Reception of cultural archetypes in the planning of urban renovation/Kulturiniu archetipu recepcija planuojant urbanistine renovacija.

Petrusonis, Vytautas

Ivadas

Planuojant urbanistine renovacija turi buti atsizvelgta i daugybes subjektu, daranciu itaka miesto aplinkos tvarkymui, interesus, intencijas ir galimybes. Tik tada renovacijos projektuose komunikuojamos idejos gali buti adekvaciai suprantamos. Konsensini pagrinda gali sustiprinti projektavimo eiga veikianciu "teiginiu" formulavimas neapsiribojant individo psichologijos kategorijomis, o informaciniu vienetu formavimo procese didesni demesi skiriant kolektyvines psichologijos plotmei, kurioje ypatinga reiksme turi kulturiniai archetipai, perteikiantys "Mes" plotme. (1)

Straipsnio tikslas nustatyti, kokiu laipsniu urbanistine renovacija veikianciuose reglamentiniuose teiginiuose operuojama kulturiniais archetipais, tai yra--kokia kulturiniu archetipu recepcija. (2) Kulturiniu archetipu savoka zymi su zmogiskaja veikla susijusius visuotinai, bendrai suprantamus prototipinius raiskos modelius. (3) Nustatyta, kad kulturiniai archetipai atlieka organizuojanti vaidmeni visuomenes gyvenime. Tai vyksta daugelyje sriciu. Kulturiniai archetipai sukuria kumuliacini--prasmes priauginimo--efekta, todel labai svarbus bendraujant, vykstant informaciniams mainams. Taip yra todel, kad jie, rezonuodami su komunikacijos dalyviu egzistencine patirtimi, veikia emocijas ir intencijas. (4)

Straipsnyje kritiskai analizuojami ir ivertinami urbanistines renovacijos proceso idejiniai pagrindai, nustatomas kulturiniu archetipu recepcijos planuojant urbanistine renovacija pobudis, aptariami alternatyviniai renovacijos proceso reguliavimo operuojant kulturiniais archetipais budai.

Urbanistines renovacijos proceso idejiniai pagrindai

Nesiimdami nagrineti viso urbanistines renovacijos teorinio diskurso, apsiribokime metodiniu principu (kurie lemia reglamentiniu teiginiu, pateikiamu teritorijos planavimo dokumentuose, paveldosaugos ekspertizese, formulavima) analize. Pasirinkome nagrineti tris "rezonansines" metodines prieigas: uzstatymo morfotipu "metodologija", viena is "senosios ir naujosios architekturos integravimo" teoriju ir kulturos paveldo objektu vertinguju savybiu nustatymo principus.

Pradzioje atsiradusi kaip preliminari priemone "Uzstatytu Vilniaus teritoriju tankinimo metodikoje" (2001), uzstatymo morfotipu "metodologija" netrukus tapo labai populiari--ji naudojama teritoriju tvarkymui reglamentuoti tiek Vilniaus miesto bendrojo plano dokumentuose, tiek ir Vilniaus senamiescio apsaugos reglamente (2003), taip pat kituose teritorinio planavimo dokumentuose. Operavimas uzstatymo morfo-tipais urbanistinio reglamentavimo srityje--tai bandymas dirbti miesto kompozicines idejos lygmenyje. Aiskinant uzstatymo morfotipu taikyma nurodoma, kad sprendiniai tikslinami ivertinant "kvartalo, kito urbanistines aplinkos elemento esama arba numatoma formuoti morfotipa" (Uzstatytu ... 2001).

Priminsiu keleta deklaruojamu uzstatymo morfo-tipu (pagal Uzstatytu ... 2001):

"Miesto vilu" uzstatymas. Siam uzstatymo tipui budingi didesnio turio (iki 4-5 aukstu), dazniausiai kvadratui artimo plano pastatai, statomi atitraukti bent nuo triju sklypo ribu. Taip paprastai uzstatomi prabangesni gyvenamieji, ambasadu, rezidenciju rajonai, kur siekiama suformuoti maziau intensyvu, gausiai apzeldinta uzstatyma.

Perimetrinis-posesijinis uzstatymas. Senamiesciui budinga uzdaro isores perimetro, dazniausiai stichisko plano uzstatymo struktura, kai uzstatymas formuojamas blokuojant pastatus ant sklypo ribu palei gatve ir kvartalo vidineje dalyje palei posesiju ribas.

Pabreziama, kad reglamentuojant planuojamoje teritorijoje uzstatymo tipa jis privalo atitikti miesto strukturinio elemento (kvartalo, rajono), kuriame yra planuojama teritorija, tipa, isskyrus tam tikrus atvejus. Uzstatymo tipo pakitimai galimi (Uzstatytu ... 2001), jei tai yra numatyta galiojanciuose teritoriju planavimo dokumentuose ar, atlikus issamia esamos padeties analize, galima teigti, kad planuojamoje teritorijoje vyraujantis uzstatymo tipas aiskiai neatitinka teritorijos statuso mieste, neturi isliekamosios vertes ir privalo buti keiciamas kitu, intensyvesni teritorijos panaudojima leidzianciu uzstatymo tipu.

Kai morfotipas keiciamas, keiciama ir kompozicine ideja. Tai naturalu, nes miestui vystantis morfotipai turi keistis. Taciau jokiu budu negalima teigti, kas neretai daroma, kad uzstatymo morfotipas lemia vietos savituma,--tai yra tik vienas is savitumo formantu. Konkreciose vietose morfotipu raidos dinamika reikia reglamentuoti ivertinant ir tu vietu vidinius kodus, kurie nepatenka i morfotipo kategorijos turini, tai yra dar gali buti tokiu vietoves savybiu, kurios fiksuoja savitus bruozus identifikacineje plotmeje nepriklausomai nuo morfotipo, kuris faktiskai yra tik "vidine" tam tikros atskiros dalines "evoliucines epochos" (sakykim, XXI a. pirmojo desimtmecio) kategorija; jos veikimas apribotas tik buties plotme ir todel ja negali buti operuojama viso istorinio proceso kontekste, tai yra tapsmo plotmeje. Valdos savituma formuojantys bruozai taip pat gali buti reiksmingi ir tuo, kaip jie isreiskia kompozicinius ypatumus tiek pacio kvartalo, tiek didesniu teritoriniu dariniu mastu. Valdos objektu ypatumai visu siu teritoriniu lygmenu atzvilgiu gali buti perteikti kokybiniais modeliais, kuriuose figuruoja kulturiniai archetipai.

Kita aktuali metodine prieiga--"senosios ir naujosios architekturos integravimo" teorija, kuria reprezentuoja A. Miskinio ir jo kolegu atlikti daugelio Lietuvos istoriniu miestu tyrimai ir principinio projektavimo darbai (Miskinis 1991, 2005). Siai teorijai budingas semantines ir fenomenologines analizes ignoravimas. Sie darbai paremti aplinkos objektu estetiniu savybiu analitisku nagrinejimu, remiantis individo psichologija; tokia prieiga budinga XX a. estetikoje pasireiskusiam antrajam menines raiskos analizes etapui; kitas zingsnis estetikoje buvo perejimas prie kontekstu pagristo vertinimo (Dickie 2005: 78; placiau zr. Petrusonis 2010).

Pagal sia prieiga bendra istorinio miesto formavimo koncepcija (Miskinis 2005: 162) numato tokias priemones: aukstingumo nustatymas atskiroms zonoms (padidintas, vidutinis), vertikaliu akcentu ir dominanciu isdestymas (pabreziant esamu saugojima), turiniu ir plastiniu akcentu pasiulymas, perspektyvu atverimas arba ju panaikinimas, nauju turiu isdestymas, esamo perimetrinio uzstatymo saugojimas, meno kuriniu panaudojimas, zeldiniu suformavimas, mazuju aplinkos elementu, dangu sutvarkymas, dizaino elementu naudojimas, pesciuju taku numatymas. Taip pat kai kuriais atvejais siuloma iskelti gamybines paskirties objektus.

Atsizvelgiant i tokia bendra formavimo koncepcija, atskiru zonu (daliu) verte ir bukle, nustatomas teritorijos statybos pertvarkymo rezimas ir nurodoma, kur paliekama esama urbanistine struktura, kur galima lokaline urbanistine rekonstrukcija, kur galima imti taikyti nauja funkcija, kur reikia papildyti esama urbanistine struktura plastiniais ir vertikaliais akcentais, kur reikia eliminuoti urbanistiniu klaidu poveiki (Miskinis 2005: 162).

Apskritai si metodine prieiga pasizymi labai bendro pobudzio, kontekstiskai nemotyvuotais reglamentiniais teiginiais (faktiskai jau projektiniais sprendiniais); tai pasakytina ir apie pastatu pertvarkymo reglamentavima, ir apie aiksciu bei gatviu formavima, kuris apsiriboja vizualinio paivairinimo pasiulymais (Miskinis 2005: 164-169).

Trecioji metodine prieiga demonstruoja kulturos paveldo objektu vertinguju savybiu nustatymo principus. Tai apibrezta Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatyme ir Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo (6) ir atrankos kriteriju aprase. (7) Urbanistiniu strukturu verte, lemianti ju saugojima, apibreziama statiskai, absoliutizuotai, yra kon-tekstiskai uzdara. Apraso priede nurodytos vertinamu objektu ar vietoviu ir elementu pavyzdines vertingosios savybes faktiskai tera tik tematinis deskriptyvusis perteikimas, specialiu terminu, kuriu turinys "uzrakintas" siu dienu teoriniu modeliu sampratoje, vardijimas (8).

Toliau panagrinesime, kaip pristatytose trijose metodines prieigose figuruoja kulturiniai archetipai.

Kulturiniu archetipu recepcijos planuojant urbanistine renovacija pobudis

Kulturiniai archetipai gali buti siejami su tuo, kas kartais vadinama pazinimu per mita (Robinson 1990: 20; Groat, Wang 2002: 25). J. Robinson visa architekturiniu tyrimu metodu lauka pagal dominuojancias paradigmas suskaide i dvi grupes. Sioms dviem grupems apibrezti ji pavartojo terminus mokslas ir mitas. Mokslinis nagrinejimas susijes su matematiniu aprasymu, jis yra atomistinis, redukcionistinis, pasizymi konvergentiniu pobudziu (operuoja apibendrinimais). Is kitos puses, mitinis arba poetinis aprasymas pristato tyrimo objekta holistiskai kaip vientisa; toks aprasymas pasizymi divergenciniu pobudziu (tai yra objekto vaizdas nagrinejamas ivairiais aspektais), tokiam tyrimui budingas dinamiskumas. Sios paradigmos istakos sietinos su meno ir humanitariniu mokslu metodais.

Robinson modelis primena zymaus matematiko, egiptologo R. Schwaller de Lubicz schema, kurioje jis tyrimu metodu lauka ir interpretavimo priemones grupuoja i egzoterinius (mokslinius) ir ezoterinius (simbolinius) (Schwaller de Lubicz 1951; [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2001) ir nurodo abieju prieigu derinimo butinuma. Schwaller de Lubicz aiskina, kad mokslas, siekdamas racionalaus paaiskinimo, pirma egzoteriskai nustate mikropasaulio mechanistinius desningumus, o tada, turint juos omenyje, prie mikropasaulio fiziniu desningumu, teoriniu reliatyvumo desningumu bei megapasaulio fizikos desningumu atskleidimo buvo priarteta taip nustatytas matematines formas interpretuojant simboliniu (ezoteriniu) budu.

Mitologinio ir deskriptyviojo aprasymo saveikos imperatyva pabrezia J. Lotmanas ir B. Uspenskis (2004). Tai, ka jie vadina deskriptyviuoju budu, galima sieti su "moksliniu" (J. Robinson) ir "egzoteriniu" (R. Schwaller de Lubicz) vaizdavimo ir interpretavimo budu. A. Rappaport, daug demesio skyres architekturines formos, architekto kurybinio mastymo klausimams, taip pat diferencijuoja moksline ir mitologine prieigas, pabrezdamas ju papildomuma ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1990).

Toliau aptarinedami urbanistines renovacijos planavimo procese figuruojanciu dokumentu reglamentavimo teiginiu tipus vartosime savokas deskriptyvusis naratyvas ir mitologinis naratyvas (naratyvas--tai reiskinio atspindejimas kartu su vertinimu--interpretavimu).

Visose trijose anksciau pristatytose metodinese prieigose dominuoja deskriptyvieji naratyvai. Butent tokiu--deskriptyviuoju vaizdavimu pagrista uzstatymo morfotipo ideja. Nepaisant to, kad A. Miskinis teigia, jog nepretenduoja atlikti uz architekta darbo (9), jo siulomuose modeliuose faktiskai figuruoja vien deskripty-viuoju naratyvu paremtas tiesioginis reglamentavimas, blokuojantis architektams galimybe kurybinio akto metu pasinaudoti egzistencinio suvokimo privalumais ir pasinaudoti kurybines abdukcijos galimybemis.

Abdukciniu svarstymu, kur ypatinga reiksme praktiniu klausimu sprendimui turi asmenine egzistencine patirtis, svarba pabreze M. Haidegeris. Visas svarstymo procesas gali buti suskaidytas i analize, kurybine abdukcija ir validavima (Belting et al. 2002). Kurybines abdukcijos esme--remtis keletu dalykiniu padeciu ir isgalvoti hipoteze apie rysi; pavyzdys: heliocentrine Koperniko teorija buvo suformuluota abduktyviai (Belting et al. 2002). C. S. Peirce aiskina, kad abdukcija tai prielaidos darymas is isvados. Pavyzdziui, jei lyja ir zole suslampa, tai galima abdukuoti (kelti hipoteze), jog galbut lijo. C. S. Peirce aiskina, kad butent toks sprendimo budas budingas zmonems, jis formuoja ju patyrima atpazinti hipotezes, spejimus, galincius geriau paaiskinti padeti (Abduction 2011).

Labai gaila, kad A. Miskinis atsisake minties savo ir kolegu rengiamuose miesteliu modeliuose pasinaudoti jo paties anksciau--1974 m. nustatytais desningumais (Miskinis 1974). Jis nesuprato ju kaip kulturiniu archetipu reiksmes. Del to pasiulymuosemodeliuose reglamentiniai teiginiai tapo beveidziai, statiski, igavo absoliucia reiksme.

Ta, kad desktriptyvusis pagrindimas dominuoja ir kulturos paveldo objektu vertinguju savybiu nustatymo metodologijoje, patvirtina ir pastato Laisves alejos Nr. 90, Kaune, renovacija (1 pav.). Ekspertai apibreze renovuojamo pastato--budingo XIX a. Kauno Naujamiescio statinio--vertingus bruozus tokia tvarka, kaip reikalauja vertinguju savybiu nustatymo aprasas (LuksionyteTolvaisiene, Steponaityte 2004). Architektai pagal identifikuotas vertingasias pastato savybes atliko renovacija. Taciau rezultatas nepatenkino nei ekspertu, nei kulturos paveldo apsauga kontroliuojanciu instituciju, nei visuomenes. Galima teigti, kad objekto vertingosios savybes, pastato pertvarkymo galimybes ir apribojimai, suformuluoti kategoriskais teiginiais, pateikti isimtinai apibendrintais deskripty-viaisiais naratyvais--kategorijomis, kurios nerezonuoja su projektuotoju kurybinio mastymo kategorijomis.

Dar XVIII a. pradzioje E. Burke (1730-1797) teige, kad grozis gali buti suskaidytas ir aprasytas empiriniu atributu sarasu (Groat Wang 2002: 104). Dabartine situacija liudija, kad kulturos paveldo vertinguju savybiu nustatymo "teorijai" budingas XVIII a. sampratos lygis.

[FIGURE 1 OMITTED]

Jei perdem didele reiksme suteikiama deskriptyvie-siems naratyvams, kaip kad yra siuo metu (tai liudija triju metodiniu prieigu analize), tai galima kalbeti apie tam tikra renovacijos planavimo subjekto sizofrenis-kuma. Ir tai ne metafora. Tiesiog tokiu atveju komunikacija--informacijos perdavimas--vyksta tokiomis salygomis, kai informacijos gavejas to, kas perduodama, adekvaciai suvokti is esmes negali.

Alternatyvus renovacijos proceso reguliavimo budai

Geriausiai abdukcinis metodas butu realizuotas iterpiant mitologinius naratyvus i reglamentus. Skirtinga nuo vien deskriptyviuoju naratyvu pagristu uzstatymo morfotipu "metodologijos" urbanistinio reglamentavimo koncepcija autorius jau aprase (Petrusonis 2005). Taip pat jau buvo nurodyta, kokiais principais turi remtis kulturos paveldo objektu vertinguju sa-vybu nustatymas (Petrusonis 2002, 2006, 2010). Dar trumpai bus pristatytas alternatyvus miesto centriniu daliu formavimo prieigos variantas, kuris atsispindi autoriaus parengtuose Lazdiju, Linkuvos, Taurages, Birzu centru ir Kauno Naujamiescio teritorijos dalies urbanistiniuose architekturiniuose tyrimuose ir formavimo siulymuose (Petrusonis 1990, 1991a, 1991b, 1993a, 1993b, 1995). Reglamentiniu teiginiu formulavimas siuose darbuose pagristas kulturiniais archetipais, netiesioginiu orientavimu, todel uztikrinamos kurybines abdukcijos salygos.

Tokioje prieigoje reglamentas--tai faktiskai sprendinius iprasminanciu salygu tinklas. Gilinantis i konkretaus objekto (pvz., esamo pastato) tvarkymo salygas, tikslingas toks zengimas keitimo galimybiu tinklu: pirmiausia susipazistama su jam aktualiu teritoriniu vienetu (tokiu kaip kiemai, aikstes, gatves, kvartalai ir pan.) vienaip ar kitaip nulemtomis savybemis, o paskui jau svarstomos vaidmenimis isreikstos salygos paciu pastatu problemu sprendimo plotmeje.

Tokioje prieigoje svarbus formuluojamu salygu konkretumas, apciuopiamumas. Ta leidzia uztikrinantis atpazistamuma "sceninis" salygu pavidalas. "Scenos" pateikiamos modeliais, kuriuose nurodomas "bazinis kadras" ir objektu, kurie susije su "baziniu kadru" ir kuriu buvimas pageidautinas tam tikrai kokybinei busenai itvirtinti, konfiguracijos aprasymas. Tuo tikslu teritorijos, joje esanciu objektu tyrimai turi buti orientuoti i ivairiu rusiu "baziniuose kadruose" veikianciu miesto fragmentu esybes, savasties issaugojimo garantiju radima. Todel tyrimuose turi buti pabreztas semantines, fenomenologines analizes sandas.

Aptarsime pavyzdi, kaip ivertinant fenomenologines analizes duomenis mitologiniu naratyvu gali buti pateikti sekmingo aikstes funkcionavimo determinan-tai. Tokie determinantai kaip socialiniai erdviniai aikstes potencialai gali buti isskirti i dvi grupes: erdviniai-planiniai ir sociokulturiniai, kurie apibreziami pagal atitinkamus kriterijus. Erdviniai-planiniai kriterijai: 1) centrine aikstes padetis mieste; 2) vizualinis aikstes uzdarumas; 3) utilitariai funkcionuojanciu gatviu artumas; 4) galimybe komunikuoti balsu zmonems, esantiems aikstes centre ir esantiems pakrasciuose. Sociokulturinio pobudzio kriterijai: 1) aikstes populiarumas; 2) atmintinu ivykiu buvimas praeityje; 3) oficialiu sventiniu apeigu vykdymas; 4) aktyvios visuomeniskai reiksmingos simbolikos buvimas aiksteje.

Zinoma, tai tik dalis archetipiniu aikstes bruozu, taciau, ju neigyvendinus, aikstes funkcionavimo kokybe gali buti nepakankama (10). Siame pavyzdyje aikstes strukturine organizacija pagal atskirus kriterijus fiksuojantys "objektai" ar savybes ir su jomis susijusios situacijos gali buti lengvai identifikuojamos. Tie atpazistami objektai--tarsi "veikejai" ir visi kartu perteikia "sekmingo aikstes funkcionavimo" vaidmenu rinkini--savotiska vaidmenine struktura". Butent si struktura suteikia kontekstini apibreztuma sekmingam aikstes funkcionavimui ir kartu iprasmina projektine veikla, nes tik vaidmenu rinkinys, kuri gali stebeti projektuotojas, gali orientuoti ateities "kurima".

Aikstei gali buti nustatyti ir kiti kulturiniais archetipais pagristi kokybiniai modeliai--mitologiniai naratyvai. Pavyzdziui, planuojant mazo miestelio aikstes krastiniu tvarkyma, istoriniu kompoziciniu savybiu perimamumo uztikrinimas gali buti reglamentuojamas atsizvelgiant i tokius kriterijus : 1) uzstatymo aukstingumo pobudzio perimamumas; 2) uzstatymo linijos sutapimo su statybine linija pobudzio perimamumas; 3) uzstatymo kompaktiskumo pobudzio perimamumas; 4) uzstatymo reguliarumo pobudzio perimamumas; 5) pastatu orientavimo i aikste pobudzio perimamumas; 6) funkciniu objektu paskirties pobudzio perimamumas; 7) funkciniu objektu pasiekiamumo pobudzio perimamumas.

Tvarkant aikstes krastines, igyvendinus visas situacijas, bus atspindeta visa vaidmenimis paremta struktura, uztikrinanti atitinkamos kokybines busenos (istorinio kompozicinio perimamumo faktas) igyvendinima ir kartu konteksto (istorinis kompozicinis perimamumas) perteikima.

Isvados

1. Planuojant urbanistine renovacija turi buti atsizvelgta i daugybes subjektu, daranciu itaka miesto aplinkos tvarkymui, interesus, intencijas ir galimybes. Konsensini pagrinda gali sustiprinti projektavimo eiga veikianciu "teiginiu" formulavimas neapsiribojant individo psichologijos kategorijomis, o tokiu informaciniu vienetu formavimo procese didesni demesi skiriant kolektyvines psichologijos plotmei. Butent tai gali atlikti kulturiniai archetipai, kurie praplecia kulturini konteksta ir paskatina adekvatesni bei motyvuotesni renovuojamos urbanistines aplinkos elementu reiksmes suvokima.

2. Kritiskai isanalizavus ir ivertinus Lietuvoje vykstanciu urbanistines renovacijos procesu idejinius pagrindus, nustatyta, kad kulturiniu archetipu recepcija is esmes nepasireiskia, nes dominuoja deskriptyvieji naratyvai, uzgoziantys mitologinius naratyvus, labai svarbius egzistencinei ikirefleksi-nei patirciai perteikti kurybiniame procese. Paciu deskriptyviuju naratyvu vaidmuo reglamentavimo srityje taip pat labai reiksmingas kategorizuojant reiskinius laiko, erdves ir dalykiniu poziuriu, taciau vien jo nepakanka, kad architekto kuriancioji samone galetu operuoti visuomenes labui.

3. Tai, kad perdem didele reiksme suteikiama deskrip-tyviesiems naratyvams, kaip kad yra siuo metu (tai liudija triju budingu Lietuvos urbanistines renovacijos procesams metodiniu prieigu analize), galima kalbeti apie tam tikra renovacijos planavimo su bjekto sizofreniskuma. Ir tai ne metafora. Tiesiog tokiu atveju komunikacija--reglamentines informacijos perdavimas-- vyksta aplinkybemis, kuriomis informacijos gavejas--projektuotojas--to, kas perduodama, adekvaciai suvokti ir panaudoti kurybiniame darbe is esmes negali, todel renovacijos procesas faktiskai yra nevaldomas.

4. Reglamentiniu teiginiu formulavimo prieigu analize liudija, kad didesnis demesys skiriamas formai, sumenkinant dvasinio turinio vaidmeni, todel kontekstinis tokiu formuluociu pagrindimas tokiu pavidalu, kuris galetu katalizuoti kurybine veikla konsenso su visuomene salygomis, negalimas.

5. Urbanistines aplinkos semantiniai, fenomenologiniai tyrimai, kurie galetu padeti aktyviau atverti informacija apie urbanistines aplinkos elementu dvasini turini, apie kulturinius archetipus ir taip prisideti prie itin svarbiu kurybiniam procesui mitologiniu naratyvu perteikimo, jeigu ir vyksta, urbanistines renovacijos procesuose is esmes neatsispindi.

6. Tai, kad per didelis demesys skiriamas deskripty-viesiems naratyvams, liudija, jog Lietuvos architekturologijoje, urbanistikos moksle, kulturos paveldo objektu vertinimo metodologijoje neatsisakyta industrinei civilizacijai budingo klasikinio pasaulevaizdzio nuostatu, neatliepiama i postindustrines civilizacijos keliamus issukius, kuriu svarbiausi--dinamiskas, tinklinis, rekursyvus, nelinijiniais socialines saveikos procesais pasizymintis su praktine ir edukacine veikla susijusiu informaciniu procesu pobudis, ziniu visuomenes formavimo siekis.

7. Tokios klasikines pasauleziuros pagrindu susiklosciusios idejines nuostatos atstovauja pasenusiai metodologinei paradigmai, trukdanciai dialektiskai operuoti abieju reiksmingu aplinkos suvokimui ir praktines veiklos planavimui atvaizdavimo budu (deskriptyviojo ir mitologinio) darnia saveika; tokia saveika pagristu alternatyvinio pobudzio reglamentiniu teiginiu formulavimo prototipu jau esama.

doi:10.3846/tpa.2011.27

Literatura

Abduction. 2011. In The Information Philosopher [interaktyvus], [ziureta 2011 10 23]. Prieiga per interneta: <http:// www.informationphilosopher.com/knowledge/abduction. html>.

Belting, H.; Dilly, H.; Kemp, W.; Sauerlander, W.; Wranke, M. 2002. Meno istorijos ivadas. Vilnius: Alma littera.

Dickie, G. 2005. Aesthetics, in The Routledge History of Philosophy. Vol. X, Philosophy of Meaning, Knowledge and Value in the Twentieth Century. London and New York: Routledge. 325 p.

Groat, L.; Wang, D. 2002. Architectural Research Methods. New York: Sage Publications.

Luksionyte-Tolvaisiene, N.; Steponaityte, N. 2004. Laisves al. 90, Kaunas, pastatas su prekybos patalpomis. Paminklosaugines ekspertizes aktas. Kaunas, 2004-0426.

Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymas. 2008-05-08, Nr. I-733.

Lotmanas, J.; Uspenskis, B. 2004. Mitas--vardas--kultura, in J. Lotman. Kulturos semiotika (Sud. A. Sverdiolas). Vilnius: Baltos lankos, 231-253.

Miskinis, A. 1974. Lietuvos miesteliu isplanavimo ir erdvines strukturos charakteristika, is Lietuvos TSR architekturos klausimai IV. Vilnius: Mintis, 103-166.

Miskinis, A. 1991. Lietuvos urbanistika: istorija, dabartis, ateitis. Vilnius: Mintis. 154 p.

Miskinis, A. (sud.). 2005. Lietuvos urbanistikos paveldas: vertybiu iteisinimas, apsauga, tvarkymas (1967-1993): dokumentu rinkinys. Vilnius: Savastis. 210 p.

Miskinis, A. 2009. Kauno Naujamiescio urbanistinio modelio paieskos. Priesprojektiniu tyrimu stadija. Kaunas.

Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju aprasas. Patv. LR kulturos ministro 2005-04-15 d. isakymu Nr. IV-150.

Petrusonis, V. 1990. Lazdiju centrines dalies istorine urbanistine analize ir pasiulymai jos vertybems respektuoti. ASI. Kaunas.

Petrusonis, V. 1991a. Linkuvos miesto istorines dalies urbanistiniai architekturiniai tyrimai ir formavimo principiniai projektiniai siulymai. ASI. Kaunas.

Petrusonis, V. 1991b. Taurages centrines dalies istoriniai urbanistiniai tyrimai, kulturos paveldo ir gamtos vertybiu issaugojimo siulymai. ASI. Kaunas.

Petrusonis, V. 1993a. Birzu miesto istorines dalies urbanistiniai architekturiniai tyrimai ir principiniai formavimo siulymai. ASI. Kaunas.

Petrusonis, V. 1993b. Kauno Naujamiescio teritorijos, apribotos Karo ligonines, Baznycios, Bugos, Girstupio gatvemis, gelezinkeliu, Nemuno upe urbanistiniai architekturiniai tyrimai ir formavimo siulymai. II "Cechas". Kaunas.

Petrusonis, V. 1995. Birzu miesto urbanistikos paminklo sklypu isplanavimo projektas. II "Cechas". Kaunas.

Petrusonis, V. 2001. Vietoves kulturinio tapatumo aprasymo teorines prielaidos, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 25(3): 128-134.

Petrusonis, 2002. Vietoves kulturinio tapatumo subjektinis substratas, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 26(1): 18-36.

Petrusonis, V. 2004. Introdukuotieji kulturiniai kodai Kauno architekturoje, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 28(3, priedas): 57-62.

Petrusonis, V. 2005. Aukstybines statybos reguliavimas mieste, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 29 (1, priedas): 74-75.

Petrusonis, V. 2006. Urbanistiniu vertybiu apsaugos metalo-ginis aspektas, is Kulturos paveldas ir visuomene XXI a., nacionaliniai ir tarptautiniai aspektai. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla, 97-110.

Petrusonis, V. 2007. Some aspects of phenomenology of the Locus' cultural identity: instrumental suggestions, in Aravot, I. (Ed.). Architecture & Phenomenology: International Conference, 13-17May, 2007/Technion, Haifa, Israel [CD].

Petrusonis, V. 2010. Kulturinio konteksto reiksme vertinant architekturini kompleksa, Urbanistika ir architektura 34(5): 252-261. doi:10.3846/tpa.2010.24

Robinson, J. 1990. Architectural Research: Incorporating Myth and Science, Journal of Architectural Education 44(1): 20-32. doi:10.2307/1424972

Schwaller de Lubicz, R. 1951. Du Symbole et de la Symbolique. Le Caire: Schnidler.

Tarptautiniu zodziu zodynas. 1985. Vilnius: Vyriausioji enci-klopediu redakcija.

Uzstatytu Vilniaus miesto teritoriju tankinimo metodika. 2001. Patvirtinta

Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 497V.

Vilniaus senamiescio apsaugos reglamentas. 2003. Patvirtintas Lietuvos Respublikos kulturos ministro 2003 m. gruodzio 23 d. isakymu Nr. IV-490.

Windley, P. 2003. Cultural Archetypes. Windley's Technometria [interaktyvus], [ziureta 2011 10 20]. Prieiga per ineneta: <http://www.windley.com/archives/2003/02/ cultural_archet. shtml>.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

(1) Suvokimas yra aktualizuotas prisiminimas. Taciau jis visada yra nenuosavas. Is cia isplaukia, kad mano atmintis ir mano suvokimas nepriklauso man. Pasirodo, kad nenuosavas prisiminimas yra kazkas, ka as isisavinau aktualizacijos momentu. Tai, beje, egzistuoja tik virtualiai; tai dalykas, kurio negalima prisiminti is individualios praeities ir todel tai nepriklauso "As" plotmei, bet greiciau sietinas su "Mes", su bendruomenes plotme (Petrusonis 2007; ApoHCOH 2004: 29).

(2) Plg. recepcija--kuriu nors praeities visuomenes sociologiniu ir kulturiniu formu peremimas ir pritaikymas velesneje visuomeneje (Tarptautiniu zodziu zodynas 1985: 416).

(3) Plg. archetipas kaip "pirmavaizdis, prototipas" (Tarptautiniu zodziu zodynas 1985: 43); pazyminys "kulturinis" skirtas pabrezti zmogiskosios veiklos aspektui (Tarptautiniu zodziu zodynas 1985: 276).

(4) Tai, kad archetipu savybes rezonuoti su pirkeju vidiniu pasauliu yra veiksmingai naudojamos komerciniais tikslais, atitinkamai strukturuojant informacija apie produkta, nurodo Phil Windley (2003).

(5) Detaliau apsistojama ties siame rinkinyje pateiktu 1986 m. parengtu "Metodiniu rekomendaciju senosios ir naujosios architekturos integravimui projektuojant LTSR istorinius miestus" analize (p. 145-170). Sios prieigos aktualuma liudija ir neseniai parengtas Kauno Naujamiescio urbanistinis modelis (Miskinis 2009).

(6) Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymas. 2008-05-08, Nr. I-733.

(7) Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju aprasas. Patv. LR kulturos ministro 2005 m. balandzio 15 d. isakymu Nr. IV-150.

(8) Detali siu teisiniu dokumentu analize yra pateikta autoriaus straipsniuose "Vietoves kulturinio tapatumo subjektinis substratas" (Petrusonis 2002) ir "Urbanistiniu vertybiu apsaugos metaloginis aspektas" (Petrusonis 2006).

(9) "mineti pasiulymai nepretenduoja i projektus, nevarzo architektu kurybines laisves, savito poziurio, taciau nurodo jiems generaline kurybos krypti, padeda susidaryti kurybine pozicija" (Miskinis 2005:170).

(10) Sis aikstes "testas" parengtas pasinaudojus A. Stepanovo tyrimais (CTenaHOB 1985) ir buvo panaudotas rengiant Lazdiju centro viesuju erdviu tvarkymo reglamenta (Petrusonis 1990).

(11) Apie vaidmenines strukturos savoka ir jos reiksme aprasant vietoves kulturini tapatuma detaliau zr. Petrusonis 2001:129. 12 1-5 kriterijai suformuluoti remiantis A. Miskinio atliktais miesteliu tyrimais (1974); 6 ir 7 kriterijai--G. Kaganovo tekstu (KaraHOB 1983).

VYTAUTAS PETRUSONIS

Dr, Assoc. Prof., Dept Fundamentals and Theory of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/ Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania.

E-mail: vytas_petr@yahoo.com

Doctor of the Humanities (architecture), VGTU, 2005. Research interests: respect for locus cultural identity, structural and typological features of architectural objects, architecture and psychology, ethical aspects of architecture, metacritical analysis of architectural activity.

Vytautas Petrusonis

Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva

El. pastas vytas_petr@yahoo.com

Iteikta 2011-10-24