Legal preconditions or urban heritage preservation Lithuana/Urbanistikos paveldo issaugojimo teisines prielaidos Lietuvoje.

Jureviciene, Jurate

Ivadas

Issaugoti urbanistikos vertybes, jas atgaivinti ir stiprinti ju reiksme visuomeneje neabejotinai galima tik tuomet, kai valstybe sukuria tam palankias teisines prielaidas. Urbanistiniai dariniai ir kulturinis krastovaizdis yra sudetingiausi paveldo objektai, kuriu apsauga reikalauja, kad pastangas ir finansinius isteklius sutelktu statiniu ir sklypu savininkai, savivaldybiu ir valstybes institucijos. Todel kiekvienoje salyje susiklosciusios teises aktu sistemos darna tampa lemianciu veiksniu, nuo kurio priklauso, ar bus issaugotos vertingosios senuju miestu ir miesteliu savybes.

Pastaraisiais metais didziuju Lietuvos miestu istoriniai centrai, kuriems suteiktas valstybes saugomu objektu statusas, patyre didziausia statybu pletros poveiki. Sie pokyciai sukele astrias diskusijas ivairiuose lygmenyse, buvo parengta daug ekspertiziu ir teritoriju planavimo dokumentu igyvendinamu ir planuojamu statybu poveikiui pagristi, taciau Lietuvos urbanistikos paveldo apsauga reglamentuojanciu istatymu reikalavimai isliko neapibrezti ir priestaringi, palyginti su reikalavimais, galiojanciais, pavyzdziui, archeologinems vietovems. Dabartiniu laikotarpiu Lietuvos kulturos paveldo apsauga administruojanciuju instituciju yra kaip niekad daug, taciau ju atsakomybe nepakankamai apibrezta, urbanistikos paveldo vertingosios savybes nera nustatytos arba neivertinti per kelerius pastaruosius metus ivyke ju pokyciai (pavyzdziui, Vilniaus senamiescio apsaugos reglamente, patvirtintame 2003 m., gausu ne tik neapibreztumu, bet reglamento savokos neatitinka LR Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo, patvirtinto 2004 m.).

Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos urbanistikos paveldo apsaugos trukdzius svarbiausiuju sia sriti reglamentuojanciu teises aktu aspektu.

1. Urbanistikos paveldo apskaita

Urbanistikos paveldo samprata ir jo teisine apsauga Lietuvoje pletojosi palaipsniui, apimdama vis daugiau teritoriniu objektu. Vilniaus senamiestis senoves paminklu buvo pripazintas jau praejusio amziaus tarpukaryje, 1947 m. jis buvo itrauktas i SSSR Architekturos reikalu komiteto paskelbta 20 saugotinu istoriniu miestu sarasa. 1963 m. buvo patvirtintas saugomu Lietuvos senamiesciu respublikines reiksmes urbanistikos paminklu sarasas (Glemza 2000). XX a. sestajame ir septintajame desimtmeciuose atlikus Lietuvos urbanistikos paveldo tyrimus, 61 miestas bei miestelis buvo pripazintas vertingu ir paskelbtas vietines reiksmes urbanistikos paminklu. 1985 m. prie ju priskirtas dar vienas ir paskelbti ju vertinimo duomenys: raida, budingi bruozai, saugotini elementai bei formos. Tyrimams vadovavusio Algimanto Miskinio vertinimu, is 1940 m. Lietuvos teritorijoje salygiskai buvusiu miesto pobudzio gyvenvieciu 287 gali buti priskiriamos urbanistikos paveldui (Miskinis 2003).

Pagal Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatyma, kulturos paveldo objektais laikomi tik objektai, itraukti i Kulturos vertybiu registra (toliau--Registra). Jiems taikoma laikinoji apsauga, Registro objektus LR kulturos ministras skelbia saugomais valstybes, nacionalines reiksmes kulturos paveldo objektus skelbia kulturos paminklais. Kulturos paveldo departamento duomenimis, 2007 m. kulturos paveldo objektu, paskelbtu valstybes saugomais Lietuvoje, buvo 6028, kulturos paveldo objektu, paskelbtu paminklais,--1073, kulturos paveldo objektu, paskelbtu savivaldybes saugomais, nebuvo (Kulturos paveldo departamento prie LR kulturos ministerijos 2007 m. veiklos ataskaita).

Taciau didele dalis savitu ilgalaikeje raidoje susiklosciusiu Lietuvos urbanistiniu dariniu iki siol nera registruoti LR Kulturos vertybiu registre. Pavyzdziui, 1999 m. buvo nustatytos Moletu miesto centro istorines dalies vertingosios savybes, saugotina teritorija ir ju apsaugai pasiulytas savivaldybiu reiksmes kulturos vertybes statusas (Miskinis 2003), taciau i Registra objektas iki siol neitrauktas. Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatyme yra numatytos galimybes savivaldybems iteisinti savo registrus, taciau menki ju biudzetai tampa kliutimi su registrais prisiimti ir saugojimo islaidu nasta. Todel daugeliui savitu istoriniu miesteliu Lietuvoje iki siol nesuteikta teisine apsauga. Didele dalis siu vietoviu pasizymi vaizdinga gamtine aplinka, gamtos ir kulturos paveldo integralumu. Raiskus pavyzdys yra siaurine Naujosios Vilnios dalis. Siaurineje jos dalyje yra ispudingas Vilnios slenio slaitu krastovaizdis ir XX a. pradzios medinio uzstatymo teritorija. Panoraminiai vietoves vaizdai ir siluetai cia isliko daugiaplaniai, strukturizuoti, autentiski, estetiskai vertingi, taciau i Registra tera irasyti tik keli pavieniai Naujosios Vilnios pastatai. Dalis urbanistikos paveldo objektu, tebesanciu Registre, del aplinkos verte menkinanciu naujuju statybu, ilga laika nevykdytos senuju statiniu prieziuros yra prarade buvusias vertingasias savybes ir tera saugomi nominaliai.

Pagal Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatyma buvo parengta nauja tipologine Registro struktura. Dabar ji sudaro pavieniai objektai, kompleksai ir vietoves. Vietoviu sarase--senamiesciai, miestu ir miesteliu istorines dalys, miestu parkai (Vingio parkas Vilniuje, Azuolyno parkas Kaune ir kt.), etnografines kaimo gyvenvietes ir ju dalys. Iki 2005 m. ne tik senamiesciai ir istoriniai miestu centrai, bet ir dalis pastatu ansambliu (pavyzdziui, namu kompleksas Vilniuje tarp T. Kosciuskos, olandu ir V. Dobuzinskio gatviu) bei etnografines kaimu gyvenvietes ir ju dalys buvo skiriami urbanistikos paveldui.

Reiksmingiausios Vilniaus urbanistikos paveldo vertybes--Senamiestis bei buvusiu istoriniu priemiesciu--Naujamiescio, Zveryno, Snipiskiu, Paupio, Uzupio ir Antakalnio--teritoriju dalys. Taciau Registre Vilniaus urbanistikos pavelda sudaro ir buve Lazdynu bei Zirmunu mikrorajonai, statiniu kompleksai Gedimino prospekte (Seimo Iuju rumu, buvusiu Profsajungu rumu ir Teisingumo ministerijos pastatu), Ukmerges gatveje (vadinamasis Visuomeninis miesto centras desiniajame Neries krante), Sauletekio alejoje (trys mokomuju korpusu pastatai). Akivaizdu, kad sie objektai yra prarade pirmines erdviu ir turiu sandaros, medziagiskumo, aplinkos ir netgi paskirties savybes. Nauji siu urbanistiniu dariniu elementai, netgi pastarajame desimtmetyje juose atsiradusios naujos urbanistines dominantes buvo planuojamos ir vykdomos be kulturos paveldo apsaugos instituciju zinios.

Lietuvos urbanistikos paveldo objektu visuma nesudarys darnios vertybiu sistemos, kol nebus nustatyta, kokie sovietinio laikotarpio objektai laikytini vertingais ir saugotinais. Pernai metais Kulturos paveldo departamento uzsakymu pradeti rengti sovietinio laikotarpio isskirtiniu (pagal preliminaru sarasa) architekturos objektu apskaitos duomenys, taciau sie darbai negali kompensuoti urbanistikos paveldo fundamentiniu tyrimu trukumo. Tai, kad urbanistikai vertinti butini ivairiapusiai tyrimai, taciau nera parengta netgi Vilniaus senamiescio architekturines menines sandaros specialiuju moksliniu studiju, pabrezia Rimantas Buivydas. Jis pazymi, kad kulturines vertes neistirtumas lemia ir socialines psichologines pasekmes--tai daro "Senamiescio architekturini "teksta" suvokiama kaip nerislu" (Buivydas 2004).

2. Urbanistikos paveldo apsauga teritoriju planavimo srityje

Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos specialiojo teritoriju planavimo dokumentu rengimo taisykles, patvirtintos 2005 m., nurodo, kad saugomu objektu paveldosaugos reikalavimai nustatomi specialiaisiais apsaugos planais. Taciau Miestu ir miesteliu bendruju planu rengimo taisykles, patvirtintos 2004 m. (nauja redakcija 2006 m.), numato, kad urbanistikos paveldo apsauga reglamentuojama ir teritoriju bendrojo planavimo priemonemis. Sios taisykles nurodo, kad keletas is bendrojo plano uzdaviniu--numatyti priemones, uztikrinancias kulturos paveldo objektu issaugojima, pateikti paminklosauginiu teritorijos naudojimo apribojimu pasiulymus sukuriant koncepcija, nustatyti saugomu kulturos paveldo objektu naudojimo reglamentus konkretizuojant sprendinius. Jau Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2005 m., patvirtintame 1998 m., buvo parengti nekilnojamojo kulturos paveldo apskaitos, tvarkybos, naudojimo, prioritetinio saugojimo finansavimo siulymai. Nors patvirtintas teritorijos bendrasis planas laikytinas istatymu, dauguma Vilniaus miesto bendrojo plano kulturos paveldo apsaugos sprendiniu nebuvo igyvendinta.

Teritoriju planavimas dabarties laikmeciu Lietuvoje daznai tera tapes biurokratiniu proceduru rinkiniu. Kadangi Kulturos paveldo apsaugos specialiojo planavimo taisykles vienareiksmiskai nurodo, kad saugomu kulturos paveldo objektu teritorijos ir apsaugos zonos nustatomos specialiuoju planavimu, Kulturos paveldo departamentas uzsake parengti keliolikos miestu ir miesteliu istoriniu centru bei kitu saugomu vietoviu ir kompleksu apsaugos specialiuosius planus. Taciau Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo 8 str. 5 dalis nurodo, kad kulturos paveldo objektu ar vietoviu teritoriju ribas apibrezia nekilnojamojo kulturos paveldo vertinimo tarybos, t. y. ribos nustatomos vertybes registravimo etape. Urbanistikos vertybiu sudeties ir apimties bei vertinguju elementu nustatymo metodikoje, patvirtintoje Kulturos paveldo centro direktoriaus 2001 11 16 isakymu Nr. 127, numatoma, kad registruotos urbanistines vietoves teritorijos ribos gali buti koreguojamos, nustacius urbanistikos vertybes apimti jos apskaitos dokumentu rengimo etape. Skubiai parengtos apskriciu ir savivaldybiu kulturos paveldo tinklu schemos, kuriose pateikiami esami registruotu kulturos paveldo objektu sarasai ir ju teritoriju ribu koordinates nesiulant sprendiniu, todel vargu ar sie specialieji planai gali buti laikomi teritoriju planavimo dokumentais. Atskiri specialieji planai rengiami net tu paciu vietoviu apsaugos zonu riboms ir ju apsaugos reglamentams nustatyti. Apsaugos specialusis planavimas iki siol netapo veiksminga urbanistikos paveldo apsaugos priemone.

Tiek Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos, tiek Saugomu teritoriju istatymai, skirti vietoviu kulturinei vertei issaugoti, reikalauja steigti draustini. Draustinius urbanistinems vietovems issaugoti numatoma steigti ir daugumos apskriciu teritoriju bendruju planu sprendiniuose (LR Valstybines kulturos paveldo komisijos sprendimas 2008). Taciau urbanistiniai draustiniai tera ikurti saugoti istoriniams miesteliams, esantiems nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Siu parku vietovems, irasytoms i Registra, taikomi Aplinkos ministerijos ir Kulturos ministerijos reikalavimai. Dviguba apsauga skatina saugojimo darbu kompleksiskuma ir testinuma. Pavyzdziui, Traku istorinio nacionalinio parko urbanistiniame draustinyje 2007 m. Karaimu gatves dalis buvo rekonstruota Europos Sajungos strukturiniu fondu ir Traku savivaldybes lesomis. Projektas buvo parengtas kaip Traku senamiescio kompleksines tvarkybos, vykstancios jau keliasdesimt metu, etapas.

Daugelyje kitu registruotu urbanistiniu vietoviu, nepaskelbtu saugomomis, apsiribojama pavieniu kulturos paveldo statiniu ir ansambliu arba pagrindiniu viesuju erdviu istoriniuose centruose tvarkyba. Didesnes investicijos telkiamos tik i prekybos centru statyba, dazniausiai zalojancia susiklosciusia urbanistine struktura. Ir bloga urbanistinio audinio fizine bukle, ir jo autentiskumas tampa budingais tik nuosaliausiuju Lietuvos istoriniu miesteliu bruozais (zr. pav.).

Daznai pripazistama, kad viena silpniausiu Lietuvos urbanistikos paveldo apsaugos grandziu yra stebesena (monitoringas). Baltijos juros saliu kulturos ministrai savo susitikime, surengtame Svedijos kulturos ministro iniciatyva 1997 m. Liubeke, nusprende sukurti regiono kulturos paveldo stebesenos grupe, kurioje dirbtu ir Lietuvos atstovai. Sios grupes darbo tikslas--derinti saliu kulturos paveldo apsaugos teises aktu reikalavimus. Taciau Lietuvoje sistemine urbanistikos paveldo vietoviu stebesena iki siol nera vykdoma. Daznai teritoriju planavimo specialistams tenka patiems nustatyti, kaip ir kiek keiciasi vertingosios vietoviu savybes, kokie veiksniai lemia pokycius. Nevykdoma ir apsaugos teises aktu, kurie nuolat keiciasi ir papildomi naujais straipsniais, veiksmingumo stebesena, reikalinga urbanistikos paveldo apsaugos dokumentu rengejams. Numatyta parengti ir patvirtinti saugomu architekturinio pobudzio kulturos paveldo objektu (nesanciu valstybiniuose parkuose ar valstybiniuose rezervatuose) teritoriju ir ju apsaugos zonu stebesenos programa (Del Lietuvos Respublikos architekturos politikos krypciu igyvendinimo 2006-2010 metu priemoniu patvirtinimo 2006). Numatoma, kad bus parengta ir kulturos ministro patvirtinta Architekturinio pobudzio kulturos paveldo objektu teritoriju ir ju apsaugos zonu stebesenos programa, skirta siu objektu ir ju apsaugos zonu buklei sistemingai stebeti, ju komponentu buklei ir tarpusavio saveikai analizuoti, antropogeniniam poveikiui vertinti ir prognozuoti. Igyvendinus siuos planus galima tiketis daug veiksmingesnio urbanistikos paveldo saugojimo naudojant teritoriju planavimo priemones.

[ILLUSTRATION OMITTED]]

3. Visuomenes dalyvavimas saugant urbanistikos pavelda

Urbanistikos paveldas neatskiriamas nuo bendruomenes. Zymus Skotijos paveldosaugininkas ir miestu planuotojas Dennis Rodwell'as savo pranesime Vilniaus savivaldybes, UNESCo Lietuvos nacionalines komisijos ir Kulturos paveldo departamento surengtoje regionineje konferencijoje Vilniuje 2003 m. liepa. 1-3 dienomis pabreze, kad darni istoriniu miestu pletra priklauso nuo rysio tarp vietos ir zmoniu, nuo teritorinio paveldo integracijos i visuomenes gyvenima ir nuo visuomenes integracijos i vietove.

Lyginant Lietuvos ir kitu Europos Sajungos saliu urbanistikos paveldo apskaitos reikalavimus, akivaizdu, kad skirtingai traktuojamas vietos bendruomenems tenkantis vaidmuo. Lietuvoje apibrezta, kas gali teikti siulymus Registrui--Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymo 8 str. 4 dalis nurodo, kad "tradicines religines bendruomenes, bendrijos ir centrai, mokslo ir studiju bei kitos valstybines tyrimu institucijos gali organizuoti ju veiklos sriti atitinkancio ar nuosavybes teise turimo kulturos paveldo inventorizavima ir atskleidima, savo veiksmus derindamos su Departamentu". Pavyzdziui, Danijoje kiekvienas gyventojas gali siulyti Danijos paveldo agenturai bet kuri pastata itraukti i vertybiu registra. Paveldo agentura privalo patikrinti, ar siulomas objektas atitinka nustatytus vertes kriterijus (pastatus registrui ji gali siulyti ir savo iniciatyva). Jei Paveldo agentura ivertina, kad objektas vertas vertybes statuso, arba nustato, kad registruotas objektas neteko kulturines vertes (sudege, yra perstatytas ir pan.), ji privalo konsultuotis su visuomene. Per tris menesius bet kuris asmuo, visuomenine institucija ar valdzios istaiga gali pareiksti savo nuomone (Listing. historic buildings ... 2008), kuria ivertinus galutini sprendima priima Danijos kulturos ministerija.

Lietuvoje rengiant visu lygmenu: bendrojo, specialiojo ir detaliojo, teritoriju planus yra numatytos pristatymo visuomenei, atsiliepimu surinkimo, atsakymu rengimo, koregavimo pagal pastabas proceduros. Si nuostata atitinka bendruosius Europos Sajungos teritoriju planavimo reikalavimus, gyventojai aktyviai dalyvauja svarstant detaliuju planu sprendinius. Taciau teisines galimybes dalyvauti urbanistikos paveldo apsaugos projektuose yra daug menkesnes nei daugelyje kitu Europos Sajungos saliu. Pavyzdziui, Svedijoje rengdami saugomu miesteliu regeneravimo (atnaujinimo) projektus planuotojai didziaja laiko dali praleidzia bendraudami su vietos gyventojais, aiskindamiesi ju poziuri i vertybes ir aplinkos kokybes samprata, diskutuodami, kokie svarbiausi vietos savitumo pozymiai ir saugotini elementai (westerlind 2005). Numatomuose pertvarkyti kvartaluose netgi daznai isteigiamos visa planavimo laika veikiancios viesos projektu aptarimo vietos.

Nestabdomai vykstant Lietuvos miesteliu dezurbanizacijai, juose sparciausiai mazeja socialiai aktyviausiu jaunesniuju gyventoju skaicius. Viesosiose diskusijose daznai pritariama, kad pastaraisiais metais urbanistikos paveldo apsauga tampa idomi tik nedaugeliui specialistu ir vienam kitam vietos entuziastui (nors ir nepateikiama sia nuomone pagrindzianciu sociologiniu tyrimu duomenu). Visuomenes pokyciai Lietuvos urbanistikos paveldo objektu apsaugos srityje daznai ignoruojami. Neivertinama, kad svarbu juos analizuoti, ieskoti teisiniu galimybiu naujai atsiradusioms kliutims iveikti. Pavyzdziui, taip pat del mazejancio gyventoju skaiciaus bei miesto pakrasciuose pastatytu prekybos centru, zlugdanciu tradicines parduotuveles, gresme kilo unikalaus Pasaulio paveldo objekto--Kvedlinburgo, esancio Vokietijos rytineje dalyje, viduramziskam miesto centrui islikti. Taciau jau netrukus, susivienijus Vokietijai, buvo analizuotos kulturinei vertei kylancios gresmes ir parengta strategija joms isvengti. Daugelis senuju Kvedlinburgo pastatu, kuriuos buvo planuota griauti, buvo sutvirtinti ir restauruoti Vokietijos Federalines vyriausybes fondu lesomis. Sutelktomis paveldosaugininku pastangomis istorinis Kvedlinburgo centras nuosekliai tvarkomas ir pritaikomas pagal siuolaikine paskirti, nezalojant paveldo (world heritage Site Quedlinburg 2004).

Neigiamu vidaus ir isores teisiniu, ekonominiu, socialiniu itampu kontekste daznai netiketai atsiskleidzia teigiamas subjektyvusis Lietuvos urbanistikos paveldo apsaugos veiksnys. Pavyzdziui, Plungeje buvo ikurtas pirmasis Lietuvoje regioninis kulturos centras--Zemaiciu dailes muziejus. Jam pritaikyta miesto centra formuojanti dvaro sodyba. Gavus parama is Europos Sajungos strukturiniu fondu ir savivaldybei prisidedant 2006-2008 m. igyvendintas projektas "Plunges M. oginskio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmems". Plunges miesto ir Telsiu teritorinio padalinio paveldosaugininkai sugebejo apginti sodybos teritorini vientisuma, issaugoti ja nuo statybu, nesusijusiu su dvaro sodybai budingomis paskirtimis. Finansine Europos Sajungos strukturiniu fondu parama taip pat buvo panaudota atkurti, restauruoti ir viesajai turizmo infrastrukturai pritaikyti Kurtuvenu miestelyje esancios dvaro sodybos pastatams, sutvarkyti dvaro parkui. Projektas parengtas Kurtuvenu regioninio parko administracijos iniciatyva.

Kulturine istorine verte pasizyminti miesto aplinka siejama su isskirtiniu socialiniu statusu, prestizu, taciau daznai--su tiesiogine finansine nauda. Rengiant naujos statybos ar rekonstrukcijos projektus, ne tik privaciu savininku komercinis noras igyti kuo didesnio turio pastata, bet ir teisines galimybes diktuoti architektams savo estetine samprata daznai nugali viesaji paveldo-saugini interesa--teikti pirmenybe susiklosciusioms kulturinems vertybems. Taciau vilties teikia pastaraisiais metais pagaliau pradetas igyvendinti investiciju i kulturos paveldo objektu tvarkybos darbus, jei objektai yra prieinami visuomenei, grazinimo mechanizmas, panasus i jau ilga laika veikianti senosiose ES salyse.

Isvados

1. Lietuvos urbanistikos paveldo apsaugos teisines prielaidos nesudaro nuoseklios ir pakankamai sistemiskos teisines bazes, reikalingos veiksmingai urbanistikos paveldo objektu tvarkybai. Didelei daliai vertingu istoriniu miesteliu ir ju daliu iki siol nera skirta teisine apsauga.

2. Dalis urbanistikos paveldo apsaugos teisiniu reikalavimu yra priestaringi, nesuderinti tarpusavyje ir su kitais istatymais. Kliutys kulturos paveldo teisinio reglamentavimo srityje neleidzia igyvendinti urbanistikos paveldo issaugojimo galimybiu, spartina jo fizini nykima ir kulturines vertes menkejima. Esant daugeliui teisines sistemos priestaravimu galimybes igyvendinti apsaugos reikalavimus daugiausia priklauso nuo vietos paveldosaugos instituciju iniciatyvumo.

3. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje privalomai pradeta rengti daug urbanistikos paveldo vietoviu apsaugos specialiojo planavimo dokumentu, teisines teritoriju planavimo galimybes nepakankamai naudojamos kaip veiksminga priemone siu teritoriju kulturinei vertei stiprinti. Svarbus apsaugos trukdziai yra fundamentiniu urbanistikos paveldo tyrimu trukumas ir tai, kad nevykdoma sistemine urbanistikos paveldo pokyciu stebesena.

4. Istoriniu miesteliu vertinguju savybiu issaugojimo galimybe menkina dezurbanizacija, gyventoju senejimas. Vietos bendruomeniu teisines galimybes dalyvauti saugant Lietuvos urbanistikos pavelda yra ribotos, menkesnes nei dabartineje teritoriju planavimo sistemoje. Skandinavijos saliu patirtis galetu tapti pavyzdziu, kaip miesteliu gyventojus galima itraukti i urbanistikos paveldo apsaugos stiprinima.

doi: 10.3846/1392-1630.2009.33.5-10

Literatura

Buivydas, R. 2004. Vilniaus senamiestis: semantinis gamtos elementu vaidmuo, Urbanistika ir architektura XXVIII(1): 18-24.

Del Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. geguzes 7 d. isakymo Nr. D1263 "Del apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, savivaldybes teritorijos bendrojo plano rengimo ir miestu ir miesteliu bendruju planu rengimo taisykliu patvirtinimo" pakeitimo. 2006 m. gruodzio 14 d. Nr. D1591 (Zin., 2006, Nr. 1455559) [interaktyvus] [ziureta 2008 11 21]. Prieiga per interneta: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_ id=289973&p_query=&p_tr2=>.

Del nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos specialiojo teritoriju planavimo dokumentu rengimo taisykliu patvirtinimo 2005 m. birzelio 23 d. Nr. IV261/D1-322 (Zin., 2005, Nr. 812973, str. 6.1.) [interaktyvus] [ziureta 2008 11 18]. Prieiga per interneta: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=259135&p_query=&p_tr2=>.

Glemza, J. 2000. Paminklosaugos raida Lietuvoje, is Kulturos paminklai 7 [interaktyvus] [ziureta 2008 11 15]. Prieiga per interneta: <http://www.asa.lt/cgibin/str1.cgi?grp=56>.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas "Del Lietuvos Respublikos architekturos politikos krypciu igyvendinimo 2006-2010 metu priemoniu patvirtinimo" (Zin., 2006, Nr. 75-2861, str. 1.14.) [interaktyvus] [ziureta 2008 11 19]. Prieiga per interneta: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=279522&p_query=&p_tr2=>.

Lietuvos Respublikos nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos istatymo pakeitimo istatymas. 2004 m. rugsejo 28 d. Nr. IX-2452 (Zin., 1995, Nr. 337; 1997, Nr. 30-713, Nr. 67-1676, Nr. 96-2421; 2000, Nr. 401-114; 2001, Nr. 39-1346; 2002, Nr. 68-2775, Nr. 123-5552) [interaktyvus] [ziureta 2008 11 25]. Prieiga per interneta: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=197709&p_query=&p_tr2=>.

Lietuvos Respublikos Valstybines kulturos paveldo komisijos sprendimas "Del Lietuvos Respublikos apskriciu teritoriju bendruju planu ir kulturos paveldo aspektu igyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendraji plana". 2008 m. lapkricio 14 d. [interaktyvus] [ziureta 2008 11 06]. Prieiga per interneta: <http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/dokumentai/ 2008_11_14/BendPlanai.doc>.

Listing. Historic buildings. Demark's Cultural Heritage. The heritage Agency of Denmark. 2008 [interaktyvus] [ziureta 2008 12 02]. Prieiga per interneta: <http://www.kulturarv.dk/english/cultural_heritage/buildings/listing.jsp>.

Miskinis, A. 2005. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybes. Rytu Lietuvos miestai ir miesteliai. II knyga. Vilnius: Savastis.

Miskinis, A. 2003. Siaures Lietuvos urbanistikos paveldas, Ziemgala 2003(2) [interaktyvus] [ziureta 2008 11 15]. Prieiga per interneta: <www.ziemgala.lt/z/2003_02_02.html>. ISSN 16487230.

Westerlind, A. M. 2005. Sustainable Historic Towns--Activities in Sweden, Presentation of the Pilot Town Ystad [interaktyvus] [ziureta 2008 12 05]. Prieiga per interneta: <http://www.cmm.pl/1stChFpdf/pdf_articles/4.2_westerlind.pdf>.

World Heritage Site Quedlinburg. heritage at Risk 2004/2005, in ICOMOS World Report 2004-2005 on monuments and sites in danger [interaktyvus] [ziureta 2008 12 05]. Prieiga per interneta: <http://www.international.icomos.org/risk/2004/germany2004.pdf>.

JURATE JUREVICINE

Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lietuva El. pastas archpit@ar.vgtu.lt Iteikta 2008 12 22

Dr (architecture) (2006), Prof, Dept of Fundamentals and Theory of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lithuania.

Research interests: urban heritage preservation, territory planning, cultural landscape, local architectural traditions.