Mokslines konferencijos: "kulturos paveldo apsauga lietuvos respublikoje (1990-2010): pasiekimai, praradimai, perspektyvos".

(ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas, Lietuvos nacionalinis muziejus Vilnius, 2010 11 25)

MEMORANDUMAS

Konferencijoje, skirtoje aktualiems Lietuvos kulturos paveldo apsaugos klausimams, buvo perskaityta dvidesimt pranesimu (zr. konferencijos programa). Juose aptarti aktualus Lietuvos kulturos paveldo apsaugos klausimai, kritiskai ivertinta patirtis, isryskinti pasiekimai ir problemos, pasvarstyta apie ateiti. Nepaisant teigiamu poslinkiu (isauges tvarkomu paveldo objektu skaicius), tenka pabrezti, kad nuo kiekybes kokybe dar atsilieka, todel konferencijos dalyviai, susirupine nepakankama Lietuvos kulturos paveldo apsaugos bukle ir siekdami geresnes kulturos paveldo apsaugos, iskele aktualias problemas ir, linkedami pokyciu, pateike idejas, i kurias turetu atkreipti demesi Lietuvos visuomene, su kulturos paveldo apsauga susijusios valstybines institucijos ir politikai.

1. Paveldo instituciju strukturines reformos. Tikslinga kritiskai ivertinti pastarojo laikotarpio pa-veldosaugos instituciju strukturines reformas, pasinaudojant vertingomis idejomis, kurios buvo paliktos nuosalyje (D. Gustaites pranesime pristatyta Atgimimo pradzioje subrandinta naujosios pa-veldosaugos vizija, numatanti sistema, sudaryta is triju svarbiausiu grandziu: apsaugos organizavimo ir vykdymo, kontroles, moksliniu tyrimu. Kuriant institucijas, si vizija nebuvo iki galo igyvendinta, del to siuo metu veikiancioje paveldosaugos institucineje sistemoje yra trukumu).

2. Istatymu tobulinimas. Anot J. Glemzos, butina priimti parengta Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo pataisu redakcija (dalini keitima), integruojant atitinkamu Lietuvos ratifikuotu konvenciju nuostatas ir kitu Lietuvos istatymu pataisas. J. Markeviciene siulo parengti nauja kulturos paveldo apsaugos istatymo redakcija, i kuria butu integruotos visu atitinkamu Lietuvos ratifikuotu konvenciju nuostatos, ir susijusias kitu Lietuvos istatymu pataisas.

3. Profesionalumas ir morale. N. Luksionyte isitikinusi, jog kulturos paveldo apsaugos srityje svarbu neapsiriboti veiksmu teisetumo siekiu. Veiksmai isigyjant, pritaikant, tvarkant, keiciant paveldo objektus turi buti ne vien teiseti, bet ir teisingi profesionalumo ir morales poziuriais.

4. Ekspertinis vertinimas neturi uzgozti kulturinio tapatumo kodu pazinimo. Anot V. Petrusonio, butinas kulturos paveldo objektu, vietoviu vertinimo proceso tobulinimas--negalima apsiriboti tik ekspertiniais vertinimais, butina nuolat atsizvelgti i pazindinantis su kulturos paveldu naujai isaiske-jancias zinias apie tai, kaip objektai, ju elementai yra susije su sociokulturiniu poziuriu reiksmingomis idejomis bei kulturiniu kontekstu; tos zinios turi buti integruojamos i objektu verciu aprasus; atitinkama metodologija turi atsispindeti teisiniuose dokumentuose. Restauruojant, pertvarkant objekta pasikliovimas tik ekspertiniu vertinimu, nesistengiant perskaityti jame ikunytu kulturiniu kodu, gresia objekto kulturinio tapatumo, nesuvedamo i medziagines substancijos autentiskuma, sunaikinimu. Savo ruoztu E. Riaubiene teigia, kad Lietuvos paveldosaugoje vertinimas remiasi ekspertine veikla, kuri tinkama nustatant istorine, menine, moksline ir net ekonomine paveldo verte. Bet nera aisku, kaip gali buti identifikuota paveldo tapatumo verte, pagrista paveldo pazinimu ir visuomenes emociniais rysiais su paveldo objektu. Taigi, objektyvesnis tapatumo verciu nustatymas atitiktu visuomenes poreiki saugoti pavelda ir kartu su ekspertiniu vertinimu sudarytu prielaidas visapusiskam paveldo objektu ivertinimui. K. Zaleckio ir I. Matijosaitienes siulymu, saugant urbanistini pavelda ir siekiant uztikrinti jo evoliucini vystymasi, butina atsizvelgti ir ivertinti ne tik galimus formos, bet ir kodo arba genotipo pokycius.

5. Del paveldo objektu amziaus cenzo kriterijaus. E. Riaubiene atkreipe demesi i tai, kad stebint paveldo objektu amziaus mazejimo dinamika, galima numanyti, jog paveldosauga nebera retrospektyvi, o tampa "ateities veikla". Todel iki siol, vertinant paveldo objektus, vis silpnejes amziaus cenzo kriterijus turetu visai isnykti.

6. Del restauratoriaus profesijos. Anot J. Glemzos, valstybei butina susirupinti paveldo restauratoriu rengimu, ju kvalifikacijos kelimu. J. Markeviciene pabrezia architekturos restauratoriaus profesijos svarba: ji turi buti iteisinta, drauge nustatant reikiamus kvalifikacinius reikalavimus.

7. Del kulturos paveldo dokumentavimo. M. Janu-soniene ir J. Markeviciene pabreze, jog kulturos paveldo dokumentacija (tyrimu, vykdomu darbu, moksliniu ataskaitu bylos) turi buti kaupiama viesuose archyvuose, mokslines informacijos apykaita tarp instituciju, uzsiimanciu kulturos paveldo tyrimais, turi buti lanksti ir operatyvi.

8. Kulturos paveldo apsaugos prioritetai. J. Glemza mano, jog Kulturos paveldo departamentas turetu visose paveldosaugos srityse numatyti prioritetus, aktualius 7-10 metu laikotarpiui.

9. Tolygi visu Lietuvos regionu kulturos paveldo apsauga. Svarbu uztikrinti tolygu Lietuvos regionu (tarp ju ir Mazosios Lietuvos), miestu ir miesteliu paveldo saugojima bei gaivinima, jautriai reaguojant i konfesiniu mazumu paveldo apsaugos problemas (tai atsispindejo A. Baublio, J. Glemzos, M. Purvino, M. Purvinienes pranesimuose).

10. Del tradicines medines architekturos. Dera skirti didesni demesi Lietuvos medinio kulturos paveldo issaugojimui--Lietuvos liaudies buities muziejui suteikti nacionalinio muziejaus statusa, vykdyti jame moksline, metodine, svietimo ir konsultacine veikla (D. Puodziukienes pranesimas).

11. Del dailes paveldo objektu apsaugos. Gerinant dailes paveldo objektu apsauga, butina optimizuoti irasymo i registra procedura, uztikrinti visu reikalingu tyrimu atlikima, tobulinti objektu pasu sudaryma, sudaryti salygas, kad dailes paveldo objektu restauravimui ir apsaugos techniniu priemoniu irengimui baznyciose tektu daugiau lesu (M. Janusoniene).

12. Vietiniu bendruomeniu ugdymas, informacijos apie kulturos paveldo objektus skleidimas. D. Vrubliauskas pabreze, jog efektyviai kulturos paveldo apsaugai labai svarbu ugdyti vietines bendruomenes, viesinti informacija apie kulturos paveldo vertybes Lietuvos gyventojams ir uzsienio sveciams. J. Glemza siulo pakartoti atnaujinta "Vilniaus paminklu savado" leidima, testi paminklu enciklopedijos leidima. Savininkus, kurie tvarko paveldo objektus, butina skatinti.

13. Paveldo vadybos tobulinimas. Anot G. Rutkausko, butina nustatyti i restauravima investuojamu biudzeto lesu efektyvumo rodiklius, vertinti ir stebeti valstybes finansuojamos paveldo tvarkybos pasekmes, restauruojama is valstybes lesu turetu buti taikant "minimalios intervencijos" principa ir (ar) pritraukiant dali privataus sektoriaus lesu.

Konferencijos pranesimu klausytojai--kulturos paveldo apsaugos specialistai--taip pat pateike keleta pasiulymu (Kauno kulturos paveldo apsaugos specialistu mintis rastu apibendrino L. Janusaitiene):

A. Del kulturos vertybiu sarasuose esanciu objektu tvarkymo. Reikia inicijuoti kulturos vertybiu sarasuose esanciu objektu tvarkymo pakeitimus, nustatant, kad i registra irasyto ar siulomo itraukti objekto tvarkyba (ypac pritaikyma, atkurima) butu galima vykdyti be detaliojo plano, o esant specialiosioms paveldosaugos salygoms.

B. Savininku skatinimas. I registra irasytiems objektams didesne dali tvarkymo islaidu reiketu padengti is valstybes arba savivaldybiu lesu; tinkamo tvarkymo pavyzdzius skelbti spaudoje, pagerbiant savininka.

C. Del paveldo specialistu ir tarnautoju kvalifikacijos kelimo. Kulturos paveldo departamentas turetu parengti specialistu kvalifikacijos programa, kad specialistai butu siunciami i stazuotes uzsienio salyse, kuriu metu susipazintu su naujais poziuriais i paveldo apsauga, naujais restauravimo metodais, technologijomis, su siuolaikines architekturos integravimo i istorine aplinka patirtimi.

D. Del paveldo specialistu atsakomybes. Projektu rengejai turi atsakyti uz klaidas projektuose, o ekspertai--uz ekspertiziu turini bei isvadas; visa atsakomybe jokiu budu neturetu buti perkelta tik derinanciam specialistui.

Pateikdamas sias konferencijoje suformuluotas idejas visuomenei, su kulturos paveldo apsauga susijusioms institucijoms ir valstybes politikams, konferencijos mokslinis organizacinis komitetas yra isitikines, jog prie iskeltu problemu sprendimo savo ruoztu prisides ir ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas, planuodamas artimiausias veiklos kryptis.

Konferencijos mokslinis organizacinis komitetas (Memorandumaspatvirtintas bendrame ICOMOS LNK biuro ir konferencijos mokslinio organizacinio komiteto 2011 03 1 6 d. posedyje)