文章基本信息

标题：Phenotype and genotype of sustainable building architecture/Darnios pastatu architekturos genotipas ir fenotipas.
作者：Kamicaityte-Virbasiene, Jurate ; Grazuleviciute-Vileniske, Indre
期刊名称：Town Planning and Architecture
印刷版ISSN：1392-1630
出版年度：2011
期号：June
语种：English
出版社：Vilnius Gediminas Technical University
摘要：Darnus vystymasis pastaraji desimtmeti tapo daugelio procesu ir veiklu siekiamybe ir mokslo darbu objektu. Mokslineje ir profesineje literaturoje, projektuose vis dazniau vartojami terminai "darni statyba", "darnus projektavimas", "darni architektura", "ekoarchitektura", "ekologiska architektura", "zalioji architektura". Darnaus vystymosi principais paremto aplinkos formavimo, darnaus projektavimo, darnios statybos nuostatas analizavo K. Jong-Jin ir B. Rigdon (1998), J. F. McLennan (2004), M. Roe (2007), Ch. J. Kibert (2008), J. Stuart-Murray (2007) ir daugelis kitu tyrinetoju. Visgi literaturoje daznai pateikiami tik apibendrinti siu veiklu apibrezimai, o pagarbos kulturiniam kontekstui, estetiskumo ir psichologinio priimtinumo kriterijus daznai nustelbia demesys naujausioms ekologinems technologijoms, energetiniam pastatu efektyvumui ir istekliu tausojimui. Pvz., J. Wines (2000) isskiria ekologiskos architekturos raiskos kryptis nuo ekotechnologiniu sprendimu iki futuristiniu architekturos ir urbanistikos fantaziju, taciau apsiriboja tik aprasomaja analize ir nepateikia konkretaus ekologiskos ar darnios architekturos apibrezimo ar konkreciu rekomendaciju, kokioje aplinkoje vienokios ar kitokios krypties darni architektura galetu buti kuriama, kaip ji saveikautu su ivairiais kontekstais. Analizuojant darniais ivardijamus pastatu projektus, buvo pastebeta tam tikra darnios architekturos raiskos globalizacija--architektu ikvepimo saltiniu tampantys ekologines gyvensenos budai, aplinkos tausojimo idejos, pazangios technologijos igauna tarptautini atspalvi ir naujos architekturos kontekstualumo pagrindu nebutinai tampa pastatu formos, bylojancios vietos bendruomenems suprantama architekturine kalba. Siuo poziuriu darnios architekturos objektu vizualines raiskos simboliai tampa tarptautiniai ir turi menka rysi su vietos krastovaizdzio ar miestovaizdzio pobudziu. Kita vertus, tradiciniu, vietiniu medziagu ir architekturos formu naudojimas, tinkamas kaimo aplinkoje, kelia dermes problemu miesto vizualines aplinkos kontekste. Darnios architekturos kurimo urbanizuotoje aplinkoje problematika yra pletojama be issamesnio teorinio pagrindo tik pateikiant archiUrbanistika ir architektura, 2011, 35(2): 82-91 83 tekturiniu projektu rinkinius su glaustais aprasymais (pvz., R. Munster, 2008). Taip pat pastebeta, kad darnios pastatu architekturos problemos paprastai yra sprendziamos tik mikro- --pastato, pastatu komplekso, sklypo--lygmenyje. Analize atliekant tokiame ribotame lygmenyje, sunku atsakyti i klausimus, kur ir kokios vizualines raiskos darnios architekturos pastatas gali buti lokalizuojamas urbanizuotoje ar gamtineje aplinkoje, kokios itakos jis tures aplinkos kokybei ir vystymuisi. Aptarti aspektai atskleidzia:
关键词：Architectural design;Architecture and energy conservation;Energy efficient buildings;Green design;Sustainable living;Sustainable urban development

Phenotype and genotype of sustainable building architecture/Darnios pastatu architekturos genotipas ir fenotipas.

Kamicaityte-Virbasiene, Jurate ; Grazuleviciute-Vileniske, Indre

Ivadas

Darnus vystymasis pastaraji desimtmeti tapo daugelio procesu ir veiklu siekiamybe ir mokslo darbu objektu. Mokslineje ir profesineje literaturoje, projektuose vis dazniau vartojami terminai "darni statyba", "darnus projektavimas", "darni architektura", "ekoarchitektura", "ekologiska architektura", "zalioji architektura". Darnaus vystymosi principais paremto aplinkos formavimo, darnaus projektavimo, darnios statybos nuostatas analizavo K. Jong-Jin ir B. Rigdon (1998), J. F. McLennan (2004), M. Roe (2007), Ch. J. Kibert (2008), J. Stuart-Murray (2007) ir daugelis kitu tyrinetoju. Visgi literaturoje daznai pateikiami tik apibendrinti siu veiklu apibrezimai, o pagarbos kulturiniam kontekstui, estetiskumo ir psichologinio priimtinumo kriterijus daznai nustelbia demesys naujausioms ekologinems technologijoms, energetiniam pastatu efektyvumui ir istekliu tausojimui. Pvz., J. Wines (2000) isskiria ekologiskos architekturos raiskos kryptis nuo ekotechnologiniu sprendimu iki futuristiniu architekturos ir urbanistikos fantaziju, taciau apsiriboja tik aprasomaja analize ir nepateikia konkretaus ekologiskos ar darnios architekturos apibrezimo ar konkreciu rekomendaciju, kokioje aplinkoje vienokios ar kitokios krypties darni architektura galetu buti kuriama, kaip ji saveikautu su ivairiais kontekstais. Analizuojant darniais ivardijamus pastatu projektus, buvo pastebeta tam tikra darnios architekturos raiskos globalizacija--architektu ikvepimo saltiniu tampantys ekologines gyvensenos budai, aplinkos tausojimo idejos, pazangios technologijos igauna tarptautini atspalvi ir naujos architekturos kontekstualumo pagrindu nebutinai tampa pastatu formos, bylojancios vietos bendruomenems suprantama architekturine kalba. Siuo poziuriu darnios architekturos objektu vizualines raiskos simboliai tampa tarptautiniai ir turi menka rysi su vietos krastovaizdzio ar miestovaizdzio pobudziu. Kita vertus, tradiciniu, vietiniu medziagu ir architekturos formu naudojimas, tinkamas kaimo aplinkoje, kelia dermes problemu miesto vizualines aplinkos kontekste. Darnios architekturos kurimo urbanizuotoje aplinkoje problematika yra pletojama be issamesnio teorinio pagrindo tik pateikiant archiUrbanistika ir architektura, 2011, 35(2): 82-91 83 tekturiniu projektu rinkinius su glaustais aprasymais (pvz., R. Munster, 2008). Taip pat pastebeta, kad darnios pastatu architekturos problemos paprastai yra sprendziamos tik mikro- --pastato, pastatu komplekso, sklypo--lygmenyje. Analize atliekant tokiame ribotame lygmenyje, sunku atsakyti i klausimus, kur ir kokios vizualines raiskos darnios architekturos pastatas gali buti lokalizuojamas urbanizuotoje ar gamtineje aplinkoje, kokios itakos jis tures aplinkos kokybei ir vystymuisi. Aptarti aspektai atskleidzia:

--apibendrintu darnaus vystymosi ideju konkretizavimo ir pritaikymo aplinkos formavimo disciplinoms reiksme;

--butinybe, pletojant darnios architekturos samprata, susieti technologine bei vizualine plotmes ir patikslinti darnios architekturos objektu vizualines raiskos kryptis;

--raiskos universalumo ir lokalumo santykio darnioje pastatu architekturoje problematika;

--butinybe ispletoti darnios architekturos dermes urbanizuotoje aplinkoje ir potencialo gerinti miesto ivaizdi skirtingu charakteristiku urbanizuotose teritorijose problematika. Tyrimai, susiejantys darnios pastatu architekturos potenciala mikro(sklypo, jo artimos aplinkos) ir makro- (miesto ar kitos gyvenamosios teritorijos) lygmenyse, butu naudingi tiek praktineje projektavimo veikloje, tiek strategiskai integruojant architekturos kurima i darnaus uzstatytos aplinkos vystymosi procesus. Iskeltos problemos leidzia suformuluoti straipsnio tiksla--isryskinti svarbiausius darnios pastatu architekturos bruozus, jos vizualines raiskos ypatumus bei vizualines dermes ivairioje kontekstineje aplinkoje galimybes. Sioms galimybems tyrineti ir iliustruoti buvo suformuluotos hipotetines darnios architekturos raiskos kryptys miesto makro- lygmenyje Kauno pavyzdziu. Igyvendinant straipsnio tiksla--susiejant, apibendrinant ir papildant ankstesniu tyrimu (Kamicaityte-Virbasiene, Grazuleviciute-Vileniske 2009, 2010; Grazuleviciute-Vileniske ir kt. 2011) rezultatus --kaip analizes priemone buvo pasitelkta gamtos moksluose naudojama genotipo ir fenotipo savoku ir ju tarpusavio rysio analogija, atlikta Lietuvos ir uzsienio literaturos apzvalga, zvalgomieji tyrimai vietose ir topografines medziagos analize.

Architekturos ir genetikos analogijos ir ju taikymas uzstatytos aplinkos tyrimams Norint suvokti abstrakciu darnaus vystymosi ideju pritaikymo konkrecioje projektavimo, planavimo veikloje galimybes, siu ideju itaka architekturos vizualinei raiskai ir darnios architekturos rysi su lokaliu kontekstu, pasitelkiama analogija tarp architekturos ir genetikos disciplinu. Genetika--gamtos mokslu disciplina, biologijos mokslu saka, tirianti genus ir paveldimumo desningumus. Genetikos sriciai priskiriami terminai "genotipas", "fenotipas" ir ju tarpusavio rysiu pobudis vis dazniau perkeliami i kitas tyrimu sritis. Krastovaizdzius ir uzstatyta aplinka suvokiant kaip nuolat besivystancius organizmus, sios savokos gali buti taikomos ir zmogaus gyvenamajai aplinkai analizuoti. Vienas tokios analizes pavyzdziu--J. Grima ir P. Reyes inicijuotas Miesto genomo projektas, paremtas didziausia itaka miestu visuomenems ir formai turinciu veikeju sociologinemis apklausomis ir interviu, kuriuo siekiama issifruoti socialinius kodus, lemiancius vienokia ar kitokia miestu forma (Urban ... 2011). K. Zaleckis ir I. Matijosaitiene (2010) atliko Kauno centrines dalies socialinio bei erdvinio kodo ir jo pokyciu 1935-1988 m. tyrimus taikydami erdves sintakses metodika. Tyrimais siekta issiaiskinti, kaip planavimo dokumentu, nuosavybes formu ir kt. pokyciai veikia miesto socialine ir erdvine struktura.

Literaturoje genotipas yra apibreziamas kaip visu organizmo genu, apibudinanciu jo paveldimas savybes, visuma. Gamtos mokslai pripazista, kad genu lemiamas paveldimumas reiksmingas, taciau ne vienintelis veiksnys, nuo kurio priklauso organizmu isvaizda ir elgsena. Konkretaus organizmo charakteristikoms itakos turi aplinka ir atsitiktiniai veiksniai (Blamire 2000; National ... 2004). Genu ir aplinkos nulemtus isorinius organizmo pozymius apibudina fenotipas--isorinis genotipo pozymis. Analizuojant darnaus vystymosi principu taikyma architekturoje galima isskirti du aspektus, nagrinetinus pasitelkiant genotipo ir fenotipo analogija:

1. Pamatine darnaus vystymosi ideja--pletra, tenkinanti dabartines kartos poreikius, neuzkertant kelio savo poreikiu tenkinti ateities kartoms (Report ... 1987)--butu suvokiama kaip darnios architekturos genotipas. Jos konkretizavimas, atsizvelgiant i architekturinio projektavimo ypatumus, formuluojant darnios architekturos samprata, isskiriant jos kurimo principus, identifikavimo kriterijus ir vizualines raiskos kryptis, butu suprantamas kaip fenotipas.

2. Apibendrinta darnios architekturos samprata ir universalios jos vizualines raiskos kryptys taip pat gali buti analizuojamos kaip genotipas. Darnios architekturos apraiskos konkrecioje aplinkoje, paveiktos konkreciu jos gamtiniu, sociokulturiniu, socioekonominiu ir kitu salygu, butu suvokiamos kaip fenotipas.

Darnios architekturos samprata kaip darnaus vystymosi koncepcijos fenotipas

Darnaus vystymosi koncepcijos konkretinimas Darnaus vystymosi idejos oponentai pastebi, kad ji yra pernelyg apibendrinta ir priestaringa. Akcentuojama, kad sio zodziu junginio demenys "tvarumas" (toks butu tikslesnis anglisko termino sustainable vertimas) ir "vystymasis" ar "pletra" priestarauja vienas kitam (Roe 2007). Siekiant darnaus vystymosi koncepcija taikyti moksliniuose tyrimuose ir praktineje veikloje, tenka ja nuolatos pletoti ir konkretinti. Pavyzdziui, pradine koncepcijos orientacija i ekonominio augimo ir aplinkosaugos tikslu suderinamuma buvo ispletota i tris tarpusavyje susijusias dimensijas--darnu socialini ir ekonomini vystymasi bei aplinkos apsauga. Apibendrinti darnaus vystymosi siekiai konkretinami, transformuojami pagal kontinentu, regionu specifika. Po Pasaulio virsuniu susitikimo Rio de Zaneire valstybes buvo paskatintos kurti nacionalines darnaus vystymosi strategijas. Siuo pagrindu buvo parengta ir Lietuvos nacionaline darnaus vystymosi strategija (Lietuvos... 2009). Taip pat gali buti rengiamos mazesnio regiono, rajono, miesto lygmens darnaus vystymosi strategijos, valdymo planai.

Analizuojant architekturinio projektavimo ir aplinkos formavimo klausimus, svarbus specializuotas darnaus vystymosi koncepcijos taikymas--darnios architekturos, darnaus projektavimo, darnios statybos, darnios krastovaizdzio architekturos ir pan. koncepcijos, atspindincios XX a. pabaigos--XXI a. pradzios visuomeniu poziuri i pageidautinas architekturos savybes ir jos santyki su aplinka. Pageidautinu, zmogui priimtinu architekturos bruozu klausimas buvo svarstomas ir sprendziamas dar senoves pasaulyje, zmogui vis labiau issilaisvinant is gamtos prieglobscio (Wines 2000). Tai gerai isreiskia garsioji Vitruvijaus triada--stiprumas, naudingumas, grozis--atspindinti antropocentrini poziuri i architektura. XX a. modernizmo architekturines raiskos globalizacija, laipsniskas ekologiniu problemu, kulturines ivairoves, vietos identiteto ir praeities paveldo verciu suvokimas paskatino integralesnio architekturos pagrindimo paieskas: F. L. Wright ispletojo organiskosios architekturos koncepcija, kurioje sieke maksimalios harmonijos su gamtine aplinka, projektavo pastatus is vietiniu medziagu, nevenge remtis etninemis tradicijomis, sieke sukurti ir isreiksti pastato vidiniu erdviu ir isores rysi (Minkevicius 1971); F. Hunderwasser siule atsisakyti pramonines gamybos ir standartizacijos architekturoje, grizti prie gamtiniu medziagu ir pastatus kurti vietoje, spontaniskai, be liniuotes ar braizymo lentos (Rand 2007); J. Jacobs (1961) kritikavo modernistini laisvo plano gyvenamuju rajonu uzstatyma, laike ji nehumanisku. Siuolaikiniuose debatuose architekturos sampratos ir raiskos klausimais ryskeja ekologinis demuo--isisamoninama, kad "tuscios vietos" Zemeje apskritai nera. Lygiagreciai isryskeja socialinis humanistinis, vietos tapatumo respektavimo ir pletojimo tikslai. Architektura imama suvokti ne kaip statybos menas, bet kaip aplinkos formavimo budas ir priemone (Stauskas 2009). Architekturiniam projektavimui pritaikyta ispletota darnaus vystymosi koncepcija, kitaip tariant, koncepcijos fenotipas leidzia anksciau minetas idejas sujungti ir integraliai pletoti. Butent integralus zinomu architekturos savybiu, tokiu kaip patogumas, ekologiskumas, tvirtumas, kontekstualumas, pletojimas gali peraugti i nauja darnios architekturos kokybe. Tokiu atveju darnia pastatu architektura turetu buti laikoma (Kamicaityte-Virbasiene, GrazuleviciuteVileniske 2009, 2010):

--visapusiskai darnaus vystymosi principais--tokiais kaip materialios ir nematerialios geroves siekis, teisingumas dabarties ir ateities kartu atzvilgiu, teisingumas visuomenese ir tarp visuomeniu, kulturines ir biologines ivairoves apsauga ir palaikymas, atsargumas priimant sprendimus, reiskiniu tarpusavio priklausomybes pripazinimas (Throsby 2002)--paremta architektura;

--architekturos darnumas turetu buti uzprogramuojamas kurimo etape ir pasireiksti per visa jos gyvavimo laikotarpi--nuo objekto projektavimo ir teritorijos paruosimo statybai darbu iki griovimo ar objekto renovacijos;

--darni architektura turetu ne tik buti tvari, ilgaamziska ir tausojanti aplinka, bet ir kontekstuali, estetiska bei psichologiskai priimtina;

--darnios architekturos pastatas turetu skatinti darnu aplinkos ir visuomenes vystymasi--istekliu ir energijos tausojima, socialine sanglauda--prisideti prie gyvenimo kokybes gerinimo placiaja prasme.

Formuluojant bendrus darnios architekturos objektu vertinimo kriterijus, reiketu pasitelkti nuostatas, susijusias su darniu vystymusi, kuris suvokiamas kaip antropoekocentrine paradigma, kai aplinkos tausojimas laikomas svarbia problema, zmonijos rupesciu todel, kad sveika aplinka gali prisideti prie bendros zmonijos geroves ir didesnes laimes (Thompson 2007), darnios architekturos objekta suvokiant kaip nauja aplinkos ir zmogaus darnios saveikos rezultata. Tokiu atveju darnios architekturos objektas turetu integruoti ir tenkinti ekologinius bei ekonominius (medziaginiu, energetiniu ir teritoriniu erdviniu istekliu naudojimo projektavimas ivertinant antropoekosistemu talpumo rodiklius), ergonominius (objekto funkcionalumas ir tinkamumas veiklai), sociokulturinius (bendruomenes poreikiu ivertinimas ir identiteto jausmo stiprinimas, aplinkos savitumo respektavimas ir kulturos paveldo Urbanistika ir architektura, 2011, 35(2): 82-91 85 racionalus naudojimas) ir estetinius bei psichologinius (israiskingos, kompoziciskai harmoningos, originalios, vizualiai atpazistamos ir semantiskai iprasmintos architekturos objektu kurimas ir statyba) kriterijus.

Darnios architekturos vizualines raiskos galimybes ir kryptys

Aplinka tausojancios architekturos kurimas tampa vis populiaresnis ir sulaukia vis didesnio architekturos kritiku demesio. Architekturos kritikai, pvz., J. Wines (2000), R. Munster (2008), pateikia platu spektra projektu ir igyvendintu objektu, paremtu darnaus vystymosi principais ar ju dalimi, pavyzdziu. Isanalizavus siuos pavyzdzius, atsiskleidzia darnios architekturos objektu vizualines raiskos ivairove. Galima daryti prielaida, kad darnios architekturos raiska lemia vidiniai ir isoriniai veiksniai. Vidiniams architekturos raiska lemiantiems veiksniams galima priskirti architekto ideja ir ikvepimo saltini, projekto biudzeta, pastato tipologija ir techninius reikalavimus. Isoriniai veiksniai apimtu aplinkos, kurioje projektuojama, ypatumus ir verte, sociokulturini konteksta, galiojanciu teisiniu dokumentu nuostatas ir atsakingu instituciju poziuri bei darnaus projektavimo ir statybos principus (Kamicaityte-Virbasiene, Grazuleviciute-Vileniske 2010). Remiantis sia prielaida, isanalizavus literatura ir darniais ar ekologiskais ivardijamus pastatus ar pastatu projektus (Wines 2000; Munster 2008; Reali ... 2009; Skorupskas 2009; Konkurso ... 2010), buvo nustatyti rysiai tarp pastato architekturines raiskos, mastelio ir supancios aplinkos pobudzio ir, remiantis J. Wines (2000), isskirtos sesios aktualiausios darnios pastatu architekturos vizualines raiskos kryptys, pradedant estetisku ir psichologiskai priimtinu aplinka tausojanciu technologiju pateikimu ir baigiant darnios architekturos bei istorines urbanizuotos aplinkos harmonijos siekiu. Trumpas kiekvienos krypties aprasas ir charakteringi pavyzdziai pateikti 1 lenteleje.

Darnios architekturos raiskos analize atskleidzia tokios architekturos universalumo ir lokalumo santykio problematika. Kai kurie objektai, pavyzdziui, R. Piano, Jean-Marie Tjibaou kulturos centras Naujoje Kaledonijoje, H. Hollein--Abteibergo muziejus, architektu studijos "Erdves norma" projektuotas kompleksas "Jura, smelis, vejas" Juodkranteje, akivaizdziai iauge i savo medziagini ir kulturini konteksta ir yra unikalus pastatai, kuriu nebutu imanoma sekmingai perkelti i kita konteksta. Pastato kaip krastovaizdzio dalies koncepcijai atstovaujantys analizuoti pavyzdziai taip pat tiesiogiai susije su kontekstine aplinka, nes siuo atveju pagrindinis architekto uzdavinys yra padaryti savo kurini bemaz nematoma ar pabrezti vertingiausias krastovaizdzio savybes. Analizuoti ekotechnologines krypties pastatai pasizymi universalia raiska, o pagrindinis ir daznai vienintelis veiksnys, siejantis juos su kontekstu, yra vietos klimatines salygos, kuriu visapusiu panaudojimu daznai paremtos ekologines technologijos. Analizuoti pastato-sodo ir gamtiniu formu interpretavimo koncepcijoms atstovaujantys statiniai taip pat pasizymi gana universalia architekturine raiska.

Universaliu raiskos krypciu ir kontekstines aplinkos sasajos kaip darnios architekturos fenotipas

Darnios architekturos krypciu ir kontekstines aplinkos santykio matrica

Pagrindinis darnios architekturos pastato, kaip ir bet kurio kito architekturos objekto, derinimo su krastovaizdziu principas yra kontekstualumas. Darnios architekturos pastatu santykio su kontekstine aplinka analize atskleide ivairiu sios architekturos raiskos krypciu ir kontekstines aplinkos tipu saveikos rezultatu ivairove. Pastebeta, kad darnios architekturos pastatai gali vizualiai neissiskirti is kontekstines aplinkos -tapti fonu kitiems pastatams ar israiskingoms gamtos formoms, krastutiniu atveju tokie objektai gali buti ir visiskai nematomi. Darnios architekturos pastatai gali papildyti vizualine aplinka ir kartu su kitais pastatais kaip lygiaverciai jiems formuoti krastovaizdzio vizualini tipa arba gali dominuoti vizualineje erdveje ir ryskiai skirtis is kontekstines aplinkos. Apibendrintu darnios architekturos krypciu apraisku konkrecioje aplinkoje analize leidzia pletoti darnios architekturos genotipo ir fenotipo santykio problematika remiantis kontekstualumo kategorija.

Naujai kuriamos architekturos ir kontekstines aplinkos santykis nera naujas nagrinejimo objektas. Visgi verta pastebeti, kad daugiausiai demesio siuo poziuriu yra skiriama naujos architekturos dermei vertingoje istorineje miesto aplinkoje (Jurkstas 1994; Bucas 2003; Navickiene 2006), o naujos architekturos potencialas gerinti ivairaus charakterio uzstatytos aplinkos kokybe, paryskinti ar keisti jos charakteri sulaukia maziau demesio. Darnios architekturos raiskos krypciu santykio su aplinka galimybes galima tyrineti taikant identiteto indekso teorija (Turner 1998), kuri kitu autoriu isskirtas kompozicinio pastato santykio su istorine urbanizuota aplinka kategorijas--panasuma, neutraluma ir kontrasta (Jurkstas 1994), kopija, imitacija, inovacija (Bucas 2001), retrospektyvia, harmoninga ir novatoriska architekturos raiska (Warren et al. 1998)--leidzia isreiksti kiekybine israiska ir taikyti ivairaus pobudzio aplinkoje. Kontekstualumas, remiantis identiteto indekso teorija, traktuojamas kaip kiekybinis pastato dermes su aplinka matas. Remiantis T. Turner (1998), architekturinio objekto kiekybinis kontekstua lumas aplinkos atzvilgiu gali buti vertinamas procentais: nedidele procentine verte, pavyzdziui 10-20 proc., rodo, kad objektas ryskiai kontrastuoja su kontekstine aplinka; 40-60 proc. ivertinimas rodo, kad objektas panasus i savo kontekstine aplinka; ivertinimas, artimas 100 proc., rodo, kad objektas yra labai panasus i savo kontekstine aplinka arba jai identiskas. Siekiant tiksliau nustatyti vizualini kontekstualuma, remiantis minetu principu, procentais gali buti vertinamas atskiru objekto savybiu--mastelio, medziagu, architekturinio stiliaus ar krypties, spalvu--kontekstualumas ir bendra jo verte butu laikomas siu verciu vidurkis.

Visi mineti darnios architekturos pastato ir aplinkos santykio atvejai--tapatumas, panasumas ar skirtingumas -- negali buti vertinami vienareiksmiskai teigiamai ar neigiamai. Jie vienokia ar kitokia reiksme igauna lyginant su aplinkos erdvinio formavimo koncepcija, kuri turetu buti suformuluota jau rengiant teritoriju planavimo dokumentus. Jei vietai, kurioje projektuojamas pastatas, tokio pobudzio dokumentas neparengtas, projektuojamo pastato santykio su aplinka koncepcija ir is jos kylancias salygas pastatui projektuoti reiketu nustatyti ikiprojektiniu tyrimu etape. Analizuojant darnios architekturos pastatu architekturines raiskos kryptis ir ju santyki su ivairia kontekstine aplinka, buvo parengta apibendrinta hipotetine pagrindiniu darnios architekturos pastato raiska lemianciu savybiu--dydzio arba mastelio, medziagu, architekturinio stiliaus ir spalvu--rekomenduojamu identiteto indekso procentiniu verciu skirtingoje kontekstineje aplinkoje matrica (2 lentele) (KamicaityteVirbasiene, Grazuleviciute-Vileniske 2010). Si matrica, kurioje kiekvienam darnios architekturos raiskos krypties ir kontekstines aplinkos tipo santykio atvejui suteikiami atitinkami indeksai, siame tyrime traktuojama kaip darnios architekturos raiskos krypciu fenotipas. Matrica gali buti naudojama kaip pagalbine priemone projektuojant darnios architekturos pastatus. Matricos duomenys taip pat gali buti integruojami i teritorijos erdvinio formavimo koncepcija.

Hipotetines darnios architekturos raiskos kryptys Kauno mieste

Ieskant budu harmonizuoti urbanizuotos aplinkos vystymasi, kokybiskos, kontekstualios, turincios savo identiteta ir aplinka tausojancios architekturos kurimo urbanizuotose teritorijose galimybes yra itin aktualios. Siekiant, kad darnios architekturos ir krastovaizdzio architekturos kurimas taptu integralia miestu vystymosi dalimi, svarbu parengti darnios pastatu architekturos vizualines raiskos rekomendacijas ivertinant aplinkos charakteristikas, savituma, paveldosauginius aspektus.

Siekiant iliustruoti darnios architekturos raiskos krypciu ir konkretaus urbanistinio konteksto santykio kaip darnios architekturos fenotipo aspekta, buvo nustatytos darnios pastatu architekturos vizualines dermes hipotetines galimybes ir raiskos kryptys Kauno miesto urbanizuotoje aplinkoje makrolygmenyje: isskirtos skirtingu charakteristiku ir ivaizdzio miesto dalys ir pateikiamos kokybines bei kiekybines rekomendacijos darniai architekturai kurti jose (1 pav., 2 lentele). Atlikti tyrimai leidzia teigti, kad Kauno miesto istorinio centro, istoriniu priemiesciu ir buvusios tvirtoves kulturos paveldo teritorijose, kaip saugotino miestovaizdzio charakterio zonose, galimos prioritetines IU-1 ir IU-6 darnios architekturos pastatu vizualines raiskos kryptys. IU-1 krypciai budingas istorinio uzstatymo mastelio respektavimas, taciau yra galimybe kontrastuoti medziagiskumo, stiliaus ir spalvos lygmenyse, o IU-6 kryptis pasizymi visu vizualiniu savybiu respektavimo butinybe. Vertingu kaimo krastovaizdzio reliktu, esanciu urbanizuotoje aplinkoje, teritorijose (Linkuvos ir Aukstosios Fredos dvaro sodybos teritorijose) taip pat siuloma naudoti prioritetines IU-1 ir IU-6 kryptis ir papildoma VU-2 krypti. Siekiant siuos reliktus issaugoti kaip svarbius Kauno miestovaizdzio savitumo formantus, naudotinai VU-2 krypciai turetu buti budingas gamtiniu ir antropogeniniu krastovaizdzio komponentu mastelio ir spalvos respektavimas, taciau suteikiama galimybe kontrastuoti medziagiskumo ir stiliaus lygmenyse. Teritorijoms, uzstatytoms gyvenamaisiais mazaauksciais namais, visuomeniniais ir komerciniais objektais, siulomos prioritetines VU-1, PU-1, VU-2 ir PU-2 kryptys. VU-1 ir PU-1 krypciu atveju galimas darnios architekturos pastatu vizualine raiska lemianciu visu savybiu skirtingu lygiu kontrastas, o PU-2 krypties atveju galimas tik atskiru savybiu--medziagos ir stiliaus--kontrastas. Tai ypac aktualu periferinese miesto teritorijose, kur vyrauja smulkios saskaidos uzstatymas zalumos fone. Teritorijose, uzstatytose gyvenamaisiais daugiaauksciais namais, visuomeniniais ir komerciniais objektais siuloma naudoti prioritetines VU-1 ir PU-4 kryptis. PU-4 krypties atveju galimas visu savybiu kontrastas, isskyrus masteli; tai taip pat aktualu miesto periferinese zonose, prieigu teritorijose. Pramoniniu ir komerciniu objektu teritorijose siulomos prioritetines VU-1 ir PU-1 kryptys, o komerciniu, visuomeniniu objektu teritorijoms, kurioms budinga gyvenamoji funkcija--VU-1, PU-1 ir PU-4 kryptys. Papildomai butina pazymeti, kad Kauno miesto zeldynu teritoriju darnios infrastrukturos vystymo klausimui detalizuoti butinas atskiras tyrimas.

[FIGURE 1 OMITTED]

Isvados

1. Siekiant ispletoti teorini darnaus pastatu projektavimo pagrinda, paranku pasitelkti gamtos moksluose vartojamas genotipo ir fenotipo savokas. Tokiu atveju darnaus vystymosi ideja ir apibendrinti principai traktuojami kaip genotipas, o ju pritaikymas architekturinio projektavimo srityje--kaip fenotipas. Apibendrinta darnios architekturos samprata, universalios jos vizualines raiskos kryptys taip pat gali buti traktuojamos kaip genotipas, o ju apraiskos konkrecioje kontekstineje aplinkoje -kaip fenotipas.

2. D arnaus vystymosi principais paremtas pastatu projektavimas ir statyba kaip specializuota darnaus vystymosi koncepcijos taikymo sritis--darnaus vystymosi fenotipas--turetu remtis darnios architekturos samprata. Darni architektura--tai visapusiskai darnaus vystymosi principais paremta architektura, kurios darnumas uzprogramuojamas kurimo etape ir pasireiskia per visa jos gyvavimo laikotarpi. Darni architektura turetu buti ne tik tvari, ilgaamziska, tausojanti aplinka, kontekstuali, estetiska bei psichologiskai priimtina, bet ir veikti kaip katalizatorius--skatinti darnu aplinkos ir visuomenes vystymasi. Tyrimas atskleide darnaus vystymosi idejomis paremtos pastatu architekturos raiskos ivairove ir nevienareiksmiskuma, pradedant modernizmui artima aplinka tausojanciu technologiju estetizavimo koncepcija ir baigiant postmodernia darnios architekturos bei istorines urbanizuotos aplinkos vizualines harmonijos, paremtos istorines aplinkos vizualinio vientisumo, evoliucijos ir praturtinimo siekiais, koncepcija.

3. Analizuojant darnios architekturos vizualines raiskos krypciu universalumo, kaip genotipo, ir lokalumo, kaip fenotipo, problematika, paranku analizuoti kompozicini pastato santyki su aplinka, isskiriant ir kiekybiskai ivertinant konkreciu pastato savybiu, tokiu kaip mastelis, medziagos, stilius, spalviniai sprendimai, ir kontekstines aplinkos santyki. Isskiriant minetu darnios architekturos pastato savybiu ivercio tapatumo, panasumo ir skirtingumo lygmenis ir juos susiejant su darnios architekturos vizualines raiskos kryptimis bei skirtingo charakterio urbanizuotos aplinkos zonomis, galima gauti hipotetines darnios pastatu architekturos vizualines raiskos rekomendacijas skirtingu naudojimo tipu ir miestovaizdzio pobudzio miesto dalyse.

4. Kauno atveju siulomos tokios hipotetines prioritetines darnios pastatu architekturos vizualines raiskos kryptys skirtingo naudojimo ir ivaizdzio miesto teritorijose: Kauno istorinio centro ir priemiesciu, buvusios tvirtoves paveldo teritorijose--aplinka tausojanciu technologiju estetizavimo koncepcija ir darnios architekturos bei istorines urbanizuotos aplinkos vizualines harmonijos koncepcija; vertingu kaimo krastovaizdzio reliktu, esanciu Kauno mieste, teritorijose greta minetu dvieju krypciu papildomai siuloma pastato-sodo koncepcija; gyvenamuju mazaauksciu, visuomeniniu ir komerciniu objektu teritorijose--aplinka tausojanciu technologiju estetizavimo koncepcija ir pastato-sodo koncepcija; gyvenamuju daugiaauksciu, visuomeniniu ir komerciniu objektu ir komerciniu, visuomeniniu bei gyvenamuju objektu teritorijose--aplinka tausojanciu technologiju estetizavimo koncepcija ir gamtiniu formu interpretavimo koncepcija (periferinese miesto zonose); pramoniniu ir komerciniu objektu teritorijose--aplinka tausojanciu technologiju estetizavimo koncepcija.

Iteikta 2011 03 15

doi: 10.3846/tpa.2011.10

Literatura ir saltiniai

Blamire, J. 2000. Genotype and phenotype definition [interaktyvus], [ziureta 2011 m. vasario 17 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.brooklyn.cuny.edu/bc/ahp/BioInfo/GP/Definition.html>.

Bucas, J. 2001. Krastotvarkos pagrindai. Kaunas: Technologija.

Grazuleviciute-Vileniske, I.; Razauskaite, A.; Azukaite, L.; Bartininkaite, V.; Kulbokaite, L.; Kameneckas, J. 2011. Darnaus vystymosi principais paremtas krastovaizdziu formavimas urbanizuotose teritorijose, is Miestu zeldynu formavimas: mokslo darbai 1(8): 52-65.

Jacobs, J. 1961. The Death and Life of Great American Cities. New York: Vintage Books.

Jong-Jin, K.; Rigdon, B. 1998. Introduction to Sustainable Design. Michigan: The University of Michigan, National Pollution Prevention Center for Higher Education.

Jurkstas, V. 1994. Senamiesciu regeneracija. Architekturos harmonizavimo problema. Vilnius: Technika.

Kamicaityte-Virbasiene, J.; Grazuleviciute-Vileniske, I. 2009. Darnios architekturos kurimo urbanizuotoje aplinkoje prielaidos, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 33 (Priedas/Supplement): 36-373.

Kamicaityte-Virbasiene, J.; Grazuleviciute-Vileniske, I. 2010. Miscellaneous environmental visual impacts of sustainable buildings, in Proceedings "Advanced construction: the 2nd international conference". Kaunas: Technologija, 48-53.

Kibert, Ch. J. 2008. Sustainable Construction: Green Building Design and Delivery. Hoboken: John Wiley & Sons.

Konkurso "Uz darnia pletra" projektai 2007-2009. 2010. Vilius: Darnios pletros akademija.

Lietuvos Respublikos vyriausybes nutarimas Nr. 1247 "Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2003 m. rugsejo 11 d. nutarimo" Nr. 1160 "Del Nacionalines darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir igyvendinimo" pakeitimo. 2009. Vilnius.

McLennan, J. F. 2004. The Philosophy of sustainable Design. Washington: Ecotone Publishing Company LLC.

Minkevicius, J. 1971. Architekturos kryptys uzsienyje. Vilnius: Mintis.

Urbanistika ir architektura, 2011, 35(2): 82-91 91 Munster, R. 2008. Eco Architecture. Urban Style. Koln: Evergreen.

National Center for Biotechnology Information. What is a genome 2004 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. vasario 17 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.ncbi.nlm.nih.gov/About/primer/genetics_genome.html>.

Navickiene, E. 2006. Nauja architektura istorineje aplinkoje: kurimo patirtis. Vilnius: Technika.

Rand, H. 2007. Hundertwasser. Koln: Taschen.

Reali erdve. Ekologisku namu projektai. 2009 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. vasario 17 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.realierdve.lt/index.php?option=com_content&view=article&id= 205&Itemid=69&lang=lt>. Report of the World Commission on Environment and Development 1987 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. vasario 17 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.un.org/documents/ga/res/42/ares42-187.htm>.

Roe, M. 2007. Landscape and Sustainability: an Overview, in Benson, J. F.; Roe, M. Landscape and Sustainablity. Abingdon: Taylor & Francis, 1-15.

Skorupskas, R. 2009. Kai kurie koncepcijos "Namas be namo" realizacijos probleminiai aspektai, is Konferencijos "Subalansuotos pletros ideju raiska architekturoje ir teritoriju planavime" pranesimu medziaga. Kaunas: Technologija, 180-200.

Stauskas, V. 2009. Kai kurie siuolaikines architekturologijos aspektai, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 33(Priedas/Supplement): 270-278. doi:10.3846/1392-1630.2009.33.270-278

Stuart-Murray, J. 2007. The Practice of Sustainable Landscape Architecture, in Benson, J. F.; Roe, M. (Ed.). Landscape and Sustainablity. Abingdon: Taylor & Francis, 222-235.

Throsby, D. 2002. Economics and Culture. Cambridge: Cambridge University Press.

Thompson, I. 2007. The Ethics of Sustainability, in Benson, J. F.; Roe, M. (Ed.). Landscape and Sustainablity. Abingdon: Taylor & Francis, 16-35.

Turner, T. 1998. Landscape Planning and Environmental Impact Design. Abingdon: Routledge.

Urban Genome Project 2011 [interaktyvus], [ziureta 2011 m. vasario 17 d.]. Prieiga per interneta: <http://urbangenomeproject.org/home>.

Warren, J.; Worthington, J.; Taylor, S. 1998. Context: New Buildings in Historic Settings. Oxford: Architectural Press.

Wines, J. 2000. Green Architecture. Koln: Taschen.

Zaleckis, K.; Matijosaitiene, I. 2010. Social-spatial Code of Kaunas Downtown Area within Complexity of Interactions, in Proceedings of "Advanced construction: the 2nd international conference", Kaunas: Technologija, 87-94.

Ju rate Kamicaityte-Virbasiene

Assoc. Prof., Dept of Architecture and Land Management, Kaunas University of Technology, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: jurate.kamicaityte@ktu.lt Research interests: landscape visual quality analysis, evaluation and regulation by means of environmental design, methods of planned activity or object visual impact assessment, analysis of social preferences evaluating landscape visual quality and use of the analysis results in territory planning.

Indre Grazuleviciute-Vileniske

Lecturer, Dept of Architecture and Land Management, Kaunas University of Technology, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: grazuleviciute@yahoo.co.uk

Research interests: preservation and development of historic environment, economic aspects of built heritage.

Jurate Kamicaityte-Virbasiene (1), Indre Grazuleviciute-Vileniske (2)

Kauno technologijos universitetas, Architekturos ir krastotvarkos katedra, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lietuva El. pastas: (1) jurate.kamicaityte@ktu.lt; (2) grazuleviciute@yahoo.co.uk

1 lentele. Darnios architekturos pastatu vizualines raiskos kryptys

Table 1. Trends of visual expression of sustainable buildings

Raiskos krypties Budinga
pavadinimas ir trumpas aplinka
apibudinimas

1. Aplinka tausojanciu ivairi
technologiju estetizavimo urbanizuota ir
koncepcija, kartais vadinama neurbanizuota aplinka
ekotechnologine. Bandymai suteikti
estetiska israiska ekologiskoms
technologijoms ir inovacijoms.
Tokie pastatai savo architekturine
raiska labai primena stiklinius
modernizmo pastatus

2. Pastato-sodo koncepcija, urbanizuota
paremta sodo integracija I aplinka,
pastata priemiestines
teritorijos

3. Pastato-krastovaizdzio vertinga
koncepcija, paremta gamtine
architekturos integravimu I aplinka
supanti krastovaizdi

4. Gamtiniu formu priemiestine
interpretavimo koncepcija. aplinka,
Tokia architektura semiasi kaimo
ikvepimo is gamtos formu krastovaizdis,
ir kosmologijos gamtine
aplinka

5. Tradiciniu statybos gamtinis ir
technologiju ir kaimo
architekturiniu formu krastovaizdis
pritaikymo koncepcija,
paremta vietiniu medziagu
ir statybos technologiju
pritaikymu, etnines,
liaudiskos
architekturos formu
interpretavimu

6. Darnios architekturos ir istorinis miesto
istorines urbanizuotos centras,
aplinkos vizualines istoriniai
harmonijos koncepcija, paremta priemiesciai
istorines aplinkos vizualinio
vientisumo, evoliucijos ir
praturtinimo siekiais

Raiskos krypties Budingas
pavadinimas ir trumpas mastelis
apibudinimas

1. Aplinka tausojanciu svyruoja
technologiju estetizavimo nuo dideliu
koncepcija, kartais vadinama visuomeniniu pastatu ir
ekotechnologine. Bandymai suteikti kompleksu iki
estetiska israiska ekologiskoms gyvenamuju namu
technologijoms ir inovacijoms.
Tokie pastatai savo architekturine
raiska labai primena stiklinius
modernizmo pastatus

2. Pastato-sodo koncepcija, mazo
paremta sodo integracija I mastelio
pastata objektai,
dazniausiai-gyvenamieji namai

3. Pastato-krastovaizdzio didelio masto
koncepcija, paremta objektai,
architekturos integravimu I architekturiniai
supanti krastovaizdi kompleksai

4. Gamtiniu formu mazo
interpretavimo koncepcija. mastelio
Tokia architektura semiasi objektai,
ikvepimo is gamtos formu dazniausiai-gyvenamieji
ir kosmologijos namai

5. Tradiciniu statybos mazo
technologiju ir mastelio
architekturiniu formu objektai,
pritaikymo koncepcija, dazniausiai-gyvenamieji
paremta vietiniu medziagu namai
ir statybos technologiju
pritaikymu, etnines,
liaudiskos
architekturos formu
interpretavimu

6. Darnios architekturos ir svyruoja
istorines urbanizuotos nuo dideliu
aplinkos vizualines visuomeniniu
harmonijos koncepcija, paremta pastatu ir kompleksu iki
istorines aplinkos vizualinio gyvenamuju namu, masteli
vientisumo, evoliucijos ir lemia aplinkos charakteris
praturtinimo siekiais

Raiskos krypties Charakteringi
pavadinimas ir trumpas pavyzdziai
apibudinimas

1. Aplinka tausojanciu * Th. Herzog, namas Regensburge,
technologiju estetizavimo Vokietija, 1977-1979 m.
koncepcija, kartais vadinama * "Jourda and Perraudin", Lijono
ekotechnologine. Bandymai suteikti miesto Tarptautinis mokslu
estetiska israiska ekologiskoms centras, Prancuzija, 1989-1992 m.
technologijoms ir inovacijoms. * "Innovarchi", ateities namas
Tokie pastatai savo architekturine "Future House" Naujajame Pietu
raiska labai primena stiklinius Velse, Australija, 2006 m.
modernizmo pastatus

2. Pastato-sodo koncepcija, * "Ushida-Findlay partnership",
paremta sodo integracija I gyvenamasis namas "Soft and Hairy
pastata House", Tsukuba, Japonija,
1994 m.
* "R&Sie", "Lost in Paris"
gyvenamasis namas Paryziuje,
2009 m.
* "Marc Kohler Architects",
gyvenamasis namas "House Ijburg"
su integruotu sodu, Amsterdamas,
Olandija, 2008 m.

3. Pastato-krastovaizdzio * E. Ambasz, Schlumberger tyrimu
koncepcija, paremta laboratorijos, Austin, Teksasas,
architekturos integravimu I projektas, 1983 m.
supanti krastovaizdi * G. Peichl, EFA, Radijo ir
palydovine stotis, Aflenz,
Austrija, 1976-1979 m.
* "ACME", Rathaus terasu
daugiafunkcis kompleksas,
jungiantis gyvenamaja, komercine
funkcijas ir zaliasias viesasias
erdves, Weilburg, Vokietija,
projektas 2009 m.

4. Gamtiniu formu * "Jersey Devil", sraiges
interpretavimo koncepcija. pavidalo namas, Forked River,
Tokia architektura semiasi Niudzersis, JAV, 1972 m.
ikvepimo is gamtos formu * P. Vetsch, "Devyni namai",
ir kosmologijos Dietikon, sveicarija, 1993 m.

5. Tradiciniu statybos * D. Lea, studija "West Country",
technologiju ir Anglija, 1985 m.
architekturiniu formu * R. Piano, Jean-Marie Tjibaou
pritaikymo koncepcija, kulturos centras, Naujoji
paremta vietiniu medziagu Kaledonija, 1992-1998 m.
ir statybos technologiju
pritaikymu, etnines,
liaudiskos
architekturos formu
interpretavimu

6. Darnios architekturos ir * H. Hollein, Abteibergo
istorines urbanizuotos muziejus, Monchenglabdach,
aplinkos vizualines Vokietija, 1972-1982 m.
harmonijos koncepcija, paremta * G. Bohm, Saarbrucken rumu
istorines aplinkos vizualinio rekonstrukcija, Vokietija,
vientisumo, evoliucijos ir 1981-1989 m.
praturtinimo siekiais * "ECDM", Louis Blanc socialiniai
bustai Paryziuje, 2004-2006 m.

Raiskos krypties Vizualines raiskos
pavadinimas ir trumpas atitikmenys
apibudinimas Lietuvoje

1. Aplinka tausojanciu * "PHL Architects AS"
technologiju estetizavimo (Danija),
koncepcija, kartais vadinama "Archprojektas", verslo centras
ekotechnologine. Bandymai suteikti "Green Hall" Vilniuje, 2009 m
estetiska israiska ekologiskoms * "A. Ambraso architektu biuras",
technologijoms ir inovacijoms. "Swedbank" administracinis
Tokie pastatai savo architekturine pastatas Vilniuje, 2009 m.
raiska labai primena stiklinius
modernizmo pastatus

2. Pastato-sodo koncepcija, * Architektu studijos
paremta sodo integracija I "Reali erdve" parengtas
pastata tipinis gyvenamojo
namo projektas "Saules namas
III"

3. Pastato-krastovaizdzio * Koncepcija is dalies
koncepcija, paremta atitinka architektu
architekturos integravimu I studijos "Reali erdve"
supanti krastovaizdi parengtas tipinis gyvenamojo
namo projektas
"Saules namas IV"

4. Gamtiniu formu * R. Skorupsko
interpretavimo koncepcija. (2009 m.) aprasytas
Tokia architektura semiasi V. Gardauskienes ir
ikvepimo is gamtos formu D. Kriauciunienes
ir kosmologijos projektuotas
gyvenamasis namas, statybos
vieta ir data nenurodytos

5. Tradiciniu statybos * "ARCHES", poilsio namai
technologiju ir "Nakcizibis" Varenos
architekturiniu formu rajone, 2009 m.
pritaikymo koncepcija,
paremta vietiniu medziagu
ir statybos technologiju
pritaikymu, etnines,
liaudiskos
architekturos formu
interpretavimu

6. Darnios architekturos ir * "Erdves norma",
istorines urbanizuotos kompleksas "Jura,
aplinkos vizualines smelis, vejas"
harmonijos koncepcija, paremta Juodkranteje, 2008 m.
istorines aplinkos vizualinio * "Uostamiescio projektai",
vientisumo, evoliucijos ir "Juros vartu" pletros projektas
praturtinimo siekiais Klaipedoje, 2007-2008 m.

2 lentele. Pagrindiniu darnios architekturos krypciu raiska lemianciu savybiu identiteto indekso verciu skirtingose

Table 2. The hypothetical matrix of possible identity indexes of the
main features of sustainable buildings in a different contextual
environment

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Istorinis
miesto
centras,
istoriniai
priemiesciai

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Mastelis Medziagos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

IU-1

1. Aplinka 61-90 % 10-30 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo IU-2
koncepcija -- --

3. Pastato- IU-3
krastovaizdzio -- --
koncepcija

4. Gamtiniu formu IU-5
interpretavimo -- --
koncepcija

6. Darnios IU-6
architekturos ir 61-90 % 61-90 %
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Kauno miesto atvejis

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Istorinis
miesto
centras,
istoriniai
priemiesciai

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Stilius Spalvos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

1. Aplinka 10-30 % 10-60 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo
koncepcija -- --

3. Pastato-
krastovaizdzio -- --
koncepcija

4. Gamtiniu formu
interpretavimo -- --
koncepcija

6. Darnios
architekturos ir 61-90 % 61-90 %
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Vidines
miesto
teritorijos

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Mastelis Medziagos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

VU-1

1. Aplinka 10-90 % 10-60 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo VU-2
koncepcija 31-90 % 10-30 %

3. Pastato- VU-3
krastovaizdzio -- --
koncepcija

4. Gamtiniu formu VU-5
interpretavimo -- --
koncepcija

6. Darnios VU-6
architekturos ir -- --
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Kauno miesto atvejis

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Vidines
miesto
teritorijos

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Stilius Spalvos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

1. Aplinka 10-60 % 10-90 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo
koncepcija 10-30 % 10-60 %
61-90 % *
3. Pastato-
krastovaizdzio -- --
koncepcija

4. Gamtiniu formu
interpretavimo -- --
koncepcija

6. Darnios
architekturos ir -- --
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Periferines
miesto
zonos ir
priemiestines
teritorijos

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Mastelis Medziagos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

PU-1

1. Aplinka 10-60 % 10-30 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo PU-2
koncepcija 31-90 % 10-60 %

3. Pastato- PU-3
krastovaizdzio -- --
koncepcija

4. Gamtiniu formu PU-5
interpretavimo -- --
koncepcija

6. Darnios PU-6
architekturos ir -- --
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Kauno miesto atvejis

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Periferines
miesto
zonos ir
priemiestines
teritorijos

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Stilius Spalvos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

1. Aplinka 10-30 % 10-60 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo
koncepcija 10-30 % 31-90 %

3. Pastato-
krastovaizdzio -- --
koncepcija

4. Gamtiniu formu
interpretavimo -- --
koncepcija

6. Darnios
architekturos ir -- --
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Kaimo
krastovaizdis

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Mastelis Medziagos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

K-1

1. Aplinka 10-60 % 10-30 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo K-2
koncepcija -- --

3. Pastato- K-3
krastovaizdzio -- --
koncepcija

4. Gamtiniu formu K-5
interpretavimo 61-90 % 61-90 %
koncepcija

6. Darnios K-6
architekturos ir -- --
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Kaimo
krastovaizdis

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Stilius Spalvos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

1. Aplinka 10-30 % 10-60 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo
koncepcija -- --

3. Pastato-
krastovaizdzio -- --
koncepcija

4. Gamtiniu formu
interpretavimo 61-90 % 61-90 %
koncepcija

6. Darnios
architekturos ir -- --
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Gamtinis
krastovaizdis

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Mastelis Medziagos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

G-1

1. Aplinka 10-60 % 10-30 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo G-2
koncepcija -- --

3. Pastato- G-3
krastovaizdzio 10-60 % 31-90 %
koncepcija

4. Gamtiniu formu G-5
interpretavimo 61-90 % 31-60 %
koncepcija

6. Darnios G-6
architekturos ir -- --
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Kontekstines vizualines aplinkos tipai

Gamtinis

Pagrindines darnios architekturos krypciu
raiska lemiancios savybes ir rekomenduojamos
ju identiteto indekso vertes

Darnios Stilius Spalvos
architekturos
pastatu vizualines
raiskos kryptys

1. Aplinka 10-30 % 10-60 %
tausojanciu
technologiju
estetizavimo
koncepcija

2. Pastato-sodo
koncepcija -- --

3. Pastato-
krastovaizdzio 31-90 % 31-90 %
koncepcija

4. Gamtiniu formu
interpretavimo 31-60 % 61-90 %
koncepcija

6. Darnios
architekturos ir -- --
istorines
urbanizuotos
aplinkos vizualines
harmonijos
koncepcija

Paaiskinimai: identiteto indekso verte 10-30 proc. rodo, kad statomas
pastatas vizualiai issiskiria is kontekstines aplinkos nagrinejamu
aspektu, verte 31-60 proc. rodo, kad pastatas vizualiai panasus I
kontekstine aplinka nagrinejamu aspektu; verte 61-90 proc. rodo, kad
darnios architekturos pastatas vizualiai identiskas kontekstinei
aplinkai nagrinejamu aspektu;

* antroji reiksme taikytina vertingu kaimo krastovaizdzio reliktu
teritorijose kauno mieste.