Architectural studies at KTU: objectives, methods, results/Architekturos studijos KTU: tikslai, metodai, rezultatai.

Zaleckis, Kestutis ; Kamicaityte-Virbasiene, Jurate

Ivadas

Architekturos studiju Kauno mieste tradicija siekia XX a. pradzia. 1920 m. laikinojoje sostineje buvo isteigti Aukstieji kursai. Jau siuose kursuose Technikos skyriaus statybos paskaitu ciklo programoje buvo destomos architekturos dalyku ivadines paskaitos. Architekturos katedra, kaip atskiras vienetas, pirma karta minima 1922 m. kovo 24 d. patvirtintame Lietuvos universiteto statute. Architekturos studijos Kaune vyko tiek tarpukario laikotarpiu, tiek pokario metais iki 1971 m. Iki 1940 m. architekturos studijos vyko Lietuvos (Vytauto Didziojo) universiteto Technikos fakultete. Iki 1932 m. Architekturos katedros tikslas buvo rengti statybos inzinierius. 1932 m. geguzes 4 d. Vytauto Didziojo fakulteto Taryba patvirtino naujus architekturos katedros mokymo planus, papildydama juos miestu planavimo kursu. 1944-1950 m. architekturos studijos buvo tesiamos Kauno universiteto Statybos, veliau Architekturos fakultetuose. 1951 m. universiteto techniskos pakraipos fakultetu bazeje buvo isteigtas Kauno politechnikos institutas. Reformos metu Architekturos fakultetas buvo sujungtas su Statybos fakultetu. 1971 m. architekturos studijos buvo perkeltos i Vilniuje ikurta Vilniaus inzinerini statybos instituta.

Kauno technologijos universiteto architekturos ir krastotvarkos katedra yra siejama su architekturos studiju atkurimu Kaune. Atkurus salies nepriklausomybe, Kauno technologijos universitetas, bendradarbiaudamas su Architekturos ir statybos institute dirbanciais architekturos ir teritoriju planavimo specialistais, emesi iniciatyvos Kaune atkurti architektu rengima. 1993 m. buvo sudaryta Mokslo grupe architekturos specialybei atkurti. Tais paciais metais konkurso tvarka Statybos fakultete buvo priimta pirmoji architekturos specialybes 20 studentu grupe. 1995 m. birzelio 23 d. buvo atkurta ir Architekturos katedra. Atsizvelgiant i katedros pradetas kompleksines krastotvarkos studijas, ji netrukus buvo pavadinta Architekturos ir krastotvarkos katedra. 2008 m. KTU Statybos ir architekturos fakultete, Architekturos ir krastotvarkos katedroje dirbo tarptautine architekturos ekspertu grupe. Penki ekspertai is ivairiu Europos saliu, vadovaujami Graikijos atvirojo universiteto viceprezidento ir aukstojo mokslo kokybes vertinimo agenturos prezidento architekturos profesoriaus Spyros Amourgio, atliko issamu Lietuvos architekturos krypties studiju programu audita. Jie taip pat vertino VGTU, KTU, VDA architekturos programas. Remdamasi tarptautiniu ekspertu rekomendacijomis Svietimo ir mokslo ministerijos studiju kokybes vertinimo centro taryba paskelbe verdikta be salygu akredituoti KTU Architekturos studiju programas.

Lyginant su kitomis Lietuvos architekturos mokyklomis, Kauno technologijos universiteto architekturos ir krastotvarkos katedra issiskiria meno ir technologiju dalyku optimaliu balansu, jaukia studiju atmosfera ir glaudziais studentu bei destytoju rysiais, akademiniu ziniu ir praktiniu igudziu integracija, studentu itraukimu i moksline veikla, universaliu bakalauro studiju profiliu bei moksliniu tyrimu dalies isvystymu magistro studijose. Katedros devizas--kontekstualus bet kokio objekto projektavimas, gerinant gyvenamosios, darbo ir poilsio aplinkos kokybe. Siuo metu katedroje vykdomos trys studiju programos: rengiami architekturos bakalaurai, architekturos magistrai ir krastovaizdzio architekturos magistrai. Nuo 1997 m. bakalaurai rengiami pagal integruota kompleksiniu studiju programa, pradedant architekturiniu pastatu projektavimu ir baigiant teritoriju planavimu. Magistrai rengiami pagal specializuotaja binariniu studiju programa, gilinant mokslo zinias bei tobulinant profesinius igudzius ir keliant architekturos, paveldosaugos ir krastotvarkos kvalifikacija.

Per daugiau kaip dvidesimt nepriklausomybes metu ivyko nemazai radikaliu ir staigiu pokyciu visuomenes gyvenime. Aukstojo mokslo sritis taip pat nera isimtis: Bolonijos sistemos realizacija, nauji mokymo metodai ir ideologijos, naujos technologines galimybes, studentu pradiniu gebejimu ir poreikiu kaita ir kt.

11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB (Europos Parlamento ... 2005) punktu nusako siekiamus architekturos studiju rezultatus. Minetu rezultatu kontekste per pastaruosius desimt metu studiju kokybei ir mokymo metodams kyla ivairus issukiai: studiju proceso didesnio lankstumo poreikis siekiant ugdyti specifinius igudzius, butinus architektui (pvz., kurybiskumo lavinimas); laiko trukumas (ypac architekturinio projektavimo dalyku studijose), studentu motyvacijos stoka studiju pradzioje, individualizmas ir komandinio darbo gebejimu trukumas, profesionaliu komunikacijos igudziu trukumas studiju pradzioje, analitiniu ir realios situacijos vertinimo igudziu trukumas (studentui lengviau suvokti architektura tik kaip mena ir "grazia" forma), butinybe nuolatos ugdyti erdvini mastyma ir meninius gebejimus, profesines atsakomybes stoka ir architekto vaidmens visuomeneje nesuvokimas ir kt.

Kaip reiketu spresti sias problemas? Studiju programos stabilumas ir tradicijos sukuria papildoma verte, taciau pokyciai ir nuolatinis programos tobulinimas yra butini atsizvelgiant i besikeiciancias paradigmines architekturos kurimo nuostatas (pvz.: ekologizavimo, savitumo issaugojimo ir stiprinimo, socialines integracijos, vietos bendruomeniu kurimo ir kt. aktualijas), visuomenes kaip uzsakovo poreikius, studentu gebejimus, darbo rinkos pokycius, architekturinio mokymo paradigmos kaita (nuo mokytojo pavyzdzio per kritine analize prie kurybiskumo skatinimo ir lavinimo) ir kt.

Straipsnio tikslas--apzvelgti minetu architekturos studiju problemu sprendimo patirti Kauno technologijos universitete atsizvelgiant i keliamus studiju tikslus, metodus ir rezultatus.

Studiju tikslai

KTU bakalauro studijose siekiama rengti architektus, suteikiant architekturos filosofijos, architekturos istorijos ir teorijos, paveldosaugos, menotyros, architekturos kompozicijos, urbanistikos, statybiniu konstrukciju ir medziagotyros, aplinkosaugos ir aplinkotvarkos ziniu, taip pat suteikiant pastatu bei urbanistiniu kompleksu projektavimo ir teritoriju planavimo igudziu; ugdant gebejimus analizuoti projektuojamo objekto ir aplinkos rysius.

Studiju programos tikslai ir rezultatai formuojami remiantis:

--Universiteto misija, kuri yra--kokybiskas aukstasis issilavinimas, moksline, kulturine ir svieciamoji veikla, sudarantys prielaidas tenkinti salies ukio ir kulturos reikmes sparcios kaitos ir didejancios konkurencijos salygomis, kurti informacine ir ziniu visuomene, pasiekti salies intelektinio potencialo tarptautini pripazinima. Strateginis tikslas--rengti auksciausios kvalifikacijos specialistus, pletoti moksline kompetencija ir tenkinti salies ukio poreikius naujiems produktams ir technologijoms kurti, inovacijoms diegti. Architekturos studijos skirtos ne tik profesiniams igudziams, bet ir bendrai erudicijai ugdyti.

--Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 657 "Del Lietuvos Respublikos architekturos politikos krypciu igyvendinimo 2006-2010 metu priemoniu patvirtinimo", patvirtintu 2006 m. liepos 3 d. (Del LR architekturos politikos ... 2006). Nutarime teigiama, kad yra butina "Perkelti Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. rugsejo 7 d. direktyva 2005/36/EB del profesiniu kvalifikaciju pripazinimo i nacionaline teise".

--Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. rugsejo 7 d. direktyvos 2005/36/EB 46 straipsniu, nusakanciu, ka turi gebeti atlikti architektas (Europos Parlamento ... 2005).

--Svietimo ir mokslo ministro 2010 m. balandzio 9 d. isakymu Nr. V-501 del profesinio ir universitetinio bakalauro studiju skirtumo (Del laipsni suteikianciu ... 2010).

--UNESCO Pasaulio paveldo komiteto rekomendacijomis bei tarptautinemis konvencijomis del aplinkos kokybes specialistu rengimo ir integruotos aplinkotvarkos skatinimo.

--Lietuvos Respublikos bendraisiais reikalavimais studiju programoms, patvirtintais Lietuvos Respublikos svietimo ir mokslo ministro isakymu Nr. ISAK-1551 (Del bendruju reikalavimu ... 2005).

--Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo; saugomu teritoriju; nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos ir kitais istatymais (LR teritoriju planavimo ... 2004, LR nekilnojamojo ... 2004, LR saugomu teritoriju ... 2001).

--Uzsienio universitetu, Europos architekturinio mokymo asociacijos nariu (EAAE) patyrimu bei programomis rengiant architekturos specialistus.

--KTU Statybos ir architekturos fakulteto mokslinio ir KTU pedagoginio personalo siulymais bei studentu pageidavimais.

--Darbdaviu nuomone.

Architekturos pagrindiniu studiju programos tikslas: parengti aktyvu ir verslu architekta, turinti teoriniu ziniu ir praktiniu gebejimu, reikalingu rengti kontekstualius architekturinius pastatu, urbanistinius, krastovaizdzio projektus; gebanti dirbti architekturinio projektavimo ir teritoriju planavimo specialistu grupese; gebanti efektyviai bendrauti gimtaja ir uzsienio kalba, bendradarbiauti, priimti, analizuoti ir realizuoti sprendimus profesineje veikloje, turinti mokymosi visa gyvenima igudziu, prisitaikant prie nuolat kintanciu aplinkos salygu, gebanti priimti profesinius issukius, o sunkumus paversti galimybemis. Studentai igyja perkeliamuju gebejimu, kurie jiems leidzia keiciantis aplinkybems naujai interpretuoti save ir savo kaip architekto veikla. Katedra siekia ugdyti iniciatyvias, drasias, kurybingas, kritiskai mastancias, lankscias asmenybes, pasirengusias visa aktyvu profesini gyvenima realizuoti savo kurybines pastangas ivertinant laiko ir erdves dimensijas.

Antrosios pakopos architekturos studiju tikslas ne tik pagilinti menotyros, architekturologijos, nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos ir kt. zinias, bet ir suteikti architekturos moksliniu tyrimu igudziu bei gebejimu mokslo ziniomis pagristi savo kurybos idejas, savarankiskai atlikti mokslinius tiriamuosius darbus. Magistrantai, rengdami savo baigiamaji darba, turi irodyti ir apginti savo originalia intelektualine pozicija, pagrista teorinemis ziniomis, empiriniais tyrimais ir projektiniais siulymais. Tyrimai suvokiami kaip butina darbo dalis, kuriai butinas metodologinis aiskumas ir tikslingumas, o magistro baigiamasis darbas vertinamas daugiau ne kaip architekturos kurinys, o kaip darbas, kurio verte gludi issamiuose tyrimuose, pagristuose architekturiniais sprendimais ir bendru intelektualiniu potencialu.

Studiju metodai ir rezultatai

Pagrindinis KTU studiju sistemos principas--mokslo ir studiju vienove bei studijavimo igudziu ugdymas, paremtas sistemingu studentu savarankisku darbu. Studiju procesas, studiju dalykai, uzduotys studentams ir kt. yra vienos sistemos elementai. Studiju procesui butinas kompleksisumas reiskia, kad net ir mazi pokyciai gali tureti milziniskas pasekmes visai sistemai. Tokio poziurio padarinys--teikiamas didelis demesys "maziems dalykams": nedideli jau naudojamu studiju metodu patobulinimai, netiesiogines studentu motyvacijos formos, papildomos uzduotys ir galimybes savarankiskai tobuleti. Kaip rodo patirtis, sie "mazi dalykai" turi didziuli potenciala pagerinti architekturos studiju rezultatus.

Netgi turint ribota laiko kieki ir pripazistant neabejotina ziniu apie technologinius architekturos aspektus svarba, meniniu gebejimu ugdymas yra laikomas pagrindu desiniajam smegenu pusrutuliui, atsakingam uz kuryba, spalvos, formos pajautima, intuityvuma ir kt., aktyvuoti. Skiriami du meninio piesimo tikslai: erdves suvokimo ir formos pajautimo vystymas bei menines improvizacijos igudziu ugdymas. Siuos tikslus padeda realizuoti tokios uzduotys: realiu objektu meninis piesimas, pagrindini demesi sutelkiant i turio, proporciju, daliu kompozicijos ir kt. objekto erdviniu savybiu teisinga pavaizdavima; menines improvizacijos naudojant ivairias piesimo technikas. Pastaroji uzduotis nera tiesiogiai susieta su architektura, taciau skatina kurybiskuma bei ugdo studento pasitikejima savimi kaip menininku (1 pav.). Pagrindinis siu uzduociu tikslas pletoti studento kurybini potenciala, smalsuma ir objekto turio savybiu suvokima tobulinant bazinius architekto igudzius.

[FIGURE 1 OMITTED]

Erdvinis mastymas yra vienas is esminiu sekmingo architekto gebejimu. Studentai, rengdami semestro projektus, visuomet privalo pateikti savo siulomu sprendiniu sumazintus erdvinius modelius--maketus. Semestre rengiami darbiniai maketai (kontekstines aplinkos, pradines idejos, alternatyviu sprendinio variantu ir pan.). Maketo gaminimo rankomis procesas architekturos studiju pradzioje leidzia pajausti projektuojamo objekto erdvines savybes, jas realizuojant makete. Veliau maketavimas leidzia studentams patiems pasitikrinti savo architekturiniu sprendimu teisinguma ir tinkamuma konkreciai vietai (2 pav.).

Pirmuose semestruose taip pat skiriama laiko abstrakcioms architekturinems kompozicijoms kurti. Cia galimi du architekturinio komponavimo gebejimu ugdymo budai: vienas projektas, rengiamas per visa semestra, arba daug trumpu uzduociu. Musu mokykla renkasi pastaraji buda, nes jis padeda ugdyti architekturines kalbos igudzius, o ne tik moko pateikti abstraktaus komponavimo rezultatus (3 pav.). Pagrindinis demesys telkiamas intensyviam nuolatiniam kurybiniam procesui, o ne tik jo rezultatams pateikti.

Meniniu gebejimu ir erdvinio mastymo ugdymas leidzia pletoti studento kurybini potenciala, smalsuma ir objekto bei aplinkos erdviniu savybiu suvokima. Tai pagrindiniai architekto igudziai, labai svarbus sekmingai kurybinei jo veiklai.

I problemos sprendima orientuotas mokymas is esmes nera naujas architekturos studijose, taciau net ir nedideli sio metodo patobulinimai gali leisti ji dar efektyviau taikyti architekturos studijose:

--Reali projeto vieta ir privaloma jos esamos bukles analize akcentuojant problematika, kylancia is kontekstines aplinkos. Tai leidzia studentams ismokti ivertinti realia situacija, kurios kompleksiskumo neimanoma sumodeliuoti uzdaroje akademineje aplinkoje; suvokti vietos problemu ir potencialo ivairiapusiskuma ir butinybe i tai atsizvelgti, norint sukurti kokybiska architekturini atsaka; argumentuoti savo sprendimus.

--Architekturinio projektavimo ir statybiniu konstrukciju dalyku integracija. Vienalaikis statybiniu konstrukciju ir architekturinio projektavimo dalyku mokymas leidzia pasiekti geresniu abieju dalyku studiju rezultatu.

--Teritoriju planavimo ir bakalauro studiju baigiamojo darbo integracija. Septintajame semestre studentai rengia bendraji arba specialuji dideles tertorijos (pvz., Kauno miesto centrines dalies, apie 500 ha ploto) plana. Bakalauro baigiamojo darbo vieta daznai pasirenkama remiantis ankstesniame semestre parengtu teritorijos planu ir jo sprendiniais. Toks projektavimo testinumas didina studentu motyvacija, atsakomybe ir lemia geresni baigiamojo bakalauro studiju projekto konteksto suvokima (4 pav.).

--Praktines uzduotys pateikiamos greta teorinio kurso geresniam teoriniu ziniu isisavinimui "ne klausant, o darant". Galima pamineti du pavyzdzius. Pirmasis--urbanistikos istorija. Be teoriniu paskaitu, studentai gauna uzduoti parengti tipinio tam tikro laikotarpio miesto architekturini eskiza (miesto planas, budingos perspektyvos, gatviu isklotines ir kt.). Studentai dirba grupemis ir taip susipazista su miesto struktura bei analizuoja pagrindinius urbanistinio audinio sandus. Analizuojamos sios miesto strukturines dalys ir savybes: transportas ir inzinerine infrastruktura, gatves kulturos ir viesosios erdves, urbanistiniai generatoriai, miesto teritorijos naudojimo budai, morfotipai ir kt. Pristatydami savo darba kolegoms studentai turi paaiskinti urbanistines formos ir analizuojamo periodo kulturinio konteksto (technologiniu aspektu, politines sistemos, socialines aplinkos ir kt.) rysius. Dalyko egzaminas susideda is probleminiu klausimu ir studentai, atsakinedami i juos, gali naudotis ivairiais infromacijos saltiniais. Antrasis pavyzdys--krastovaizdzio architektura. Cia taip pat yra praktines uzduotys greta teoriniu ziniu. Per praktines uzduotis studentai susipazista su krastovaizdzio strukturinemis dalimis (gamtiniais, antropogeniniais komponentais), ju savybemis, erdvinemis charakteristikomis, dirbdami grupemis rengia konkrecios vietos (fakulteto vidinio kiemelio, miestelio centrines aikstes ar pan.) tvarkymo koncepcini projekta, taip isisavina krastovaizdzio projektavimo metodinius principus. Si uzduotis didina studentu motyvacija (rengiami siulymai realiai vietai tvarkyti, jauciamas rysys tarp teoriniu paskaitu ir praktines krastovaizdzio architekto veiklos) ir padeda geriau suprasti projekto sprendiniu ir konkrecios vietos naudotoju poreikiu santyki.

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

[FIGURE 5 OMITTED]

Papildomos uzduotys, neitrauktos i studiju programa, taip pat labai prisideda prie studiju kokybes gerinimo ir studentu motyvacijos didinimo. Paprastai KTU studentai dalyvauja papildomoje veikloje. Ji yra tokia:

--Vidines kurybines dirbtuves. Jau keleri metai yra tradicija per semestra organizuoti bent vienas kurybines dirbtuves. Kvieciami dalyvauti ivairiu kursu studentai. Dirbama grupemis. Sprendziamos realios problemos, nagrinejama konkreti teritorija ir vertinamas jos potencialas. Pastaraisiais mokslo metais kurybines dirbtuves organizuojamos tarptautiniame kontekste (bendradarbiaujama su Rygos technikos universtetu, Leeds'o metropoliniu universitetu ir kt. aukstosiomis mokyklomis). Kurybiniu dirbtuviu temos: KTU studentu miestelio erdvinis formavimas, Kauno zoologijos sodo atgaivinimas, Khashuri miestelio Gruzijoje centrines aisktes rekonstrukcijos siulymai (kurybines dirbtuves, organizuotos bendradarbiaujant su LR uzsienio reikalu ministerija) (5 pav.), Kauno centro zaliuju erdviu tvarkymo siulymai, XIX-XX a. istorijos ir kulturos paveldo panaudojimo ir tvarkymo siulymai ir pan. Kai kurie is siu projektu yra realizuojami (6 pav.), o tai savo ruoztu leidzia busimajam architektui gyvai isgyventi projekto igyvendinimo procesa bei kuria papildoma motyvacija.

--Vidiniai architekturiniu ideju konkursai, organizuojami padedant socialiniams partneriams.

--Ivairus kiti architekturiniu ideju konkursai, kuriuose studentai skatinami dalyvauti universitetui padengiant dali islaidu: East-East, Isover, Archiprix, Schindler Award ir pan.

[FIGURE 6 OMITTED]

[FIGURE 7 OMITTED]

Palankios darbui ir mokymuisi atmosferos sukurimas taip pat yra vienas is svarbiu "mazu dalyku". Stengiamasi sukurti aplinka, kuri skatintu "sveika" konkurencija, motyvacija, mokymasi is kolegu studentu. Tuo tikslu organizuojamos viesos studentu darbu parodos universitete ir neakademineje aplinkoje: Kauno miesto ir kitu miestu savivaldybiu, Architektu sajungos patalpose ir kt.; viesas studentu darbu gynimas nuo pat pirmuju studiju metu; pastaruoju metu bandoma pacius studentus itraukti i kolegu darbu vertinimo procesa (7 pav.).

Praktika taip pat uzima svarbia architekturos studiju proceso dali. Architekturinio projektavimo praktikos nauda studentai suvokia labai gerai ir ja atlikti visada pakanka motyvacijos, o architekturinio apmatavimo ir geodezijos praktika kartais suvokiama kaip nereikalinga ir senamadiska. Siekiant pademonstruoti sios praktikos nauda, ji integruojama su kulturologiniu tyrimu praktika. Studentu darbu pristatymas vietos bendruomenems ir kitiems suinteresuotiems asmenims tampa svarbiu ir patraukliu praktikos elementu (8 pav.).

Ne maziau svarbi architekturos studiju dalis yra tarptautiniai studentu mainai. Architekturos studiju programos studentai vyksta studijuoti i Vokietija, Danija, Ispanija, Prancuzija, Lenkija, Portugalija ir kt. salis. Didziosios daugumos isvykusiu studentu atsiliepimai apie igyta studiju patirti uzsienyje buna teigiami. Studentai uzmezga ilgalaikius kontaktus su kolegomis studentais uzsienyje. Tai visuomet yra paskata asmeniniam tobulejimui ir nauja unikali patirtis, padedanti studentui igyti gebejimu, svarbiu norint sekmingai realizuoti savo sprendimus konkurencingoje tarptautineje rinkoje (9 pav.).

Architekturos magistranturos studijos orientuotos i mokslinius tyrimus. Siekiant geresniu rezultatu labia svarbu ne tik formaliai atlikti tyrimus, bet ir dalyvauti katedroje vykdomoje mokslineje veikloje, panaudoti tyrimu rezultatus realioms architekturos problemoms spresti. Tuo tikslu kiekvienam studentui pirmame semestre duodama individuali tiriamojo darbo tema, kuri susijusi su globaliu problemu sprendimu lokaliame kontekste. Per tris semestrus studentai isisavina pagrindinius tyrimu metodus: logine indukcija, dedukcija, analogija, lyginamaja, aprasomaja, grafine, matematine, statistine analize, kai kuriuos sociologiniu tyrimu metodus, eksperimentini projektavima ir kt. Tema nagrinejama 2 metus. Tai leidzia geriau isisavinti tyrimu metodus ir juos taikyti projektavimo uzdaviniams spresti. Studentai taip pat dalyvauja ir katedroje vykdomuose mokslo projektuose, atlieka tyrimus, apdoroja ju rezultatus. Paminetini projektai: priklausomybes tarp gyventoju saugumo ir urbanistines strukturos erdviniu charakteristiku tyrimai, karinio paveldo panaudojimo visuomenes poreikiams galimybiu tyrimai ir kt. Daznai kaip mokslo projektu rezultatas rengiamos bendros publikacijos. Magistrantams ir doktorantams organizuojamos mokslines konferencijos, kurios yra tarsi diskusiju formumai jauniesiems tyrejams.

[FIGURE 8 OMITTED]

[FIGURE 9 OMITTED]

Isvados

1. Architekturos studijoms butinas sisteminis pasaulio suvokimas (pastatas integruojamas i kontekstine aplinka, pastato sklypas--dar i platesni konteksta, miesto dalis planuojama miesto visumos kontekste ir t. t.) bei mokslo ir meno integracija. Cia nera nereiksmingu detaliu--net ir nedidelis sistemos dalies ar rysio pakeitimas gali lemti tolesnius viso sisteminio darinio pokycius.

2. Architekturos studijoms Kauno technologijos universitete, vystant sistemini poziuri, budingas integralumas: pastatu architekturos, urbanistikos ir krastovaizdzio architekturos, akademiniu ziniu ir praktiniu igudziu, moksliniu tyrimu ir projektiniu sprendimu, meno ir technologiju dalyku. Studiju procesas, studiju dalykai, uzduotys studentams ir kt. suprantami kaip vienos sistemos elementai. Taigi net ir mazi pokyciai gali tureti reiksmingu pasekmiu visai sistemai, o "mazi dalykai" gali tureti dideli poveiki studiju rezultatams.

3. Stebint studiju proceso kokybes pokycius galima teigti, kad aptarti "mazi dalykai" labai svarbus siekiant geresniu studiju rezultatu. Jie susije su gebejimais generuoti menines idejas ir jas isreiksti architekturiniuose projektuose, projekto spren dinius integruoti i kulturine, socialine ir fizine aplinka, dirbti komandoje, perteikti veiklos srities zinias ir supratima specialistu ir ne specialistu auditorijoms, uzsiimti architekto veikla tarptautiniu lygmeniu ir kt.

4. Meniniu gebejimu ir erdvinio mastymo ugdymas, i problemos sprendima orientuotas mokymas, papildomos uzduotys, palankios darbui ir mokymuisi atmosferos sukurimas, tarptautiniai studentu mainai, moksliniu tyrimu ir projektavimo integracija ir kt. suteikia studiju programai trukstamo lankstumo ir leidzia operatyviai spresti ivairias problemas, kylancias studiju procese: panaikinti studentu pradiniu gebejimu skirtumus, didinti studentu motyvacija ieskoti kontekstualiu, kokybisku ir idomiu sprendimu, didinti profesine atsakomybe, ugdyti gebejimus dirbti ivairiuose kulturiniuose kontekstuose ir kt.

5. "Mazi dalykai" kai kuriais atvejais gali atlikti labai svarbu vaidmeni ugdant gebejimus, labai svarbius architektui profesionalui (projektiniu ideju vizualizacija, kurybingumas, mokslo metodu ir meniniu sprendimu integracija ir kt.) ir taip zymiai papildyti mokymo programa.

Caption: 1 pav. abstrakti tapyba ugdo studento kurybinguma ir gebejima formuluoti idejas skirtingomis meno kalbomis

Fig. 1. anstract painting helps to develop creativity and ability to formulate ideas while using different artistic languages

Caption: 2 pav. Maketas yra privaloma kiekvieno semestro projekto dalis

Fig. 2. Model is an obligatory part of each project

Caption: 3 pav. architekturines kompozicijos darbai, parengti vieno studento treciame bakalauro studiju semestre: daug trumpu uzduociu padeda ugdyti architekturines kalbos igudzius

Fig. 3. Tasks of architectural composition made by one student in one semester: many small tasksk help to develop skills of architectural articulation

Caption: 4 pav. Bakalauro baigiamojo darbo temos (a), suformuluotos remiantis ankstesniame semestre parengtu teritorijos planu (b)

Fig. 4. Topics of the final bachelor degree project (a) are formulated on the base of the urban project that was prepared in the previouss semester

Caption: 5 pav. Khashuri miestelio Gruzijoje centrines aikstes rekonstrukcijos siulymai

Fig. 5. Proposals for the reconstruction of Khashuri square in Georgia

Caption: 6 pav. Studentu miestelio rekreacines erdves, suprojektuotos studentu studentams

Fig. 6. recreational spaces of KTu campus created by students for students

Caption: 7 pav. Bakalauro studiju baigiamasis darbas, eksponuojamas Marijampoles savivaldybeje

Fig. 7. The exposition of the final bachelor degree project in Marijampole municipality

Caption: 8 pav. architekturinio apmatavimo ir geodezijos praktikos rezultatai pristatomi vietos bendruomenems

Fig. 8. results of the Practice of architectural Measurement and Geodesy are presented to the local communities

Caption: 9 pav. Parko tvarkymo siulymai, parengti KTu studentu dalyvaujant mainu programoje Valensijos politechnikos universitete

Fig. 9. Proposal for re-arangement of park in Valencia werer prepared by KTu students while participating in the exchange programme

doi: 10.3846/20297955.2013.870320

Iteikta 2013 10 23; priimta 2013 11 22

Literatura

Del Lietuvos Respublikos architekturos politikos krypciu igyvendinimo 2006-2010 metu priemoniu patvirtinimo. 2006 m. liepos 3 d. LRV nutarimas Nr. 657 [interaktyvus], [ziureta 2013 m. liepos 25 d.]. Prieiga per interneta: http://www3.lrs. lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=352952

Del laipsni suteikianciu pirmosios pakopos ir vientisuju studiju programu bendruju reikalavimu apraso patvirtinimo. 2010 m. balandzio 9 d. LR svietimo ir mokslo ministro isakymas Nr. V-501 [interaktyvus], [ziureta 2013 m. liepos 25 d.]. Prieiga per interneta: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ dokpaieska.showdoc_l?p_id=369937&p_query=&p_tr2=2

Del bendruju reikalavimu studiju programoms. 2005 m. liepos 22 d. LR svietimo ir mokslo ministro isakymas Nr. ISAK1551 [interaktyvus], [ziureta 2013 m. liepos 25 d.]. Prieiga per interneta: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=260202&p_query=&p_tr2=2

Europos parlamento ir tarybos direktyva del profesiniu kvalifikaciju pripazinimo, 2005/36/EB [interaktyvus], [ziureta 2013 m. liepos 25 d.]. Prieiga per interneta: ht tp://eur-lex. europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2005:255: 0022:0142:lt:PDF

Lietuvos Respublikos teritoriju planavimo istatymo pakeitimo istatymas. 2004. Nr. IX-1962 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. rugpjucio 31 d.]. Prieiga per interneta: http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=243180

Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju istatymo pakeitimo istatymas. 2001. Nr. IX-628 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. rugpjucio 31 d.]. Prieiga per interneta: http://www3.lrs. lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=156931&p_ query=&p_tr2= Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymas. 2004. Nr. IX-2452 [interaktyvus], [ziureta 2010 m. rugpjucio 31 d.]. Prieiga per interneta: http://www3. lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=243075&p_ query=&p_tr2=

Kestutis Zaleckis (a), jurate Kamicaityte-Virbasiene (b)

Architekturos ir krastotvarkos katedra, Kauno technologijos universitetas,

Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lietuva El. pastas: (a) kestutis.zaleckis@ktu.lt (korespondencijos autorius); (b) jurate.kamicaityte@ktu.lt

KESTUTIS ZALECKIS

Prof., Kaunas University of Technology, Department of Architecture and Land Management, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania.

E-mail: kestutis.zaleckis@ktu.lt

Publications: author and co-author of more then 20 research papers and one text book. Projects: co-author of 4 urban structure research project, 4 international architectural-urban research projects, author and co-author of four requirements for architectural competitions. Research interests: evolution of urban genotype, urban history, military architecture.

JURATE KAMICAITYTE-VIRBASIENE

Assoc. Prof., Kaunas University of Technology, Department of Architecture and Land Management, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: jurate.kamicaityte@ktu.lt.

Publications: author and co-author of 19 research papers. Projects: author and co-author of 14 architectural and territory planning projects, co-author of one urban structure research project and requirements for architectural competitions. Research interests: landscape visual quality analysis, evaluation and regulation by means of environmental design, methods of planned activity or object visual impact assessment, analysis of social preferences evaluating landscape visual quality and use of the analysis results in territory planning.