Motives of social solidarity in the oeuvre of the architect vytautas Landsbergis-Zemkalnis/Socialinio solidarumo motyvai architekto vytauto Landsbergio-Zemkalnio kuryboje.

Petrusonis, Vytautas

Ivadas

Atidziau nagrinejant siuolaikines Lietuvos architekturos procesa, galima pastebeti, kad siu dienu architektai nelabai moka pritaikyti statinius prie susiklosciusios istorines aplinkos (1, 2 pav.) (1).

Kiekvieno pastato kompozicija atskirai lyg ir patenkinama, o visuma--gatves ansamblis--disonuojanti. Kalbant apie si siuolaikiniu architektu kurybini trukuma butina pabrezti, jog be komponavimo kokybes problemu, be miestu uzstatymo reglamentavimo netobulumo (sio klausimo cia nenagrinesime), tai gali buti sietina ir su viena sociokulturine problema. Turimas omenyje toks reiksmingas sociumo konsolidavimui veiksnys kaip socialinis solidarumas.

[FIGURE 1 OMITTED]

Siuo metu nemazai rasoma apie socialinio solidarumo erozija siuolaikineje Vakaru ir Lietuvos visuomeneje (2). Socialinio solidarumo tema, kuri tiesiogiai siejasi su visuomenes organizmo funkcionavimo kokybe, turi netiesiogini rysi ir su architekturines aplinkos kokybiniais parametrais. Architekturiniai objektai savo kompozicinemis ypatybemis gali prisideti prie socialinio solidarumo jausmo skatinimo, ugdydami architekturine aplinka stebinciu ir joje veikianciu zmoniu samoneje socialines elgsenos stereotipus, susijusius su socialinio solidarumo jausmu. Kuriant architektura tai vyksta visu pirma demonstruojant nuostata del pastato harmonizavimo su aplinka. Tam, kad galima butu nagrineti architekturos objektu kompozicinius ypatumus, susijusius su socialinio solidarumo reiskiniu, reikia tureti tyrimo priemone, kuri leistu architekturiniuose objektuose nustatyti apibrezto tipo bruozus, susijusius su socialiniu ir psichologiniu solidarumo jausmo ugdymo procesu.

[FIGURE 2 OMITTED]

Straipsnio tikslas, apibendrintai pateikiant teorines prielaidas ir pagal jas suformuluotus vertinimo kriterijus (detaliau tai jau buvo atlikta kituose autoriaus straipsniuose (3), pademonstruoti, kaip socialinis solida rumas gali buti programuojamas konkretaus autoriaus sukurtu pastatu architekturinemis kompozicinemis priemonemis. Uzdaviniai--pristatyti socialinio solidarumo reiskinio esme, apibrezti, kaip architektura gali veikti si reiskini, panagrineti, kaip musu tarpukario nepriklausomos Lietuvos izymus architektai, konkreciai --Vytautas Landsbergis-Zemkalnis--spresdavo pastato dermes su aplinka klausima, kokiems paties pastato kompoziciniams sprendimams teikdavo pirmenybe vienoje ar kitoje urbanistineje situacijoje, kaip tai siejasi su socialinio solidarumo programavimo proceso vertinimo kriterijais. Tai, kad V. Landsbergio-Zemkalnio kurybos nagrinejimas sietinas su socialinio solidarumo tema, galima spresti tiek is jo samprotavimu (4), tiek is paciu jo kuriniu analizes. Pirmenybe, zinoma, teikiama kuriniu analizei. Taip yra todel, kad straipsnio autorius ypatinga reiksme skiria ikireflek syviam suvokimo lygmeniui, kurejo samprotavimu neveikiamai hermeneutinei analizei. Savoka "socialinio solidarumo motyvai", isryskinta straipsnio pavadinime, nurodo i su socialiniu solidarumu sietinu kompoziciniu priemoniu visuma.

Socialinio solidarumo ideja ir architektura

Socialinio solidarumo (neretai minimo kartu su socialiniu teisingumu) reiskinys, kokybe, principas siuo metu yra kaip savotiskas idealas, siekiamybe5. Socialinis solidarumas yra vienas is pagrindiniu principu, kuriuo remiasi socialine teisine valstybe ir kuris isreiskia visuomenes nariu santykiu kokybe. Zmogaus teisiu socialineje teisineje valstybeje uztikrinimas yra neatsiejamas nuo socialinio stabilumo vertybes. Solidarumui, kaip visuomenes stabilumo palaikymo priemonei, gali tureti itakos instrumentiniai, individualistiniai ar vertybemis bei socialiniais jausmais gristi motyvai (Bieliauskaite 2009: 79).

Aptares socialinio solidarumo reiskinio raida, jo sustiprejimo ar susilpnejimo atskirais XX a. istoriniais etapais aspektus, krizes ir peripetijas Arvydas Guogis pabrezia sio reiskinio svarba ir ateityje. Nors jis savo demesi sutelkes i socialines apsaugos lauka, taciau su pasididziavimu pristato unikalia Baltijos saliu patirti: "Taip Baltijos salys, nepaisydamos sustiprejusiu pasauliniu individualizmo tendenciju 9-ojo ir 10-ojo praejusio amziaus desimtmeciu sanduroje, savo nacionalinio atgimimo sajudyje pademonstravo reiksmingus socialinio solidarumo ir altruizmo pavyzdzius. Nors veliau jos ilgam "nugrimzdo" i socialini egoizma ir postemocionalizma, pirmieji XXI amziaus metai Baltijos salyse ir Lietuvoje vel zymi bendruomeniskumo tendenciju sustiprejima ir didesni socialinio solidarumo poreiki. Tai liudija ne tik gerokai isaugusios valstybines socialines apsaugos socialines ismokos, bet ir bendruomeniniu organizaciju ikurimas ir veikla siekiant jungianciu, o ne skirianciu rezultatu" (Guogis 2006: 12).

Solidarumo terminas yra kiles is lotynu kalbos zodzio solidare--sutvirtinti, suderinti dalis taip, kad jos suformuotu tvirta visuma; jis apibudinamas kaip bendramintiskumas, vieningumas, interesu bendrumas, bendra atsakomybe, tarpusavio parama (Bieliauskaite 2009: 81).

A. Guogis solidarumo traktuotes kitima, sekdamas uzsienio saliu autoriais, sieja su postemocionalizmo isigalejimu. Postemocionalizmas kaip reiskinys atspindi tendencija, kad jausmai intelektualizuojami, o ne jauciami; jis siejamas su manipuliavimu valdant jausmus. Visa tai skatina dirbtines, ne autentiskos civilizacijos kurima (Guogis 2006: 11). Mes sietume tai su "gyvenimo neigimu", kuri aprase E. Fromas ([PHI]poMM 1992).

Socialinio solidarumo kaitos veiksniai yra labai Ivairus, jie sietini su tokiais reiskiniais kaip individualizacija, diversifikacija, globalizacijos procesas, segmentacija. Individualizacija siejama su pilietiskumo korozija ir dezintegracija. Antrasis veiksnys, turintis itakos solidarumo transformacijai,--identiskumo, preferenciju, isitikinimu ir isipareigojimu diversifikacija. Z. Baumano manymu, svetingumas atvykeliams yra pirmine solidarumo forma. TaCiau moderniosiose Vakaru geroves valstybese originali svetingumo savokos prasme pasikeite. Svetingumas atvykeliams, kazkada visame pasaulyje buves moraline pareiga ir kasdiene praktika, prarado savo pirmine solidarumo israiskos prasme (Bieliauskaite 2009: 90).

Treciasis solidarumo sampratos pokytis siejamas su globalizacijos procesu. Globalizacijai budinga mobiluma Z. Baumanas sieja su vengimu pareigos prisideti prie kasdienio gyvenimo ir issaugoti bendruomene. Sociologo teigimu, tarptautines korporacijos sutinka moketi vietos mokescius joms reikalingiems keliams tiesti ar nuoteku jrenginiams remontuoti, taciau jos "nematancios reikalo moketi uz vietiniu bedarbiu, neigaliuju ar kitu zmogiskuju istekliu islaikyma, nes nesijaucia ne kiek atsakingos uz ju likima ar del to isipareigojusios" (Bieliauskaite 2009: 90).

Pastaruoju metu aktyviai veikiant minetiems veiksniams (individualizacijai, diversifikacijai, globalizacijai ir segmentacijai) pastebima socialinio (kartu) solidarumo nykimo tendencija. Tai kelia pavoju pacios socialines teisines valstybes egzistavimui, nes socialinis visuomenes nariu solidarumas yra svarbus socialines teisines valstybes stabilumo ir efektyvaus funkcionavimo garantas, padedantis iveikti socialine itampa, kuria gali sukelti sios valstybes intervencija i tam tikras gyvenimo sritis (Bieliauskaite 2009: 92) (6).

A. Guogis ir J. Bieliauskaite pristato solidaruma pabrezdami ekonominius ir teisinius aspektus. Taciau ekonominiai aspektai yra antriniai. Subjektyvus momentas, pazmru sistemu vaidmuo socialinio solidarumo tapsmo kontekste yra lemiamas. Visa XX amziaus istorija liudija, kad dauguma nelaimiu nulemta subjektyviu veiksniu. Vienas ju--specifinis mastymas, pasizymintis supaprastintu pozmriu i aplinka, kai psichologiskai grjsta konfrontacija is asmens samones sferos iskeliama i isorini pasauli. Is to--destrukcines nuostatos, kuriu pasekmes: karai, revoliucijos, totalitariniai rezimai, socialine ir nacionaline nesantaika.

Architektura visada atliko ideologini vaidmeni savo formomis, vaizdiniais modeliavo pasauli, pagrjsta tam tikromis socialines saveikos idejomis, reprezentavo tam tikrus sektinus modelius, savaip interpretavo socialinio solidarumo ideja. Amerikieciu sociologo L. Mayhewo teigimu, solidarus elgesys atsiranda tam tikrose institucijose, kurias jis vadina "solidarumo sistema". Tokios institucijos pavyzdys yra seima, kuri nustato ir modeliuoja patrauklumo, antipatijos, lojalumo ir identiskumo visuomeneje sablonus (Bieliauskaite 2009: 83). Pratesiant jo minti architekturine kompozicija taip pat galima apibrezti kaip savotiska "solidarumo sistema", kaip vaizdiskai operuojanti solidarumo modelio koreliata, projekcija. Tokia sistema taip pat modeliuoja antipatijos, lojalumo ir identiskumo visuomeneje sablonus.

Solidarumas gali buti puoselejamas dvejopai. Viena, kai asmens ir visuomenes santykiai harmonizuojami per kultura, "etines mistikos" (7) salygomis (vertybes bendros ir individualios, bendri ir individualus interesai sudaro darnia visuma); kita, kai asmens ir visuomenes santykiams tvarkyti prioritetiskai pasitelkiama valstybe, kai visuomenes interesus uzurpuoja valstybes interesai, akcentuojamas tapatumas su autoriteto vertybemis (siam atvejui tiktu A. Sveicerio terminas "tapatumo mistika").

Mums pagrindinis prasminis solidarumo demuo tai bendradarbiavimas, kuris remiasi ne tiek paklusnumu tiesioginiams direktyviniams nurodymams, o pagrjstas asmenine iniciatyva veikiant kartu ir savo, ir bendruomenes labui. Direktyvinis vienybes kultivavimo modelis budingas daugiau totalitarinems valstybems, o bendradarbiavimu, jvairiu socialiniu grupiu konsensusu pagrjstas socialinis solidarumas sietinas su demokratinemis valstybemis. Totalitarinio rezimo atveju solidarumas pagrjstas ne bendradarbiavimu, o prievarta, samones manipuliavimu. Demokratineje visuomeneje socialinis solidarumas pagrjstas savano riska nuostata. Apskritai socialinio solidarumo savoka daugiau siejama su demokratines valstybes modeliu.

Dar 1800-aisiais Vilhelmas Humboltas (Wilhelm Humboldt, 1767-1835) pasiule visuomenes ir individo saveikavimo buda ne policines valstybes priemonemis (kurios dazniausiai paremtos prievarta), o per kultura, kuri ugdo atsakinguma (KiuibeH 1983). 200 metu liudija, kad jis galbut buvo teisus, manydamas, jog toks budas etiskai labiau pagrjstas. Valstybe, nors pati yra visuomenes ir kulturos kurinys, bet kai tiesiogiai imasi reguliuoti visuomenes gyvenima, ji dazniausiai siekia unifikuoti visuomenes narius, nes jai taip patogiau. O tai priesinga kulturos tikslams, nes kulturai svarbu zmoniu, visuomeniniu grupiu ivairove. Kultura--tai siekimas isvengti visuomenes suskaidymo, susvetimejimo. Eksteriorizacija--atsiverimas pasauliui be susvetimejimo --stai kas yra kultura. Anot V. Humbolto, toks atsiverimas yra auksciausias zmogaus gyvenimo tikslas.

Socialinio solidarumo ideja sietina su kulturos, kaip ja suprato Wilhelmas Humboldtas, traktuote. Tokiu atveju kulturai skiriamas ypac svarbus vaidmuo, apribojant valstybes kaip policines priemones vaidmeni.

Sociokulturiniu pozmriu, i architekturines kompozicijos problema galima zvelgti remiantis dviem kulturos koncepcijomis, isskiriamomis kulturologijoje, kaip tam tikrais apibendrintais aplinkos projektavimo metaprincipais: "represines kulturos" (kai laikoma, kad kultura turi sutvarkyti pasauli taip, kad butu negalimos jokios nesankcionuotos spontaniskumo apraiskos) ir "multikulturinj" (kai akcentuojamas skirtingu spontanisku raisku lygiateisiskumas). Abi koncepcijas atitinka apibreztas samones tipas.

Labiau siekiamu, labiau "ekologiskai" motyvuotu, itvirtinanciu gyvenimo teigima, reiketu pripazinti "multikulturinj" metaprincipa. Vyraujant "represines kulturos" metaprincipui, architekturineje kompozicijoje neretai ikunijama dominavimo, atpildo, kersto, socialinio supriesinimo, atribojimo ideologine programa. Multikulturalizmo atveju laikomasi kitu principu. Pirmenybe ne isskirtinumas, supriesinimas, o bendradarbiavimas.

Architekturines kompozicijos ideologine programa yra desifruojama suvokejui stebint ar prisimenant objekta. Socialines komunikacijos plotmeje kompozicija patogu traktuoti kaip teksta, susidedanti is intekstu prasminiu poziuriu prisodrintu teksto daliu, susietu su kitais isoriniais tekstais--metatekstais (terminai vartojami semiotikoje). Intekstai atpazjstami remiantis bendraja kolektyvo atmintimi.

Tekste intekstai perteikia metatekstus--tropais, dazniausia metaforomis ar metonimijomis isreikstus vaizdinius, aktualiai (ar tariamai aktualiai) susijusius su realiu gyvenimu. Tuose vaizdiniuose fiksuojamos vaidmenines situacijos (8), kur tarp ivairiu subjektyviu dalyku (asmenu, ideju, simboliu ir pan.), isreikstu meniniame vaizde, yra nusistoveje vieno ar kito tipo santykiai. Santykiai vaidmenineje situacijoje perteikiami per vaidmenine struktura. Jos gali buti skirstomos pagal vyraujancius santykiu tarp zmoniu tipus: bendradarbiavimas, atpildas, viespatavimas, atsiribojimas (9). Maziausia galimybiu rinktis yra atpildo, pajungimo (kai kazkas viespatauja arba yra pajungtas), atribojimo (izoliacijos) vaizdiniais pasizyminciose vaidmeninese situacijose. Jos pasizymi krastutiniu polemizmu. Priesingas polemizmui polius--harmonizmas (10), kai prioritetas skiriamas bendradarbiavimui, saveikai, o ne vienapusiam poveikiui.

Kompozicijos ideologines programos tipa lemia vyraujantis vaidmenines strukturos tipas, ikunytas meniniame vaizde. Vaidmenine struktura itvirtina atitinkama pasaulio modelj. Kai stebetojo samoneje vieno tipo metatekstu "mirgejimas" suvokimo akimirka virsija kito tipo metatekstu poveiki, ivyksta gyvenimiskos pozicijos, susijusios su atitinkamu pasaulio modeliu, pasirinkimas. Gyvenimiska pozicija nulemiant polemizmu grjstam pasaulio modeliui, suvokejo samoneje aktualizuojasi polemines elgsenos stereotipai, kitu atveju aktualizuojasi harmonines elgsenos stereotipai.

Polemiskai nusiteikusio aplinkos atzvilgiu zmogaus saveika su aplinkiniu pasauliu ir paciu savimi yra apsunkinta, nes jo samoneje susiformuoja pasaulio modelis, jtvirtinantis tokia vaidmenine struktura, kuri grindziama ideja, jog skirtingu subjektu interesu derinimas nejmanomas ir netikslingas. Paprastai tai buna, kai santykiai tarp subjektu apibreziami antihumanistiniais karo, kovos vaizdiniais. Visuomene, kurioje dominuoja tokios pazmros, yra pasmerkta "nenuobodziam", pilnam socialiniu konfliktu gyvenimui. Apie normalu ekonomini gyvenima kalbeti netenka, nes atmetama tam butina bendradarbiavimo ideja.

Polemika pagrjstu elgsenos stereotipu (jie, beje, labiausiai atitinka represines kulturos samones tipa) skatinimu pasizymi architekturines kompozicijos, turin cios savybiu, kurias salygiskai galima butu pavadinti "hierarchinemis". Multikulturalizmo--simbiozes, harmoningos saveikos skatinimo pozmriu, priimtinesni kitokio tipo kompoziciniai sprendimai. Pavadinkime juos atitinkanti kompozicini tipa "organiniu". Jis veikia aplinkos ansamblio principu. Sio tipo kompozicijos atviros aplinkai, jos organiskai isilieja i konteksta (tiek urbanistinj, tiek konceptualu). Sis aplinkos formavimo metaprincipas turetu buti pripazintas baziniu.

"Hierarchines" kompozicijos ikunija viespatavimo, diktato vaidmenines situacijas, o "organines" bendradarbiavima. Abieju tipu kompoziciniai tikslai yra orientuoti priesingai. Taciau ju priesiskumas nera simetrinis. I didesni organini teksta mazesnis hierarchinis tekstas gali ieiti, bet atvirkscias principas negalioja. Mat, hierarchinis tekstas yra is principo monologinis, jis linkes dominuoti, jis nepakencia kitatikiu. Taciau, jei jam yra skiriama tinkama vieta (tinkama ne jo paties, o konteksto pozmriu), jis patenkinamai atliks misija--bendradarbiavimo ideja isreiks lokaliai, ribotai pabrezdamas jam miela viespatavimo, dominavimo tema. Hierarchiniai tekstai linke dominuoti del savo reguliarumo (asine simetrija, pabreztas vertikalumas, kitos hierarchinio tipo meninio vaizdo dalys). Architekturiniam ansambliui sios savybes suteikia dramatizmo, padidina ansamblio intekstu derinio (kai ansamblyje yra ir "hierarchiniu", ir "organiniu" elementu) paradoksaluma, taip reikalinga pajusti pirmapradei busenai (kai architekturinio kurinio stebetojas uzmirsta viska ir tarsi "gimsta" kitoks, apsivales, atsinaujines, apsisprendes). Taciau hierarchiniai elementai negali vienasaliskai uzurpuoti ansamblio kompozicinio centro vaidmens.

Ar pastato kompozicinis tipas hierarchinis, ar organinis, gali padeti nustatyti kontroliniai klausimai (kai atsakymo variantas "taip", skliausteliuose nurodytas kompozicinis tipas: "O"--organinis, "H" hierarchinis) (11):

1. Jei fasade yra rizalitu, ar jie vainikuojami boksteliais ir kupolaise (O)

2. Jei pastatas susideda is keleto daliu, ar jos visos skirtingo aukscio? (H)

3. Ar fasade yra erkeriu? (O)

4. Ar pastatui budingas dalijimas i cokolj, pagrindini turj, vainikuojancia dali? (H)

5. Ar langai sugrupuoti jvairiai kintanciu zingsniu? (O)

6. Ar pastato fasado kompozicija, taip pat angu isdestymas simetriniai-asiniai? (H)

7. Ar ryskus horizontaliai besivystanciu ritmu vyravimas? (O)

8. Jei pastatas sudarytas is atskiru turiu, ar ju grupavimui budinga simetrija? (H)

9. Ar meniski elementai uzgozia praktiskai naudingus (nelygiaverciai jiems)? (H)

10. Ar ryski hierarchine pastato elementu subordinacija? (H)

11. Ar pastato kompozicija gali buti visiskai suvokta is vieno stebejimo tasko? (H)

12. Ar ritmas turi antraeil?, priklausan?ia nuo simetrijos reiksme? (H)

13. Ar budinga keleto skirtingos prigimties ritminiu eiliu aktyvi ritmika? (O)

14. Ar pastate jkunyta projektavimo nuo isores i vidu nuostata? (O)

15. Ar pastato simetrine kompozicija traktuotina kaip isvestine is ritmines? (O)

16. Ar ryskus metro priklausymas nuo simetrinesasines, o ne ritmines kompozicijos? (H)

17. Ar yra lygiagretus keleto temu vystymas fasado kompozicijoje? (O)

18. Ar pastato savarankiskumas paaukojamas siekiant gatves erdves, aplinkos visumos? (H)

Naudojant si testa galima jvertinti, kaip rengiamas projektas, ar jgyvendintas objektas gali prisideti prie socialinio solidarumo nuostatu ugdymo. Toki testa galima naudoti ir rengiant rekonstrukcijos projektus (12).

Socialinio solidarumo programa

V. Landsbergio-Zemkalnio kuriniuose

Kaipgi su socialinio solidarumo aktualizavimu susijusios architekturines israiskos priemones, jkunytos V. Landsbergio-Kemkalnio kuriniuose? Bus trumpai pristatyti jo kuriniai, o veliau pagal isdestytus organinio ir hierarchinio kompozicinio tipo atpazinimo kriterijus bus atliktas vertinimas.

Straipsnyje bus nagrinejama tik dalis V. Landsbergio-Kemkalnio kuriniu. Buvo atrinkti tik realizuoti pastatai, aktyviai veikiantys aplinkoje. Nagrinejami stambesni objektai, turintys visuomenine ar gamybine paskirtj. Kaip isimtis itrauktas nunciaturos pasta tas, nes buvo numatytas Vatikano atstovui, o tai jau visuomenines reiksmes reikalas. Gal--visuomenines paskirties objektas.

Kauno centre esantys objektai: Universiteto akiu ir ausu ligu klinika (1929), "Pienocentro" rumai (1931-1934), Apskrities savivaldybes rumai (1935), Prekybos, pramones ir amatu rumai (1937), Vatikano pasiuntinio rezidencija (1930); toliau nuo centro yra sie objektai: Kuno kulturos rumai (1931-1933), Tyrimu laboratorija (1932-1936), "Pienocentro" centrine pienine (1935). Pastatus autorius apzmrejo naturoje, apibudindamas naudojosi tiek savo, tiek nuodugniai tyrinejancios Kauno tarpukario architektura Jolitos Kancienes apibendrinimais, pateiktais jvairiuose leidiniuose.

Universiteto klinikos (3 pav.) isore paprasta, fasado struktura pabrezia horizontalios juostos (cokolio, tarpauksciu, pastoges).

[FIGURE 3 OMITTED]

"Pienocentro" bendroves rumai (4 pav.) stovi nedideliame sklype prie sankryzos, sudaro vientisa apstatyma su abiejomis gatvemis; plytu sienos sumurytos ant gelzbetoniniu pamatu, sutvirtintos metalinemis kolonomis; architektura issiskiria apibendrintu turiu; tolygiais tarpais isdestytus centrines dalies langus horizontaliai jungia palangiu traukos; pastato virsu juosia profiliuotas karnizas (Kanciene 1991b: 143). Pastatas, anot J. Kancienes, traukia abstrahuotu paprastumu: "ritmas, nepriekaistingos proporcijos, vertikaliu ir horizontaliu pusiausvyra buvo svarbiausios menines israiskos priemones" (Kanciene 1993: 27). "Pirmasis aukstas issiskyre didelemis vitrinomis, juodo labrodarito apdaila, sviecianciu stiklo stogeliu; dar viena subtili detale--islenkti kampiniai langai" (ten pat).

[FIGURE 4 OMITTED]

Nepaisant to, jog tai auksciausias Laisves alejos pastatas, horizontalus kompoziciniai elementai neleidzia jam "issisokti". Horizontaluma pabrezia didelemis vitrinomis issiskiriantis pirmasis aukstas ir nuo viso fasado ji skiriantis platus, plokscias stiklo stogelis.

Apskrities savivaldybe (5 pav.)--budingas Kauno "administracines architekturos" pastatas, kurio struktura leme kampine situacija; griezta, net sausoka architekturine israiska atitiko rumu paskirtj; abieju korpusu fasadai traktuoti vienodai, kaip pagrindiniai, bemaz analogiskos ju kompozicijos (Kanciene 1993: 29).

Prekybos, pramones ir amatu rumai (6 pav.) stovi siaurame sklype dvieju gatviu sankryzoje. Tai du staciu kampu sujungti triauksciai korpusai; murinio pastato isore nutinkuota granitiniu tinku; eksterjero kompozicija pagrjsta ritmo saskambiu; fasaduose atskirtas horizontaliomis granito juostomis apdailintas cokolis; stogus slepia profiliuotais karnizais uzbaigti parapetai; pagrindinis fasadas beveik simetriskas (Kanciene 1991a).

Nunciaturos pastatas (7 pav.), anot italu zurnalisto G. Salvatori, "graksti, koketiska, panirusi zalumynuose vila" (Kanciene 1993: 26). J. Kanciene teigia, kad tai pirmasis ir bene vienintelis pastatas, projektuotas specialiai pasiuntinybei; didelis sio pastato pranasumas --tai jo iterpimas, tiesiog "jauginimas" i aplinka, i Zaliakalnio slaita: prie vilos architektas numate terasas, sienutes, laiptus, tvora; pastato sandara eksterjere atsispindi laisva, asimetriska turiu kompozicija (ten pat).

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

Kuno kulturos rumai (8 pav.) yra Kauno centriniame sporto komplekse, isplitusiame teritorijoje tarp Azuolyno ir Sporto gatviu bei Perkuno alejos; pastato sienos is plytu; siaurinis fasadas simetriskas--centrine dalis aukstesne ir kiek issikisusi; siauri auksti langai vienodais tarpais skaido sienu plokstumas; centrineje dalyje jie sujungti siauromis tarplangiu vertikalemis (Kanciene 1991c).

Tyrimu laboratorijos pastato (9 pav.) konstrukcija --apmurytas plytu sienomis gelzbetoninis karkasas ir gelzbetonines perdangu plokstes; pastatas komponuojamas is aiskiu geometriniu formu, jo sprendimas simetriskas; pagrindini fasada skaido juostiniai langai, i ju horizontalia slinkti centre jsikerta siaurais langais vertikaliai sudalintas rizalitas su jtrauktu pagrindiniu jejimu; svarbus architekto nuopelnas yra jautri sasaja su apsuptimi (Kanciene 1991d: 288, 289).

"Pienocentro" centrines pienines pastatas (10 pav.) pasizymi vertikaliu kompoziciniu elementu gausa, kai kurie fasadai turi lauzyta silueta.

Analizuojant V. Landsbergio-Zemkalnio kurinius, atpazinti organini kompozicini tipa, sietina su socialinio solidarumo programavimu, galima operuojant tokiais supaprastintais rodikliais:

--pastato kompozicijoje ryskus formu horizontalumas (budinga "gatves pastatams" (13));

--didesnis demesys asimetrijai;

--vienodas arba nedaug varijuojantis pastato daliu aukstis;

--keleriopa varijuojanti tos pat paskirties kompoziciniu elementu raiska (parafrazavimas);

--keleto paraleliniu temu sklaida;

--ritmo, o ne metro vyravimas.

[FIGURE 8 OMITTED]

[FIGURE 9 OMITTED]

[FIGURE 10 OMITTED]

Atlikta analize parode, kad architekto V. Landsbergio-Zemkalnio darbams budingas organiskojo kompozicinio tipo vyravimas. Ypac organiskajam kompoziciniam tipui budingomis savybemis pasizymi pastatai, esantys pacioje miesto sirdyje--Naujamiestyje: Universiteto klinika, "Pienocentro" rumai, Apskrities savivaldybes rumai, Vatikano pasiuntinybe. Tai pasireiskia tuo, kad sie pastatai yra daugiau miestisko tipo, aktyviai kompoziciskai "bendradarbiauja" su gretimais pastatais, su visa gatves erdve.

Tolstant nuo centro ("Pienocentro" centrine pienine, Kuno kulturos rumai, Tyrimu laboratorija) galima pastebeti, kad salia organiskojo kompozicinio tipo pozymiu pastatuose atsiranda tam tikra dalis hierarchiniam kompoziciniam tipui budingu elementu: gauseja vertikaliu elementu, skiriasi atskiru pastato daliu aukstis, siluetas darosi aktyvesnis, dinamiskesnis. Tipologiskai tai budingi priemiesciu ar uzmiesciu pastatu, kurie pretenduoja i kompozicinio centro vaidmeni, bruozai. Pastatams, esantiems toliau nuo miesto centro ir apzvelgiamiems is ivairiu pusiu, siluetas pasirenkamas labiau lauzytas, jame didesnis ir vertikaliu elementu vaidmuo. Kai kurie objektai statomi ant asies--Tyrimu laboratorija ant Vyduno al. asies. Tai jau gana ryskus hierarchinio kompozicinio principo pasireiskimas.

Isvados

1. Siuolaikineje visuomeneje dideja atskirtis, socialiniu grupiu nesusikalbejimas, uzsisklendimas kuriant grupinius idealus, siekiant nereiksmingu tikslu. Greta kitu dalyku, tai susije su socialinio solidarumo kaita, kuri veikiama tokiu siuolaikines civilizacijos reiskiniu kaip individualizacija, diversifikacija, globalizacijos procesas, segmentacija.

2. Siuolaikines kartos architektu, kartu su uzsakovais esanciu savojo laikotarpio atstovais, darbai ypac daznai atspindi sieki dominuoti, issiskirti bet kokioje miesto dalyje, bet kokioje pastatu apsuptyje, todel ugdant siuolaikinius architektus svarbu perteikti jiems ne tik meninio komponavimo jgudzius, bet suvokima, kaip architektura gali prisideti prie harmonines socialines elgsenos stereotipu aktualizavimo, prie psichologiniu nuostatu, skatinanciu siekti socialinio solidarumo, ugdymo.

3. Todel svarbus kompoziciniu priemoniu, galinciu uztikrinti harmoningos socialines saveikos nuostatu aktualizavima, socialinio solidarumo nuostatu itvirtinima, pazinimas, o tam ypac svarbu siuo aspektu ivertinti musu salies jvairiu laikotarpiu jzy miu architektu kuryba; vienu is tokiu architektu yra V. Landsbergis-Zemkalnis, kuriam architekto atsakomybe visuomenei buvo itin svarbi.

4. Architekto V. Landsbergio-Zemkalnio darbu analize parode, kad jo kurybai budingas organiskojo kompozicinio tipo vyravimas, o kartu--socialinio solidarumo programavima uztikrinanciu architekturiniu kompoziciniu priemoniu dominavimas.

5. Ypac siomis programuojanciomis savybemis pasizymi V. Landsbergio-Zemkalnio pastatai, esantys pacioje miesto sirdyje--Naujamiestyje. Tai pasireiskia tuo, kad sie pastatai yra daugiau miestietisko tipo, aktyviai kompoziciskai "bendradarbiauja" su gretimais pastatais, su visa gatves erdve.

6. Tolstant nuo centro, pastatuose gauseja vertikaliu elementu, daugiau skiriasi atskiru pastato daliu aukstis, siluetas darosi aktyvesnis, dinamiskesnis. Tipologiskai tai budingi priemiesciu ar uzmiesciu pastatu, kurie pretenduoja i lokalinio kompozicinio centro vaidmenj, bruozai.

7. Apskritai V. Landsbergio-Zemkalnio kuryba liudija apie jo sugebejima perprasti urbanistine situacija ir joje deramai parinkti statinio kompozicinius parametrus, ypac tankiai uzstatytoje aplinkoje, kur vaizdinis solidarumo pateikimas yra itin aktualus.

doi: 10.3846/tpa.2010.13

Literatura

Bieliauskaite, J. 2009. Solidarumo vaidmuo socialineje teisineje valstybeje, Socialiniu mokslu studijos I(I):79-94.

Grybauskaite, D. Lietuvos Respublikos Prezidente [interaktyvus] [zureta 2010-07-29]. Prieiga per interneta: <http://www.president.lt/lt/ prezidento_institucija/prezidente_dalia_grybauskaite/prioritetai.html>.

Guogis, A. 2006. Kai kurie socialinio solidarumo praradimo aspektai Vakaruose ir Lietuvoje, Socialinis darbas 5(1): 9-13.

Kanciene, J. 1991a. Prekybos, pramones ir amatu rumai K. Donelaicio g. 8, is Kauno architektura. Vilnius: Mokslas, 86-88.

Kanciene, J. 1991b. "Pienocentro" rumai Laisves al. 55, is Kauno architektura. Vilnius: Mokslas, 143-144.

Kanciene, J. 1991c. Kuno kulturos rumai Sporto g. 6, is Kauno architektura. Vilnius: Mokslas, 285-287.

Kanciene, J. 1991d. Tyrimu laboratorija Radvilenu pl. 19, is Kauno architektura. Vilnius: Mokslas, 287-289.

Kanciene, J. 1991e. Apskrities savivaldybe Vytauto pr. 91, is Kauno architektura. Vilnius: Mokslas, 345-346.

Kanciene, J. 1993. Gyvenimas--tai kuryba. Architektas Vytautas Landsbergis-Zemkalnis. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla, 7-55.

Landsbergis-Zemkalnis, V. 2009. Is atminties ekrano: rasyta ir pasakota. Vilnius: Versus aureus. 520 p.

Petrusonis, V. 2004a. The place of architecture in the realms of imagination and responsibility, is Amepukahckue [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII], 2003, [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] II. MUHCK, 278-286.

Petrusonis, V. 2004b. Introdukuotieji kulturiniai klodai Kauno architekturoje, Urbanistika ir architektura 18 (3, priedas): 57-62.

Petrusonis, V. 2005a. Cultural space as chaos redefining order. Sacrum in cultural space. Stockholm: Institute for Art and Culture, 70-76.

Petrusonis, V. 2005b. Simetrines kompozicijos hipersemantinis aspektas, is Tekstai ir kontekstai: kalbos judesys. Kaunas: VU leidykla, 551-568 (rusu k.).

Petrusonis, V. 2007. Broken silhouette of a building: mystique and ethics, Urbanistika ir architektura 31(1): 39-42.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]

(1) Visos nuotraukos--Vytauto Petrusonio.

(2) Issamia so klausimo apzvalga pateikia A. Guogis ir J. Bieliauskaite (Guogis 2006; Bieliauskaite 2009).

(3) Socialinio solidarumo motyvai interpretuojami straipsnyje remiantis ankstesniais autoriaus darbais (Petrusonis 2004a, 2004b, 2005a; 2005b, 2007; rieTpyiiiomic 2006), kuriuose diferencijuojant kompoziciniu tipu (salygiskai vadinamu "organinis" ir "hierarchinis") potencijas aktyvuojami suvokejo samoneje tam tikri socialiniai elgsenos stereotipai, pateikiami kriterijai, padedantys identifikuoti meninio teksto strukturinius elementus, aktualizuojancius viena ar kita socialines saveikos modeli. Nors kompoziciniai tipai buvo diferencijuoti remiantis Elenos Kiricenko ([TEXTO IRREPRODUCIBLE EN ASCII] 1979) darbu, svarstymai apie elgsenos stereotipu aktualizavima atitinkamomis kompozicinemis priemonemis--autoriaus. E. Kiricenko siejo organiniam kompoziciniam tipui priskiriamu kuriniu idejines menines sistemos sasajas su demokratizmo principais (ten pat, p. 351). Skyrelyje "Socialinio solidarumo ideja ir architektura" pateikiami svarbiausi teiginiai is minetu autoriaus darbu. Siame straipsnyje daugiau demesio skiriama socialinio solidarumo reiskinio ir architekturines kompozicijos sasajoms.

(4) Tai juntama tiek jo atsiminimu knygoje (Landsbergis-Zemkalnis 2009), tiek monografijoje, nagrinejancioje jo kuryba (Kanciene, J.; Minkevicius, J. 1993. Architektas Vytautas Landsbergis-Zemkalnis. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla). Rasydamas apie Kuno kulturos rumus V. Landsbergis-Zemkalnis teige, jog sportiskai auklejant jaunima bus "skiepijama tautos solidarumo, draugiskumo ir sutartinio bendradarbiavimo principai" (cit. is Kanciene 1993: 27).

(5) Pavyzdziui, Lietuvos Respublikos Prezidentes tinklalapyje socialinis solidarumas tiesiogiai tapatinamas su "tautos vienybe ir stiprybe". Teigiama, jog "socialinis teisingumas ir solidarumas --visuomenes moralumo ir isminties matas, jos stiprybes kertinis akmuo. Turime puoseleti sia vertybe--tautos islikimo garanta" (Grybauskaite 2010).

(6) Siame straipsnyje socialinis solidarumas nesiejamas tik su kartu solidarumu, kaip kad tai dazniausia suprantama socialines teisines valstybes ypatumus atskleidziancioje literaturoje, o turimas omenyje bendresnis visuomenes solidarumas.

(7) A. Sveicerio terminas (II [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1988).

(8) Vaidmenine situacija reprezentuoja "pavirsine" raiskos (varianto) plotme, o vaidmenine struktura--"gilumine" (sistemos; invarianto) plotme. Si pora atitinka tai, kas lingvistikoje apibreziama kaip "sneka" (atskiras tekstas) ir "kalba" (kodas).

(9) M. Ras'o suskirstymas (Pam 1991).

(10) Abi savokos A. Liubiscevo ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1977).

(11) Didzioji testo klausimu dalis suformuluota jvertinant organinio ir hierarchinio kompoziciniu tipu apibudinimus, kuriuos pateike rusu menotyrininke E. Kiricenko ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1979).

(12) Nustacius planuojamo rekonstruoti pastato kompozicini tipa, taip pat rekonstrukcijos projekte atvaizduoto pastato tipa, galima suzinoti, koks kompozicinis tipas bus po rekonstrukcijos. Sociokulturiniu poziuriu svarbu bent issaugoti esama kompozicini tipa (tai gali buti susije su motyvuotais kulturos paveldo apsaugos reikalavimais). Keisti organini kompozicini tipa i hierachini reikia labai atsargiai.

(13) Gatves pastatu (arba miestietisku pastatu) vadinamas toks pastatas, kurio kompozicija, ritmika sietina ne tik su paciu pastatu, bet ir su bendru gatves kompoziciniu lauku. Gatveje susipina dvieju tipu savarankiski ritmai ir masteliai: "privatus", sietinas su namu, jo elementais, kitas--bendrinis, sietinas su gatves ir net miesto masteliu ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1979: 337). Pastato integravimo i gatves erdve principa Kiricenko tiesiogiai sieja su organiniu kompoziciniu tipu. Tokiam tipui budinga kompozicijos atviruma uztikrina ritmingumas, pastato akcentu pasikartojamumas, prisidedantis prie asines simetrijos poveikio susilpninimo (ten pat, p. 306). Vienodas aukstu (tarpsniu) aukstis kartu su pabreztinai horizontaliai besivystanciu ritmu, horizontalumas suponuoja galimybe fasadams testis i salis lygiagreciai su gatves trasa (ten pat). Tokiu atveju fasade isryskejusios kelios temos varijuojamos gretimuose namuose (rizalitais, langokrasciais, piliastrais, erkeriais ir pan.); gatves ansamblyje atsiranda paraleliniu temu, vieno pastato elementu ritma perima kiti pastatai, jis isijungia i suformuota tankiai vienas prie kito stovinciu pastatu, bendra visai gatvei judejimo gilyn ir tolyn ritma (ten pat, p. 308). Tai labai skiriasi nuo atskirai stovincio "paviljoninio" pastato, kuris yra erdvioje, laisvoje, daugiau miesto pakrasciui ar net uzmiesciui budingoje aplinkoje. Tokiu budu "gatves pastatas" veikia kartu su kitais, greta stovinciais pastatais, skatindamas didesnio mastelio visumos suvokima.

Vytautas Petrusonis

Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku 1, 01332 Vilnius, Lietuva El. pastas v.petrusonis@tkti.lt

Iteikta 2010 06 23

VYTAUTAS PETRUSONIS

Dr, Assoc Prof, Dept of Fundamentals and Theory of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania.

E-mail: v.petrusonis@tkti.lt.

Doctor of the Humanities (architecture), VGTU, 2005. Research interests: respectation of locus' cultural identity, structural and typological features of architectural objects, metacritical analysis of architectural activity.