tipologinius saugomu siuolaikines architekturos objektu savitumus, nes tokiu kaip medicinos, pramones ir net svietimo istaigu statiniai del mokslo pazangos ir dinamiskos technologines kaitos privalo nuolat kisti. Iprasti paveldosauginiai apribojimai gali tapti pagrindine vertybes sunaikinimo priezastimi.

12. Nors istatymais itvirtinta, kad nekilnojamuju kulturos vertybiu atskleidima, inventorizavima organizuoti, objektu bei vietoviu vertingasias savybes nustatyti, teritoriju ribas apibrezti gali ne tik KPD, savivaldybiu paveldosaugos padaliniai, bet ir tradicines religines bendruomenes, bendrijos, centrai, mokslo ir studiju bei kitos valstybines tyrimu institucijos, taciau produktyviai salyje veikia vos kelios departamento ir savivaldybiu isteigtos vertinimo tarybos, siauras dokumentacijos rengeju ratas.

13. Siandien dauguma nagrinejamu statiniu naudojami privacios nuosavybes teise. Del ribotos valstybes ekonomines galios paveldo objektams taikomi naudojimo apribojimai, bet ne kompensaciniai mechanizmai. Del to neisvengiama praradimu. Todel tikslinga is naujo isnagrineti principines saugomu objektu grupiu formavimo koncepcijas. Aptariamos grupes atveju iseities tasku galetu buti valstybes valdomu objektu revizija, valstybines architekturos meno kolekcijos idejos viesas svarstymas, valstybes investiciniu ar paramos programu derinimas su paveldo apsaugos veiksmais.

doi: 10.3846/20297955.2012.679786

Literatura

Balciunas, V. 1966. Studentu miestelis Vilniuje, Mokslas ir gyvenimas 9: 22-23.

Budreika, E. 1998. Architektas Vytautas Edmundas Cekanauskas. Vilnius: VDA.

Busto ir urbanistines pletros agentura. 2010. 2009 metais atnaujintu (modernizuotu) daugiabuciu namu atnaujinimo (modernizavimo) programos igyvendinimo stebesena. Vilnius: Miesto renovacija, UAB.

Cerniauskas, S. 2011. Sostineje Antakalnio vaiku poliklinikos pastatas gali buti nugriautas, vietoj jo daugiabuciu zada nestatyti [interaktyvus], [ziureta 2011 m. lapkricio 29 d.]. Prieiga per interneta: http://www.delfi.lt/news/daily/ Health/sostineje-antakalnio- vaiku-poliklinikos-pas-tatasgali-buti-nugriautas-vietoj-jo- daugiabuciu-zada-nestatyti.d?id=52281273.

Ciurlioniene [Ruseckaite], I. 2009. Sovietmecio gyvenamuju rajonu erdvines strukturos kaita (Vilniaus miesto pavyzdys), is Subalansuotos pletros ideju raiska architekturoje ir teritoriju planavime [Ideas of Sustainable Development in Architecture and Territorial Planning]. Kaunas: Technologija, 104-117. ISBN 978-9955-25-658-8.

Del teisines apsaugos panaikinimo. 2010-09-14, Nr. VT-64. Prieme: KPD pirmoji nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo taryba. Tipas: Vertinimo tarybos protokolas.

Gaizutis, A.; Grubevicius, A. (sudaryt.). 1985. Vilnius. Vilnius: Mintis.

Gudelyte, I. 2011. Architekturos ir dailes saveika "Lietkoopsajungos" pastato interjere, is Mokslas--Lietuvos ateitis 3(3): 124-130. http://dx.doi.org/10.3846/mla.2011.061

Jankeviciene, A. (sudaryt. ir moksl. red.) ir kt. 1985. Vilniaus architektura. Vilnius: Mokslas.

Jureviciene, J. 2009. Urbanistikos paveldo issaugojimo teisines prielaidos Lietuvoje, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 33(1): 5-10. http://dx.doi.org/10.3846/1392-1630.2009.33.5-10

Kulturos vertybiu registras [interaktyvus], [ziureta 2011 m. gruodzio 06 d.]. Prieiga per interneta: http://kvr.kpd.lt/heritage

Lanzbergiene, A. 2004. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Vienuolio g. 1, Vilniuje architekturiniai pasiulymai, Archiforma 3-4: 52-53.

LAS. 2011. 2011-08-08 VAUET posedis. Rysiu komplekso rekonstrukcijos konkursas. Prieiga per interneta: http://www.architektusajunga.lt/architekturos-ekspertutarybos-posedziai/ 2011-08-08-vauet

Lietuvos Respublikos autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu istatymas. 1999, 2000, 2003. Vilnius, 2003 m. kovo 5 d. Nr. IX-1355, Zin., 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 66-1985.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymas. 2004, 1994. Nauja redakcija nuo 2005 04 20 (Zin., 2004, Nr. 153-5571). 1994. Vilnius, gruodzio 22 d. Nr. I-733.

Lietuvos Respublikos Valstybes kontrole. 2010. Valstybinio audito ataskaita. Kulturos paveldo issaugojimas. Vilnius, vasario 19 d. Nr. VA-P-50-2-2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybe. 1998. Nutarimas del demontuotu tarybinio laikotarpio paminkliniu skulpturu perdavimo. Vilnius, gruodzio 31 d. Nr. 1532. 1999-01-06, Valstybes zinios, 1999, Nr.: 1-16.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes. 2004, 2011. Daugiabuciu namu atnaujinimo (modernizavimo) programa. Vilnius, 2004 m. rugsejo 23 d. nutarimas Nr. 1213, 2011 m. gruodzio 28 d. nutarimas Nr. 1556.

Lietuvos Respublikos Seimas. 2010. Lietuvos kulturos politikos kaitos gaires. Vilnius, birzelio 30 d. Nr. XI-977.

Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu savadas. 1988. T. 1. Vilnius: Vyriausioji enciklopediju redakcija.

Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu, apsaugos ir naudojimo istatymas. 1976. Vilnius, gruodzio 22 d. Nr. IX- 2201.

Maciulis, A. 2011. Vytautas Edmundas Cekanauskas. Vilnius: VDA.

Minkevicius, J. (sudaryt.). 1982. Naujoji Lietuvos architektura. Vilnius: Mintis.

Minkevichus, J. K. 1987. Arkhitektura Sovietskoi Litvy [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. Moskva: Strojizdat.

Motieka, S.; Pakalnis, M. 2007. Vilniaus miesto savivaldybes bendrasis planas iki 2015 metu. SI "Vilniaus planas".

Nekrosius, L. 2009a. Banko centrine bustine, Archiforma 3-4: 32-39. Vilnius.

Nekrosius, L. 2009b. Administracines ir prekybos paskirties pastatas Vilniuje, Archiforma 1-2: 27-33. Vilnius.

Nemeikaite, S.; Karvelis, H. 2007. Vilniaus koncertu ir sporto rumu stogo ideja konstruktoriui gime viesbucio kambaryje (interviu su rumu vyriausiuoju konstruktoriumi Henriku Karveliu), Statyba ir architektura [interaktyvus], [ziureta 2011 m. gruodzio 06 d.]. Prieiga per interneta: http://gyvenimas.delfi.lt/naujos_formos/article.php?id=13045343

Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju aprasas. 2005. Vilnius. Patvirtinta Lietuvos Respublikos kulturos ministro 2005 m. balandzio 15 d. isakymu Nr. IV-150 (Lietuvos Respublikos kulturos ministro 2011 m. birzelio 15 d. isakymo Nr. IV-447 redakcija).

Ruseckaite, I. 2010. Sovietiniu metu gyvenamieji rajonai Vilniuje: tipiskumo problema, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 34(5): 270-281. http://dx.doi.org/10.3846/tpa.2010.26

Reklaite, J. (sudaryt.) ir kt. 2011. Vilnius 1900-2012. Naujosios architekturos gidas. Vilnius: Architekturos fondas, Baltos lankos.

Tutlyte, J. (sudaryt.) ir kt. 2005. Vilnius 1900-2005. Naujosios architekturos gidas. Vilnius: Architekturos fondas.

Ziberkas, L. 2004. Seskines visuomeninis prekybos centras: tarp praeities ir ateities, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 28(3): 117-122.

Priedas

Formalaus amziaus cenzo neatitinkantys, Vilniaus mieste igyvendinti architekturinio ir urbanistinio vertinguju savybiu pobudzio nekilnojamojo kulturos paveldo objektai ir vietoves (Nr. dabartinis pavadinimas KVR/ankstesnis pavadinimas paminklu savade (kitas zinomas pavadinimas), (kiti paveldo objektai objekte); unikalus kodas/kiti kodai; esamas (buves) adresas; autoriai; metai; statusas/vertinguju savybiu pobudis/viesi ivertinimai):

Urbanistiniai kompleksai

U1. Lazdynai; 16079/UV63 (DV3554, DV4475, DR1213); archit. Vytautas Kestutis Balciunas, Vytautas Bredikis, Vytautas Edmundas Cekanauskas; proj. 1964-67, igyv. 1967-1973; 1974 V. I. Lenino premija; registrinis.

U2. Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos rumu, kitu statiniu ir Nepriklausomybes aikstes kompleksas/Administraciniu pastatu kompleksas: I rumai/ Auksciausiosios Tarybos vitrazas "Svente", III rumai/ Profesiniu sajungu rumai, II rumai/Finansu ministerijos rumai; 16080/uv65 (IR 313, DR1306, DV4522); Gedimino pr. 53 (V. I. Lenino pr. 53, K. Pozelos g. 60, 62); I rumu archit. Algimantas Nasvytis, Vytautas Nasvytis, Robertas Stasenas, dail. Steponas Sarapovas (reljefai "Kelias", "Disputas"), Dovydas Zundelovicius (reljefas "Kelias"), Kazimieras Morkunas (vitrazas); III rumu archit. Ceslovas Mazuras, Mecislovas Valevicius (interjeras, neislikes), II rumu archit. Andrius Gudaitis; 1982, 1980, 1974-1979; registrinis, nacionalinis, inzinerinis, urbanistinis, architekturinis, dailes, memorialinis, istorinis (svarbus).

U3. Studentu miestelis; 16081/UV66; Sauletekio al. 9, 11 (2-18); archit. Zigmas Jonas Daunora (Daunoravicius), Rimantas Dicius, Julius Jurgelionis; VU pastatas: grupinio mokymo auditoriniai korpusai (1971, 1978); srautiniu aud. korp. (1975)--archit. R. Dicius, konstr. Ciprijonas Strimaitis, skaiciavimo centras--archit. Giedre Dindiene, J. Jurgelionis, konstr. C. Strimaitis; VISI: 8a. audit. korp.--archit. J. Jurgelionis, konstr. Algimantas Bernadisius (1970); 2a. sraut. aud., 5-6 ir 1-2 a. lab ir 2-7 a. grupinio mok. aud. korp. (1972, 1976, 1979, 1985); archit. J. Jurgelionis, konstr. C. Strimaitis; bendrabuciai (1976-1980); archit. Bronislovas Kruminis, konstr. Jurgis Sidaravicius; 1964 konkursas; registrinis.

U4. Visuomeninis centras (Naujasis miesto centras); 16082/UV67 (DV4378); Konstitucijos (Ukmerges g.) pr. 12, 14; 16, 18, 20, 22 (Studentu g. 8); suplanavimo archit. Algimantas Nasvytis; Buities tarnybu rumai (1975), archit. A. Nasvytis, Alina Samukiene, konstr. Viktoras Milvydas; Viesbutis "Turistas" (1974), archit. Justinas Seibokas, konstr. Grazina Dirzinskiene; CUP (1973), archit. Zigmantas Liandzbergis, Vytautas Vielius, konstr. Ceslovas Gerliakas; viesbutis "Lietuva" (1984), archit. Algimantas ir Vytautas Nasvyciai, konstr. C. Gerliaksas, Viktoras Milvydas, Janina Maroziene; skulptura "Sutartine" (1984), dail. Stanislovas Kuzma, archit. A., V. Nasvyciai; NDG (Revoliucijos muziejus; 1980), archit. Gediminas Baravykas, Vytautas Vielius, konstr. C. Strimaitis; konkursas--1964, proj. 1966- 1967; igyv. iki 1984; 1977 SSRS MT uz Buities tarnybu rumus; registrinis.

U5. Zirmunai; 16083/UV68; archit. Birute Kasperaviciene, Bronislovas Kruminis, inz. Vaclovas Zubrus; 1962-1969; 1968 SSRS valstybine premija, registrinis.

Visuomeniniai pastatai

V1. Mokykla Nr. 40/Keturiasdesimtoji vidurine mokykla (dabar Minties gimnazija); 15882/AtV911; Erfurto g. 23; archit. Ceslovas Mazuras; 1971; 1977 VLKJS CK premija; registrinis.

V2. Rysiu ministerijos pastatas/Rysiu rumai/Rysiu ir administracinis kompleksas (dabar Sveikatos apsaugos ministerija); 15889/AtV918; Vilniaus (L. Giros) g. 33; archit. Justinas Seibokas; proj. 1967, igyv. 1978-1981; 1980 SSRS MT premija; registrinis.

V3. Santuoku rumai (vitrazai); 15890 (15452)/AtV919 (DV4521); K. Kalinausko g. 21; archit. Gediminas Baravykas, Eugenijus Guzas (interjeras), dail. Konstantinas Satunas (vitrazai); 1974-1975; 1976 SSRS MT premija; registrinis.

V4. Liaudies ukio pasiekimu parodu pastatas (dabar LITEXPO); 15893/AtV922; Laisves (Kosmonautu) pr. 5; archit. Edmundas Pranciskus Stasiulis, konstr. Liubove Borctaite; 1980; 1982 SSRS MT premija; registrinis.

V5. Pastatas/Centrinis pastas; 15899/AtV 928; Gedimino (Lenino) pr. 7; Julijanas Janusevskis (1890), Algimantas Nasvytis, Vytautas Nasvytis, diz. Feliksas Daukantas; 1890, 1969; Valstybes saugomas (2005-04-29; Nr.: IV-190).

V6. Dailes instituto pastatas (dabar VDA); 15909/AtV938; Malunu g. 3 (Marcinkeviciaus g. 17); Vytautas Bredikis, Bronius Kazlauskas, Vladislovas Mikucianis, Vytautas Nasvytis; 1980-1981; registrinis.

V7. Kompozitoriu sajungos namai; 15910/AtV939; A. Mickeviciaus g. 29; archit. Vytautas Edmundas Cekanauskas, konstr. Ceslovas Gerliakas; 1966; registrinis.

V8. Dailes parodu rumai (dabar SMC); 15910/AtV939; Vokieciu (Muziejaus) g. 2/Rudninku g. 115911/AtV940; archit. Vytautas Edmundas Cekanauskas, konstr. Romualdas Jakas; 1965-1967, 1985 (kap. remontas); 1971 SSRS MT premija; registrinis; regioninis; archeologinis, architekturinis (retas).

V9. Zemes ukio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto pastatas (dabar ZU ekonomikos institutas), sienu tapybos kompozicija "Musu krastas"; 15913/AtV942 (DV4481); V. Kudirkos (Sierakausko) g. 18; archit. Vytautas Edmundas Cekanauskas, konstr. Romualdas Jakas, Jonas Syvis; dail. Angelina Banyte, Natalija Daskova, Sofija Veiveryte; 1978; 1981 SSRS valstybine premija uz tapyba; registrinis.

V10. Gyv. rajono visuomeninis-prekybinis centras (arba Seskines prekybos ir paslaugu centras); 15950/AtV979; Seskines g. 26, 28, 30, 32; maisto prekiu parduotuve, archit. Zigmas Liandzbergis, Antanas Panavas; paslaugu centro korpusai, archit. Gediminas Baravykas, Giedre Dindiene, Kestutis Pempe, Gytis Ramunis; 1981, 1983-1984; registrinis.

V11. Ligonine/Ketvirtosios valdybos respublikine ligonine (dabar Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine); 15951/AtV980; Antakalnio g. 124; archit. Eduardas Chlomauskas, Zigmas Liandsbergis; igyv. 1966, 1974, 1983; 1967 SSSR valstybine premija; Kulturos paveldo objekto apsauga panaikinta 2010-09-14.

V12. Pensionato pastatas (person. pens.) /Personaliniu pensininku (darbo veteranu) pensionatas (dabar Gerontologijos ir reabilitacijos centras); 15952/AtV981; Kalvariju (F. Dzerzinskio) g. 323; archit. Vytautas Vielius; 1977 (1978?); registrinis.

V13. Kino teatras "Vilnius"/"Vilniaus" kino teatras (dabar drabuziu parduotuve); 15957/AtV986; Gedimino pr. (V. I. Lenino pr.) 5A; archit. Jonas Kasperavicius, konstr. Ciprijonas Strimaitis; 1963; registrinis; KVR fiksuota dalis pakeitimu.

V14. Pastato fasadas (LTSR Centrines st. vald. sk. centras)/Centrines statistikos valdybos respublikinio skaiciavimo centro rumai; 15958/AtV987; Gedimino (V. I. Lenino) pr. 31; archit. Aleksandras Luksas; konstr. Jonas Syvis, Judita Boretaite (neislikusio restorano "Akimirka" interjero archit. A. Luksas, Judita Olisauskiene, dail. Vladas Daujotis); 1977; registrinis; KVR fiksuota dalis pakeitimu.

V15. VRM Kulturos ir sporto rumai (dabar Vilniaus kulturos, pramogu ir sporto rumai); 15962/AtV991; Zirmunu g. 1 E (Sporto g. 21); archit. Algimantas Maciulis, konstr. Algimantas Bernadisius, Moisejus Rozenbliumas; 1974-1982; registrinis.

V16. Pastatas/LKP CK rumai (dabar LRV rumai); 16560/IR310; Gedimino (Lenino) pr. 11; archit. Vytautas Edmundas Cekanauskas, konstr. Janina Maroziene, Ceslovas Gerliakas; 1982-1983; registrinis.

V17. Vilniaus koncertu ir sporto rumai; 17400; Rinktines g. 1; architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, Zigmantas Liandzbergis, inzinieriai Henrikas Karvelis, Algimantas Katilius, Aleksejus Kamarauskas, Sofija Kovarskaja; 1971; 1973 LSSR valstybine premija; registrinis, istorinis, architekturinis.

Visuomeniniu pastatu interjerai

VI1. "Neringos" kavines interjeras, sienu tapyba (kompozicija "Neringa ir Naglis", bareljefas "Neringa"); 1076/ AtV59 (DV3563, DV249); Gedimino (V. I. Lenino) pr. 23; archit. Algimantas Nasvytis, Vytautas Nasvytis; Vladas Jankauskas, Vytautas Povilaitis (sienu tapyba), Juozas Kedainis (bareljefas); 1959-1960; registrinis.

VI2. "Tauro" kavines interjeras; 15881/AtV910; Pamenkalnio (P. Cvirkos) g. 36/ Tauro g. 8 (KVR klaidingai nurodoma Pamenkalnio g. 30); archit. Vytautas Batisa; 1961; registrinis.

VI3. Akademinio dramos teatro interjeras/LTSR dramos teatras (skulpturine kompozicija "Muzu svente"); 15897/AtV926 (DV4369); Gedimino (V. I. Lenino) pr. 4; archit. Algimantas Nasvytis, Vytautas Nasvytis, konstr. Janina Maroziene, dail. Stanislovas Kuzma (skulptura); 1981; 1983 SSRS valstybine premija; registrinis.

Gyvenamieji pastatai

G1. Namas/Budriunu namas; 10628/IV26; Kuosu g. 8; archit. Eduardas Budreika; 1956; registrinis.

G2. Namas/Gyvenamasis namas, kuriame gyveno J. Ragauskas; 10639/IV37; Paribio g. 49 (KVR klaidingai nurodoma Paribio g. 65); 1960; registrinis.

G3. Rasytoju namas (kuriame gyveno A. Gudaitis-Guzevicius ir A. Jonynas); 12116/IV782, 16609/IV852; Antakalnio g. 8-24, 21; 1958; registrinis.

G4. Namas/Gyvenamasis namas, kuriame gyveno I. Gaska; 12129/IV795; M. K. Oginskio g. 4-4; 1969; Kulturos paveldo objekto apsauga panaikinta.

G5. Gyvenamasis namas; 15953/AtV982; Seimyniskiu (G. Gajaus) g. 30; archit. Aida Leckiene; proj. 1974, igyv. 1977; registrinis; KVR fiksuota dalis pakeitimu.

G6. Gyv. namas/Gyvenamasis namas su Kardinalijos rusiais (Liekanos); 15954(1044)/AtV 983 (AtV27); Pilies (M. Gorkio) g. 23/Sv. Jono (B. Sruogos)15; archit. Aleksandras Luksas; 1978-79; registrinis (Kardinalijos rusiu liekanos--Valstybes saugomos).

G7. Gyv. namas/Gyvenamasis namas; 15956/AtV985; K. Kalinausko g. 8/Teatro (Kacialovo) g. 11; archit. Bronislovas Kruminis; 1970; registrinis.

G8. Gyv. namas/Gyvenamasis namas (kuriame gyveno V. Dineika); 15960/AtV989 (IV952); A. Mickeviciaus g. 13-9; archit. Stasys Bareikis (Algimantas Umbrasas?, KVR); 1961 (1969?, KVR); registrinis.

G9. Stambiaplokstis gyv. namas/Gyvenamasis namas; 15961/AtV990; Savanoriu (Raudonosios armijos) pr. 21; Archit. Emilis Tamosevicius, konstr. Mindaugas Bilevicius, Vaclovas Zubrus (?, KVR); 1964; pirmasis stambiaplokstis pastatytas pagal Lietuvos architektu projekta; registrinis.

G10. Dailininku namai; 15963/AtV992; Silo g. 29; archit. Algimantas Maciulis; 1975-1977; registrinis.

G11. Namas/Gyvenamasis namas, kuriame gyveno S. Krasaukas, T. Tilvytis; 16533/IR283, 12128/IV794; Vokieciu (Muziejaus) g. 15-18, 3; 1963; registrinis.

G12. Namas/Gyvenamasis namas, kuriame gyveno I. Simonaityte; 16655/IV898; Svyturio g. 22-12; 1973; registrinis.

G13. Namas / Gyvenamasis namas, kuriame gyveno V. Bernotenas; 16710/IV953; Svyturio g. 3-51; 1962; registrinis.

G14. Namas/Gyvenamasis namas, kuriame gyveno J. Macijauskas; 16711/IV954; Nocios (Vareikio) g. 4-27; 1971; Kulturos paveldo objekto apsauga panaikinta.

Inzinerinis statinys

II. Zirmunu tiltas; 16770/IV1013; Zirmunu g.; "Prom-transprojekt", vyr. inz. S. A. Gersanok; 1964-1965; Valstybes saugomas (2005).

Liutauras Nekrosius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva El. pastas liutauras.nekrosius@vgtu.lt

Iteikta 2011 12 07; priimta 2012 02 06

Doctor of Humanities (architecture, VGTU, 2009), Dept of Architectural Fundamentals and Theory, Faculty of Architecture, Pylimo st. 26/Traku st. 1, LT-01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: Liutauras.Nekrosius@vgtu.lt

The current research fields: modern, contemporary and traditional Lithuanian architecture, architectural heritage. Research result have been presented in numerous national and international scientific, profesional and specialized publications and conferences since 2004. Teaching: Contemporary Architecture, Urban Composition, Ethnic Culture.

Projects: since 1999 author and coauthor of architectural design projects. Work at the other institutions: 2006-2007 editor-in-chief of the professional magazine Archiforma; 2008 chief expert of the Housing and Urban Development Agency; since 2007 member of the editorial board of the international professional magazine Project Baltia; since 2010 expert of the Department for Cultural Heritage at Lithuanian Ministry of Culture.