Origin and evolution of high-rise buildings/ Aukstybiniu pastatu atsiradimas ir ju raida.

Parasonis, Josifas ; Gaudutis, Ernestas

Ivadas

Apibudinant aukstybinius pastatus, ivairiuose normatyviniuose dokumentuose ir literaturos saltiniuose siulomi skirtingi kriterijai. Todel nesutariama del siu pastatu atsiradimo apskritai arba pirmojo tokio pastato pastatymo ivairiose salyse. Si aplinkybe neleidzia tiksliai ivardinti tyrimo objekto atitinkamoje mokslineje literaturoje, aukstybinius pastatus grupuoti, analizuoti ir vertinti. Skirtingi autoriai remiasi skirtingi literaturos saltiniu pateikiamais kriterijais siems pastatams apibudinti. Siu pastatu atsiradimo priezastys ir raida skirtinguose pasaulio krastuose turi savo ypatumu, kurie neretai taip ir lieka neivertinti, nagrinejant aukstybinius pastatus ivairiais aspektais. Pasaulio ir musu salies vystymosi praktika byloja apie vis didejancia aukstybiniu pastatu itaka miestu vizualiniam tapatumui, kulturos paveldui, zmoniu gyvenimo salygoms. Aukstybiniai pastatai transformuoja architekturinius planinius pastatu sprendinius, stimuliuoja nauju medziagu, konstrukciniu sprendiniu ir technologiju atsiradima. Ju vystymuisi itaka daro technines bei technologines ir ekonomines galimybes, miestu vystymosi urbanistiniai reikalavimai, kurie turi tiesiogini poveiki susiklosciusiems vaizdams, miesto siluetui, lokaliu er dviu ivaizdzio kaitai. Sie pastatai neretai tampa naujaisiais miestu simboliais, iskilusiais naujoje globalizacijos ir aukstuju technologiju epochoje. Siame darbe aptariama aukstybiniu pastatu samprata, ju atsiradimo ivairiose salyse priezastys, ypatumai, raida.

1. Aukstybiniu pastatu samprata

Siekiant apibudinti aukstybinius pastatus siandien dazniausiai taikomi aukscio kriterijai, kurie nurodomi metrais virs zemes pavirsiaus arba aukstu skaiciumi. Vienas pagrindiniu saltiniu yra ivairiu saliu normatyviniai dokumentai. Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis STR 1.01.06:2002 "Ypatingi statiniai", aukstybiniu pastatu laikomas statinys, kurio aukstis nuo zemes pavirsiaus iki auksciausio konstrukcijos tasko siekia 30 m. Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" itvirtinta nuostata, kad aukstybinis pastatas yra toks, kurio virsutinio auksto, iskaitant mansardini, grindu pavirsiaus altitude yra 26,5 m ir daugiau. aukstybiniu pastatu isdestymo specialiuju planu rengimo taisyklese nurodytas minimalus ju aukstis nuo sklypo pavirsiaus vidutines altitudes yra lygus ar virsija 30 m, isskyrus atvejus, kai miesto savivaldybes taryba yra nustaciusi kitu pastato aukstu. Vilniaus mieste sis aukstis tarybos sprendimu nustatytas 35 m (12 aukstu). Matome, kad net tarp Lietuvoje galiojanciu skirtingu norminiu aktu, nurodanciu aukstybiniu pastatu aukstu, egzistuoja nedideli priestaravimai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje uzsienio valstybiu, aukstybinio pastato savoka lemia ugniagesiu turimos technikos, tokios kaip kopecios ir automobiliniai keltuvai, maksimalus darbinis aukstis.

Vokietijos Federacineje Respublikoje aukstybiniu pastatu minimalus aukstis yra 22 m virs zemes pavirsiaus (Eisele, Kloft 2003). ivairiose JAV valstijose ir miestuose statybines normos apibrezia skirtingu siu pastatu aukstu. Kalifornijos valstijos statybos techniniai reglamentai aukstybinius pastatus apibrezia kaip turincius bent viena zmoniu naudojama aukstu, esanti auksciau nei 23 m (aukstis matuojant nuo zemiausio auksto, turincio iejima i pastata, grindu). Masaciusetso valstijoje aukstybiniais pastatais laikomi aukstesni nei 21 m. Cikagoje aukstybiniais laikomi aukstesni kaip 24 m aukscio pastatai. Hjustone galiojantys statybos normatyviniai dokumentai aukstybinius pastatus ivardina aukstesnius nei 23 m, matuojant pastato aukstu nuo pirmo auksto grindu lygio. Pagal Rusijos Federacijos statybos normas aukstybiniais laikomi pastatai, aukstesni nei 75 m (30 aukstu) ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] et. al. 2007). Ukrainoje aukstybiniais laikomi aukstesni nei 73,5 m (25 aukstu) pastatai. skirtingu saliu statybos normos nepateikia bendro atsakymo i musu nagrinejama klausima, todel jau pradiniu analizes etapu atsiranda pagristas klausimas, ka vis del to reiketu vadinti aukstybiniu pastatu. Ar aukscio kriterijus yra vienintelis rodiklis, leidziantis apibrezti aukstybinius pastatus?

"Dangoraizis" savo laiku buvo jurinis terminas, kuris anksciau reiske aukstu laivo stieba arba pagrindine bure, taciau XIX a. pabaigoje jis igavo visai kita reiksme. Pirmiausiai pradetas vartoti snekamojoje kalboje kaip priesingybe salia vyraujanciam zemesniam uzstatymui ir galejo buti vartojamas nepriklausomai nuo nagrinejama pastatu aukscio. Taip buvo vadinami tam tikroje vietoveje dominuojantys isskirtinio aukscio pastatai. Uzstatymo kontekstas iki siu dienu isliko reliatyviu dydziu, su kuriuo susieti siu savoka yra gana sudutinga. Seniausias zinomas "dangoraizio" apibrezimas buvo pateiktas dar 1891 m. Maitlando Amerikos slengo zodyne, kuriame jis buvo apibreztas tiesiog kaip labai aukstas pastatas. reiketu pabrezti, kad ilga laika nebuvo aiskios diferenciacijos tarp "aukstybinio pastato" ir "dangoraizio" savoka. Pastacius Home Insurance biuru pastatu, "dangoraizio" savoka kai kuriu architekturos istoriku pradetas tiesiogiai sieti su ketaus karkaso isradimu, atliktu paskutiniais XIX a. desimtmeciais.

Pagrindiniu kriterijumi, apibrezianciu aukstybinius pastatus, tapo nauja konstrukcine sistema ir jos medziagos, tai suteike nauju galimybiu planuoti vidines pastatu erdves, leido itin padidinti ju aukstinguma. Taciau dalis to meto aukstu pastatu toliau buvo statomi naudojant iki tol iprasta muriniu laikanciuju sienu sistema, todel cia neisvengiama netikslumu. XIX a. pabaigoje "dangoraiziais" pradeti vadinti 10 ir daugiau aukstu turintys pastatai (KoyaH 1982). Pirma karta istorijoje dingsta sios savokos neapibreztumas ir siuos pastatus apibreziantys aukscio kriterijai igauna konkrecia skaitine reiksme, kurios israiska begant laikui keitesi. Taciau kai kurie architekturos istorikai aukstybiniu pastatu apibudinimo kriterijaus nesieja su konkreciu pastato auksciu. Carl W. Condit suvokdamas, kad "dangoraizis" islieka aiskiai neapibrezta savoka, savo darbuose si termina taike dideliems komerciniams, visuomeniniams ar gyvenamiesiems pastatams, nepaisant ju formos ar aukscio (Korom 2008). Taciau vadovautis funkciniais, tipologiniais aspektais yra netikslinga. Nes nuo pat atsiradimo aukstybiniai pastatai atliko gyvenamuju namu, biuru, viesbuciu ir kitas jiems priskirtas funkcijas. Aukstis kaip lemiamas kriterijus aukstybiniams pastatams buvo pasirinktas ne veltui. Jis tampa charakteringu veiksniu, nulemianciu vizualini pastato poveiki miesto siluetui ir jo funkcines, technologines ypatybes, kurios itin skyresi nuo budingu mazaaukstei statybai. Atsirade liftu irangos, sildymo, vandens tiekimo ir kiek veliau pries antraji pasaulini kara novatoriski oro kondicionavimo sistemos sprendiniai leido uztikrinti tinkama siu pastatu funkcionavima, itin padidinus ju aukstinguma, todel sie isradimai pradeti sieti su aukstybinio pastato savoka. 1929 m. publikuotoje knygoje The History of the skyscraper Francisko mujica teige, kad tik pastatus, turincius daug aukstu, plienini karkasi ir greitus elektrinius liftus, galima vadinti "dangoraiziais". Velesniais laikais taip pat pasitaikydavo bandymu "dangoraizio" savoka sieti su plieniniu karkasu. 1930 m. isleistoje W. C. Clark ir J. L. Kingston knygoje The Skyscraper dangoraiziais kaip pries 40 m. siulyta laikyti pastatus, turincius plienini karkasi. Autoriu manymu, tai ir yra tikrieji dangoraiziai. Siam teiginiui pritare ir architekturos istorikas Donald Martin Reynolds, kuris 1984 m. analogiskai apibreze "dangoraizius" (Korom 2008). XX a. 7-ajame ir 8-ajame desimtmeciuose susiformavo nauja "dangoraizio" kaip isskirtinio aukscio aukstybinio pastato samprata. Ji jau nebuvo "aukstybinio pastato" savokos sinonimas. Siandien didelio aukscio pastatams apibrezti pradetas vartoti terminas "dangoraizis" arba Atsirades "ypac aukstu pastatu" terminas, taciau ivairiu saliu normose jie nera isskiriami. Siuos terminus apibrezia tik kai kurios visuomenines organizacijos ir pavieniai mokslines literaturos saltiniai, vadovaudamiesi skirtingais aukscio kriterijais. Aukstybiniu pastatu architekturos tyrinetojas A. A. Svetikovas sudare pastatu aukscio skale, pagal kuriu pastatai, kuriu aukstis siekia iki 120 m (30-35 aukstu), priskiriami aukstybiniu pastatu grupei, o aukstesni nei 120 m (40 aukstu)--dangoraiziams. pastaruju riba motyvuojama tuo, kad patys zemiausi debesys praplaukia butent siame aukstyje.

begant laikui, keitesi ir aukstybinio pastato savoka. Architektus ir inzinierius vienijancios ivairios organizacijos, tokios kaip ASCE (American Society of Civil Engineers) ir CIB (The International Council for Research and Innovation in Building and Construction), del aukstybiniu pastatu prieme kai kurias rekomendacijas. 1976 m. vykusiame CIB simpoziume priimta bendra pastatu klasifikacija metrais, pagal kuriu pastatai iki 30 m priskiriami prie padidinto aukstingumo. Pastatai iki 50, 75 ir 100 m atitinkamai ivardinami I, II, III kategorijos daugiaauksciais, o aukstesni nei 100 m--aukstybiniais. Pastebime, kad aukstybiniai pastatai klasifikuojami pasitelkiant metrus, o ne aukstu skaiciu. pagrindine tokio pasirinkimo priezastis yra tai, kad vienodo aukscio pastatu aukstingumas neretai buna skirtingas priklausomai nuo pastato paskirties ir nacionaliniu projektavimo normu reikalavimu. Taciau pateiktas CIB klasifikavimas nera kol kas visuotinai priimtas pasaulio saliu normatyviniais dokumentais ir skirtingose salyse, kaip jau mineta, priklausomai nuo susiklosciusiu projektavimo tradiciju ir normu traktuojamas ivairiai. Tarptautine Council on Tall Buildings and Urban Habitat organizacija, isikurusi Ilinojaus universitete Cikagoje ir uzsiimanti aukstu pastatu tyrimais, aukstybinius pastatus apibrezia kaip turincius daugiau kaip 14 aukstu arba virsijancius 50 m. Ypac aukstu pastatu grupei priskiriami aukstesni nei 300 m (Council ... 2009). Nekilnojamojo turto bendrove Emporis Standarts Commitee siuo metu aukstybiniais laiko 12-39 aukstu pastatus, kuriu aukstis yra 35-100 m. Zinomas zeku inzinierius, mokslininkas J. Kozak (Ko3aK 1986) savo darbuose aukstybiniais laiko 10-100 aukstu ir aukstesnius pastatus. Toks apibrezimas apima aukstybiniu pastatu pirmtakus, staty tus dar iki XIX a. pabaigos, ir auksciausius siuolaikinius pastatus. ASHRAE (American Society of Heating, Refrigerating and Air-ConditioningEngineers)--Tarptautine organizacija, vienijanti fizinius asmenis ir kompanijas, dirbancius sildymo, vedinimo, oro kondicionavimo ir saldymo srityse. Techninis komitetas aukstybinius pastatus apibrezia kaip aukstesnius nei 91 m. Vadovaujantis inzineriniais kriterijais sie pastatai apibreziami kaip vertikali konstrukcija, kuriai vejo apkrova yra daug reiksmingesne negu kitokio pobudzio poveikiai. Taciau taip galima apibrezti ne tik pastatus, bet ir tokius statinius kaip televizijos ar radijo bokstai. NFPA (National Fire Protection Association)--JAV isikurusi organizacija, kurianti ir tobulinanti normatyvine baze, susijusiu su gaisrine sauga. Sios organizacijos normatyviniuose dokumetuose aukstybiniais yra laikomi aukstesni nei 23 m pastatai, kuriu aukstis matuojamas nuo zemiausios vietos, privaziuojamos gaisrine masina. Toks apibrezimas siejamas su auksciu, kuri gali pasiekti ugniagesiu kopecios. Gaisras, vykstantis auksciau esanciose patalpose, turi buti gesinamas is vidaus, tam numatant atitinkamas priemones. Confederation of Fire Protection Association-Europe aukstybinius pastatus yra apibrezusi kaip aukstesnius nei 22 m. International Code Council organizacija, siekianti uztikrinti pastatu patikimuma ir realizuoti priesgaisrines priemones, savo normatyviniuose dokumentuose siuos pastatus apibrezia kaip aukstesnius negu 23 m. Daugelyje JAV valstiju ir miestu vadovaujamasi organizacijos sukurtomis "Tarptautinemis statybos normomis" (International Building Code), kuriose yra nurodomas minetas pastatu aukstis. Remiantis isdestyta medziaga, matyti, kad musu salies normatyviniu dokumentu nuostata artima kitu saliu poziuriui, kai naudojami aukstybiniu pastatu apibrezimo kriterijai glaudziai susiju su gaisrines saugos reikalavimais. Aukstybinio pastato apibrezime nera bendros visuotinai priimtos arba Tarptautinemis normomis iteisintos nuomones, todel atlikus analize siuloma aukstybiniais pastatais laikyti 30 m (10-12 aukstu) ir aukstesnius pastatus, matuojant nuo zemes pavirsiaus, tai yra budinga daugumai anksciau minetu saltiniu bei Lietuvos Respublikoje galiojanciu normatyviniu dokumentu nuostatoms.

2. Aukstybiniu pastatu raida

2.1. Atsiradimas

Aukstybiniu pastatu atsiradimo klausimas buvo aktualus visais laikais ir ju nagrinejo nemazai achitekturos teoretiku, daug knygu, straipsniu yra skirtu minetai temai, taciau taip ir nera bendros pagristos nuomones, kada atsirado pirmasis aukstybinis pastatas. Kai kurie aukstybiniu pastatu atsiradima sieja su Senoves Egipto piramidemis ar Babilono zikuratais ar kitais senoves civilizacijoms budingais sakraliniais statiniais. Daugiaauksciai gyvenamieji namai zmonijos istorijoje yra zinomi jau nuo senoves Romos, kur jie buvo vadinami insulae. Si savoka kilo is lotynisko zodzio insula, reiskiancio sala. Is paukscio skrydzio sie pastatai atrode panasus i salas, uzimancias istisus miesto kvartalus, ir buvo skirti zemiausios bei vidutines klasis romenams apgyvendinti. Dazniausiai ju atsiradimo priezastimi laikoma didziaja imperijos miestu, tokiu kaip Roma, Ostija, urbanizacija, kuri leme dideli gyvenamojo ploto poreiki. Tuo metu gyvenamuju namu aukstingumas paprastai siekdavo 5-6 aukstus, kartais pasitaikydavo ir aukstesniu, taciau priesingai negu Velesniais laikais daugiaauksciai pastatai nedominavo miestu siluetuose. Tankejant miestu uzstatymui ir naudojant netinkamas medziagas, atsirado pavojus kilti gaisrams. del prastos statybos darbu kokybes neretai pasitaikydavo griuciu, todel Romos imperatoriai, noredami isvengti auku, nustate ivairius aukscio apribojimus, kurie del finansiniu sumetimu pastatu valdytoju budavo simoningai ignoruojami, neatsizvelgiant i galimus tragiskus padarinius (KoyeH 1982a). Ankstyvosios daugiaaukstus statybos pavyzdziai taip pat sutinkami Shibam mieste, esanciame Jemene, kuris garsija kaip "seniausias dangoraiziu miestas pasaulyje" arba, kaip kartais jis yra vadinamas, tiesiog "dykumos Manhetenas". Tai kartu vienas ankstyvuju urbanistinio planavimo pavyzdziu, kai buvo panaudotas vertikaliu konstrukciju principas. Koncentruotas uzstatymas daugiaauksciais pastatais buvo nulemtas isskirtinai miesto geografines padeties ir gynybiniu klausima (Foundation et al. 2007). Siu pastatu aukstingumas svyravo nuo 5 iki 11 aukstu.

Daugiaauksciu pastatu statyba XVII a. Edinburge leme tokios priezastys. Miesto pletra buvo apribota dar nuo viduramziu islikusiu fortifikaciniu itvirtinimu, todel, esant ribotam zemes plotui, gyvenamieji pastatai buvo priversti stiebtis aukstyn. Paprastai siu pastatu, turinciu murines laikanciasias sienas, aukstingumas siekdavo 11 aukstu, taciau literaturos saltiniuose galima sutikti duomenu, kad pasitaikydavo ir 14 aukstu. Daugiaauksciai pastatai netrukus pradejo dominuoti miesto siluete, priesingai negu kituose pasaulio miestuose, kur industrializacijos laikotarpiu dominavo gamyklu kaminai arba baznyciu bokstai. Vadovaujantis pasirinktu aukstybiniu pastatu apibrezimu, galima teigti, kad jie atsirado butent siame mieste. Statybos procesi paspartino miestu uzpludusi imigrantu is Airijos banga, kuri siejama su industrine revoliucija. Sie pokyciai itin padidino gyventoju skaiciu ir koncentraciju Europos miestuose. Tai prasidejo XVIII a. viduryje, tesisi iki pat XIX a., kada si reiskini lydejo ne mazesnis urbanizacijos tempas. Miestu augima pirmiausiai leme didelis naujos statybos bustu, skirtu apgyvendinti darbininkams, poreikis (KoyaH 1982b). Priesingai nei Edinburge, kituose Europos miestuose nebuvo verziamasi aukstyn, nepaisant anksciau minetos situacijos. Pagrindine priezastimi buvo tai, kad naujieji pramones miestai pletesi nevarzomai, o senieji jau Renesanso laikotarpiu buvo perkopi gynybiniu itvirtinimu ribas. Sie faktai galetu atsakyti i klausima, kada aukstybine statyba prasidejo Europoje. Pramonine revoliucija aukstybiniu pastatu raidai turejo ir kitu nemaziau svarbia reiksme. XIX a. Anglijoje ir Prancuzijoje pradeti statyti pramoniniai pastatai su karkasine konstrukcine sistema, kurios konstrukciniai elementai buvo is ketaus. Taciau tuo metu niekas net nenumane apie galimybe ju pritaikyti aukstybiniams pastatams. XX a. pradzioje si metala pakeite Atsirades statybinis plienas.

2.2. Aukstybiniu pastatu raida JAV

Analizuojant skirtingus literaturos saltinius aukstybiniu pastatu atsiradimas JAV sukelia maziau priestaravimu. Pirmieji aukstybiniai pastatai naujajame zemyne atsirado XIX a. pabaigoje Cikagoje kaip naujas biuru pastatu tipas, sietinas su intensyvios urbanizacijos metais vykstancia didziaja JAV miestu transformacija. Nors plytos, betonas civilizaciju istorijoje egzistavo ir anksciau, taciau tik XIX a. pabaigoje technologijos suteike galimybe statyti vis aukstesnius pastatus. Nauji pastatai, akcentuojantys pelna ir naujas technologijas, buvo glaudziai susiju su verslo poreikiais. 1885 m. pastacius 10 aukstu Home Insurance biuru pastatu, "dangoraizio" savoka kai kuriu architekturos istoriku tiesiogiai pradeta sieti su ketaus karkaso isradimu, atliktu paskutiniais XIX a. desimtmeciais. Tai suteike nauju galimybiu planuoti vidines pastatu erdves ir leido itin padidinti ju aukstinguma. Pagrindinis nauju pastatu bruozas buvo aukstis, kuris, didejant zemes sklypu kainai, atrode logisku susidariusios situacijos sprendimo budu. <...> aukstis tapo charakteringu pastato veiksniu, nulemianciu jo funkcines ir technologines ypatybes, kurios labai skyresi nuo budingu mazaaukstei statybai (KoyaH 1982). Novatoriski konstrukciniai sprendiniai ir atsiradusios naujos statybines medziagos padare didele itaka aukstybiniu pastatu isvaizdai. Aukstybiniai pastatai keldavo nauju inzineriniu ir technologiniu problemu, kartais net reikalavo sukurti naujas technologijas. Iki XIX a. pastatai, aukstesni nei 6 aukstu, buvo gana reti, taciau jie turejo viena pagrindine trukuma--daug laiptu pakopu, tai kele rimtu nepatogumu gyventojams. Situacija pasikeite 1853 m. Elishai Otis sukurus keleivini liftu, kuris Pirma karta buvo irengtas dar 1857 m. E. V. Haughworth & Co prekybos centre Niujorke (KoyaH 1982b). Nors daugiaauksciai pastatai egzistavo ir anksciau, taciau didelis ju aukscio augimas, kuri paskatino naujos pastatu konstrukcines sistemos, tapo imanomas tik tobulejant pastatu inzinerinems sistemoms.

Nauji biurai, esantys centrineje miesto dalyje, imonems tapo patrauklia vieta vystyti versla, suteike pranasuma pries konkurentus ir leido igyti reikiamus rysius, gauti butina informaciju, sudare galimybe sukurti patikimos, klestincios kompanijos ivaizdi. Statytojas, padidindamas projektuojamo pastato aukstu ir parinkdamas tam ekonomiskas konstrukcijas, galejo tiketis gauti papildomu pajamu, kurias leme tiesioginis rysys, egzistuojantis tarp pastato aukscio ir nuomojamu patalpu ploto (Willis 1995). Reiketu pamineti, kad JAV biurai ir apartamentai didelio aukstingumo pastatuose paprastai budavo nuomojami, o ne parduodami kaip kitose salyse, taip jie atnesdavo pastato savininkui dideles pajamas. Didziausia itaka biuru ir apartamentu aukstybiniuose pastatuose pasirinkimui turedavo pastato vieta, vaizdas, komfortas, saugumas, prestizo suvokimas, eksterjero architektura, analogiska situacija yra ir siandien. Igyvendinant projektu, buvo svarbu, kad uz patalpu nuomu gautas pelnas virsytu zemes sklypo kaina, pastato statybos ir eksploatacines islaidas. Neretai aukstybiniai pastatai, kuriuose buvo isikurusios dideles korporacijos, atlikdavo reklamos, rodancios firmos ekonomini potenciala, funkcija. Siu pastatu fasadai pasizymejo dekoraciju, budingu praeities architekturos stiliams, gausa. Kartais jie turi kompanijos logotipa ar pavadinima, esanti paciame pastato virsuje. Sia ideja puikiai atspindi Banker's Trust pastatas. Veliau tokia kompaniju reklamos forma isplito visame pasaulyje kartu su tarptautinio stiliaus aukstybiniais pastatais. Kartais dangoraiziams budingos tam tikros isskirtines architekturines detales, pavyzdziui, AT&T, Chrysler pastatai. Isskirtiniai pastarojo pastato apdailos elementai paremti Chrysler firmos gaminamu automobiliu ratu gaubte isvaizda. Dangoraizis Vakara valstybese tapo ne vien tik issikiu statytojams, techninio bei pramoninio salies potencialo israiska, bet kartu unikalia kapitalizmo ir jo vertybiu isaukstinimo forma. Taciau pokyciu baime leme poreiki issaugoti to meto miestams budingus siluetus, uzkertant kelia nevarzomam aukstybines statybos procesui ateityje, todel XIX a. Pabaigoje JAV aukstybine statyba lydejo ir pirmieji aukscio apribojimai. Svarbiausias pasiekimas buvo miestu skirstymas i specializuotus rajonus, nustatant zemes sklypu paskirtu (Lewis 1998). XX a. pradzioje isryskejo ankstyvoji konkurencija tarp Niujorko ir Cikagos, statant aukstybinius pastatus. Niujorkas neisgyveno gaisro ar kitokio pobudzio suniokojimu, kurie galetu intensyviai stimuliuoti daugelio nauju pastatu atsiradima, todel pagrindiniu veiksniu tapo imigrantu antpludis, paspartines verslo augima (Douglas 2004). Isaugus biuru poreikiui, susidurta su statyboms skirtos zemes trukumu, kuris leme vis aukstesniu pastatu statybas. Tai leme miesto geografine padetis, kur statyboms skirta teritorija atliko svarbu vaidmeni, kuri taip pat nuleme dar kolonijiniu laikotarpiu susiformaves gatviu tinklas. Didele itaka aukstybiniu pastatu raidai padare 1916 m. Niujorke isigaliojusios zonu isdestymo taisykles, kuriomis buvo siekiama reguliuoti miesto pletra ir taip sustabdyti masyviu pastatu, tokiu kaip Equitable, statybas ateityje. Pagal naujas taisykles pastatai turejo laibuti proporcingai ju aukstujimui, taip butu pagerinta apatiniu ir virsutiniu aukstu insoliacija, tai ypac aktualu esant tankiam miesto uzstatymui. Architekto Hugh Ferriss eskizas (1 pav.) iliustruoja, koks galejo buti maksimalus taisykliu leidziamas pastato turis. Tai kartu buvo drastiskas isikisimas i pastatu architektura. Daugiau kaip pusi amziaus galiojusios taisykles, priesingai negu kituose salies miestuose, nesuvarze maksimalaus pastatu aukscio, taciau nuleme maksimalius galimus turius ir suformavo savita architekturos akcenta, budingu 1920-1930 m. statytiems Art Deco stiliaus aukstybiniams pastatams (2 pav.). Todel pastatyta daugybe garsiu pastatu, kurie kartais tik keleta menesiu, o kartais net keleta desimtmeciu budavo laikomi auksciausiais pasaulyje. Isskirtine aukstybiniu pastatu architektura yra svarbus veiksnys, formuojantis miesto, atskiru jo daliu vizualini identiteta. Siuo metu nei vienas pasaulio miestas neturi daugiau pastatu, kuriu aukstis virsija 150 m, negu Niujorkas.

Cikagoje, priesingai negu anksciau minetu atveju, uzstatymo kontekstas augo palaipsniui. Tai leme XIX a. pabaigoje prasideje bandymai riboti pastatu, kurie tiesiogiai paveike miesto silueto transformacija, auksti. Augant miestui, keitesi ir maksimalus leistinas pastatu aukstis, kuriam isaugus, biuru statyba atsbure, taciau kai kuriu saltiniu teigimu, sie suvarzymai vis dar slopino augancia salies ekonomika. 1923 m. isigalioju nauji pastatu aukscio apribojimai pastatu ribini aukstingu ma padidino iki 40 aukstu. Siems pokyciams dideli poveiki padare ne tik municipaliteto priimtos naujos zonavimo taisykles, kurios suskirste miesta i funkcines zonas, nustate joms maksimalu galima pastatu aukstinguma, kartu pakele kartele tuometiniam miesto uzstatymui, bet ir nekilnojamojo turto rinkos augimas. Kapitalistinese valstybese nekilnojamojo turto rinka visais laikais turejo milziniska poveiki aukstybiniu pastatu raidai ir intensyviai si reiskini stimuliavo. 1957 m. aukscio suvarzymams Cikagoje tapus laisvesniems, per kitus 15 m. buvo pastatyta daugelis labai aukstu pastatu, iskatitant milziniska Sears boksta, kuris net 24 m. isbuvo auksciausiu pastatu pasaulyje. nauju vertikaliu dominanciu atsiradimas patvirtina, kad aukscio ar apimties suvarzymai turejo tiesiogini itaka:

--miesto silueto pokyciams;

--panoraminiams vaizdams;

--pastatu auksciui, architekturai, planiniams ir turiniams sprendiniams;

--konstrukcinems sistemoms;

--pastatu inzinerinei irangai;

--nekilnojamo turto rinkai.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

Kituose JAV miestuose nuo XX a. pradzios maksimalus galimas pastatu aukstingumas pradetas sieti su salia esanciu gatviu plociu. Vienas tokiu pavyzdziu buvo Bostonas, kurio verslo rajonuose statomu pastatu maksimalaus aukscio ir gatves plocio santykis siek? 2,5 m, taciau pastato aukstis negalejo buti didesnis nei 38 m. Kitose miesto vietose jis sieke 24 m (Lewis 1998). Priesingai negu Europoje, santykis tarp senosios architekturos ir statoma dangoraizie nebuvo akcentuojamas. Nepaisant ivairaus pobudzio aukscio suvarzyme, iki pat XX a. pabaigos JAV didieji miestai pirmavo lenktyn?se del auksciausio pasaulyje pastato vardo. aukstybiniu pastatu pl?tros problemos isliko aktualios iki musu dienu, taciau siandien nebandoma ju spristi, siejant galime maksimalu pastatu aukstu su greta esansiomis gatvemis ar ivedant taisykles, turincias tiesiogini itaka architekteriniams sprendiniams. Akivaizdu, kad ivairaus pobudzio aukscio suvarzymai turujo lemiame itaka miestu siluete transformacijai. taciau nera vieno, tinkancio visiems nagrinejamiems atvejams, metodo aukstybiniu pastatu pletrai reguliuoti, todel neretai, atlikus sudutingu urbanistine analize, bandoma ieskoti nauju tinkama sprendiniu.

Pokario metais Siaures Amerikoje pradeti statyti tarptautinio stiliaus aukstybiniai pastatai smarkiai skyresi nuo savo pirmtaku. Siam laikotarpiui budingi auksti, siauri pastatai su aiskiai isreikstu karkasu ir dideliais stiklo plotais fasaduose. Vidinio apsvietimo poreikis padare didele itaka architekturiniams ir konstrukciniams sprendiniams. Jie leido transformuotis architekturai, atsisakyti atgyvenusio akademizmo ir dekoracijomis persisotinusios retrospektyvines stilistikos. Vietoje masyviu akmeniniu isoriniu laikanciuju sienu fasadams pradetos naudoti pakabinamos plokstes, kurios turejo atlaikyti dideles dinaminio pobudzio apkrovas ir uztikrinti reikiama komforto lygi pastato viduje. Tai leido sumazinti pastato svori, atsirado galimybe padidinti kolonu zingsni ir lengviau isplanuoti vidines pastato erdves. Sie pokyciai leme geresni patalpu apsvietima ir galimybe lengviau jas pritaikyti funkciniams poreikiams. Tai uztikrino didesne nauju biuru paklausi rinkoje, nepaisant brangesnes ju nuomos. Mazejant pastato konstrukciju nuosavam svoriui ir didejant auksciui, vejo apkrovos poveikis tapo vyraujantis. Todel atsirado konstrukciniu sprendiniu, kurie ne tik uztikrino pastato stabiluma, bet kartu isreiske jo erdvine sandara. Vienas tokiu pavyzdziu yra 1957 m. pastatytas Seagram dangoraizis, kuris desimtmeciams tapo biuru pastato prototipu: <...> Mies van der Rohe sukurti originalios stilistikos pastatai buvo labiausiai tirazuojami pasaulyje, taciau kopijos ne visada savo kokybe atitiko originala (Maran 2007). Neretai tai buvo daugiau vizualinio pobudzio panasumai, isreiskiantys pacia modernizmo filosofija, dominuojancia to laikotarpio architekturoje, o ne pazangius technologinius sprendinius. Galbut tai reiketu apibrezti kaip esmine modernizmo stiliaus aukstybiniu pastatu problema, nepaisant ju standartizuotos, monotoniskos isvaizdos.

<...> Niujorke pradetas naudoti naujas sklypu uzstatymo b?das, atitraukiant aukstybinius pastatus nuo sklypo ribos ir priesais suformuojant aikste (Maran 2007). Tam didziausia itaka padare dar nuo XX a. pradzios galiojusios zonavimo taisykles, kurios leme tam tikrus architekturinius sprendinius, visiskai nesuderinamus su dominuojancio tarptautinio stiliaus samprata, ir kele siu pastatu pletrai trukdancius reikalavimus. Salia taisyklingos geometrines formos aukstybiniu pastatu turejo buti irengtos aikstes arba juos supti mazesnio aukstingumo pastatu grupes: tai atsispindejo zymiausiu to laikotarpio pastatu architekturoje. Tai nebuvo lengva igyvendinti, todel sie apribojimai nuolat sulaukdavo kritikos iki pat 1961 m., kai jie buvo pakeisti. Tokie sklypo uzstatymo sprendiniai padare poveiki normatyviniams aktams, reglamentuojantiems viesuju erdviu projektavima. Tai leme zaliuju plotu miesto plane pagausijima. Taip pat ivyko tam tikri siu pastatu planiniu turiniu sprendiniu pokyciai: <...> pagrindiniai pastatu akcentai persikele is virsutines i apatine dali, tai ryskiai atsispindejo to laikotarpio architekturoje (Maran 2007).

Taip pat aukstybiniu pastatu architekturoje 6-jo desimtmecio pabaigoje ivyko dideli pokyciai, susije su naujais konstrukciniais sprendimais, tokiais kaip isorines laikanciosios sienos ir centrinis standumo branduolys. Remiantis tais sprendiniais atsirado naujos konstrukcines schemos ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1980). Laikanciuju sienu vertikalus atraminiai elementai buvo irengiami nedideliais zingsniais pastato isoreje arba viduje, paslepiant juos uz fasado. Veliau pradetos naudoti vertikaliai arba horizontaliai isdestytos santvaros. Per trumpa laika, itin pasikeitus konstrukcijoms, atsirado galimybe lanksciau isplanuoti vidine erdve, kompaktiskai isdestyti inzinerines komunikacijas pastato plane, irengiant jas standumo branduolyje. Daugiaauksciai gelzbetoniniai karkasai pritaikyti ne tik biurams, bet ir gyvenamiesiems pastatams. Siekiant paspartinti statybos procesa pradeta atskiru konstrukciniu elementu standartizacija ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1973).

XX a. 7-ajame desimtmetyje JAV pradeti statyti misrios paskirties aukstybiniai pastatai, kuriu atsiradimui didziausia itaka padare nekilnojamojo turto rinka. Tai suteike galimybe suderinti kelias pastato funkcijas. Vienas zymiausiu tuo metu pastatytu misrios paskirties pastatu buvo John hancock centras Cikagoje, pasizymejes unikaliais konstrukciniais sprendiniais, kurie leme jo isskirtine estetine israiska, nebudinga to meto aukstybiniams pastatams. Tai vienas sekmingiausiu dezines konstrukcines sistemos pritaikymo pavyzdziu, pasizymejes savo isskirtine estetine israiska, unikaliais konstrukciniais sprendiniais, kurie leido itin sumazinti plieno sanaudas, ivertinus pastato auksti ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1982). Tuo metu atsirado ir cilindro formos aukstybiniu pastatu, kurie buvo reakcija i ilgalaiki staciakampes formos turiu dominavima architekturoje. Tai rode nauju sprendimo budu paieska, turiniai ir planiniai sprendiniai suteike didesnes israiskos galimybes: Siu pastatu konstrukciniu sprendiniu nepaveike standartizacija, todel ju architekturiniai sprendiniai isliko originalus ir skirtingi ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1969). Vienas charakteringiausiu to laikotarpio pavyzdziu yra misrios paskirties Marina city dangoraizis Cikagoje.

XX a. 8-ajame desimtmetyje JAV pasireiske viena is uzsleptu biuru paklausos augimo priezasciu--moteru skaiciaus didejimas darbo vietose, <...> ypac tai pasireiske paslaugu sferoje <...>. Siuos pokycius leme ivyke socialiniai pokyciai visuomeneje (Keating 2001).

Isradus aukstos kokybes pliena, naujus suvirinimo ir sujungimo budus, atsirado nauju galimybiu sumazinti konstrukciju svori, taip buvo taupomas laikas ir pinigai ypac tada, kai buvo pateikiami nauji konstrukciniai sprendiniai, kurie leido ateityje siekti nauju aukstumu.

2.3. Aukstybiniu pastatu raida europoje

Nagrinejant aukstybiniu pastatu raida, iskyla klausimas: kada vis del to prasidejo aukstybine statyba Europoje? Ka turetume laikyti pirmuoju aukstybiniu pastatu? Analizuojant aukstybiniu pastatu atsiradima JAV skirtinguose literaturos saltiniuose juntamas tam tikras bendras sutarimas siuo klausimu, o nagrinejant ju raida Europoje nuomones itin issiskiria. Vadovaujantis skirtingais aukstybiniu pastatu apibudinimo kriterijais, ju raidos atskaitos taskas gali keistis ne vienu simtmeciu, kartu ir miesto urbanistine situacija, socialiniai bei ekonominiai veiksniai, galiausiai atlikus analize galima gauti visiskai skirtingas ju atsiradimo priezastis, veiksnius, intensyviai stimuliavusius si procesa. XIX a. pabaigoje, pastacius kelis labai aukstus viesbucius Londone (vienas ju didziausias to meto viesbutis pasaulyje Grand midland), statytojai greitai gavo pastabu del aukstingumo is karalienes Viktorijos administracijos. Jose buvo isreiksti susirupinimai del siu pastatu estetikos ir priesgaisriniu reikalavimu. Todel buvo priimtos taisykles del pastatu aukstingumo apribojimo, kurios su tam tikromis isimtimis galiojo iki 1950 m. (wright 2006). del panasiu priezasciu XX a. pirmojoje puseje aukstybine statyba buvo varzoma ir kituose Europos miestuose, taciau pasitaike ir keletas isimciu. Tarp ju 1932 m. pastatytas 26 aukstu KBC biuru pastatas Antverpene, kuris del savo isskirtinio aukscio literaturos saltiniuose nurodomas kaip pirmasis dangoraizis Europoje. Nors jis turejo analogiska konstrukcine sistema kaip ir Siaures Amerikoje statomi aukstybiniai pastatai bei kitus jiems charakteringus komponentus, taciau savo auksciu jiems labai nusileido. Tuo metu, kai Europoje buvo zengiami pirmieji zingsniai, suvarzyti tradiciju ir valdzios instituciju priimtu taisykliu, tikrieji dangoraiziai, statomi JAV, varzesi tarpusavyje, siekdami nauju rekordu. Tai galima motyvuoti tuo, kad veiksniu, galinciu intensyviai stimuliuoti siu pastatu raida, Europoje poveikis buvo nepakankamas, todel apsiribota tik pavieniu aukstybiniu pastatu isdestymu miesto plane.

Taciau jau tada vyko teorinio lygmens diskusijos del ju vaidmens planuojant miestus. Nepaisant pokyciu, ivykusiu Europos didmiesciuose, <...> senamiesciai atrode labiausiai apleistomis ir atsilikusiomis miesto vietomis, kur suplaukdavo didziausias transporto srautas ir didelis gyventoju skaicius (Staniunas 2005). Istoriskai susiklosciusiam teritorijos uzstatymui buvo budingos pacios siauriausios, kreiviausios ir sunkiausiai pravaziuojamos gatves, zemiausias uzstatymas, taip pat blogos apsvietimo ir vedinimo salygos: <...> to meto architekturos zvaigzdes neleido sau palikti senamiesciu nuosalyje, todel 1925 m. Le Korbiuzje, budamas vienas pirmuju dangoraiziu salininku, pasiule paskelbti tikra kara istoriskai susiklosciusiems miestu centrams, visiskai neatitinkantiems uzstatymo avangardistiniu tendenciju <...> (Staniunas 2005). Todel jis visuomenei pateike Paryziaus centro rekonstrukcijos projekta, dar zinoma kaip Vuazen planas (Plan Voisin), <...> kuriame siulyta nugriauti senamiesti, isskyrus svarbiausius pastatus, ir uzstatyti sia teritorija naujai--zeldiniuose skendinciais dangoraiziais <...> (3 pav.) (Staniunas 2005). Tai buvo gana drastiskas susidariusios situacijos sprendimo budas, kuri realizavus butu padaryta nepataisoma zala. Miesto centrines dalies rekonstrukcija atrode tarsi panaceja, galinti isspresti urbanizacijos proceso sukeltas problemas. Dangoraiziai buvo isdestyti dideliais atstumais, sukuriant zalius plotus, transporto mazgus ir gatves tarp ju. Siam kaip ir kitiems XX a. pradzioje atsiradusiems miestu rekonstrukciju planams didziausia itaka turejo automobilio isradimas. Nors urbanistine situacija pasaulio didmiesciuose iki XXI a. pradzios labai pasikeite, taciau ju pletros problemos, pritaikant senamiescius siu dienu poreikiams, isliko aktualios iki dabar. Vystant aukstybine statyba Europos miestuose, siandien kaip niekad aktualus tapo bandymas apibrezti senosios ir naujosios architekturos santyki, kuris neretai tampa arsiu diskusiju objektu.

Vakaru Europoje iki 6-ojo desimtmecio pradzios susidare nauja integruoto urbanizmo miestu pletros koncepcija, kuri suteike galimybe dideliam gyventoju skaiciui dirbti salia gyvenamosios vietos ir visa para uztikrinti pilnaverti miesto kaip vientiso organizmo funkcionavima: aukstybiniu pastatu projektavimas nebuvo susietas su bendra miesto pletros koncepcija. Apsiribota tik pavieniu pastatu statyba didmiesciu centruose, pazeidziant istoriskai susiformavusius miestu siluetus. Taip nutiko Milane, pastacius pirmaji Europoje aukstybiniu pastatu kompleksa, kuri sudare tarptautinio stiliaus biuru pastatai. Veliau tokiu principu aukstybiniai pastatai nebuvo projektuojami, isskyrus tarptautiniu organizaciju kompleksus, pastatytus Vienoje, Briuselyje, Strasbure, kurie virto specializuotais verslo rajonais. Europos miestuose susiformavo naujas poziuris i aukstybinius pastatus, kuriu pagrindine savybe tapo kompleksiskumas. Nuspresta atsisakyti iki tol nepasiteisinusios amerikietiskos praktikos uzstatyti miesto centra vienos paskirties aukstybiniais pastatais. Europoje aukstybiniai pastatai atliko ne misria paskirti, o administraciniai pastatai, viesbuciai ir gyvenamieji namai buvo sujungti i kompleksus. Taigi tapo imanoma sujungti ivairiu tipu pastatus nepriklausomai nuo aukstu skaiciaus: <...> Londone, priesingai nei kituose Europos miestuose, kur pastatai budavo kuriami, atsizvelgiant i vietoves ypatumus, laikytasi Siaures Amerikai budingu aukstybiniu pastatu projektavimo tradiciju <...> (wood 2007), tik paskutiniais desimtmeciais sios tendencijos pradejo keistis. Akivaizdu, kad isskirtines architekturos pastatai, tokie kaip Swiss Re, gali buti nauju tendenciju projektuojant aukstybinius pastatus pavyzdys. Atsizvelgdami i isskirtine Europos didmiesciu situacija, miestu projektuotojai nusprende aukstybiniais pastatais uzstatyti miestu pakrascius, taip siekdami uztikrinti tolesne ju pletra, nepazeidziant istoriskai susiformavusio silueto. Aukstybiniu pastatu iskelimas is istorinio miesto centro i buvusius pramoninius rajonus arba i statybos miesto teritorijas, kurios buvo visiskai sugriautos karo metu, tapo savaime suprantamu dalyku. Neretai budavo susiduriama su tam tikromis problemomis, kurios visiskai nebudingos JAV didiesiems miestams. Tai neigiamas vizualinis poveikis istoriskai susiformavusiems miestu siluetams. Vienas tokiu pavyzdziu yra 1973 m. Paryziaus istoriniame centre pastatytas 210 m aukscio dangoraizis Tour Montparnasse, kuris savo laiku sulauke nemazai kritikos. Po dvieju diskusiju metu aukstybiniu pastatu statyba miesto centre buvo uzdrausta. Is tikruju galima tik svarstyti, kada pirma karta praktikoje susidurta su aukstybiniu pastatu keliamomis problemomis, nustatant santyki tarp senosios ir naujosios architekturos. Ka reiketu laikyti kritiniu momentu, privertusiu pakeisti poziuri i aukstybiniu pastatu pletra ir ju vaidmeni Europos miestuose? Matyt, galima ivardinti, kad Europoje tai nutiko XX a. 8-ajame desimtmetyje suintensyvejus aukstybinei statybai ir pradejus arteti link miesto istorinio centro. Taciau tai ne vienintele priezastis, apsunkinanti aukstybiniu pastatu raida Europos didmiesciuose. Per ilgus simtmecius susiformavusi urbanistine situacija neleido tinkamai pletoti infrastrukturos, kuri butina aukstybiniu pastatu statybai. Tapo akivaizdu, kad siuolaikiniam verslui, kuris tiesiogiai siejamas su dideliu biuru poreikiu, zmoniu ir transporto srauto koncentracija yra gana anksta tokiuose miestuose, taciau reikia pripazinti, kad jis negali buti pletojamas uzmiestyje. Todel iskyla naturalus klausimas, kaip sukurti nauja, modernu centra, issaugant senaja architektura. Tai neretai tampa svarbiausiu aukstybiniu pastatu vietos parinkimo aspektu. Sprendimu tapo 1975 m. pradetas statyti La Defense verslo rajonas Paryziuje, i kuri persikele daugelis imoniu is centrines miesto dalies. Nuo nepasiteisinusio taskinio miesto centro uzstatymo aukstybiniais pastatais buvo pereita prie koncentruoto, iskeliant juos i miesto pakrasti ir netaikant jokiu aukscio suvarzymu. Anksciau aukstybiniu pastatu statyba Europoje buvo laikoma teigiamu reiskiniu, atspindinciu augancia ekonomika, o 8-ajame desimtmetyje entuziazmas pamazu isbleso ir uzleido vieta abejonems: <...> biuru pastatai pradeti vertinti kaip neigiami kapitalistu valdzios simboliai, kurie leme didele zmoniu ir transporto priemoniu koncentracija vietose, kuriose jie buvo statomi <...> ([TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2007). Tai is dalies buvo tarptautinio stiliaus ikunijamos monotonijos pasekme. Toliau tesesi paieskos nauju pastato formu, galinciu pakeisti dominuojancias tarptautinio stiliaus staciakampes formas, kurios nepritapo prie senuju Europos miestu architekturos. Sis kvartalas tapo kontraversiska naujosios prancuzu architekturos vitrina ir alternatyviu pavyzdziu kitiems Europos miestams. Siandien jis sekmingai toliau varzosi savo populiarumu su Londono ir kitu Europos didmiesciu verslo rajonais.

[FIGURE 3 OMITTED]

Per desimtmecius susiformavo pagrindines aukstybiniu pastatu isdestymo schemos: linijine, taskine, koncentruota. Frankfurto centrine dalis uzstatyta administracines paskirties aukstybiniais pastatais, isdestytais linijiniu budu salia miesto centre vingiuojancios magistrales. Toks uzstatymas buvo nulemtas istoriskai susiformavusio miesto kaip Europos finansu centro vaidmens, mieste siandien susitelke 400 didziausiu banku biurai. Galima teigti, kad butu tikslinga aukstybinius pastatus isdestyti paciame miesto centre, atsizvelgiant i tai, kad didmiestis karo metu buvo labai sugriautas, priesingu atveju sis kompleksas butu nesuderinamas su Frankfurto masteliu ir uzgoztu jo istorini silueta bei krastovaizdi. Miesto atstatymas pokario metais negriztamai pakeite jo architekturini veida. Tam buvo pasitelktas modernizmo stilius, tik kai kuriuos pastatus pavyko atkurti autentiskai, todel centrineje miesto dalyje atsirado galimybe suformuoti nauja verslo rajona su aukstybiniais pastatais ir pritraukti privacias investicijas. Remiantis Frankfurto aukstybiniu pastatu strategija numatytos aukstybiniu pastatu isdestymo vietos, kurios pabreze miesto spinduline struktura. Linijinis siu pastatu isdestymo budas pasirinktas ir Roterdame, magistrales pakeiciant mieste esanciais kanalais. Aukstybines statybos pavyzdziai Vakaru Europos miestuose parodo, kad nuo funkciskai pagristos siems pastatams skirtos vietos parinkimo priklauso miesto pletros perspektyvos ateityje, galima jo silueto transformacija ir panoraminiu vaizdu pokyciai.

Sovietu Sajungoje XX a. pradzioje pasirode keletas aukstybiniu pastatu eskizu, taciau sie projektai taip ir nebuvo igyvendinti. Zymiausias is ju buvo sovietu rumu dangoraizis, kuris turejo prilygti auksciausiems to meto pastatams. Taciau aukstybinius pastatus Sovietu Sajungoje pradeta statyti po Antrojo pasaulinio karo. Sie pastatai sujunge savyje rusisko baroko, gotikos elementus ir antrojo desimtmecio JAV aukstybiniu pastatu technologija. Pasirinktas stilius geriausiai isreiske totalitarinio rezimo didybe. Monumentalius architekturinius sprendinius leme totalitarinio rezimo pergale Antrajame pasauliniame kare, kuri buvo susieta su anksciau pradeta Maskvos miesto rekonstrukcija. Sekmingai pradeta realizuoti aukstybiniu pastatu isdestymo sistema (4 pav.), kuri buvo patvirtinta 1947 m. specialiu sovietu valdzios sprendimu. Siu pastatu, isdestytu svarbiausiose kompozicinese miesto vietose, statyba tapo reiksmingu miestu planavimo ivykiu: Sovietines epochos dangoraiziai tapo savotisku to laikotarpio architekturiniu zenklu, formuojanciu savita miesto centrines dalies silueta. Tai pakeite kartu miesto periferiniu teritoriju uzstatymo masteli (Gaudutis et.al. 2008).

XX a. pabaigoje, ivykus politiniams ir socialiniams bei ekonominiams pokyciams Rusijoje, atsirado galimybe pereiti prie naujos kartos aukstybiniu pastatu statybos. Ivairiuose salies didmiesciuose sis procesas sukele nemazai diskusiju ir susirupinimu del tokiu pastatu tikslingumo. Maskvos miesto pletros programoje artimiausiems 15 m. numatyta aukstybine statyba, kuri siejama su periferinemis miesto zonomis, atsiradusiomis per 40 masines daugiabuciu gyvenamuju namu statybos pagal tipinius projektus metu. Maskvos savivaldybes patvirtinta aukstybiniu pastatu isdestymo schema iteisina taskini aukstybiniu pastatu isdestymo buda periferinese miesto zonose (5 pav.). Tai leme dar 1990 m. sostines valdzios priimtas sprendimas Maskva paversti pasaulinio lygio miestu. Aukstybine statyba ne tik skirtingu sriciu mokslininku tyrimu rezultatas, kuriam tiesiogine itaka turi racionalus, harmoningas pastatu isdestymas miesto strukturoje, bet ir investuotoju noras gauti kuo didesni pelna, atsizvelgiant i esama padeti nekilnojamojo turto rinkoje. Is tikruju verslo itaka kur kas pavojingesne miestams, neturintiems aiskios aukstybiniu pastatu pletros koncepcijos, apibreztos teritoriju planavimo dokumentuose, kai svarbius sprendimus priima politikai, atstovaujantys tam tikru investuotoju grupiu interesams.

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

Lietuvai atgavus nepriklausomybe XX a. paskutiniame desimtmetyje, augant salies ekonomikai, prasidejo aukstybiniu pastatu statyba centrineje Vilniaus miesto dalyje. Jo pakrasciai kaip ir kitose Europos valstybese jau anksciau pradeti uzstatineti daugiaauksciais ir pavieniais aukstybiniais pastatais, siekiant isspresti dar sovietiniais metais isaugusi gyvenamojo ploto poreiki. Tuomet tai buvo daugiausiai praktinio, o ne estetinio pobudzio urbanistiniai sprendiniai Vilniuje. Nauju pastatu atsiradimui didele itaka padare politiniai sprendimai, taip pat efektyvi privaciu investuotoju veikla. didejantis pastatu aukstingumas ir ypac naujo tipo statiniu atsiradimas sukelia realu pavoju jau susiformavusiam miestovaizdziui, kuris gali is esmes pasikeisti per labai trumpa laika. Siems pastatams pradeta skirti daugiau demesio, nes jie matomi is tolimu tasku ir daznai tampa orientyrais, formuojanciais ne tik lokalias erdves, bet ir panoraminius miestu vaizdus (daunora et. al. 2004). Atsizvelgdami i uzsienio saliu patirti galime teigti, kad sie pastatai atgaivina nelabai patrauklius, neretai uzmirstus miesto rajonus, paversdami juos naujais verslo centrais. Akivaizdu, kad tokia praktika butu naudinga vystyti Vilniuje, konvertuojant mieste esancias nepatrauklias erdves i naujus verslo centrus, isnaudojant aukstybines statybos privalumus. Siekiant reguliuoti aukstybiniu pastatu pletra, isvengiant chaotiskos ju dispersijos, 2004 m. Vilniaus miesto savivaldybes taryba patvirtino aukstybiniu pastatu isdestymo schema, kurioje numate koncentruota uzstatymo aukstybiniais pastatais buda skirtinguose miesto vietose. Siuo pavyzdziu netrukus paseke ir kiti didieji Lietuvos miestai. Rengiant specialiuosius planus buvo siekiama issaugoti vertingus vizualinio identiteto elementus--silueta ir panoramas--svarbiausius sudedamuosius miesto kulturinio tapatumo zenklus. Tai turetu padeti ateityje isvengti aukstybiniu pastatu netinkamose miestu vietose. Aukstybiniu pastatu architekturinei israiskai nera budinga stiliu ivairove, priesingai negu senas statybos tradicijas turinciose Vakaru salyse. Siuolaikiniu administraciniu pastatu israiskai budingos originalios formos, susijusios su reklama, noru pabrezti firmos reiksminguma, aplenkti konkurentus, paieskos. Pagrindine nauju aukstybiniu pastatu savybe tapo kompleksiskumas. Remiantis Vakaru Europos pavyzdziu, juos pradeta jungti i kompleksus su zemesniais pastatais, taip jie padaromi integruota didmiesciu dalimi. Lietuvos aukstybiniu pastatu architektura smarkiai veikia uzsienio saliu pavyzdziai, taciau juntamas savitas vietiniu architektu braizas, matomi originalus siuolaikiski ju sprendimai. Salia pabreztino originalumo ju architekturoje matyti daug nauju pazangiu sprendimu, kuriuos lemia darni architekturos, meno ir nauju statybos technologiju saveika. Laikui begant nuo eksperimentavimo atsiradusiomis naujomis medziagomis buvo pereita prie brandesnes aukstybiniu pastatu architekturos.

2.4. aukstybiniu pastatu raida azijoje

Azijos zemyne pirmieji aukstybiniai pastatai pradeti statyti XX a. 3-ajame desimtmetyje. Tai buvo viesbuciu ir biuru paskirties pastatai, tokie kaip Sanchajaus parko viesbutis Kinijoje ir hSBC pastatas honkonge, skirti uzsienio kompaniju verslo interesams igyvendinti. Mineti pastatai savo auksciu negalejo konkuruoti su tuo metu JAV statomais dangoraiziais. Aukstybiniu pastatu statyba po Antrojo pasaulinio karo Azijos zemyne prasidejo tik nuo 1950 m. Ypatinga israiska aukstybine statyba igijo miestuose valstybese honkonge, Singapure, kurie laikomi rytu finansiniais centrais. Sparciai vystantis ekonomikai, daugejant gyventoju ir esant zemes, tinkamos statybai, trukumui, atsirado poreikis tankinti esama miesto uzstatyma, pletojant aukstybine statyba. honkongas XX a. 9-ajame desimtmetyje isgyveno aukstybiniu pastatu statybos buma, kuris neatsiejamas nuo salies ekonomikos augimo, kuriam XX a. pabaigoje didele itaka padare globalizacija. Per kelis desimtmecius miestai pademonstravo beprecedenti augima. Taip pat labai svarbus ir socialinis klimatas. Kaip ir kituose pasaulio regionuose, Azijoje valstybiu issivystymo lygis yra skirtingas, priklausantis nuo jos dydzio, dideliu kulturos skirtumu, aplinkos, istoriniu rysiu ir valstybes sistemu. Kinijoje valstybes itaka rinkai pasireiskia politiniais sprendimais, kuriais nurodomas salies vystymosi budas, t. y. laisvu ekonominiu zonu, kurios stimuliuoja salies ukio raida bei skatina investicijas is uzsienio, ikurimas ir pletra. Gyventoju skaicius Kinijos miestuose pradejo itin augti po 1979 m. pradetu politiniu reformu, kurios paskatino salies ekonomikos raida ir leido sukurti daug nauju darbo vietu. Globalizacija, prekyba ir pramone, paremta naujausiomis technologijomis, pakeite salies ukio prioritetus, nuo tradiciniu agrokulturiniu gamybos metodu buvo pereita prie besiremianciu pazangiomis technologijomis ir informacija. Taigi Kinijoje kaip ir visame Azijos zemyne sparciai isplito milijoniniu miestu, kurie kartu tapo politiniu ir ekonominiu procesu centrais, fenomenas. dangoraiziai dazniausiai statomi tankiai apgyvendintuose didmiesciuose, kur, vykstant intensyviam urbanizacijos procesui, jauciamas statyboms skirtos zemes trukumas, taip bandoma spresti aktualia biuru ir busto trukumo problema. Zemes sklypai tokiose vietose yra be galo brangus, todel architektai ir konstruktoriai, maksimaliai isnaudodami uzstatyti leidziama plota, verziasi aukstyn. Globaline hiperurbanizacija, siejama su gyventoju pajamu augimu, yra neisvengiamas reiskinys, negriztamai XXI a. transformuojantis didziuju Azijos miestu pletra. Jeigu pastaruju desimtmeciu tendencijos nesikeis, issivysciusiu saliu gyventoju skaicius miestuose artimiausius 25 m. augs gana nezymiai, taciau kituose pasaulio regionuose sis procesas vyksta dideliu tempu. Skeptikai teigia, kad tai nera visiskai naturalus procesas. Sis intensyvios urbanizacijos reiskinys siejamas su staigiu ekonomikos suoliu Azijos valstybese. Neretai staigu ekonomikos suoli lemia lengvai gaunami pinigai ir pakilimas zaliavu rinkoje. Nesudetingas kredito gavimas skatina ekonomikos augima ir lesu eikvojima, kuris leidzia vystytis naujoms technologijoms, sukuriancioms naujas pramones rusis arba tiesiog transformuoja esamas, ju struktura ir technologijas. Globalizacija leido plestis ir stipreti transnacionalinems kompanijoms, todel galime teigti, kad tai viena is pagrindiniu priezasciu, kodel tapo imanoma ypac aukstu pastatu statyba. Nevengiama aukstybines statybos centrinese miestu dalyse, sukuriant kontrasta tarp atskiru firmu pastatu. Kai kurie autoriai teigia, kad nacionalines vertybes praranda tureta savo reiksme, kulturini identiteta, taciau nagrinedami aukstybiniu pastatu raida mes pastebime paradoksalu fakta. didesne XX a. dali miestu siluetuose vyravo paprastu geometriniu formu aukstybiniai pastatai, kuriems itaka padare tarptautinis stilius arba modernizmo filosofija, apibrezta Bauhaus judejimo, o naujieji postmodernistines epochos dangoraiziai igavo tradiciniu nacionalines architekturos bruozu, atspindinciu pati kontinenta ir jo kultura. Siuos pokycius geriausiai charakterizuoja Taipei 101 dangoraizis (6 pav.) ir Petronas dvyniai bokstai, kurie sujungia Vakaru ir Azijos saliu architekturos tradicijas. Tai nera vien tik estetinio pobudzio pokyciai, kartu apima planinius ir turinius pastatu sprendinius. Nors siuo metu tai yra tik pavieniai, keliantys susidomejima projektai, taciau si reiskini ateityje ivairiose salyse noretusi matyti dazniau. Tai galbut padetu islaikyti per simtmecius susiformavusi kulturini identiteta architekturoje, kartu neleidziama miestams netekti isskirtiniu savo bruozu. Gal ateityje sios tendencijos

taps nesvetimos ir Lietuvai? Galbut aukstybiniams pastatams, turintiems vietines architekturos pozymiu, lengviau pavyktu uzmegzti dialoga su senaja krasto architektura, taip butu pabreziamas ju tarpusavio rysys. Tai siuo metu yra charakteringa Azijos ir Artimuju Rytu miestams. Priesingai negu kai kuriose pasaulio valstybese, miestu transformacijai buvo tinkamai pasiruosta, skiriant dideles lesas infrastrukturai gerinti, viesosioms erdvems formuoti. Tai vienas is charakteringiausiu urbanizuotos aplinkos elementu, formuojanciu siuolaikinio miesto veida, kartu tai masalas investuotojams, bylojantis apie mieste veikla vystanciu korporaciju ekonomini potenciala ir atsiveriancias nepaprastas rinkos galimybes.

[FIGURE 6 OMITTED]

2.5. Aukstybiniu pastatu pastaruju desimtmeciu raidos tendencijos

Dangoraiziai tarsi nekilnojamojo turto rinkos, techniniu pasiekimu ir ilgalaikiu architekturiniu eksperimentavimu misinys, reprezentuojantis poziuri i siuolaikine architektura bei tendencijas ivairiose pasaulio salyse. Intensyvus aukstybines statybos procesas is Siaures Amerikos persikele i besivystancius pasaulio regionus. Pastaraisiais desimtmeciais daugelis auksciausiu pasaulio pastatu tapo misrios paskirties. Manoma, kad vykstant urbanizacijai tokiu tempu ir toliau, ateityje dangoraiziuose bus ikurti istisi miestai, siekiant isspresti gyvenamojo ploto problema tankiai urbanizuotose vietovese. Tai geriausiai atspindi Normano Fosterio Tukstantmecio boksto ideja Tokijaus ilankoje (7 pav.) ir Taisei Construction kompanijos X-Seed 4000 dangoraizis, kurie pralenkia daugelio siuolaikiniu architektu vizijas (8 pav.). Taciau mineti projektai, matyt, bent jau kuri laika isliks tik utopijos. Siuo metu tai galima motyvuoti ne vien tik finansinemis priezastimis, bet ir techniniu galimybiu, reikalingu jiems igyvendinti, nebuvimu. Projektuojant ypac aukstus pastatus, susiduriama su tam tikrais sunkumais. didesnis aukstu skaicius reikalauja papildomu priemoniu, siekiant realizuoti konstrukcinius sprendinius, patenkinti gaisrines saugos keliamus reikalavimus, isspresti vandens, silumos ir elektros energijos tiekimo uzdavinius, suprojektuoti sudetingas, brangiai kainuojancias ventiliacijos, nuoteku ir siuksliu salimo sistemas. Todel neretai pasirenkamas kiek ekonomiskesnis variantas, t. y. uzstatymas vienos paskirties aukstybiniais pastatais, kurie sujungiami i kompleksus, numatant glaudesni rysi su miesto infrastruktura. Tokie sprendiniai suteikia galimybe tarpusavyje suderinti ne tik skirtingas pastatu funkcijas, bet ir sumazinti juose dirbanciu zmoniu laiko sanaudas, padidinant darbo efektyvuma. Lietuvos miestams budingi tiek pavieniai, tiek sujungti i kompleksus aukstybiniai pastatai, taciau didziausias demesys skiriamas ju integracijos i esama uzstatymo konteksta, kuris nagrinejamas jau ne viena desimtmeti, klausimams. Taciau, priesingai negu didziuosiuose pasaulio miestuose, nera pletojama vertikalaus miesto koncepcija. Tai galima pagristi tokio poreikio nebuvimu bei palyginti letu ir infrastrukturos poziuriu neretai "skausmingu" esamos miestu teritorijos isisavinimu. Nagrinejant daugiau kaip simtmeti trunkancia aukstybiniu pastatu raida ivairiose pasaulio salyse, izvelgtos pagrindines ju vystymosi tendencijos:

--pastatai, nekonkuruojantys tarpusavyje savo parametrais, projektuojami, siekiant maksimaliai patenkinti uzsakovo poreikius, atsizvelgiant i susiklosciusia urbanistine situacija;

--pastatai sujungiami i kompleksus tiek su aukstybiniais, tiek su greta esanciais mazesnio aukstingumo pastatais;

--projektuojami atskiri, dazniausiai misrios paskirties pastatai, pasizymintys dydziu, isskirtine architektura, pazangiausiais konstrukciniais sprendiniais, konkuruojantys tarpusavyje pasauliniu mastu.

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

Isvados

1. Aukstybiniai pastatai ivairiuose normatyviniuose dokumentuose ir literaturos saltiniuose nera vienareiksmiskai apibrezti, todel kyla nemazai sunkumu juos nagrinejant ivairiais aspektais. XX a. antrojoje puseje aukstybiniams pastatams apibrezti dazniausiai taikomi glaudziai su gaisrine sauga susije kriterijai.

2. Atlikus analize, aukstybiniais galima laikyti tokius pastatus, kuriu aukstis nuo zemes pavirsiaus iki auksciausio ju konstrukcijos tasko yra 30 ir daugiau metru.

Tai atitinka kai kuriu visuotinai pripazintu tarptautiniu organizaciju ir musu salyje galiojanciu normatyviniu dokumentu nuostatas. Kartu pabreztina, kad vien sio kriterijaus aukstybiniams pastatams apibudinti nepakanka, todel reikalingi tolesni tyrimai.

3. Ilgamete aukstybiniu pastatu statybos praktika byloja apie tai, kad ju atsiradimas ir raida sietina su toliau nurodytomis aplinkybemis:

--miestu pletra ir gyventoju migracija is kaimo vietoviu i miestus;

--atskiru pasaulio valstybiu intensyviu ekonomikos--augimu;

--nauju medziagu, konstrukciniu sprendiniu ir technologiju atsiradimu;

--noru reguliuoti miestu augima ir uzstatymo tanki, kurie transformuoja ne tik pastatu architektura, planinius bei turinius sprendinius, bet ir pasaulio didmiesciu siluetus;

--zemes sklypu kainu augimu;

--miesto gyventoju didesnio komforto poreikiu ir noru sumazinti laiko sanaudas, skirtas pasiekti darbo vietas bei tenkinti kitus gyvenimo poreikius;

--stambiu kompaniju, kai kuriu miestu ir valstybiu vadovu ambicijomis.

4. Miestu siluetu transformacija, pletojant aukstybine statyba, tiesiogiai veikia:

--pastatu aukscio suvarzymo taisykles;

--susiformaves gatviu tinklas;

--miesto teritorijos suskirstymas i rajonus pagal zemes paskirti;

--atlikti miesto rekonstrukciju darbai;

--aukstybiniu pastatu isdestymo mieste schemos;

--aktyvi investuotoju veikla.

5. Aukstybiniu pastatu architekturinius planinius sprendinius veikia technines bei technologines ir ekonomines galimybes, urbanistiniai miestu vystymosi reikalavimai.

doi: 10.3846/1392-1630.2009.33.158-172

Iteikta 2009 03 15

Literatura

Council on Tall Buildings and Urban habitat. Criteria for Defining and Measuring Tall Buildings. 2009 [interaktyvus] [ziureta 2009 01 12]. Prieiga per interneta: <http:// www.ctbuh.org/highRiseInfo/Tallestdatabase/Criteria/ tabid/446/default.aspx.>.

Douglas, G. h. 2004. Skyscrapers--A Social History of the Very Tall Building in America. McFarland. 280 p.

Daunora, Z. J.; Kirvaitiene, S.; Vysniunas, A. 2004. Vilniaus miesto vizualinio identiteto apsauga ir pletros principai [Preservation of visual identity of Vilnius city and principles of its development]. Vilnius: Technika. 152 p.

Eisele, J.; Kloft, E. 2003. High-Rise Manual. Birkhauser Basel.

Foundation, A. K.; Johnston, P.; Bhabha, h. K.; Aineley, R. 2007. Intervention Architecture--Building for Change. London: I. B. Tauris & Co Ltd.

Gaudutis, E.; Parasonis, J.; Sipalis, J. 2008. Aukstybiniai pastatai. Architekturos ir konstrukciniu sprendiniu raida [high-rise buildings. Evolution of architectural and construction solutions]. Vilnius: Technika.

Korom, J. J. 2008. The American Skyscraper 1850-1940: a Celebration of Height. Boston: Branden Books.

Keating, R. 2001. High Rise--High Density [interaktyvus] [ziureta 2007 09 10]. Prieiga per interneta: <http://www.ctbuh.org/Publications/TechnicalPapers/tabid/71/ language/enGB/default.aspx.>.

Lewis, N. P. 1998. Planning of the Modern City. New York: Tailor & Francis.

Staniunas, E. 2005. Miestu planavimo nuostatu kaita XX a. Vakaru Europoje [Changes of town planning regulations in XX century west Europe]. Vilnius: Technika.

STR 1.01.06:2002 Ypatingi statiniai, Zin., 2002, Nr. 43-1639.

STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai, Zin., 2004, Nr. 23721.

Willis, C. 1995. Form Follows Finance--Skyscrapers and Skylines in New York and Chicago. Princenton Architectural Press. 217 p.

Wood, A. 2004. New Paradigms in High-Rise Design [interaktyvus] [ziureta 2007 09 10]. Prieiga per interneta: <http:// www.ctbuh.org/Publications/ TechnicalPapers/ tabid/71/ default.aspx.>.

Wright, h. 2006. London High--a Guide to the Past, present and Future of London's S-kyscrapers. London: Frances lincoln ltd.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.] 2007. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]--C 248 c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1980 [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 336 c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1982a

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1982b.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 306 c.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 2007 [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1982. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 180 c

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1973 [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 116 c

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 1969 [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII.]. 56 c.

Josifas Parasonis, Ernestas Gaudutis

Architekturos inzinerijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas,

Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva,

El. pastas: josifas@ar.vgtu.lt; ernestas.gaudutis@vilnius.lt

JOSIFAS PARASONIS

Prof. Dr Habil., and head of Dept of Architectural Engineering

of Vilnius Gediminas Technical University (VGTU),

Sauletekio al. 11, LT01132 Vilnius, Lithuania.

E-mail: josifas@ar.vgtu.lt

Dr habil. of Science, First degree in Civil Engineering Kaunas

Polytechnical Institute 1962. Phd, Vilnius Gediminas

Technical University 1973. Moscow Concrete and Reinforced

Concrete Research Institute, 1992. Publications: author and co-author

of over 170 research papers. Research interests:

structural safety and reliability, architectural and engineering

interaction.

ERNESTAS GAUDUTIS

Master, PhD student, Dept of Architectural Engineering, Vilnius

Gediminas Technical University (VGTU),

Pylimo g. 26/Traku g. 1, LT-01132 Vilnius, Lithuania.

E-mail: ernestas.gaudutis@vilnius.lt

MSc, VGTU, 2007. Publications: author and coauthor of 3 research papers and 1 study book.