Compositional originality and changes in the facades of Vilnius old town/ Vilniaus senamiescio fasadu kompozicinis savitumas ir kaita.

Riaubiene, Edita

Ivadas

dinamiskai vystantis Vilniaus miestui, neisvengiamai kinta ir jo senamiescio veidas, jo genius loci. Senamiescio savituma saugo tarptautines ir valstybines organizacijos, istatymai bei reglamentai, taciau kaita yra naturalus ir neisvengiamas procesas, todel svarbu suvokti miesto savituma ir kokia itaka senamiesciui daro nauji elementai. Tik nustacius, kas senamiestyje yra savita ir vertinga, galima tinkamai organizuoti sio isskirtinio objekto issaugojima.

Vilniaus senamiescio savitumo tema publikuota nemazai Lietuvos architekturologu darbu. Vilniaus senamiescio kompozicijos isskirtinumo pagrindu laikoma jo planine erdvine struktura (Ziberkas 1999). Tiriant senamiesti urbanistiniu poziuriu, sudaryta jo vizualini identiteta kurianciu urbanistines strukturos elementu hierarchine seka (daunora et. al. 2004), akcentuoti urbanistinio savitumo bruozai kaip teritorines sasajos, vietoves pozymiai, teritorijos plotas, plano strukturos forma ir funkcionalumas (Vanagas 2006). Gamtiniu poziuriu Vilniaus savituma lemia miesto siluetas ir miesta supancios zaliosios kalvos (Maciulis 2006a), o senamiescio miestovaizdzio savitumo ir isskirtinumo pagrindinis pozymis--urbanistines substancijos ir gamtinio konteksto darna (daujotaite 2006). Siame tyrime susitelkta ties Vilniaus senamiescio architekturos budingaisiais bruozais, siekta istirti pastatu fasadu kompozicija, gatviu isklotines. daugiausia medziagos, susijusios su Vilniaus senamiescio architekturos analize, architekturos ir aplinkos kompozicijos individualiais bruozais yra architekturologo V. Jurksto darbuose (2004).

Begant laikui nagrinejamos temos istirtumas menkai dideja. Atsiranda poreikis atskleisti naujausias senamiescio kaitos tendencijas ir issiaiskinti naujo bei seno santyki. Esamos pastatu bukles nustatymas tiriamuoju aspektu svarbus senamiescio monitoringui bei tolesniems tyrimams, o atskleistos kaitos teigiamybes ir neigiamybes turetu padeti issaugoti senamiescio savituma.

Tyrimu siekta nustatyti pokyciu ir nauju elementu itaka Vilniaus senamiescio pastatu vizualiniam savitumui. Todel buvo atskleistas senamiescio pastatu architekturos savitumas fasadu kompozicijos ritmo bei mastelio poziuriu. Identifikavus, kokie nauji elementai atsirado, pakito, isnyko, buvo atskleista, kokia itaka nauji elementai daro fasado kompozicijai, kaip kinta gatves isklotines (1).

Tyrimo objektas apima istoriniu Vilniaus pastatu fasadu architekturine raiska ir kaita. Cia analizuojami istoriniai Vilniaus senamiescio pastatai, esantys Vilniaus senamiescio gynybines sienos atribotoje teritorijoje (2). Tiriamajame objekte fiksuoti pokyciai, ivyke per pastaruosius desimtmecius, t. y. 1977-2008 m (3).

Atliekant analize pasitelkiama ikonografine medziaga, kurios gausu A. R. Caplinsko (1998, 2005), V. dremos (1991), G. Jucio (1998), A. Kunciaus (1969), V. Lisausko (2004) ir kt. leidiniuose. Budingiems senamiescio bruozams nustatyti naudotasi Vilniaus apskrities archyve saugomais dokumentais (4). Nauju elementu analizes metodui sudaryti remtasi A. Maciulio (2003), L. Ziberko (1983), J. Adomonio (2008) bei J. Palaimos (2006) pateiktais architekturos kompozicijos savoku apibrezimais.

1. Vilniaus senamiescio savitumo samprata Kalbedami apie miesto architektura, profesionalai vartoja tokias savokas kaip "miestovaizdis" (Maciulis 2006b), "miesto isskirtinumas, tapatumas" (Rubavicius 2005), "savita architektura" (Jakaitis 2005), "vizualinis identitetas", "miesto ivaizdis" (daunora et. al. 2004), "kulturinis tapatumas" (Petrusonis 2001), "meninis israiskingumas" (Ziberkas 1999), "miesto savitumas" (Jurkstas 2004; Vanagas 2006; daujotaite 2006; Staniunas 2006) ir panasiai. Nors architekturologu darbuose vizualinio tapatumo ir savitumo terminai daznai gretinami, vartojami kaip sinonimai, taciau tolesnei tyrimo eigai reikia apibrezti viena is ju. Vizualinis tapatumas (identiskumas) dazniau aiskinamas kaip objekto regimuju savybiu atitiktis savo paties esmei, prigimciai, istorijai (5). Tapatumas--kintantis reiskinys, jam budinga raidos sankloda. Vis delto, analizuojant naujus elementus Vilniaus senamiescio fasaduose, tikslingiau yra vartoti termina "savitumas", kuris nusako tipisku senamiescio architekturos bruozu individualia israiska (Vilniaus ... 1997). Atliekant analize, galima nustatyti, kuo yra savita Vilniaus senamiescio gatviu isklotiniu kompozicija ir kaip nauji elementai ja keicia--pabrezia arba naikina savitus bruozus, ar islieka neutralus.

Vilniaus senamiescio savitumo sampratos architekturologu publikacijose apzvalga parode, kad dauguma siuolaikiniu tyreju, analizuodami ir apibrezdami Vilniaus senamiescio savituma, remiasi V. Jurksto isvadomis. Todel cia daznai isskiriamas Vilniaus senamiescio mastelio savitumas, erdviu ir architekturos darna, proporcijos, akcentuojama netiketa dominanciu issidestymo tvarka. Miesto panoramu ir silueto isskirtinumas siejamas su iracionaliu turiu isdestymu ir savitu gamtiniu elementu isiterpimu i aplinka. Kai kurie autoriai isskiria tam tikru architekturos objektu, tokiu kaip Aukstutine pilis, baznycios ir kt., svarba ir itaka Vilniaus savitumu. Taip pat pabreziama architekturine Vilniaus senamiescio ivairove, nulemta istoriniu stiliu gausos ir ju darnos.

Apibreziant pagrindinius bruozus, kurie Vilniaus senamiesti daro isskirtini ir savita, buvo apibendrinti mokslininku tyrimu rezultatai ir suformuluotos tokios izvalgos:

-- Vilniaus senamiesciui budingas ivairumas, salia egzistuoja du skirtingi aplinkos tipai - dinamiska, stebinanti aplinka ir kamerine, jauki, raminanti. Sios skirtingos aplinkos susipina, taciau nesusilieja, nera suvienodejusios. del miestui budingo nereguliaraus vingiuotu gatviu tinklo stebetojui senamiestis gali atsiverti skirtingai, kontrastingai, taigi ir netiketai.

-- Pagrindinems Vilniaus senamiescio gatvems (dinamiskoji aplinka) budinga stiliu ir detaliu ivairove bei ju darna. Pastatu apatines dalys (pirmuju aukstu) pasizymi gausesniu ir israiskingesniu dekoru, o virsutiniu pastato daliu plokstumos yra daug santuresnes raiskos.

-- Salutinems, mazosioms senamiescio gatvems (rami aplinka) budingos vingiuotas gatviu linijas atkartojancios pastatu sienos; kukli, subtili fasadu puosyba; ramus, nedaug kintantis architekturiniu elementu ritmas. Sioje aplinkoje del gana siauros gatviu erdves aiskiai pastebima pastatu virsutiniu karnizu linijos kaita, jos luziai bei vingiai.

Remiantis siomis izvalgomis, Vilniaus senamiestis analizuojamas kaip vizualaus suvokimo objektas, t. y. kaip miestas is vidaus. Tiriamos gatviu perspektyvos, fasadu plokstumos bei ju elementai, stogu linijos kaita. Kita vertus, mokslininku pateikti Vilniaus senamiescio savitumo ivardinimai nera konkretus ir nesudaro aiskiu prielaidu savitumui identifikuoti, taigi ir jam saugoti bei puoseleti. Todel tikslingai buvo atliktas fasadu ir gatviu isklotiniu budinguju kompoziciniu bruozu tyrimas.

2. Senamiescio pastatu fasadu raiskos ypatumai

Vilniaus senamiestyje nustatyti du architekturiniu poziuriu skirtingi gatviu tipai--pagrindines ir salutines gatves (Jurkstas 2004). Taigi fasadu raiskos ypatumu analizei pasirinktos keturiu gatviu isklotines: tiriamos dvi pagrindines gatves--Pilies ir Traku--bei dvi salutines gatves--Sv. Mykolo ir Literatu. Fasado architekturine raiska lemia tokios kompozicines priemones kaip proporcijos, mastelis, ritmas, tektonika. Tiriant nauju elementu itaka istoriniu fasadu kompozicijai, siekta issiaiskint, kaip sie elementai keicia fasado ritma bei masteli, t. y. svarbiausias Vilniaus senamiescio kompozicines strukturas.

Senamiescio fasadu ritmine raiska lemia ivairiu elementu grupiu issidestymo tvarka. Galimi elementu nuoseklaus issidestymo atvejai (piliastru eile arba horizontaliosios traukos). Sios elementu grupes nulemia fasadu skaidymo pobudi, pabrezia jo vertikaluma arba horizontaluma. Tam tikri elementai gali kaitaliotis, sudarydami ritmines eiles (langu ir duru angos). Siekiant atskleisti Vilniaus senamiescio fasadu ritmines savybes, kiekvienas pasirinktu isklotiniu fasadas analizuotas atskirai, nustatant fasada skaidancius elementus (horizontalus, vertikalus elementai, apvadai, angos, turiniai elementai), ju ritmines savybes, fasadu skaidymo pobudi.

[FIGURE 1 OMITTED]

Atskiru fasadu mastelio vertinimas pradedamas empiriniu budu. Priklausomai nuo fasado elementu dydziu, ju skaiciaus ir grupavimo budo apibudinamas mastelio stambumas ar smulkumas. Atkreipiamas demesys, kai fasade elementu issidestymas nera tolygus, ir sudaromi skirtingi masteliai atskirose fasado dalyse (apatineje, vidurineje ir stogo).

Pagrindiniu gatviu fasadu kompozicinio savitumo analizei pasirinktos dvieju seniausiu ir svarbiausiu Vilniaus senamiescio susikertanciu asiu (Pilies, didzioji, Ausros vartu gatves ir Traku, dominikonu ir Sv. Jono gatves) pradzios atkarpos ir detaliau analizuotos Pilies g. 2-30 ir 19-3 isklotines ir Traku g. 2-18 ir 17-11 isklotines.

Nagrinejant pagrindiniu gatviu fasadu kompozicijos ritmine struktura, isaiskejo, kad ja sudaro penkiu grupiu elementai: horizontalus, vertikalus, apvadai, angos ir turiniai elementai. Atskleista, kad visiems fasadams budingas horizontalus dalinimas (1 pav.), nes horizontalieji elementai apima visa fasada. Tiesa, skirtingose isklotinese ju isdestymas nera visiskai tapataus pobudzio, bet kaip desningumas isryskeja horizontaliu elementu grupavimas cokolineje ir vidurineje fasado dalyse bei pastoges (karnizo) srityje. Tai is esmes strukturuoja fasada, t. y. tampa jo kompozicijos pagrindu. Vertikalus dalinimas uzfiksuotas nedaugelyje fasadu. Vertikalieji elementai sudaro ritmines eiles, bet tokio pobudzio ritmika nedominuoja, o tikslingai veikia isklotines charakteri kaip atsvara vyraujanciam horizontalumui.

Angos, kaip kompozicinis elementas, vyrauja fasaduose ir apima visa plokstuma, bet dazniausiai tik vidurineje fasado dalyje sudaro metrines eiles (2 pav.). Taip pat dauguma apvadu fasado vidurineje dalyje sudaro metrines eiles (3-6 elementai) (3 pav.). Isimtiniu po1 zymiu galima laikyti apvadus apatineje fasadu dalyje. Turiniai elementai nebudingi pagrindiniu gatviu pastatu architekturai, nes nustatyti tik pavieniai ju atvejai (balkonai, stogeliai, turiniai svieslangiai; Pilies g. 16, 17, 26; Traku g. 4, 10). Turiniu elementu atsiradimas dazniausiai siejamas su istorizmo architekturos pastatais senamiescio gatviu isklotinese.

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

Analizuojant Pilies ir Traku gatviu fasadu kompozicijos mastelio savitumus, pastebetas ju skirtingumas. Pilies gatves fasadai skaidomi i 3 dalis mastelio aspektu--virsutine (stogo), vidurine ir apatine, o Traku gatveje dominuoja fasadai, kurie skaidomi i dvi dalis, t. y. apatine ir virsutine (stogo). Tai nurodo i daugialypi Pilies gatves masteli ir vientisesni Traku gatves masteli (4 pav.).

Isryskejo ir tos pacios gatves priesingu isklotiniu skirtingos masteliu charakteristikos. Pilies g. 19-3 isklotine mastelio aspektu nurodo i gana aiskia 3 daliu struktura: virsutineje--stambus mastelis, vidurineje--vidutinis, siek tiek smulkejantis, o apatineje--vidutinis, siek tiek stambejantis (5 pav.). Pilies g. 2-24 isklotines masteliai visuose trijuose lygiuose yra labai skirtingi, netgi kontrastingi. Vis delto pastebimas principinis 3 daliu mastelio modelis: virsutine--stambaus mastelio, vidurine--vidutinio, smulkejancio, apatine--vidutinio, stambejancio mastelio (6 pav.). Mastelio ivairove (kontrastinguma ir netolyguma) Pilies g. isklotineje galima aiskinti stilines architekturos objektu kompozicinemis charakteristikomis (renesansinis atikas, gotikinis frontonas, istoristiniai turiniai svieslangiai ir pan.), kurios skiriasi nuo gretimu fasadu, neturinciu stilines architekturos bruozu.

Salutiniu gatviu fasadu savitumo analizei pasirinktos Vilniaus miesto seniausios gatves (Pilies g.) dvi atsakos: Sv. Mykolo ir Literatu gatves. detaliau tyrinetos Sv. Mykolo g. 2-14, 5-1 ir Literatu g. 2-8, 7-1 isklotines.

Salutiniu gatviu fasadu ritmines kompozicijos tyrimas atskleide, kad tos pacios gatves priesingos isklotines turi skirtinga kompozicine sandara. Vienos puses isklotine formuojama is 5 grupiu elementu (6), o kitos puses isklotineje nera apvadu grupes elementu. Taigi, vie na salutines gatves isklotine savo kompozicine struktura siejasi su pagrindinemis gatvemis. Horizontalumas budingas toms isklotinems (Sv. Mykolo g. 2-14 ir Literatu g. 2-8), kurios savo kompozicine sandara atitinka pagrindiniu gatviu charakteri. Kitose salutiniu gatviu isklotinese (Sv. Mykolo g. 5-1 ir Literatu g. 7-1) si savybe nera akcentuota (7 pav.). Vertikalumas nebudingas salutiniu gatviu isklotinems, isskyrus istorizmo stiliaus fasada, kur susidaro vertikaliu elementu metrines eiles (Sv. Mykolo g. 10).

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

Angos islieka pagrindiniu fasadu kompozicijos formantu. Jos apima visa fasadu plokstuma ir, skirtingai nei pagrindinese gatvese, metrines eiles sudaro ne tik vidurineje fasado dalyje, bet ir apatineje. Apvadai nebudingi salutiniu gatviu isklotinems, nors atskiruose fasaduose atsiranda kaip sasaja su pagrindiniu gatviu kompoziciniu charakteriu. Turiniai elementai salutiniu gatviu isklotinese identifikuoti kaip nedominuojantys. Vis delto pastebetas kiek paradoksalus reiskinys, kai atskiru objektu stogo dalyje fiksuotos metrines turiniu stoglangiu eiles (Sv. Mykolo g. 5 ir Literatu g. 2). Kadangi sie fasadai sliejasi prie pagrindines Pilies gatves, tai ir ju kompoziciniai savitumai atkartoja pagrindines gatves pozymius.

[FIGURE 6 OMITTED]

Analizuojant salutiniu gatviu fasadus mastelio aspektu isaiskejo isklotiniu vientisas mastelis, kuris apibudinamas kaip vidutinis, stambejantis. Tai is dalies galima laikyti esmine salutiniu gatviu isklotiniu kompozicine savybe (8 pav.). Tiriant pastebetas tam tikras dualumo reiskinys. Salutines gatves vienos puses isklotine islaiko vientisa masteli, o priesinga isklotine is dalies atitinka pagrindiniu gatviu charakteri, nes mastelis skaidomos i dvi dalis--stambu virsutineje fasado dalyje ir vidutiniska apatineje dalyje (Sv. Mykolo 2-8 ir Literatu g. 2-8) (9 pav.). Taigi salutiniu gatviu isklotines islaiko sasaja su pagrindiniu gatviu charakteristika mastelio poziuriu.

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

3. Pokyciu itaka Vilniaus senamiescio pastatu fasadu raiskai

Issiaiskinus Vilniaus senamiescio pastatu fasadu savitumus mastelio ir ritmo atzvilgiu, pereinama prie pokyciu itakos sioms charakteristikoms identifikavimo ir vertinimo. Pokyciai ir nauji elementai (7) analizuoti kiekviename fasade atskirai. Nustacius, kokie elementai fasade atsirado, pakito, isnyko (8) , atskleista ju itaka fasadu ritminei raiskai, budingoms mastelio savybems. Tyrimas atskleide, kad pagrindiniu gatviu fasaduose pokyciai yra daznesni nei salutiniu. Taciau abiejuose gatviu tipuose vyrauja tendencija, kad labiausiai kinta fasadu apatines (pirmojo auksto) bei virsutines (stogo) dalys (10 pav.).

[FIGURE 9 OMITTED]

Daugiausia pokyciu ivyke fasadu apatinese dalyse. Naujus elementus gatviu fasadu pirmuose aukstuose galima sugrupuoti taip:

a) naujos angos, nauji angu dydziai, naujas ju sudalinimas, angu apjungimas ar atskyrimas;

b) apvadu pakitimai, nauji stogeliai virs iejimu ar reklamines iskabos, sviestuvai, dekoratyvines kolonos;

c) cokolio pakitimai.

Pagal itaka Vilniaus senamiescio savitumui siu pokyciu negalima vienareiksmiai priskirti teigiamiems ir neigiamiems, nes, pvz., angos paplatejimas vienu atveju gali buti laikomas teigiamu pokyciu, kai suteikia fasado kompozicijai vientisumo, pabrezia fasado daliu masteliu skirtuma. Kitu atveju tai gali buti laikoma neigiamu pokyciu, jei fasado elementai praranda vertikaliuosius kompozicinius rysius arba isnyksta budingi fasado daliu mastelio skirtumai (11 pav.). Vis delto galima padaryti tam tikrus apibendrinimus, susijusius su fasadu apatines dalies kaita.

Del elementu dydzio pakitimu dazniausia isnyksta vertikalus rysys su viso fasado elementais. Nors Pilies g. isklotinese pasitaike atveju, kai susiaurintos angos atkuria vertikalias asis su kitais fasado elementais (12 pav.). Tai vertinama kaip teigiama itaka bendrai fasado kompozicijai.

Reklaminiai elementai budingesni pagrindiniu gatviu fasadams. dazniausiai jais jungiamos kelios angos, taigi sustambeja apatines dalies mastelis ir dingsta kompozicinis fasado vientisumas. Neretai reklaminiais elementais skaidoma fasado plokstuma, sutrinka vertikalieji bei horizontalieji kompoziciniai rysiai (13 pav.). Yra atveju, kai nauji reklaminiai elementai teigiamai veikia fasado kompozicija. Kadangi nagrinetoms isklotinems yra budingas horizontalus skaidymas, tai horizontalios iskabos, isdestytos virs iejimu bei langu, dar labiau paryskina savita fasado kompozicija (veikia kaip horizontalios traukos). Azurines reklamines iskabos islieka neutralios senamiescio fasadu kompozicijoje (14 pav.).

[FIGURE 10 OMITTED]

[FIGURE 11 OMITTED]

[FIGURE 12 OMITTED]

[FIGURE 13 OMITTED]

Nauji elementai virsutinese fasadu dalyse paprastai yra plokstieji bei turiniai stoglangiai. Vilniaus senamiescio gatviu isklotinems bei perspektyvoms turiniai stoglangiai nera budingi. V. Jurksto (2004) tyrimai parode, kad senamiescio gatviu perspektyvoms budingos lygios stogu plokstumos, horizontalus karnizai, nedideli ju luziai ar auksciu kaita. Turiniai stoglangiai is esmes keicia fasadu kompozicija ir pastato stogas tampa "aktyvia" jos dalimi. Atsiradus turiniam stoglangiui, plastiska karnizo linija keicia lauzyta kreive, suteikianti gatves perspektyvai nauja, t. y. nebudinga charakteri (15 pav.). Sie nauji elementai pakeicia ir isklotines virsutines dalies masteli (ji susmulkina). Ploksciuju stoglangiu ikomponavima Vilniaus senamiescio stoguose taip pat galima vertinti kaip senamiescio kompozicinio savitumo nepaisyma. Susiformavusios stoglangiu grupes skaido lygias stogu plokstumas, keicia ju masteli is stambaus i smulkesni--nebudinga Vilniaus senamiescio pastatu virsutinems dalims.

[FIGURE 14 OMITTED]

[FIGURE 15 OMITTED]

Maziausia pokyciu fiksuota vidurinese fasadu dalyse. Kaita pasireiske nauju angu dalinimu, kurio pobudis atitinka kitu fasado ar isklotines angu skaidyma. Tokie pokyciai fasadu kompozicijai suteikia vientisumo.

Apibendrinimai

1. Apibendrinus Vilniaus senamiescio fasadu architekturos raiskos tyrimu rezultatus, galima teigti ir patvirtinti ankstesne prielaida, kad senamiesciui budingas ivairumas, salia egzistuoja dvi skirtingos aplinkos--dinamiska ir rami, kurios susipina, bet nesusilieja ir nesuvienodeja.

2. Visu senamiescio gatviu isklotinese angos identifikuotos kaip pagrindinis kompozicijos formantas. Pagrindiniu gatviu fasadai skaidomi, ivairiausiu elementu ir bendroje kompozicijoje vyrauja horizontalumas. Salutiniu gatviu isklotiniu skaidymas daug santuresnis (nebudingi apvadai) ir horizontalumas akivaizdziau isreikstas ten, kur siu isklotiniu kompozicine sandara turi pagrindiniu gatviu architekturiniu savybiu. Vertikalus dalinimas yra fragmentiskas, bet veikia kaip atsvara vyraujanciam horizontalumui. Turiniai elementai--tai isimtinis reiskinys Vilniaus senamiescio fasaduose ir yra nulemti istorizmo architekturos.

3. Pagrindinese gatvese isryskejo gana skirtingi mastelio pozymiai: Traku g. gana vientisas, o Pilies g.--nevienalytis mastelis. Atskleistas principinis pagrindiniu gatviu triju daliu mastelio modelis. Salutiniu gatviu isklotinems budingas vientisas mastelis, apibudinamas kaip vidutinis, stambejantis.

4. Pokyciai daznesni Vilniaus senamiescio pagrindiniu gatviu fasaduose ir daugiausia ju ivyko fasadu apatinese ir virsutinese dalyse. Angu didinimas, sujungimas ir reklamu irengimas apatinese fasadu dalyse dazniausiai lemia kompozicini ju suskaidyma, ritmines strukturos ir mastelio savitumo pazeidima. Teigiamai vertinamos horizontalios reklamines iskabos, isdestytos virs iejimu bei langu, pabreziancios budinga fasadu horizontaluma. Vilniaus senamiescio stogams budingas stambus kompozicinis mastelis, todel atsirade turiniai stoglangiai ji susmulkina. Toks pokytis vientisa karnizo linija keicia lauzyta kreive ir suteikia gatves perspektyvai nebudinga charakteri.

5. Nors analize isryskina tam tikrus Vilniaus senamiescio fasadu kompozicijos bruozus, ju sandaros ypatumus, bet atskleisti desningumai nera absoliutus, nes kiekvienu atveju galima rasti tam tikru isimciu. Nors isklotinems budingas horizontalumas, bet kiekvienos isklotines ar jos atkarpos horizontalumas yra skirtingo pobudzio. Nors salutiniu gatviu mastelis vientisas, bet atskira isklotine gali tureti ir suskaidyto mastelio pozymiu. Turiniai elementai Vilniaus senamiescio fasadams nebudingi, bet stilines architekturos objektuose uzfiksuotos tokiu elementu ritmines strukturos. Sios isimtys patvirtina teigini, jog Vilniaus senamiesciui yra budinga ivairoves darna. Siekiant issaugoti tokios strukturos savituma, harmoninga jos kaita tampa labai sudetingu procesu, kuris turetu buti grindziamas konkrecios teritorijos, kvartalo, gatves ar pastato issamia savitumo analize.

doi: 10.3846/tpa.2010.04

Literatura

Adomonis, J. 2008. Nuo tasko iki sintezes. Vilnius: Vilniaus dailes akademija.

Caplinskas, A. R. 1998. Vilniaus gatviu istorija. Sv. Jono, Dominikonu, Traku gatves. Vilnius: Charibde.

Caplinskas, A. R. 2005. Vilniaus gatviu istorija. Pilies gatve. Vilnius: Charibde.

Daujotaite, I. M. 2006. Vilniaus gamtine morfostruktura--miesto urbanistine savastis, is Vilniaus miesto savitumai. Vilnius: Vilniaus dailes akademija, 41-47.

Daunora, Z.; Kirvaitiene, S.; Vysniunas, A. 2004. Vilniaus miesto vizualinio identiteto apsauga ir pletros principai. Vilnius: Technika.

Drema, V. 1991. Dinges Vilnius. Vilnius: Vaga.

Jakaitis, J. 2005. Miesto architekturos savitumas kaip architekturos ir visuomenes saveikos rezultatas, Urbanistika ir architektura XXIX(4): 191-202.

Jucys, G. 1998. Vilniaus vaizdu kaita. Atradimai ir praradimai. Vilnius: Valstybine paminklosaugos komisija.

Jurkstas, V. 2004. Senamiesciu regeneracija. Architekturos harmonizavimo problema. Vilnius: Technika.

Kuncius, A. 1969. Senojo Vilniaus vaizdai. Vilnius: Lisauskas, V. 2004. Praeities ir siu dienu vaizdai. Vilnius: Savastis.

Maciulis, A. 2003. Daile architekturoje. Vilnius: Vilniaus dailes akademija.

Maciulis, A. 2006a. dar karta apie sostines "architekturines kalvas", Urbanistika ir architektura XXX(4): 177-180.

Maciulis, A. 2006b. Vilniaus miesto savitumas: gamtos ir architekturos darna, is Vilniaus miesto savitumai. Vilnius: Vilniaus dailes akademija, 7-15.

Palaima, J. 2006. Harmonija architekturoje. Proporcijos ir mastelis. Vilnius: Vilniaus dailes akademija.

Petrusonis, V. 2001. Vietoves kulturinio tapatumo aprasymo teorines prielaidos, Urbanistika ir architektura XXV(3): 128-134.

Rubavicius, V. 2005. Miesto tapatumas ir isskirtinumas globalizacijos salygomis, Urbanistika ir architektura XXIX(4): 157-163.

Staniunas, E. 2006. Miesto savitumo pobudzio ir planavimo vaidmuo, is Vilniaus miesto savitumai. Vilnius: Vilniaus dailes akademija, 49-58.

Vanagas, J. 2006. Vilniaus miesto savitumai ir viena jo teorines pletros alternatyvu, is Vilniaus miesto savitumai.

Vilnius: Vilniaus dailes akademija, 29-39. Vilniaus senamiescio apsaugos reglamentas. 1997. Valstybes zinios 922323: 23.

Ziberkas, L. 1983. Architekturos pagrindai. Vilnius: VISI.

Ziberkas, L. 1999. Vilniaus senamiescio turines erdvines kompozicijos charakterizavimas, Urbanistika ir architektura XXIII(3): 113-121.

(1) Gronskyte, L. 2009. Nauji elementai Vilniaus senamiestyje: magistranturos baigiamasis darbas (VGTU Architekturos istorijos ir teorijos magistranturos studiju programos baigiamosios tezes).

(2) 2003 m. LR kulturos paminklo U1P Vilniaus senamiescio apsaugos reglamente yra apibrezta kaip Miesto zona (II).

(3) Pasirinkto laikotarpio atskaita nuo 1977 m. is dalies nulemta esamos vaizdines medziagos (fasadu breziniai Vilniaus apskrities archyve), butinos tyrimui atlikti.

(4) didzioji dalis nagrinejamu gatviu fasadu uzfiksuota 1977 m. atlikus fotogrametrinius kvartalu apmatavimus (panaudoti 23, 38, 42 kvartalu apmatavimai), kiti fasadai braizyti rengiant spalviniu sprendimu projektus.

(5) Vilniaus senamiescio apsaugos reglamente (1997) tapatumo savoka aiskinama labai panasiai. Teigiama, jog: "Tapatumas--objekto, kaip visumos, atitikimas savo paties esmei, savo prigimciai, istorijai bei charakteriui, visumos unikalumas, isskirtinumas, nepanasumas i bet ka kita".

(6) Penkios fasadu kompoziciniu elementu grupes: horizontalus elementai, vertikalus elementai, angos, apvadai ir turiniai elementai.

(7) Langu ir duru angu dalinimo pobudzio pasikeitimai; nauju angu atsiradimas; angu dydziu pasikeitimai; angu sujungimas; apvadu pakitimas; horizontaliu trauku panaikinimas; cokolio pazeminimas; naujos sviestuvu grupes; nauji stogeliai virs iejimu; reklaminiu iskabu atsiradimas; nauji turiniai stoglangiai; reklamines iskabos; turines vitrinos; nauji lietvamzdziai ir kt.

(8) Pokyciu laikotarpis apima 1977-2008 m. Siekiant atskleisti nauju elementu ir pokyciu itaka senamiescio architekturos savitumui, buvo istirti 57 pastatu fasadai, 39 is ju pagrindinese gatvese.

EDITA RIAUBIENE

Dr, Assoc Prof, Dept of Fundamentals and Theory of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania.

E-mail: edita.riaubiene@vgtu.lt Research interests: history and theory of architecture, architectural heritage preservation.

Edita Riaubiene

Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva, El. pastas edita.riaubiene@vgtu.lt