Architectural competitions in interwar (1918-1940) Lithuania: general tendencies/ Konkursai tarpukario (1918-1940) lietuvoje: bendrosios tendencijos.

Petrulis, Vaidas

Ivadas

Nors architekturiniai konkursai--vienas idomiausiu ir kontroversiskiausiu tarpukario istorijos reiskiniu, Lietuvos architekturos tyrinetoju darbai sia tema paliecia tiktai fragmentiskai--atskiru autoriu, pastatu ar kitu reiskiniu kontekste. Nenuostabu--istorine medziaga apie konkursus itin isblaskyta. Duomenys nebuvo centralizuotai saugomi nei Statybos ir saus-keliu inspekcijoje, nei kurioje nors kitoje su statyba susijusioje organizacijoje. Ziniu apie konkursu peripetijas tenka ieskoti uzsakyma skelbusios organizacijos dokumentuose (Lietuvos banko, Karininku ramoves, Ministru kabineto ar pan.). Taciau netgi ir siuose archyviniuose fonduose daugeliu atveju galime aptikti tik informacijos trupinius--konkurso salygas, kai kuriuos protokolus, konstatuojancius paskirus su konkursu susijusius faktus, atskirus susirasinejimu fragmentus ir pan. Tais atvejais, kai konkursu buta tarptautiniu, tiketina, kad laikui begant tam tikros medziagos aptiksime kitu saliu archyvuose (antai Prancuzijoje esama liudijimu apie Joseph Bukiet dalyvavima Lietuvos banko konkurse, Vroclavo architekturos muziejuje apie Adolf Szyszko-Bohusz dalyvavima Valstybes rumu konkurse ir kt.). Tad bene visi svarbieji konkursai--tai tarsi atskiros detektyvines istorijos, reikalaujancios ilgo ir nuoseklaus tyrimo. Tad sis straipsnis yra tam tikras ivadas i si sudetinga, dar daug tyreju pastangu pareikalausianti istorini tyrima. Pagrindinis darbo tikslas ne issamiai nusviesti konkursu chronologija bei rezultatus, bet akcentuoti pacios problematikos aktualuma, ivardinti bendrasias reiskini apibudinancias gaires, kurios galetu pasitarnauti gilesnems sio klausimo studijoms.

Architekturiniu konkursu pobudis

Straipsnyje apie sakraline Zemaitijos architektura Naras Bauzinskas mini, kad "per dvidesimt [nepriklausomybes] metu buvo paskelbta apie 40 konkursu" (Bauzinskas 2007b: 6). Visgi tikslaus konkursu skaiciaus architekturos istorikai dar nera nustate. Bandymus tiksliai ivardinti konkursu skaiciu apsun kintu ir tai, kad sis reiskinys tarpukario Lietuvoje buvo ne tik pakankamai populiarus bei reiksmingas (pavyzdziui, vienas is zymiausiu architektu -V. Landsbergis--didziaja dali savo svarbiausiu objektu sukure butent laimejes konkursus), taciau ir itin ivairialypis. Neabejotinai didziausia atgarsi tuometeje visuomeneje paliko valstybines reiksmes reprezentaciniu objektu konkursai: Lietuvos banko (1924), Lietuvos nepriklausomybes paminklo--Prisikelimo baznycios (1928), Vytauto Didziojo Tautos muziejaus (1930), Valstybes rumu (1939). Taciau konkursu sulaukdavo ir daugelis kitu visuomenines paskirties objektu. Atidziau pazvelgus, galima netgi susidaryti nuomone, kad kone kiekvienam reiksmingesniam visuomeniniam pastatui ideju buvo semiamasi konkurso budu. Valstybes spaustuves (1923), Fizikos ir chemijos instituto (1924), Teisingumo ministerijos (1924), "Pienocentro" administracinio pastato (1931), Tyrimu laboratorijos (1931), Kauno kalejimo (1933), Akluju instituto (1934), Lietuvos Lloyd draudimo bendroves (1934), Kauno kliniku (1936), Pramones prekybos ir amatu rumu (1937), "Motinos ir vaiko" muziejaus (1938) bei daugelio kitu projektu atsiradimas liudija apie gana plataus masto konkursine kultura. Konkursai buvo skelbiami ir svarbiu visuomeniniu projektu atskiroms interjero dalims parengti: ruosiantis 1937 m. Paryziaus parodai buvo skelbtas konkursas "Lietuvisko salionelio ir valgomojo kambario, kurie numatomi isstatyti eksponatais Paryziaus parodoje, projektams pagaminti konkursas" (Architekturos ... 1936: 7). Minetini ir reprezentaciniai Kauno karininku ramoves kambariai: Prezidento kambarys ir Vytauto Didziojo seklycia, kurie taip pat buvo sukurti atskiru konkursu budu (1 pav.). Kiek reciau, taciau konkurso objektu tapdavo ir urbanistinio lygmens projektai, kaip antai 1939 m. Lietuvos Raudonojo kryziaus planuotas paskelbti "Birstono vasarvietes isplanavimo konkursas" (Birstono ... 1939: 6).

[FIGURE 1 OMITTED]

Nemaza konkursines praktikos dali sudare menkesnes apimties ivairialypiai socialines infrastrukturos objektu konkursai, rengti tipinems kaimo mokykloms, tipiniams sauliu namams ar pavyzdinems troboms provincijos miesteliuose ir pan. Viena toki inzinerinio pobudzio konkursa--gelzbetoninio vandentiekio boksta Kedainiuose (1926)--placiai isgarsino architektas V. Landsbergis. Savo prisiminimuose architektas teigia, kad budamas jaunu, ka tik Italijoje mokslus baigusiu specialistu laimejo konkursa, kurio nugaletojas turejo buti aiskus is anksto (Landsbergis 2009: 240). Taip sugriaudamas nusistovejusia, korumpuota Susisiekimo ministerijos tvarka, architektas pradejo savo savarankiska karjera, o Lietuvos architekturiniu konkursu istorijoje atsirado liudijimas apie abejotino skaidrumo sprendimus. Kai kuriais atvejais ir visiskai smulkus objektai taip pat buvo kuriami konkurso budu. Antai 1928 m. Lietuvai pagrazinti draugijos Ukmerges skyrius paskelbe konkursa Lietuvos nepriklausomybes 10 metu sukaktuvems pamineti skirtam paminklo projektui parengti (Lietuvai ... 1928: 5). Konkursas turejo visus formaliuosius konkursams butinus elementus -uzdarus vokus, premija (500 Lt) ir kt.

Atskiras architekturiniu konkursu zanras--konkursai, skirti miesto aplinkai ivertinti, skatinantys kokybe tiek atskiru projektu, tiek miesto tvarkymo darbuose. Lietuvai pagrazinti draugija 1930 m. Vytauto Didziojo 500 metu jubiliejaus progai pamineti buvo paskelbusi konkursa "papuosimui ivairiomis gelemis ir zalumynais namu balkonu ir terasu. <...> Pagrazinimo objektu numatoma balkonai ir terasos, iseinancios i gatve arba tokios, kurios is gatves yra matomos. Puosiancios balkonus geles turi buti sodinamos, o ne apstatomos" (Lietuvai ... 1930: 4). Kaip panasaus pobudzio reiskini galime vertinti ir 1935 m. Kauno miesto tarybos paskelbta konkursa, kuris buvo organizuotas siekiant "paskatinti grazesniu ir patogesniu namu statyba Kaune". 1935 m. pavasari Taryba nustate keleta premiju uz tais metais pastatytus grazesnius ir patogesnius namus. Miesto burmistro paskirta solidi komisija, kuria sudare etatinis visu architekturiniu konkursu ziuri narys profesorius Mykolas Songaila, dailininkas Ignas Slapelis bei inzinieriai Algirdas Salkauskis ir Karolis Reisonas, teike premijas ivairiose kategorijose: uz medini nama, uz murini nama, uz sodybos sutvarkyma. Apdovanojimas laimejusiems--"sie namu savininkai atleidziami vieniems metams nuo savival-dybiniu mokesciu uz premijuota turta" (Paskirtos ... 1937: 3)--liudija, kad tokiu budu siekti architekturines kokybes buvo ismintingai skatinami ne tik architektai, bet ir savininkai.

Tad pazvelgus i konkursine kulturos ivairove, netenka abejoti, kad sis reiskinys buvo neatsiejama tarpukario Lietuvos architekturiniu procesu dalis. Taip architekturiniu ideju semtasi sprendziant ivairiausio mastelio uzdavinius. Skelbti konkursus nevenge ne tik ministerijos, valstybines organizacijos, taciau ir ivairios draugijos, privatus verslas. Palankiai i si reiskini ziurejo ir statybu srities biurokratai: "statybos inspekcija skatina valstybines istaigas, organizacijas, bendroves ir privacias imones ivairiems statybos darbams skelbti konkursus, kad davus progos musu spe-cialistamsinzinieriams, menininkams ir technikams pasireiksti. Konkurso reiksme yra didele: uzsakytojas gauna keleta ar keliolika klausimo sprendimu; dalyvis, bandydamas savo jegas, turi ruostis ir tuo budu specialistai konkurso dalyviai gilina savo specialybe" (Konkursai 1934: 224).

Konkursu eiga

Architekturiniai tarpukario konkursai pasizymejo ne tik didele uzsakymu, bet ir dalyvavimo salygu ivairove. Ketvirtojo desimtmecio pabaigoje, 1937 m., vyriausiasis statybos inspektorius A. Novickis konstatuoja, kad "Lietuvoje nera tiksliai nustatytu konkursams skelbti taisykliu. Tarptautinis architektu kongresas 1927 m., kuriame dalyvavo arch. Funkas, tokias taisykles yra priemes, taciau pas mus jos neratifikuotos. Todel Lietuvoje skelbiamu konkursu salygos yra gal kiek savitos. Konkurso ziuri komisijos sudetis taip pat taisyklemis nenustatyta. Tarptautinio architektu kongreso nutarimu komisijoje turi buti inzinieriu ir architektu dauguma. <... > Konkurso terminas jokiomis taisyklemis nenustatytas. Paprastai uzsakytojas, noredamas pasiekti geresniu rezultatu, termino ilguma derina su projektuojamo objekto turiniu, dydziu ir jo sudetingumu" (Novickis 1937a: 190). Tad konkursines praktikos tarpukario Lietuvoje, akivaizdu, buvo itin ivairialypes. Visgi is prieinamos medziagos galima susidaryti tam tikrus apibendrinancius pastebejimus, kurie gana idomiai praskleidzia architekturine tarpukario aplinka.

Bandant aprasyti tuometiniu konkursu eiga, visu pirma svarbu atkreipti demesi i laiko faktoriu. Panasu, kad ankstyvaisiais nepriklausomybes metais tiek gebejimas organizuoti, tiek ir dalyvaujanciuju kultura buvo nenusistovejusi, pasitaikydavo ivairiausiu nesklandumu. Netgi i svarbu tarptautini Valstybes spaustuves konkursa (1923), kuriame buvo pateikta solidziu projektu, kai kurie architektai paziurejo gana pavirsutiniskai. Tad veliau, pristatant konkurso rezultatus leidinyje "Statybos menas ir technika", teko ne tik diskutuoti apie projektu kokybe, bet ir savotiskai paaukleti architektus: "vienas is pateiktu projektu--tai ne projektas, bet rasomosios masineles isplestieji lapai, taigi nera galimybes ne suprasti sumanymo <...>. P. Antonovui ir 2 studentams metas jau zinoti, jog konkursas tam ir skelbiamas, kad niekas nezinotu autoriu pavardziu ir kad teisejai galetu tarti savo zodi be jokios itakos. Antonovo ir 2 studentu darbai rodo, kad autoriai teturi visai menka supratima apie spaustuves technika, taigi tie projektai visai nesvarstytini" (Valstybes ... 1923: 25). Visgi, jei zvelgsime apibendrintai--per visa nepriklausomybes laikotarpi konkursu vykdymas formaliai budavo gana skaidrus, turejo visus siam zanrui budingus elementus: aiskiai apibreztas ir viesai skelbiamas salygas, projektu slaptuma, kompetentinga ziuri, vienoki ar kitoki rezultatu viesinima ir premijas uz laimetus darbus.

Salygu detalumas buvo itin plataus diapazono. Tarkim, tokio sudetingo objekto kaip Lietuvos nepriklausomybes paminklui--Prisikelimo baznyciai--konkurso salygos sutilpo i du lapus ir 13 punktu. Cia neminimi jokie detalus funkciniai reikalavimai. Nurodoma tik tai, kad baznycia turi "vidutiniai talpinti 1700 zmoniu, skaitant 35 zmones desimciai kvadratiniu metru; viso ploto 25 nuosimciai skiriama sedimoms vietoms". Taip pat paminima, kad "prie baznycios turi buti suprojektuotas pozemis-kripta pasizymejusiems asmenims laidoti". Visa kita paliekama architekto valiai: "altoriu, zakristiju, baznycios daiktams sandeliu skaicius ir vieta privalo buti sutvarkyta taip, kad butu grazu ir patogu" (Prisikelimo ... 1927-1928: 22). Taciau konkursu, rengiamu kitiems reiksmingiems objektams suprojektuoti (pvz., Fizikos ir chemijos institutui Kaune (Fizikos ... 1924) ar Vytauto Didziojo universiteto klinikoms (Vytauto ... 1936)), salygos buvo isdestytos netgi atskirose knygutese, detaliai nurodant reikalaujamas suprojektuoti patalpas, ju dydzius ir pan. Siekiant issiaiskinti konkurso salygas, neretai buta galimybes uzduoti klausimus. Vienais atvejais i juos budavo atsakoma rastu (pvz., Zemes ukio akademijos Dotnuvoje studentu bendrabucio ir viesiems kulturiniams reikalams rumu konkurse), na o ypatingesniais, kaip antai Prisikelimo baznycios atveju--atsakymus isipareigota netgi skelbti spaudoje. Tiesa, perziurejus salygose nurodyta 1928 m. birzelio menesio "Lietuvos aida"--jokiu paaiskinimu aptikti nepavyko. Kalbant apie konkursu salygas verta atkreipti demesi ir i tai, kad reto kurio konkurso organizatoriai formulavo konkrecias estetinio pobudzio uzduotis, dazniausiai apsiribota siaurais teiginiais apie tai, kad stilius turi buti "moderniskas", "projektuoti pageidautina moderniskomis lytimis" (Konkursu ... AFM-183) ar, kaip Vyriausybes rumu konkurso atveju, kad "reikia laikytis klasikines dvasios" (Valstybes ... 1938-1940: 58).

Konkurso komisijas, vadinamasias ziuri, paprastai sudarydavo 5-7 zmones: tos srities profesionalai (pvz., kunigas ar medikas), vienas ar du architektai, jei to reikalaudavo konkurso pobudis--taip pat ir vienas ar keli menininkai. Paprastai architektai budavo kvieciami is Inzinieriu ir architektu draugijos, Technikos fakulteto (Jau ... 1933: 6). Tam tikrais atvejais buvo kvieciami konsultantai. Idomu, kad ziuri kartais patirdavo nemenka architekturines visuomenes spaudima. Iliustratyvus atvejis--Prisikelimo baznycios konkursas (2 pav.), po kurio, paskelbus rezultatus, garsiu Lietuvos architektu grupe (V. Dubeneckis, G. Gumeniukas, R. Steikunas, J. Peras, V. Landsbergis, A. Funkas ir V. Kopylovas) surase rasta, kuriame ziuri komisijos sprendima grieztai sukritikavo. Pirmoji vieta buvo apibudinta kaip "architekturos atzvilgiu nemastabinis ir charakteringas savo analfabetiskumo" pavyzdys. Ne ka geriau ivertinta ir antroji vieta--"ivairiu stiliu netobulas misinys, kuris absoliuciai neturi jokios architektonines kompozicijos. Kaipo projektas itin naivus" (turint galvoje aikstinga F. Vizbaro asmenybe, sie zodziai turejo buti itin zei-dziantys). Treciasis, K. Reisono, projektas "negali buti absoliuciai svarstomas, nes komponuotas kaipo mauzoliejus, bet jokiu budu ne kaipo Lietuvos Atgavimo paminklas". Tiesa, veliau inzinierius G. Gumeniukas savo parasa atsieme, teigdamas, kad "protesto motyvai--kritika manim buvo apsvarstyta ant greituju ir siek tiek pasikarsciuota. Si ivyki as apgailestauju ir del nukreiptos ir mano paraso astrios kritikos [pries] savo kolegas atsiprasau. <... > Negaliu neprisipazinti, kad mano giliu isitikinimu, pateiktieji projektai neatvaizduoja Lietuvos tautinio atgijimo nei religines ideju, ko taip buvo is konkurso laukta; premijuotieji gi projektai, mano nuomone, ne is geresniu." Komisija protesta atmete (4 balsai "uz", 1 "pries", 2 "susilaike") kaip nepamatuota ir nekorektiska. Tiesa, cia svarbu pamineti, kad komisijos pirmininkas M. Songaila protesta palaike, o ir skelbiant rezultatus buvo issakes savo asmenine nuomone: "profesines etikos spiriamas, laikau savo priederme balsuoti pries paskyrima jiems [t. y. nugalejusiems konkurse] premiju" (Prisikelimo ... 1927-1928: 28-32). Siuo atveju visuomene pasieke savo, ir "statybos komiteto buvo nusistatyta isdirbti visai naujas projektas, pavedant ta darba vienam is premijuotu projektu autoriui" (Prisikelimo ... 1929: 4). Taip atsirado placiai zinomas ekstravagantiskasis K. Reisono projektas.

[FIGURE 2 OMITTED]

Atsizvelgiant i galimas panasaus pobudzio peripetijas, tam tikrais atvejais konkurso ziuri nariai galejo buti kvieciami net uzsienieciai. Vienas is tokiu pavyzdziu--Vytauto Didziojo muziejaus konkursas, kuri organizuojant buvo "nutarta kreiptis i Suomijos, Svedijos ir Vokietijos architektus, kad jie deleguotu po zinova minetam konkursui isspresti, nes manoma, jog musu architektai veik visi dalyvausia siame konkurse ir todel butu sunku is ju sudaryti "jury" (Del ... 1930: 6). Tad, be Kauno miesto burmistro Jono Vileisio, generolo Vlado Nageviciaus bei dailininko Antano Zmuidzinaviciaus, kviesti ir uzsienio ekspertai "architektas dr. ing. e. h. Hermann Jansen--Vokieciu meno akademijos senato narys ir Berlyno aukstosios technikos mokyklos profesorius; architektas p. Wolter Gahn--Svedijos architektu sajungos sekretorius ir Suomijos diplm. architektas Jaino Johokalhio [kitur minima Suomijos atstovas Vaino Vahakalio" (Tautos ... 1930: 6)]" (Vytauto ... 1930: 6). Visi sie architektai buvo ryskios architekturines asmenybes savo salyse ir neabejotinai sustiprino ziuri sudeti, nors Kauno miesto valdybai kainavo 5000 litu (5000... 1930: 6). Apie tam tikrus sunkumus sudarant ziuri byloja ir Karininku ramoves atvejis, kai sudarant komisija nariai keitesi, prasomi buti nariais -atsisakydavo (Ramoves ... 1930-1931: 54-56).

Su svarbesniuju konkursu rezultatais galejo susipazinti ir placioji visuomene. Neretai konkursiniai darbai trumpam budavo eksponuojami paskelbusios organizacijos ar kitose patalpose: Vytauto Didziojo muziejaus "projektai bus isstatyti viesai parodai Vinco Kudirkos vardo mokykloje, Traku gatveje" (Vytauto ... 1930: 6); Zemes ukio akademijos Dotnuvoje studentu bendrabucio ir viesiems kulturiniams reikalams rumu darbus planuota "iskabinti viesoje parodoje 3 dienoms Zemes ukio ministerijos saleje" (Konkursu ... AFM183); konkurso, skirto Kauno kalejimo projektui parengti, rezultatus apziureti buvo galima "Spindulio" spaustuves IV aukste--kulturtechniku braizykloje" (Jau ... 1933: 6). Idomus Kauno karininku ramoves atvejis, kai projekto rezultatai buvo aptariami su konkurse dalyvavusiais autoriais bendrame posedyje. Svarbesniais atvejais, pvz., Valstybes spaustuves (Valstybes ... 1923: 25-27) ar Prisikelimo baznycios (Slapelis 1928: 17-18), konkurso rezultatai aptariami ir populiariojoje spaudoje.

Viesas konkurso darbu pristatymas neabejotinai buvo vienas is svarbiausiu sazininguma uztikrinanciu veiksniu. Tiesa, parodos kartais pastumedavo architektus ir i avantiuriskas mintis apie tai, kad ju projektas butu buves geresnis. Gana smagi istorija, iliustruojanti pokonkursines peripetijas, siejasi su Lietuvos banko konkursu, kuris, kaip zinia, igyvendintas ne pagal laimetoju projekta (arch. Joseph Bukiet?). Konkursiniu darbu paroda ikvepe architekta Mose J. Bloch'a kreiptis i banka tokio turinio laisku: "Lietuvos Banko Rumu konkursiniu projektu parodoj neatsirado nei vieno projekto, kuris galetu buti isduotas kaipo pamatas tolimesniems projektavimo darbams. <... > As turiu visai atskira koncepcija Lietuvos Banko Rumu ir mano ideja duoda galimybe isristi racionalisku budu visus klausimus komplikuoto organizmo programas, bet is asmenisku atzvilgiu man nepasiseke dalyvauti konkurse. Kadangi Lietuvos Banko architektoniskas uzdavinys yra vienintelis savo rusyje pas mus Lietuvoje ir taip pat vienas is svarbiausiu architekturos darbu dabartinio laiko Rytu Europoje--man gaila, kad sis darbas butu atliktas be konsultacijos su mano projektu, kuris man rodosi (dabar po mano atsilankymo parodoj), kad yra idealiskas uzdavinio sprendimas. <... > Is mano puses as greitas atlikti be jokio atlyginimo visus braizybos darbus, reikalingus mano idejos paaiskinimui, jeigu mano projektas nebus isnaudotas is Lietuvos Banko puses" (Lietuvos ... 1924: 8).

Dar vienas svarbus konkursines organizacijos aspektas-tarptautiskumo lygmuo. Reikia pabrezti, kad tarptautines dimensijos siekta jau nuo pat pirmuju solidesniu projektu. Valstybes spaustuves, Lietuvos banko ir kiti ankstyvieji konkursai ne tik kad buvo tarptautiniai, taciau ir laimetojais juose neretai tapdavo ne Lietuvoje gyvenantys architektai. Uzsienieciu dalyvavimas konkursuose buvo ribojamas tik isskirtiniais atvejais, pvz., tokiais kaip Prisikelimo baznycios konkursas, kur dalyvauti galejo tik "Lietuvos pilieciai, svetimu valstybiu pilieciai lietuviai ir Lietuvoje gyvena svetimsaliai". Tiesa, is tarptautines bendruomenes atkeliave projektai dazniausiai taip ir nebudavo igyvendinami (ryskios isimtys-Valstybes spaustuve (vokieciu architektas Genrikas Fisheris (Kanciene, Minkevicius 1993: 18)) ir Kauno klinikos (prancuzu architektas Urbain Cassan)). Lietuvos architektai, panasu, tokia konkurencija ne visuomet budavo patenkinti. Antai Vladimiras Dubeneckis pastacius Valstybes spaustuve su karteliu raso: "Bandymas sudaryti tarptautinius architekturos konkursus (Lietuvos Bankas, Universitetas (t. y. Fizikos ir chemijos rumai), Teisingumo Ministerija) dave neigiamu isdavu. Svetimsaliai architektai, dirbdami pas save namie ir dar vadovaudamiesi nepakankamai isaiskinta programa, zinoma, negalejo duoti patenkinanciu atsakymu in musu gyvenimo uzdavinius problemas,--nezinodami musu gyvenimo savybiu. Tas yra visai suprantamas reiskinys; visi trys mineti konkursai pakankamai tatai inrode. Sitos gi lesos sunaudotos krasto viduje, neabejojamai butu davusios daug geresniu vaisiu, net isbaigtoj formoj. Dabar visu triju minetu konkursu premijuoti projektai yra "perdirbami", atsizvelgiant musu reikalu, vietoj staciai juos kurus, remiantis musu uzdaviniu, atjautimu ir supratimu!" (Dubeneckis 1925: 94).

Visgi salygine pirmuju tarptautiniu konkursu nesekme neapmalsino uzsakovu noro projektu ieskoti ir uz Lietuvos ribu. Tad uzsienio architektu pavardes konkursus lydejo iki pat nepriklausomybes pabaigos. Siuo poziuriu itin solidus-Valstybes rumu konkursas, kuriam architektai projektus siunte is visos Europos. Tiesa, tarptautiniu projektu skaicius gerokai skyresi. Antai Vytauto Didziojo muziejaus konkurse buvo tik vienas projektas, atsiustas is Belgijos, o i Teisingumo ministerijos paskelbta konkursa Kauno kalejimo statymo projektui parengti tarptautine bendruomene atsiliepe itin placiai: "Konkurse dalyvauja inzinieriai is Vokietijos, Prancuzijos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Suomijos, Austrijos, Cekoslovakijos, Svedijos, Rumunijos ir net tolimojo Afrikos Maroko. <... > Komisija gavo desimti kalejimo projektu, darytu devyniu Kauno inzinieriu. Kauniskiu inzinieriu projektai issiskiria is kitu tarpo savo graziu, kruopsciu, svariu ir saziningu padirbimu" (Jau ... 1933: 6). Panasu, kad tai buta vieno is masiskiausiu konkursu tarpukario Lietuvoje--buvo pateikta daugiau nei 50 projektu.

Konkurso tarptautiskumas priklause ir nuo uzsakymo pobudzio. Siuo poziuriu idomus 1937 m. surengtos Paryziuje pasaulines parodos Baltijos paviljono konkursas, kuris vyko keliais lygmenimis--is pradziu kiekvienoje Baltijos valstybeje: "konkurso I laipsnio uzdavinys ir procedura--atrinkti kiekvienoje valstybeje skyrium geriausius projektus ir, nurodant klaidas, patarimo formoje rastiskai kiekvienam autoriui skyrium pasiulyti projektus istaisyti". Galutinis konkurso etapas vyko Taline: "Konkurso II laipsnio uzdavinys ir tikslas yra--atrinkti is prisiustu jau istaisytu eskizu geriausius siuntimui centralinio komiteto juri komisijos sprendimui" (Konkursu ... AFM-183). Kaip zinia, si konkursa laimejo estu architektas A. Nirnbergas.

Rezultatu igyvendinimas

Galima drasiai teigti, kad tarpukario Lietuvoje konkurso laimejimas toli grazu negarantavo, kad statybos bus pavestos laimetojui, o darbas vykdomas pagal konkursui pateikta projekta. Netgi atvirksciai, retas kuris zymesnis uzsakymas buvo paskiriamas vykdyti laimetojui: Lietuvos bankas, Karininku ramove ir daugelis kitu projektu del vienokiu ar kitokiu priezasciu (siandien sios priezastys ne visada zinomos ir reikalauja nuoseklaus bei ilgalaikio tyrimo) pavesti projektuoti konkurse dalyvavusiems, taciau kitas prizines vietas uzemusiems projektuotojams. Kartais, kaip antai Taurages banko atveju, netgi ir architektams, kurie nedalyvavo konkurse. Neabejotinai--tai vienas kontroversiskiausiu tarpukario architekturos istorijos aspektu.

Kalbant apie konkursiniu projektu igyvendinima, tenka pradeti nuo to, kad ne visi konkursai ivykdavo sekmingai. Cia buta dvejopu priezasciu. Viena vertus, itin svarbus objektai nestokojo visuomenes demesio. Pateikus projektus, paprastai pasipildavo nelaimejusiu architektu kaltinimai del pernelyg trumpo laiko konkursui pasirengti (pvz., Kauno kliniku atveju svietimo ministrui netgi buvo "iteiktas memorandumas--protestas" (Novickis 1937b: 57)), o laimejusieji projektai susilaukdavo kritikos. Tad nesant ryskiu lyderiu komisija neretai nuspresdavo, kad kai kurie is pateiktu projektu yra "girtini", taciau priimtinu nepripazistamas nei vienas ir rengiamas naujas projektas. Taip, matyt, budavo savotiskai isvengiama astrios kritikos. Buta ir kitos problemos--tai ne visai skaidrus sprendimo priemimo budai. Antai konkurse Lietuvos banko Taurages skyriaus rumu projektui sukurti "buvo pateikta net 20 projektu. Pirmaja premija (1000 Lt) laimejo architektas A. Funkas, o galutini projekta statybai buvo pavesta parengti M. Songailai (Lietuvoje tais laikais panasiu konkursu pirmos premijos laimetojas retai kada rengdavo galutini projekta; konkurso organizatorius pasinaudodavo konkurso metu gautomis idejomis ir pasirinkdavo architekta, kuris jas galedavo igyvendinti). <... > Del architekto, kuris net nedalyvavo konkurse, pasirinkimo uzsakovai buvo kaltinami saliskumu" (Bauzinskas 2007a: 16). Mintis apie saliskuma dar labiau sustiprina faktas, kad "M. Songaila, kaip oficialus Lietuvos banko architektas, dalyvaudavo svarstant ir derinant kitu autoriu konkursinius projektus" (Laurinavicius 2003: 11). Galima manyti, kad panasi situacija galejo susiklostyti ir Siauliu apygardos konkurse ligoniu kasos namams, kuris, kaip skelbiama spaudoje, "nedave pageidaujamu vaisiu, nors konkurse dalyvavo 4 inzinieriai. Tinkamesnis projektas rastas Siauliu miesto inzinieriaus Bites, bet ir to projektui paskirta tik antroji premija. Kodel konkursas nedave pageidaujamu vaisiu? Pasirodo, del to, kad nepakankamai aiskiai buvo apibreztos salygos. Ir, kaip aiskeja, skelbtomis salygomis kasu valdyba nepasistatys tokiu namu, kokius noretu. Norima pasistatyti pustrecio auksto murinius namus kasos istaigai ir ambulatorijai. <... > Dabar inz. Bitei pavesta padaryti naujas namu planas vadovaujantis valdybos samprotavimais ir pateiktais konkursui braiziniais" (Ruosia ... 1935: 8). Akivaizdu, kad tokie ne iki galo ivyke konkursai ar atvejai, kai konkurso nugaletojo atsisakoma, o projektas pavedamas kitam autoriui, bylojo apie tam tikra skaidrumo stoka.

Cia galima izvelgti ir dar viena niuansa--gana laisva autoriu teisiu traktavima. Paprastai pasibaigus konkursui bei laimetojams ismokejus premija, darbai likdavo uzsakovo nuosavybe ir budavo panaudojami kaip medziaga tolesniam projektavimui. Tad neretai gali buti sunku ivardinti, kas yra tikrasis projekto autorius. Geru pavyzdziu galetu buti Kauno karininku ramove. Nors konkursa laimejo "estu inzinieriai Lohk ir Johanson" (Kauno architektura 1991: 170) (3 pav.), taciau Seniunu Tarybos ir Valdybos posedziu protokolu knygose galime rasti duomenu, kad prie Ramoves projektavimo vienaip ar kitaip prisidejo ivairus architektai. 1931 m. geguzes 30 d. buvo nutarta "prasyti statybos komisijos kalbetis su prof. Dubeneckiu bei inz. Lansbergiu ir issiaiskinti, ar nesutiks jiedu Ramoves nauju rumu statybos darbu bendrai vykinti" (Ramoves ... 1931-1932: 14). Visgi rugpjucio 7 d. taryba nutaria pavesti darbus V. Dubeneckiui (uz Dubenecki -9, uz Landsbergi--2, susilaike--1. Songaila ir Reisonas balsu negavo) (Ramoves ... 1931-1932: 27). Is pastabos, kurioje minima, jog "V. Dubeneckis irodineja, kad apvali sales forma pabrangins statyba ir sudarys nepatogias formas kai kuriu kambariu valgykloje <...> ir siulo priimti keturkampa forma" (Ramoves ... 1931-1932: 57), galima speti, kad architektas naujo projekto nerenge, bet koregavo kazkuri is laimetu, greiciausiai pirmos vietos. Po architekto mirties projekta uzbaigti sutiko M. Songaila (Ramoves ... 1932-1934: 23). Na ir galu gale projekta galutinai igyvendino Stasys Kudokas su Kazimieru Krisciukaiciu (4 pav.). Tad konkurso rezultatai buvo traktuojami kaip savotiskas ideju bankas, kuriuo remiantis buvo rengiamas galutinis projektas.

[FIGURE 3 OMITTED]

Paradoksalu, taciau netgi baigus konkursa neretai dar budavo astriai diskutuojama del busimo pastato vietos, o kartais ji parenkama naujai, taip is esmes pakeiciant ir konkurso salygas. Netgi su reprezentaciniu, valstybines reiksmes objektu--Vytauto Didziojo muziejumi--ilga laika nebuta aiskumo. Antai jau po konkurso Miesto Valdyboje susirinkus i posedi, kuriame dalyvavo "dail. Ant. Zmuidzinavicius ir gen. Nagevicius, kaipo buvusio Vytauto D. muziejaus projektu konkurso nariai, o taip pat visi inzinieriai, kuriu projektai buvo Miesto Valdybos uzpirkti muziejaus konkurso komisijai patarus ir miesto Statybos Komisijos nariai bei inzinieriai", buvo sprendziami vis dar neaiskus klausimai, "kur ir kuomet statyti Vytauto Didziojo muzieju Kaune". (Vytauto ... 1930: 4). Jei butu tikima spaudos duomenimis, siuo atveju buvo netgi neskirta premija, nurodant priezasti, kad "pati vieta esanti ne visai tinkama--reiketu, esa, griauti elektros stoti ir kitus trobesius, todel siuloma pasirinkti kita maziau uzstatyta vieta, pvz., Duonelaicio gatvej, kur buve miesto sandeliai" (Tautos ... 1930: 6). I panasia situacija buvo patekes ir Karininku ramoves projektas. Nors konkursas ivyko 1930-1931 m., o salygose buvo nurodyta, "kad Ramoves namus statyti vienu fasadu i Mickeviciaus gatve" (Ramoves ... 1930-1931: 41), taciau dar 1935 m. balandzio 16 d. Karininku ramo ves Seniunu Tarybos ir Valdybos posedyje aktyviai svarstoma pastato vieta: "Balsuojant uz 8 ir susilaikius 3 nutarta statyti Mickeviciaus g. ir Laisves al. kampe, gi ties Daukanto ir Maironio gatvemis tiktai tuo atveju statyti, jei vyriausybe kiek prisidetu lesomis, kad Ramovei toji statyba nebutu brangesne negu Laisves alejos ir Mickeviciaus gatviu kampe" (Ramoves ... 1934-1936: 30). I dar keblesne situacija pateko Pramones ir prekybos amatu rumu projektas, kuri po ilgu diskusiju ir pakartotinu balsavimu miesto taryboje teko perkelti i kita vieta.

[FIGURE 4 OMITTED]

Kalbant apie igyvendinimo peripetijas, ne maziau aktualus klausimas--ar konkurso rezultatai atliepdavo uzsakovu tikslus? Siuo atveju bene idomiausia pazvelgti i reprezentacine architektura. XX a. pirmosios puses architekturinius konkursus galima traktuoti kaip svarbu architekturines kulturos elementa, kuri galima efektyviai panaudoti politiniams tikslams (uztenka prisiminti aptariamu metu vykusi "Sovietu rumu" konkursa Maskvoje). Is kol kas atliktu tyrimu persasi isvada, kad si salyga buvo svarbi ir Lietuvoje vykusiems konkursams. Bene ryskiausiai politiniai tikslai atsiskleidzia Prisikelimo baznycios, Karininku ramoves, Vytauto Didziojo muziejaus, Vyriausybes rumu konkursinese programose. Sekmingiausiai sios aspiracijos buvo igyvendintos Karininku ramoveje, kuri buvo skirta ne tik karininku korporacijos reprezentacijai: "Ramove tures buti atatinkama reprezentacijai pono Prezidento ir vyriausybes" (Ramoves ... 1930-1931: 29). Puosnus, simbolikos prisodrinti Vytauto seklycios ir Prezidento kambario projektai galejo visiskai pateisinti uzsakovu lukescius. Vertinti Vyriausybes rumus kiek sunkiau --konkurso rezultatu ivertinti nespeta. Tiesa, tam tikra politine zinute uzkoduota jau pacioje tokio funkcinio tipo esmeje, ieskant monumentalaus sprendimo (5 pav.).

Kiek sudetingiau kalbeti apie Prisikelimo baznycios konkursa, kuris, akivaizdu, taip pat buvo persmelktas politiniu tikslu: "Baznycios stilius sulig autoriaus nuoziura, bet pageidauja, kad charakterizuotu Lietuvos dvasios ypatybes, ristusi su jos garbinga praeitimi ir kova uz nepriklausomybe, taip, kad isorine isvaizda savaime butu tos kovos monumentu" (Prisikelimo ... 1927-1928: 22). Visgi konkursui pateiktiems projektams tautiskumo atskleisti nepavyko. Kiek veliau parengtas K. Reisono projektas siuos uzdavinius igyvendino su kaupu, taciau pastumejo inteligentija i savotiska susiskaldyma. Antai baznycios statybos Vykdomojo komiteto pirmininkas Zaliakalnio baznycios rektorius kunigas Feliksas Kapocius, atsilepdamas i B. Sruogos ir H. Kairiukstytes-Jacinienes pastabas, isreiskia nuomone, kad "rasinio tonas (su "baumkuchenais" ir "tribuso-nais"), deja, neobjektyvus ir nerimtas. Toks tonas labiau tiktu p. Zablockio teatro recenzijoms arba "Vilkolakio" dainuskoms, bet ne rimtai svarstytino dalyko kritikai" (Prisikelimo ... 1927-1928: 7). Galutinis projekto variantas jau kur kas daugiau byloja apie pragmatiskuma nei apie politine pompastika.

[FIGURE 5 OMITTED]

Apibendrinimas

Architekturiniu konkursu medziaga--neabejotinai vienas idomiausiu Lietuvos XX a. architekturos istorijos puslapiu, kuris dar reikalauja issamiu istoriniu tyrimu tiek Lietuvos, tiek uzsienio archyvuose. Siandien galime daryti tik apibendrinamojo pobudzio isvadas. Vertinant tarpukario architekturiniu konkursu kultura, pirmiausiai deretu atkreipti demesi, kad sis procesas gana sparciai kito per tam tikra laika, buvo ivairialypis tiek savo apimtimi, tiek kokybe. Galima daryti prielaida, kad pirmojo nepriklausomybes desimtmecio konkursuose buta nemaza chaotiskumo, pasitaikydavo konkursui pateikiamu kuriozisku siulymu, architektai neretai siekdavo palenkti komisijos palankuma, siulydami paslaugas ir konkursui pasibaigus. Visgi, laikui begant, Lietuvos Respublikoje susiformavo placiai ir nuosekliai veikianti konkursine kultura, i kuria buvo itraukti ne tik vietiniai architektai, taciau ir uzsienio projektuotojai. Retas kuris svarbus visuomeninis objektas buvo projektuojamas neskelbiant konkurso. Visgi butina pamineti, kad sklandziam konkursines sistemos veikimui buta ir pakankamai rimtu trukdziu. Ryskiausiai i akis krenta tai, kad tik dalis igyvendintu projektu buvo pavedami konkurso laimetojui. Panasu, kad konkursas buvo savotiskas ideju pirkimas, remiantis jomis projektavimas veliau buvo pavedamas pageidaujamam asmeniui. Tai duoda peno kalboms apie galima neskaidruma, nors labiau pagristam tokiu faktu irodymui tektu atlikti kur kas issamesnius istorinius tyrimus.

doi: 10.3846/20297955.2013.807569

Caption: 1 pav. Prezidento kambario Karininku ramoveje konkurse laimejes projektas (1936 m., arch. A. Gordevicius), Lietuvos centrinis valstybes archyvas, f. 6, ap. 1, b. 42, l. 1.

Fig. 1. The winner of the competition on President's room in Officers Club Ramove (1936, arch. A. Gordevicius), Lithuanian Central State Archives, f. 6, ap. 1, b. 42, l. 1.

Caption: 2 pav. Prisikelimo baznycios Kaune konkurso nugaletojai (Slapelis 1928: 17-18)

Fig. 2. The winners of competionion of Ressurecion church in Kaunas (Slapelis 1928: 17-18)

Caption: 3 pav. Karininku ramoves pastato Kaune konkurso antra premija (1930 m., arch. August Volberg), Vilniaus apskrities archyvas, AFM-588

Fig. 3. The winner of 2nd place in competition of Officers Club Ramove in Kaunas (1930 m., arch. August Volberg), Vilnius Country Archives, AFM-588

Caption: 4 pav. Karininku ramoves pastato projektas 1936 m. (pasiraso arch. M. Songaila, S. Kudokas ir K. Krisciukaitis), Lietuvos centrinis valstybes archyvas, f. 6, ap. 1, b. 17, l. 11

Fig. 4. The project of Officers Club in 1936 (signature by M. Songaila, S. Kudokas, ir K. Krisciukaitis), Lithuanian Central State Archives, f. 6, ap. 1, b. 17, l. 11

Caption: 5 pav. Valstybes rumu Kaune konkursinis projektas 1939 m., Lietuvos nacionalinis muziejus, AKP 541-2

Fig. 5. The competition entry for Goverment palace in Kaunas, 1939, National museum of Lithuania, AKP 541-2

Literatura

5000 litu uzsienieciu ekspertams architektams atlyginti. 1930. Lietuvos aidas 58: 6.

Architekturos konkursas. 1936. Lietuvos aidas 199: 7.

Bauzinskas, N. 2007a. Banku rumai--prabangos ir aristokratiskos architekturos simboliai, Zemaiciu zeme 3: 16 [interaktyvus], [ziureta 2012 12 15]. Prieiga per interneta: http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/2007_03/ZZ_2007_3_16_17.pdf

Bauzinskas, N. 2007b. Kas XX a. I p. projektavo baznycias Zemaitijoje?, Zemaiciu zeme 3: 16 [interaktyvus], [ziureta 2012 12 15]. Prieiga per interneta: http://samogitia.mch.mii. lt/Zurnalas/2007_03/ZZ_2007_3_8_9.pdf

Birstono vasarvietes isplanavimo konkursas. 1939. Lietuvos aidas 27: 6.

Del konkurso Vytauto Didziojo muziejaus projektams gaminti. 1930. Lietuvos aidas 36: 6.

Dubeneckis, V. 1925. Apie musu architektura, Baras 1: 89-95.

Fizikos ir chemijos instituto Kaune pagaminti konkurso salygos. Kaunas. 1924.

Jau prasidejo konkursas Kauno kalejimo projektui paruosti. 1933. Lietuvos aidas 112: 6.

Kanciene, J.; Minkevicius, J. 1993. Architektas Vytautas LandsbergisZemkalnis. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidykla.

Kauno architektura. 1991. Sud. A. Jankeviciene ir kt. Vilnius: Mokslas.

Konkursai. 1934. Technika ir ukis 9: 224.

Konkursu pastatu projektams sukurti 1934-1941 m. salygos. VAA, f. AFM-183 (lapai be numeracijos).

Landsbergis-Zemkalnis, V. 2009. Is atminties ekrano. Vilnius: Versus aureus.

Laurinavicius, V. 2003. Bankai Lietuvoje. Vilnius: Lietuvos bankas.

Lietuvai pagrazinti draugija kviecia puosti gelemis ir zalumynais balkonus ir terasas. 1930. Lietuvos aidas 117: 4.

Lietuvai pagrazinti draugijos Ukmerges skyrius skelbia konkursa. 1928. Lietuvos aidas 120: 5.

Lietuvos banko namu konkurso skelbimas ir susirasinejimas tuo reikalu su dalyvavusiais konkurse. 1924. LCVA, f. 755, ap. 2, b. 72.

Novickis, A. 1937a. Kliniku statybos reikalu, Savivaldybe 6: 190-191.

Novickis, A. 1937b. Vytauto Didziojo universiteto kliniku statybos reikalu, Savivaldybe 2: 57-61.

Paskirtos premijos uz grazius Kauno namus. 1937. Lietuvos aidas 86: 3.

Prisikelimo baznycia. 1929. 7 meno dienos 47: 1-6.

Prisikelimo baznycios statybai skirta byla. 1927-1928. KTU ASI archyvas.

Ramoves seniunu tarybos ir Valdybos posedziu protokolai. 1931-1932. LCVA, f. 6, ap. 1, b. 9.

Ramoves seniunu tarybos ir Valdybos posedziu protokolai. 1932-1934. LCVA, f. 6, ap. 1, b. 10.

Ramoves seniunu tarybos ir Valdybos posedziu protokolai. 1934-1936. LCVA, f. 6, ap. 1, b. 11.

Ramoves seniunu tarybos nariu steigiamojo susirinkimo ir Valdybos posedziu protokolai. 1930-1931. LCVA, f. 6, ap. 1, b. 7.

Ruosia ligoniu kasos namu plana. 1935. Lietuvos aidas 163: 8.

Slapelis, I. 1928. Prisikelimo baznycios (panteono) projektu konkursas, Meno kultura 7-8: 17-18.

Tautos muziejaus projekto dar neturime. 1930. Lietuvos aidas 59: 6.

Valstybes rumu Kaune statybos medziaga. 1938-1940. LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 42.

Valstybes spaustuves projektu konkursas. 1923. Statybos menas ir technika 4: 25-27.

Vytauto Didziojo universiteto kliniku projektui paruosti konkurso salygos. 1936. Kaunas.

Vytauto muziejaus klausimas. 1930. Lietuvos zinios 253: 4.

Vaidas Petrulis

Architekturos ir statybos institutas, Kauno Technologijos universitetas, Tunelio g. 60, 44405 Kaunas, Lietuva El. pastas vaidas.petrulis@ktu.lt

Iteikta 2013 04 10; priimta 2013 05 20

VAIDAS PETRULIS

Doctor of the Humanities, Kaunas University of Technology, Institute of Architecture and Construction, Tunelio g. 60, 44405 Kaunas, Lietuva. E-mail: vaidas.petrulis@ktu.lt Senior research worker, Institute of Architecture and Construction of Kaunas University of Technology (Center of History and Heritage of Architecture). Publications: co-author of monograph "Architecture of Soviet Lithuania", author of over 10 research papers and conference presentations on soviet and interwar Lithuanian architecture and architects. Member of ICOMOS and DOCOMOMO. Teaching: History of Modern Architecture, Critical Analysis of Architecture. Research interests: history and theory of the 20th c. architecture, heritage of modernism, soviet culture.