Urban potential of Kaunas fortress fortifications/ Kauno tvirtoves gynybiniu statiniu urbanistinis potencialas.

Zaleckis, Kestutis ; Steponaityte, Nijole

Ivadas

Pirmieji itvirtinimai atsirado kartu su pirmaisiais mies tais. Pirmosios sienos, supusios pradzioje citadele, o veliau ir visa miesta ar gyvenviete bei is ju issivysciusios sudetingesnes karo architekturos formos iki pat 19 a. buvo vieni is esminiu urbanistines strukturos planines ir erdvines strukturos generatoriu [1]. 19 a. antrosios puses ir velesni itvirtinimai buvo iskelti is miesto, taciau ju poveikis urbanizuotiems dariniams nesumenko--pakito tik ju formos ir jie patys tapo nebe tokie akivaizdus ir tiesioginiai. Tai puikiai iliustruoja N. Steponaitytes atlikti Kauno tvirtoves itakos Kauno miestui tyrimai (Steponaityte 2006). Pleciantis miestams, kazkada juos supe fortu ar kitu itvirtinimu ziedai, panasiai kaip ir viduramziu itvirtinimai, tampa tiesioginiais miesto strukturos generatoriais. Savo erdvinemis charakteristikomis, santykiu su aplinka ir architekturine raiska radikaliai besiskirdami nuo civilines architekturos objektu buve itvirtinimai miesto kontekste turi isties unikalu potenciala, kuris tiek del savo unikalumo, tiek del biurokratiniu kliuciu, tiek del kitu priezasciu daznai lieka neisnaudotas ar nevisiskai isnaudotas.

Buvusiu 19 a. antros puses--20 a. pradzios gynybiniu objektu panaudojimas miesto gyventoju ir sveciu--dvieju pagrindiniu urbanistines strukturos naudotoju, anot Bill hillier (hillier 1984),--reikmems Lietuvos kontekste ko gero aktualiausias Kaunui. Cia islikusi didziules gynybines sistemos didzioji dalis, kuri pakankamai tolygiai ir nuosekliai pasiskirsto po visa miesto teritorija; objektai issideste ivairiame urbanistiniame kontekste, praktiskai reprezentuojanciame didesne dali Kauno miestovaizdzio morfotipu; islike ar gali buti be dideliu investiciju atgaivinti funkciniai ir kompoziciniai objektu tarpusavio rysiai, kurie savo ruoztu tiek funkcionuojant Kauno tvirtovei, tiek dabar objektams keiciant paskirti, uztikrino, uztikrina ar gali uztikrinti bendros sistemos funkcionavima ir kt.

Pasaulyje skiriama nemazai demesio karo architekturos tyrimams. Paminetini keletas zymiausiu tyreju: Bogdanoski (Bogdanowski 2002), duffy (1985), Kaufman (1999), Jakovlev ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 1995) ir kt. Visgi visuose minetuose darbuose i tiriama objekta zvelgiama kaip i architekturini objekta, karo ir gynybiniu technologiju atspindi, inzinerini irengini ar istorines atminties objekta.

Kauno tvirtove ir jos fortai kaip architekturinisurbanistinis darinys yra tyrineti Nijoles Steponaitytes (2001, 2003, 2006), naudojant mena kaip pazinimo forma--Gintaro Cesonio (2007), Vytauto didziojo universitete pradeta rengti daktaro disertacija Kauno tvirtoves tema. Greta profesionaliu tyrimu, yra ir megejisku bandymu skelbti su Kauno tvirtove susijusius leidinius (pvz., Kauno tvirtoves atlasus), kurie mokslines vertes neturi, taciau svarbus tiek, kiek atkreipia visuomenes demesi i mazai zinoma objekta. Kauno tvirtoves istorija taip pat pakankamai gerai zinoma. Pagrindine problema, budinga ne tik Lietuvai, tai kompleksisko tvirtoves objektu, kaip pavieniu dariniu, ir ju sistemos potencialo ivertinimo nebuvimas siu dienu urbanistiniu poreikiu kontekste. Siam tikslui bei principiniams Kauno tvirtoves gynybiniu objektu panaudojimo sulymams ir skiriamas sis straipsnis, kuris paremtas Kauno technologijos universitete atliktais taikomaisiais tyrimais.

Straipsnyje vertinant Kauno tvirtoves objektu ir ju sistemos architekturiniurbanistini potenciala vadovaujamasi siais principais:

--sisteminiu poziuriu--buvusios tvirtoves objektai sudaro vientisa sistema ir tik kaip sistema turi buti tiriami, vertinami, reprezentuojami bei panaudojami. Vienas sistemos elementas papildo kita, taip sukuriamos salygos veiklu, formu, funkciju ivairoves raiskai;

--"geografiniu" poziuriu--miestas formuojasi pagal tam tikrus objektyvius desningumus, kurie sudaro butina pagrinda urbanistinems ir architekturinems idejoms. Minimu desningumu esme yra ta, kad vienos ar kitos veiklos, besitelkdamos su dar kitomisveiklomis, infrastrukturos ar gamtiniais objektais gauna didesne nauda ir funkcionuoja su racionalesnemis bei mazesnemis sanaudomis negu budamos teritoriskai isskaidytos. Tokiu objektyviu desningumu sukurtas tam tikras pamatas architekturinemsurbanistinems idejoms straipsnyje yra vadinamas objekto architekturiniuurbanistiniu potencialu;

--kompleksiniu poziuriu--sistema yra daugiau negu jos daliu suma, todel vertinami ir atskiri objektai, ir visumos potencialas;

--miesto aplinka--tai daugiasluoksnis darinys, susidedantis is triju lygiaverciu sluoksniu: mentalinio, materialinio ir socialinio. Urbanistinisarchitekturinis objekto potencialas turi buti vertinamas abiem miesto egzistavimo lygmenimis. Siame straipsnyje daugiausia demesio skiriama pirmiesiems dviems aspektams.

Vertinant Kauno tvirtoves gynybiniu objektu architekturiniurbanistini potenciala remiamasi zinomomis urbanistikos teorijomis: K. Lynch (1960) miesto vaizdo modeliu, N. A. Salingaros urbanistines ir architekturines kompozicijos optimalumo modeliu (2005), kulturologijoje naudojamomis simboliu sampratomis ir klasifikacija ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2007) ir kt.

Iki siu dienu yra islike 9 Kauno tvirtoves fortai ir 7 fortu fragmentai, Centrinis ir kiti itvirtinimai, artilerijos sandeliai, baterijos, daug sleptuviu, kai kurios tvirtoves keliu atkarpos, einancios vaizdingo krastovaizdzio teritorijomis. 1 pav. pateikti jau mineti, iki siol atlikti Kauno tvirtoves tyrimai. Be minetu gynybines paskirties objektu, Kauno tvirtoves kompleksa sudare ir gyvenamieji pastai, administraciniai pastatai, sakraliniai pastatai ir kt. Pastarieji statiniai del savo artimumo civilinei architekturai be didesniu problemu buvo pakankamai lengvai prijungti prie Kauno urbanistini uzpilda, o gynybiniaiai statiniai ir irenginiai lieka savotiskais svetimkuniais ar terra incognita salomis tiek fiziniame, tiek mentaliniame, tiek socialiniame miesto kune.

1. architekturinio-urbanistinio potencialo samprata ir jos vertinimo aspektai

Miestas nera vien architekto ismone formuojamas objektas. Tai organizmas, funkcionuojantis pagal tam tikrus objektyvius desningumus ir principus, kuriuos kiekvienas kurejas privalo ivertinti ir gerbti, noredamas formuoti darini, besiremianti evoliucijos o ne revoliucijos principais. Terminas "architekturinisurbanistinis objekto potencialas" zymi butent miesto teritorijoje veikianciu desningumu formuojamas vieno ar kito objekto, teritorijos, komplekso panaudojimo galimybes, kurias architektai ir planuotojai turi kurybingai ivertinti. Straipsnyje kaip kertiniai, formuojantys pakankamai kompleksiska nagrinejamu objektu potencialo vaizda, pasirinkti sie aspektai:

--gamtinio karkaso, kaip pirmosios is dvieju kertiniu medziaginio miesto kuno strukturu;

--urbanistinio karkaso, kaip antrosios kertines miesto medziaginio kuno funkcionavima uztikrinancios strukturos;

--mentalinio miesto ivaizdzio, kaip iki siol siek tiek nuvertinamos, taciau, anot aplinkos psichologijos (de Young 1999), videoekologijos (..... 2001) ir daugelio uzsienio autoriu,--esmines miesto suvokimui, orientacijai jame, jo priimtinumui strukturos;

--semantinio objektu potencialo, besiformuojancio bendrame miesto kontekste, kaip neatskiriamos homo semioticus realybes, aplinkos ir gyvenimo dalies.

[FIGURE 1 OMITTED]

2. Kauno tvirtoves gynybiniu statiniu sistema kaip miesto mentalinio vaizdo dalis

Miesto mentalinio vaizdo samprata. Miestas--zvelgiant is individo tiesioginio vizualinio suvokimo poziciju--tai milziniskas ir, ko gero, praktiskai nesuvokiamas su visa savo detaliu gausa darinys. Taciau, del igimto poreikio suvokti visuma, del abstrahacijos ir klasifikacijos sugebejimu, del kolektyvineje pasamoneje gludinciu erdves suvokimo schemu ir aplinkos visumos kaip kolektyvines veiklos suvokimo, kiekvienas miesto gyventojas ir netgi jo svecias susikuria miesto visumos mentalini vaizda ar zemelapi, kuris, anot aplinkos psichologijos (de Young 1999) ir K. Lynch'o (Lynch 1960), formuojantis individo santykiams su konkreciu miestu, daznai pakeicia realia, tiesiogiai vizualiai ir kitais pojuciais suvokiama urbanistine aplinka. Pagrindines miesto mentalinio vaizdo atliekamos funkcijos: visumos konteksto pateikimas miesto gyventojams ir sveciams (sis kontekstas naudojamas samoningai ir nesamoningai formuojantis visokeriopiems rysiams su miesto aplinka--sprendziant apie jos semantini kruvi, apie psichologini priimtinuma ir pan.); salygu orientuotis judant mieste ir jo rajonuose sudarymas; galimybiu miestovaizdi suvokti kaip daugiau ar maziau pastovu ir bendra teksta sudarymas.

Kauno miesto mentalinio vaizdo schema. KTU ASI atliekant tyrimus (Zaleckis 2002a), remiantis jau minetu papildymo arba neigimo principu, buvo nustatyta tiketina bendra Kauno miesto vaizdo schema (tiksliau esminiai, viso miesto lygmeniu ja sudarantys komponentai). Esminiai schemos bruozai: Kaunas tai vieno dominuojancio centrorajono miestas. Gamtines ribos (Nemuno ir Neries upes) miesto masyva dalina i keturias, savo dydziu ir svarba miesto vaizde nelygiavertes rajonu grupes. didziausia ju--tai grupe tarp Nemuno ir Neries upiu, besitelkianti apie Senamiescio ir Naujamiescio centrarajona, su jame ar aplink ji susitelkusia didziaja dalimi miesto vaizdo orientyru ir labai aiskiomis ribomis (upiu sleniu slaitais). Centrasrajonas kertamas pesciuju kelio, jungiancio Senamiesti su Azuolynu ir Zoologijos sodu (Laisves aleja--sio kelio dalis, o Azuolynas del savo dydzio gali buti laikomas nedideliu miesto vaizdo rajonu). Kiti svarbiausi miesto vaizdo keliai, iseinantys is centro arba ji lieciantys: pietvakariu-siaures rytu asis, einanti Savanoriu prospektu, kuri kerta ir jungia Centra, Zaliakalnio rajona ir Kalnieciu, Eiguliu ir dainavos rajonu masyva. Sis kelias baigiasi siaurinio aplinkkelio ir Savanoriu prospekto transporto mazge. Greta sios asies telkiasi praktiskai visi likusieji bendrieji miesto orientyrai (esami ir numatomi) ir formuojasi naujas rajoninis centriukas ties Cecenijos aikste bei Kalnieciu parku (gamtine sala--kaip vienas is labai svarbiu centro komplekso elementu). Is pietinio centro kampe esancio ir ji zymincio mazgo (transporto mazgas prie Ciurlionio tilto) vienas kelias eina i Sanciu rajona ir ties tilto per Neri mazga jungia Centra su Panemunes rajonu. Kitas kelias, einantis Azuolyno rajono riba (Girstupio sleniu ir Tunelio gatve), per mazga prie 6 forto jungia centra su Petrasiunu rajonu ir Pazaislio misko rajonu, turinciu labai aisku savo centra ir orientyra--Pazaislio vienuolyna. Antroji, hierarchiskai zemesnio lygmens rajonu grupe--tai Vilijampoles, Kaniuku ir Silainiu rajonai, taip pat turintys labai aiskias gamtines ar antropogenines ribas (upe, Neries slenio slaitai, Kamsos slenis, vakarinis aplinkkelis, kertantis Nemuno sleni). Sia rajonu grupe sujungia du vaizdo keliai. Pirmasis: Raudondvario plento trasa, prasidedanti Senamiescio centre, akcentuojama transporto ziedo-mazgo, ir besibaigianti ties Lampedziu rajono riba, transporto mazge. Kitas kelias, neturintis aiskios pradzios, tai Linkuvos gatve ir Zemaiciu plentas, pasibaigiantis (kaip vaizdo kelias) transporto mazge prie Megos. Kaip siek tiek autonomiska (aiskiais keliais nesusieta su likusiais rajonais) galima nurodyti Romainiu miska--nedideli vaizdo rajona miesto pakrastyje. Trecioji rajonu grupe, galinti ateityje konkuruoti su antraja, tai Aleksoto kol kas vientisas ir gana amorfiskas, sunkiai aprepiamas del savo dydzio rajonas su ryskiu keliu--Veiveriu plentu, gana ryskiomis ribomis (Upiu sleniu slaitais ir upeliu sleniais) ir besiformuojanciais naujais miesto orientyrais bei centrais prie J. Bakanausko gatves (Technopolis, Fredos miestelio pastatai ir pan.). Ketvirtoji rajonu grupe: Panemune su Panemunes silu kaip atskiru rajonu ir dar tik besiformuojantys, taciau aiskiomis ribomis atskirti Roku bei Vaisvydavos rajonai. Aiskus, del savo aplinkos (Semenos slenis) ir vingiuotumo isimenantis kelias--Vaisvydavos plentas,--kol kas miesto vaizde neturintis aiskios pradzios ir pabaigos (nebent tokia pradzia laikytume aiskiai suvokiama vaizdo riba tarp Panemunes ir Panemunes silo).

Gynybiniu objektu sistema kaip Kauno miesto mentalinio vaizdo formantai. Remiantis anksciau pateikta Kauno miesto mentalinio vaizdo schema ir atsizvelgiant i jos vystimosi galimybes, vaizdo komponentu pageidautinas charakteristikas ir tarpusavio saveikos schemas yra vertinamas Kauno tvirtoves gynybiniu statiniu sistemos objektu tiketinas vaidmuo Kauno miesto vaizde. Galima konstatuoti, kad gynybiniu itvirtinimu sistema yra isties svarbi formuojant vientisa, skaitoma, suvokiama Kauno miesto vaizda ir nepanaudoti jos objektu potencialo siuo aspektu butu netikslinga. Gynybines sistemos objektai gali buti (2 pav.):

--bendrieji miesto centru ar (ir) mazgu su "vartu funkcija" miesto vaizdo pakrastyje svarbus komponentai ar net specializuoti centrai: 1 fortas, 4 fortas (priklausomai, kaip plesis miestas i Roku puse), 5 fortas, 9 fortas. Sis fortu potencialas gali buti realizuojamas suteikiant jiems visuomenine rekreacine funkcija, semantiskai besisiejancia su uzmiesciu ar gamtine aplinka,--ivairias specializuotas savaitgalio (sakant "savaitgalio" cia ir toliau galvoje turima ne kasdienes rekreacijos formos) rekreacijos ir kulturines veiklos formas. Kompoziciskai sie objektai turetu buti ryskinami didinant ju kontrastinguma su aplinka ir kitais galimais vaizdo centro komponentais , pagal galimybes artinant ju architekturiniurbanistini vaizda prie originalaus sio architekturos tipo ivaizdzio, pvz., atvirame plote stuksantis, is dalies po zeme pasleptas monumentalus statinys;

--bendrieji miesto ir rajoniniu centru, esanciu miesto "viduje", komponentai: 6 fortas, 8 fortas. Kad taptu pilnaverciais miesto vaizdo elementais, sie objektai turetu integruoti su miesto "vidumi" besisiejancias specializuotas kasdienes kulturines ir rekreacines veiklos bendravimo formas. Kompoziciskai sie objektai turetu buti ryskinami didinant ju kontrastinguma su aplinka ir kitais galimais vaizdo centro komponentais, pagal galimybes artinant ju architekturiniurbanistini vaizda prie originalaus sio architekturos tipo ivaizdzio, pvz., atvirame plote stuksantis, is dalies po zeme pasleptas monumentalus statinys;

--rajoniniu centru komponentai ar rajonu akcentai: 2 fortas, 3 fortas, 7 fortas, Romainiu fortas, centrinis itvirtinimas Aukstojoje Fredoje, Aleksote, A. Sanciu sandeliai. Sie objektai turetu integruoti nespecializuotas kasdienes rekreacijos ir kulturines veiklos, bendravimo formas. Kompoziciskai sie objektai turetu buti ryskinami didinant ju kontrastinguma su aplinka ir kitais galimais vaizdo centro komponentais pagal galimybes artinant ju architekturiniurbanistini vaizda prie originalaus sio architekturos tipo ivaizdzio, pvz., atvirame plote stuksantis, is dalies po zeme pasleptas monumentalus statinys. Romainiu fortui, kaip specifinio vaizdo rajono--rekreacinio misko--objektui, galima skirti savaitgalio specializuotos rekreacijos funkcija;

--ribu akcentai: 4 baterija, 5 baterija, sandeliai prie Lakunu plento, praktiskai visos sleptuves. Mineti objektai ribu akcento funkcija geriausiai gali atlikti, jeigu juos jungia judejimo trasa, dazniausiai netampanti miesto vaizdo dalimi ir nekonkuruojanti su riba, pvz., dviraciu ar pesciuju takas. Kompoziciskai sie objektai, issiskirdami is juos supancio architekturiniourbanistinio fono, turi kartu buti ir neatskiriama jo dalimi;

--keliu akcentai: 5 baterija, redutas ir sandelis Breslaujos g., Panemunes sandeliai. Ju funkcija turetu sietis arba su kelio tvarkymu--kazkuo, kas verstu stabtelti tame objekte, arba tureti tam tikra semantini rysi su kelio gale esanciu didesniu objektu ar centru. Kompoziciskai sie objektai, issiskirdami is juos supancio architekturiniourbanistinio fono (savotiskos "kelio isilgines sienos"), turi kartu buti ir neatskiriama jo dalimi;

--ribos arba, tiksliau, keliai, pabreziantys ribas: palei Marveles ir Sanasos slenius; palei Piliakalnio, Kedainiu gatves; Rokuose palei Nemuno slenio slaita; palei buvusio Gelezinkelio atkarpa Aleksote. Savo funkcija vaizde sie objektai gali atlikti budami periferinemis, nekasdienemis judejimo trasomis. Kompoziciskai tai neutralus objektai, nekontrastuojantys su juos supancia aplinka.

[FIGURE 2 OMITTED]

Svarbu pabrezti, kad kaip ir centriniu vietu teorijoje (Sendich 2006) aukstesnio rango miesto vaizdo centro komponentai gali atlikti visas zemesnio rango funkcijas--taigi, specializuotos rekreacines ar kulturines veiklos centras gali atlikti ir funkcijas, budingas nespecializuotam centrui, taciau negalimas atvirkstinis variantas--kad nespecializuotos kasdienes rekreacines veiklos centras atliktu specializuotos savaitgalio rekreacijos centro funkcijas.

3. Kauno tvirtoves gynybiniu statiniu sistema kaip gamtinio karkaso dalis

Gamtinio karkaso samprata. Bendraja prasme gamtini karkasa (GK) galima suvokti kaip gamtiniu teritoriju tinkla, sudaranti atsvara intensyviai antropogenizuotoms teritorijoms. GK samprata teritoriju planavimo srityje ir urbanistikoje viena pirmuju eme naudoti miestu planuotoja ir architekte I. Jodo, nurodydama GK kaip viena is miesto erdvines strukturos formavimo budu (greta zonavimo ir zonu uzpildymo architekturiniais-urbanistiniais objektais). Prof. P. Kavaliauskas vartodamas ta pati termina sukure geoekologinio kompensavimo teritoriju modeli, susidedanti is gamtiniu ar pusiau gamtiniu teritoriju. Treciasis su GK sietinas teritorinis modelis tai vadinamieji ekologiniai tinklai (Ecological Network), formuojami daugelyje Vakaru Europos saliu.

1. Jodo ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2008) GK modelio esme: GK formuojamas is gamtiniu teritoriju (esamu arba projektuojamu) ir sudaro savotiska kompozicini bei funkcini (pagrinde rekreacini), su gamtine aplinka susijusi urbanizuotu teritoriju karkasa (rajono ar viso miesto lygmeniu).

2. P. Kavaliausko (1992) modelio esme: zvelgiant i mus supancia, musu formuojama ir musu poreikius tenkinancia aplinka kaip i antropoekosistema, teritoriskai joje isskiriami trys metafunkciniai dariniai: urbanistinis karkasas (UK), gamtinis karkasas (GK) ir agrarinis fonas. GK siame modelyje atlieka kenksmingu gamtai zmogaus veiklos rezultatu neutralizavimo funkcija. GK teritorijos pagal ju atliekama funkcija ir svarba skirstomos i regionines ir rajonines stabilizavimo asis (upiu baseinu takoskyros), regioninius, rajoninius ir vietinius migracijos koridorius (upiu ir upeliu sleniai), rajoninius ir vietinius stabilizavimo mazgus (mazu upeliu takoskyros, vertingos gamtines teritorijos greta upiu sleniu). Pagrindinis kriterijus, kuris gali buti naudojamas nustatant GK teritoriju ribas--pavirsinio vandens judejima formuojanti reljefo struktura. Pagal si modeli GK pradzioje suprojektuojamas visos Lietuvos mastu; paskui rengiamos rajonines GK schemos, naudojant masteli 1:50000, ir reikalui esant ruosiami vietiniai jo projektai. KTU ASI atliktuose darbuose (dringelis, Zaleckis, daniulaitis 1996) buvo konstatuota, kad mieste GK tik ribotai gali atlikti savo geoekokompensacines funkcijas--jos is dalies atliekamos tik negausiose teritorijose, issaugojusiose naturalias ar pusiau naturalias pavirsinio vandens judejimo salygas, ir tik del esanciu ju rysiu su uzmiescio GK (siuo atveju labai svarbu vaidmeni atlieka mazai antropogenizuoti vietiniai migracijos koridoriai kaip tokiu rysiu uztikrinimo garantas). Greta geoekokompensacines funkcijos, GK mieste igauna labai svarbia rekreacine paskirti, tampa ir kasdienes bei savaitgalio rekreacijos gamtineje aplinkoje plotu teritorine sistema--sistema, kurios dalys yra specializuotos ir papildo vienos kitas del esanciu teritoriniu rysiu.

3. Ekologinis tinklas formuojamas remiantis ivairiu gyvunu buveinemis bei ju tarpusavio teritoriniais rysiais.

Apibendrinant visus tris modelius, galima teigti, kad GK mieste atlieka sias funkcijas:

--geoekokompensavimo (kartu su gretimomis, uz miesto ribos esanciomis teritorijomis, su kuriomis jis yra susietas hierarchiskumo ir sistemiskumo principu, taikomu ji formuojant);

--ekologinio tinklo kurimo;

--salygu sudarymo kasdienei ir savaitgalio rekreacijai gamtinese ar pusiau gamtinese teritorijose ir ju sutelkimo i vientisa sistema naudojant teritorinius rysius;

--kompozicinio fizinio ir mentalinio miestovaizdzio karkaso (tiksliau vienos is dvieju jo daliu) formavimo. Atsizvelgiant i miesto ar jo daliu visumos suvokimo ypatumus, si Kauno tvirtoves gynybiniu irenginiu sistemos, kaip galimos GK dalies, funkcija ivertinta nagrinejant mentalini miesto zemelapi.

Kauno tvirtoves gynybiniu objektu sistema ir gamtinis karkasas. Apzvelgus Kauno miesto GK teigtina, kad Kauno tvirtoves gynybiniu objektu sistema sudaro pakankamai svarbia ir neatskiriama GK dali: visi fortai ar ju liekanos ir centriniai itvirtinimai yra tape vietines reiksmes stabilizacijos mazgais bei ekologinio tinklo mazgais, suteikianciais tiek priebega gyvunams, tiek potencialias rekreacines teritorijas miesto gyventojams (ta liudija neformalus 1, 2, 5 ir 6 fortu naudojimas organizuotai rekreacinei veiklai); daugelis sleptuviu yra pastatytos pakankamai mazai antropogenizuotuose upeliu sleniuose--GK ir ekologinio tinklo migracijos koridoriuose--arba tampa gyvunu sleptuvemis (teriologiniai draustiniai), arba gali tapti patraukliais taskais upelio sleniais einancioms ar eisiancioms rekreacinems dviraciu ir pesciuju trasoms. Dalis autentiska vaizda issaugojusiu tvirtoves keliu taip pat yra nutiesti minetais vietiniais migracijos koridoriais, keliai sudaro salygas realizuoti ju, kaip esamu ar busimu rekreaciniu jungciu, potenciala. Kauno tvirtoves gynybiniu objektu ir su jais tiesiogiai susijusiu irenginiu issidestymas pateiktas 3 pav.

Apibendrinant tyrimu rezultatus teigtina, kad Kauno tvirtoves gynybiniai objektai Kauno miesto GK atlieka keleriopa vaidmeni:

--fortai, itvirtinimu dalys, sandeliai, redutas K. Barsausko gatveje ir 5 baterija tampa vietiniais stabilizacijos mazgais, atliekanciais ar galinciais at likti geoekokompensacines, ekologinio tinklo mazgu ir rekreaciniu gamtiniu teritoriju funkcijas. Atsizvelgiant i objektu kaip gamtines rekreacines teritorijos dydi teigtina, kad jie greiciausiai gali tenkinti tik rajono ar kvartalu grupes poreikius. Tam tikros isimtys gali buti padarytos 5 fortui kaip bendrosios miesto rekreacines teritorijos gretimybei;

--daugelis smulkesniu objektu (4 baterija, sleptuves, sandeliai) gali atlikti ivairiu pavieniu rekreaciniu objektu, esanciu greta rekreaciniu trasu ar rekreacijai tinkamu teritoriju ir ekologinio tinklo mazgu, funkcijas;

--buvusios tvirtoves keliu atkarpos eina svarbiomis GK teritorijomis ir gali atlikti rekreaciniu jungciu funkcija;

--tvarkant visus minetus objektus ir teikiant prioriteta GK potencialo issaugojimui, butina islaikyti tiek ju, tiek aplinkiniu teritoriju gamtini pobudi.

[FIGURE 3 OMITTED]

4. Kauno tvirtoves gynybiniu statiniu sistema kaip urbanistinio karkaso dalis

Urbanistinio karkaso (UK) samprata naudojama neatsiejamai nuo GK sampratos--kaip pastorosios priestara. Tiek I. Jodo (.... 2008), tiek P. Kavaliauskas (1992) pabrezia, kad tai urbanizuotu teritoriju funk cionavimui gyvybiskai svarbiu teritoriju ir rysiu tinklas, kuri sudaro infrastrukturos objektai, administraciniai ir gamybiniai, kulturines paskirties pastatai. Taigi UK atlieka dvi esmines visuomenei gyvuoti butinas funkcijas: susisiekimo ir susitelkimo bendrai veiklai tam tikrose koncentruotose teritorijose. Zvelgiant i UK geoekokompenscinio GK modelio poziuriu ir turint galvoje ankstesnio skyriaus tyrimu rezultatus, akivaizdu, kad Kauno tvirtoves gynybiniu objektu sistema kaip GK dalis negali sutapti su UK. Taciau, zvelgiant i UK karkasa kaip i projektavimo metoda, sujungiant esamus ir potencialus visuomeninius centrus, rysiu trasas, gamybinius centrus i vientisa tinkla, kai kuriuos minetos sistemos objektus priklausomai nuo ju urbanistinio konteksto galima laikyti potencialiais, kulturinio ir socialinio susitelkimo centrais. Tokio poziurio galimuma patvirtina Stokholmo bendrajame plane panaudota sociotopu koncepcija (pavadinta pagal analogija su biotopu), skirianti dideli socialinio ir kulturinio integravimo vaidmeni viesosioms ir zaliosioms erdvems. Atsizvelgiant i dominuojanti rekreacini buvusiu tvirtoves objektu potenciala, jie bus vertinami tik kaip bendrojo miesto ar rajoninio lygmens UK mazgai, turintys socialinio integravimo ir kulturines veiklos funkciju prioriteta, kuris dazniausiai neeliminuoja rekreaciniu gamtiniu funkciju.

Mineto vaidmens atlikimo galimybe lemia sie veiksniai:

--objekto dydis turi buti toks, kad jame tilptu pakankamai didelis miesto ar jo rajono mastu gyventoju skaicius vienu metu ir galetu buti naudojamas ivairios paskirties kulturinei veiklai;

--objekto kaimynyste ir pasiekiamumas;

--panasiukonkuruojanciu viesuju erdviu buvimas tame paciame rajone;

--bendrosios miesto reiksmes objektu, galinciu papildyti potencialu centra, buvimas salia;

--pakankamas statiniu islikimo lygis.

Pagal nurodytus keturis kriterijus isnagrinejus Kauno tvirtoves gynybiniu objektu sistemos sarasa, jame lieka tik fortai (isskyrus Marveles forta, kurio statiniai praktiskai neislike arba ju islikimo laipsnis nera tiksliai zinomas), centrinis itvirtinimas prie botanikos sodo, Sandeliai Aukstuosiuose Sanciuose, Panemuneje, Aleksote ir sandelys su redutu K. Barsausko gatveje. Pagal savo pasiekiamuma, padeti mieste ir reiksmingas gretimybes bendrosios miesto reiksmes kulturines ir socialines veiklos centrais tapti turi:

--1 fortas--issidestes netoli--Via Baltica kelio, atskirtas nuo miesto Marveles slenio (taigi nepasiekiamas kaip kasdienis gyvenamojo rajono bendruomenes centras). Kitoje upelio slenio puseje issidestes kitas patrauklus bendrosios miesto paskirties objektas--istorinis S. Dariaus ir S. Gireno aerodromas;

--is dalies 4 fortas, siuo metu siek tiek atitoles nuo gyvenamuju kvartalu, esantis greta potencialiu bendruju miesto rekreaciniu trasu (Piliakalnio gatve, Jiesios slenis, Nemuno slenio paslenis virs Panemunes), jau dabar neblogai pasiekiamas is viso miesto (Pietiniu lankstu);

--5 fortas issidestes greta Kauno mariu RP;

--6 fortas, esantis netoli miesto centro, gerai pasiekiamas visuomeniniu transportu;

--is dalies 8 fortas su Linkuvos itvirtinimais: jie stovi tarp dvieju rajonu--Silainiu ir Vilijampoles, Nemuno slenio slaite, netoli bendrosios miesto magistrales, taciau dabar situacija siek tiek komplikuoja intensyviai gyvenamaisiais sodybiniais namais apstatytos itvirtinimu prieigos;

--9 fortas--vienintelis irengtas muziejus fortuose, kintant muzieju sampratai nuo "negyvo" istorijos artefaktu eksponavimo link kulturinio, socialinio ir edukacinio centro; turintis galimybe plesti savo veiklos spektra.

Gretimu teritoriju gyventoju kulturine ir socialinio integravimo funkcija galintys atlikti bendruomeniniai centrai galetu kurtis:

--2 forte, tankiai apsuptame sodybiniu gyvenamuju pastatu ir formuojanciame kompozicini (kompozicinis centras pagal architekturinio ir urbanistinio projektavimo nerasyta paradigma paprastai reiskia ir vienoki ar kitoki dominuojamos teritorijos funkcini centra) aplinkiniu kvartalu centra;

--3 forte, kuri jau dabar supa sodybinis gyvenamasis uzstatymas, o pleciantis naujoms statyboms, jis taip pat gali tapti gyvenamosios teritorijos kompoziciniu centru (kompozicinis centras, pagal architekturinio ir urbanistinio projektavimo nerasyta paradigma, paprastai reiskia ir vienoki ar kitoki dominuojamos teritorijos funkcini centra);

--is dalies 4 forte, greta bendruju miesto funkciju ir tik issipletus gyvenamosioms statyboms Rokuose;

--7 forte, apsuptame sodybinio uzstatymo masyvo, greta Kauno akademiniu kliniku komplekso;

--is dalies 8 forte su Linkuvos itvirtinimais, kurie urbanistiniu poziuriu yra glaudziai susijes su Silainiu gyvenamuoju rajonu ir gali tapti puikia Silainiu rekreacine zona, atliekancia kulturines ir socialines integracijos funkcijas;

--is dalies sandeliai Aleksote prie Lakunu plento, kurie priklausomai nuo miesto centro pletros i kairiji Nemuno kranta formu, gali tapti naujojo gyvenamojo rajono dalimi;

--Centriniai itvirtinimai prie Botanikos sodo ir Botanikos sode--greta patrauklaus bendrojo miesto objekto, taciau nepakankamai sutelkti ir architekturiskai ne tokie patrauklus kaip fortai;

--sandeliai Aukstuosiuose Sanciuose--issideste pakankamai sunkiai miesto atzvilgiu prieinamoje teritorijoje, taciau puikiai pasiekiami is tankiai gyvenamu Aukstuju Sanciu daugiabuciu kvartalu;

--sandeliai Panemuneje, formuojantys savotiska pereinamaja zona tarp Panemunes silo, su kurio bendraja miesto svarba jie negali konkuruoti, ir Panemunes gyvenamuju kvartalu; issideste netoli baznycios.

Kiti nagrineti objektai del siek tiek nedekingos situacijos (nebuvimo greta gyvenamuju teritoriju su savu socialiniu lauku, kurio traukos centru objektas galetu tapti del savo isskirtiniu architekturiniu formu) ir del to, jog yra nepakankamai patrauklus, kad pritrauktu bendrasias miesto funkcijas lyginant su kitais panasiais objektas, tai:

--Romainiu fortas, esantis misko gilumoje ir nutoles nuo gyvenamuju rajonu;

--sandelis su Redutu K. Barsausko gatveje, esantis keleto rajonu ar kvartalu grupiu sanduroje;

--Domeikavos fortas, galintis atlikti tik gamtines rekreacines paskirties teritorijos funkcija.

Apibendrinant galima teigti, kad fortai, greta gamtinio rekreacinio, turi nemaza bendraji miesto ir vietini socialinio integravimo funkciju potenciala. Pabreztinas tam tikras sutapimas tarp GK ir UK funkciju, kurias gali atlikti buve gynybiniai objektai, hierarchines reiksmes--bendrojo miesto rekreacinio gamtinio komplekso potenciala turintis objektas turi tokios pat reiksmes kulturinio, edukacinio, bendruomenes centro funkcijos potenciala. Sis sutapimas, gautas dviem skirtingais budais, tik patvirtina objektu potencialo ivertinimo teisinguma.

5. Kauno tvirtoves gynybiniu statiniu sistema kaip miestovaizdzio-teksto simboliai

Kulturologija zvelgia i visus zmogaus kuriamus artefaktus kaip i simbolius, o i kulturos erdve, uzpildyta minetais artefaktais--kaip i teksta arba savotiska isorines samones ir atminties forma, gyvybiskai svarbia konkrecios kulturines bendruomenes gyvavimui ir islikimui. Miestovaizdis--tai specifine tokio kulturinio teksto rusis, "parasyta" architekturineurbanistine kalba. Esminis tokiu kulturiniu tekstu pozymis yra tas, kad jie rasomi ir koreguojami nuolatos, o ju simboliai formuojasi per ilga istorijos perioda, ir tiek architektai, tiek miestu planuotojai turi, kaip ir rasytojai, pasinaudodami jau esamais simboliais ar esamu objektu semantiniu potencialu, kurti naujus tekstus, suprantamus visuomenei, kuri naudojasi ju kuriniais.

Anot kulturologijos teoriju ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2007), kulturiniu tekstu simboliai sudaro keturias grupes:

--naturalus simboliai--tai simboliai, susije su gamta ir gamtinemis formomis. Cia butina priminti, kad semantiniu simboliu sistema--tai uzdara sistema, kurios simboliu reiksmes suprantamos tik siejant juos vienas su kitu ir remiasi vadinamosiomis priestaru poromis: juodabalta, aukstazema, lengvasunku ir pan. Siuo atveju naturalus simboliai perteikia Vakaru Europos kulturai nuo viduramziu budinga esmine priestaru pora, kuri, ko gero, gludi ir kolektyvineje pasamoneje: gamtamiestas. Joje gludi daug gilesniu prasmiu: krikscioniskas-pagoniskas, tvarkingaschaotiskas, sauguspavojingas, suprantamaspaslaptingas ir kt. Tokiu simboliu miestovaizdyje gali tapti bet kuris pakankamai didelis ir koncentruotas zalias masyvas, jeigu jis tampa gretimos teritorijos funkciniu ar kompoziciniu akcentu, to rajono ar miesto vaizdo dalimi (turimas galvoje siame straipsnyje anksciau aptartas miesto vaizdas) arba vizualiai is pakankamai dideles teritorijos reguliariai suvokiamu objektu (pvz.: zalia misko siena, matoma is gyvenamu rajonu vidaus erdviu, arba is miesto ivairiu daliu matoma kalnu juosta). Taip pat tapti naturaliais simboliais gali ir gamtines ar pusiau gamtines koncentruotos teritorijos, keliancios asociacijas su viena is minetu miestas-gamta priestaros poru dalimi, pvz., su paslaptingumu ir nesuvokiamu chaotiskumu, priesingu reguliariai uzstatytai ir lengvai suvokiamai urbanizuotai teritorijai;

--funkciniai simboliai--tai simboliai, kuriu isorine forma ryskiai atspindi esama ar buvusia funkcija. Pvz., darbo irankis tampa konkrecios srities darbuotojo ar darbo proceso simboliu. Miestovaizdyje tokiais simboliais gali tapti objektai, pasizymintys israiskinga, stilistiniu bruozu, susijusiu su statiniu atliekamomis funkcijomis, turincia architektura. Siomis dienomis, architekturai tampant vis labiau semantiska, praktiskai didele dalis, ypac pavieniui stovinciu senosios architekturos objektu, tampa tokiais funkciniais simboliais. Is naujuju simboliu pavyzdziu galima pamineti kiekviename "save gerbianciame" mieste dygstancius stiklo bokstus--biuru pastatus, tampancius ekonomines geroves ir galios simboliais;

--ikoniniai simboliai--tai simboliai, savo forma susije su kulturai budingais ikoniniais zenklais, zyminciais viena ar kita turini, ir suprantami praktiskai visiems vienos ar kitos kulturos atstovams. Galima teigti, kad jie issivyste is funkciniu simboliu, kuriu forma paprastejo iki hieroglifo ar abtrahuoto zenklo, pvz.: kuorai--viduramziu pilies simbolis, portikas su kolonada--muziejaus simbolis, gotikinis langas--viduramziu zenklas ir t. t. Konkreciame miestovaizdyje tokiais simboliais gali tapti placiai salyje zinomi statiniai, kurie daznam gyventojui be abejoniu asocijuojasi su konkreciu miestu ar vietove, pvz.: Eifelio bokstas Paryziuje, Tauerio tiltas Londone, buvusio Pasaulio prekybos centro bokstai dvyniai Niujorke ir t. t.;

--konvenciniai simboliai--visuomenes susitarimu formuojami simboliai, pvz.: vienoje salyje sutariama, kad moteru tualeta zymi trikampis, o kitoje--apskritimas. Kadangi tiek kalba, tiek kitos semantines sistemos formuojasi remdamosi vadinamuoju savaiminiu socialiniu susitarimu ir negali buti vienkartiniu valios aktu keiciamos, tai miestovaizdyje tokio susitarimo forma galima laikyti neformalu vienos ar kitos teritorijos, vieno ar kito objekto pakankamai intensyvu bendra naudojima, pvz., nedidele "aikste" prie Merkurijaus prekybos centro Kaune tampa daugelio miesto gyventoju susitikimu vieta ir tuo paciu metu, nepaisant savo palyginus menko dydzio, miesto vaizdo dalimi ir miestovaizdzioteksto objektu.

Atsizvelgiant i miestovaizdzio suvokimo ypatumus, kurie buvo aptarti nagrinejant fortus ir kitus tvirtoves objektus kaip miesto vaizdo formantus, galima teigti, kad miestovaizdzioteksto simboliais didesne galimybe tapti turi tie objektai, kurie intensyviai formuoja miesto vaizda ir tampa mentalinio miestovaizdzio dalimi. Todel, nagrinejant gynybiniu statiniu sistemos objektu semantini potenciala ir aptariant visapusiskesniam jo atskleidimui butinas priemones, atsizvelgiama tik i tuos objektus, kurie didele tikimybe formuoja ar gali formuoti Kauno miesto ar jo rajonu vaizda, atmetant mazus ir salygiskai nereiksmingus objektus, nors ir pastarieji, susikloscius tinkamoms salygoms, gali tapti konvenciniais miestovaizdzio simboliais ar ju dalimi, taciau tokia teorine galimybe turi kone kiekvienas miestovaizdzio objektas. Nagrinejami sie objektai: visi islike Kauno fortai, Centrinio itvirtinimo dalis prie Botanikos sodo ir Botanikos sode, Linkuvos itvirtinimai, sandeliai Breslaujos g., Aukstuosiuose Sanciuose, Panemuneje, prie Lakunu plento ir kai kurios keliu atkarpos: Kedainiu g., Piliakalnio g., Julijanavos g., Vaisvydavos plentas, Silainiu plentas, Titnago g., gelezinkelio linija A. Fredoje. Laikoma, kad kiti gynybiniai objektai telieka bendro kitu architekturiniu-urbanistiniu simboliu fono dalimi.

Vertinant gynybiniu objektu semantini potenciala visu pirma atsizvelgiama i paties objekto potenciala. Antru etapu vertinamas potencialaus simbolio kontekstas miesto rajone ir visame mieste. Kadangi, kaip jau buvo rasyta, zmogus suvokia miesta kurdamas jo mentalini vaizda, o demesio (tiek isorinio, tiek vidinio) apimtis yra ribota (vienu metu demesio centre telpa daugiausia 7-9 objektai), tad toli grazu ne visi, net ir turintys tinkama potenciala, objektai tampa semantiniais miestovaizdzio simboliais. Miestovaizdzioteksto simboliai, kaip vieno vientiso architekturinio-urbanistinio teksto dalys, gali "bendradarbiauti" arba neigti viena kita. Tiketina, kad nuo sio santykio tipo priklauso ir tapimas arba netapimas realiu simboliu. Taigi, vertinant konteksta, bus vertinami butent mineti stiprinantys arba neigiantys santykiai su kitais zinomais rajono ar miesto simboliais. Nustatant stiprinancius ir neigiancius santykius, remiamasi N. Salingaros vientisos architekturines kompozicijos principais (Salingaros 2005), teigianciais, kad: zemiausiame kompoziciniame lygmenyje, kuriame objektai tiesiogiai kontaktuoja vienas su kitu (miestovaizdzio atveju--tai vieno miesto rajono objektai, daznai turintys ir vizualiai suvokiama kontakta), kompozicijos vientisuma uztikrina priestaros, o visumos poziuriu kompozicijos vientisumas remiasi panasumu: formos, funkcijos, spalvos ir t. t. Taigi bus laikoma, kad rajono lygmeniu priesinga ar skirtinga semantini kruvi galintys tureti simboliai palaiko vienas kita, o turintys vienoda kruvi--neigia. Atitinkamai viso miesto lygmeniu--panasius turinius perteikiantys simboliai palaiko vienas kita kurdami darnia visuma, o priesingi--vientisa kompozicija ardo. Kadangi miesto visumos, kuri suvokiant nera tokia vientisa ir vienoda visiems mieto gyventojams kaip miesto rajonas visiems jo gyventojams, poziuriu priestaru opozicijos gali buti ne taip aiskiai suvokiamos, tai analizuojant miesto visumos konteksta pagrindinis demesys bus skiriamas panasumui. Turint galvoje zmogaus psichikos sieki ir poreiki pavienius objektus sujungti i visuma, yra logiska teigti, kad priestaraujantys visumai is jau susiklosciusiu simboliu objektai negales realizuoti savo semantinio potencialo (tai ypac svarbu kalbant apie miesto rajono lygmeni, kuris suvokiamas kaip pakankamai konkretus ir vienalytis objektas visu jo gyventoju).

Gynybiniu objektu semantinio potencialo vertinimas:

--Kauno gynybines sistemos objektu dalis su reguliariai mieste isdestytais objektais itin prisideda prie miestovaizdzio semantinio vientisumo formavimo viso miesto lygmeniu ir dominuoja miestovaizdyje kaip stiprus naturalus ir funkciniai semantiniai zenklai, turintys geras galimybes tapti ir ikoniniais miesto simboliais (tiek kiekvienas atskirai, tiek visi kartu--kaip sistema). Tai sie objektai: 1-9 fortai, Romainiu fortas. Kaip kertinius sios semantini miestovaizdzio vientisuma uztikrinancios strukturos akmenis galima isskirti 1, 4, 5, 8 fortus su itvirtinimu pylimais ir redutais, 9, 6 fortus. 2, 3, 7 fortai yra svarbus kaip sistemos dalis ir kaip labai ryskus savo rajonu semantiniai objektai, suteikiantys ir ateityje suteiksiantys isskirtinumo juos supanciai teritorijai;

--mineti objektai, tinkamai pritaikyti visuomenes reikmems, gali tapti ir konvenciniais savo rajonu, o dalis ir miesto simboliais;

--sandeliu kompleksai, domeikavos forto liekanos ir Centrinis itvirtinimas yra pakankamai svarbus savo rajonu vientisuma papildantys semantiniai objektai, taip pat turintys nors ir silpnesnius, lyginant su fortais, bet visgi i rajono miestovaizdi integruotinus naturalu ir funkcini semantinius kruvius;

--naturalus semantinis objektu kruvis butu geriausiai issaugotas ir panaudotas issaugant ju gamtini pobudi bei kontrasta su kasdiene urbanizuota aplinka. Siuo atveju svarbesni negu zeldynai (gynybiniai 19 a. statiniai ir be zeldynu atrodo pakankamai "gamtiski" urbanizuotoje teritorijoje) vaidmeni atlieka objekto kaip "salos" miesto kune ispudzio stiprinimas, telkiant apie ji kitas gamtinio pobudzio teritorijas;

--funkcinis semantinis kruvis islaikomas ir stiprinamas issaugojant ir eksponuojant gynybines architekturos ypatumus;

--ikoninis semantinis kruvis gali ilgainiui atsirasti arba visa sistema integravus i siu dienu miesto kuna in corpore, arba minetiems kertiniams jos objektams suteikus miesto mastu svarbias visuomenines, kulturines, rekreacines funkcijas. Turint galvoje ikoniniu simboliu trukuma siandienos Lietuvos miestuose, butu tikslinga didinti sio tipo semantini potenciala tam tinkamuose objektuose;

--konvencinis semantinis minetu objektu kruvis augs savaime, juos pritaikant visuomenes reikmems;

--Marvos fortu liekanos didesnio semantinio kruvio nei rajone, nei mieste neturi.

6. Kauno tvirtoves gynybiniu objektu sistemos panaudojimo principines nuostatos

Penki pagrindiniai tikslai:

--gamtinio karkaso potencialo issaugojimas ir panaudojimas (geoekokompensacinio, rekreacinio, gamtosauginio);

--nors ir nezymaus, taciau integracijai i miesto kuna svarbaus urbanistinio karkaso potencialo (bendruomenes integracijos vietos) atskleidimas;

--miesto vaizdo potencialiu objektu formavimas ir paryskinimas;

--semantiniu miestovaizdzio objektu eksponavimas;

--paveldosauginis bei edukacinis unikaliu objektu issaugojimas ir panaudojimas siandienos reikmems.

Sie tikslai realizuotini:

--formuojant sistema atsizvelgus i tam tikra panaudojimo bendruma (pvz., krematoriumas ir poilsio parkas nesudarys vientisos sistemos). Kaip ryskeja is atlikto vertinimo--sistemoje turi dominuoti rekreacines, kulturines, bendruomenines paskirties funkcijos;

--kuriant funkciju ivairove--visi objektai negali atlikti viena ir ta pacia funkcija, bet turi papildyti vie nas kita, buti specializuoti. Taip pat priklausomai nuo objekto potencialo numatytinas skirtingas net ir tipologiskai panasiu funkciju raiskos laipsnis: savaitgalio rekreacine ir kulturine specializuota veikla reikalauja specialiu erdviu; kasdiene kulturine ir rekreacine specializuota veikla reikalauja specialiu erdviu; mazai specializuotai kulturinei ir rekreacinei kasdienei veiklai is esmes reikalingos universalios paskirties erdves;

--rysiais tarp sistemos elementu: asociatyviniais--besiformuojanciais del architekturiniu formu, detaliu, artimos aplinkos tvarkymo panasumu; teritoriniais, pvz.: dviraciu rekreaciniais takais, sujungiancias elementus i visuma; jau minetais funkciniais--kai vieno objekto programa papildo kito objekto veiklos programa.

Atsizvelgiant i pateiktus tikslus ir ju realizavimo priemones, koncepcija realizuojama dviem dalimis:

--pateikiamos principines metodines gynybiniu tvirtoves statiniu utilizavimo koncepcijos gaires, teikiant prioritetus gamtosaugai, paveldosaugai, rekreacijai ir kulturinei veiklai. Konkrecios atskiru objektu funkcijos gali buti nustatytos ar pasiulytos tik rengiant bendruosius ar specialiuosius Kauno miesto ar jo daliu planus;

--pateikiami principiniai rekreacines dviraciu taku sistemos formavimo siulymai, papildantys Kauno miesto bendrajame plane suprojektuota dviraciu taku sistema.

7. rekreaciniu, kulturiniu ir visuomeniniu objektu sistema

Remiantis atliktu tyrimu rezultatais, ruosiant detalias Kauno tvirtoves islikusiu gynybiniu statiniu sistemos ir atskiru jos elementu panaudojimo architekturines urbanistines koncepcijas reiketu remtis siomis metodinemis gairemis:

1 fortas: specializuota savaitgalio rekreacine ar kulturine veikla, tenkinanti viso miesto gyventoju ir jo sveciu poreikius; rekreacine gamtine miesto rajono teritorija;

2 fortas: nespecializuota kasdiene rekreacine ar kulturine veikla, tenkinanti gretimos teritorijos gyventoju poreikius; rekreacine gamtine kvartalu grupes teritorija;

3 fortas: nespecializuota kasdiene rekreacine kulturine veikla, tenkinanti gretimu teritoriju gyventoju poreikius; rekreacine gamtine kvartalu grupes teritorija;

4 fortas: specializuota savaitgalio rekreacine kulturine veikla, tenkinanti miesto gyventoju ir jo sveciu poreikius, arba nespecializuota kasdiene rekreacine kulturine veikla, tenkinanti gretimu teritoriju gyventoju poreikius; rekreacine gamtine rajono teritorija;

5 fortas: specializuota savaitgalio rekreacine kulturine veikla, tenkinanti miesto gyventoju ir jo sveciu poreikius; rekreacine gamtine bendroji miesto teritorija (kartu su gretimomis teritorijomis);

6 fortas: specializuota kasdiene kulturine rekreacine veikla, tenkinanti miesto gyventoju poreikius; rekreacine gamtine rajono teritorija;

7 fortas: nespecializuota kasdiene rekreacine kulturine veikla, tenkinanti gretimu teritoriju gyventoju poreikius; rekreacine gamtine kvartalu grupes teritorija;

8 fortas ir Linkuvos itvirtinimai: specializuota kasdiene kulturine rekreacine veikla, tenkinanti gretimu teritoriju gyventoju poreikius ir miesto sveciu poreikius; nespecializuota kasdiene kulturine rekreacine veikla, tenkinanti miesto gyventoju poreikius; rekreacine gamtine rajono teritorija;

9 fortas: specializuota savaitgalio kulturine rekreacine veikla ir specializuota kasdiene kulturine rekreacine veikla, tenkinancios miesto gyventoju ir jo sveciu poreikius; rekreacine gamtine rajono teritorija;

Romainiu forto liekanos: specializuota savaitgalio rekreacine veikla, tenkinanti miesto gyventoju poreikius; rekreacine gamtine rajono teritorija (kartu su Romainiu misku);

Domeikavos forto liekanos: rekreacine gamtine kvartalu grupes teritorija;

Marvos forto liekanos: rekreacine gamtine kvartalu grupes ar vieno kvartalo teritorija;

Centrinis itvirtinimas Aleksote: nespecializuota kasdiene rekreacine veikla, tenkinanti gretimu teritoriju gyventoju poreikius; rekreacine gamtine rajono teritorija;

4 baterija: rekreaciniu trasu prieziuros taskas;

5 baterija: rekreaciniu trasu prieziuros taskas;

Sleptuves: patrauklus rekreaciniu trasu taskai;

Breslaujos g. sandelis: nespecializuota kasdiene rekreacine veikla, tenkinanti gretimu kvartalu gyventojus; rekreacine gamtine rajono svarbos teritorija;

Lakunu pl. sandeliai: nespecializuota kasdiene rekreacine veikla, tenkinanti busimo gretimo kvartalo gyventoju poreikius; rekreacines paskirties objektu kompleksas greta rekreaciniu trasu;

A. Sanciu sandeliai: nespecializuota kasdiene rekreacine veikla, tenkinanti A. Sanciu gyventoju poreikius; rekreacine gamtine rajono ar kvartalu grupes teritorija;

Panemunes sandeliai: rekreacines paskirties objektas greta bendruju miesto rekreaciniu trasu;

Tvirtoves keliu atkarpos: pesciuju ir dviraciu rekreaciniu trasu atkarpos.

Detaliau siulymus zr. 4 pav.

Isvados

1. Atlikus aptarta tyrima konstatuotina, kad Kauno tvirtoves gynybiniai objektai islike kaip potencialiai vientisa urbanistine sistema ar subsistema.

2. Pavieniai islike objektai priklausomai nuo lokalizaci jos turi potencialo tapti vienos ar kitos miesto dalies medziagines ar mentalines strukturos generatoriais (greta jau egzistuojanciu generatoriu).

3. Kaip islikusi sistema gynybiniai Kauno tvirtoves objektai turi potencialo tapti: neatskiriama miesto gamtinio ir urbanistinio, vienas kita eliminuojanciu karkasu dalimi, tuo demonstruodami savo unikaluma; miesto mentalinio vaizdo svarbiais elementais; naturaliais, funkciniais ir ironiniais miestovaizdzioteksto simboliais.

4. Islikusiu elementu ivairove (nuo salygiskai dideliu fortu iki sleptuviu ir keliu atkarpu), ju tolygus pasiskirstymas miesto teritorijoje ir issaugotas urbanistinis-architekturinis potencialas sudaro prielaidas kalbeti apie visos islikusios sistemos kaip visumos panaudojima miesto reikmems.

5. Pateikti principiniai siulymai iliustruoja tokio pritaikymo galimybe. Siulomai sistemai budingos visos esmines urbanistines sistemos savybes: funkciju pasiskirstymas, hierarchija, objektu ivairove ir teritoriniai rysiai.

[FIGURE 4 OMITTED]

Iteikta 2009 03 30

doi: 10.3846/1392-1630.2009.33.100-113

Literatura

Bogdanowski, J. 2002. Architektura onronna w krajobrazie Polski: od Biskupina do Westerplate. Wydawnictwo naukowe PwN, warszawa.

Cesonis, G. 2007. Pasivaiksciojimai po Kauno tvirtove. Meno tvirtove. Kaunas.

De Young, R. 1999. Environmental Psychology. Encyclopedia of Environmental Science. Hingham, MA, Kluwer Academic Publishers.

Dringelis, L.; Zaleckis, K.; daniulaitis, G. 1996. Kauno miesto ir apylinkiu gamtinio karkaso urbanistiniai tyrimai ir planavimas: baigiamoji ataskaita. Architekturos ir statybos institutas. Kaunas.

Duffy, Ch. 1985. The Fortress in Age of Bauban and Frederic the Great 1660-1789. Routledge, London.

Hillier, B.; hanson, J. 1984. The Social Logic of Space. Cambridge University Press.

Kaufman, J. E. 1999. Fortress Europe: European fortification of World War II. da Capo press.

Kauno miesto savivaldybes bendrasis planas [interaktyvus]. 2007 [ziureta 2009 m. vasario 28 d.]. Prieiga per interneta: <http://bendrasisplanas.kaunas.lt/>.

Kavaliauskas, P. 1992. Metodologiniai krastotvarkos pagrindai: habilitacinis geografijos mokslo darbas. Vilniaus universitetas.

Lynch, K. 1960. The Image of the City. MIT Press, Cambridge MA.

Salingaros, N. A. 2005. Principles of Urban Structure. Techne Press, Amsterdam, holland.

Sendich, E. 2006. American Planning Association. Planning and Urban Design Standards. John wiley & Sons, Inc.

Steponaityte, N. 2006. Krastovaizdzio pritaikymas ir pertvarkymas statant Kauno tvirtove, Urbanistika ir architektura 30(4): 204-218.

Steponaityte, N. 2001. Kauno tvirtove: projektavimas ir statyba, Urbanistika ir architektura 25(3): 150-163.

Steponaityte, N. 2003. Kauno tvirtoves itaka miesto pletrai, Urbanistika ir architektura 27(2): 64-75.

Wejchert, K. 2008. Elementy kompozicji urbanistycznej. wydawnictwo Arkady, warszawa.

Zaleckis, K. 2002a. Miesto provaizdis Lietuvos visuomenes mentalitete ir jo panaudojimo aspektai urbanistiniame planavime: daktaro disertacija. Architekturos ir statybos institutas, Kaunas.

Zaleckis, K. 2002b. Kai kurie teoriniai ir praktiniai bendrai suvokiamo ir isivaizduojamo miesto vaizdo nustatymo klausimai, Urbanistika ir architektura 26(2): 96-106.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[1] Cia ir toliau tekste terminas "urbanistines strukturos generatorius" vartojamas taip, kaip ji supranta Kazimierz wejchert (2008)

KESTUTIS ZALECKIS

Dr, Assoc, Prof, Dept of Architecture and Land Management, Kaunas University of Technology. Studentu g. 48-303, LT-51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: kestutis.zaleckis@ktu.lt Research interests: military architecture, cityscape, urban semiotics, social logic of urban spaces, city image.

NIJOLE STEPONAITYTE

Research worker, Kaunas University of Technology, Institute of Architecture and Construction, Dept of Land Management, Tunelio g. 60, LT-44405 Kaunas. E-mail: krastotvarka@asi.lt

Research interests: military architecture, cultural heritage.

Kestutis Zaleckis (1), nijole Steponaityte (2)

(1) Kauno technologijos universitetas, Architekturos ir krastotvarkos katedra, Studentu g. 48-303, LT-51367 Kaunas, Lietuva, Architekturos ir statybos institutas, Krastotvarkos sektorius, Tunelio g. 60, LT-44405 Kaunas, Lietuva, el. pastas: kestutis.zaleckis@ktu.lt

(2) Kauno technologijos universitetas, Architekturos ir statybos institutas, Krastotvarkos sektorius, Tunelio g. 60, LT-44405 Kaunas, Lietuva, el. pastas: krastotvarka@asi.lt