Premises for development of sustainable architecture in urban environment/Darnios architekturos kurimo urbanizuotoje aplinkoje prielaidos.

Kamicaityte-Virbasiene, Jurate ; Grazuleviciute-Vileniske, Indre

Ivadas

XXI a. pradzia, kaip ir XIX ir XX a., gali buti pagristai ivardijama globalios urbanizacijos laikotarpiu. Nors siuolaikines informacines, komunikaciju ir transporto technologijos leidzia vis laisviau pasirinkti gyvenamaja vieta, dirbti namuose (nuotoliniu budu), taciau miestietisko gyvenimo teikiamos galimybes ir paslaugu ivairove traukia miestuose apsigyventi dauguma issivysciusiu ir besivystanciu pasaulio saliu gyventoju. Prognozuojama, kad ateityje miestuose gyvens didzioji dalis pasaulio gyventoju. Pastaraisiais desimtmeciais suvokus, kad miestu pletra i isore skatina neracionalu istekliu vartojima, kad del jos parandami dideli gamtiniu, rekreacijai tinkamu ar produktyviu zemes ukio paskirties teritoriju plotai, imta ieskoti budu miestu vystymuisi harmonizuoti. Sioms problemoms demesio skyre daugelis tyrinetoju ir praktiku. Pavyzdziui, M. Sauthworth (2001) aptare neigiamas miestu drekos pasekmes, R. Rogers ir A. Power (2004) siule pakartotinio vidiniu miestu teritoriju naudojimo ideja. Siame kontekste naujos aplinka tausojancios architekturos kurimo urbanizuotoje aplinkoje galimybes yra itin aktualios.

Straipsnio objektas--nauja architektura urbanizuotoje aplinkoje ir jos darnaus kurimo bei egzistavimo galimybes. Urbanizuota aplinka straipsnyje laikomos tankiai statiniais uzstatytos teritorijos--miestu teritorijos, taip pat ir istoriniai centrai, miesteliu teritorijos, tankiai uzstatytos priemiestines ir kitos teritorijos. Nauja architektura urbanizuotoje aplinkoje laikomos nedidelio masto intervencijos pastatais uzstatytose teritorijose, apimancios nauju pastatu ir statiniu statyba bei ju sklypu formavima, esamu pastatu priestatu ir antstatu statyba, naujai formuojamas atviras erdves ir esamu erdviu pletinius, esamu pastatu, statiniu bei atviru erdviu rekonstrukcijas.

Straipsnio tikslas--suformuluoti darnios architekturos urbanizuotoje aplinkoje kurimo hipotetines nuostatas. Siekiant sio tikslo, straipsnyje pateikiama darnios architekturos samprata, aptariama darnios architekturos kurimo reikme ir galimybes urbanizuotoje aplinkoje, suformuluojamas darnios architekturos kurimo urbanizuotoje aplinkoje hipotetinis modelis. Pletojant si modeli, pateikiamos darnaus projektavimo ir darnios statybos, kaip esminiu darnios architekturos kurimo prielaidu, sampratos ir isskiriami pagrindiniai ju principai, pateikiama urbanizuotos aplinkos valdymo samprata, isskiriami bei apibudinami pagrindiniai jo siekiai, galintys tureti itakos darnios architekturos kurimui.

Siekiant straipsnyje ivardyto tikslo, buvo atlikta literaturos, kurioje aptariamos darnaus vystymosi ir darnios, su aplinka derancios architekturos kurimo galimybes, apzvalga, buvo apzvelgti su darnios statybos, projektavimo, miestu aplinkos valdymo ir istorines aplinkos vystymo klausimais susije tarptautiniai dokumentai. Siekiant atskleisti urbanizuotos aplinkos kaitos tendencijas, buvo ne tik analizuota literatura, bet ir stebeti siandieniai miestu pokyciai. Surinkti duomenys buvo analizuoti, palyginti, apibendrinti.

1. Darnios architekturos samprata ir santykis su aplinka

1.1. Darnios architekturos samprata

darnus vystymasis--pletra, kai tenkinami dabartines kartos poreikiai, neuzkertant kelio savo poreikiu tenkinti ateities kartoms (Report ... 1987)--pastaraji desimtmeti tapo daugelio procesu ir veiklu siekiamybe ir mokslo darbu objektu. Darnaus vystymosi koncepcija nera statiska, taikoma vis naujiems visuomenes gyvenimo ir aplinkos aspektams ji yra nuolat pletojama. darnus vystymasis jau nera tapatinamas tik su ukines veiklos ir gamtos apsaugos tikslu suderinimu. Siuo metu dazniausiai yra isskiriamos trys arba keturios pagrindines darnaus vystymosi plotmes: aplinkosaugine, socialine ir kulturine (arba sociokulturine) bei ekonomine. Dazniausiai isskiriami sie tarpusavyje susije ir persidengiantys darnaus vystymosi principai, apimantys visas isvardintas plotmes: socialine sanglauda ir socialinis teisingumas, gyvenimo kokybes gerinimas, kulturines ivairoves, kulturos paveldo saugojimas, ekonomines geroves uztikrinimas, tausojanti gamyba ir vartojimas, biologines ivairoves apsauga, racionalus istekliu naudojimas ir energijos tausojimas (Benson, Roe 2000; Universal ... 2001; Renewed ... 2006). darnaus vystymosi siekiai ir dimensiju pavadinimai rodo, kad darnaus vystymosi tikslu igyvendinimas liecia aplinkos ir kulturinius isteklius, energijos gavyba ir naudojima, ekonominius procesus, siu dienu ir ateities visuomenes. Visi sie aspektai yra tiesiogiai ir netiesiogiai susije su architekturos kurimo ir gyvavimo procesais. Architekturos ir uzstatytos aplinkos kurimo ir gyvavimo kontekste itin svarbus darnaus vystymosi apibrezime nurodytas dabarties ir ateities kartu rysys: dabarties karta sprendzia, kuria is praeities paveldetos uzstatytos aplinkos dali issaugoti ateities kartoms, taip pat kuria ivairios kokybes architektura, kuri taps vertingu kulturiniu istekliumi arba problema ateities kartoms. Atsizvelgiant i minetus aspektus, galima teigti, kad architekturos darnumo siekis yra racionalus ir pagristas.

Isanalizavus literatura, buvo pastebeta, kad darnaus vystymosi principais ar ju dalimi paremtos architekturos kurimo idejos yra itin populiarios. Mokslineje ir populiariojoje literaturoje, projektuose vis dazniau vartojami terminai "darni architektura", "ekoarchitektura", "ekologiska architektura", "zalioji architektura". J. wines (2000) optimistiskai vertina darnios architekturos kurimo galimybes. Jis teigia, kad lygiai taip pat, kaip modernizmas ir jo sroves atspindejo pramones ir technikos pazangos amziu, taip darni architektura atspindes aplinka tausojanciu technologiju amziu. Visgi literaturos ir projektu analize atskleide daugelio darniais ivardintu projektu "ekocentrizma". Pagrindinis demesys projektuojant skiriamas energijos ir zaliavu sanaudoms mazinti, eksploatavimo ekologiskumui, diegiamos naujausios aplinka tausojancios technologijos, taciau daznai pamirstamas architekturos estetiskumas, psichologinis priimtinumas, rysys su aplinka. Sia problema pripazista ir J. wines (2000). Jo teigimu, architekturoje taikant aplinka tausojancias technologijas gautas rezultatas daznai neatitinka estetikos kriteriju.

Visgi, atsizvelgiant i sociokulturine darnaus vystymosi dimensija, galima teigti, kad estetiskumas, kaip ir kontekstualumas bei psichologinis priimtinumas, taip pat turetu buti suvokiami kaip neatsiejami darnios architekturos bruozai. Darnia architektura straipsnyje ivardijama visapusiskai darnaus vystymosi principais paremta architektura. Architekturos darnumas turetu buti uzprogramuojamas kuriant ir islikti per visa jos gyvavimo laikotarpi--nuo objekto projektavimo ir teritorijos paruosimo statybai darbu iki griovimo ar objekto renovacijos. Tokia architektura turetu ne tik buti tvari, ilgaamziska, bet ir skatinti darnu aplinkos bei visuomenes vystymasi: skatinti istekliu ir energijos tausojima, socialine sanglauda ir prisideti prie gyvenimo kokybes gerinimo placiaja prasme. Gyvenimo kokybe turetu buti suvokiama ne tik kaip fizinis patalpu komfortas, bet ir kaip dvasinis bei psichologinis architekturos kurinio priimtinumas, susijes su pastatu isores ir vidaus charakteristikomis bei rysiais su aplinka. Darnios architekturos rysys su fizine ir socialine aplinka gali buti abipusis: architektura gali ne tik skatinti darnu vystymasi, darnaus vystymosi idejoms igyvendinti palanki aplinka taip pat gali prisideti prie darnios architekturos kurimo. Siuloma darnios architekturos samprata ispletota 1 pav.

1.2. Darnios architekturos kurimo urbanizuotoje aplinkoje problemos

Su aplinka derancios architekturos kurimas sulaukia pakankamai daug demesio, taciau darnios architekturos kurimas tankiai uzstatytose vidinese miestu teritorijose ir ypac istorineje aplinkoje vis dar yra mazai nagrineta tema. Perzvelgus literatura ir igyvendintus projektus, pastebeta, kad aplinka tausojantys statiniai dazniausiai yra statomi gamtineje aplinkoje ar kaimo krastovaizdyje bei netankiai uzstatytuose priemiesciuose. Viena tokios situacijos priezasciu galetu buti minetos estetikos ir kontekstualumo problemos. Vietos klimato salygas isnaudojantys vedinimo irenginiai, saules ar vejo energija naudojancios jegaines daznai yra masyvus inzineriniai itaisai, kuriuos kuriant menkai paisoma estetikos reikalavimu. Tokie irenginiai dazniausia nedera savitose miesto teritorijose. Taip pat reikia pastebeti, kad darni su aplinka deranti architektura tiek visuomenes, tiek architektu samoneje dazniausiai yra siejama su gamtine uzmiescio aplinka ir joje derancia "ekologine" estetika--medienos, molio, apzeldintu pavirsiu naudojimu, pabreztinai plastiska arba pabreztinai "kaimiska" pseudoetnografine raiska. del sios priezasties daznai visapusiskai darnaus vystymosi principais paremtos architekturos kurimas miestu vidinese dalyse nesulaukia ne tik visuomenes palaikymo, bet ir valdzios instituciju paskatinimo. Kalbant apie istorine uzstatyta aplinka, valdzios institucijos nebent skatina laikytis paveldosaugos reikalavimu, aukstingumo apribojimu. O aplinkosaugos reikalavimai, ne maziau svarbus miestu centruose, yra ignoruojami.

[FIGURE 1 OMITTED]

Visgi galima daryti prielaida, kad, plintant kompaktisko miesto, pakartotinio teritoriju ir pastatu naudojimo idejoms, suvokus ivairiapuse gyvenimo kokybes svarba visuomenes vystymuisi, darnia architektura bus siekiama kurti ne tik uzmiestyje, bet ir urbanizuotose teritorijose. Tokia prielaida patvirtina ir daugelyje Europos, taip pat ir Lietuvos (2 pav.), miestu vykstantys procesai, pageidautini siekiant darnaus, kompaktisko miestu vystymosi: pakartotinis nenaudojamu ar neefektyviai naudojamu pastatu naudojimas, misrus gyvenamuju teritoriju naudojimas, gyvenamosios funkcijos grazinimas i miestu centrus, uzstatymo sutankinimas statant priestatus ir antstatus ar naujus pastatus. Taciau svarbu pastebeti, kad minetu procesu architekturine raiska buna labai ivairios kokybes ir ne visada atspindi vietos tapatuma. Tai patvirtina poreiki siekti darnios darnaus vystymosi procesu raiskos architekturoje.

[FIGURE 2 OMITTED]

2. Darnios architekturos urbanizuotoje aplinkoje kurimo hipoteze

darni architektura urbanizuotoje aplinkoje gali buti kuriama pavieniu architektu ir uzsakovu iniciatyva. Tokiais atvejais kurimas butu paremtas konteksto analize ir darnaus vystymosi principu taikymu projektavimo ir statybos veiklai. Taciau yra pastebeta (Vanneste 2006), kad ivairus pletros projektai urbanizuotose teritorijose yra kur kas efektyviau igyvendinami, kai sulaukia ne tik valdzios instituciju, bet ir visuomenes bei vietos bendruomenes paramos. Tokiais atvejais sudaromi vadinamieji "galimybiu langai", leidziantys realizuoti ne tik architekturiskai kokybiskus, bet ir socialiai atsakingai parengtus projektus. Atsizvelgiant i mineta abipusi darnios architekturos ir fizines bei socialines aplinkos rysi, straipsnyje pateikiamas hipotetinis darnios architekturos kurimo urbanizuotoje aplinkoje modelis (3 pav.). Atsizvelgiant i antrame straipsnio skyriuje suformuluota darnios architekturos samprata, modelyje isskiriami trys pagrindiniai darnios architekturos kurima urbanizuotoje aplinkoje lemiantys veiksniai: darnus projektavimas, darni statyba ir palankios aplinkos darniai architekturai kurti sudarymas, pasitelkiant urbanizuotos aplinkos valdyma.

2.1. Darnaus projektavimo samprata ir principai

darnaus vystymosi principais paremtas projektavimas yra viena svarbiausiu darnios architekturos kurimo salygu, nes jau siame etape yra nustatomas objekto darnumo lygmuo (Strategy ... 2008). Darnaus projektavimo principai lemia reikalavimus darniai architekturai, i kuriuos turetu buti atsizvelgta jau kuriant statinio ar teritorijos architekturinio formavimo pradines idejas ir siekiant estetinius ir sociokulturinius kriterijus atitinkancios ekologiniu aspektu vizualines raiskos.

[FIGURE 3 OMITTED]

Darnaus projektavimo klausimai sulaukia mokslininku demesio. Pavyzdziui, Ch. J. Kibert (2008) teigia, kad darnumo kriterijus atitinkantis projektavimas--tai projektiniai sprendimai, kuriais siekiama uztikrinti visuomenes interesu, ju lemiamu architekturines statybines veiklos rezultatu--statiniu--ir gamtinio pagrindo darnia koegzistencija. K. Jong-Jin ir B. Rigdon (1998) teigia, kad esminiai darnaus projektavimo ir planavimo principai yra neatsinaujinanciu aplinkos istekliu taupaus naudojimo numatymas, projektavimas laikantis nuostatos, kad bet kuriu istekliu, reikalingu statiniams statyti ir aplinkai tvarkyti, naudingumas yra neribotas, o keiciasi tik ju naudingumo formos bei projektavimas uztikrinant visu globalines ekosistemos sudetiniu daliu gyvybinguma. J. F. McLennan (2004) pabrezia, kad tik darnus projektavimas, atitinkantis kartu ir ekoekonominius (ekonominiai sprendimai paremti ekosistemu talpumo rodikliais), ir sociokulturinius (vietos savitumo palaikymas, socialines sanglaudos skatinimas) kriterijus, lemtu darnia ateities architektura.

Darnaus urbanizuotos aplinkos projektavimo siekiai bei principai isdestyti ir tarptautiniuose dokumentuose. 2000 m. Europos Komisijos isleistuose darnaus vystymosi bendruosiuose principuose nurodoma, kad planuojama ir projektuojama darni urbanizuota aplinka turi atitikti kompaktiskumo, efektyvaus miesto teritorijos naudojimo, optimalaus uzstatymo tankumo, kulturos ir gamtos paveldo apsaugos, darnaus susisiekimo bei ekologiskumo principus (Decleris 2000). 2004 m. parengtas Europos Komisijos politinis dokumentas "Urbanistines aplinkos strategijos link" papildo sias nuostatas ir teigia, kad darnus urbanizuotos aplinkos projektavimas yra procesas, kuriuo siekiama sukurti estetiska, savita, sveika, stiprinancia bendruomeniskumo ir identiteto jausma gyvenamaja aplinka, taupiai ir efektyviai naudoti zemes pavirsiu kaip neatsinaujinanti istekliu, pletoti multifunkci teritoriju naudojima ir zeldynu sistema, uztikrinti teritoriju pasiekiamuma viesuoju transportu bei transporto rusiu ivairove, tausoti vandeni, energija, medziagas, saugoti ir gausinti kulturos pavelda (Communication ... 2004).

Isanalizavus literatura, galima isskirti siuos darnaus projektavimo urbanizuotoje aplinkoje principus:

--Gamtiniu ir kulturiniu istekliu apsauga ir didini mas, ivertinant juos kaip pagrindini projektavimo veiksni.

--Energijos ir aplinkos istekliu tausojimas: energetiskai efektyvus teritorijos planavimas, alternatyviu energijos saltiniu, vietiniu statybiniu medziagu, gaunamu is atsinaujinanciu aplinkos istekliu, perdirbtu medziagu ir medziagu, kuriu gamybai reikia kuo maziau energijos, naudojimo numatymas, statybiniu atlieku ir naudojamu medziagu perdirbimo bei antrinio naudojimo numatymas, esamu statiniu ir teritoriju renovacija arba konversija.

--Antropoekosistemu sudetiniu daliu darnaus sambuvio uztikrinimas: poveikio vietines ekosistemos komponentams bei ju tarpusavio rysiams mazinimas, vietos parinkimas salia esamos infrastrukturos, projektuojamu erdviu naudojimo lankstumo ir multifunkciskumo didinimas, zaliuju erdviu pletra, zmogaus poreikiu tenkinimas bioekologiniame, utilitariniame bei dvasiniame lygmenyse.

--Visu statybos ciklo etapu (ikistatybinio, statymo, postatybinio) poveikio aplinkai ivertinimas.

Apibendrinant galima teigti, kad atliekant darnu uzstatytos aplinkos projektavima kuris laikomas procesu, kuriuo nustatomas statybos ir architekturos kaip statybos veiklos rezultato darnumo lygmuo, turetu buti ivertinti zmoniu poreikiai gamtines ir kulturines aplinkos kaip antropoekosistemostalpumo kontekste ir turetu buti numatytos aplinkosaugines priemones visam projektuojamo ar planuojamo objekto gyvavimo laikotarpiui. Taip pat turetu buti numatytas tu priemoniu taikymas pagrindinese zemes gelmiu, pavirsiaus, jo komponentu ir ju strukturu (naudingosios iskasenos, dirvozemis, statybos vieta ir uzimamas plotas, reljefas, augmenija, vanduo, kulturos paveldas, ekosistemos, miestovaizdis ir kt.) naudojimo, medziagu ir energijos vartojimo srityse, ivertinant taikomu priemoniu ekologini, ekonomini, ergonomini ir socialini efektyvuma bei siekiant saugoti ir didinti aplinkos vizualini ir semantini potenciala.

2.2. Darnios statybos samprata ir principai

Statybai kaip vienai is zmogaus ukines veiklos saku, sparciai keicianciai gyvenamaja aplinka kiekybiniu ir kokybiniu poziuriais, ir kaip planuojamu bei projektuojamu aplinkotvarkos veiksmu igyvendinimo priemonei antropoekocentrine etine nuostata, uzkoduojama projektuojant, yra ypac aktuali. Darnios statybos klausimai ne tik nagrinejami moksliniuose darbuose, jos tikslai ir uzdaviniai pateikiami tarptautiniuose bei nacionaliniuose politiniuose ir teisiniuose dokumentuose.

Ch. Kibert (2008) teigimu, darnios statybos tiksla ir principus Tarptautine statybos tyrimu ir inovaciju taryba suformulavo dar 1994 m. Tarybos teigimu, tokios statybos tikslas--sveikos uzstatytos aplinkos kurimas, efektyviai naudojant aplinkos isteklius ir ekologinio projektavimo galimybes. O pagrindiniai principai: aplinkos istekliu naudojimo mazinimas, pakartotinis naudojimas, perdirbamu istekliu naudojimas, gamtos apsauga, toksiniu medziagu salinimas, viso statybos ciklo islaidu skaiciavimas, kokybes akcentavimas. Kituose saltiniuose (Green ... 2008; Sustainable ... 2002) darnios statybos savoka apibreziama tokiais teiginiais, kaip efektyvus energijos ir istekliu naudojimas, tarsos prevencija--pradedant statinio interjerine aplinka ir baigiant globaliniu lygmeniu, poveikio aplinkai vertinimas, siekiant statybos veiklos ir aplinkos darnios saveikos, sisteminis poziuris visuose statybos ciklo etapuose. Siaures saliu ir Europos statybos bei medzio apdirbimo specialistu federacijos deklaruoja, kad darnaus vystymosi principai turetu buti taikomi visam statybos ciklui nuo statinio idejos, projektavimo, statymo iki jo sugriovimo ir atlieku tvarkymo (Statement ... 2004).

Europos Sajungos politiniuose ir teisiniuose dokumentuose darnios statybos tema gvildenama nuo 1997 m., kai Europos Komisijos pranesime apie statybos pramones konkurencinguma akcentuota butinybe aplinkosauginius interesus integruoti i visus statybos aspektus (Communication ... 1997). 2001 m. buvo parengta darbotvarkedarniai statybai Europoje, kurioje siuloma veiksmu programa bei rekomendacijos darniai statybos pletrai, susijusios su ekologisku medziagu naudojimu, pastatu energetinio efektyvumo didinimu, statybos ir griovimo atlieku tvarkymu ir statybos ciklo kainos skaiciavimu (Agenda ... 2001). 2002 ir 2006 m. priimtos direktyvos del energetinio pastatu efektyvumo didinimo ir kt. (directive ... 2002, 2006). 2004 m. Europos Komisijos politiniame dokumente "Urbanistines aplinkos strategijos link" pateikiama Europos Komisijos darnios statybos vizija XXI a. Joje teigiama, kad darni statyba yra procesas, i kuri turi buti itraukti visi dalyviai (savininkas, architektas, statybininkas, inzinierius, medziagu tiekejas, leidimus isduodanti institucija ir kt.) ir kuris, statant nauja ir renovuojant esama statini, integruoja funkcines, ekonomines, aplinkos ir kokybes salygas (Communication ... 2004).

Apibendrinus Europos ir kitu saliu patirti galima teigti, kad vykdant darnia statyba urbanizuotoje aplinkoje turetu buti ieskoma budu, kaip statyti statinius bei tvarkyti teritorijas naudojant ekologiskas medziagas, daugiau atsinaujinanciu aplinkos istekliu, perdirbtu antriniu ir perdirbamu zaliavu bei maziau energijos, kaip mazinti aplinkos tarsa ir atlieku kiekius, kartu teikti tokia pacia ar net didesne nauda statybos rezultatu vartotojams, kurti ne tik bioekologinius, ekonominius, ergonominius, bet ir sociokulturinius bei estetinius kriterijus atitinkancia pastatu interjerine bei eksterjerine aplinka. Pagrindine tokios statybos nuostata--aplinkosauginio poziurio integracija visuose statybos ciklo etapuose--pradedant statinio ar teritorijos projektavimu, statymu, eksploatacija ir baigiant griovimu, tinkamu atlieku tvarkymu arba statinio ar teritorijos renovacija, konversija, siekiant racionaliai panaudoti esamus statybinius isteklius. Aplinkosauginis poziuris turetu buti suprantamas kaip aplinkos istekliu (medziaginiu, energetiniu, teritoriniu-erdviniu) efektyvus naudojimas antropoekosistemose.

2.3. Urbanizuotos aplinkos valdymas ir jo siekiai

Viena pagrindiniu prielaidu siekiant sudaryti palankia aplinka darniai architekturai kurti urbanizuotose teritorijose yra nacionaliniu, regioniniu ir miesto lygmens darnaus vystymosi strategiju kurimas ir igyvendinimas. I darnu vystymasi orientuota valstybes, regionu ir miestu raida skatintu ir darnios architekturos kurima. Kalbant apie darnia architektura, galima isskirti ir specifinius jos kurima skatinancius aspektus. Pavyzdziui, palankios aplinkos darniai architekturai kurti urbanizuotoje aplinkoje sudarymas taip pat galetu apimti miesto gyventoju ir teritoriju, kuriose igyvendinami projektai, bendruomeniu informavima apie darnios architekturos privalumus, ekologiskos gyvensenos propagavima, miesto ir jo daliu savitumo, isskirtinumo pristatyma ne tik miesto sveciams, bet ir jo gyventojams. Esama situaciju, kai visiskai pasikeitus teritorijos gyventojams, po okupaciju, socialiniu traumu vietos gyventojai nesuvokia savo gyvenamosios aplinkos vertingumo ir nera linke jos saugoti. Darnia architektura urbanizuotoje aplinkoje kurti paskatintu ne tik palankus visuomenes, bet ir architektu poziuris i galimybe darnaus vystymosi principais paremta architektura kurti vidinese miestu dalyse, taip pat ir istorineje aplinkoje. Tokio poziurio formavima butu galima ivardinti palankios kurybines aplinkos sudarymu. Siekiant architekturos kokybes urbanizuotose teritorijose, vienomis is pagrindiniu priemoniu islieka teisinis reguliavimas, paremtas tiek teritoriju planavimo dokumentais, tiek ivairiais reglamentais, sankcijomis, paskatomis ir kompensacijomis. Teisinis reguliavimas gali padeti reguliuoti uzstatymo aukstinguma, derinti nauju pastatu turius, masteli prie esamo charakteringo uzstatymo. Kompensaciju ir nuobaudu sistema gali paskatinti vystyti ekologiska statyba, saugoti kulturos pavelda.

Kompleksinis isvardintu veiksniu naudojimas galetu buti ivardijamas urbanizuotos aplinkos valdymu arba vadyba. Pastaruoju metu miestu aplinkos valdymo idejos sulaukia daug demesio. Pavyzdziui, Vienos memorandume (2005 m.) skelbiama istorinio urbanizuoto krastovaizdzio valdymo ideja. Europos Komisijos politiniame dokumente "Urbanistines aplinkos strategijos link" pabreziama integralaus poziurio i miestu aplinkos valdyma svarba (Communication ... 2004). Urbanizuotos aplinkos valdymo siekiu spektras gali buti labai platus, pradedant svietimu ir baigiant subalansuota infrastrukturos pletra. Straipsnyje isskiriami pagrindiniai tarpusavyje susije urbanizuotos aplinkos valdymo siekiai, galintys paskatinti darnios architekturos kurima: urbanizuotos aplinkos tapatumo ir isskirtinumo kurimas, stiprinimas ir palaikymas, miestu drekos bei kompaktiskumo pusiausvyra, socialines ivairoves, sanglaudos ir ilgalaikio ekonominio gyvybingumo uztikrinimas bei palaikymas, istekliu ir energijos tausojimas, ekologiniu salygu gerinimas.

Urbanizuotos aplinkos tapatumo ir isskirtinumo kurimas, stiprinimas ir palaikymas. Vietos tapatumui palaikyti ir stiprinti yra svarbios socialiai bei ekonomiskai gyvybingos bendruomenes, kulturinis testinumas, palankios ekologines salygos ir daugelis kitu socialiniu, ekonominiu, kulturiniu bei aplinkosauginiu veiksniu. Siekiant sio tikslo, labai svarbu yra saugoti ir gausinti vertinga miesto fizine aplinka ir gerinti uzstatytos aplinkos kokybe ten, kur ji yra nepakankama. Butent fizines aplinkos kokybes gerinimo nuostata gali paskatinti daugiabuciais gyvenamaisiais namais uzstatytuose miegamuosiuose rajonuose, identiteta praradusiose priemiestinese teritorijose statyti isskirtines ar miesto dvasia atspindincios architekturos gyvenamuosius, visuomeninius ir kitu paskirciu pastatus, kurti kokybiskas viesasias erdves. Naujos architekturos ir tapatumo bei isskirtinumo kurimo ir palaikymo rysys tampa itin svarbus miestu istorinese dalyse. Siekiant issaugoti istoriniu miesto daliu charakteri, svarbu ne tik saugoti kulturos pavelda, bet ir kurti kontekstualia, kokybiska, siandienos poreikius atitinkancia architektura. Nauja architektura istorineje aplinkoje turetu atitikti jos masteli, turius, pabrezti nenutrukstama istorines aplinkos raida ir teikti informacija apie siuolaikines architekturos tendencijas bei siuolaikines medziagas (Vienos ... 2005).

Miestu drekos ir kompaktiskumo pusiausvyra. XX a. antroje puseje del teritorines miestu pletros ir gyventoju bei verslo migracijos i priemiescius miestu istoriniuose centruose daug pastatu ir teritoriju buvo apleista ir pradejo nykti. Gyvenamaisiais namais, pramoniniais ir komerciniais pastatais uzstatytu priemiestiniu teritoriju pletojimas ne tik sukele ekologiniu problemu, bet ir pagimde beveidzius, savo identiteto neturincius priemiescius. Sios problemos neliko nepastebetos ir netrukus sulauke atsako: imtos vykdyti istoriniu centru atgaivinimo, vidiniu miestu daliu uzstatymo sutankinimo programos (Rogers, Power 2004; Bromley et al. 2005), pasiulyta kompaktisko miesto ideja (Bucas 2008). Reikia pripazinti, kad net itin efektyviai isnaudojant esamus pastatus ir vidines miestu teritorijas, nepavyktu visiskai sustabdyti miestu drekos. Darniam urbanizuotos aplinkos vystymuisi nebutu palanki nei vien i isore nukreipta miestu pletra, nei krastutinis miestu vidiniu erdviu sutankinimas. Pletra i isore skatintu miestu vidiniu daliu, tarp ju ir istoriniu, tustejima bei nykima. Beatodairiskas uzstatymo sutankinimas blogintu gyvenimo kokybe vidinese miestu dalyse, be to, paskatintu nauju statybu buma tiek istorineje aplinkoje, tiek jos kaimynysteje. Miestu pletros i isore ir kompaktisko vystymo pusiausvyros siekis gali tureti itakos darnios architekturos kurimui: paskatinti racionaliai tankinti uzstatyma, projektuoti nedidelius, i miesto audini ikomponuotus pastatus, projektuoti pastatus esamos infrastrukturos kaimynysteje, skatinti multifunkce pastatu panauda.

Socialines ivairoves, sanglaudos ir gyvybingumo palaikymas. Ne tik miestu dreka, bet ir istoriniu miestu daliu atgaivinimo projektai gali tureti neigiamu socialiniu pasekmiu. Daznai istoriniu rajonu fizine aplinka gerinama sumenkinant jos socialine ivairove bei vietos tapatuma ir isskirtinuma (Tung 2001). Istorinese miesto dalyse isikuriant aukstesniu socialiniu sluoksniu gyventojams, gerejant fizines aplinkos kokybei, kyla nekilnojamojo turto kainos. Del to isstumiami senieji teritorijos gyventojai, ju poreikius tenkinusi smulkuji versla pakeicia stambus komerciniai tinklai, viesosiose erdvese isivyrauja komercine funkcija. Daznai is istoriniu centru isstumti gyventojai isikuria priemiesciuose, kuriuose taip pat neisvengiama socialiniu problemu. Tiek Jungtiniu Amerikos Valstiju ir Vakaru Europos, tiek besivystanciu saliu miestu priemiestinese dalyse itin paplites gyventoju issisluoksniavimas. Auksto socialinio sluoksnio gyventojai kuriasi uzdarose individualiu gyvenamuju namu bendruomenese, o zemesni visuomenes sluoksniai ir problemines socialines grupes daznai isikuria tankiai uzstatytuose prastos fizines bei architekturines kokybes daugiabuciu gyvenamuju namu rajonuose. Sie procesai vis labiau reiskiasi ir posovietinese valstybese.

Siekiant palaikyti socialine sanglauda, ivairove ir gyvybinguma miestu centrinese dalyse bei priemiestinese teritorijose, svarbu pasitelkti architekturines priemones: kurti prieinamus ivairaus dydzio bustus, gyvenamajai paskirciai pritaikyti esamus neefektyviai naudojamus ar nenaudojamus pastatus, kurti bendravima skatinancias viesasias erdves, vengti uzdaruma, hierarchija teigiancios, diskriminuojancios architekturos, komercine funkcija jungti su kulturine ir svietimo.

Ilgalaikio ekonominio gyvybingumo uztikrinimas ir palaikymas. Ivairios miestuose vykdomos ekonomines veiklos, tokios kaip masinis turizmas ir stambiu komerciniu tinklu pletra, gali buti reiksmingos miestu ekonominiam gyvybingumui. Taciau globalizacijos teikiamu spartaus susisiekimo ir kulturiniu mainu galimybiu bei ekonominio nestabilumo gresmes kontekste ilgalaikiam ekonominiam gyvybingumui yra itin svarbus miesto zmogiskaisiais ir kulturiniais istekliais paremtas verslas. Sios veiklos skatinimas kartu gali paskatinti ir darnios architekturos kurima. Pavyzdziui, nenaudojamus, taciau kulturiniu poziuriu vertingus pramoninius pastatus galima konvertuoti, pritaikant kulturiniu industriju poreikiams. Itin svarbu sukurti prieinamas patalpas nedideliu imoniu biurams. Siam tikslui gali buti statomi nauji pastatai miestu vidinese dalyse, pritaikomi esami istoriniai pastatai, panaudojamos patalpos daugiabuciu gyvenamuju namu pirmuosiuose aukstuose, taip butu prisidedama prie kompaktisko miestu vystymo.

Istekliu tausojimas ir ekologiniu salygu gerinimas. Miestai yra ne tik kulturos zidiniai ir ekonomikos varomoji jega, bet ir istekliu naudotojai bei aplinkos tersejai (Communication ... 2006). Tiek tarsa, tiek miestu drekos pasekmes tiesiogiai veikia gyvenimo kokybe miestu centruose ir priemiesciuose. Iniciatyvos mazinti energijos ir zaliavu sanaudas, gerinti ekologine situacija urbanizuotose teritorijose gali paskatinti kurti darnia architektura. Pavyzdziui, siekiant zaliavu ir istekliu tausojimo, galima naudoti perdirbtas arba nesunkiai perdirbamas statybines medziagas, statybos technologijas derinti prie vietos salygu (wines 2000) bei taikyti kitus darnios statybos principus. Ekologinems salygoms gerinti uzterstose miestu centrinese dalyse itin svarbi uzstatytos aplinkos ekologizavimo ideja (Bucas 2008). Uzstatytos aplinkos ekologizavimas yra glaudziai susijes su darnios architekturos kurimu: pastatu vidiniu ir isoriniu sienu, stogu, balkonu apzeldinimu, apzeldintu erdviu irengimu gyvenamuju kvartalu viduje, esamu viesuju erdviu pertvarkymu ir apzeldinimu, nauju ekologisku apzeldintu viesuju erdviu kurimu.

Isvados

1. Darnaus vystymosi koncepcijoje integruojamos aplinkos, kulturiniu istekliu apsaugos ir pletros, ekonomikos, visuomeniu vystymosi sritys yra glaudziai susijusios su architektura ir pagrindzia architekturos darnumo sieki. Atsizvelgiant i kertini darnaus vystymosi koncepcijos aspekta--dabarties ir ateities kartu rysi--darnia architektura gali buti laikoma estetiska, kontekstuali, psichologiskai priimtina, visapusiskai darnaus vystymosi principais paremta architektura, galinti tapti paveldu ateities kartoms. Architekturos darnumas turetu pasireiksti per visa jos gyvavimo laikotarpi ir skatinti darnu fizines bei socialines aplinkos vystymasi.

2. Darnios architekturos kurimas visuomenes, architektu ir valdzios instituciju dazniausiai yra siejamas su gamtine aplinka bei kaimo krastovaizdziu. Tokia nuostata lemia pabreztinai organiska arba pabreztinai "kaimiska" darnaus vystymosi principais paremtos architekturos raiska. Visgi vidinese miestu dalyse ir kitose urbanizuotose teritorijose pasireiskiancios kompaktiskos pletros, pakartotinio pastatu naudojimo tendencijos ir ekologines bei tapatumo kurimo ir issaugojimo problemos skatina ieskoti darnios architekturos kurimo urbanizuotoje aplinkoje modeliu.

3. Atsizvelgiant i abipusi architekturos ir jos fizines bei socialines aplinkos rysi, daroma prielaida, kad darnios architekturos kurimui urbanizuotoje aplinkoje paskatinti yra reikalinga architekturos kurima lemianciu vidiniu veiksniu--darnaus projektavimo bei statybos--ir isoriniu veiksniu--i darnu vystymasi orientuoto urbanizuotos aplinkos valdymo--saveika.

--Darnaus projektavimo sprendimai bei darnios statybos rezultatai, siekiant darnios architekturos kaip objekto urbanizuotoje aplinkoje, turetu buti efektyvus ekoekonominiu (projektavimas ir statyba remiantis antropoekosistemu talpumu), ergonominiu (projektuojamo ir statomo objekto funkcionalumas bei tinkamumas veiklai), sociokulturiniu (bendruomenes poreikiu ivertinimas ir identiteto jausmo stiprinimas, urbanizuotos terpes savitumo respektavimas bei kulturos paveldo racionalus naudojimas) bei estetiniu (israiskingos, kompoziciskai harmoningos, originalios, vizualiai atpazistamos ir semantiskai iprasmintos architekturos objektu kurimas ir statyba) poziuriais ir tai turetu pasireiksti per visa architekturinio objekto gyvavimo laikotarpi.

--Urbanizuotos aplinkos valdymas, apimantis nacionaliniu, regioniniu darnaus vystymosi strategiju pritaikyma ir igyvendinima, palankaus visuomenes poziurio i darnu uzstatytos aplinkos vystyma formavima, palankios kurybines aplinkos formavima ir teisini reglamentavima, orientuotas i urbanizuotos aplinkos tapatumo kurima ir palaikyma, miesto drekos bei kompaktiskumo pusiausvyra, socialines ivairoves ir sanglaudos palaikyma, socialinio ir ilgalaikio ekonominio gyvybingumo uztikrinima bei istekliu tausojima ir ekologiniu salygu gerinima, paskatintu darnios architekturos kurima istorineje aplinkoje

doi: 10.3846/1392-1630.2009.33.363-373

Iteikta 2009 04 19

Literatura

Agenda for Sustainable Construction in Europe [online]. 2001 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <http://ec.europa.eu/enterprise/construction/suscon/sustcon.htm>.

Benson, J. F.; Roe, M. h. 2000. The Scale and Scope of Landscape and Sustainability, in Landscape and Sustainability. New York: Spon Press, 1-11.

Bromley, R. D. F.; Tallon, A. R.; Thomas, C. J. 2005. City centre regeneration through residential development: contributing to sustainability, Urban Studies 42(13): 2407-2429. doi: 10.1080/00420980500379537

Bucas, J. 2008. XXI a. miestas: aplinkosaugos aspektas, in Proceedings of International Conference "Advanced Construction", Kaunas, Lithuania, 2008. Kaunas: Technologija, 27-42.

Communication towards a Thematic Strategy on the Urban Environment (COM(2004)60 final) [online]. 2004 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/site/en/ com/2004/com2004_0060en01.pdf>.

Communication on the Competitiveness of the Construction Industry (COM(97)539 final) [online]. 1997 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <http://aei.pitt.edu/3497/>.

Communication on Thematic Strategy on the Urban Environment (COM(2005)718 final) [online]. 2006 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <http://ec.europa.eu/environment/urban/pdf/com_2005_0718_en.pdf>.

Decleris, M. 2000. The Law of Sustainable Development: General Principles. Luxembourg: European Commission.

Directive 2002/91/EC on the Energy Performance of Buildings [online]. 2002 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <http://www.eco.public.lu/attributions/dg3/d_energie/ energyefficient/info/directive_en.pdf>.

Directive 2006/32/EC on Energy End-Use Efficiency and Energy Services [online]. 2006 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/ LexUriServ.do?uri=oJ:L:2006:114:0064:0064:EN:PdF>.

Green Buildings Basics [online]. 2008 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <http://www.ciwmb.ca.gov/GreenBuilding/Basics.htm>.

Jong-Jin, K.; Rigdon, B. 1998. Introduction to Sustainable Design. Michigan: The University of Michigan, National Pollution Prevention Center for higher Education.

Kibert, Ch. J. 2008. Sustainable Construction: Green Building Design and Delivery. hoboken: John wiley & Sons.

McLennan, J. F. 2004. The Philosophy of Sustainable Design. Washington: Ecotone Publishing Company LLC.

Renewed EU Sustainable Development Strategy [online]. 2006 [cited 29 January 2009]. Available from Internet: <http://www.env.cz/AIS/webpuben.nsf/$pid/MZPJhFJRhQPB>.

Report of the World Commission on Environment and Development [online]. 1987 [cited 29 January 2009]. Available from Internet: <http://www.un.org/documents/ga/res/42/ares42187.htm>.

Rogers, R.; Power, A. 2004. Mazos valstybes miestai. Vilnius: Vilniaus dailes akademijos leidykla.

Southworth, M. 2001. Wastelands in Evolving Metropolis. Berkely: University of California. 2001.

Statement Concerning the Communication Towards a Thematic Strategy on the Urban Environment (COM(2004)60 final) [online]. 2004 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <http://ec.europa.eu/environment/urban/pdf/ stakeholder_consultation/comments_nfbww.pdf>.

Strategy for Sustainable Construction [online]. 2008 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <www.berr.gov.uk/files/file46535.pdf>.

Sustainable Construction [online]. 2002 [cited 26 November 2008]. Available from Internet: <http://www.arch.hku.hk/research/BEER/sustain.htm#2.1>.

Throsby, d. 2002. Economics and culture. Cambridge: Cambridge University Press.

Tung, A. M. 2001. Preserving the World's Great Cities. The Destruction and Renewal of the Historic Metropolis. New York: Three Rivers Press.

Universal Declaration on Cultural Diversity [online]. 2001 [cited 29 January 2009]. Available from Internet: <http://unesdoc.unesco.org/images/0012/001271/127160m.pdf>.

Vanneste, d. 2006. Conservation of built-up and social heritage in 19th century industrial neighbourhoods. The impact of identity in come neighborhoods in Ghent (Flanders), in Conservation in Changing Societies. Heritage and Development. T. Patricio, K. Van Balen, K. De Jonge (Eds.). Leuven: Raymond Lemaire International Centre for Conservation, 305-312.

Vienos memorandumas tema "Pasaulio paveldas ir siuolaikine architektura--istorinio urbanistinio krastovaizdzio valdymas" [interaktyvus]. 2005 [ziureta 2009 m. sausio 29 d.]. Prieiga per interneta: <http://www.kpd.lt/lt/node/93/pdf>.

Wines, J. 2000. Green Architecture. Koln: Taschen.

Jurate Kamicaityte-Virbasiene [1], Indre Grazuleviciute-Vileniske [2]

Architekturos ir krastotvarkos katedra, Kauno technologijos universitetas,

Studentu g. 48, LT-51367 Kaunas, Lietuva

El. pastas: [1] jurate.kamicaityte@ktu.lt, [2] grazuleviciute@yahoo.co.uk.

JURATE KAMICAITYTE-VIRBASIENE

Dr, Assoc Prof., Dept of Architecture and Land Management, Kaunas University of Technology, Studentu g. 48, LT-51367, Kaunas, Lithuania. Tel.: (8 37) 451546. E-mail: jurate.kamicaityte@ktu.lt

Research interests: landscape visual quality analysis, evaluation and regulation by means of environmental design, methods of planned activity or object visual impact assessment, analysis of social preferences evaluating landscape visual quality and use of the analysis results in territory planning.

INDRE GRAZULEVICIUTE-VILENISKE

Lecturer, Dept of Architecture and Land Management, Kaunas University of Technology, Studentu g. 48, LT-51367, Kaunas, Lithuania. Tel.: (8 37) 451546. E-mail: grazuleviciute@yahoo.co.uk

Research interests: preservation and development of historic environment, economic aspects of built heritage.