Motives of social solidarity in the oeuvre of the architect vytautas Landsbergis-Zemkalnis/Socialinio solidarumo motyvai architekto vytauto Landsbergio-Zemkalnio kuryboje.
Petrusonis, Vytautas
Ivadas
Atidziau nagrinejant siuolaikines Lietuvos architekturos procesa,
galima pastebeti, kad siu dienu architektai nelabai moka pritaikyti
statinius prie susiklosciusios istorines aplinkos (1, 2 pav.) (1).
Kiekvieno pastato kompozicija atskirai lyg ir patenkinama, o
visuma--gatves ansamblis--disonuojanti. Kalbant apie si siuolaikiniu
architektu kurybini trukuma butina pabrezti, jog be komponavimo kokybes
problemu, be miestu uzstatymo reglamentavimo netobulumo (sio klausimo
cia nenagrinesime), tai gali buti sietina ir su viena sociokulturine
problema. Turimas omenyje toks reiksmingas sociumo konsolidavimui
veiksnys kaip socialinis solidarumas.
[FIGURE 1 OMITTED]
Siuo metu nemazai rasoma apie socialinio solidarumo erozija
siuolaikineje Vakaru ir Lietuvos visuomeneje (2). Socialinio solidarumo
tema, kuri tiesiogiai siejasi su visuomenes organizmo funkcionavimo
kokybe, turi netiesiogini rysi ir su architekturines aplinkos
kokybiniais parametrais. Architekturiniai objektai savo kompozicinemis
ypatybemis gali prisideti prie socialinio solidarumo jausmo skatinimo,
ugdydami architekturine aplinka stebinciu ir joje veikianciu zmoniu
samoneje socialines elgsenos stereotipus, susijusius su socialinio
solidarumo jausmu. Kuriant architektura tai vyksta visu pirma
demonstruojant nuostata del pastato harmonizavimo su aplinka. Tam, kad
galima butu nagrineti architekturos objektu kompozicinius ypatumus,
susijusius su socialinio solidarumo reiskiniu, reikia tureti tyrimo
priemone, kuri leistu architekturiniuose objektuose nustatyti apibrezto
tipo bruozus, susijusius su socialiniu ir psichologiniu solidarumo
jausmo ugdymo procesu.
[FIGURE 2 OMITTED]
Straipsnio tikslas, apibendrintai pateikiant teorines prielaidas ir
pagal jas suformuluotus vertinimo kriterijus (detaliau tai jau buvo
atlikta kituose autoriaus straipsniuose (3), pademonstruoti, kaip
socialinis solida rumas gali buti programuojamas konkretaus autoriaus
sukurtu pastatu architekturinemis kompozicinemis priemonemis.
Uzdaviniai--pristatyti socialinio solidarumo reiskinio esme, apibrezti,
kaip architektura gali veikti si reiskini, panagrineti, kaip musu
tarpukario nepriklausomos Lietuvos izymus architektai, konkreciai
--Vytautas Landsbergis-Zemkalnis--spresdavo pastato dermes su aplinka
klausima, kokiems paties pastato kompoziciniams sprendimams teikdavo
pirmenybe vienoje ar kitoje urbanistineje situacijoje, kaip tai siejasi
su socialinio solidarumo programavimo proceso vertinimo kriterijais.
Tai, kad V. Landsbergio-Zemkalnio kurybos nagrinejimas sietinas su
socialinio solidarumo tema, galima spresti tiek is jo samprotavimu (4),
tiek is paciu jo kuriniu analizes. Pirmenybe, zinoma, teikiama kuriniu
analizei. Taip yra todel, kad straipsnio autorius ypatinga reiksme
skiria ikireflek syviam suvokimo lygmeniui, kurejo samprotavimu
neveikiamai hermeneutinei analizei. Savoka "socialinio solidarumo
motyvai", isryskinta straipsnio pavadinime, nurodo i su socialiniu
solidarumu sietinu kompoziciniu priemoniu visuma.
Socialinio solidarumo ideja ir architektura
Socialinio solidarumo (neretai minimo kartu su socialiniu
teisingumu) reiskinys, kokybe, principas siuo metu yra kaip savotiskas
idealas, siekiamybe5. Socialinis solidarumas yra vienas is pagrindiniu
principu, kuriuo remiasi socialine teisine valstybe ir kuris isreiskia
visuomenes nariu santykiu kokybe. Zmogaus teisiu socialineje teisineje
valstybeje uztikrinimas yra neatsiejamas nuo socialinio stabilumo
vertybes. Solidarumui, kaip visuomenes stabilumo palaikymo priemonei,
gali tureti itakos instrumentiniai, individualistiniai ar vertybemis bei
socialiniais jausmais gristi motyvai (Bieliauskaite 2009: 79).
Aptares socialinio solidarumo reiskinio raida, jo sustiprejimo ar
susilpnejimo atskirais XX a. istoriniais etapais aspektus, krizes ir
peripetijas Arvydas Guogis pabrezia sio reiskinio svarba ir ateityje.
Nors jis savo demesi sutelkes i socialines apsaugos lauka, taciau su
pasididziavimu pristato unikalia Baltijos saliu patirti: "Taip
Baltijos salys, nepaisydamos sustiprejusiu pasauliniu individualizmo
tendenciju 9-ojo ir 10-ojo praejusio amziaus desimtmeciu sanduroje, savo
nacionalinio atgimimo sajudyje pademonstravo reiksmingus socialinio
solidarumo ir altruizmo pavyzdzius. Nors veliau jos ilgam
"nugrimzdo" i socialini egoizma ir postemocionalizma, pirmieji
XXI amziaus metai Baltijos salyse ir Lietuvoje vel zymi bendruomeniskumo
tendenciju sustiprejima ir didesni socialinio solidarumo poreiki. Tai
liudija ne tik gerokai isaugusios valstybines socialines apsaugos
socialines ismokos, bet ir bendruomeniniu organizaciju ikurimas ir
veikla siekiant jungianciu, o ne skirianciu rezultatu" (Guogis
2006: 12).
Solidarumo terminas yra kiles is lotynu kalbos zodzio
solidare--sutvirtinti, suderinti dalis taip, kad jos suformuotu tvirta
visuma; jis apibudinamas kaip bendramintiskumas, vieningumas, interesu
bendrumas, bendra atsakomybe, tarpusavio parama (Bieliauskaite 2009:
81).
A. Guogis solidarumo traktuotes kitima, sekdamas uzsienio saliu
autoriais, sieja su postemocionalizmo isigalejimu. Postemocionalizmas
kaip reiskinys atspindi tendencija, kad jausmai intelektualizuojami, o
ne jauciami; jis siejamas su manipuliavimu valdant jausmus. Visa tai
skatina dirbtines, ne autentiskos civilizacijos kurima (Guogis 2006:
11). Mes sietume tai su "gyvenimo neigimu", kuri aprase E.
Fromas ([PHI]poMM 1992).
Socialinio solidarumo kaitos veiksniai yra labai Ivairus, jie
sietini su tokiais reiskiniais kaip individualizacija, diversifikacija,
globalizacijos procesas, segmentacija. Individualizacija siejama su
pilietiskumo korozija ir dezintegracija. Antrasis veiksnys, turintis
itakos solidarumo transformacijai,--identiskumo, preferenciju,
isitikinimu ir isipareigojimu diversifikacija. Z. Baumano manymu,
svetingumas atvykeliams yra pirmine solidarumo forma. TaCiau
moderniosiose Vakaru geroves valstybese originali svetingumo savokos
prasme pasikeite. Svetingumas atvykeliams, kazkada visame pasaulyje
buves moraline pareiga ir kasdiene praktika, prarado savo pirmine
solidarumo israiskos prasme (Bieliauskaite 2009: 90).
Treciasis solidarumo sampratos pokytis siejamas su globalizacijos
procesu. Globalizacijai budinga mobiluma Z. Baumanas sieja su vengimu
pareigos prisideti prie kasdienio gyvenimo ir issaugoti bendruomene.
Sociologo teigimu, tarptautines korporacijos sutinka moketi vietos
mokescius joms reikalingiems keliams tiesti ar nuoteku jrenginiams
remontuoti, taciau jos "nematancios reikalo moketi uz vietiniu
bedarbiu, neigaliuju ar kitu zmogiskuju istekliu islaikyma, nes
nesijaucia ne kiek atsakingos uz ju likima ar del to
isipareigojusios" (Bieliauskaite 2009: 90).
Pastaruoju metu aktyviai veikiant minetiems veiksniams
(individualizacijai, diversifikacijai, globalizacijai ir segmentacijai)
pastebima socialinio (kartu) solidarumo nykimo tendencija. Tai kelia
pavoju pacios socialines teisines valstybes egzistavimui, nes socialinis
visuomenes nariu solidarumas yra svarbus socialines teisines valstybes
stabilumo ir efektyvaus funkcionavimo garantas, padedantis iveikti
socialine itampa, kuria gali sukelti sios valstybes intervencija i tam
tikras gyvenimo sritis (Bieliauskaite 2009: 92) (6).
A. Guogis ir J. Bieliauskaite pristato solidaruma pabrezdami
ekonominius ir teisinius aspektus. Taciau ekonominiai aspektai yra
antriniai. Subjektyvus momentas, pazmru sistemu vaidmuo socialinio
solidarumo tapsmo kontekste yra lemiamas. Visa XX amziaus istorija
liudija, kad dauguma nelaimiu nulemta subjektyviu veiksniu. Vienas
ju--specifinis mastymas, pasizymintis supaprastintu pozmriu i aplinka,
kai psichologiskai grjsta konfrontacija is asmens samones sferos
iskeliama i isorini pasauli. Is to--destrukcines nuostatos, kuriu
pasekmes: karai, revoliucijos, totalitariniai rezimai, socialine ir
nacionaline nesantaika.
Architektura visada atliko ideologini vaidmeni savo formomis,
vaizdiniais modeliavo pasauli, pagrjsta tam tikromis socialines saveikos
idejomis, reprezentavo tam tikrus sektinus modelius, savaip interpretavo
socialinio solidarumo ideja. Amerikieciu sociologo L. Mayhewo teigimu,
solidarus elgesys atsiranda tam tikrose institucijose, kurias jis vadina
"solidarumo sistema". Tokios institucijos pavyzdys yra seima,
kuri nustato ir modeliuoja patrauklumo, antipatijos, lojalumo ir
identiskumo visuomeneje sablonus (Bieliauskaite 2009: 83). Pratesiant jo
minti architekturine kompozicija taip pat galima apibrezti kaip
savotiska "solidarumo sistema", kaip vaizdiskai operuojanti
solidarumo modelio koreliata, projekcija. Tokia sistema taip pat
modeliuoja antipatijos, lojalumo ir identiskumo visuomeneje sablonus.
Solidarumas gali buti puoselejamas dvejopai. Viena, kai asmens ir
visuomenes santykiai harmonizuojami per kultura, "etines
mistikos" (7) salygomis (vertybes bendros ir individualios, bendri
ir individualus interesai sudaro darnia visuma); kita, kai asmens ir
visuomenes santykiams tvarkyti prioritetiskai pasitelkiama valstybe, kai
visuomenes interesus uzurpuoja valstybes interesai, akcentuojamas
tapatumas su autoriteto vertybemis (siam atvejui tiktu A. Sveicerio
terminas "tapatumo mistika").
Mums pagrindinis prasminis solidarumo demuo tai bendradarbiavimas,
kuris remiasi ne tiek paklusnumu tiesioginiams direktyviniams
nurodymams, o pagrjstas asmenine iniciatyva veikiant kartu ir savo, ir
bendruomenes labui. Direktyvinis vienybes kultivavimo modelis budingas
daugiau totalitarinems valstybems, o bendradarbiavimu, jvairiu
socialiniu grupiu konsensusu pagrjstas socialinis solidarumas sietinas
su demokratinemis valstybemis. Totalitarinio rezimo atveju solidarumas
pagrjstas ne bendradarbiavimu, o prievarta, samones manipuliavimu.
Demokratineje visuomeneje socialinis solidarumas pagrjstas savano riska
nuostata. Apskritai socialinio solidarumo savoka daugiau siejama su
demokratines valstybes modeliu.
Dar 1800-aisiais Vilhelmas Humboltas (Wilhelm Humboldt, 1767-1835)
pasiule visuomenes ir individo saveikavimo buda ne policines valstybes
priemonemis (kurios dazniausiai paremtos prievarta), o per kultura, kuri
ugdo atsakinguma (KiuibeH 1983). 200 metu liudija, kad jis galbut buvo
teisus, manydamas, jog toks budas etiskai labiau pagrjstas. Valstybe,
nors pati yra visuomenes ir kulturos kurinys, bet kai tiesiogiai imasi
reguliuoti visuomenes gyvenima, ji dazniausiai siekia unifikuoti
visuomenes narius, nes jai taip patogiau. O tai priesinga kulturos
tikslams, nes kulturai svarbu zmoniu, visuomeniniu grupiu ivairove.
Kultura--tai siekimas isvengti visuomenes suskaidymo, susvetimejimo.
Eksteriorizacija--atsiverimas pasauliui be susvetimejimo --stai kas yra
kultura. Anot V. Humbolto, toks atsiverimas yra auksciausias zmogaus
gyvenimo tikslas.
Socialinio solidarumo ideja sietina su kulturos, kaip ja suprato
Wilhelmas Humboldtas, traktuote. Tokiu atveju kulturai skiriamas ypac
svarbus vaidmuo, apribojant valstybes kaip policines priemones vaidmeni.
Sociokulturiniu pozmriu, i architekturines kompozicijos problema
galima zvelgti remiantis dviem kulturos koncepcijomis, isskiriamomis
kulturologijoje, kaip tam tikrais apibendrintais aplinkos projektavimo
metaprincipais: "represines kulturos" (kai laikoma, kad
kultura turi sutvarkyti pasauli taip, kad butu negalimos jokios
nesankcionuotos spontaniskumo apraiskos) ir "multikulturinj"
(kai akcentuojamas skirtingu spontanisku raisku lygiateisiskumas). Abi
koncepcijas atitinka apibreztas samones tipas.
Labiau siekiamu, labiau "ekologiskai" motyvuotu,
itvirtinanciu gyvenimo teigima, reiketu pripazinti
"multikulturinj" metaprincipa. Vyraujant "represines
kulturos" metaprincipui, architekturineje kompozicijoje neretai
ikunijama dominavimo, atpildo, kersto, socialinio supriesinimo,
atribojimo ideologine programa. Multikulturalizmo atveju laikomasi kitu
principu. Pirmenybe ne isskirtinumas, supriesinimas, o
bendradarbiavimas.
Architekturines kompozicijos ideologine programa yra desifruojama
suvokejui stebint ar prisimenant objekta. Socialines komunikacijos
plotmeje kompozicija patogu traktuoti kaip teksta, susidedanti is
intekstu prasminiu poziuriu prisodrintu teksto daliu, susietu su kitais
isoriniais tekstais--metatekstais (terminai vartojami semiotikoje).
Intekstai atpazjstami remiantis bendraja kolektyvo atmintimi.
Tekste intekstai perteikia metatekstus--tropais, dazniausia
metaforomis ar metonimijomis isreikstus vaizdinius, aktualiai (ar
tariamai aktualiai) susijusius su realiu gyvenimu. Tuose vaizdiniuose
fiksuojamos vaidmenines situacijos (8), kur tarp ivairiu subjektyviu
dalyku (asmenu, ideju, simboliu ir pan.), isreikstu meniniame vaizde,
yra nusistoveje vieno ar kito tipo santykiai. Santykiai vaidmenineje
situacijoje perteikiami per vaidmenine struktura. Jos gali buti
skirstomos pagal vyraujancius santykiu tarp zmoniu tipus:
bendradarbiavimas, atpildas, viespatavimas, atsiribojimas (9). Maziausia
galimybiu rinktis yra atpildo, pajungimo (kai kazkas viespatauja arba
yra pajungtas), atribojimo (izoliacijos) vaizdiniais pasizyminciose
vaidmeninese situacijose. Jos pasizymi krastutiniu polemizmu. Priesingas
polemizmui polius--harmonizmas (10), kai prioritetas skiriamas
bendradarbiavimui, saveikai, o ne vienapusiam poveikiui.
Kompozicijos ideologines programos tipa lemia vyraujantis
vaidmenines strukturos tipas, ikunytas meniniame vaizde. Vaidmenine
struktura itvirtina atitinkama pasaulio modelj. Kai stebetojo samoneje
vieno tipo metatekstu "mirgejimas" suvokimo akimirka virsija
kito tipo metatekstu poveiki, ivyksta gyvenimiskos pozicijos, susijusios
su atitinkamu pasaulio modeliu, pasirinkimas. Gyvenimiska pozicija
nulemiant polemizmu grjstam pasaulio modeliui, suvokejo samoneje
aktualizuojasi polemines elgsenos stereotipai, kitu atveju
aktualizuojasi harmonines elgsenos stereotipai.
Polemiskai nusiteikusio aplinkos atzvilgiu zmogaus saveika su
aplinkiniu pasauliu ir paciu savimi yra apsunkinta, nes jo samoneje
susiformuoja pasaulio modelis, jtvirtinantis tokia vaidmenine struktura,
kuri grindziama ideja, jog skirtingu subjektu interesu derinimas
nejmanomas ir netikslingas. Paprastai tai buna, kai santykiai tarp
subjektu apibreziami antihumanistiniais karo, kovos vaizdiniais.
Visuomene, kurioje dominuoja tokios pazmros, yra pasmerkta
"nenuobodziam", pilnam socialiniu konfliktu gyvenimui. Apie
normalu ekonomini gyvenima kalbeti netenka, nes atmetama tam butina
bendradarbiavimo ideja.
Polemika pagrjstu elgsenos stereotipu (jie, beje, labiausiai
atitinka represines kulturos samones tipa) skatinimu pasizymi
architekturines kompozicijos, turin cios savybiu, kurias salygiskai
galima butu pavadinti "hierarchinemis".
Multikulturalizmo--simbiozes, harmoningos saveikos skatinimo pozmriu,
priimtinesni kitokio tipo kompoziciniai sprendimai. Pavadinkime juos
atitinkanti kompozicini tipa "organiniu". Jis veikia aplinkos
ansamblio principu. Sio tipo kompozicijos atviros aplinkai, jos
organiskai isilieja i konteksta (tiek urbanistinj, tiek konceptualu).
Sis aplinkos formavimo metaprincipas turetu buti pripazintas baziniu.
"Hierarchines" kompozicijos ikunija viespatavimo, diktato
vaidmenines situacijas, o "organines" bendradarbiavima. Abieju
tipu kompoziciniai tikslai yra orientuoti priesingai. Taciau ju
priesiskumas nera simetrinis. I didesni organini teksta mazesnis
hierarchinis tekstas gali ieiti, bet atvirkscias principas negalioja.
Mat, hierarchinis tekstas yra is principo monologinis, jis linkes
dominuoti, jis nepakencia kitatikiu. Taciau, jei jam yra skiriama
tinkama vieta (tinkama ne jo paties, o konteksto pozmriu), jis
patenkinamai atliks misija--bendradarbiavimo ideja isreiks lokaliai,
ribotai pabrezdamas jam miela viespatavimo, dominavimo tema.
Hierarchiniai tekstai linke dominuoti del savo reguliarumo (asine
simetrija, pabreztas vertikalumas, kitos hierarchinio tipo meninio
vaizdo dalys). Architekturiniam ansambliui sios savybes suteikia
dramatizmo, padidina ansamblio intekstu derinio (kai ansamblyje yra ir
"hierarchiniu", ir "organiniu" elementu)
paradoksaluma, taip reikalinga pajusti pirmapradei busenai (kai
architekturinio kurinio stebetojas uzmirsta viska ir tarsi
"gimsta" kitoks, apsivales, atsinaujines, apsisprendes).
Taciau hierarchiniai elementai negali vienasaliskai uzurpuoti ansamblio
kompozicinio centro vaidmens.
Ar pastato kompozicinis tipas hierarchinis, ar organinis, gali
padeti nustatyti kontroliniai klausimai (kai atsakymo variantas
"taip", skliausteliuose nurodytas kompozicinis tipas:
"O"--organinis, "H" hierarchinis) (11):
1. Jei fasade yra rizalitu, ar jie vainikuojami boksteliais ir
kupolaise (O)
2. Jei pastatas susideda is keleto daliu, ar jos visos skirtingo
aukscio? (H)
3. Ar fasade yra erkeriu? (O)
4. Ar pastatui budingas dalijimas i cokolj, pagrindini turj,
vainikuojancia dali? (H)
5. Ar langai sugrupuoti jvairiai kintanciu zingsniu? (O)
6. Ar pastato fasado kompozicija, taip pat angu isdestymas
simetriniai-asiniai? (H)
7. Ar ryskus horizontaliai besivystanciu ritmu vyravimas? (O)
8. Jei pastatas sudarytas is atskiru turiu, ar ju grupavimui
budinga simetrija? (H)
9. Ar meniski elementai uzgozia praktiskai naudingus
(nelygiaverciai jiems)? (H)
10. Ar ryski hierarchine pastato elementu subordinacija? (H)
11. Ar pastato kompozicija gali buti visiskai suvokta is vieno
stebejimo tasko? (H)
12. Ar ritmas turi antraeil?, priklausan?ia nuo simetrijos reiksme?
(H)
13. Ar budinga keleto skirtingos prigimties ritminiu eiliu aktyvi
ritmika? (O)
14. Ar pastate jkunyta projektavimo nuo isores i vidu nuostata? (O)
15. Ar pastato simetrine kompozicija traktuotina kaip isvestine is
ritmines? (O)
16. Ar ryskus metro priklausymas nuo simetrinesasines, o ne
ritmines kompozicijos? (H)
17. Ar yra lygiagretus keleto temu vystymas fasado kompozicijoje?
(O)
18. Ar pastato savarankiskumas paaukojamas siekiant gatves erdves,
aplinkos visumos? (H)
Naudojant si testa galima jvertinti, kaip rengiamas projektas, ar
jgyvendintas objektas gali prisideti prie socialinio solidarumo nuostatu
ugdymo. Toki testa galima naudoti ir rengiant rekonstrukcijos projektus
(12).
Socialinio solidarumo programa
V. Landsbergio-Zemkalnio kuriniuose
Kaipgi su socialinio solidarumo aktualizavimu susijusios
architekturines israiskos priemones, jkunytos V. Landsbergio-Kemkalnio
kuriniuose? Bus trumpai pristatyti jo kuriniai, o veliau pagal
isdestytus organinio ir hierarchinio kompozicinio tipo atpazinimo
kriterijus bus atliktas vertinimas.
Straipsnyje bus nagrinejama tik dalis V. Landsbergio-Kemkalnio
kuriniu. Buvo atrinkti tik realizuoti pastatai, aktyviai veikiantys
aplinkoje. Nagrinejami stambesni objektai, turintys visuomenine ar
gamybine paskirtj. Kaip isimtis itrauktas nunciaturos pasta tas, nes
buvo numatytas Vatikano atstovui, o tai jau visuomenines reiksmes
reikalas. Gal--visuomenines paskirties objektas.
Kauno centre esantys objektai: Universiteto akiu ir ausu ligu
klinika (1929), "Pienocentro" rumai (1931-1934), Apskrities
savivaldybes rumai (1935), Prekybos, pramones ir amatu rumai (1937),
Vatikano pasiuntinio rezidencija (1930); toliau nuo centro yra sie
objektai: Kuno kulturos rumai (1931-1933), Tyrimu laboratorija
(1932-1936), "Pienocentro" centrine pienine (1935). Pastatus
autorius apzmrejo naturoje, apibudindamas naudojosi tiek savo, tiek
nuodugniai tyrinejancios Kauno tarpukario architektura Jolitos Kancienes
apibendrinimais, pateiktais jvairiuose leidiniuose.
Universiteto klinikos (3 pav.) isore paprasta, fasado struktura
pabrezia horizontalios juostos (cokolio, tarpauksciu, pastoges).
[FIGURE 3 OMITTED]
"Pienocentro" bendroves rumai (4 pav.) stovi nedideliame
sklype prie sankryzos, sudaro vientisa apstatyma su abiejomis gatvemis;
plytu sienos sumurytos ant gelzbetoniniu pamatu, sutvirtintos
metalinemis kolonomis; architektura issiskiria apibendrintu turiu;
tolygiais tarpais isdestytus centrines dalies langus horizontaliai
jungia palangiu traukos; pastato virsu juosia profiliuotas karnizas
(Kanciene 1991b: 143). Pastatas, anot J. Kancienes, traukia abstrahuotu
paprastumu: "ritmas, nepriekaistingos proporcijos, vertikaliu ir
horizontaliu pusiausvyra buvo svarbiausios menines israiskos
priemones" (Kanciene 1993: 27). "Pirmasis aukstas issiskyre
didelemis vitrinomis, juodo labrodarito apdaila, sviecianciu stiklo
stogeliu; dar viena subtili detale--islenkti kampiniai langai" (ten
pat).
[FIGURE 4 OMITTED]
Nepaisant to, jog tai auksciausias Laisves alejos pastatas,
horizontalus kompoziciniai elementai neleidzia jam
"issisokti". Horizontaluma pabrezia didelemis vitrinomis
issiskiriantis pirmasis aukstas ir nuo viso fasado ji skiriantis platus,
plokscias stiklo stogelis.
Apskrities savivaldybe (5 pav.)--budingas Kauno
"administracines architekturos" pastatas, kurio struktura leme
kampine situacija; griezta, net sausoka architekturine israiska atitiko
rumu paskirtj; abieju korpusu fasadai traktuoti vienodai, kaip
pagrindiniai, bemaz analogiskos ju kompozicijos (Kanciene 1993: 29).
Prekybos, pramones ir amatu rumai (6 pav.) stovi siaurame sklype
dvieju gatviu sankryzoje. Tai du staciu kampu sujungti triauksciai
korpusai; murinio pastato isore nutinkuota granitiniu tinku; eksterjero
kompozicija pagrjsta ritmo saskambiu; fasaduose atskirtas
horizontaliomis granito juostomis apdailintas cokolis; stogus slepia
profiliuotais karnizais uzbaigti parapetai; pagrindinis fasadas beveik
simetriskas (Kanciene 1991a).
Nunciaturos pastatas (7 pav.), anot italu zurnalisto G. Salvatori,
"graksti, koketiska, panirusi zalumynuose vila" (Kanciene
1993: 26). J. Kanciene teigia, kad tai pirmasis ir bene vienintelis
pastatas, projektuotas specialiai pasiuntinybei; didelis sio pastato
pranasumas --tai jo iterpimas, tiesiog "jauginimas" i aplinka,
i Zaliakalnio slaita: prie vilos architektas numate terasas, sienutes,
laiptus, tvora; pastato sandara eksterjere atsispindi laisva,
asimetriska turiu kompozicija (ten pat).
[FIGURE 5 OMITTED]
[FIGURE 6 OMITTED]
[FIGURE 7 OMITTED]
Kuno kulturos rumai (8 pav.) yra Kauno centriniame sporto
komplekse, isplitusiame teritorijoje tarp Azuolyno ir Sporto gatviu bei
Perkuno alejos; pastato sienos is plytu; siaurinis fasadas
simetriskas--centrine dalis aukstesne ir kiek issikisusi; siauri auksti
langai vienodais tarpais skaido sienu plokstumas; centrineje dalyje jie
sujungti siauromis tarplangiu vertikalemis (Kanciene 1991c).
Tyrimu laboratorijos pastato (9 pav.) konstrukcija --apmurytas
plytu sienomis gelzbetoninis karkasas ir gelzbetonines perdangu
plokstes; pastatas komponuojamas is aiskiu geometriniu formu, jo
sprendimas simetriskas; pagrindini fasada skaido juostiniai langai, i ju
horizontalia slinkti centre jsikerta siaurais langais vertikaliai
sudalintas rizalitas su jtrauktu pagrindiniu jejimu; svarbus architekto
nuopelnas yra jautri sasaja su apsuptimi (Kanciene 1991d: 288, 289).
"Pienocentro" centrines pienines pastatas (10 pav.)
pasizymi vertikaliu kompoziciniu elementu gausa, kai kurie fasadai turi
lauzyta silueta.
Analizuojant V. Landsbergio-Zemkalnio kurinius, atpazinti organini
kompozicini tipa, sietina su socialinio solidarumo programavimu, galima
operuojant tokiais supaprastintais rodikliais:
--pastato kompozicijoje ryskus formu horizontalumas (budinga
"gatves pastatams" (13));
--didesnis demesys asimetrijai;
--vienodas arba nedaug varijuojantis pastato daliu aukstis;
--keleriopa varijuojanti tos pat paskirties kompoziciniu elementu
raiska (parafrazavimas);
--keleto paraleliniu temu sklaida;
--ritmo, o ne metro vyravimas.
[FIGURE 8 OMITTED]
[FIGURE 9 OMITTED]
[FIGURE 10 OMITTED]
Atlikta analize parode, kad architekto V. Landsbergio-Zemkalnio
darbams budingas organiskojo kompozicinio tipo vyravimas. Ypac
organiskajam kompoziciniam tipui budingomis savybemis pasizymi pastatai,
esantys pacioje miesto sirdyje--Naujamiestyje: Universiteto klinika,
"Pienocentro" rumai, Apskrities savivaldybes rumai, Vatikano
pasiuntinybe. Tai pasireiskia tuo, kad sie pastatai yra daugiau
miestisko tipo, aktyviai kompoziciskai "bendradarbiauja" su
gretimais pastatais, su visa gatves erdve.
Tolstant nuo centro ("Pienocentro" centrine pienine, Kuno
kulturos rumai, Tyrimu laboratorija) galima pastebeti, kad salia
organiskojo kompozicinio tipo pozymiu pastatuose atsiranda tam tikra
dalis hierarchiniam kompoziciniam tipui budingu elementu: gauseja
vertikaliu elementu, skiriasi atskiru pastato daliu aukstis, siluetas
darosi aktyvesnis, dinamiskesnis. Tipologiskai tai budingi priemiesciu
ar uzmiesciu pastatu, kurie pretenduoja i kompozicinio centro vaidmeni,
bruozai. Pastatams, esantiems toliau nuo miesto centro ir apzvelgiamiems
is ivairiu pusiu, siluetas pasirenkamas labiau lauzytas, jame didesnis
ir vertikaliu elementu vaidmuo. Kai kurie objektai statomi ant
asies--Tyrimu laboratorija ant Vyduno al. asies. Tai jau gana ryskus
hierarchinio kompozicinio principo pasireiskimas.
Isvados
1. Siuolaikineje visuomeneje dideja atskirtis, socialiniu grupiu
nesusikalbejimas, uzsisklendimas kuriant grupinius idealus, siekiant
nereiksmingu tikslu. Greta kitu dalyku, tai susije su socialinio
solidarumo kaita, kuri veikiama tokiu siuolaikines civilizacijos
reiskiniu kaip individualizacija, diversifikacija, globalizacijos
procesas, segmentacija.
2. Siuolaikines kartos architektu, kartu su uzsakovais esanciu
savojo laikotarpio atstovais, darbai ypac daznai atspindi sieki
dominuoti, issiskirti bet kokioje miesto dalyje, bet kokioje pastatu
apsuptyje, todel ugdant siuolaikinius architektus svarbu perteikti jiems
ne tik meninio komponavimo jgudzius, bet suvokima, kaip architektura
gali prisideti prie harmonines socialines elgsenos stereotipu
aktualizavimo, prie psichologiniu nuostatu, skatinanciu siekti
socialinio solidarumo, ugdymo.
3. Todel svarbus kompoziciniu priemoniu, galinciu uztikrinti
harmoningos socialines saveikos nuostatu aktualizavima, socialinio
solidarumo nuostatu itvirtinima, pazinimas, o tam ypac svarbu siuo
aspektu ivertinti musu salies jvairiu laikotarpiu jzy miu architektu
kuryba; vienu is tokiu architektu yra V. Landsbergis-Zemkalnis, kuriam
architekto atsakomybe visuomenei buvo itin svarbi.
4. Architekto V. Landsbergio-Zemkalnio darbu analize parode, kad jo
kurybai budingas organiskojo kompozicinio tipo vyravimas, o
kartu--socialinio solidarumo programavima uztikrinanciu architekturiniu
kompoziciniu priemoniu dominavimas.
5. Ypac siomis programuojanciomis savybemis pasizymi V.
Landsbergio-Zemkalnio pastatai, esantys pacioje miesto
sirdyje--Naujamiestyje. Tai pasireiskia tuo, kad sie pastatai yra
daugiau miestietisko tipo, aktyviai kompoziciskai
"bendradarbiauja" su gretimais pastatais, su visa gatves
erdve.
6. Tolstant nuo centro, pastatuose gauseja vertikaliu elementu,
daugiau skiriasi atskiru pastato daliu aukstis, siluetas darosi
aktyvesnis, dinamiskesnis. Tipologiskai tai budingi priemiesciu ar
uzmiesciu pastatu, kurie pretenduoja i lokalinio kompozicinio centro
vaidmenj, bruozai.
7. Apskritai V. Landsbergio-Zemkalnio kuryba liudija apie jo
sugebejima perprasti urbanistine situacija ir joje deramai parinkti
statinio kompozicinius parametrus, ypac tankiai uzstatytoje aplinkoje,
kur vaizdinis solidarumo pateikimas yra itin aktualus.
doi: 10.3846/tpa.2010.13
Literatura
Bieliauskaite, J. 2009. Solidarumo vaidmuo socialineje teisineje
valstybeje, Socialiniu mokslu studijos I(I):79-94.
Grybauskaite, D. Lietuvos Respublikos Prezidente [interaktyvus]
[zureta 2010-07-29]. Prieiga per interneta:
<http://www.president.lt/lt/
prezidento_institucija/prezidente_dalia_grybauskaite/prioritetai.html>.
Guogis, A. 2006. Kai kurie socialinio solidarumo praradimo aspektai
Vakaruose ir Lietuvoje, Socialinis darbas 5(1): 9-13.
Kanciene, J. 1991a. Prekybos, pramones ir amatu rumai K. Donelaicio
g. 8, is Kauno architektura. Vilnius: Mokslas, 86-88.
Kanciene, J. 1991b. "Pienocentro" rumai Laisves al. 55,
is Kauno architektura. Vilnius: Mokslas, 143-144.
Kanciene, J. 1991c. Kuno kulturos rumai Sporto g. 6, is Kauno
architektura. Vilnius: Mokslas, 285-287.
Kanciene, J. 1991d. Tyrimu laboratorija Radvilenu pl. 19, is Kauno
architektura. Vilnius: Mokslas, 287-289.
Kanciene, J. 1991e. Apskrities savivaldybe Vytauto pr. 91, is Kauno
architektura. Vilnius: Mokslas, 345-346.
Kanciene, J. 1993. Gyvenimas--tai kuryba. Architektas Vytautas
Landsbergis-Zemkalnis. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla, 7-55.
Landsbergis-Zemkalnis, V. 2009. Is atminties ekrano: rasyta ir
pasakota. Vilnius: Versus aureus. 520 p.
Petrusonis, V. 2004a. The place of architecture in the realms of
imagination and responsibility, is Amepukahckue [TEXT NOT REPRODUCIBLE
IN ASCII], 2003, [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] II. MUHCK, 278-286.
Petrusonis, V. 2004b. Introdukuotieji kulturiniai klodai Kauno
architekturoje, Urbanistika ir architektura 18 (3, priedas): 57-62.
Petrusonis, V. 2005a. Cultural space as chaos redefining order.
Sacrum in cultural space. Stockholm: Institute for Art and Culture,
70-76.
Petrusonis, V. 2005b. Simetrines kompozicijos hipersemantinis
aspektas, is Tekstai ir kontekstai: kalbos judesys. Kaunas: VU leidykla,
551-568 (rusu k.).
Petrusonis, V. 2007. Broken silhouette of a building: mystique and
ethics, Urbanistika ir architektura 31(1): 39-42.
[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
(1) Visos nuotraukos--Vytauto Petrusonio.
(2) Issamia so klausimo apzvalga pateikia A. Guogis ir J.
Bieliauskaite (Guogis 2006; Bieliauskaite 2009).
(3) Socialinio solidarumo motyvai interpretuojami straipsnyje
remiantis ankstesniais autoriaus darbais (Petrusonis 2004a, 2004b,
2005a; 2005b, 2007; rieTpyiiiomic 2006), kuriuose diferencijuojant
kompoziciniu tipu (salygiskai vadinamu "organinis" ir
"hierarchinis") potencijas aktyvuojami suvokejo samoneje tam
tikri socialiniai elgsenos stereotipai, pateikiami kriterijai,
padedantys identifikuoti meninio teksto strukturinius elementus,
aktualizuojancius viena ar kita socialines saveikos modeli. Nors
kompoziciniai tipai buvo diferencijuoti remiantis Elenos Kiricenko
([TEXTO IRREPRODUCIBLE EN ASCII] 1979) darbu, svarstymai apie elgsenos
stereotipu aktualizavima atitinkamomis kompozicinemis
priemonemis--autoriaus. E. Kiricenko siejo organiniam kompoziciniam
tipui priskiriamu kuriniu idejines menines sistemos sasajas su
demokratizmo principais (ten pat, p. 351). Skyrelyje "Socialinio
solidarumo ideja ir architektura" pateikiami svarbiausi teiginiai
is minetu autoriaus darbu. Siame straipsnyje daugiau demesio skiriama
socialinio solidarumo reiskinio ir architekturines kompozicijos
sasajoms.
(4) Tai juntama tiek jo atsiminimu knygoje (Landsbergis-Zemkalnis
2009), tiek monografijoje, nagrinejancioje jo kuryba (Kanciene, J.;
Minkevicius, J. 1993. Architektas Vytautas Landsbergis-Zemkalnis.
Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla). Rasydamas apie Kuno kulturos
rumus V. Landsbergis-Zemkalnis teige, jog sportiskai auklejant jaunima
bus "skiepijama tautos solidarumo, draugiskumo ir sutartinio
bendradarbiavimo principai" (cit. is Kanciene 1993: 27).
(5) Pavyzdziui, Lietuvos Respublikos Prezidentes tinklalapyje
socialinis solidarumas tiesiogiai tapatinamas su "tautos vienybe ir
stiprybe". Teigiama, jog "socialinis teisingumas ir
solidarumas --visuomenes moralumo ir isminties matas, jos stiprybes
kertinis akmuo. Turime puoseleti sia vertybe--tautos islikimo
garanta" (Grybauskaite 2010).
(6) Siame straipsnyje socialinis solidarumas nesiejamas tik su
kartu solidarumu, kaip kad tai dazniausia suprantama socialines teisines
valstybes ypatumus atskleidziancioje literaturoje, o turimas omenyje
bendresnis visuomenes solidarumas.
(7) A. Sveicerio terminas (II [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
1988).
(8) Vaidmenine situacija reprezentuoja "pavirsine"
raiskos (varianto) plotme, o vaidmenine struktura--"gilumine"
(sistemos; invarianto) plotme. Si pora atitinka tai, kas lingvistikoje
apibreziama kaip "sneka" (atskiras tekstas) ir
"kalba" (kodas).
(9) M. Ras'o suskirstymas (Pam 1991).
(10) Abi savokos A. Liubiscevo ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]
1977).
(11) Didzioji testo klausimu dalis suformuluota jvertinant
organinio ir hierarchinio kompoziciniu tipu apibudinimus, kuriuos
pateike rusu menotyrininke E. Kiricenko ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN
ASCII] 1979).
(12) Nustacius planuojamo rekonstruoti pastato kompozicini tipa,
taip pat rekonstrukcijos projekte atvaizduoto pastato tipa, galima
suzinoti, koks kompozicinis tipas bus po rekonstrukcijos.
Sociokulturiniu poziuriu svarbu bent issaugoti esama kompozicini tipa
(tai gali buti susije su motyvuotais kulturos paveldo apsaugos
reikalavimais). Keisti organini kompozicini tipa i hierachini reikia
labai atsargiai.
(13) Gatves pastatu (arba miestietisku pastatu) vadinamas toks
pastatas, kurio kompozicija, ritmika sietina ne tik su paciu pastatu,
bet ir su bendru gatves kompoziciniu lauku. Gatveje susipina dvieju tipu
savarankiski ritmai ir masteliai: "privatus", sietinas su
namu, jo elementais, kitas--bendrinis, sietinas su gatves ir net miesto
masteliu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1979: 337). Pastato
integravimo i gatves erdve principa Kiricenko tiesiogiai sieja su
organiniu kompoziciniu tipu. Tokiam tipui budinga kompozicijos atviruma
uztikrina ritmingumas, pastato akcentu pasikartojamumas, prisidedantis
prie asines simetrijos poveikio susilpninimo (ten pat, p. 306). Vienodas
aukstu (tarpsniu) aukstis kartu su pabreztinai horizontaliai
besivystanciu ritmu, horizontalumas suponuoja galimybe fasadams testis i
salis lygiagreciai su gatves trasa (ten pat). Tokiu atveju fasade
isryskejusios kelios temos varijuojamos gretimuose namuose (rizalitais,
langokrasciais, piliastrais, erkeriais ir pan.); gatves ansamblyje
atsiranda paraleliniu temu, vieno pastato elementu ritma perima kiti
pastatai, jis isijungia i suformuota tankiai vienas prie kito stovinciu
pastatu, bendra visai gatvei judejimo gilyn ir tolyn ritma (ten pat, p.
308). Tai labai skiriasi nuo atskirai stovincio "paviljoninio"
pastato, kuris yra erdvioje, laisvoje, daugiau miesto pakrasciui ar net
uzmiesciui budingoje aplinkoje. Tokiu budu "gatves pastatas"
veikia kartu su kitais, greta stovinciais pastatais, skatindamas
didesnio mastelio visumos suvokima.
Vytautas Petrusonis
Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino
technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku 1, 01332 Vilnius, Lietuva
El. pastas v.petrusonis@tkti.lt
Iteikta 2010 06 23
VYTAUTAS PETRUSONIS
Dr, Assoc Prof, Dept of Fundamentals and Theory of Architecture,
Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1,
01132 Vilnius, Lithuania.
E-mail: v.petrusonis@tkti.lt.
Doctor of the Humanities (architecture), VGTU, 2005. Research
interests: respectation of locus' cultural identity, structural and
typological features of architectural objects, metacritical analysis of
architectural activity.