The transformation of Lithuanian heritage preservation system in 1987-1995 years: between vision and reality/1987-1995 m. Paveldosaugos transformacijos: tarp vizijos ir tikroves.

Medvedeviene, Daiva

Ivadas

Sovietiniais metais vykdyta paveldo apsauga netenkino visuomenes, nes neatitiko esminiu principu: negarantavo kulturos paveldo ivairoves ir autentiskumo issaugojimo. Todel atgimimo laikotarpiu iskilo Lietuvos kulturos paveldo apsaugos sistemos reformavimo klausimas. Atskaitos tasku laikomi 1987 m., nes tuo metu ypac sustiprejo sovietines paveldosaugos kritika. Ta rodo susiformave visuomeniniai paveldosauginiai judejimai bei spaudoje padidejes paveldo apsaugos klausimus nagrinejanciu ir kritika isreiskianciu straipsniu skaicius. Analizuojamas laikotarpis uzbaigiamas 1995 m., kai isigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymas ir buvo suformuoti dabartines paveldo apsaugos sistemos pagrindai.

Analizuojant sia tema pirmiausia buvo atlikta nagrinejamo laikotarpio saltiniu analize. Svarbi saltiniu grupe buvo to meto spauda. Ji padejo atskleisti ne tik didziausias to meto paveldo apsaugos sistemos ydas, bet ir instituciju tarpusavio nesutarimus, kurie labiausiai isryskejo rengiant naujuosius kulturos paveldo apsaugos istatymus. Del tyrimo specifikos pagrindinis saltinis buvo Lietuvos Respublikos Seimo archyve saugomi paveldo apsauga reglamentuojanciu istatymu bei administracines paveldo apsaugos sistemos projektai ir posedziu, kuriu metu sie projektai buvo svarstyti, protokolai. Analizuojant istatymu projektus paaiskejo, kiek ir kokiu siulymu buvo pateikta svarstyti bei kokia naujosios paveldo apsaugos sistemos vizija buvo regima. Posedziu protokolai leido atskleisti projektu privalumus ir trukumus, juos palaikancias ir kritikuojancias grupes. Siekiant nuodugniau isanalizuoti, kaip buvo vykdomas paveldosaugos reformavimo procesas, kaip pagalbinis buvo naudojamas interviu metodas. Buvo apklausti to meto paveldosaugos specialistai, aktyviausiai dalyvave reformuojant esama sistema: Jonas Glemza, Vitas Karciauskas, Jurate Markeviciene, Romualdas Ozolas ir kt. Taciau del sio metodo ribotumo amzininku pasakojimai buvo vertinami gana atsargiai ir stengiamasi apklausti skirtingoms pozicijoms atstovavusius paveldosaugininkus.

Visuomenes "pabudimas"

Sovietiniais metais buvo suformuotas gana platus paveldo apsauga vykdanciu instituciju tinklas, taciau tai negarantavo efektyvios kulturos paveldo apsaugos. Sistemos ribotuma leme vykdomosios valdzios sutelkimas vienose rankose bei saugotino paveldo pripazinimas remiantis ideologija. Situacija eme keistis "Atsilimo" laikotarpiu, kai vis garsiau ir atviriau imta kalbeti apie paveldo kritine bukle ir neveiksminga jo apsauga. Isskirtinos keturios pagrindines priezastys, paskatinusios visuomene imtis aktyviu veiksmu, siekiant apsaugoti naikinama Lietuvos kulturos pavelda ir prabilti apie esamos sistemos reforma. Visu pirma, nuo 1985 m. "perestroikos" laikotarpiu susidare svelnesne politine atmosfera, suteikusi galimybe laisviau reiksti mintis. Antra, netoleruojami valdzios veiksmai, akivaizdziai naikinant pavelda, perpilde visuomenes kantrybes taure. Trecia priezastis--Lietuvos kulturos remimo fondo isteigimas 1987 m., kurio vienas is pirmuju uzdaviniu buvo istorines atminties ir kulturos atgaivinimas. Ir galiausiai gime visuomeniniai paveldosauginiai judejimai subure paveldo issaugojimui neabejingus zmones. 1987 m. galima laikyti luziniais, nes jie pasizymi itin dideliu visuomenes domejimusi ir isaugusiu susirupinimu kulturos paveldu. I visuomeninius paveldosauginius judejimus isitrauke ne vien paveldo specialistai, bet ir didele visuomenes dalis. Buvo ikurta Paminklosaugos draugija, Talkos bei Jaunimo paminklosaugos klubai.

Reformos siulymai

Maskva, susirupinusi del visuomenes nepasitenkinimo paveldo apsauga, eme spausti Vyriausybe ir reikalavo "pertvarkyti" esama sistema. Tad 1988 m. gruodzio 19 d. tuometinis kulturos ministras Jonas Bielinis sudare komisija problemoms apsvarstyti ir pasiulymams parengti. Jai vadovavo ministro pavaduotojas Zigmantas Grigosaitis, o nariai buvo ministerijos, jos istaigu, Statybos komiteto ir Teisingumo ministerijos pareigunai. Si komisija 1989 m. balandi prieme pazyma Apie paminklosaugos ir paminklotvarkos sistemos bukle ir jos perspektyva Lietuvoje (LTSR Kulturos ministerijos pazyma Nr. 08-25). Pazymoje buvo isdestyti siulymai ikurti visavaldi Kulturos paminklu apsaugos komiteta prie Ministru tarybos. Sis projektas susilauke nemazai kritikos, nes igyvendinus si siulyma paveldo apsaugos sistema praktiskai nebutu pasikeitusi ir toliau paveldo apsauga butu sutelkta vienose Kulturos paminklu apsaugos komiteto rankose.

Mintis apie paveldo apsaugos reforma brendo ir visuomeneje. Aktyviausi visuomeniniu judejimu dalyviai prisijunge prie busimos paveldo apsaugos sistemos, turesiancios pakeisti esama, koncepcijos kurimo. Tuometinio Lietuvos Sajudzio nario Romualdo Ozolo iniciatyva nuo 1988 m. Kaledu "Minties" leidykloje savaite laiko vyko svarstymai apie esama situacija ir galimybes ja keisti, buvo nagrineti ivairus klausimai: nuo veiksnios kontroles iki nauju restauravimo technologiju. Siose diskusijose buvo subrandinta mintis apie kontrole, nepriklausoma nuo vykdomosios valdzios, ir visuomenine komisija, atskaitinga Auksciausiajai Tarybai (toliau AT), kaip sitokios kontroles dali.

I naujosios paveldo apsaugos sistemos kurima isitrauke ir 1989 m. susikurusi bei zymiausius to meto paveldosaugos specialistus suburusi Lietuvos kulturos paveldo globos taryba (toliau LKPGT). LKPGT uzdaviniai buvo: skatinti valstybines paminklosaugos strukturos pertvarkyma, naujo kokybiskai parengto paminklosaugos istatymo priemima, reabilituoti "uzmirstas" Lietuvos kulturos paveldo vertybes ir siekti ju naujo inventorizavimo. 1989 m. vasara LKPGT Ministru tarybai iteike paveldo apsaugos sistemos reformavimo projekta. Jame paveldo apsaugos funkcijos buvo atskirtos: istatymu kontrole buvo numatyta Paveldo inspekcijai prie AT; ukine funkcija buvo pavesta Vyriausybes padaliniui; apsaugos moksliniu pagrindu kurimo funkcija paskirta nepriklausomam Paveldotyros institutui (LKPG Kauno tarybos veiklos metmenys).

Tu paciu metu ziema sistemos reorganizavimo vel emesi Kulturos ministerija. 1989 m. gruodzio 8 d. buvo sudaryta jungtine darbo grupe, turejusi parengti "pasiulymus paminklu apsaugos istatymo dalinio pakeitimo, paminklu apsaugos inspekcijos priklausomybes ir strukturos perziurejimo bei paminklotvarkos klausimais" (Markeviciene 1993: 5). Grupes vadovu paskirtas Paminklu restauravimo projektavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Jonas Glemza. Si komisija darba baige 1990 m. vasari. Jos parengtame galutiniame projekte buvo numatyta Kulturos paveldo globos taryba, atskaitinga AT Prezidiumui, kaip auksciausias visuomeninis paminklosaugos ir paminklotvarkos organas, Valstybine paminklu apsaugos inspekcija bei Ministru Tarybai pavaldus Valstybinis paminklotvarkos komitetas su Moksliniu centru.

Taigi galutiniai projektai zymi subrandinta pradine paveldo apsaugos vizija: regima paveldo apsaugos sistema, susidedanti is triju svarbiausiu komponentu: apsaugos organizavimo, vykdymo bei kontroles ir moksliniu tyrimu. Priesingai nei sovietineje paveldo apsaugos sistemoje, sias funkcijas turejo atlikti skirtingos institucijos, pavaldzios atskiroms valdzios strukturoms. Projektu rengimo grupiu poziuriai del instituciju atskaitingumo valdziai ir del mokslinio instituto issiskyre, taciau pagrindine vizija viena--turi buti atskiros trys funkcijos ir jas atliekancios institucijos.

Naujosios administracines paveldo apsaugos sistemos realizavimas

1990 m. geguze (18-19 d.) ivyko Lietuvos kulturos kongresas. Jo posedziuose buvo kategoriskai konstatuota, kad sovietinio laikotarpio kulturos paveldo apsauga nepriklausomoje Lietuvoje yra netinkama ir nutarta ja keisti is pagrindu (Miskinis 1991). Reali galimybe tai igyvendinti atsirado tik atkurus Lietuvos nepriklausomybe. Dar 1990 m. pavasari abu projektai (LKPGT ir Kulturos ministerijos sudarytos darbo grupes) buvo pateikti Auksciausiajai Tarybai. Ji aprobavo LKPGT parengtaji projekta, pagal kuri Vyriausybe geguzes 24 d. isteige Paminklotvarkos departamenta (toliau PD) prie Ministru tarybos. Jo vadovu buvo paskirtas Vytautas Zubovas (LKPGTP nutarimas). Kadangi Paminklotvarkos departamentas buvo pirmasis sistemos steiginys, jam laikinai, be jo paties funkciju, buvo patiketa ir kontrole. Taciau tu paciu metu liepos 30 d. AT isteigus Kulturos paveldo inspekcija (toliau KPI), kurios vadovu buvo paskirtas Naglis Puteikis, departamentas kontroles funkcijos iki galo taip ir neatsisake. Beinspektuodamas PD apleido jam patiketus, specifinius paveldo tvarkymo darbus, kurie buvo irasyti laikinuosiuose nuostatuose. KPI del aukstos kvalifikacijos specialistu bei teorinio ir metodinio pagrindo trukumo daugiausia emesi policines kontroles, nepakankamai demesio skirdama prevencinei, nors tai yra labai svarbi kontroles dalis.

Projekte numatytasis Kulturos paveldo mokslinis institutas (toliau KPMI), kuris turejo vykdyti moksline paminklu apskaita, taip ir nebuvo ikurtas, nors jo butinumui buvo pritarta. Neikurus KPMI valstybine paveldo apsauga neteko grandies, turejusios kurti teorinius ir metodinius apsaugos pagrindus, buti moksliniu nepriklausomu ekspertu. Vietoj numatytojo KPMI 1991 m. balandzio 2 d. buvo isteigtas Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras (toliau KPMC) ir sudaryta galimybe jam vystytis i mokslini paveldo instituta.

Taigi 1990 m. pirma karta Lietuvos paminklosaugos istorijoje atskirtas kulturos paveldo apsaugos vykdymas ir kontrole. Taciau akivaizdu, jog paveldosaugos sistemos reforma nebuvo igyvendinta iki galo. Tai leme gana stichiskas pasirinkto sistemos modelio igyvendinimas. Vienybe siekiant sistemos pertvarkos nutruko emus ja realizuoti. Isteigus institucijas nesugebeta suderinti ju funkciju. Istaigu nuostatai buvo rengiami atskirai, nederinant ju tarpusavyje. Emus dubliuotis istaigu vykdomoms funkcijoms, iskilo konfliktu, trukdziusiu nuosekliam paveldo apsaugos darbui. Iskilusios problemos rodo, jog administracines strukturos reformavimas neuztikrino efektyvaus paveldo apsaugos sistemos funkcionavimo.

Naujojo kulturos vertybiu apsaugos istatymo rengimas

Kaip iseitis is susidariusios situacijos buvo matomas naujo kokybisko istatymo priemimas. Dar 1990 m. buvo pripazinta, kad egzistuojantis Istorijos ir kulturos paminklu istatymas paremtas pasenusiomis nuostatomis, neatitinka nudienos poreikiu ir negarantuoja efektyvios paveldo apsaugos. Todel 1990 m. geguze AT pavede Lietuvos Respublikos svietimo, mokslo ir kulturos komisijai paruosti Kulturos paminklu apsaugos istatymo projekta. Po metu buvo parengti ir Atkuriamajam Seimui iteikti du--Kilnojamuju ir Nekilnojamuju kulturos vertybiu istatymu projektai. Seimas, juos apsvarstes, priejo prie isvados, jog jie pagal tikslus ir reguliavimo apimti turi daug bendro, todel reikia siuos projektus sujungti i viena. Deja, rengiant jungtini paveldo vertybiu apsauga reglamentuojanti istatyma, bendros pozicijos nebuvo rasta. Po keliu konsultaciniu pasitarimu nepritariusieji jungtinio istatymo rengimui pasitrauke is komisijos. Likusieji, turedami abu projektus ir nutare, kad istatymas turetu buti vienas, megino daryti jungtini projekta (Zubovas 1992). Bendrasis Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu apsaugos istatymo projektas buvo parengtas 1992 m., taciau AT svietimo, mokslo ir kulturos komisija, priestaraudama savo paties teiginiui, kad istatymas turi buti bendras, pasiulytajam Kulturos vertybiu apsaugos istatymo projektui nepritare. Sis projektas ilgam nugule AT stalciuje (Zubovas 1992). Rengiant siu istatymu projektus uzsimezges nesutarimas truko visa sistemos reformavimo laikotarpi ir labiausiai isryskejo antrame istatymo rengimo etape.

Atmetus minetaji Lietuvos kulturos vertybiu istatymo projekta, spaudoje del jo vykusias diskusijas pakeite polemika del paveldo apsaugos institucines strukturos. Dar 1990 m. reformavus administracine paveldo apsaugos struktura ir isteigus PD bei KPI, siu istaigu funkcijos eme dubliuotis ir kelti konfliktus. Po poros metu nesutarimai tarp siu istaigu peraugo i didele konfrontacija. Spaudoje pasipyle priekaistai KPI del to, jog ji dirba per daug komandiniais metodais ir trukdo vykdyti paminklotvarkos darbus. Paminklotvarkininku nuomone, iseitis is susidariusios situacijos--KPI, kaip atskiros istaigos, panaikinimas. Todel 1993 m. geguzes 5 d. Vyriausybe pateike istatymo projekta Del Paminklosaugos departamento isteigimo Inspekcijos ir Paminklotvarkos departamento prie Kulturos ir Svietimo ministerijos pagrindu. Svarbiausias tokio siulymo argumentas--esama kulturos paveldo apsaugos sistema yra "neefektyvi."

Vyriausybes nuomones sujungti dvi minetasias istaigas nepakeite ir Seimo svietimo, mokslo ir kulturos komiteto sprendimas, nepritariantis tokiai Vyriausybes pozicijai. Komiteto sudaryta komisija, isnagrinejusi esama situacija, pateike savo isvadas, kuriose teigiama, kad igyvendinus Vyriausybes siulyma sujungti KPI bei PD ir pavesti visas funkcijas vienai institucijai, paveldosaugos sistema butu grazinta i 1989 m. bukle, kurios neefektyvumu jau buvo pakankamai isitikinta (LR Seimo svietimo, mokslo ir kulturos komiteto sprendimas). Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija Vyriausybei pateiktame raste isreiske priesinga nuomone KPI reorganizavimo klausimu. Jame teigiama, kad KPI veikdama autonomiskai niekada negales sekmingai organizuoti prevencines veiklos. Ministerijos darbuotoju nuomone, Vyriausybes siulymo esme yra ne KPI panaikinimas, bet visu is valstybes biudzeto islaikomu paminklosaugos instituciju sujungimas siekiant pagerinti darbo organizavima. Pasak ju, Svietimo, mokslo ir kulturos komitetas siulo kosmetinemis priemonemis taisyti neveiksnia paminklosaugos sistema, taip jis tik nukreipia demesi nuo tikruju paminklosaugos problemu, atsiradusiu del kritiskos ekonomines situacijos, ir trukdo dalykiskai svarstyti parengtus kulturos vertybiu apsaugos istatymo projektus (LR statybos ir urbanistikos ministerijos pareiskimas). Vis delto minetasis projektas buvo atmestas. Veliau buvo pateikti du jo patobulinti variantai--taciau visu ju esme--KPI panaikinimas. 1994 m. birzelio 9 d. treciaji istatymo varianta Seimui iteike tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas (LR Prezidento dekretas). Jame taip pat visos trys grandys--vykdymas, kontrole ir ekspertize--sutelktos vienose rankose, t. y. Paminklosaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes. Jame taip pat numatyta ir Paminklosaugos komisija, kuriai pavestos valstybines paveldosaugos politikos formavimo funkcijos (LR nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo projektas Nr. 3).

1994 m. birzelio 27 d. Romualdo Ozolo iniciatyva buvo pateiktas dar vienas istatymo projektas. Jo autorius Virgilijus Kacinskas. Kaip jis pats aiskinamajame raste teigia, sis projektas tai ankstesniuju derinys. Jo tikslas issaugoti Seimui atskaitinga Kulturos paveldo inspekcija ir sudaryti salygas savarankiskai profesionaliai veikti Vyriausybes paminklosauginei zinybai (LR kulturos nekilnojamuju vertybiu apsaugos istatymo aiskinamasis rastas). Ketvirtajame istatymo projekte reglamentuojama, kad uz kulturos nekilnojamuju vertybiu apsauga yra atsakinga Vyriausybe ir jos igaliotoji apskaitos, apsaugos, tyrimo bei tvarkymo istaiga -Paminklosaugos departamentas. Prie sios istaigos numatyta isteigti ekspertu taryba. Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos kontrole numatyta Lietuvos Respublikos Seimo igaliotai istaigai (LR kulturos nekilnojamuju vertybiu apsaugos istatymas, projektas 1-S). Taigi siame projekte yra paskirstytos funkcijos tarp Seimo igaliotos kontroles istaigos ir Vyriausybes igaliotos paminklosaugos istaigos. Taip pat numatytos salygos nekilnojamuju kulturos vertybiu ekspertu tarybai veikti savarankiskai.

Minetu istatymo projektu svarstymai truko iki pat 1994 m. pabaigos, kol galiausiai 1994 m. gruodzio 22 d. buvo pritarta treciajam, prezidento A. Brazausko iteiktam projektui. Pagal si istatyma buvo reorganizuota paminklosaugos valstybinio valdymo sistema: isteigta Valstybine paminklosaugos komisija (toliau VPK) valstybinei politikai paminklosaugoje nustatyti ir Valstybes (Prezidento, Seimo ir Vyriausybes) eksperto funkcijai atlikti; Kulturos paveldo inspekcija sujungta su buvusiu Paminklotvarkos departamentu ir isteigtas naujas Kulturos vertybiu apsaugos departamentas (toliau KVAD)--valstybiniam paminklosaugos valdymui. Jam buvo patiketos apskaitos, paveldotvarkos ir kontroles tarnybos bei teritoriniai padaliniai. Taip buvo suformuoti dabartines paveldosaugos sistemos pagrindai.

Isvados

1. Igyvendinus sia paveldo apsaugos sistemos reforma buvo pasirinktas lengviausias ir greiciausias iskilusiu problemu sprendimo budas--panaikinti kliudancia istaiga. Susidarius konfrontacijai tarp KPD ir KPI nebuvo ieskoma giluminiu sios krizes priezasciu, nesiekiama rasti kompromisu, perziureti siu istaigu nuostatus ir juos tarpusavyje suderinti, taip issaugojant esama paveldo apsaugos sistema.

2. Jau 1990 m. reformos rezultatai parode, jog institucine pertvarka neatnes laukiamu rezultatu, kol nebus issprestos gilumines paveldo apsaugos problemos, tokios kaip specialistu kvalifikacijos tobulinimas, metodiniu pagrindu rengimas. Taciau ir si karta buvo pasirinktas tas pats problemu sprendimo variantas--sistemos reforma.

3. 1995 m. priimtas naujas Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymas, palyginti su ankstesniuoju Istorijos ir kulturos paminklu apsaugos istatymu, isreiske visiskai nauja poziuri i pavelda ir jo issaugojima, deja, to paties negalima pasakyti apie administracine paveldosaugos sistema.

4. Ivertinus 1995 m. paveldo apsaugos sistemos reformos rezultatus, akivaizdu, kad paveldo apsaugos problemos nebuvo issprestos. Be to, buvo dar labiau nutolta nuo pradines sistemos vizijos, kurioje buvo regima decentralizuota is triju nepriklausomu grandziu sudaryta paveldo apsauga realizuojanti institucine struktura. Vel praktiskai visa paveldo apsauga atsidure vienose, vykdomosios valdzios rankose, taip buvo sugrizta prie sovietiniu metu paveldosaugos administracines sistemos principu.

doi: 10.3846/20297955.2012.679785

Saltiniai ir literatura

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas:

F. 2, ap. 2, b. 31--Nutarimo "Del LR kulturos paminklu apsaugos inspekcijos", priimto 1990 06 12 d. (Nr. I-280), rengimo dokumentai.

F. 2, ap. 2, b. 31, p. 16, LKPGTP nutarimas "Del kulturos paveldo valstybiniu instituciju steigimo terminu ir personaliju", 1990 04 23.

F. 2, ap. 2, b. 31, p. 5, AT nutarimas "Del LR kulturos paminklu inspekcijos ikurimo".

F. 2, ap. 2, b. 189--1991 m. LR laikinojo Kilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo projektas ir isvada (Nr. 9).

F. 2, ap. 2, b. 190--1991 m. LR nekilnojamuju istorijos ir kulturos vertybiu apsaugos istatymo projektas ir isvada (Nr. 14).

F. 2, ap. 2, b. 1231--1994 12 22 d. priimto LR nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo (Nr. 1-733) projektas ir isvada (Nr. 465).

F. 2, ap. 2, b. 1231, p. 38-39 LR nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo projektas Nr. 3.

F. 2, ap. 2, b. 1231 LR kulturos nekilnojamuju vertybiu apsaugos istatymo aiskinamasis rastas.

F. 2, ap. 2, b. 1231, LR kulturos nekilnojamuju vertybiu apsaugos istatymas, projektas 1-S.

F. 2, ap. 4, b. 197--Svietimo, mokslo ir kulturos komiteto posedziu protokolai 1994 04 28-1994 07 11 d.

F. 2, ap. 4, b. 197, p. 106, 1994 06 09 LR Prezidento Dekretas.

F. 2, ap. 4, b. 198--Svietimo, mokslo ir kulturos komiteto posedziu protokolai 1994 07 31-1994 11 30 d.

LR kulturos vertybiu apsaugos istatymo projektas, Naujasis Dienovidis, 1992, Nr. 7: 7, Nr. 8: 7.

LR statybos ir urbanistikos ministerijos pareiskimas "Del LR Seimo svietimo, mokslo ir kulturos komiteto sprendimo del KPI darbo", 1993 10 19.

LTSR kulturos ministerijos pazyma 1989-04-25, Nr. 08-25 "Apie paminklosaugos ir paminklotvarkos sistemos bukle ir jos perspektyva Lietuvoje".

Markeviciene, J. 1993. Garsios snekos ir nutylejimai kulturos paveldo apsaugoje, Atgimimas 15: 5.

Miskinis, A. 1991. Kulturos paveldas ir jo apsaugos bei tvarkymo programa, Lietuvos kulturos kongresas. Vilnius.

Zubovas, V. 1992. Griuvancios pilys ir smelio ambicijos. Apie kilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo projekta ir dar kai ka, Naujasis Dienovidis 14.

DAIVA MEDVEDEVIENE

Postgraduate studies, Vytautas Magnus University. Bachelor of history, Vilnius University. Ethnographer in the Jonava municipality cultural center. E-mail: Daiva87@gmail.com

Scientific report in the international conference Preservation of cultural heritage in Republic of Lithuania (19902010): achievements, losses and future.

Research interests: development of the Lithuanian cultural heritage preservation system, public education on heritage preservation issues and the non--material cultural heritage preservation.

Daiva Medvedeviene

Jonavos rajono savivaldybes kulturos centras, Zeimiu g. 15, 55000 Jonava, Lietuva El. pastas Daiva87@gmail.com

Iteikta 2011 11 16; priimta 2012 01 26