The identity of architectural studies in vilnius gediminas technical university/VGTU architekturos studiju tapatumas.
Riaubiene, Edita ; Ziberkas, Leonidas Pranas
Ivadas
Architekturos sampratos kitimas veikia architekto profesijos
apibreztis, turini ir kartu lemia architekto ugdymo strukturines
transformacijas. Architekto profesionalo rengimo, mokslinimo paradigma
veikia ir ES integraciniai procesai bei reguliuoja konvencionalios
direktyvos. Tokiame nuolatines kaitos kontekste tampa aktualu suvokti ir
atskiros mokyklos bei regiono tapatumo klausima. I Architekturos sriti
itraukiama vis daugiau ivairios veiklos sriciu ir ju ziniu, todel
pleciasi architektui butinu kompetenciju sarasas, neisvengiamai auga ir
destomu disciplinu skaicius. Bet siu dalyku kiekybine pletra neuztikrina
pakankamu jungciu ir todel vis sunkiau tampa islaikyti studiju programu
vientisuma bei testinuma. Kyla klausimas, ar Architekturos mokykla
atitinka architekto profesionalo parengimo turinio ir kokybes
standartus, kai profesijai budingas platumas ir integruojantis pobudis,
o studijos vis dar pernelyg fragmentuotos.
Tyrimu siekiama identifikuoti VGTU Architekturos studiju tradicijos
ir naujoviu santyki, analizuojant kaitos pobudi, stebint sios
Architekturos mokyklos programu raida nuo 1971 m. iki siu dienu, demesi
sutelkiant i profesine kvalifikacija suteikiancias programas. Numatoma
artikuliuoti VGTU Architekturos studiju programos istakas ir vystymasi
remiantis ju koncepcija (tikslai, vizija, misija), sandara (programos
sudetis, elementai, trukme, disciplinu grupes, ju apimtis, proporcijos)
ir taikomais mokymo metodais (pateikiamasis, projektinis, patirtinis,
empirinis, "studio") nustatyti atsinaujinimo tikslus, pobudi,
laipsni ir priezastis, taip isryskinant architekturines mokyklos
tapatumo bruozus.
Architekturos mokymo klausimai nera itin placiai ir detaliai
analizuojami, mokslinis diskursas sutelkiamas i profesijos evoliucijos
tyrimus (Sanoff 2007), projektinio mokymo galimybes, tinkamuma ir
perspektyvas (Teymur 1993; Salama 1995, 2009; Pilling Nicol 2000; Design
... 2007). Lietuvos moksliniu tyrimu lauke Architekturos mokymas nera
prioritetine tema labiau susitelkta i architektUrines edukologijos
istorines raidos aspektus (Butvilaite 2009; Vilniaus ... 1993) rengti
apzvalginiai proginiai leidiniai, fiksuojantys Lietuvos mokymo
instituciju reiksmingas sukaktis (Architekturos ... 1997;
Universitetines ... 2010). EAAE (European Association of Architectural
Education) atliekamos analizes suteikia informacijos apie europine
Architekturos studiju situacija bei organizuoja problemines diskusijas
del architekto profesijos turinio, jo kompetenciju ar ugdymo metodiku
(Spiridonidis 2005 Neuckermans 2009; Experimentation ... 2009).
Architekturos studiju programu radimosi ir formavimosi kontekstas
Formalus architekturinis svietimas XVII a. pabaigoje radosi
Prancuzijoje ir Beaux-Arts sistema buvo vieninteliu ugdymo modeliu net
du simtmecius. Studijas Ecole des Beaux-Arts sudare akademiniu
disciplinu branduolys ir projektavimo mokymas, uz kuri buvo atsakingos
atskiros atelje su instruktoriais-patronais Taigi visa architekto
projektuotojo ugdymo energija buvo sutelkta uz akademinio branduolio
ribu. Tik XX a. pradzioje, keiciantis laikmeciui, architekto ugdymo
srityje radosi alternatyva--Bauhaus modelis, kuriame buvo atsizvelgta i
spartu technologini vystymasi Sia sistema siekta studijuojancio asmens
igytas zinias pritaikyti praktiskai, o studiju programa buvo papildyta
industriniu, technologiniu aspektu (Salama 1995) Taigi ziniu (teorijos)
ir ju pritaikymo (projektavimo) vis dar isliekantis atskyrimas
Architekturos studijose nuolat diskutuotas XX a., pripazistant poreiki
per projektini mokyma integruoti ivairias zinias ir gebejimus
Architektu rengimo ar Architekturos studiju programos yra
neabejotinai priezastinis reiskinys, besiformuojantis ivairialypiame ir
todel sudetingame kontekste. Galima butu isskirti objektyviu priezasciu
grupe, kuria sudarytu teisinis valstybinis ar institucinis reguliavimas,
mokyklos, kurioje igyvendinama programa, pobUdis, istorija, struktUra,
dydis ir kt. be akademinio personalo kompetencija ir specializacija
(Neuckermans 2009). Architekto ugdymo programa neisvengiamai patiria
korekcijas del bendros salies rinkos, regiono specifikos ir salyje
veikianciu kitu Architekturos mokyklu specializacijos.
Visgi daugiausia Architekturos mokymo programa yra lemiama paties
poziurio i architektura. Per pastaruosius keturis simtmecius
architekturines aplinkos formavimas buvo suvokiamas zvelgiant is keturiu
skirtingu poziciju: akademinio architekto, amatininkostatytojo,
inzinieriaus ir paskutiniu metu--sociologo
Akademiniu poziuriu architektura suvokiama kaip menas ir formalus
kompoziciniai principai, kylantys is klasikines tradicijos, laikomi
esminiais architekto issilavinimo komponentais. Priesingai, amatininkai
ir inzinieriai labiau koncentruojasi i utilitarius dalykus, sureiksmina
pastatu medziagas ir konstrukcijas, tik pirmieji tai daro atsizvelgdami
i amatininkyste ir liaudies tradicijas, o antrieji--besiremdami
technologijomis ir taikomaja matematika. Sociologijos mokslas, radesis
XIX a. pradzioje, o kaip disciplina ivardintas 1830 m. (A. Comte),
daresi vis svarbesnis architekturoje. Sio poziurio architekturoje
aktualizavimas siejamas su masine gyvenamaja statyba ir vis didejanciais
urbanizacijos mastais. Skirtingi poziuriai i architektura suformavo
skirtingas mokymo programas ir metodus (Design ... 2007). Akademinis (1)
mokymas akcentuoja kompozicijos teorija, tradicinius, formalius
projektavimo principus, kurie atsiskleidzia is puikiu praeities pastatu
ir is rastu apie architektura. Kontrastas akademiniam lavinimui yra
amato mokymas architekturoje, pabreziant kompetencijas statybu
pramoneje. Sio tipo mokymu siekiama isugdyti amatininka statytoja, kuris
gebetu statyti, o ne rengti projektus, kuriuos igyvendins kiti.
Sociologijos pletra architekturinio mokymo procese pabrezia visuomenines
funkcijas, reikalauja socialiniu aspektu ir fizines aplinkos dermes.
Studiju programos esme ir kokybe lemia tam tikras poziuris i
architekto formavima. Galima laikytis holistinio poziurio ir telktis ne
i atskiras profesiniu ziniu bei gebejimu grupes ar elementus, o labiau
paisyti ju rysio, t. y. mastyti sistemiskai. Architekto ugdymo programos
neretai sudaromos vadovaujantis kurybiniu mastymu, kai siekiama ugdyti
studijuojancio asmens divergentini mastyma, t. y. skatinti jo mastymo
originaluma, sklanduma, lankstuma, toleruojant spontaniskuma, jautruma,
neapibreztuma. Rengiant architektus integruojamas ir "veikimo
mastant" ("reflection in/ on action") mokymo metodas, kai
nuo praktikos neatsiejamos teorines zinios suprantamos kaip tobulinantis
darymas (Schon 1983). Architekturos studiju programose neabejotinai
puoselejamas studentu kritinis mastymas, akcentuojant savarankiska
klausimu kelima, problemos formulavima, ideju generavima, argumentavima,
socialiai atsakingu sprendimu paieska. Konstrukcinis racionalistinis
poziuris Architekturos studijose akcentuoja funkcionalumo aspektus:
paskirti, medziaga, konstrukcija ir technologinius dalykus. Siuo
poziuriu technika laikoma esminiu architekturiniu formu saltiniu
(Neuckermans 2009).
Manoma, kad Architekturos studiju programoje gali bUti ikomponuoti
skirtingi poziuriai, nes "projektinis mastymas" (2) apima
skirtingu mokslo ziniu, profesiju, taigi ir skirtingu poziuriu
formuojamas situacijas. Tokia nuostata suponuoja tarpdalykini
Architekturos profesijos, taigi ir architekto ugdymo strukturos tipa.
Nors architektura, kaip statybos menas, turi sarysiu su inzinerinemis
disciplinomis, bet verta isryskinti architekto ir technisku profesiju
rengimo skirtumus. Ugdant inzinieriu akcentuojamas mokslinis,
analitinis, matematinis samprotavimas, o architekto mokymas skatina
sintetini (sinergini) mastyma, telkiamasi spresti ivairialypes
problemas, remiantis kurybiskumu, kritiskumu, racionalumu,
konstruktyvumu, pozityvumu ir refleksija. Taigi Architekturos studijos
formuoja integruojanti poziuri, priesingai nei inzinerines specialybes,
kuriu tikslas: tirti, atrasti, isskirti, redukuoti (3).
Architekturos studijos Vilniaus inzineriniame statybos institute
Aptariant aktualias architektu rengimo problemas, remiamasi 40 metu
patirtimi. Didziausioji Lietuvoje architektus rengianti mokykla--VGTU
Architekturos fakultetas (4)--isikUre 1971 m. is tuometinio Kauno
politechnikos instituto i Vilniu persikelus keletui padaliniu su
didziaja personalo dalimi, metodiniais fondais, mokymo metodais ir
moksline bei pedagogine patirtimi.
Tuo metu architekto profesinis rengimas vykdytas vadovaujantis
mokymo planais, kai mokymo apimtis ir issilavinimo kiekybe matuota
auditorinemis valandomis. Nuo 1994 m. studijos imtos organizuoti pagal
programas, kurios teike pirmenybe universitetiniam issilavinimui,
studijavimo principams ir zinioms bei gebejimams: jiems isisavinti
skiriamas laikas skaiciuotas kreditais, kuriais ivertinamos ne vien tik
auditorines valandos, bet ir savarankiskoms studijoms skiriamas laikas.
Tai rodo poziUrio slinkti nuo mokymo prie studijavimo.
Visgi esmingas ir lemiantis islieka studiju programos turinys,
kuris tiesiogiai priklauso nuo rengiamo specialisto modelio.
Architekturos fakulteto veiklos pirminiame etape, kaip ir kitose Sovietu
Sajungos mokyklose, architektai buvo rengiami pagal visuotinai
privalomus mokymo planus ir plataus profilio architekto modeli, kuriame
aiskiai apibreztas architekto vaidmuo kuriant materialiaja aplinka,
atitinkancia marksistiniu-lenininiu mokymu grindziamos socialistines
visuomenes poreikius. Sis ideologinis aspektas dare didele itaka
architekto rengimo procesui, o marksistinei pasauleziUrai idiegti i
mokyma buvo skiriama daug laiko. Reikia pripazinti, kad architekto
profesinei kvalifikacijai buvo keliami labai auksti reikalavimai. Taigi
studiju metu besimokantis asmuo igauna architektui butinu ziniu,
isisavina kurybini metoda, skirtingos tipologijos pastatu ir
urbanistiniu objektu projektavimo metodikas, grafinio atlikimo ir
maketavimo budus, igyja eskizavimo, ikiprojektiniu tyrimu ir sprendimu
vertinimo gebejimus. Projektuodamas turi gebeti naudoti ivairias
konstrukcines sistemas, statybines medziagas, kompleksiskai spresti
aplinkos formavimo problemas. Studiju metu ugdomos ir asmenines busimo
architekto savybes: profesinio meistriskumo siekis, kurybiskumas,
darbstumas, mastymo lankstumas, vaizduote ir vidine disciplina (Barchin
1982).
Architekto rengimo koncepcija remesi teze, kad atskirai igytos
mokslines ir technines zinios integruojamos praktikoje, t. y. menineje
kuryboje. Taigi architekto profesionaluma turejo uztikrinti
architekturinio projektavimo dalykai, sintezuojantys zinias ir gebejimus
(teorija ir praktika).
Penkeriu metu Architekturos studiju procese buvo isskirti 3 lygiai.
Architekturos pagrindu ir estetinio lavinimo etapas apeme pirmuosius
dvejus metus (studijuoti projektavimo pagrindai, kompozicijos, dailes
dalykai, bendrieji humanitariniu ir fiziniu mokslu dalykai). Tretieji ir
ketvirtieji studiju metai atitinka fundamentalu architektUrini lavinima
ir apima Architekturos bei urbanistikos teorijos ir istorijos dalykus,
pastatu tipologija, konstrukciju ir inzinerines irangos dalykus,
ekonomikos, statybos technologiju ir kitus dalykus bei skirtingos
tipologijos projektu rengima. Penktieji studiju metai atitinka paskutini
studiju etapa, kuriame vyksta studijuojancio asmens tam tikra
specializacija ir diplominio darbo rengimas. Buvo laikomasi dalyku
grupiu tam tikros proporcijos mokymo programoje: humanitariniu,
moksliniu bei techniniu ir meniniu dalyku apimtis sudare toki santyki
2,5x3,0x4,5. Teoriniai dalykai ir pateiktinis mokymo bUdas sudare puse
visos studiju programos (49 %: visuomeniniai politiniai mokslai 14 %;
fiziniai mokslai 7 %; Architekturos istorija ir teorija 10 %; uzsienio
kalbos, karinis rengimas ir kt. 18 %), o kita puse buvo skiriama
profesinems zinioms ir gebejimams isisavinti (51 %). Profesinio lavinimo
komplekse isskirti trys dalyku blokai: inzineriniai-statybiniai dalykai
(12 %), architekturinis projektavimas (26 %), meninio ugdymo (12 %) ir
ivairaus pobUdzio praktikos ir diplominis darbas. Tokios programos
absolventams buvo suteikiama diplomuoto architekto kvalifikacija.
Nors strukturiniu ir kiekybiniu mokymo reikalavimu turejo laikytis
visos 52 architektus rengusios mokyklos Sovietu Sajungoje, bet
absolventu kokybe leme ne formalus reglamentavimas, bet taikyti mokymo
metodai, akademinio personalo kvalifikacija, kulturines tradicijos,
dvasines ir psichologines nuostatos, architekturines aplinkos kokybe,
ikiuniversitetinio meninio ugdymo isvystymo laipsnis ir kt. veiksniai.
Taigi Architekturos fakultete pirmaisiais desimtmeciais buvo tesiami
Kaune susiformavusios architekturines mokyklos pagrindiniai principai,
paremti tipologiniu projektavimu, funkcinio ir konstrukcinio sprendimo
dominavimu architektUrineje formodaroje. Tipologine nuostata numate, kad
per studiju laikotarpi butu atliekama kuo daugiau skirtingos paskirties
ir aprepties objektu (gyvenamuju, visuomeniniu, pramoniniu pastatu,
miestu ir atskiru jo zonu planavimo, interjero) projektu ir taip
studentai igytu daugiau patirties ir aukstesne profesine kvalifikacija.
Funkcinio ir inzinerinio konstrukcinio pradu vyravima architekto ugdymo
programoje leme keletas priezasciu. Siekiant atlikti kuo daugiau
projektu, jiems buvo skiriama nepakankamai laiko (2 projektai per
semestra), todel buvo trumpinamas meniniu ideju paieskoms skirtas laikas
ar visai atsisakoma sio etapo, menkas demesys skiriamas ikiprojektinei
analizei, o akcentuojamas grafinis projektu atlikimas. Tokia nuostata
palaike ir tuo metu viesai deklaruota socialistinio realizmo mene doktrina. Funkcinio ir racionalaus sprendimo dominavima
architektUriniuose projektuose suponavo vis dar gajus inzinieriaus
architekto stereotipas (si kvalifikacija panaikinta 1968 m.).
Visuotinai buvo pabreziamas architekto profesijos integralus
pobudis, kai architekto kurybini metoda sudaro mokslininko, inzinieriaus
ir menininko kurybos metodu sinteze, kuri igyvendinama architekturinio
projektavimo procese (Barchin 1982). Realiame gyvenime tokia nuostata
isliko daugiau formalia deklaracija nei esminiu mokymo principu. Buvo
destoma daugelis dalyku, numatytu pagal universalias, architektui rengti
menkai adaptuotas programas, todel daugeliu atveju teikiamos zinios
nesisiejo su architekturiniais projektais ir negarantavo issilavinimo
kaip vientiso, kryptingo proceso, kurio rezultatai butu svarbus
architekto profesinei kvalifikacijai.
Meniniu kompoziciniu architekto gebejimu ugdyma turejo uztikrinti
nemazas demesys, skiriamas klasikiniams dailes dalykams (piesimas,
tapyba, skulptura) ir architekturinio projektavimo pagrindams, apimant
brezinio grafika, srifta, koloristika ir projektavimo pradmenis.
Esmingiausia architekto lavinimo dalis--architektUrinis projektavimas,
jo destymo metodika, procesas ir rezultatai--buvo veikiami dvieju
priesingu veiksniu: pragmatisku siekiu ir kurybiniu ambiciju. Pirmaji
atitiko detaliai sudarytos projektuojamuju objektu funkcines programos
su normatyviniu dokumentu nustatytais patalpu sarasais ir ju plotais,
tipinemis funkcines erdvines strukturos schemomis bei ribotu saltiniu
sarasu. Antrasis veiksnys visiskai atitinka studijuojancio ir
vadovaujancio (konsultuojancio) asmenu individualiu pastangu rezultata.
Ivertinant apribota itaku ir informacijos sklaida is nesovietinio
pasaulio, galima teigti, kad rengiamu projektu menine raiska bylojo apie
laikotarpio stilistines tendencijas, neretai vadintas
"zurnalinemis".
Architekturos sampratos kitimas nuo dominuojanciu funkciniu ir
konstrukciniu aspektu link meniskumo ir kurybiskumo atsispindejo ir
studiju programoje. Siekis aktyvinti kurybini procesa, islaisvinti
studijuojancio asmens mastyma, lavinti vaizduote imtas igyvendinti jau
1972 m. pradiniu architekto rengimo etapu, kuriuo iki tol vyravo
kopijavimo metodas studijuojant klasikines Architekturos formas,
isisavinant pagrindines architekturiniu breziniu atlikimo technikas.
Naujo tUrines erdvines kompozicijos kurso ivedimas studiju programoje
zymi akivaizdu pokyti architekto rengimo procese, kai laipsniskai einama
nuo "fasadinio", plokstuminio projektavimo i
"erdvini", is kompoziciniu kanonu megdziojimo i kurybiska
kompoziciniu pagrindu isisavinima, t. y. supratima, kad kompoziciniai
desniai nera tiesiogiai susije su pastato paskirtimi, o turi visuotinumo
pobUdi; jie gali buti studijuojami ne remiantis konkrecia funkcine
programa, o taikant abstraktaus pobudzio kurybines uzduotis. Taigi eme
formuotis naujas didaktinis poziuris ir "abstrakciu uzduociu"
studiju metodas (Ziberkas 2003). Ilgainiui architekturines kompozicijos
kursas tapo svarbia Architekturos studiju programos dalimi ir apeme vis
didesni studijuojamu problemu rata (5), sustiprino formodaros principu
pazinima, skatino ir ugde kurybines studento galias. Kompozicijos kursas
formuotas kaip pedagoginis eksperimentas, plataus profilio i profesine
veikla orientuoto architekto projektinio rengimo modeli papilde naujais
mokymo metodais (6), padidinusiais architekto, kaip menininko ir kurejo,
kompetencijas.
1988 m. studiju programos rengejai galejo atsisakyti balastines
kruvio dalies, kuria sudare ideologizuoti ir sukarinti dalykai, ir
didesni demesi telkti i architekto issilavinimo serdi, t. y.
projektavimo disciplinas ir ju destymo metodikas. Isryskinta nuostata
rengti architekta, labiau atitinkanti praktines veiklos poreikius, ir
tai numatyta pasiekti veikiant dviem kryptimis. Pirmiausia gana
akademiska architekturinio projektavimo procesa numatyta priartinti prie
realios situacijos modelio diegiant kompleksinio projektavimo metoda,
integruojanti socialines, menines ir inzinerines problemas. Antrosios
krypties atstovai numate i mokymo procesa itraukti daugiau patyrusiu
praktikuojanciu architektu. Pokyciai studiju programai suteike daugiau
tikslingumo ir integralumo, nors del universitetinio mokymo proceso
planavimo nelankstumo projektavimo kompleksiskumas buvo igyvendintas tik
is dalies.
Radikaliausias ir sudetingiausias architekturines mokyklos raidos
etapas sutapo su Lietuvos valstybingumo atkurimu, politiniais ir
ekonominiais pokyciais, lemusiais naujus poziurius ir galimybes. Tuo
metu zymiai sumazejo architekturos studentu skaicius (i Architekturos
fakulteta 1991 m. priimti 38 studentai, o 1992 m.--30 studentu).
Siekiant stabilizuoti situacija ir pritraukti daugiau norinciuju
studijuoti VTU buvo inicijuota studiju programu korekcija, joms
suteikiant daugiau vadybine pakraipa. Taip Architekturos fakultete 1993
m. buvo numatyta nauja studiju programa architektura ir vadyba, kuri
1994-1995 m. m. studiju planuose radosi kaip specializacija
Architekturos vadyba, numatyta vykdyti nuo treciojo kurso Architekturos
studiju programoje. Architekturos fakulteto destytojai, atsakingi uz
architektu rengima sioje mokykloje, nepritare sioms universitetinems
iniciatyvoms argumentuodami, kad "architektura, bUdama istoriskai
determinuotu zmogaus veiklos produktu, leidzia specialistu ruosimo
turini tobulinti evoliucijos keliu, nepaisant, kad visuomenine, politine
ir ekonomine situacija pasikeite staigiai ir radikaliai" (Dicius
1996). Taigi pagrindiniu studiju Architekturos studijose buvo islaikyta
ankstesne nuostata, atitinkanti plataus profilio architekto modeli, ir
atsisakyta bet kokiu pakraipu ar specializavimosi.
Architekturos bakalauro studijos Vilniaus Gedimino technikos
universitete
Architekturos studiju programos evoliucinis tobulinimo kelias
issaugant 20 metu puoseletas architektu rengimo tradicijas pasiteisino
pereinant is vientisuju Architekturos studiju (5 metai) i dvipakope
sistema (4 metu bakalauro ir 2 metu magistranturos studijos). Idomu
pabrezti, kad strukturiniai programu pokyciai is esmes nepakeite
architektui suteikiamu kompetenciju. 5 metu studiju programoje atmetus
ideologizuotiems politiniams mokslams, kariniam rengimui, rusu kalbai ir
kitiems architekto lavinimui menkos svarbos dalykams skirta akademini
laika, liko 4 metu studiju programa, kurioje isliko architekto profesine
kompetencija atitinkantys dalykai ir optimali ju apimtis. Rengiant
bakalauro studiju programa vadovautasi 1985 m. Architektu direktyvos 3
skyriumi (Council Directive ... 1985), kuris reglamentavo specialiuosius
architektu gebejimus, populiariai zinomus kaip 11 punktu. Bakalauro
studiju turinys nepatyre revoliuciniu pokyciu, buvo kiek sustiprintas
architekturinio projektavimo blokas (30 %), zymiai padaugejo
architekturines kompozicijos dalyku (8 %), kiek maziau laiko skirta
dailes dalyku studijoms (8 %), bet galima teigti, kad susidare
palankesnes salygos profesiniam architekto ugdymui. Bakalauro studijose
galutinai buvo atsisakyta minciu apie specializacijas, o specialisto
modelis ivardintas plataus profilio architekto terminu (7).
Nepaisant to, kad Bolonijos procesas neretai buvo interpretuojamas
kaip europinio svietimo suvienodinimo priemone, Architekturos mokyklu
Europoje paveikslas pasizymi specifiskumu ir ivairove. Skirtingumas
atsiskleidzia studiju profiliuose: vieni susitelkia i architekto
profesini rengima, kiti krypsta i architekturini mokyma, kurianti naujo
tipo profesijas, kuriu atstovai galetu priimti ivairius sprendimus
statybu srityje (Neuckermans 2009) (8). Kai kurios mokyklos
susikoncentruoja i tyrimus kaip i architekturos disciplinos progreso priemone ir esmini reikalavima. VGTU architekturos mokykla tradiciskai
savo misija suvokia kaip plataus profilio architekto profesionalo
rengima ir tai tampa nuoroda i universaluma, todel bakalauro studiju
programa laviruoja tarp krastutiniu Architekturos sampratos ir
studijavimo poziciju ir sudaro savita ju rinkini. Placios erudicijos
architekto ugdymas siejasi su universitetinio humanitarinio lavinimo
ideja, o jo veiklos rezultatas--architektura--suvokiama kaip kulturinis,
visuomenines raidos, technologines kaitos ir menines raiskos
determinuotas reiskinys. Techniskos universiteto pakraipos itaka VGTU
Architekturos studiju programai juntama nuo pat jos atsiradimo, todel ir
dabartinese studijose technologijos mokslu svarba akivaizdi, nors
racionalus funkcinis, konstrukcinis poziuris gerokai sumenkes del menu
studiju statuso, kuris suponuoja meniskumo ir kurybiskumo imperatyva
architekturos programoje (Buciute 1998).
VGTU architekturos bakalauro studijoms suformuluotas tikslas
"suteikti menini universitetini issilavinima, svarbiausiu ziniu ir
igudziu, reikalingu savarankiskai spresti architekturinius ir
urbanistinius uzdavinius, bUti profesionaliu Architekturos kureju.
Siekiama isugdyti busimo architekto meninius ir intelektinius gebejimus,
suformuoti jo estetines nuostatas, aplinkos organizavimo samprata"
(VGTU ... 2003). Salygiskai isskaidant studiju proceso tikslus, juos
galima ivardinti kaip tris pagrindines nuostatas: busimojo architekto
bendrosios kulturos ir profesines erudicijos ugdymas, kurybinio metodo
isisavinimas, profesiniu igudziu igijimas.
Architekturos studiju programa sudaryta orientuojantis i architekto
kompetencijas, siekiant studiju procese probleminio nuoseklumo ir
tipologinio ivairumo. Stebint 1 lenteleje studiju programos struktura,
isryskeja 4 pagrindiniai tikslai ir jiems pasiekti skirtos dalykines
grupes pateikiamos chronologine seka. Bendroji busimojo architekto
erudicija ugdoma studijuojant fundamentaliuosius mokslus
(humanitarinius, fizinius), o profesine erudicija puoselejama teikiant
teorines zinias ir supratima pagal dvi kryptis: architekturos istorijos
ir teorijos bei technologijos ir socialikos. Kurybinio metodo
isisavinimo siekis igyvendinamas keliais lygmenimis: dailes dalyku
studijomis siekiama lavinti studijuojanciu asmenu vizualaus mastymo,
stebejimo, vaizdavimo gebejimus (Riaubiene 2010), islaisvinti ju
vaizduote, menines, kurybines galias. Kurybiskumui, originalumui,
spontaniskumui ugdyti pasitelkiami architekturines kompozicijos kursai,
kurie isdestyti problemu ivairumo seka ir ju sudetingumo kryptimi. Jie
suteikia galimybe analizuoti Architekturos formavimo desnius abstrakcios
kompozicijos lygmeniu, suvokiant skirtingus formodaros aspektus,
nuostatas, poziurius: taip studentai igauna patirties susiedami tai su
konkrecia realybe. Projektavimo ziniu ir igudziu studijuojantys asmenys
igyja architekturinio projektavimo paskaitu ir pratybu metu. Sis
dalykinis blokas isdestomas per visa studiju procesa (8 semestrus)
pradedant nuo ivadinio kurso, tesiant probleminiu ir tipologiniu
principu suformuotu uzduociu atlikimu, apimant profesine praktika ir
baigiamaji darba (BD). Projektavimo igudziu lavinimas sudaro beveik puse
visu studiju laiko, tai atspindi profesinio rengimo prioriteta.
Architekturinio projektavimo akademiniai kursai suformuoti laikantis
kontekstinio poziUrio, kai projekto sandara atspindi gana aisku
sprendziamu klausimu spektra pradedant nuo koncepcijos ir baigiant
detaliu projekto atlikimu ir pristatymu. Pasitelkiamos realios
situacijos, joms bUdingi reikalavimai ir apribojimai, todel ir galutinis
rezultatas turi atitikti realaus pasaulio aplinkybes. Akademinis
projektavimas, maksimaliai gretinamas su tikroves salygomis, stokoja
architekturinei edukacijai bUtino intensyvesnio kUrybinio prado
puoselejimo, todel siuloma i projektavimo procesa iterpti trumpu
kurybiniu uzduociu (Markejevaite 1998; Palekas 1998), sudaryti
palankesnes salygas studentu grupinei veiklai, puoseleti konstruktyvu,
kolegiska studijuojanciu ir kuruojanciu asmenu bendravima. Kurybiskumo,
spontaniskumo, bendros veiklos ir greitu potyriu stoka studentai
kompensuoja dalyvaudami kurybinese dirbtuvese, architekturiniuose
konkursuose, SIKON veikloje ar Architekturos fondo renginiuose.
Pats studiju programos turinys, destomu dalyku grupes ir ju
proporcijos negali visiskai atskleisti studiju kokybes. Esmine problema,
matyt, yra ne dalykine programos ivairove, bet menkai susietu dalyku
kombinacija. Todel kaip viena iseiciu siuloma didesne dalykine
kooperacija (Muntanola Thornberg 2005). Analizuojant VGTU Architekturos
bakalauro programa ugdymo dalyku blokai logiskai susieti su programos
tikslais ir teikiamomis ziniomis bei kompetencijomis, tai atitinka 1
lenteles horizontalias sasajas. Kiek problemiska tampa identifikuoti
kiekvieno semestro ugdymo tiksla, nes architekturinio projektavimo
dalyke suformuota problema ar iskelti klausimai menkai tesisieja su tuo
pat metu kitose disciplinose pateikiamomis ziniomis ir sampratomis.
Taigi vertikali (semestrine) dalykine integracija geriausiai igyvendinta
IV semestre, kai rengiant kompleksini projekta pritaikomos pastatu
inzineriniu sistemu ir konstrukciju zinios, ir VI semestre, kai daugelis
destomu dalyku atitinka akademinio projektavimo programoje gvildenamas
urbanistines problemas. Programos kokybe galetu padidinti dar placiau
taikomas projektinis mokymas, nes tai padeda koncentruoti ugdymo tikslus
ir dalykines sritis, sudaro salygas igytoms zinioms taikyti, igUdziams
sutvirtinti, sprendiniams tikrinti, reflektuoti, t. y. patirtiniam
mokymui ugdyti. Architekturos studijose, kurios pasizymi tarpdalykiniu
pobUdziu ir dalykiniu integralumu, projektinis mokymas yra savaime
suprantamas ir nekvestionuojamas. Bet nemenku issUkiu tampa tokios
programos egzistavimas technikos universitete, kuriame dominuoja
inzinerines studijos, akcentuojancios mokslini, analitini, matematini
samprotavima, teoriniu ziniu pateikti diferencijuotomis disciplinomis.
Taigi integruojanciam mokymui tinkamiausio projektinio mokymo
igyvendinimas reikalauja holistinio poziUrio, kuris padetu iveikti
pernelyg dideli atskiru universiteto studiju padaliniu, rengianciu
architektus, autonomiskuma.
Architekturos studiju kokybini pokyti gali lemti ir pedagoginio
poziUrio kaita. Architekto ugdytojo misija apibreziama trimis
vaidmenimis--mokytojo, kritiko ir vertintojo. Perejimas nuo vieno
veikimo bUdo prie kito reikalauja is ugdytojo nemenku pedagoginiu
gebejimu, pagarbos uzduociai, mokytojo vaidmeniui ir studentui.
Architekto ugdytojo pareiga dazniausiai suvokiama kaip siekis
"atverti langus", ikvepti, patarti, nukreipti, nors kai
kuriais atvejais taikomas "instrumentinis poziuris", kai
motyvu tampa taisykles, atitiktis realaus pasaulio objektyviems
reikalavimams, butinybe suteikti reikiamas zinias. Siuo atveju
projektinio mokymo efektyvumas priklauso nuo to, kokiam poziuriui
teikiama pirmenybe: ar ugdyti kurybinguma, ar suteikti ziniu, ir nuo
mokytojo gebejimu sukurti issikeltus tikslus ikUnijancias situacijas.
VGTU Architekturos studijos uzima nuosaikia vidurio pozicija, derinant
du krastutinius pedagoginius poziurius, nors architekturine edukacija
neretai priklauso nuo mokytojo charizmos, individualiu nuostatu,
psichologijos ismanymo ar domejimosi naujais mokymo(si) metodais ir
formomis (9). Vertinant studiju rezultata jauciama pozityvi slinktis nuo
uzduoties atlikimo produkto link mokymosi procese studento igytu igUdziu
ir patirciu. Taigi galima butu tiketis, kad siu dienu Architekturos
programos struktUroje didziausias kokybinis pokytis vyktu koreguojant
architektUrinio projektavimo ir kitu disciplinu mokymo metodus ir
formas, akcentuojant busimo architekto igyjamas zinias, sampratas,
igudzius ir patirtis.
Apibendrinimas
VGTU Architekturos mokyklos siekis rengti plataus profilio
architektus per 42 metus isliko nepakites, nors buvo teikiami siulymai
tam tikroms specializacijoms ir studiju programu pakraipoms. Architekto
mokslinimo programa formavosi pagal istorini prancuziskaji modeli, kai
teorines zinios buvo atskirtos nuo ju pritaikymo. Ilgainiui diplomuoto
architekto, o veliau ir bakalauro studijose architekto profesijai butinu
ziniu ir gebejimu integravimo procesai koncentruojami kompleksinio
projektavimo disciplinose. Architekto issilavinima atitinkanciu destomu
dalyku grupes ir ju proporcijos patyre pozityviu pokyciu, nuolat
stiprinant profesiniu disciplinu bloka.
Pradiniame etape VGTU Architekturos studiju programoje vyravo
akademinis poziuris, akcentuojantis formalius projektavimo principus,
mokymasi is artefaktu ir rastu apie architektura, ir konstrukcinis
racionalistinis poziuris, iskeliantis funkcionalumo aspektus. Siuo metu
VGTU architekturinio ugdymo programoje greta jau minetu principu vis
daugiau demesio skiriama meniskumo ir kurybiskumo aspektams, kurie
studiju programoje sustiprina architekto kurejo kompetencijas.
Architekto ugdymo sampratos kaita neisvengiamai paveike ir mokymo
metodus. Vyravusias teorines paskaitas, ilgas auditorines valandas,
mokymo nuostatas keicia studijavimo nuostatos, projektinis mokymas,
patirtinis mokymas ir naujos ziniu bei igUdziu igijimo formos.
VGTU Architekturos mokyklai budinga istikimybe rengiamo specialisto
modeliui, todel tai galima butu artikuliuoti kaip neabejotina tradicija.
Studiju raidos analize atskleide nuosaiku ir evoliucini kaitos pobudi,
todel si konservatyvuma galima fiksuoti kaip jos tapatumo dali. Studiju
programos pozicionavimas vengiant krastutiniu poziuriu (akademinis vs
inzinerinis, meninis vs funkcionalistinis), radikaliu pokyciu ir tolygus
nauju mokymo(si) formu diegimas bei ivairiu nuostatu nuoseklus derinimas
sudaro prielaidas skirtingu ziniu ir gebejimu, t. y. mokslines izvalgos,
techninio numatymo ir menines patirties sinergijai ugdant architekta.
doi:10.3846/20297955.2013.869079
Iteikta 2013 09 18; priimta 2013 11 20
Literatura
Architekturos fakultetas. 1997. Vilnius: VGTU.
Barchin, B. G. 1982. Metodika arkhitekturnogo projektirovaniia.
Moskva: Strojizdat.
Buciute, N. 1998. Meniskumo ir praktiskumo santykis akademiniuose
projektuose, Urbanistika ir architektura [Town Planning and
Architecture] 22(3): 95-99.
Butvilaite, R. 2009. Architekturos studijos Vilniaus universitete
1773-1832 metais. Vilnius: VDA leidykla.
Council Directive 85/384/EEC of 10 June 1985 on the mutual
recognition of diplomas, certificates and other evidence of formal
qualifications in architecture, including measures to facilitate the
effective exercise of the right of establishment and freedom to provide
services [online], [cited 2013 02 12]. Available from Internet: ht
tp://eur-lex. europa.eu/LexUriServ/site/en/consleg/1985/L/01985L038420040501-en.pdf
Design studio pedagogy: horizons for the future. 2007. Gateshead:
The Urban International Press.
Dicius, V. 1996. Architektu rengimas ir poreikis, Lietuvos
mokslas' 96 4(10): 60-61.
Experimentation towards Integration. 2009. EAAE News Sheet 84,
February, 2009: 6-7.
Markejevaite, L. 1998. Trumpos kurybines uzduotys studiju procese,
Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 22(3):
100-105.
Muntanola Thornberg, J. 2005. Architectural design education in
Europe: mind, land and society in a global world, Ideas and Reflections
on Architectural and Urban Design Education in Europe: EAAE Transactions
on Architectural Education 28: 11-17.
Neuckermans, H. 2009. Flexibility in Architectural Education in
Europe, EAAE News Sheet 85, June, 2009: 7-8.
Pilling, S.; Nicol, D. 2000. Changing architectural education:
towards a new professionalism. London: Spon Press.
Palekas, R. 1998. Architekturos mokykla: tradicija ir novacija. Kai
kurios pastabos del architektu rengimo, Urbanistika ir architektura
[Town Planning and Architecture] 22(1): 43-44.
Riaubiene, E. 2010. Piesimas architekturoje--nuo vaizdavimo iki
kUrybos, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture]
34(5): 282-288.
Salama, A. 1995. The new trends in architectural education:
designing the design studio. New Jersey: Tailored Text Publishers and
Unlimited Potential Publishing.
Salama, A. 2009. Transformative pedagogy in architecture and
urbanism. Solingen: Umbau-Verlag.
Sanoff, H. 2007. Historical development of architecture schools, in
Designing for Designers: Lessons Learned from Schools of architecture.
NewYork: Fairchild, 12-25.
Schon, D. 1983. The reflective practitioner. How professionals
think in action. New York: Basic Books.
Spiridonidis, C. (Ed.). 2005. Ideas and Reflections on
Architectural and Urban Design Education in Europe: EAAE Transactions on
Architectural Education, no 28. ENHSA--European Association for
Architectural Education.
Teymur, N. 1993. Architectural education: issues in educational
policies and practice. London: Question Press.
Universitetines architekturos ir statybos inzinerijos studijos
Lietuvoje: minint Statybos fakulteto 70-asias metines. 2010. Kaunas:
Technologija.
Vilniaus Architekturos mokykla XVIII-XX a. 1993. Vilnius: VDA
leidykla.
VGTU Studiju programos 2003-2005. 2003. Vilnius: Technika.
Ziberkas, L. 2003. Turines erdvines kompozicijos vieta siuolaikines
architekturos didaktikoje, is architekturines kompozicijos tyrimai.
Vilnius: Technika, 8-13.
(1) Terminas "akademinis" rodo sasajas su Prancuzijos
Meno akademija (Academie des Beaux-Arts) ir jos mokymo principais.
(2) "Projektinis mastymas" apima isijautima i problema ir
konteksta, kurybiskuma generuojant izvalgas ir sprendimus bei
racionaluma analizuojant ir sprendinius susiejant su kontekstu.
(3) Moksline problema sprendziama analizuojant, o projektuotojai
problema sprendzia sintezuodami; is Cross, N. 1982. Designerly ways of
knowing, Design Studies 3.4: 221-27.
(4) Architekturos fakultetas isikure 1971 m. Vilniaus inzineriniame
statybos institute (VISI), kuris 1990 m. tapo Vilniaus technikos
universitetu (VTU), o 1996 m. pervadintas Vilniaus Gedimino technikos
universitetu (VGTU).
(5) Logine uzduociu sistema sudaryta problemu hierarchijos
principu, pradedant nuo abstrakciu dvimaciu ir trimaciu kompoziciju,
padedanciu suprasti formodaros desnius, skiriant demesi erdviniam
suvokimui ir mastymui lavinti, toliau einant prie formos ir aplinkos
bendrojo mastelio problemos, architekturines tektonikos, tiriancios
medziagos ir konstrukcijos bei formos sasajos klausimus, pereinant prie
Architekturos strukturos daugiaaspektes analizes, Architekturos
semantikos ir psichologijos klausimu. Kiekvienos uzduoties turiniu
laikoma problema, kurios sprendimo forma yra lanksti, adaptyvi ir
atsinaujinanti sistema. Sprendziant uzduotis taikomas kurybinis metodas
yra interpretacija, kai konkretaus objekto analizes rezultatai
pateikiami naujos menines kokybes, atmetant megdziojimo, stilizavimo ar
vizualaus panasumo principus.
(6) Suaktyvino ir neformalaus mokymo formas; radosi kompozicijos
bureliai, 1983 m. organizuotas pirmasis studentisku ideju konkursas
SIKON, kuris veliau tapo tradicinis.
(7) Architekturos studiju specializavimo procesai buvo perkelti i
magistranturos studijas, i kurias pirmieji studentai priimti 1994 m.
(8) Naujo tipo specialistai: nekilnojamojo turto valdytojai,
projektu vadovai, vykdytojai, statybos ekspertai, pastatu sistemu
programuotojai, programines irangos kUrejai statybu pramonei ir kt.
(9) P. A. Kolb suformuluotas "patirtinis metodas" apima
eiga nuo konkrecios patirties, ja stebint ir apmastant, reflektuojant,
ilgainiui pereinant prie abstraktaus konceptualizavimo, aktyvaus
eksperimentavimo, siekiant patikrinti poveiki ir einama link naujos
konkrecios patirties. Kadangi architekturinio projektavimo mokymas apima
kartotini procesa, todel "patirtinio mokymo" metodas laikomas
tinkamu architektui ugdyti.
Edita riaubiene (a), leonidas Pranas Ziberkas (b)
(a) Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino
technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva
(b) Architekturos katedra, Vilniaus Gedimino technikos
universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva
El. pastas: (a) edita.riaubiene@vgtu.lt (korespondencijos
autorius); (b) leonidas-pranas.ziberkas@vgtu.lt
Iteikta 2013 09 18; priimta 2013 11 20
EDITA RIAUBIENE
Dr, Assoc. Prof., Dept Fundamentals and Theory of Architecture,
Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1,
01132 Vilnius, Lithuania.
E-mail: edita.riaubiene@vgtu.lt
Doctor of the Humanities (architecture), VGTU, 2003. Research
interests: history and theory of architecture, architectural heritage,
architectural education.
LEONIDAS PRANAS ZIBERKAS
Prof., Department of Architecture, Vilnius Gediminas Technical
University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania.
E-mail: leonidas-pranas.ziberkas@vgtu.lt
Research interests: issues of architectural composition,
architecture of public and residential buildings, problems of architect
training.
1 lentele. VGTU architekturos pirmosios pakopos (bakalauro) studiju
sandara 2011-2013 m. Table 1. Structure of the first cycle (bachelor)
architectural study programme in VGTU, 2011-2013
Tikslai I semestras II semestras
Bendroji Filosofija/ Uzsienio kalbos (3)
kultura Technikos filosofija
(3)
Matematika (3)
Braizomoji
geometrija (3)
Profesine Meno istorija (3)
erudicija
Geodezija (3)
Mazaauksciu
konstrukcijos ir
medziagotyra (4)
Kurybinio Piesimas 1 (4) Piesimas 2 (4)
metodo
Ivaldymas Kompozicijos Turine erdvine
pagrindai (7) kompozicija (4)
Projektavimo Architekturines Vienbucio namo
Igudziai grafikos pagrindai projektas (9)
(7)
Architekturos
apmatavimu praktika
(3)
Tikslai III semestras IV semestras
Bendroji Etnine kultura (3)
kultura
Profesine Architektura ir Architekturos
erudicija psichologija (3)/ istorija 2 (4)
Architekto etika
Architekturos
istorija 1 (4)
Pastatu tipologija
(4)
Kompiuterinio Pastatu inzinerines
projektavimo sistemos (3)
pagrindai (3)
Daugiaaukscio
pastato ir
specialios
konstrukcijos (3)
Kurybinio Piesimas 3 (3) Skulptura/Tapyba (3)
metodo
Ivaldymas Kompozicija Kompozicija
"Mastelis" (4) "Tektonika" (3)
Projektavimo Rekreacijos Daugiaaukscio
Igudziai komplekso gamtoje pastato techninis
projektas (9) projektas (11)
Tikslai V semestras VI semestras
Bendroji Laisvas pasirinkimas
kultura (4)
Taikomoji mechanika Laisvas pasirinkimas
(3) (4)
Profesine Lietuvos Siuolaikine
erudicija architekturos architektura (3)
istorija (3)
Miestu sociologijos Krastovaizdzio
ir projektavimo architekturos
pagrindai (5) pagrindai (3)
Statybine fizika (3) Teritoriju
inzinerine ?ranga
(3)
Kurybinio
metodo
Ivaldymas Pastatu kompozicijos Urbanistikos
analize (3) istorija ir
kompozicija (5)
siuolaikine meno
kalba ir
architektura (3)
Projektavimo Visuomeninio objekto Miestelio pletros
Igudziai projektas (9) projektas (9)
Tikslai VII semestras VIII semestras ECTS
Bendroji Specialybes kalbos 16
kultura kultura (3)
29
13
Profesine Paveldosauga ir
erudicija regeneracija (3)
35
66
Vadyba (3) Statybos ir
teritoriju planavimo
teise (3)
Statybos ir 31
architekturos
organizaciju
ekonomika (3)
Kurybinio 14
metodo
Ivaldymas 43
29
Projektavimo Arch. objekto Interjero projektas
Igudziai renovacijos (6)
projektas/
Urbanistiniu
gyvenamuju strukturu
regeneracijos
projektas (9) 102
BD (3) BD (15)
Profesines veiklos
praktika (12)
Tikslai %
Bendroji
kultura
12
Profesine
erudicija
27
Kurybinio
metodo
Ivaldymas 18
Projektavimo
Igudziai
43