Urban genotype: some aspects and investigation of their changes/Urbanistinis genotipas: kai kurie aspektai ir ju kaitos tyrimai.

Zaleckis, Kestutis ; Matijosaitiene, Irina

Ivadas

Miestas yra atvira sistema, gyvuojanti kintancioje ekonomineje, politineje, socialineje, kulturineje ir kitokioje aplinkoje. Daznai jis netgi lyginamas su organizmu. Sistemos islikimo salyga--kitimas ir prisitaikymas prie kintancios aplinkos. Konkreciu atveju poreikis keistis reaguojant i aplinkos stimulus ir noras issaugoti tam tikra erdviniu charakteristiku stabiluma kaip vietos tapatumo pagrinda daznai priestarauja ir trukdo vienas kitam. Analogijos su organizmu naudojimas leidzia modeliuoti bei nagrineti urbanistinius genotipus ir fenotipus (Hillier, Hanson 1984). Si koncepcija sudaro salygas urbanistines strukturos stabilumui ir kaitai suderinti atskiriant miesto koda ir forma--ji gali keistis, taciau jeigu kodas is esmes nekinta, turime urbanistine evoliucija. Jeigu kodas radikaliai pakeiciamas --tai jau urbanistine revoliucija. Kalbant apie genotipo ir fenotipo saveika iskyla pirmas svarbus klausimas: ar is esmes imanoma urbanistinio projektavimo poziuriu utilitariai aprasyti miesto genotipa? Teigiama atsakyma siulo istoriniai miestu planavimo praktikos pavyzdziai--Vastu Sastra--induistinis miestu planavimo ir architekturos kanonas, pradejes formuotis gerokai pries musu eros pradzia. Kanono pagrinda sudare daug skirtingu mandalu, is kuriu tik dali buvo rekomenduojama naudoti miestu statyboje. Be mandalu, tokie induistiniai tekstai kaip Manasara pateikia daug papildomu modeliu, pvz.: astuonias planines gyvenvieciu ir miestu schemas, kurios taikomos priklausomai nuo miesto dydzio, jame gyvenanciu kastu skaiciaus, miesto funkcijos urbanistiniame valstybes tinkle ir pan. Detalesnese rekomendacijose diferencijuojamos gatves pagal funkcija, ploti ir isgrindima, uzstatymas pagal socialine gyventoju priklausomybe ir statybines medziagas, miesto funkciju ir svarbiausiu objektu lokalizacija mandalos centro atzvilgiu ir kt. (Dutt, Binode Behari 2009). Isvardinti reikalavimai sudare daug bendru urbanistiniu modeliu, kuriuos buvo butina derinti tarpusavyje, norint parinkti varianta, tinkama konkreciai vietai ir paskirciai. Negana to, Indijos istoriniu miestu, pastatytu pagal Vastu Sastra reikalavimus, pavyzdziai rodo, kad mineti modeliai nebuvo taikomi mechaniskai. Dzaipuro pavyzdys liu dija, kad ideali induistine mandala konkrecioje miesto statybos vietoje buvo naudota ne kaip realus planas, bet kaip savotiska vietos urbanistines architekturines interpretacijos priemone, orientuojanti i busimojo miesto suvokiama vaizda--savotiska K. Lynch aprasyta miesto mentalini modeli, bet ne i tikslu miesto plana (Sachdev, Tillotson 2002).

Turint galvoje miesto kaip kulturinio fenomeno ir jo formos kompleksiskuma butu netikslinga tiriant urbanistini genotipa apsiriboti viena teorija ar modeliu. Keletas galimu teoriju, aprepianciu socialinius, vizualinius, psichologinius, metafunkcinius urbanistinio kodo aspektus: Bill Hillier erdves sintakses teorija (Hillier, Hanson 1984), nuoseklaus palaipsnio miesto vizualiniu erdviu suvokimo (serial vission) ir gyvybes linijos (line of life) koncepcijos (Cullen 2009), erdves ir vietos (space and place) teorija (Yi-Fu Tuan 2005), mentalinio miesto vaizdo (city image) modelis (Lynch 1990) ir kt.

Antrasis svarbus principinis klausimas yra susijes su genotipo ir fenotipo saveika: kaip pokyciai fenotipe keicia genotipa? Lyginant urbanistini ir biologini genotipa, pirmasis gali gan lengvai buti pakeistas zmogaus pastangomis. Turint galvoje, kad miestas yra ne tik dinamiska, bet ir kompleksiska sistema, kuriai gali buti budingas vadinamasis "drugelio efektas", yra labai svarbu ivertinti galima fenotipo pakeitimu poveiki genotipo kaitai.

Pasirinkus Kauno miesto centra--senamiesti ir naujamiesti--kaip is pirmo, architekturinio poziurio sovietiniais metais gana grieztai saugota teritorija, svarbia miesto savasciai formuoti ir issaugoti, buvo iskelti du esminiai uzdaviniai: pameginti apciuopti kai kuriuos sios teritorijos urbanistinio kodo ypatumus ir ivertinti ju kaita lyginant du laikotarpius--tarpukari ir sovietinius metus.

Tyrimams atlikti kaip pagrindas taikytas erdves sintakses metodas. Metodas skirtas esminiams rysiams tarp miesto erdviu ir pastatu analizuoti ir aprasyti. Remiantis metodu, miestas skaidomas i erdves, kuriose pasireiskia socialinis aktyvumas ir rysiai (Hillier, Vaughan 2007). Erdves cia suprantamos kaip tustumos, kurias gali uzpildyti pesciuju ar transporto srautai--tai gatves, aikstes, kambariai ir pan. Erdves riboja pastatu sienos, tvoros, zeldynu masyvai, sie riboja eisma ir (arba) vizualini matomuma (Klarqvist 1993). Metodas dazniausiai taikomas rysiams tarp miesto gatviu ir aiksciu (Conroy Dalton 2007; Turner et al. 2005) bei tarp pastato patalpu (Zamani 2009; Hillier, Vaughan 2007) analizuoti, taciau jo taikymo galimybes yra kur kas platesnes--jis leidzia vertinti sistemos gyli, simetrijos ir asimetrijos raiska, fragmentacija ir kt.

Derinant erdves sintakses metoda ir jau minetas Gordon Cullen, Yi-Fu Tuan ir kitas idejas apsibreztoje, urbanistiniu poziuriu vientisoje ir gana autonomiskoje teritorijoje tiriama:

--Asys. Didziausias demesys skiriamas integracijai ir kontrolei--esminems asiu savybems, leidziancioms spresti apie funkcinio bei kompozicinio urbanistinio karkaso pokycius arba neatitikimus, remiantis treciuoju architekturines urbanistines kompozicijos desniu (Salingaros 1995) ir jau mineta Gordon Cullen gyvybes linijos ideja.

--Fragmentacija. Vidiniu erdviu vientisumas yra esmine miesto kaip bendrai naudojamos ir funkcionuojancios koncentruotos gyvenamosios vietos charakteristika.

--Gylis. Tai Bill Hilier koncepcija, leidzianti ivertinti vidiniu miesto erdviu socialini kulturini integraluma. Gylis labai svarbus kalbant apie vienos is triju esminiu miesto kulturos isskirtiniu savybiu, pasak L. Mumford,--gatves kulturos--raiska (Gottdiener, Budd 2005).

--Logines simetrijos ir asimetrijos raiska vidinese miesto erdvese--urbanistinio kodo demokratiskumo ir autoritariskumo rodiklis.

--Erdviu ir vietu kaita--viena esminiu koncepciju, padedanti ivertinti vieso ir privataus, globalaus ir kamerinio aspektu santyki, atspindinti du principinius aplinkos naudojimo budus: judant arba susitelkiant vienoje vietoje.

--"Cia ir ten" santykis kaip esminis nuoseklaus suvokimo (angl. serial vision) salygu rodiklis, vizualinio miesto erdviu sekos vientisumo charakteristika, papildanti socialinio miesto kuno vientisumo tyrima. Kaip jau mineta anksciau, tyrimu objektas--Kauno senamiestis ir naujamiestis. Tyrimu tikslas--issiaiskinti, kaip kito tiriamojo objekto genotipas. Tyrimui pasirinkti du istoriniai taskai: 1935 ir 1988 metai.

Kai kurie Kauno senamiescio ir naujamiescio tyrimu rezultatai

Taikant kompleksiska tyrimu metodika, sujungiancia erdves sintakses metoda ir kitus minetus modelius, lyginamos Kauno senamiescio ir naujamiescio erdvines strukturos 1935 ir 1988 metais. Tyrimas atliktas remiantis Kauno miesto 1935 ir 1988 metu planais, aerofotografinemis nuotraukomis, istorinemis fotografijomis, adresu informacija, stebejimais vietose. Naudojama Mindwalk 1.0 ir Depthmap programine iranga.

Asys. Integracija ir kontrole. Sudaryti asiniai zemelapiai (zr. 1 ir 2 pav.). Asiniai zemelapiai parodo Urbanistika ir architektura, 2011, 35(2): 73--81 75 atstuma, kuriuo stebetojui, einanciam is erdves i erdve, uztikrinamas istisinio matomumo ir pralaidumo ispudis, jie parodo laipsni, iki kurio erdve gali buti pratesta linijiskai. Zemelapius sudaro istisini pralaiduma vaizduojancios linijos, kurios jungia atviras viesasias erdves (Topcu, Kubat 2007).

Asiu jungimosi zemelapis parodo j liniju, kurias kerta i linija, skaiciu. Is zemelapiu matome, kad 1935 m. labiausiai jungiancios yra Laisves aleja, K. Donelaicio, Kestucio ir Kurpiu gatves (c = 16, c = 13, c = 12, c = 12). 1988 m. matyti stipriai padideje viesuju erdviu jungimosi indeksai: labiausiai jungiancios yra Kestucio (c = 40), K. Donelaicio (c = 32) gatves, Laisves aleja (c = 28) ir Karaliaus Mindaugo prospekto dalis (c = 28). Analizuojant viso tiriamojo objekto asiu sistema, randame, kad [c.sub.1935] = 4,33 ir [c.sub.1988] = 6,23.

Kontroliuojanciu asiu zemelapis parodo kontroles laipsni, kai i asis kontroliuoja patekima i tiesiogiai su ja susijusias j asis ir is ju. 1935 m. labiausiai kontroliuojancios buvo Vytauto prospekto pietine atkarpa (E = 3,47), Laisves aleja (E = 3,31), K. Bugos (E = 3,25) ir K. Donelaicio (E = 3,17) gatves. 1988 m. labiausiai kontroliuojancios buvo Kestucio (E = 5,60) ir K. Donelaicio (E = 5,48) gatves, Karaliaus Mindaugo prospekto dalis (E = 4,34), A. Mickeviciaus gatve (E = 4,06). 1 pav. B zemelapyje ir 2 pav. B zemelapyje ryskesne spalva pazymetos asys rodo didesni erdves naudojimo intensyvuma. Senamiescio ir naujamiescio kaip sistemos socialineje erdvineje strukturoje kontroles laipsnis [E.sub.1935] = 1 ir [E.sub.1988] = 1. Is rezultatu matyti, kad, 1988 m. padidejus kai kuriu erdviu kontroles laipsniams, visos sistemos kontroles laipsnis liko nepakites.

Integracija parodo linijos topologini pasiekiamuma is visos sistemos. Integruojancios erdves lengvai pasiekiamos is kitu erdviu, o segreguojancios pasiekiamos sunkiai. Is visuotines integracijos zemelapio matyti, kad 1935 m. labiausiai integruojancios buvo Kestucio (I = 1,79), A. Mickeviciaus (I = 1,73) ir Gedimino (I = 1,73) gatves bei Laisves aleja (I = 1,73). 1988 m. labiausiai integruojancios buvo Laisves aleja (I = 2,32), A. Mickeviciaus (I = 2,31), Maironio (I = 2,28), Kestucio (I = 2,24) ir S. Dauksos (I = 2,18 ir 2,16) gatves. Viesosios erdves, kurias kerta didesnius integracijos koeficientus turincios asys, labiau naudojamos lankytoju. Sviesesne spalva zemelapiuose zymi segreguojancias erdves. Lyginant abu laikotarpius matyti, kad erdviu integracijos koeficientai padidejo sovietiniais metais. Tai paaiskina didesni socializacijos laipsni siose erdvese. Visos sistemos vidutinis integracijos koeficientas sovietiniais metais didesnis: [I.sub.1935] = 1,12 ir [I.sub.1988] = 1,33.

Tako pasirinkimas parodo, kiek n kartu i linija naudojama, lyginant su visais trumpiausiais takais. Is tako pasirinkimo zemelapiu matyti, kad 1935 m. dazniausiai pasirenkamu taku 0,17 < fchoice < 0,37, 1988 m. 0,10 < fchoice < 0,37. Vidutinis visos sistemos integracijos koeficientas sovietiniais metais didesnis:

[fchoice.sub.1935] = 1,89 ir [fchoice.sub.1988] = 2,22.

Noredami palyginti tarpukario ir sovietiniu metu laikotarpius pagal bendruosius asiniu zemelapiu analizes rodiklius, apskaiciuojame tiriamu objektu sistemos artuma staciakampio tinklelio sistemai [G.sup.axial] (angl. Grid axiality) ir sistemos suskaidyma [R.sup.axial] (angl. The ringiness of the axial map):

[G.sup.axial] = [(I)1/2 x 2 + 2]/L,

cia: I--salu skaicius sistemoje, L--asiu skaicius.

[Gaxial.sub.1935] = [[208.sup.1/2] x 2 + 2]/195 = 0,16, [Gaxial.sub.1988] = [[868.sup.1/2] x 2 + 2]/872 = 0,07.

Is skaiciavimo rezultatu matyti, kad abieju laikotarpiu sistemos buvo asines, sovietiniais metais tiriamojo objekto sistema igijo itin ryskiu asinei sistemai budingu bruozu ([G.sup.axial.sub.1988] = 0,07 << 0,15). Taip pat abi sistemos pasizymi didesne asine deformacija: sovietiniais metais si deformacija stipriai padidejo.

Sistemos suskaidymas [R.sup.axial] apskaiciuojamas lyginant ziedu skaiciu sistemoje su didziausiu galimu ju skaiciumi:

[R.sup.axial] = I/(2L--5),

cia: I--salu skaicius sistemoje, L--asiu skaicius.

[R.sup.axial.sub.1935] = 208/(2 x 195 - 5) = 0,54,

[R.sup.axial.sub.1988] = 868/(2 x 872 - 5) = 0,50.

Skaiciavimo rezultatai rodo, kad abiem laikotarpiais tiriamojo objekto sistema beveik vienodai orientuota i vidaus ir isores vartotojus.

Apibendrinant asiu tyrimus, i akis krenta keletas svarbiu momentu: bendro asiu skaiciaus padidejimas sovietiniais metais, tam tikra integruojanciomis ir kontroliuojanciomis asimis besiremiancio kompozicinio karkaso transformacija (pvz., Karaliaus Mindaugo prospekto kaip svarbaus kompozicinio ir funkcinio karkaso fragmento svarbos padidejimas ir kt.).

Fragmentacija. 3 pav. pateiktas 1935 m. vidiniu erdviu fragmentacijos zemelapis. Erdves salygiskai zymimos apskritimais. Jungtys tarp erdviu zymimos tada, kai jos turi tiesiogini erdvini rysi ir i bent viena is sujungiamu erdviu yra isejimas is greta stovinciu ir erdve formuojanciu pastatu. Taigi zemelapis is esmes rodo bendruomenes formavimosi erdvines galimybes, pavyzdziui, formuojant vientisas kaimynystes (neighbourhood) butu svarbu pasirinkti plano schema, kuri nesudarytu salygu atsirasti izoliuotoms so cialinems erdvinems saloms kaimynystes teritorijoje. 1935 m. zemelapis rodo gana vientisa vidiniu miesto erdviu sistema, su negausiomis izoliuotomis salomis tiriamos teritorijos pakrasciuose ir kai kuriu sudetingesnio "labirintinio" gatviu plano kvartalu viduje. 1988 m. situacija dar nera visiskai istirta, taciau galima palyginti dvi kvartalu grupes tarp Gedimino g., S. Daukanto g., V. Putvinskio g. ir Laisves alejos (4 ir 5 pav.). Si teritorija ribojasi su dviem svarbiomis naujamiescio erdvemis: siaures vakariniame kampe su Vienybes aikste, o pietrytiniame kampe--su Nepriklausomybes aikste ir Soboru. 1935 m. teritorijoje buvo 22 vidinio naudojimo erdves. Visos erdves susietos viena su kita erdviniais, socialiai aktyviais rysiais, t. y nenustatyta gatviu ar kitu erdviu, turinciu aklinus fasadus be iejimu i pastatus ar sklypus. 1988 m. teritorijoje yra beveik 100 erdviu, is ju praktiskai puse yra sujungtos su gretimomis erdvemis aklinais, socialiai gyventojams nepatraukliais praejimais. Skirtumas gana radikalus, ypac turint galvoje tai, kad gatviu tinklas Kauno naujamiestyje sovietiniais metais nebuvo is esmes keistas.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

Gylis. Tai svarbi charakteristika vertinant gatves kulturos formavimosi ir raiskos galimybes mieste. Seklesne sistema yra tam palankesne, gilesne--maziau palanki. Gylis matuojamas salyginiais zingsniais:

--Vienos vidaus naudojimo erdves--salygiskai iveikiamomis ir (ar) kertamomis ribomis einant is namo i erdve, pvz., jei namas stovi sklypo gilumoje, tada bendra gatves erdve laikoma gilesne lyginant su perimetriniu uzstatymu.

--Vidaus naudojimo erdviu sistemos--kertamu erdviu skaiciumi norint pasiekti tam tikras visai sistemai svarbias visuomenines erdves, pvz.: aikstes ar pagrindiniu gatviu atkarpas.

Pirmuoju atveju, remiantis stebejimu vietoje rezultatais, nustatytas gana didelis pavieniu vidinio naudojimo vizualiniu erdviu gylio padidejimas. Tarpukariu visoje tiriamoje teritorijoje dominavo perimetrinis uzstatymas, is pastatu, naudojant paradinius isejimus, buvo patenkama tiesiai i gatve. Sovietiniais metais vyko dvejopas procesas: buvo tankinamas uzstatymas kvartalu viduje, tam naudojant buvusiu posesiju teritorijas; miesto centre didejo visuomeniniu ir komerciniu funkciju koncentracija--ypac prie pagrindiniu gatviu. Pirmuoju atveju, buvusio sklypo gilumoje pastacius pastata, gatves erdves gylis padidejo bent jau vienu zingsniu. Antruoju atveju, buvusius paradinius isejimus emus naudoti pirmuose pastatu aukstuose isikurusiu visuomeniniu ir komerciniu istaigu reikmems, virsutiniu aukstu naudotojai daznai kaip pagrindiniu isejimu is pastato eme naudotis buvusiu ukiniu isejimu i kiema--taip gatves erdves gylis padidejo taip pat bent vienu zingsniu. Tiek vienu, tiek kitu atveju toks gylio padidejimas nera budingas tradiciniam perimetriniam uzstatymui.

Vidaus naudojimo erdviu sistemos pokyciai gerai matomi lyginant 4 ir 5 pav. 1935 m. giliausia teritorijos erdve nutolusi nuo Vienybes aikstes 3 salyginiais zingsniais. 1988 m. didele dalis erdviu nutolusi nuo pagrindiniu gatviu ir aiksciu 6--9 zingsniais. Be abejo, skaiciuojant zingsnius vertinamos tik potencialios socialiai aktyvios erdves--gatves ir ju atkarpos, tinkamos gatves kulturos raiskai ir turincios tiesiogini rysi su greta stovinciais pastatais. Didelis izoliuotu erdviu skaicius, matomas 5 pav., leidzia teigti, kad urbanistiniame audinyje, lyginant 1935 m. su 1988 m., ima reikstis kitas vizualiniu rysiu tipas. Detaliau apie ji bus rasoma tolesniuose poskyriuose.

Simetrija ir asimetrija. Turima galvoje logine simetrija ir asimetrija, kuri urbanistiniame audinyje, pasak erdves sintakses teorijos (Hillier, Hanson 1984), nusako dvieju vienas kita stebinciu zmoniu (pvz., pastato viduje ir jo isoreje) santyki ar salygas. Simetriskas rysys reiskia, kad abieju zmoniu vienas kito stebejimo salygos yra vienodos. Asimetriskas rysys--kad sios salygos skiriasi, pvz., pastato viduje esantis zmogus gali stebeti isoreje esanti praeivi, o sis nezinoti, kada yra stebimas. Zvelgiant i architekturos ir urbanistikos istorija, simetrija ir asimetrija buvo samoningai naudojamos gynybiniais, socialiniais, ekonominiais, ideologiniais ir kitais tikslais: statant gynybines sienas ir bokstus buvo samoningai kuriamas asimetriskas rysys tarp puolanciuju ir besiginanciuju; statant didziulius valdovo rumus isryskinamas tas pats rysys, siekiant parodyti valdovo galia ir didybe. Asimetriskas rysys buvo tikslingai naudotas Jeremy Bentham 1785 m. sukurtame Panoptikono kalejimo projekte; asimetriskas rysys isores stebetoju naudai sukurtas pastacius stiklini Reichstago kupola--bet kuris lankytojas, uzlipes i apzvalgos aikstele, mato, kas vyksta parlamento posedziu saleje ir kt. Simetriska rysi formuoja permatomos atitvaros, vienodi erdviu lygmenys, pvz.: pesciuju gatve su atviromis kaviniu ir parduotuviu vitrinomis, i gatve isnestais staliukais ir prekystaliais gali buti laikoma simetrisku rysiu urbanistine erdve.

[FIGURE 4 OMITTED]

Kauno senamiescio ir naujamiescio viesosiose erdvese tarpukariu, kaip rodo istorines nuotraukos, buvo gana daug simetrijos: kaviniu ir restoranu erdves, garsieji Laisves alejos pasazai ir kita. Sovietiniais metais kvartalu viduje atsirado daug nauju asiu ir vidaus erdviu. Kaip parode fragmentacijos tyrimas, didele dalis siu erdviu neturi isejimo i greta esancia viesa ar pusiau viesa erdve. Tokiose erdvese praeivis atsiduria tarp dvieju aklinu sienu. Tai patvirtina ne tik teorine prielaida, bet ir stebejimai vietose, leidziantys teigti, kad didele dalis sovietiniais metais susiformavusiu nauju viesuju ar pusiau viesu erdviu Kauno centro kvartalu viduje yra is esmes asimetriskos erdves. Atliekant tyrima, nebuvo analizuota pasikeitusios pastatu architekturos veikiama simetrija ir asimetrija. Tai atskiro ateities tyrimo tema.

Nuoseklus suvokimas (serial vission). Pasak Gordon Cullen (Cullen 2009), tiesiogiai miesto vizualines erdves yra suvokiamos kaip vaizdu seka. Esmine charakteristika, nusakanti du is principo skirtingus vaizdu sekos ypatumus, yra vadinamasis "cia ir ten" rysys. "Cia", arba vizualine erdve, kurioje stovi stebetojas, visados yra suvokiama. "Ten", arba gretima vizualine erdve, i kuria stebetojas gali persikelti, gali buti tiek suvokiama, tiek nesuvokiama, t. y. zmogus mato bent dali to, ka isvys ten patekes, arba nemato nieko. Taisyklingam staciakampiam naujamiescio gatviu tinklui ir siek tiek iskraipytam gotikiniam Kauno senamiescio gatviu planui buvo ir yra budingas suvokiamo "cia" ir suvokiamo "ten" rysys. Kartu su seklia erdviu sistema tai formavo integruota, atvira, praeivius ir vietos gyventojus itraukiancia, psichologiskai saugia, lengvai suvokiama ir prognozuojama, simetriska gatves kulturos erdve. Gana gausus, jau mineti, sovietiniais metais panaikinus posesiju ribas susiformave nauji rysiai kvartalu viduje be specialiu projektuotoju pastangu realizuoja priesinga "cia ir ten" rysi. Daznai besikeicianti kryptis, nevienodas plotis, buvusiu ivaziavimu i kiemus per arkas pastatu fasaduose naudojimas--visa tai kuria gatves kulturai nepatrauklios, socialiai dezintegruojancios, primenancios labirinta erdviu sistemos modeli--zinomas "cia" ir nezinomas "ten".

[FIGURE 5 OMITTED]

Erdve ir vieta. Erdve--tai tranzitui skirta aplinkos dalis. Remiantis aptariamu Yi-Fu Tuan modeliu, siame straipsnyje ji bus vadinama tranzitine erdve. Vieta--tai is dalies atskirta, leidzianti sustoti, pailseti, uzsiimti individualia ar bendra veikla, netrukdoma tranzitiniu srautu teritorija. Stebint vietoje ir analizuojant senas nuotraukas nustatyta, kad 1935 m. tiriamoje teritorijoje buvo keli tranzitiniu erdviu ir vietu tipai: gatves kaip tranzitines erdves, privacios vietos, esancios posesiju sklypu viduje, viesos vietos pagrindinese gatvese ar greta ju: lauko kavines, poilsio aiksteles, pasazai ir kt. 1988 m. situacija gana stipriai pasikeitusi. Vietoje gatves, kaip tranzitines erdves, viesos vietos pagrindinese gatvese--lauko kavines, poilsio aiksteles ir kt., praejimu tipo tranzitines erdves ir automobiliu aiksteles tarp kiemu, privacios vietos kvartalu gilumoje greta namu. Esminiai pasikeitimai: naujo tranzitiniu erdviu tipo atsiradimas, didelis privaciu vietu skaiciaus sumazejimas, dideles dalies buvusiu privaciu vietu urbanistine mutacija ir virtimas tranzitinemis erdvemis.

Apibendrinimas ir isvados

Remiantis atliktais tyrimais galima teigti, kad nepaisant urbanistikos ir architekturos paveldo formalios apsaugos, Kauno miesto centro kodas ar genotipas gana stipriai pakito. Nemazos dalies tirtu genotipo aspektu poziuriu galima tai vadinti jau nebe evoliuciniu, o revoliuciniu pokyciu. Esminis pasikeitimas, lemes nustatytu pokyciu pradzia--posesiju ribu panaikinimas. Gatviu tinklas, perimetrinis uzstatymas teritorijoje is esmes nebuvo itin keiciami. Sis faktas patvirtina prielaida, kad urbanistinei strukturai kaip kompleksiskai sistemai gali buti budingas "drugelio efektas"--architekturiniu ir urbanistiniu poziuriu ne toks didelis pasikeitimas sukelia dideles pasekmes. Tiketinas ir atvirkscias, kompleksisku, ties chaoso riba veikianciu sistemu busena apibudinantis teiginys: is pirmo zvilgsnio radikalus architekturiniu ar urbanistiniu formu keitimas nebutinai pakeis vietos genotipa. Be abejo, jis turi buti tikrinamas tolesniuose tyrimuose. Detaliau apibendrinant tyrimu rezultatus ir lyginant 1988 m. situacija su 1935 m., galima daryti isvadas:

--Pastebimas Kauno centro vidaus naudojimo viesu erdviu sistemos stiprus gylio padidejimas.

--Isaugo vidaus naudojimo ir asiniu erdviu skaicius.

--Itin padidejo asimetrijos kiekis sistemoje.

--Didele sistemos fragmentizacija.

--Dalis vietu virto erdvemis, atsirado naujas erdviu tipas.

--Itin isaugo zinomo "cia" ir nezinomo "ten" santykio kiekis.

--Pasikeite asiniu erdviu sistemos charakteristikos:

--tiriamojo objekto asiu jungimosi koeficientas sovietiniais metais padidejo:

[c.sub.1935] = 4,33 ir [c.sub.1988] = 6,23;

--sovietiniais metais erdves pradetos intensyviau naudoti--padidejo ju kontroles laipsniai, taciau del padidejusio viesuju erdviu skaiciaus, kontroles laipsniu vidutines reiksmes abiem laikotarpiais lygios: [E.sub.1935] = [E.sub.1988] = 1;

--sovietiniais metais erdves tapo labiau lankomos isores lankytoju, padidejo ir visos sistemos integracijos koeficientas: [I.sub.1935] = 1,12 ir [I.sub.1988] = 1,33;

--tako pasirinkimo koeficientas taip pat didesnis sovietiniais metais:

[fchoice.sub.1935] = 1,89 ir [fchoice.sub.1988] = 2,22--tai paaiskina, kodel sistemos erdves buvo daugiau naudojamos lankytojams sovietiniais metais;

--abieju laikotarpiu sistemos turejo asine sistema, taciau sovietiniais metais asine deformacija stipriai padidejo ir tapo itin isreiksta [Gaxial.sub.1988] = 0,07;

--abiem laikotarpiais tiriamojo objekto sistema beveik vienodai orientuota tiek i vidaus, tiek i isores vartotojus [R.sup.axial.sub.1935] = 0,54 ir [R.sup.axial.sub.1988] = 0,50.

Iteikta 2011 03 25

doi: 10.3846/tpa.2011.09

Literatura

Conroy Dalton, R. 2007. Social exclusion and transportation in Peachtree City, Georgia, Progress in Planning 67(3): 264-286.

Cullen, G. 2009. The Concise Townscape. Oxford: Architectural Press. 200 p. ISBN 0-7506-2018-8. Urbanistika ir architektura, 2011, 35(2): 73-81 81

Dutt, B. B. 2009 (reprint, first published in 1925). Town Planning in Ancient India. Delhi: Isha Books. 412 p. ISBN 978-81-8205-487-5.

Gottdiener, M.; Budd, L. 2005. Key Concepts in Urban Studies. London: Sage Publications Ltd. 200 p. ISBN 0-7619-4098-7.

Hillier, B.; Hanson, J. 1984. The Social Logic of Space.

Cambridge: Cambridge University Press. 296 p. ISBN 0-5213-6784-0. doi: 10.1017/CBO9780511597237

Hillier, B.; Vaughan, L. 2007. The City as One Thing, Progress in Planning 67(3): 205-230.

Klarqvist, B. 1993. A Space Syntax Glossary, Nordisk Arkitekturforskning 2: 11-13.

Lynch, K. 1990. The Image of the City. Cambridge: The M.I.T. Press. 194 p. ISBN 0-262-62001-4.

Sachdev, V.; Tillotson, G. 2002. Building Jaipur: the Making of an Indian City. London: Reaktion Books. 256 p. ISBN 1-8618-9137-7.

Salingaros, N. A. 1995. The Laws of Architecture From a Physicist's Perspective [interaktyvus]. Ottawa, Physics Essays 8: 638--643 [ziureta 2010 m. gruodzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.math.utsa.edu/ftp/salingar.old/Laws.html>.

Topcu, M.; Kubat, A. S. 2007. Morphological Comparison of Two Historical Anatolian Towns, in Proceedings of 6th International Space Syntax Symposium, Istanbul, Turkey 2007 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. gruodzio 27 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.spacesyntaxistanbul.itu.edu.tr/papers%5Clongpapers%5C028%20- %20Topcu%20Kubat.pdf>.

Turner, A.; Penn, A.; Hillier, B. 2005. An algorithmic definition of the axial map, Environment and Planning B: Planning and Design 32: 425--444. doi: 10.1068/b31097

Yi-Fu Tuan. 2005. Space and Place. The Perspective of Experience. Minneapolis: University of Minesota Press. 496 p. ISBN 0-8166-3877-2.

Zamani, P. 2009. Space, Views and Narrative in the Galleries of the High Museum of Art, in Proceedings of the 7th International Space Syntax Symposium 134:1.

KESTUTIS ZALECKIS

Assoc. Prof., Head of the Department of Architecture and Land Management, Kaunas University of Technology (KTU), Studentu str. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: kestutis.zaleckis@ktu.lt

Publications: author and co-author of more than 12 research papers. Projects: author and co-author of four urban structure research projects, requirements for architectural competitions, member of two editorial boards of scientific magazines, author of experimental research projects, etc. Research interests: history of townscape, research of urban structure, space syntax.

IRINA MATIJO SAITIENE

PhD Student, Assistant at the Department of Architecture and Land Management, Kaunas University of Technology (KTU), Studentu str. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: irivarl@yahoo.com Publications: author and co-author of 23 research papers. Projects: author and co-author of over 50 architectural and interior projects, co-author of 1 urban structure research project. Research interests: research of road and city landscape, space syntax, statistics.

Kestutis Zaleckis (1), Irina Matijosaitiene (2)

Kauno technologijos universitetas, Architekturos ir krastotvarkos katedra, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lietuva

El. pastas: (1) kestutis.zaleckis@ktu.lt; (2) irivarl@yahoo.com