Evaluating the potential of urban structures: Kaunas case/Urbanistiniu strukturu potencialo vertinimas: Kauno centras miesto visumos kontekste.

Zaleckis, Kestutis ; Kamicaityte-Virbasiene, Jurate

Ivadas

Pasaulis--dinamiska kompleksiska sistema. Zvelgiant is Euklidines geometrijos poziciju pasaulio forma yra chaotiska, fragmentuota, nereguliari, taciau sis tariamas nereguliarumas slepia gilumine tvarka. Nors erdvines pasaulio formos sunkiai aprasomos naudojant Euklido geometrijos modelius, si pirmu zvilgsniu nepastebima, gilumine tvarka gali buti aprasoma naudojant fraktalus.

Gamtineje aplinkoje daznai sutinkama fraktaline struktura yra budinga ir miestui. Didzioji dalis miestu yra suplanuoti naudojant Euklido geometrijos formas. Savaime formavesi miestai nera tokie geometriskai taisyklingi ir paprasti, taciau net ir suplanuotuose miestuose visados atsiranda nedidele, planuotoju nekontroliuojama ir neplanuota kaita. Taigi visi miestai, kaip ir gamtines strukturos, turi tam tikro nereguliarumo ir chaotiskumo. Kitas esminis bendras miesto ir fraktalo pozymis--savipanasumas. Pastatu grupe panasi i kvartala, kvartalas--i miesto rajona, rajonas--i visa miesta. Be abejo, miestams nera budingas tikslus savipanasumas, kai mazesnes fraktalo dalys yra identiskos stambesnio mastelio dalims, taciau apytikslis ir statistinis arba atsitiktinis savipanasumas matomas visose urbanistinese strukturose. Kaip ir fraktalui, miestui budinga masteliu gausa ir savipanasumas esant skirtingiems masteliams: panasios funkcijos skirtingose miesto vietose ir esant skirtingiems masteliams, panasios erdvines strukturos ir kt. Urbanistines strukturos ar ju dalys, kaip ir fraktalas, kad ir kiek tanketu, negali visiskai uzpildyti jam skirtos erdves (poretumo pozymis)--mieste lieka tam tikru gamtinio pobudzio teritoriju, tarp pastatu--erdviu ir pan. Del minetu analogisku esminiu savybiu miesto struktura yra vis dazniau modeliuojama kaip fraktalas (Batty 1994; Salingaros 2005).

Kiek ir kaip fraktalas uzpildo jam skirta erdve esant ivairiems masteliams nusako fraktalinis indeksas--D. Vertinant Kauno urbanistini potenciala ir atliekant teritoriju fraktaline analize, naudojamas box counting metodas. Jo esme: nagrinejamas urbanistinis piesinys dengiamas skirtingo dydzio tinklu ir skaiciuojamas uzpildytu bei neuzpildytu tinklo kvadrateliu skaicius esant skirtingiems masteliams. Taip gaunamas fraktalinis indeksas dazniausiai naudojamas urbanistinems strukturoms klasifikuoti ir modeliuoti (Frankhauser 2004), taciau, naudojantis logine analogija su ne urbanistinese strukturose atliekamu tyrimu rezultatais ir pasirenkant tam tikra eksponentini tinklelio keitimo dydi, galima fraktalini indeksa naudoti ir kokybiniam urbanizuotu teritoriju vertinimui.

Atliekant tyrima remiamasi siais teiginiais:

--Nikos A. Salingaros atliktuose erdves suvokimo desningumu tyrimuose nustate architekturinei-urbanistinei kompozicijai budinga masteliu seka, kurioje kiekvienas aukstesnio mastelio objektas yra didesnis uz zemesnio mastelio objekta skaiciumi e--2,7 (Salingaros 1995, 2006). Tai gamtoje sutinkama ir zmogui priimtina masteliu seka, kuria atitinkancios arba i ja isirasancios antropogenines sistemos ar objektai gali buti laikomi optimaliais ju kompozicijos suvokimo poziuriu.

--Remiantis Nikos A. Salingaros suformuluotais suvokimo poziuriu optimalios architekturines kompozicijos desniais, kuriu vienas teigia, kad funkcinis ir kompozicinis strukturos centras turi sutapti (Salingaros 1995, 2006) (kalbant apie pusiau ar visai savarankiskai besivystancias sistemas galima teigti, kad ne tik turi, bet ir sutampa), kompozicines formos kompleksiskuma ir komplikuotuma galima susieti su funkciniu sistemos kompleksiskumu. Medziaginis kompleksiskumas suprantamas kaip elementu, susietu ivairiais rysiais, gausa ir ivairove. Funkcini kompleksiskuma nusako: sudetinga struktura; sistemos atminties buvimas (miestas kaip akmenyje fiksuotas laikas, isorine samones forma ir kulturiniu bei istoriniu artefaktu koncepcija (Cole 1998)) arba gebejimas atsakyti i isores poveikius ir prie ju prisitaikyti naudojant griztamaji rysi (feedback) ir kartu keistis bei islikti. Del savo erdviniu strukturu kompleksiskumo didele dalis miestu prisitaike ir isliko bei tenkino radikaliai skirtingu politiniu, ekonominiu, socialiniu sistemu poreikius: vergoves, feodalizmo, kapitalizmo, socializmo, autoritariniu rezimu ir demokratiniu santvarku.

--Remiantis erdves sintakses teorija (Hillier 2007) galima kalbeti apie vienokios ar kitokios erdvines formos poveiki joje vykstantiems socialiniams procesams (savotiska erdvini ir architekturini determinizma) ir matyti abu miesto gyvenimo lygmenis kaip vienos sistemos neatsiejamas dalis, o ne vien tik teritorija ar erdve kaip daikta savyje. Si teorija pasiule is esmes nauja poziuri i fizine erdve, pakeisdama ar papildydama tris iki jos egzistavusius poziurius (teritorini, semantini, objektyvistini), ir is esmes labiau atitinka kompleksini poziuri i pasauli ir mus supancia aplinka.

Fraktalinio indekso naudojimo kokybinei strukturu analizei analogai:

--Tiriant kruties augliu meginius, didesnis fraktalinis indeksas rodo velesne darinio raidos stadija, o mazesnis--gijimo procesa (Sullivan et al. 2008).

--Moksliniais tyrimais yra nustatytas atitikimas tarp didesnio fraktalinio indekso ir zmogaus matomo lauko patrauklumo (Hagerhall et al. 2004).

--Teksaso universitete atlikti tyrimai rodo tiesiogini rysi tarp gatviu tinklo didesnio kompleksiskumo ir fraktalinio indekso dydzio (Yongmei et al. 2004).

--Remiantis fraktalines analize teikiami siulymai urbanizuotos aplinkos ekologiniam optimalumui uztikrinti (Haowei et al. 2011) ir kt.

Taigi is esmes galima teigti, kad fraktalinis indeksas ne tik atskleidzia vertinamos strukturos formos savybes, bet ir jos funkcines galimybes arba, kitaip tariant, potenciala. Sis potencialas, kalbant apie urbanistine Kauno struktura, gali buti visiskai, is dalies isnaudojamas arba visai nepanaudojamas. Pvz., Kaunas--zalias miestas, neisnaudojantis turimo potencialo. Fraktalu savybiu raiska objekte rodo jo, kaip organizmo arba kompleksiskos dinamines sistemos, gyvybinguma, kompleksiskumo laipsni, multifunkciskuma, prisitaikymo ir evoliucionavimo galimybes, talpuma--esamos erdvines strukturos galimybe integruoti ivairias funkcijas ir panaudas, nekeiciant savo formos.

Atliekamo tyrimo tikslas--Kauno miesto teritoriju urbanistinio potencialo kompleksiskas vertinimas, isryskinant centrines dalies potenciala (atnaujinimo, konversijos, pletros poziuriu) viso miesto kontekste. Urbanistinis potencialas suprantamas kaip metafunk-cines miesto teritoriju galimybes. Jos gali buti panaudojamos siuo metu, neisnaudojamos arba teritorija gali tureti jas ateityje.

Vertinant urbanistini potenciala atliekamas keturiu urbanistines strukturos sudedamuju daliu fraktaliniu indeksu skaiciavimas: pastatu, gatviu, zeldynu, viesuju erdviu. Pastarosios suprantamos kaip vienas is triju svarbiausiu miesto gyvenimo pozymiu. Pagal L. Mumford tai--gatves kulturos formavimosi erdves (Mumford 1960, 1968): pakankamai seklios ir integruojancios vidines miesto erdves Space Syntax teorijos poziuriu (Hillier 2007).

Tyrimo rezultatai, naudojant perdengimo metoda, leis isryskinti metafunkcines Kauno miesto zonas: urbanistini karkasa, gamtini karkasa ir fonines, neisnaudotu urbanistines kokybines ir kiekybines pletros galimybiu teritorijas, nurodant ju urbanistines morfostrukturos trukumus. Rezultatai taip pat leis identifikuoti vertingu urbanistiniu teritoriju erdvinio kodo kompleksiskus parametrus, kurie gali buti naudojami reglamentuojant teritoriju panaudojima. Pvz.: urbanistinis karkasas--aukstas pastatu, viesuju erdviu, gatviu fraktalinis indeksas, mazas zeldynu fraktalinis indeksas; gamtinis karkasas (Kavaliauskas 1992)--mazas pastatu, keliu, viesuju erdviu fraktalinis indeksas, didelis zeldynu fraktalinis indeksas; saugomos urbanistines strukturos dalies fraktalinis indeksas gali buti naudojamas kaip tam tikras issaugotino status quo indikatorius ir kt.

Atliekant skaiciavimus visa miesto teritorija dalinama i salyginius tyrimo vienetus, pasizymincius savitu morfotipu ar ju rinkiniu, funkciniu vientisumu, semantiniu ir istoriniu bendrumu. Teritoriniu tyrimo vienetu ribos nesutampa su miesto seniuniju administracinemis ribomis. Tokiu vienetu isskirta 29. Kiekvieno tyrimo vieneto fraktalinis indeksas lyginamas su viso miesto fraktaliniu indeksu ir kai kuriais kitu autoriu atliekant Vakaru Europoje tyrimus nustatytais atitinkamu urbanistiniu morfotipu dominuojanciais fraktaliniais indeksais. Pastarasis palyginimas atliekamas tik pastatams kaip svarbiausiems miesto srautu ir procesu generatoriams. Esant skirtingiems morfotipams tyrimo vienete taip pat nustatomas ir dominuojancio morfotipo fraktalinis indeksas ir lyginamas su visos tyrimo vieneto teritorijos fraktaliniu indeksu. Taip nustatomas esamo uzstatymo poveikis teritorijos funkciniam ir kompoziciniam kompleksiskumui, jos uzpildo tolygumas/netolygumas ir tam tikros fraktalinio indekso didinimo urbanistinemis priemonemis ribos.

Tyrimu rezultatai: Kauno miesto teritoriju urbanistinio potencialo vertinimas

Fraktaline pastatu analize. Pastatai--tai esminiai urbanistiniu srautu generatoriai, kuriuos papildo viesosios erdves. Bendras fraktalinis viso Kauno miesto uzstatymo indeksas lygus 1,445. Lyginant ji su Prancuzijoje Pierre Frankhauser vykdytos tyrimu programos Research program of the French Ministry of Planning about the "emergent cities" (Morphological ... 2011) rezultatais (juose apibendrinami Angers, Basel, Brussels, Cergy-Pontoise, Lille, Lyon, Milan, Montbeliard, Ruhr, Saarbrucken, Stuttgart, Strasbourg, Barcelona, Dijon, Helsinki urbanistiniu strukturu tyrimai), kur nustatytas zemiausias priemiesciu fraktalinis indeksas yra 1,61, galima teigti, kad uzstatymo poziuriu Kaunas yra ne tik zymiai ekstensyviau urbanizuotas, labiau mo- nofunkcinis ir pan., taciau kaip urbanistine sistema veikia is esmes maziau efektyviai arba yra netgi zemesniame urbanistines evoliucijos lygmenyje. Vakaru Europoje fraktalinio indekso skirtumai tarp skirtingu morfotipu (fraktalinis centro indeksas kinta nuo 1,8 iki 1,95; modernistiniu miegamuju rajonu--nuo 1,63 iki 1,77; priemiesciu--nuo 1,61 iki 1,87) nera tokie dideli kaip Kaune. Tai rodo, kad netgi is esmes skirtingi uzstatymo morfotipai gali pasiekti pakankamai auksta kompleksiskumo laipsni neprarasdami savitu charakteristiku. Tiketina, kad Kaune yra galimybiu didinti urbanistini teritoriju potenciala neprarandant vertingu ju savybiu.

Senamiestis, Naujamiestis ir istoriniai priemiesciai Zaliakalnis bei Zemieji Sanciai turi pakankamai artima vienas kitam fraktalini indeksa, nors ju mor-fostruktura is esmes skiriasi. Tai lokaliu pavyzdziu patvirtina viso miesto teritorijos uzstatymo kompleksiskumo didinimo galimybes, neprarandant vertingu ju charakteristiku (1 pav.).

Senamiestyje, Naujamiestyje, Zaliakalnyje ir Sargenuose lyginant visos teritorijos ir jos dominuojancio morfotipo fraktalinius indeksus nustatyta, kad morfotipu ivairove didina teritorijos uzstatymo kompleksiskuma ir kartu--jos potenciala. Ten, kur nepriestaraujama kulturos paveldo apsaugos reikalavimams, ivairove butu skatintina didinti ir paveldinese miesto dalyse. Sargenai galetu buti tam tikras principinis modelis priemiescio kaimynystems, Zaliakalnis--artimoms miesto centrui kaimynystems.

Senamiescio ir Naujamiescio atskiru kvartalu fraktalinio indekso netolygumai rodo esmine siu teritoriju kompleksiskumo didinimo galimybe. Tai patvirtina ir siandienines Senamiescio situacijos lyginimas su 1863 m. (Naujamiestis tada dar nebuvo uzstatytas visiskai) (2 pav.). Didinamo fraktalinio indekso riba galetu tapti Senamiestyje didziausia fraktalini indeksa turincio kvartalo lygis.

Uzstatymo poziuriu kompleksiskiausios teritorijos yra Senamiestis, Naujamiestis, Zaliakalnis ir Zemieji Sanciai (zr. lentele). Sios teritorijos turi didziausia urbanistini potenciala Kaune, taciau, nepaisant to, palyginti su vakaru analogais, gali buti gerokai tankinamos arba didinama ju morfostrukturine ivairove, neprarandant vertingu esamos morfostrukturos savybiu, jeigu tai nepriestarauja kulturos paveldo apsaugos reikalavimams. Zemieji Sanciai--pavyzdys teritorijos, kuri savo jau turimo urbanistinio potencialo neisnaudoja--esamomis funkcijomis teritorija gali buti prilyginta miesto periferijai, taciau jos uzstatymo morfostrukturos fraktalinis indeksas artimas miesto centrui. Tai leidzia daryti prielaida, kad Zemieji Sanciai galetu buti viena is centro pletros krypciu, panaudojant esama teritorijos uzstatymo potenciala ir issaugant esminius uzstatymo principus. Is dalies tai pasakytina ir apie Zaliakalni.

Nustatytos kelios teritorijos, kuriose nera vientisos urbanistines strukturos pozymiu: Versva, Kleboniskis, Neries slenis (zr. lentele). Neturincios fraktalines strukturos arba zema uzstatymo (ir auksta zeldiniu) fraktalini indeksa turincios teritorijos yra potencialiai palankios gamtiniam karkasui formuoti: Panemune, Petrasiunai, Jiesia, Versva, Lampedziai, Kleboniskis, Romainiai, Palemonas.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Fonines uzstatymo teritorijos, kuriu urbanistinis potencialas vertinant uzstatymo fraktalini indeksa yra artimas bendram miesto fonui (zr. lentele), gali buti renovuojamos siekiant padidinti ju fraktalini indeksa. Jis gali buti didinamas tiek didinat uzstatymo intensyvuma, tiek morfotipu ivairove.

Gatviu tinklo fraktaline analize. Gatves yra pagrindiniai rysiai tarp urbanistiniu srautu generatoriu--pastatu. Apibendrinant tyrimu rezultatus galima teigti, kad visa miesto teritorija yra pakankamai gerai pasiekiama ir gatviu tinklas yra pakankamai tolygus visame mieste. Is esmes jis gali buti radikaliai nekeiciamas.

Nuo foninio fraktalinio indekso atsilieka tik teritorijos, kuriose yra dideliu gamtiniu plotu arba dominuoja vienos linijines gatves struktura: Jiesia, Aleksotas, Versva, Kleboniskis ir kt.

Fraktalinis gatviu indeksas galetu buti didinamas tik arciau centro esanciose, potencialiose jo pletros ar jo funkcionavimui svarbiose teritorijose: Vilijampoleje ir Aleksote (3 pav.).

Zaliakalnis ir Zemieji Sanciai formuoja savotiska "aukstesnio indekso" zona aplink centro branduoli ir siuo poziuriu yra siek tiek mazesni fraktalini indeksa turincio Senamiescio ir Naujamiescio pilnaverti funkcionavima uztikrinanti teritorija (tarsi kraujagysles, tiekiancios krauja sirdziai) (4 pav.).

Lyginant su 1863 m. esamas Kauno gatviu fraktalinis indeksas yra mazesnis, o tai rodo prastesni visos teritorijos pasiekiamuma ir didesni gatviu tinklo netolyguma (zr. lentele). Tai savotiskas Kauno paradoksas: pasauliniai tyrimai rodo nuosekliai auganti gatviu tinklo fraktalini indeksa vystantis ir augant miestui--ypac centrinese dalyse (Lu, Tang 2004).

[FIGURE 3 OMITTED]

Viesuju erdviu fraktaline analize. Viesosios erdves atliekant tyrima apibreztos kaip gatves kulturos erdves (vienas is esminiu miesto gyvenimo pozymiu pagal L. Mumford (Mumford 1960, 1968)). Joms priskiriamos neintensyvaus transporto gatves senamiestyje, pesciuju gatves, aikstes, skverai, zaliuju teritoriju dalys arti uzstatymo, kai jas kerta i traukos centrus aiskiai orientuoti takai, pesciuju zonos greta svarbiu gatviu, kuriose formuojasi multifunkcis koridorius, artimas Naujojo urbanizmo koridoriu modeliams (American ... 2006), savaime besiformuojancios viesosios erdves greta prekybos centru ir kt.

Lyginant su pastatu ir gatviu tinklo analizes rezultatais, viso miesto viesuju erdviu fraktalinis indeksas yra gerokai zemesnis. Tai rodo sios urbanistines strukturos salygini silpnuma Kaune ir leidzia teigti, kad viesuju erdviu sistema mieste yra neisvystyta ir pakankamai kryptingai neformuota.

Miesto centras (Senamiestis ir Naujamiestis) issiskiria auksciausiu fraktaliniu indeksu, kuris sio uzstatymo morfotipo atveju praktiskai pasiekia maksimuma. Nedidelis rezervas viesuju erdviu indeksui didinti Naujamiestyje--jam budingu pasazu kurimas.

Artimoje miesto centro zonoje--Zaliakalnyje situacija gerina erdves greta Savanoriu prospekto (savotiska kukli bendrojo urbanistinio koridoriaus forma) ir Azuolyno dalys. Zemuju Sanciu viesuju erdviu fraktalinis indeksas artimas viso miesto foniniam indeksui (neisvystyta struktura) (5 pav.).

Kitose miesto teritorijose, kuriose fraktalinis indeksas artimas bendram miesto fonui, situacija gelbsti zaliosios erdves, atliekancios ir viesuju erdviu funkcija, erdves besiformuojanciose centrinese vietose (greta prekybos centru) ir savaime susiformave urbanistiniu koridoriu fragmentai (zr. lentele).

[FIGURE 4 OMITTED]

Fraktaline zeldynu analize. Zeldynai atlieka eko-kompensacini ir srautu zaliuju generatoriu vaidmeni bipoleje miesto metafunkciniu zonu sistemoje.

Nors Kauno struktura pakankamai kompaktiska, miestas turi dideli gamtini potenciala, kuris nera intensyviai naudojamas miesto reikmems. Nemaza dalis auksta zeldynu potenciala turinciu teritoriju yra izoliuotos nuo miesto ju naudojimo nekatalizuojanciu kaimyniniu funkciju, pvz., Davalgoniu miskas greta rytinio pramones rajono. Miestui budinga is "salu" sudaryta zeldynu sistema, kuria butu tikslinga papildyti zaliosiomis jungtimis. Galbut formuojant jungtis galima atsisakyti dalies mazesnio rekreacinio ir ekologinio potencialo bei sunkiau pasiekiamu zaliuju teritoriju, islaikant bendra arba rajonini nepakitusi fraktalini ju indeksa ir taip uztikrinant zeldynu naudojimo intensyvumo didinima.

Isskirtine Kauno centro situacija: jis turi ne tik auksciausia mieste urbanistini, bet ir pakankamai auksta gamtini potenciala. Galima teigti, kad cia realiai egzistuoja "kompaktisko ir ekologisko miesto" modelis (6 pav.).

Gamtini miesto karkasa tikslinga projektuoti Kleboniskio, Panemunes, Lampedziu ir kitose mazesnese is dalies gamtinese teritorijose.

Pakankamai svarbu vaidmeni didinant gamtini miesto teritoriju potenciala atlieka buve Kauno tvirtoves gynybiniai statiniai, pvz., Kliniku rajono pakankamai aukstas gamtinis potencialas is esmes uztikrinamas septintojo forto (zr. lentele).

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

Isvados ir siulymai

Tyrimo rezultatai, naudojant urbanistiniu strukturu nustatytu potencialu integravimo metoda, leidzia isryskinti metafunkcines Kauno miesto zonas:

1. Kompaktiskas Kauno miesto branduolys, sujungiantis urbanistini ir gamtini karkasus ("kompaktiskas ekologiskas miestas"), kuriu potencialas nera visiskai isnaudojamas siuo metu: Senamiestis, Naujamiestis, Zaliakalnis, Zemieji Sanciai.

1.1. Senamiestis ir Naujamiestis--vientisa kompaktiska teritorija, integruojanti urbanizuotas ir gamtines teritorijas.

1.2. Zaliakalnis ir Zemieji Sanciai--teritorija, savo potencialu artima Senamiesciui ir Naujamiesciui, taciau jai budingas netolygios poretos srtukturos modelis. Is esmes ji tokia ir galetu islikti vystantis miesto centrui. Nors erdvine siu teritoriju struktura artima centrui, taciau teritoriju panaudojimas budingas miesto periferijai--tai liudija neisnaudota esamu strukturu urbanistini potenciala ir kokybines centro pletros galimybes.

2. Senamiestyje ir Naujamiestyje urbanistinis teritoriju potencialas gali buti didinamas didinant teritoriju panaudojimo tolyguma. Zaliakalnyje ir Zemuosiuose Sanciuose urbanistinis potencialas uztikrinamas ir gali buti didinamas didinant uzstatymo ir funkciju ivairove. Zvelgiant is istorines perspektyvos (lyginant 1863 ir 2011 m. situacija) yra reali uzstatymo tankejimo galimybe, neprarandant savasties Senamiestyje ir Naujamiestyje, ir ivairoves didinimas, neprarandant savasties Zaliakalnyje bei Zemuosiuose Sanciuose.

3. Potencialios urbanistinio karkaso pletros teritorijos: Kalnieciai--Eiguliai--Dainava, Silainiai, Freda, Rokai--Vaisvydava. Didinant minetu teritoriju potenciala naudotinas Naujojo urbanizmo kaimynystes modelis--taigi didintina ju ivairove. Kita vertus, Vakaru Europos analogai rodo galimybe didinti fraktalini modernistiniu miegamuju rajonu indeksa ir issaugoti dominuojanti ju morfotipa.

4. Gamtinio karkaso didziausio potencialo teritorijos: Panemune, Petrasiunai, Jiesia, Versva, Lampedziai, Kleboniskis, Romainiai, Palemonas. Ne visose teritorijose yra prielaidos turimam gamtiniam potencialui panaudoti. Potencialas gali buti realizuotas transformuojant zaliuju plotu--salyno tipa i zaliuju plotu tinkla. Petrasiunai, Rytinis pramones rajonas, Romainiai, Palemonas gali ateityje derinti gamtinio karkaso ir didinamo urbanistinio karkaso potencialus.

5. Gatviu tinklas mieste yra pakankamai tolygus, taciau ryskeja savotiskas ypatumas: apie mazesnio fraktalinio indekso centra formuojasi Zaliakalnio ir Zemuju Sanciu didesnio fraktalinio indekso ziedas. Tikslinga uzbaigti formuoti si transporto kapiliaru zieda apie centro "sirdi" siuo atveju didziausias demesys skirtinas Aleksotui ir Vilijampolei. Apskritai pakankamai tolygus gatviu tinklas Kaune sukuria neblogas prielaidas urbanistiniam potencialui tolyginti remiantis kitais tirtais jam svarbiais pastatu, viesuju erdviu, zeldynu aspektais.

6. Gauti tyrimu rezultatai naudotini keliais budais: kaip pagrindas Kauno vystymo koncepcijai me-tafunkciniame lygmenyje; kaip esamu, savaime susiformavusiu arba kryptingai suformuotu, efektyviai fraktalini miesto strukturu indeksa kelianciu modeliu, tinkanciu konkreciam salyginiam teritoriniam miesto vienetui, identifikavimo priemone; kaip pagrindas vertinant konkreciu urbanistiniu invaziju poveiki urbanistiniam potencialui ir konkrecios teritorijos savasciai.

doi:10.3846/tpa.2011.26

Literatura

American Planning Association. Planning and Urban Design Standarts. 2006. John Wiley & Sons, Inc. 713 p.

Batty, M.; Longley, P. 1994. Fractal Cities: a Geometry of Form and Function. Academic Press. 394 p.

Cole, M. 1998. Cultural Psychology: A Once and Future Discipline. Belknap Press of Harvard University Press. 416 p.

Frankhauser, P. 2004. Comparing the Morphology of Urban Patterns in Europe--a Fractal Approach, in A. Borsdorf and P. Zembri (Eds.). European Cities--Insights and outskirts. Report COST Action 10 Urban Civil Engineering 2(Structures): 79-105. Brussels.

Hagerhall, C. M.; Purcell, T.; Taylor, R. 2004. Fractal Dimension of Landscape Silhouette Outlines as a Predictor of Landscape Preference, Journal of Environmental Psychology 24: 247-255. doi:10.1016/j.jenvp.2003.12.004

Haowei, W.; Xiaodan, S.; Cuiping, W.; Rencai, D. 2011. Fractal analysis of urban form as a tool for improving environmental quality, International Journal of Sustainable Development & World Ecology I: 1-5. doi:10.1080/13504509.2011.603760

Hillier, B. 2007. Space is the Machine. UCL. 344 p.

Kavaliauskas, P. 1992. Metodologiniai krastotvarkos pagrindai. Vilnius: Akademija. 147 p.

Lu, Y.; Tang, J. 2004. Fractal dimension of a transportation network and its relationship with urban growth: a study of the Dallas Fort Worth area, Environment and PlanningB: Planning and Design 31: 895-911. doi:10.1068/b3163

Morphological investigations [interaktyvus],[ziureta 2011 m. spalio 10 d.]. Prieiga per interneta: <http://thema.univ- fcomte.fr/IMG/pdf/PresConstance2.pdf>.

Mumford, L. 1960. The City in History. New York: Harcourt, Brace Jovanovich.

Mumford, L. 1968. The Prospect of Cities. New York: Harcourt, Brace and the World.

Salingaros, N. A. 1995. The Laws of Architecture from a Physicist's Perspective [interaktyvus]. Physics Essays, 8(4): 638-643. [ziureta 2010 m. gruodzio 15 d.]. Prieiga per interneta: <http://math.utsa.edu/ftp/salingar.old/Laws.html>.

Salingaros, N. A. 2005. Principles of Urban Structure (Design/science/planning). Amsterdam, Holland: Techne Press. 252 p.

Salingaros, N. A. 2006. A Theory of Architecture. Germany: Umbau-Verlag, Solingen. 278 p.

Sullivan, R.; Holden, T.; Tremberger, G.; Cheung, Jr. E.; Branch, C.; Burrero, J.; Surpris, G.; Quintana, S.; Rameau, A.; Gadura, N.; Yao, H.; Subramaniam, R.; Schneider, P.; Rotenberg, S. A.; Marchese, P.; Flamhlolz, A.; Lieberman, D.; Cheung, T. 2008. Fractal Dimension of Breast Cancer Cell Migration in a Wound Healing Assay, Engineering and Technology 44: 25-30.

Wang, H.; Su, X.; Wang, C.; Dong, R. 2011. Fractal analysis of urban form as a tool for improving environmental quality, International Journal of Sustainable Development & World Ecology. doi:10.1080/13504509.2011.603760

KESTUTIS ZALECKIS

Assoc. Prof., Kaunas University of Technology, Department of Architecture and Land Management, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: kestutis.zaleckis@ktu.lt.

Publications: author and co-author of 16 research papers. Projects: co-author of 4 urban structure research project, 4 international architectural-urban research projects, author and co-author of four requirements for architectural competitions. Research interests: evolution of urban genotype, urban history, military architecture.

JURATE KAMICAITYTE-VIRBASIENE

Assoc. Prof., Kaunas University of Technology, Department of Architecture and Land Management, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: jurate.kamicaityte@ktu.lt.

Publications: author and co-author of 19 research papers. Projects: author and co-author of 14 architectural and territory planning projects, co-author of one urban structure research project and requirements for architectural competitions. Research interests: landscape visual quality analysis, evaluation and regulation by means of environmental design, methods of planned activity or object visual impact assessment, analysis of social preferences evaluating landscape visual quality and use of the analysis results in territory planning.

Kestutis Zaleckis (1), Jurate Kamicaityte-Virbasiene (2)

Kauno technologijos universitetas, Architekturos ir krastotvarkos katedra, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lietuva

El. pastas: (1) kestutis.zaleckis@ktu.lt, (2) jurate.kamicaityte@ktu.lt

Iteikta 2011-10-23

Table. Results of fractal analysis of Kaunas urban structures

Lentele. Kauno urbanistiniu strukturu fraktalines analizes rezultatai

Tyr.     Salyginis          Uzstatymo D      Gatviu D
vnt.      pavadinimas
Nr.

         Kauno miestas      1,445 *          1,458
                            (1,248 pagal     (1,494 pagal
                            1863 m.          1863 m.
                            duomenis)        duomenis)

1.       Senamiestis        1,51             1,359
                            (1,327 pagal     (1,444 pagal
                            1863 m.          1863 m.
                            duomenis)        duomenis)

         Dominuojantis      1,607            1,383
         morfotipas                          (su Vilniaus
                                             g.)

2.       Naujamiestis       1,567            1,405

         Dominuojantis      1,578            1,425
         morfotipas                          (su Laisves
                                              al.)

3.       Zaliakalnis        1,5              1,442

         Dominuojantis      1,363
         morfotipas

4.       Klinikos ir 7      1,515            1,483
         fortas

         Dominuojantis      1,328
         morfotipas

5.       Kalnieciai--       1,521            1,454
         Eiguliai-Dainava

         Dominuojantis      1,422
         morfotipas

6.       KTU--              1,498            1,421
         Girstutis-Barsausko

         g.

7.       A. Sanciai         1,444            1,43

8.       Z. Sanciai         1,539            1,447

         Gyvenamasis        1,431
         sodybinis
         uzstatymas
         greta
         Nemuno

         Buv.               1,434
         Kareiviniu
         kompleksas

9.       Rytinis            1,516            1,363
         pramones
         raj.

         Rajono dalis       1,567

10.      Amaliu             1,282            1,434
         sodai--6
         fortas

11.      Palemonas          1,386            1,402

12.      Petrasiunai        1,401            1,31

13.      Panemune--         1,334            1,349
         Viciunai

14.      Rokai--A.                           1,427
         Panemune

15.      Rokai--            1,174            1,415
         Rokeliai--
         Vaisvydava

16.      Jiesia             1,041            1,219

17.      Seniava--3         1,413            1,502
         fortas

18.      Freda--oro         1,405            1,399
         uostas

19.      Aleksotas          1,29             1,268

20.      Marvele            1,148            1,326

21.      Vilijampole        1,476            1,427

22.      Silainiai          1,449            1,475
         Kvartalu grupe     1,401

23.      Versva             0,8903           1,393

24.      Lampedziai         1,188            1,294

25.      Romainiai          1,19             1,405

26.      Sargenai           1,479            1,439

         Sargenai be        1,444
         Megos

27.      Kleboniskis        0,9643           1,289

28.      Neries slenis      0,7486           1,222

29.      Jonavos gatve      1,214            1,163

Tyr.     Viesuju          Zeldynu D        Pastabos
vnt.     erdviu D
Nr.

         1,215            1,541            Tai bendras
         (1,494 pagal     (1,236 pagal     foninis atskiru
         1863 m.          1863 m.          strukturu
         duomenis)        duomenis)        fraktalinis
                                           indeksas viso
                                           miesto
                                           teritorijoje.

1.       1,487            1,498
         (1,444 pagal     (1,178 pagal
         1863 m.          1863 m.
         duomenis)        duomenis)

                                           Netolygus
                                           fraktalinis
                                           uzstatymo indeksas
                                           rodo teritorijos
                                           potencialo
                                           didinimo galimybes
                                           erdviniu jos
                                           neprarandant
                                           esminiu
                                           charakteristiku.

2.       1,569            1,494

                                           Netolygus
                                           fraktalinis uzstatymo
                                           indeksas rodo
                                           teritorijos potencialo
                                           didinimo galimybes
                                           neprarandant
                                           esminiu erdviniu
                                           jos charakteristiku.

3.       1,348            1,512

                                           Pastatu uzpildo
                                           fraktalinio indekso
                                           skirtumai rodo
                                           morfostrukturos
                                           ivairoves svarba
                                           urbanistiniam
                                           teritorijos
                                           potencialui.
4.       0,9486           1,277

                                           Pastatu uzpildo
                                           fraktalinio indekso
                                           skirtumai rodo
                                           morfostrukturos
                                           ivairoves svarba
                                           urbanistiniam
                                           teritorijos
                                           potencialui.

5.       1,313            1,373            Teritorijos
                                           viesuju erdviu
                                           pakankamai auksta
                                           urbanistini
                                           potenciala lemia
                                           zalieji plotai,
                                           atliekantys
                                           viesosios erdves
                                            funkcijas.

                                           Indekso pokytis
                                           parodo ivairoves
                                           svarba ir
                                           modernistiniu
                                           rajonu urbanistines
                                           renovacijos realias
                                           galimybes bei
                                           galimus kelius.

6.       1,158            1,424

7.       0,6568           1,582

8.       1,224            1,442            Atsizvelgiant i
                                           esama teritorijos
                                           naudojima galima
                                           teigti, kad ji
                                           turi dideli
                                           neisnaudota
                                           urbanistini
                                           potenciala.

9.       1,158            1,569            Atsizvelgiant i
                                           esama teritorijos
                                           naudojima galima
                                           teigti, kad ji turi
                                           dideli neisnaudota
                                           urbanistini
                                           potenciala.

10.      --               1,342

11.      --               1,625

12.      1,162            1,606            Teritorijos viesuju
                                           erdviu kompleksiskuma
                                           lemia zalieji plotai,
                                           atliekantys viesosios
                                           erdves funkcijas.

13.      1,261            1,695            Teritorijos viesuju
                                           erdviu kompleksiskuma
                                           lemia zalieji plotai,
                                           atliekantys viesosios
                                           erdves funkcijas.

14.      1,178            1,505            Nevisiskai
                                           urbanizuota
                                           teritorija.

15.      0,928            1,43             Nevisiskai
                                           urbanizuota
                                           teritorija.

16.      --               1,598            Pusiau gamtine
                                           teritorija.

17.      1,005            1,421

18.      1,028            1,184

19.      0,6266           1,477            Linijine gatviu
                                           struktura.

20.      0 682            1,483

21.      1,09             1,427

22.      1,023            1,326

23.      --               1,693            Pusiau gamtine
                                           teritorija.

24.      1,061            1,552

25.      0,9202           1,637

26.      1,06             1,084

27.      0,7557           1,786            Pusiau gamtine
                                           teritorija.

28.      --               1,403            Savipanasios
                                           urbanistines
                                           strukturos
                                           nera. Linijine
                                           gatviu struktura.

29.      0,9999           1,421            Linijine gatviu
                                           struktura.

* geltona spalva zymimos fraktalinio indekso didziausios reiksmes,
zalia--maziausios, raudona--bendras foninis atskiru strukturu
fraktalinis indeksas viso miesto teritorijoje.