Cultural value of agrarian landscape/Kaimo kulturinio krastovaizdzio verte.

Jureviciene, Jurate

Ivadas

Pries keleta metu Lietuvos didmiesciuose emus augti aukstybiniams pastatams padidejo visuomenes demesys urbanistiniam krastovaizdziui. Jo reglamentavimo problemos tapo aktualios teritoriju planavimo specialistams, statybos verslo atstovams, paveldosaugininkams, kulturologams ir filosofams. Taciau Lietuvos kaimo, likusio statybu ikarscio nuosalyje, krastovaizdis buvo ir iki siol yra prisimenamas tik epizodiskai, paveldo apsaugos specialistams apgailestaujant, kad iki siol nei diskutuojama apie jo verte, nei vykdomi moksliniai tyrimai. Minint ivairius valstybes jubiliejus ir kalbant apie turizmo pletra uzmirstama, kad galetume didziuotis, jog Lietuvoje iki siol yra islikusiu viduramziskos zemevaldos (dvaru, palivarku ir gatviniu kaimo gyvenvieciu) sistema atspindincio krastovaizdzio arealu ir tai yra unikali vertybe visame Europos Sajungos kontekste.

Reliktiniame viduramziskame krastovaizdyje kasmet ryskesnes tampa ne tik simtmeciu raidoje susiklosciusio plano ir erdvhu deformacijos, bet ir fizinis senuju kulturiniu teritorijos elementu: keliu, statiniu, dirbtiniu vandens telkiniu, zeldynu irimas. Apsaugos statusas tera suteikiamas pavieniams krastovaizdzio objektams ir atskiriems teritoriniams kompleksams. Kaimiskasis krastovaizdis, kuris turetu alsuoti kaip galingas gyvas organizmas, atrodo, gesta, nusilpes nuo ilgalaikio priesinimosi prievartai. Po penkiasdesimties komandines pertvarkos metu ateje du nepriklausomybes desimtmeciai atnese kaimui nauja "sodybu tustejimo meto" etapa.

Sio straipsnio tikslas--parodyti aktualius kaimo kulturinio krastovaizdzio sampratos ir vertinimo priestaravimus, ivardinti krypciu, kuriomis sio krastovaizdzio verte yra kuriama, uzuomazgas, apciuopiamas dabartiniuose Lietuvos kaimo kulturinio krastovaizdzio vertinimo ir realiu pokyciu procesuose.

Vertes samprata ir jos iteisinimas

Verte kaip filosofijos kategorija, isreiskianti zmoniskuosius idealus ir visuomenes troskima juos pasiekti, nuolatos kinta, jos turini veikia ivairus isoriniai ir vidiniai veiksniai. Kaimo krastovaizdzio verte simbolizuoja gilumini tradiciniu bendruomeniu rysi su savo aplinka. Visuomene, kuri savo kaimo krastovaizdi suvokia kaip vertinga ir autentiska, yra laikoma islaikiusi darnos su savo praeitimi pojuti.

Darnios pletros samprata neatskiriama nuo siekio atskleisti ir stabilizuoti krastovaizdyje pamatinius visuomenes ir gamtos saveikos bruozus, susiklosciusius ir patikrintus ilgalaikeje raidoje. Darnios pletros strateginiams tikslams krastovaizdzio lygmenyje igyvendinti butina ilgalaike ir nuosekli valstybes parama, kurios pasigendama ne tik Lietuvoje. Sistemingas krastovaizdzio tyrimas, vertinimas, stebesena taikant nustatytus ir iteisintus kriterijus yra retas siuolaikinis reiskinys daugelyje saliu (Washer 2001). Vertingas kaimo krastovaizdis tampa vis patrauklesnis ne tik "autentiskumo turistams" ir paveldosaugininkams--ryskus estetinis potencialas ir istoriniai reliktai daro ji prestizine gyvenamaja vieta, traukiancia statybos verslo interesus. Didziausia rekreacine verte pasizymincios Lietuvos kaimiskosios teritorijos, isskyrus esancias valstybes saugomose teritorijose, perskirstytos--daugelis ezeru pakranciu, vaizdingu upiu sleniu, dvaru sodybu parku, kitu buvusiu viesuju erdviu tapo privaciomis naujuju savininku valdomis.

Kulturinis krastovaizdis dazniausiai yra daugiasluoksnis, o jo vertes samprata nuolatos kinta. Be issamiu tyrimu ir ivairiu krastovaizdzio kurimo dalyviu nuomoniu apklausos nera imanoma maksimaliai objektyvizuoti sprendima, kuri raidos etapo atspindi tikslinga atrinkti ir isryskinti kaip svarbiausiaji. Visi krastovaizdzio formavimo dalyviai turetu buti supazindinti, kaip ir kiek pasireiskia krastovaizdzio daugiasluoksniskumas (kokie visuomenes ir gamtos saveikos etapai jame yra atspindeti), koks kitu visuomenes grupiu poziuris, kas galbut bus vertinga krastovaizdyje po keliu ar keliasdesimties metu. Vakaru saliu krastovaizdzio tyrejai ir jo formavimo politikai, anksciau susidure su mums dabar aktualiomis problemomis, pabrezia, kad sprendimas sustabdyti atrinktu saugoti krastovaizdzio strukturu vystymasi ir "isaldyti" jas pasirinktame laikotarpyje turetu buti issamiai pagristas (Richard, Longstreath 2008).

Lietuva yra ratifikavusi pagrindines tarptautines kulturinio krastovaizdzio issaugojima reglamentuojancias konvencijas ir chartijas. Lietuvos Respublikos 1999 m. ratifikuota Europos architekturos paveldo apsaugos konvencija (Europos ... 1999) nurodo, kad "kiekviena Salis isipareigoja igyvendinti integruota konservavimo politika, kuri architekturos paveldo apsauga apibreztu kaip esmini miesto ir kaimo vietoviu plana vimo tiksla ir uztikrintu, kad i tai butu atsizvelgiama visuose etapuose--tiek sudarant pletros planus, tiek suteikiant leidimus vykdyti darbus" (10 str.). Taciau bet kurio tarptautinio dokumento ratifikavimas nera vienkartinis veiksmas, o kelis etapus apimantis teises aktu reguliavimo procesas. Pavyzdziui, Suomija Europos krastovaizdzio konvencija pasirase 2000 m., o ratifikavo tik 2005 m. pabaigoje. Sis procesas vyko keliais etapais, kuriu metu buvo atlikti ivairus teises ir kitu sriciu tyrimai, nors buvo nustatyta, kad tuometiniai Suomijos teises ir administraciniai mechanizmai yra skirti pakankamai krastovaizdzio apsaugai, jos vadybai ir planavimui, numatomam Konvencijoje.

Dabartinis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymas, priimtas 2004 m., kulturini krastovaizdi nurodo tarp pagrindiniu istatymo savoku, taciau istatymo straipsniai, nukreipiantys i atskiru elementu apskaitos, tvarkymo ir naudojimo apribojimus, ipareigoja kiek galima saugoti tik atskiras jo dalis. Taciau krastovaizdis kaip visuma nera reglamentuojamas dabartiniu Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymu, siulymai istatyma papildyti krastovaizdzio apsaugos aspektu iki siol nera priimti. Siais metais buvo patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos Teritoriju planavimo istatymo koncepcija, pagal kuria nustatyta, kad "specialieji planai tures rekomendacine teisine galia" (Del naujos redakcijos ... 2010: 39). Tokia koncepcijos nuostata, kuri tures buti naujai rengiamame Teritoriju planavimo istatyme, sunaikintu iki siol ilgalaikemis paveldosaugininku pastangomis pasiekta kulturos paveldo apsaugos reikalavirmu nors ir daline virsenybe pries savivaldybiu utilitariu ir daznai trumpalaikiu interesu itvirtinima teritoriju planavimo dokumentais. Patvirtintoje istatymo koncepcijose, kuria vadovautis privales naujojo istatymo rengejai, taip pat yra isreiksta nuostata, kad savivaldybiu bendruju planu reglamentais "galima isspresti kulturos paveldo apsaugos klausimus" (4.6 punktas). Taciau akivaizdu, kad sia nuostata Iteisinus ypac didele gresme iskils i Kulturos vertybiu registra neItrauktiems, taciau vertingosiomis savybemis pasizymintiems objektams, visu pirma--istoriniam kulturiniam krastovaizdziui, esanciam uz saugomu teritoriju ribu. Ivertinusi galimas pasekmes Valstybine kulturos paveldo komisija siu metu geguzes menesi prieme sprendima (Del kulturos paveldo apsaugos ... 2010), kuriame siuloma Vyriausybei Ipareigoti skubiai pakeisti Aplinkos ministerija ir papildyti priimtaja Koncepcija.

Verte ir interesai

Paveldosauga ivairiose salyse dazniausiai gimsta kaip visuomenes sajudis, bet sulaukusi pripazinimo ji tampa profesionalu veiklos sritimi (Miligan 2007). Taciau demokratinese salyse nepamirstama, kad visuomene yra krastovaizdzio naudotoja. Daugumoje siu saliu vieningai sutariama, kad ivairios visuomenes grupes turi dalyvauti sprendziant, kuriuos kulturinio krastovaizdzio objektus ar arealus yra svarbu issaugoti. Nusprendus, kurioms teritorijoms bus skiriama apsauga, visuomene kartu su specialistais turi sprcsti, kur gali buti breziamos sio krastovaizdzio leistinu pokyciu ribos.

Visuomene ir krastovaizdis yra saistomi glaudziais rysiais. Jos dalyvavimas priimant su krastovaizdzio apsauga susijusius sprendimus tapo prioritetiniu reikalavimu daugumoje Europos Sajungos saliu, visu pirma --Skandinavijoje. Siose salyse pristatant visuomenei teritoriju planavimo projektus, kuriu sprendiniai gali keisti krastovaizdzio savybes, privaloma nurodyti sprendiniu poveiki konkrecioms krastovaizdzio savybems ir apibudinti, kaip jas veiktu alternatyvus sprendiniu variantai. Gyventoju apklausos, prasant ju ivardinti ir parodyti zemelapyje graziausias ir pirmumo tvarka tvarkytinas vietas bei paaiskinti savo nuomone, pasiteisino kaip planavimo etapas, suteikiantis projektuotojams vertingiausios informacijos. Krastovaizdzio apsauga Suomijoje yra privalomas tikslas rengiant visu lygmenu teritoriju planavimo dokumentus. Suomijos Teritoriju planavimo ir statybos istatymas (Land Use and Building Act), patvirtintas 1999 m., nurodo, kad statiniai turi atitikti krastovaizdzio ypatumus, budingus jo bruozus. Sioje salyje didzioji atsakomybes uz krastovaizdzio vystymo ir apsaugos programu igyvendinima dalis dabar tenka Aplinkos ministerijai, kitos ministerijos yra atsakingos uz atskiras savo kompetencijos sritis. Savivaldybes, kuriu Suomijoje yra daugiau nei 400, tvirtina vietos teritoriju planavimo dokumentus, ir joms tenka atsakomybe uz tai, kaip yra jgyvendinami nacionaliniai ir regioniniai krastovaizdzio tvarkymo tikslai, ta iau savivaldybhiu finansines galimybes yra salygiskai gana menkos, nors jos ir veikia sioje srityje kaip savarankiskos institucijos (Suominen 2005).

Lietuvoje net tarp paveldosaugininku iki siol nera vieningos nuomones, kurie kulturinio krastovaizdzio vertes bruozai ir elementai turetu buti saugomi, kaip elgtis su savaime kintanciais gamtiniais saugotino krastovaizdzio objektais, kuriuos savo raidos laikotarpius saugomas krastovaizdis turetu atskleisti ir kam turetu tekti svarbiausias vaidmuo priimant jo apsaugos sprendimus. Neiteisinus ir krastovaizdzio, esancio uz saugomu teritoriju ribu, apsaugos nera ir jo kulturinei vertei issaugoti, priimamu sprendimu atsakomybe uz krastovaizdzio apsauga yra isskaidyta tarp skirtingu instituciju. Lietuvos Aplinkos ministerija pripazista, kad silpna koordinacija tarp atskiru priemones vykdanciu instituciju, neapibreztas nevyriausybiniu organizaciju vaidmuo igyvendinant krastovaizdzio politika, silpna informacijos sklaida yra vienos pagrindiniu problemu, kylanciu vykdant Lietuvos krastovaizdzio politikos igyvendinimo priemones (Krastovaizdzio politikos igyvendinimo ... 2009). Teisines prielaidos visuomenei dalyvauti teritoriju planavimo (detaliuju planu rengimo) iteisinimo procese yra sukurtos, taciau beveik neigyvendinamos galimybes dalyvauti nustatant i Kulturos vertybiu registra irasomu objektu ir vietoviu paveldosauginius reikalavimus. Daugelis musu paveldosaugos specialistu nera iprate derinti savo nuomone su vietos gyventojais, taciau verte yra ismokstama kategorija, todel ne tik paveldosaugos specialistu kvalifikacijos kelimas, bet ir gyventoju paveldosauginis svietimas yra neatskiriamas nuo kitu kulturos paveldo apsaugos uzdaviniu. Neabejotina, kad posovietinei visuomenei reikalingas ilgesnis laikotarpis naujai ismokti ir vel iprasti dalyvauti priimant su gyvenamosios aplinkos kulturines vertes issaugojimu susijusius sprendimus.

Priemus naujaja istatymo redakcija buvo parengta pakankamai daug istatymo igyvendinamuju teises aktu ir metodiniu dokumentu, taciau didele ju dalis nedave laukiamo rezultato. Pavyzdziui, Saugomu teritoriju regioniniu architekturiniu reglamentu projektas buvo parengtas ir svarstomas 2007-2009 m. 2008 m. isleisti etnografiniu regionu tradicines architekturos katalogai, 2009 m. bendradarbiaujant Aukstaitijos nacionalinio parko direkcijai ir Etnines kulturos globos tarybai isleistas leidinys "Rytu Aukstaitijos tradicine kaimo architektura". Taciau neatlikus tradiciniu statytu mediniu statiniu dabartines bukles inventorizacijos sie leidiniai tegali buti vertinami pagal viena, sudaryta is pries keliasdesimt metu surinktos medziagos, visu pirma--is prof. K. Seselgio vadovautu kaimo architekturos inventorinimo darbu, interpretacija. Belieka tiketis, kad naujai rengiamose valstybiniu parku apsaugos reglamentu redakcijose, reglamentuojanciose planavima ir statybas, atsispindes etnografiniam regionui budingi savitumai, pagrjsti issamiais ju teritorijose esancios etnines architekturos tyrimais.

Paveldosaugos trukumai kartais grindziami jos tarnybu nesugebejimu visiskai objektyvizuoti vertinimo procesus ir parengti issamius kulturos vertybiu registrus. Absoliutinant krastovaizdzio vertinimo objektyvuma uzmirstama, kad vertinimo pagrindas yra vertybines nuostatos, kuriomis vadovaujantis ir parenkami vertes kriterijai. Taciau ir kitu musu regiono saliu krastovaizdzio apsaugos specialistai pastebi, kad nustatyta tvarka atliekant formalias vertinimo ir kulturines vertes iteisinimo proceduras, nebutinai ju rezultatas bus nepriekaistingas teises pozmriu bei atitiks viesuosius interesus (Strautmanis, Brinkis, Berzins 2008).

Vakaru saliu kulturinio kaimo krastovaizdzio apsaugos specialistai kartais pazymi, kad pastaraisiais ukio nuosmukio metais viesieji paveldosauginiai interesai vis dazniau supriesinami su komerciniais siekiais. Norint issaugoti savitu krastovaizdziu, pasizyminciu autentiskumu ir kitomis vertingosiomis savybemis, verte jiems tenka susidurti su potencialni investuotoju siekiu tvarkyti krastovaizdi vadovaujantis jprastais standartais, skirtais kurti tvarkingai, patraukliai ir lengvai suvokiamai masinio turizmo ir rekreacijos aplinkai. Pazymima, kad butent jais vadovaujantis antrojoje XX amziaus puseje buvo is esmes transformuoti beveik visi Vidurzemio juros pakranciu krastovaizdziai (Green 2001).

Vis dazniau ir Lietuvoje skelbiami raginimai nesaugoti vietoviu ir objektu, kuriu apsaugai valstybe ar savivaldybes siuo metu neturi reikalingu lesu. Taciau siuolaikine krastovaizdzio vertes samprata daznai nereikalauja dideliu investiciju jo vertingosioms savybems issaugoti. Archajiski Lietuvos kaimo arealai, pavyzdziui, islike pasienio su Baltarusija zonoje ar atokiau nuo pagrindiniu keliu ir patraukliu turizmui vandens telkiniu esanciose Zemaitijos vietovese, isrankiems "autentiskumo" turistams gali buti laikomi vienomis is potencialiausiu regiono vietu, kuriu vertes daugiasluoksniskumui ir savitumui atskleisti kol kas nera tinkamu prielaidu.

Kaimo krastovaizdis atspindi kaimo bendruomeniu buklc. Vargu ar gali buti veiksmingos edukacines paveldosaugines programos, informacijos apie krastovaizdzio vertingasias savybes sklaida tarp vietos gyventoju, jei nera sudarytos ukio salygos bendruomenei islikti. Pavyzdziui, istoriniame Daugu miestelyje, pasizyminciame didele kulturine krastovaizdzio verte, Alytaus savivaldybes pateikiamais duomenimis, 1989 m. buvo 2790 gyventoju, taciau per nepriklausomybes laikotarpi ju sumazejo dvigubai, taciau realus depopuliacijos mastas yra dar didesnis. Jo nebutu sumazin^s ir, kaip buvo planuota, Daugu regioninio parko steigimas, jei sios strateginio planavimo priemones nebutu papildziusi reali finansine parama (mazinant mokescius, mokant ismokas ar taikant panasias priemones) vietos gyventojams.

Nerandama budu, kaip butu galima gerinti itin sparvciai blogejancia demografine; padeti Lietuvos kaimo vietovese. Mazejanti gyventoju skaiciu galima laikyti esminiu veiksniu, lemianciu tradicines kaimo aplinkos nykima. Budingas socialiniu kaimo problemu pavyzdys yra Dieveniskiu regioninis parkas, ikurtas 1992 m. ir uzimantis beveik puse i Baltarusijos zemes isiterpusio siauro Lietuvos teritorijos kysulio. Parko padetis ir gamtos salygos nera patrauklios rekreaciniam turizmui--jis yra atokiai nuo pagrindiniu keliu, jo teritorijoje nera ezeru ar kitu didesniu vandens telkiniu, galioja pasienio zonos statusas. Taciau Parko teritorijoje isliko 13 gatviniu kaimo gyvenvieciu, is kuriu kelios tebera itin archajiskos. Vienas pagrindiniu jkurto parko tikslu ir buvo issaugoti Valaku reformos metu suformuoto krastovaizdzio ypatumus: teritorijos plano struktura, medine tradicine architektura, zemenaudos ir zemevaldos reliktus. Siam tikslui pasiekti buvo ikurti Voskoniu, Bucioniu, Zizmu ir Rimasiu (1 pav.) etnokulturos draustiniai. Buvo nustatytos saugomu gyvenvieciu teritorijos ir apsaugos zonos (pavyzdziui, nustatyta saugoma Zizmu gyvenvietes teritorija yra daugiau nei 10 ha, o apsaugos zonos--net 44 ha dydzio), grazinant zemes nuosavybe buvo siekta issaugoti senaja rezine sklypu struktura.

Taciau Parko direkcijos pateiktais duomenimis, per pastaruosius 20 m. siuose draustiniuose esanciuose kaimuose gyventoju sumazejo 30 % (nuo 876 gyventoju 1989 m. iki 263 gyventoju 2009 m.). Isskirtinai didele krastovaizdine ir architekturine verte pasizyminciose Zizmu ir Rimasiu kaimo gyvenvietese gyventoju sumazejo beveik perpus. Taip pat iskalbinga ir Dieveniskiu regioninio parko etnografiniu kaimu gyventoju skaiciaus pagal amziaus grupes statistika. Zizmu ir Rimasiu kaimuose puse gyventoju yra pensinio amziaus, beveik nebeliko vaiku. Sunykus kolukiu centrams, kuriu griuvesiai iki siol stovi, beveik nebeliko ir dirbanciuju gyventoju. Nustatyti ir iteisinti apsaugos reikalavimai nesustabde sio krastovaizdzio viduramzisku reliktu nykimo. Gyventojams grestu baudos, jei savo senuosius namus jie griautu ar rekonstruotu pazeisdami Parko reglamenta, taciau daugelis ju neturi galimybiu padengti net ir dali restauravimo islaidu (2 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

Valstybine kulturos paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybes ekspertas kulturos vertybiu apsaugos valstybes politikos klausimais. {vertinusi, kad iki siol Lietuvoje ne vienas etnografinis kaimas nepaskelbtas valstybes ar savivaldybes saugomu, neparengta 2007-2013 m. Lietuvos etnografiniu kaimu islikimo ilgalaike programa, neisspresta tvarkytos darbu kompensavimo ir skatinimo tvarkyti bei nuolat prizmreti medini kulturos pavelda problema. Komisija siu metu pavasari dar karta nurode, kokie teisiniai, finansiniai, edukaciniai zingsniai siekiant pagerinti padeti yra butini (Del Lietuvos mediniu pastatu ... 2010). Taciau sis sprendimas, matyt, teliks tik vienu is beveik periodiskai priimamu ir skelbiamu svarbiausiosios paveldosaugos institucijos raginimu issaugoti reiksmingiausius reliktinius kaimo krastovaizdzio arealus. Toliau minimi siai problemai skirti Komisijos sprendimai buvo priimti 2006 m.: Del etnografiniu kaimu issaugojimo (kartu su Etnines kulturos globos taryba) ir Del Lietuvos medinio kulturos paveldo, taciau siu dokumentu rekomendacijos taip pat liko be atsako.

[FIGURE 2 OMITTED]

Vertes formavimas

Jei visi krastovaizdzio formavimo proceso dalyviai yra vienijami bendru vertybiniu nuostatu, o valstybe yra sukurusi veiksminga mechanizma joms igyvendinti, kaimas gali tapti prestizine gyvenamaja vieta. Kulturines vertes samprata isreiskia visuomenes lukescius ir siekius, todel atskiri jos aspektai gali buti isryskinti ir sustiprinti, o trukstami elementai sukurti.

Demokratineje visuomeneje i aplinkos verte gebama pazvelgti be isankstiniu ideologiniu nuostatu. Priimtinu tampa poziuris, kad gali buti laikomi saugotinais ir krastovaizdzio elementai ar istisos strukturos, reprezentuojancios sunkius ir neigiamai vertinamus valstybes ar bendruomenes raidos etapus. Pries du desimtmecius VGTU Architekturos fakultete lankesis lietuviu kilmes Kanados etnologas dr. prof. Gerald Pocius buvo isreiskes nuomone, kad Vakaru saliu turistams butu itin atraktyvu patekti i aplinka, slepta "gelezines uzdangos". Atostogos persikunijus i sovietinio kolukio nari, kurio kasdienybe sudarytu darbas gyvulininkystes fermoje ar kolukio laukuose, buitis "alytnamyje", sekmadienis "kulturnamyje", etnologo nuomone, galetu tapti puikiu komerciniu ir edukaciniu projektu. Estu krastovaizdzio tyrejas Hannes Palang pazymi, kad poziuris i sovietini laikotarpi zymi riba tarp kartu --iaunesniems zmonems yra sunku atpazinti ir suvokti kolukinio krastovaizdzio reliktus (Pallang 2008). Taciau siuo metu Lietuvos kaime turbut nebeliko ne vieno arealo, kuriame butu islike nenugriauti ar neperstatyti visi tipologiniai sovietinio krastovaizdzio kaime objektai. Galima speti, kad net prielaida, jog Lietuvos kolukinis krastovaizdis gali tureti svarbia kulturine verte, daugumai besidominciu paveldu keltu nuostaba ar pasipiktinima, taciau vertetu prisiminti, kad sunaikinus bet kurio tautos isgyvento laikotarpio zymes bus uzkirstas kelias pazinti si raidos etapa ateityje.

XVI amziaus antrojoje puseje Lietuvoje buvo ivykdyta to laikotarpio Europos kontekste milzinisko masto agrarine reforma, sukurusi valakinio krastovaizdzio struktura, kuria sudare dvaru sodybos, jiems priklausantys palivarkai bei gatvines ir padrikosios kaimo gyvenvietes, taip pat ir feodalams pavaldus miesteliai. Tai buvo revoliucine pertvarka, neabejotinai is esmes pakeitusi iki tol susiklosciusius krastovaizdzio formavimo budus. Taciau dabar sie islike dariniai vertinami kaip kertiniai tradiciniai krastovaizdzio elementai, aplinkos stabilumo ir tradiciskumo garantas. Vertybiniu kriteriju salyginumas ir ju kaita vertinant krastovaizdi tampa itin akivaizdus.

Pastaraisiais desimtmeciais Lietuvos Kulturos vertybiu registra papilde daug ir ivairiu mitologijos paveldo objektu ir vietoviu: pavieniu akmenu ir ju grupiu, saltiniu, alkakalniu, aukuru. Tik retkarciais keliamas klausimas, ar pakankamai objektyviais kriterijais buvo remtasi nustatant ju sasajas su senoves kultu ir, jei sie objektai minimi tautosakoje, ju lokalizacija. Daugelis uzsienio ekspertu, menkiau susipazine su tvirtomis Lietuvos romantizmo tradicijomis, jas galbut priskirtu vadinamuju "dirbtiniu kulturos paveldo objektu" grupei. Taciau atidziau ivertinus pastaraisiais desimtmeciais pasireiskiancias vertybiniu nuostatu raidos tendencijas, pastebimas ne tik Lietuvoje, bet Baltijos juros ir Siaures Europos regione, galima teigti, kad siekis atsigrezti i savo ikikrikscioniskas pasaulejautos istakas ir jo igyvendinimas mitologizuojant aplinka, ieskant tapatumo krastovaizdyje ir formuojant nacionalini kulturos vertybiu registra yra desningas. Augantis domejimasis senaja religija sietinas ir su pasauliniais poziurio i aplinka pokyciais--ekologiniu protesto judejimu bei ekologinio sakralumo (York 1999) paieskomis.

Krastovaizdzio erdves struktura neatskiriama nuo joje vykstancios ir ja formuojancios veiklos. Butina pasirinkti ir pagristi, ar krastovaizdis taps skurdesnis ir jo verte menkesne, jei keisis zemdirbystes, statybos ir kitu veiklos rusiu technologijos. Didziausia pokyciu gresme kyla salia didziuju miestu islikusioms kaimo kulturinio krastovaizdzio teritorijoms, dazniausiai susiklosciusioms vaizdingoje gamtineje aplinkoje--jos tampa gyvenamaisiais miestu rajonais ir vasarnamiu zonomis. Miestu pletimosi prevencija laikoma vienu svarbiausiu Baltijos regiono pletros tikslu. Belieka pastebeti, kad Lietuvoje tebera galimybe issaugoti autentiskesni kaimo pavelda nei kitose Baltijos juros regiono salyse, nes cia tik Lietuvoje ir Lenkijoje dar nera jvykdyta esmine zemes ukio restrukturizacija.

Isvados

1. Dabartine kulturinio krastovaizdzio apsauga Lietuvoje yra nepakankama. Didele dalis apsaugos reikalavimu, nustatytu tarptautiniais isipareigojimais ir Lietuvos Respublikos istatymais, nera vykdoma del istatymo igyvendinamuju teises aktu bei nesuderinamumo ir neprofesionalumo. Daugelis rekomendaciniu dokumentu, taip pat kulturinio krastovaizdzio apsauga siulantys reglamentuoti Valstybines kulturos paveldo komisijos sprendimai, nera vykdomi. Kaimo krastovaizdis, net ir pasizymintis itin ryskiomis ir unikaliomis vertingosiomis savybemis, taciau esantis uz saugomu teritoriju ribu, nera saugomas kaip visuma.

2. Kaimo krastovaizdzio apsaugos siulymai turetu buti grindziami ne isankstine ideologizuota arba romantine kulturines vertes samprata, o visapusiu ir issamiu dabartines krastovaizdzio bukles ir kokybes pazinimu. Butu tikslinga issaugoti ne tik viduramziskojo (valkinio) krastovaizdzio reliktus bei atskirus vienkieminio krastovaizdzio fragmentus, bet ir autentiskus sovietiniu (kolukiniu) teritoriniu dariniu pavyzdzius.

3. Siekiant issaugoti kaimo krastovaizdzio savituma svarbu planuojamus jo pokycius modeliuoti, rengti ir pristatyti visuomenei galimus krastovaizdzio kaitos variantus. Butina siekti, kad istatymo igyvendinamieji dokumentai nesudarytu galimybiu dviprasmiskai ar neapibreztai traktuoti paveldosaugos reikalavimus.

4. Sprendimai, kurie kaimo kulturinio krastovaizdzio arealai yra vertingi ir saugotini bei kurios ju savybes turetu buti saugomos nepakitusios (pokyciu tolerancijos ribos), turetu buti nustatomi dalyvaujant vietos bendruomenems. Svarbu issaugoti susiklosciusias vietos bendruomeniu sasajas su krastovaizdziu ir ugdyti ju gebejima issaugoti savo aplinkos kulturine verte neisvengiamu jos pokyciu kontekste.

5. Kaimo krastovaizdzio apsaugos problemos akivaizdziai atskleidzia, kad nekilnojamojo kulturos paveldo apskaita daznai nera grindziama nei fundamentaliais paveldosauginiais tyrimais, nei siekiu atskleisti visuomeneje gimstancius vertes sampratos pokycius. Sprendimas suteikti paveldo objekto statusa, vertinguju savybiu apibreztis turetu buti placiai viesinami ir svarstomi, nebijant galbut pasireiksiancios nuomoniu ivairoves ir issitesusio apskaitos proceso laiko.

doi: 10.3846/tpa.2010.11

Literatura

Del naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Teritoriju planavimo istatymo koncepcijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas, 2010 m. kovo 21 d. Nr. 422, Zin, 2010-04-24, Nr. 47-2248.

Del kulturos paveldo apsaugos ir Valstybines kulturos paveldo komisijos sprendimu jiyvendinimo Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo, aplinkos apsaugos ir statybos teiseje. Valstybines kulturos paveldo komisijos sprendimas, 2010-05-28, Nr. S-6(160). Informaciniai pranesimai, 2010-05-07, Nr. 34-478.

Del Lietuvos mediniu pastatu ir etnografiniu kaimu kulturos paveldo issaugojimo. Lietuvos Respublikos Valstybines kulturos paveldo komisijos sprendimas, 2010 m. balandzio 30 d. Nr. S-5 (159). Informaciniai pranesimai, 201005-07, Nr. 34-478.

Europos architekturos paveldo apsaugos konvencija, Zin., 1999-11-25, Nr. 100-2896.

Green, B. H.; Vos, W. 2001. Managing old landscapes and making new ones, in Threatened Landscapes: Concerving Cultural Environments. Spon Press, London, 139-149. ISBN 041925630X.

Krastovaizdzio politikos igyvendinimo priemonhi vykdymas. 2009. LR aplinkos ministerija, Del Lietuvos krastovaizdzio politikospriemoniu igyvendinimo Nr. (18-2)-D8-3574.

Miligan, M. J. 2007. Buildings as History: The Place of Collective memory in the Study of Historic Preservation, Symbolic Interaction 30(1): 105-123. Sonoma State University: ISSN 1533-8665.

Palang, H. 2007. Landscape and rural heritage, in Landscape and rural heritage. Provisional proceedings: sixth meeting of the Council of Europe of the workshops for the implementation of the European landscape convention, Sibiu, Romania, 20-21 September 2007. Sibiu: Secretariat General of the Council of Europe, Cultural Heritage, Landscape and Spatial Planning Divi, 13-16.

York, M. 1999. Invented Culture/Invented Religijon: The Fiction Origins of Contemporary Paganism, Nova Religio 3(1): 135-146.

Richard, D. Longstreth (Ed.). 2008. Cultural Landscapes: Balancing Nature and Heritage in Preservation Practice. Mineapolis, University of Minnesota Press.

Strautmanis, I.; Brinkis, J.; Berzins, E. 2008. Visually spatial factors in modelling of sustainable development of coastal zones, in Architektura un pilsetplanosana, 10 serija (2 sejums): 132-137. Riga: RTU izdevnieciba.

Suominen, S. 2005. The promotion of landscape management in Finland, in Proceedings of the Third Meeting of the Workshops for the Implementation of the European Landscape Convention. Council of Europe, Cork, Ireland.

Washer, D. M. 2001. European Landscapes in Transition: Levels of Intervention, in Threatened Landscapes Concerving Cultural Environments, 129-138. Taylor and Francis. ISBN 9780203220894

JURATE JUREVICIENE

Dr of the Humanities (arch.) (2006), Prof., Dept of Fundamentals and Theory of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: archpit@ar.vgtu.lt

Research interests: urban heritage preservation, territory planning, cultural landscape, local architectural traditions.

Jurate Jureviciene

Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva El. pastas archpit@ar.vgtu.lt

Iteikta 2010 06 23