Icomos lietuvos nacionalinio komiteto veikla 1992-2012.

Puodziukiene, Dale

Siemet sukanka dvidesimt metu, kai Lietuvoje susikure ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas (ICOMOS LNK). Siai sukakciai pamineti skiriamas apzvalginis straipsnis, nusvieciantis tarptautines ICOMOS organizacijos ir ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto struktura, darbo pobudi, tikslus ir pasiekimus.

Tarptautine paminklu ir paveldo vietoviu taryba--International Council on Monuments and Sites (ICOMOS) yra tarptautine nevyriausybine organizacija, vienijanti kulturos paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus--architektus, archeologus, meno istorikus, urbanistus, inzinierius ir vadybininkus, dirbancius su paveldu. Jos tikslas--tarptautiniu lygmeniu skatinti paminklu, pastatu grupiu ir vietu bei vietoviu issaugojima, apsauga, atgaivinima ir turtinima.

Tikslui pasiekti organizacija kelia tokius uzdavinius: suteikti priemones, kurios susietu paveldu besirupinancias valdzios institucijas, organizacijas ir fizinius asmenis su tarptautinemis organizacijomis; kaupti, tirti ir skleisti zinias apie sio paveldo apsaugos principus, technologijas ir strategijas; bendradarbiauti tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu kuriant paveldo apsaugos ir issaugojimo dokumentavimo centrus, tiriant bei taikant tradicines statybos technologijas; rengiant specialistu mokymo bei kvalifikacijos kelimo programas (1). Siems uzdaviniams igyvendinti formuojama ICOMOS programa. Tai doktrinu, apimanciu bendrasias, specifines ir aktualias paveldo sritis, kurimas; ekspertu misiju, moksliniu konferenciju organizavimas, konferenciju dokumentu bei kitu moksliniu leidiniu, susijusiu su paveldo apsaugos naujausiu metodu propagavimu, paveldosaugos patirtimi, leidimas bei sklaida. ICOMOS taip pat atlieka specifines funkcijas, susietas su UNESCO Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos igyvendinimu: "vertina objektus, pasiulytus irasyti i Pasaulio paveldo sarasa, stebi pasaulio paveldo vertybiu issaugojimo lygi, perziuri valstybiu nariu tarptautines pagalbos prasymus ir remia kompetencijos stiprinimo programas". UNESCO Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, prie kurios Lietuvos Respublika prisijunge 1992 m., nurodo, kad ICOMOS yra Pasaulio paveldo komiteto prie UNESCO patarejas sudarant Pasaulio paveldo sarasa, taip pat oficialus ekspertas visais kulturos paveldo klausimais (2).

ICOMOS ikurimas sietinas su 1964 m. priimta Tarptautines paminklu ir paminkliniu vietoviu konservavimo ir restauravimo chartija (Venecijos chartija) (3). 1964 m geguzes 25 d. UNESCO inicijuotas ir Venecijos Di San Giorgio saloje ivykes antrasis Architektu ir istoriniu paminklu restauratoriu kongresas patvirtino Venecijos chartija ir prieme nutarima isteigti ICOMOS organizacija, kuruosiancia jos postulatu pletojima ir igyvendinima. Pirmoji, steigiamoji, ICOMOS Generaline asambleja ivyko 1965 m. Varsuvoje. Ji ratifikavo Venecijos chartija kaip savo veiklos programini dokumenta ir prieme Laikinaji statuta. Siandien organizacijos veikla ir naryste reglamentuoja 1978 m. 5-toje generalineje asamblejoje Maskvoje patvirtintas Statutas.

Organizacija veikia per Generaline asambleja, vykdomaji komiteta ir biura, patariamaji komiteta ir biura, nacionalinius komitetus, tarptautinius mokslinius komitetus, ICOMOS mokslo taryba ir sekretoriata, kurie turi savus istatus, suderintus su ICOMOS statutu. ICOMOS nariai taip laikosi ICOMOS nario etiniu isipareigojimu deklaracijos nuostatu (4). ICOMOS ICOMOS statutas, 4-5 straipsniai nariu skaicius visame pasaulyje nuolat auga. Pirmoje Generalineje asamblejoje 1965 m. dalyvavo 25 valstybiu delegacijos, 1980 m. ICOMOS sudare apie 2500 nariu is 72 valstybiu ir 60 nacionaliniu komitetu. Siuo metu ICOMOS vienija arti vienuolikos tukstanciu nariu is 127 valstybiu ir 94 nacionalinius komitetus. Organizacijos veikla koordinuoja sekretoriatas, kurio bustine yra Paryziuje. Sekretoriatas taip pat kuruoja ICOMOS atvira publikaciju archyva (5), dokumentacijos centra, ekspertu duomenu baze ir internetine svetaine .

Auksciausias administracinis ICOMOS organas yra Generaline asambleja. Ji vyksta kas treji metai skirtingose pasaulio vietose ir yra atvira visiems ICOMOS nariams. Asambleja renka vadovybe, kuria sudaro prezidentas, 5 viceprezidentai skirtingiems Pasaulio regionams, generalinis sekretorius, generalinis izdininkas, 12 Vykdomojo komiteto (Executive Committee) nariu. Siekiant tolygesnio pasaulio regionu atstovavimo, Vykdomajam komitetui suteikta teise, ivertinus rinkimu rezultatus, i savo veikla itraukti dar penkis narius. Asambleja taip pat tvirtina treju metu veiklos plana, priima rezoliucijas ir doktrininius dokumentus (chartijas, deklaracijas (7)). Kiekvienos valstybes nacionalinis komitetas i rinkimus atvyksta, turedamas ne daugiau kaip 18 balsu. Taip visos valstybes, nesvarbu, koks ju dydis, turi vienodas galimybes daryti itaka ICOMOS politikos formavimui. Generalines asamblejos patariamasis organas yra nacionaliniu komitetu pirmininkus vienijanti struktura--Patariamasis komitetas (Advisory Committee), susirenkantis karta metuose.

Aktualijos, kurias nagrineja Generaline asambleja, grindziamos mokslines teorines ICOMOS veiklos rezultatais. Juos generuoja keliasdesimt tarptautiniu moksliniu komitetu, kuriu veiklos principus ir naryste reglamentuoja "Eger-Xi'an, principai del ICOMOS tarptautiniu moksliniu komitetu" (8). Siuo metu veikia dvidesimt sesi komitetai, kuriu veikla pristatoma ICOMOS tinklalapyje (9). Moksliniu komitetu veikla taip pat susieta su ICOMOS specifine funkcija--pasaulio kulturos paveldo objektu vertinimu. Komitetai taip pat formuoja doktrininius dokumentus, organizuoja mokslinius simpoziumus, konferencijas, dalyvauja ivairiuose paveldosaugos projektuose ir kt.

Generalinese asamblejose (GA) svarstomi klausimai atliepia laiko dvasia, priimti doktrininiai doku-mentai formuoja tarptautine paveldosaugos politika. I ICOMOS kaip tarptautines ekspertines organizacijos nuomone atsizvelgia ir ivairiu valstybiu institucijos, kurdamos nacionaline paveldosaugos teise bei politika. Generaliniu asambleju metu buvo patvirtinti sie dokumentai: Istoriniu parku chartija, priimta 6-toje GA Florencijoje 1981 m., Istoriniu miestu ir urbani-zuotu vietoviu chartija, priimta 8-toje GA Vasingtone 1987 m., Archeologinio paveldo apsaugos chartija, patvirtinta 9- toje GA Lozanoje 1990 m., Povandeninio kulturos paveldo apsaugos chartija, ratifikuota 11-toje GA Sofijoje 1996 m., Vietines ir tradicines (Vernacule) statybos paveldo chartija ir istoriniu rastiniu pastatu saugojimo principai, priimti ir ratifikuoti 12-toje GA Meksike 1999 m., Architekturinio paveldo tyrinejimu, konservavimo ir restauravimo principu chartija, sios chartijos taikymo gaires ir Sienines tapybos saugojimo bei konservavimo ir restauravimo principai ratifikuoti 14-toje GA Zimbabveje 2003 m., Kulturos paveldo teritoriju interpretacijos ir pateikimo chartija, Kulturiniu keliu chartija, priimta 16-toje GA Kvebeke (Kanadoje) 2008. Sistemingai priimamos deklaracijos ir rekomendacijos taip pat yra bendrosios doktrinos dalis.

Generaliniu asambleju metu skelbiamas pirmojo ICOMOS prezidento Piero Gazzola prizu apdovanotas ypac pasizymejes ICOMOS narys, taip pat uz veikla organizacijoje suteikiami garbes vardai nusipelniusiems pasaulio paveldosaugai ICOMOS nariams. Asambleju metu taip pat vyksta jaunimo forumai, skirti paveldo problemoms.

Eiline 17-toji generaline asambleja ivyko 2011 m. lapkricio 28--gruodzio 1 dienomis Paryziuje, UNESCO rumuose. Joje dalyvavo 1076 dalyviai is 106 saliu, 77 nacionaliniai komitetai. Sios Generalines asamblejos ir jos metu vykusio mokslinio simpoziumo devizas--"Paveldas--zmonijos varomoji jega" (Heritage, Driver of development). Priimti doktrininiai dokumentai Bendrieji ICOMOS ir TICCIH (The International Committee for the Conservation of the Industrial Heritage) principai, skirti pramoninio paveldo vietoviu, pastatu, erdviu ir krastovaizdziu apsaugai, ir Valletos principai, skirti istoriniu miestu, miesteliu ir urbanizuotu vietoviu apsaugai bei vystymui. ICOMOS prezidentu antrai kadencijai perrinktas Gustavo Araoz (JAV), generaline sekretore isrinkta Kirsti Kovanen is Suomijos, generaline izdininke--Laura Robinson is Pietu Afrikos.

ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas yra tarptautines ICOMOS organizacijos strukturinis padalinys Lietuvos Respublikoje, igyvendinantis ICOMOS Generaliniu asambleju nutarimus per nacionalinio lygmens programas. Savo veikloje jis vadovaujasi ICOMOS LNK istatais, kurie atitinka ICOMOS statuto reikalavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir istatymais, ICOMOS nario etiniu isipareigojimu deklaracija. Komiteto administracine struktura sudaro Visuotinis susirinkimas, Biuras (vykdomasis organas) ir darbo grupes. Visuotinis susirinkimas tvirtina kasmetine komiteto ataskaita ir biudzeta, kontroliuoja programos vykdyma, paskiria narius, turincius teise balsuoti Generalineje asamblejoje, kas treji metai renka penkiu nariu biura, komiteto pirmininka, revizoriu. Visuotinio susirinkimo vardu tarp susirinkimo sesiju veikia Biuras. Darbo grupes sudaromos is Komiteto nariu tikslinems profesinio pobudzio problemoms spresti. Komitetui nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse atstovauja Pirmininkas. Jis taip pat kviecia Visuotini susirinkima ir biuro posedzius, nustato ju dienotvarke, atsako uz LNK ir tarptautines ICOMOS organizacijos rysius ir yra ICOMOS Patariamojo komiteto (Advisory Committee) narys.

Nepriklausomos Lietuvos ICOMOS nacionalinis komitetas (LNK) buvo isteigtas 1992 m. Taciau architektas, Dailes akademijos profesorius Jonas Glemza dar 1969 m. tapo ICOMOS Sovietu Sajungos nacionalinio komiteto nariu. Del aktyvios jo veiklos Lietuva turejo galimybe pristatyti paveldo vertybes bei sios srities darbus pasaulio visuomenei. 1973 m. Vilniuje ivyko tarptautinis istoriniu miestu apsaugai skirtas mokslinis ICOMOS simpoziumas, i kuri atvyko 10-ties valstybiu atstovai, taip pat ICOMOS prezidentas Pieras Gazzola. 1981, 1984, 1987 m. J. Glemza buvo isrinktas viceprezidentu Rytu Europai, iniciavo Baltijos saliu (Estijos, Latvijos) delegavima i ICOMOS organizacija. 1990 m. rugsejo 25 d. Lozanoje triju Baltijos valstybiu (buvusiu Sovietu Sajungos respubliku) nariai--Fredis Toms (Estija), Martins Apinis (Latvija), Jonas Glemza (Lietuva) isteige savarankiska Baltijos komiteta, kuris su ICOMOS sovietiniu komitetu dirbo sutartiniu pagrindu, panasiai kaip ir kitos to meto Lietuvos kurybines sajungos. 1990 m. spalio 5 d. oficialiu laisku ICOMOS organizacijai Baltijos komitetas paskelbe apie savo suverenuma. Komiteto pirmininku isrinktas J. Glemza. 1991 m. geguzes 14 d. Vilniuje buvo patvirtinti Baltijos komiteto nuostatai. Organizacija sudare tikrieji nariai, nariai korespondentai, kolektyviniai nariai ir garbes nariai. Baltijos komiteto nariais korespondentais is Lietuvos tapo 1992 m. vasario 25 d. posedyje dalyvave Vytautas Kugevicius, Juozas Stasiulaitis, Napaleonas Kitkauskas, Romanas Jaloveckas, Alge Jankeviciene, Antanas Pilypaitis, Rimantas Zvirblis, Vytautas Sliogeris, Vladimiras Zubovas ir Jonas Glemza.

Po tragisku 1991 m. sausio 13 d. ivykiu Lietuva kreipesi i ICOMOS su prasymu paremti Lietuvos nepriklausomybes sieki . Laiskas inspiravo Sovietinio komiteto pirmininko S. G. Petrovo telegrama, kurioje jis isreiske gilia uzuojauta del sausio 13 d. ivykiu.

1991 m. gruodzio 18 d. Jonas Glemza, kaip ICOMOS narys, oficialiai kreipesi i ICOMOS viceprezidenta A. Romana del teisiniu salygu ICOMOS Lietuvos nacionaliniam komitetui ikurti. 1992 m. balandzio 16 d. buvo gautas oficialus ICOMOS sekretoriato direktoriaus Leo van Nispen laiskas, kuriame jis patvirtino, kad galima steigti ICOMOS Nacionalini komiteta, nes Lietuva jau UNESCO nare (Lietuvos Respublika ja tapo 1991 m. spalio 7 d). Laiska lydejo tam skirti oficialus dokumentai. Nepriklausomos Lietuvos nacionaliniam komitetui isteigti buvo sudaryta iniciatyvine grupe, i kuria iejo Alge Jankeviciene, Napoleonas Kitkauskas, Audronis Katilius, Evaldas Zilinskas, Jonas Glemza. Apie numatoma LNK steigiamaji Visuotini susirinkima buvo informuotos 35 institucijos ir visuomenines organizacijos. Steigiamasis susirinkimas ivyko 1992 m. liepos 8 d. tuometinio Paminklu restauravimo instituto (PRI) patalpose, Vilniuje. Jame dalyvavo 21 pa- veldosaugos specialistas--Algirdas Girininkas, Juozas Stasiulaitis, Stasys Cerneckas, Napoleonas Kitkauskas, Alge Jankeviciene, Jurgis Bucas, Algimantas Miskinis, Jolita Kanciene, Stasys Mikulionis, Evaldas Zilinskas, Audrius Katilius, Romanas Jaloveckas, Jonas Glemza, Elvyra Veronika Telksniene, Rimantas Zvirblis, Juozas Algirdas Pilipavicius, Antanas Pilypaitis, Kestutis Zygas, Stasys Patkauskas, Giedrius Laucius, Alvydas Mituzas. Taciau ne visi dalyviai istojo i LNK. Tu paciu metu rudeni ICOMOS LNK papilde Laima Sinkunaite, Jurate Markeviciene, Nijole Tolvaisiene, Irma Grigaitiene, Alfredas Jakuciunas, Vytautas Levandauskas, Grazina Jukneviciene, Sigitas Randis, Vytautas Petrusonis, Vytautas Kugevicius, Audrone Kasperaviciene. 1992 m. gale Nacionalini komiteta sudare 26 nariai. Pirmuoju pirmininku 1992 m. liepos 8 d. isrinktas architektas Evaldas Zilinskas. 1996 ir 1999 m. pirmininke isrinkta dailes istorike Audrone Kasperaviciene, 2002 ir 2006 m.--architekte-restauratore Giedre Eleonora Mikneviciene, 2010 m.--architekturos istorike dr. Dale Puodziukiene. Siuo metu ICOMOS LNK yra 44 nariai. Uz ilgamete aktyvia tarptautine veikla ICOMOS organizacijoje ir nuopelnus kulturos paveldo apsaugai 16-toje Generalineje asamblejoje Kvebeke prof. Jonui Glemzai buvo suteiktas ICOMOS garbes nario vardas.

Lietuvos nacionalinio komiteto kasdiene veikla atitinka bendrus ICOMOS organizacijos tikslus ir siekius: LNK siulo ir vertina objektus--galimus kandidatus i Pasaulio paveldo sarasa, rupinasi jau esanciu sarasuose apsauga ir tvarkymu, dalyvauja sprendziant aktualias Lietuvos kulturos paveldo problemas (atlieka paveldo objektu tvarkybos projektu, specialiojo planavimo dokumentu ekspertizes, dalyvauja istatymu rengimo procese), inicijuoja ir organizuoja mokslines diskusijas (apskrituosius stalus), renginius (konferencijas, seminarus), publikuoja leidinius, dokumentus paveldo apsaugos, restauravimo, pritaikymo temomis.

I Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo sarasa irasomi autentiski, isskirtines visuotines vertes paveldo objektai. Vilniaus Istorinis centras (senamiestis) i sarasa pasiulytas dar Sovietu Sajungos aneksijos metais (1989 m.), irasytas 1994 m. Tai viena iskiliausiu Rytu Europos paveldo vietoviu. Del dideles apimties, intensyvios paskutiniu dvieju desimtmeciu Vilniaus miesto pletros, socialiniu, technologiniu, kulturiniu pokyciu, senamiescio apsauga, restauracija, pritaikymas nuolat kelia rupesciu ir yra ICOMOS LNK demesio centre. 1996 m. rudeni Lietuvos Respublikos Vyriausybes pavedimu ICOMOS LNK atliko Vilniaus senamiescio atgaivinimo strategijos projekto (Byfornyelseselskabet Danmark V/BD Konsulenter, Edinburgh Old Town Renewal Trust, Paulius Kulikauskas, Izorenova konsorciumas, Vilnius-Copenhagen- Edinburgh, 1995-1996) galutines ataskaitos ekspertize. Ja renge ICOMOS nariai A. Katilius, J. Markeviciene, J. A. Pilipavicius, Z. Simonaitis, A. Kasperaviciene.

ICOMOS LNK 2003 m. rudeni Kulturos paveldo departamento prasymu buvo atlikta VGTU mokslinio darbo "Vilniaus miesto centrines dalies uzstatymo aukstingumo reglamento nustatymas", kuriuo remdamasi Vilniaus miesto savivaldybe ketino priimti atitinkama nutarima del aukstingumo reglamentavimo, kolektyvine ekspertize. Ekspertize, kuri dare itaka aukstuminiu pastatu Vilniuje pletrai pozityvesne paveldosaugai linkme, atliko G. Filipaviciene (darbo grupes vadove), G. Jukneviciene, A. Katilius, J. Markeviciene, G. Mikneviciene, V. Petrusonis. 2003 12 10 LR kulturos ministro isakymu buvo sudaryta darbo grupe del Pasaulio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro Monitoringo ataskaitos parengimo. Sioje grupeje ICOMOS LNK atstovavo architektai E. Zilinskas (koordinatorius kulturos paveldui) ir G. Filipaviciene. Ataskaita buvo parengta 2004 m. ir pateikta Pasaulio paveldo centrui. 2004-2005 m. sankirtoje Kulturos paveldo departamento uzsakymu buvo atlikta paveldosaugine Vilniaus senamiescio detaliojo plano projekto (projekto vadove Irena Kliobaviciute) ekspertize, kuri leme, kad buvo isvengta nepageidaujamu pokyciu pasaulio paveldo vietoves ir paminklo teritorijoje. Ja atliko A. Jakuciunas (darbo grupes vadovas), A. Kasperaviciene, A. Katilius, J. Markeviciene, G. Mikneviciene, A. Miskinis, G. Rackevicius. Siekiant visapusisko ir objektyvaus sio projekto ivertinimo, 2004 m. lapkricio--gruodzio menesiais i Vilniu buvo pakviesti tarptautiniai ekspertai Marghareta Ehrstrom, Hans-Jacob Roald ir ICOMOS Istoriniu miestu ir vietoviu Tarptautinio mokslinio komiteto pirmininkas Ray Bondin. Vizito metu, dalyvaujant ICOMOS LNK atstovams, buvo aptartos Vilniaus senamiescio apsaugos problemos, nagrinetas senamiescio detaliojo plano projektas, daug diskutuota apie sio rengiamo dokumento sprendinius, ju itaka vertybes apsaugai. Po vizito tarptautiniai ekspertai parenge ataskaitas, kuriose buvo pateiktos isvados bei siulymai del Vilniaus senamiescio detaliojo plano. 2006 m. Lietuvos Respublikos kulturos ministro prasymu ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas isnagrinejo Vilniaus miesto savivaldybes rengiama Vilniaus susisiekimo infrastrukturos (tramvajaus) specialiojo plano projekta ir Vilniaus tramvajaus projekto finansavimo privataus sektoriaus lesomis galimybiu studija ir pateike nemazai kritiniu pastabu del poveikio senamiesciui bei siulymu (darbe dalyvavo ICOMOS nariai G. Mikneviciene (darbo grupes vadove), Z. Baubonis, J. Glemza, J. Markeviciene, V. Petrulis, V. Petrusonis, G. Rackevicius, A. Samukiene, S. Sar-cevicius, Z. Simonaitis; prie ICOMOS isvados buvo pridetos Gintauto Rackeviciaus pastabos ir Jurates Markevicienes ekspertize. 2010 m. pavasari Kulturos paveldo departamento prasymu ICOMOS organizacijoje buvo apsvarstyta Vilniaus senamiescio apsaugos specialiojo plano--teritorijos ir apsaugos zonos ribu plano koncepcija. ICOMOS nares J. Markeviciene ir I. Kliobaviciute parenge jos recenzijas).

Kernaves archeologine vietove i Pasaulio paveldo sarasa irasyta 2004 m. LNK biuro nariai dr. Jurgis Bucas, Giedre Filipaviciene dar 2002-2003 m. dalyvavo Kernaves archeologines vietoves ir Traku istorinio nacionalinio parko nominaciniu bylu sukurimo ir pateikimo Pasaulio paveldo centrui (renge UNESCO Lietuvos nacionaline komisija, LR Valstybine kulturos paveldo komisija) procese. ICOMOS LNK ekspertu grupe 2003 m. susitiko su tarptautiniais ICOMOS ekspertais del Kernaves archeologines vietoves ir 2004 m.--del Traku istorinio nacionalinio parko irasymo i Pasaulio paveldo sarasa. Kernaves archeologine vietove buvo irasyta, o Traku istorinis nacionalinis parkas 2003 m. liepos 24 d. itrauktas i preliminaru UNESCO pasaulio paveldo objektu sarasa.

2005 m. rudeni ICOMOS LNK surenge isvaziuojamaji posedi i Pasaulio paveldo vietove--Kursiu nerija -del galimu pazeidimu, susijusiu su urbanistine pletra siame regione. Nidos savivaldybeje, dalyvaujant savivaldos atstovams bei gausiai i architekto Zavisos fondo rengini suvaziavusiai Lietuvos architektu bendruomenei, buvo aptartos Pasaulio paveldo objektui kilusios gresmes, metodines bei praktines apsaugos problemos, priimti pasiulymai Kursiu Nerijos paveldo apsaugai. ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto atviro isvaziuojamojo posedzio isvados pristatytos LR kulturos ministerijai, LR Valstybinei paveldosaugos komisijai, Kulturos paveldo departamentui.

2008 m. LNK susipazino ir apsvarste Pazaislio kamalduliu vienuolyno vertinguju savybiu analizes pagal UNESCO pasaulio paveldo komiteto nustatytus reikalavimus galimybiu studija (autorius dr. Mindaugas Paknys). Komitetas pritare sio objekto itraukimo proceduros i UNESCO Pasaulio paveldo sarasa pradejimui, taip pat nuostatai rengti bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybiu pasiulyma del keliu vertingiausiu, geriausiai islikusiu kamalduliu vienuolynu itraukimo i Pasaulio paveldo sarasus. LNK nuomone buvo oficialiai pateikta Lietuvos kulturos ministerijai.

ICOMOS LNK kuruoja ne tik Pasaulio saraso objektus ir dalyvauja vietoviu itraukimo i sarasus procedurose Lietuvoje. Jo nariai kvieciami buti UNESCO / ICOMOS ekspertais uzsienio objektams. Pavyzdziui, J. Glemza 1995 m. atliko Torunes (Lenkija) istorinio centro dokumentacijos del itraukimo i Pasaulio paveldo sarasa ekspertize. Komitetas inicijuoja ar yra kvieciamas spresti ivairias aktualias Lietuvos paveldosaugos problemas, diskutuoja paveldo apsaugos ir tvarkybos klausimais, rengia ar tobulina su kulturos paveldu susijusius istatymus. Stai 2005 m. kovo 4 d. ICOMOS LNK vardu pirmininke G. Mikneviciene kreipesi i auksciausias LR instancijas del Sapiegu rumu ansamblio privatizavimo sustabdymo ir lesu siu rumu restauravimui bei tinkamam pritaikymui suradimo. Iniciatyva buvo savalaike, objektas grazintas Valstybei, ir siuo metu jau parengti realus rumu prikelimo naujam gyvenimui projektai. 2008 m. LNK darbo grupe (vadove dr. Nijole Luksionyte) parenge paveldosaugine Vilniaus Bernardinu vienuolyno ansamblio pritaikymo viesam pazinimui projekto ekspertize. Ekspertize buvo issiuntineta suinteresuotoms zinyboms. 2005 m. G. Mikneviciene atliko Palangos miesto centrines dalies detaliojo plano specialiaja ekspertize. 2010 m. buvo ieskoma iseiciu is komplikuotos situacijos Kulturos paveldo departamentui nustacius svarbius pazeidimus Traku Vokes rumu paminklotvarkos darbuose. Trukumu ivardinimas ir ju pasalinimo budai buvo pateikti G. Juknevicienes paveldosaugos darbu ekspertizeje. 2010 m. rudeni ICOMOS LNK biuras inicijavo aptarimus del diskusija sukelusiu nacionalinio lygmens kulturos vertybiu Vilniaus Ausros vartu koplycios tvarkybos darbu (laiptines renovacijos) ir Boksto g. 6 ligonines komplekso detaliojo plano. 2011 m. LNK pirmininke D. Puodziukiene organizacijos vardu kreipesi i Lietuvos Respublikos kulturos ministra del nekilnojamo kulturos paveldo moksliniu tyrimu pletros, pasisakydama uz butinybe sukurti paveldo taikomuju moksliniu tyrimu centra siekiant suvienyti profesionaliu tyreju intelekta, zinias, patirti, kaupti moksline informacija apie objektus.

ICOMOS atstovai taip pat dalyvavo ivairiu instituciju inicijuotuose pasitarimuose, komisijose. 2007 m. ICOMOS LNK delegavo G. Mikneviciene i Valstybines kulturos paveldo komisijos architekturos ir urbanistikos pakomisija bei Valdovu rumu paskirties ir atkurimo ekspertu komisija, 2008 m. D. Puodziukiene i Ukio ministerijos ekspertu grupe, kuri renge programos "Vietine ir urbanistine pletra, kulturos paveldo ir gamtos issaugojimas bei pritaikymas turizmo pletrai" objektu sarasa. 2011 m. pavasari ICOMOS kaip visuomenine organizacija dalyvavo Valstybines kulturos paveldo komisijos rinkimuose. I komisijos narius buvo isrinkta LNK siulyta atstove, ICOMOS nare G. Mikneviciene. Architekte restau-ratore G. Jukneviciene 2011 m. pabaigoje deleguota i Kulturos paveldo departamento Metodine taryba.

ICOMOS nariu profesine patirtis svarbi su paveldu susijusiu istatymu kurimo ir tobulinimo procesuose. 2007 m. komitetas siunte V. Petrusoni i LR kulturos ministerijos organizuota darbo grupe UNESCO Pasaulio paveldo objektu istatymui rengti, 2009 m. ICOMOS LNK delegavo savo narius I. Kliobaviciute ir G. Mikneviciene i LR kulturos ministerijos iniciatyva organizuota ir Valstybines kulturos paveldo komisijos kuruota tarpzinybine darbo grupe Nekilnojamojo kulturos paveldo istatymo pataisoms parengti. Darbo grupe pateike pasiulymus, kurie 2011 m. per LR Seimo svietimo, mokslo ir kulturos komiteta iregistruoti Seime. ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas pa gal galimybes taip pat aktyviai dalyvauja Paminklu ir paminkliniu vietoviu pasaulines dienos paminejimo renginiuose, kuriuos tradiciskai organizuoja Kulturos vertybiu apsaugos departamentas ivairiose Lietuvos vietovese.

Moksline veikla yra viena svarbiausiu Lietuvos nacionalinio komiteto sriciu. Pirmas zymesnis ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto mokslinis renginys buvo 1997 m. kartu su Lietuvos restauratoriu sajunga surengta konferencija "Kulturos paveldo autentiskumas: samprata ir issaugojimo budai" (organizacinio komiteto vadoves J. Markeviciene ir E. Telksniene). Konferencijoje buvo perskaityti 26 pranesimai. Remiantis juose issakytomis idejomis parengtas ir 1998 m. balandzio 24 d. visuotinio susirinkimo patvirtintas pirmasis ICOMOS LNK doktrininis, aktualus ir siandien, dokumentas--"Lietuvos ICOMOS dokumentas del kulturos paveldo medziagiskumo autentiskumo issaugojimo" (projekta renge darbo grupe, vadovaujama J. Markevicienes ir E. Telksnienes). Jis apibreze autentiskumo savoka, jo svarba vertybei ir apsaugos principus. 2006 m. LNK organizavo konferencija "Kulturos paveldas ir visuomene XXI a., nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai" (mokslinio-organizacinio komiteto pirmininke G. Miknevciene). 2007 m. pradzioje konferencijos tema buvo isleistas moksliniu straipsniu rinkinys (12). Po konferencijos suredaguotas ir issiuntinetas kreipimasis i auksciausias LR valdzios instancijas, jame issakomos skaudziausios kulturos vertybiu apsaugos problemos. 2008 m. ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas, remiamas Kulturos paveldo departamento, surenge tarptautini seminara "Kulturos vertybiu apsauga ir mikroklimatas baznyciose" (organizatore G. Mikneviciene). Seminare pranesimus skaite 4 uzsienio ir 4 Lietuvos specialistai. Seminaras sulauke didelio paveldosaugos tarnybu darbuotoju, projektuotoju, paminklu naudotoju susidomejimo (dalyvavo apie 100 klausytoju, tarp ju 10 baznycios atstovu). Po seminaro parengtas svarbiausiu pranesimu teziu apibendrinimas bei rekomendacijos. 2011 m. gale ivyko ICOMOS ir Lietuvos nacionalinio muziejaus organizuota moksline konferencija, skirta nepriklausomos Lietuvos dvidesimtmeciui "Kulturos paveldo apsauga Lietuvos Respublikoje (1990-2010): pasiekimai, praradimai, perspektyvos" (mokslinio-organizacinio komiteto pirmininkas V. Petrusonis). Konferencijoje dalyvavo 155 ivairiu organizaciju nariai ir pavieniai asmenys, buvo perskaityta 19 moksliniu pranesimu, kviestini pranesima skaite prof. habil. dr. Bronislavas Genzelis. Konferencijos memorandumas publikuotas virtualioje erdveje, su juo supazindintos svarbiausios Lietuvos Respublikos institucijos.

ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas aktyviai dalyvavo kitu organizaciju ar bendrai rengtuose renginiuose--konferencijose, disputuose, seminaruose. 2007 m. ICOMOS LNK atstovai skaite pranesimus LR Seime vykusiame forume "Architekturiniu sprendimu paveldo aplinkoje ir architektu atsakomybes problemos", 2008 m. gale drauge su kitomis visuomeninemis paveldosaugos organizacijomis surenge Lietuvos kulturos kongreso inicijuotus apskritojo stalo debatus "Siandieninis paveldo naudojimas ir tvarkymas: ar tai tvari pletra?" (pagrindini pranesima paruose dr. N. Luksionyte). 2009 m. kartu su Archeologu draugija ICOMOS LNK organizavo moksline konferencija, skirta Valstybes archeologijos komisijos istatymo priemimo 1919 m. rugpjucio 18 d. devyniasdesimtosioms metinems (si data laikoma Lietuvos paveldosaugos sistemos ikurimo diena).

Tarptautineje erdveje ICOMOS LNK nariai skaite pranesimus apie Lietuvos paveldosauga Generaliniu asambleju metu vykstanciuose simpoziumuose, dalyvavo seminaruose, tarptautiniu moksliniu komitetu inicijuotoje veikloje. ICOMOS 12-tosios (1999 m.) ir 13-tosios (2002 m.) generaliniu asambleju moksliniuose simpoziumuose--"Ismintingas paveldo naudojimas: paveldas ir vystymasis" (Meksike, Meksika) ir "Strategija pasaulio kulturos paveldui" (Madride, Ispanija)--J. Markeviciene skaite pranesimus "Zmogaus vertes miestu raidoje ir apsaugoje: priestaringos? Toleruojamos? Visuotines?" ir "Miestu paveldas kaip kulturos istekliai: tvaraus vystymosi paradigmos" . 15-toje ICOMOS Generalineje asamblejos (Xi'an, Kinijoje) Moksliniame simpoziume, skirtame paveldui issaugoti besikeicianciame miestovaizdyje, buvo perskaitytas J. Glemzos ir G. Miknevicienes pranesimas "Lietuva: urbanistinis paveldas besikeiciancioje aplinkoje"; 16-toje Generalineje asamblejoje (Kvebeke, Kanadoje) vykusiame moksliniame simpoziume tema "Paveldas ir vietos dvasia" G. Mikneviciene perskaite pranesima "Lietuviski kryziai ir vietos dvasia" (pranesimo bendraautore M. Nemuniene), J. Markeviciene pateike stendini pranesima "Genius Loci ir Homo Faber: paveldo kurimo dilema". V. Petrulis Generalines asamblejos isvakarese vykusiame Tarptautiniame jaunu kulturos paveldo tyrinetoju ir profesionalu forume pristate stendini pranesima tema "Atsigreziant i modernizma: postsovietine atminties laboratorija". ICOMOS tarptautiniame leidinyje "Paveldas pavojuje" ("Heritage at Risk") G. Mikneviciene ir J. Glemza 2005 m. pateike straipsni apie nykstanti Lietuvos medini pavelda "Lietuva, Vilniaus istoriniu priemiesciu medine architektura".

Lietuvos nacionalinio komiteto nariai kol kas nesu-siskirste i vietinius mokslinius komitetus ir iskilusias problemas sprendzia bendrai. Taciau kai kurie LNK nariai priklauso tarptautiniams moksliniams komitetams. Prof. dr. Vladas Zulkus nuo 2010 m. yra ICOMOS Povandeninio kulturos paveldo Tarptautinio komiteto narys, dr. V. Petrulis yra XX a. paveldo komiteto narys. J. Markeviciene--Tarptautinio mokslinio mokymo komiteto nare, dalyvauja jo darbe, ypac rengiant ICOMOS doktrininiu dokumentu projektus, 2007 m. komiteto simpoziume Pizoje, Italijoje, skaite pranesima. Ji taip pat yra Istoriniu miestu ir kaimu ir Vietines bei tradicines architekturos tarptautiniu moksliniu komitetu nare. G. Filipaviciene dalyvauja Medines architekturos komiteto darbe, 2007 m. ji buvo isrinkta i komiteto biura. G. Mikneviciene yra Istoriniu miestu ir kaimu mokslinio komiteto nare, 2009 m. komiteto susitikime Narni mieste, konferencijoje, skaite pranesima "Mazi miestai ir kaimai siandienineje Lietuvoje". Neringa Sarkauskaite 2011 m. dalyvavo Sienines tapybos komiteto organizuotoje konferencijoje Florencijoje.

Vienas is ICOMOS uzdaviniu yra buti profesionaliu diskusiju ir pasikeitimo patirtimi forumu. Per ICOMOS sekretoriata ir Mokslinius komitetus Lietuvos nacionalini komiteta pasiekia informacija apie svarbius paveldosaugai tarptautinius renginius (konferencijas, seminarus), stazuotes, jaunimo programas (pasikeitimo programas) ir pan. Sia informacija LNK nariai noriai dalinasi su visomis suinteresuotomis institucijomis ar asmenimis.

ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas--tai aktyviai Lietuvos paveldo apsaugos baruose triusianti ivairiu sriciu paveldosaugos specialistu, visuomenine organizacija. ICOMOS nariai turi galimybe tobuleti, igyti tarptautines patirties. Bet svarbiausia, kad dalyvaudami Lietuvos nacionalinio komiteto veikloje specialistai praktikai ir moksliniai tyrejai turi galimybe prisideti prie Lietuvos paveldosaugos politikos formavimo, o tai labai svarbu siekiant issaugoti turtinga Lietuvos pavelda kaip visuomenes identiteto garanta ateities kartoms. Kartu LNK prisideda prie Lietuvos paveldosaugos tarptautines sklaidos.

Dale Puodziukiene

ICOMOS LNK pirmininke

(1) ICOMOS statutas, 4-5 straipsniai

(2) UNESCO Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija, Valstybes zinios, 2006 m., Nr. 73-2766, str. 14, d. 2

(3) http://www.international.icomos.org/charters/venice_e.pdf

(4) Ethical Commitment Statement for ICOMOS Members (revised version, November 2002, Madrid). Prieiga per interneta: http:// www.international.icomos.org/publications/Ethics-eng.pdf

(5) http://openarchive.icomos.org/; http://www.icomos.org/en/ what-we-do/ disseminating-knowledge/publicationall

(6) www.icomos.org

(7) Visi sie dokumentai skelbiami elektronineje erdveje. Prieiga per interneta: www.icomos.org/en/charters-and-texts

(8) Eger-Xi'an Principles for The International [Scientific] Committees of ICOMOS. Document adopted by the 15th General Assembly of ICOMOS (2005) and amended by the SCIENTIFIC COUNCIL (July 2008). Prieiga per interneta: http:// www.mternational.icomos.org/isc/pdf/Eger-Xian_Principles_07-2008.pdf

(9) http://www.icomos.org/en/network/international-scientific- committees/list-of-international-scientific-committees

(10) http://www.icomos.org/en/charters-and-texts

(11) Laiskas ICOMOS prezidentui Roland Silvai "In the presence of Soviet military aggresion Lithuania and other Baltic Republics ask the INTERNATIONAL ICOMOS to support aspirations of Baltic nations for freedom and the future of its cultural heritage", 1991 m. sausio 16 d.

(12) Kulturos paveldas ir visuomene XXI a.: nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai: straipsniu rinkinys. 2006. ICOMOS Tarptautine paminklu ir paminkliniu vietoviu taryba. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla. 176 p., iliustr., ISBN 9955-624-69-8.

(13) Markeviciene, J. 2002. Urban Heritage as Cultural Resources: Paradigms of Sustainable Development, in ICOMOS 13th General Assembly & Scientific Symposium. Strategies for the World's Cultural Heritage: Preservation in a Globalised World -Principles, Practices, Perspective. Papers [interaktyvus]. Madrid: 168-172. [ziureta 2002-12-22]. Prieiga per interneta: http://www. international.icomos.org/madrid2002/actas/168.pdf.