The identity of architectural studies in vilnius gediminas technical university/VGTU architekturos studiju tapatumas.

Riaubiene, Edita ; Ziberkas, Leonidas Pranas

Ivadas

Architekturos sampratos kitimas veikia architekto profesijos apibreztis, turini ir kartu lemia architekto ugdymo strukturines transformacijas. Architekto profesionalo rengimo, mokslinimo paradigma veikia ir ES integraciniai procesai bei reguliuoja konvencionalios direktyvos. Tokiame nuolatines kaitos kontekste tampa aktualu suvokti ir atskiros mokyklos bei regiono tapatumo klausima. I Architekturos sriti itraukiama vis daugiau ivairios veiklos sriciu ir ju ziniu, todel pleciasi architektui butinu kompetenciju sarasas, neisvengiamai auga ir destomu disciplinu skaicius. Bet siu dalyku kiekybine pletra neuztikrina pakankamu jungciu ir todel vis sunkiau tampa islaikyti studiju programu vientisuma bei testinuma. Kyla klausimas, ar Architekturos mokykla atitinka architekto profesionalo parengimo turinio ir kokybes standartus, kai profesijai budingas platumas ir integruojantis pobudis, o studijos vis dar pernelyg fragmentuotos.

Tyrimu siekiama identifikuoti VGTU Architekturos studiju tradicijos ir naujoviu santyki, analizuojant kaitos pobudi, stebint sios Architekturos mokyklos programu raida nuo 1971 m. iki siu dienu, demesi sutelkiant i profesine kvalifikacija suteikiancias programas. Numatoma artikuliuoti VGTU Architekturos studiju programos istakas ir vystymasi remiantis ju koncepcija (tikslai, vizija, misija), sandara (programos sudetis, elementai, trukme, disciplinu grupes, ju apimtis, proporcijos) ir taikomais mokymo metodais (pateikiamasis, projektinis, patirtinis, empirinis, "studio") nustatyti atsinaujinimo tikslus, pobudi, laipsni ir priezastis, taip isryskinant architekturines mokyklos tapatumo bruozus.

Architekturos mokymo klausimai nera itin placiai ir detaliai analizuojami, mokslinis diskursas sutelkiamas i profesijos evoliucijos tyrimus (Sanoff 2007), projektinio mokymo galimybes, tinkamuma ir perspektyvas (Teymur 1993; Salama 1995, 2009; Pilling Nicol 2000; Design ... 2007). Lietuvos moksliniu tyrimu lauke Architekturos mokymas nera prioritetine tema labiau susitelkta i architektUrines edukologijos istorines raidos aspektus (Butvilaite 2009; Vilniaus ... 1993) rengti apzvalginiai proginiai leidiniai, fiksuojantys Lietuvos mokymo instituciju reiksmingas sukaktis (Architekturos ... 1997; Universitetines ... 2010). EAAE (European Association of Architectural Education) atliekamos analizes suteikia informacijos apie europine Architekturos studiju situacija bei organizuoja problemines diskusijas del architekto profesijos turinio, jo kompetenciju ar ugdymo metodiku (Spiridonidis 2005 Neuckermans 2009; Experimentation ... 2009).

Architekturos studiju programu radimosi ir formavimosi kontekstas

Formalus architekturinis svietimas XVII a. pabaigoje radosi Prancuzijoje ir Beaux-Arts sistema buvo vieninteliu ugdymo modeliu net du simtmecius. Studijas Ecole des Beaux-Arts sudare akademiniu disciplinu branduolys ir projektavimo mokymas, uz kuri buvo atsakingos atskiros atelje su instruktoriais-patronais Taigi visa architekto projektuotojo ugdymo energija buvo sutelkta uz akademinio branduolio ribu. Tik XX a. pradzioje, keiciantis laikmeciui, architekto ugdymo srityje radosi alternatyva--Bauhaus modelis, kuriame buvo atsizvelgta i spartu technologini vystymasi Sia sistema siekta studijuojancio asmens igytas zinias pritaikyti praktiskai, o studiju programa buvo papildyta industriniu, technologiniu aspektu (Salama 1995) Taigi ziniu (teorijos) ir ju pritaikymo (projektavimo) vis dar isliekantis atskyrimas Architekturos studijose nuolat diskutuotas XX a., pripazistant poreiki per projektini mokyma integruoti ivairias zinias ir gebejimus

Architektu rengimo ar Architekturos studiju programos yra neabejotinai priezastinis reiskinys, besiformuojantis ivairialypiame ir todel sudetingame kontekste. Galima butu isskirti objektyviu priezasciu grupe, kuria sudarytu teisinis valstybinis ar institucinis reguliavimas, mokyklos, kurioje igyvendinama programa, pobUdis, istorija, struktUra, dydis ir kt. be akademinio personalo kompetencija ir specializacija (Neuckermans 2009). Architekto ugdymo programa neisvengiamai patiria korekcijas del bendros salies rinkos, regiono specifikos ir salyje veikianciu kitu Architekturos mokyklu specializacijos.

Visgi daugiausia Architekturos mokymo programa yra lemiama paties poziurio i architektura. Per pastaruosius keturis simtmecius architekturines aplinkos formavimas buvo suvokiamas zvelgiant is keturiu skirtingu poziciju: akademinio architekto, amatininkostatytojo, inzinieriaus ir paskutiniu metu--sociologo

Akademiniu poziuriu architektura suvokiama kaip menas ir formalus kompoziciniai principai, kylantys is klasikines tradicijos, laikomi esminiais architekto issilavinimo komponentais. Priesingai, amatininkai ir inzinieriai labiau koncentruojasi i utilitarius dalykus, sureiksmina pastatu medziagas ir konstrukcijas, tik pirmieji tai daro atsizvelgdami i amatininkyste ir liaudies tradicijas, o antrieji--besiremdami technologijomis ir taikomaja matematika. Sociologijos mokslas, radesis XIX a. pradzioje, o kaip disciplina ivardintas 1830 m. (A. Comte), daresi vis svarbesnis architekturoje. Sio poziurio architekturoje aktualizavimas siejamas su masine gyvenamaja statyba ir vis didejanciais urbanizacijos mastais. Skirtingi poziuriai i architektura suformavo skirtingas mokymo programas ir metodus (Design ... 2007). Akademinis (1) mokymas akcentuoja kompozicijos teorija, tradicinius, formalius projektavimo principus, kurie atsiskleidzia is puikiu praeities pastatu ir is rastu apie architektura. Kontrastas akademiniam lavinimui yra amato mokymas architekturoje, pabreziant kompetencijas statybu pramoneje. Sio tipo mokymu siekiama isugdyti amatininka statytoja, kuris gebetu statyti, o ne rengti projektus, kuriuos igyvendins kiti. Sociologijos pletra architekturinio mokymo procese pabrezia visuomenines funkcijas, reikalauja socialiniu aspektu ir fizines aplinkos dermes.

Studiju programos esme ir kokybe lemia tam tikras poziuris i architekto formavima. Galima laikytis holistinio poziurio ir telktis ne i atskiras profesiniu ziniu bei gebejimu grupes ar elementus, o labiau paisyti ju rysio, t. y. mastyti sistemiskai. Architekto ugdymo programos neretai sudaromos vadovaujantis kurybiniu mastymu, kai siekiama ugdyti studijuojancio asmens divergentini mastyma, t. y. skatinti jo mastymo originaluma, sklanduma, lankstuma, toleruojant spontaniskuma, jautruma, neapibreztuma. Rengiant architektus integruojamas ir "veikimo mastant" ("reflection in/ on action") mokymo metodas, kai nuo praktikos neatsiejamos teorines zinios suprantamos kaip tobulinantis darymas (Schon 1983). Architekturos studiju programose neabejotinai puoselejamas studentu kritinis mastymas, akcentuojant savarankiska klausimu kelima, problemos formulavima, ideju generavima, argumentavima, socialiai atsakingu sprendimu paieska. Konstrukcinis racionalistinis poziuris Architekturos studijose akcentuoja funkcionalumo aspektus: paskirti, medziaga, konstrukcija ir technologinius dalykus. Siuo poziuriu technika laikoma esminiu architekturiniu formu saltiniu (Neuckermans 2009).

Manoma, kad Architekturos studiju programoje gali bUti ikomponuoti skirtingi poziuriai, nes "projektinis mastymas" (2) apima skirtingu mokslo ziniu, profesiju, taigi ir skirtingu poziuriu formuojamas situacijas. Tokia nuostata suponuoja tarpdalykini Architekturos profesijos, taigi ir architekto ugdymo strukturos tipa. Nors architektura, kaip statybos menas, turi sarysiu su inzinerinemis disciplinomis, bet verta isryskinti architekto ir technisku profesiju rengimo skirtumus. Ugdant inzinieriu akcentuojamas mokslinis, analitinis, matematinis samprotavimas, o architekto mokymas skatina sintetini (sinergini) mastyma, telkiamasi spresti ivairialypes problemas, remiantis kurybiskumu, kritiskumu, racionalumu, konstruktyvumu, pozityvumu ir refleksija. Taigi Architekturos studijos formuoja integruojanti poziuri, priesingai nei inzinerines specialybes, kuriu tikslas: tirti, atrasti, isskirti, redukuoti (3).

Architekturos studijos Vilniaus inzineriniame statybos institute

Aptariant aktualias architektu rengimo problemas, remiamasi 40 metu patirtimi. Didziausioji Lietuvoje architektus rengianti mokykla--VGTU Architekturos fakultetas (4)--isikUre 1971 m. is tuometinio Kauno politechnikos instituto i Vilniu persikelus keletui padaliniu su didziaja personalo dalimi, metodiniais fondais, mokymo metodais ir moksline bei pedagogine patirtimi.

Tuo metu architekto profesinis rengimas vykdytas vadovaujantis mokymo planais, kai mokymo apimtis ir issilavinimo kiekybe matuota auditorinemis valandomis. Nuo 1994 m. studijos imtos organizuoti pagal programas, kurios teike pirmenybe universitetiniam issilavinimui, studijavimo principams ir zinioms bei gebejimams: jiems isisavinti skiriamas laikas skaiciuotas kreditais, kuriais ivertinamos ne vien tik auditorines valandos, bet ir savarankiskoms studijoms skiriamas laikas. Tai rodo poziUrio slinkti nuo mokymo prie studijavimo.

Visgi esmingas ir lemiantis islieka studiju programos turinys, kuris tiesiogiai priklauso nuo rengiamo specialisto modelio. Architekturos fakulteto veiklos pirminiame etape, kaip ir kitose Sovietu Sajungos mokyklose, architektai buvo rengiami pagal visuotinai privalomus mokymo planus ir plataus profilio architekto modeli, kuriame aiskiai apibreztas architekto vaidmuo kuriant materialiaja aplinka, atitinkancia marksistiniu-lenininiu mokymu grindziamos socialistines visuomenes poreikius. Sis ideologinis aspektas dare didele itaka architekto rengimo procesui, o marksistinei pasauleziUrai idiegti i mokyma buvo skiriama daug laiko. Reikia pripazinti, kad architekto profesinei kvalifikacijai buvo keliami labai auksti reikalavimai. Taigi studiju metu besimokantis asmuo igauna architektui butinu ziniu, isisavina kurybini metoda, skirtingos tipologijos pastatu ir urbanistiniu objektu projektavimo metodikas, grafinio atlikimo ir maketavimo budus, igyja eskizavimo, ikiprojektiniu tyrimu ir sprendimu vertinimo gebejimus. Projektuodamas turi gebeti naudoti ivairias konstrukcines sistemas, statybines medziagas, kompleksiskai spresti aplinkos formavimo problemas. Studiju metu ugdomos ir asmenines busimo architekto savybes: profesinio meistriskumo siekis, kurybiskumas, darbstumas, mastymo lankstumas, vaizduote ir vidine disciplina (Barchin 1982).

Architekto rengimo koncepcija remesi teze, kad atskirai igytos mokslines ir technines zinios integruojamos praktikoje, t. y. menineje kuryboje. Taigi architekto profesionaluma turejo uztikrinti architekturinio projektavimo dalykai, sintezuojantys zinias ir gebejimus (teorija ir praktika).

Penkeriu metu Architekturos studiju procese buvo isskirti 3 lygiai. Architekturos pagrindu ir estetinio lavinimo etapas apeme pirmuosius dvejus metus (studijuoti projektavimo pagrindai, kompozicijos, dailes dalykai, bendrieji humanitariniu ir fiziniu mokslu dalykai). Tretieji ir ketvirtieji studiju metai atitinka fundamentalu architektUrini lavinima ir apima Architekturos bei urbanistikos teorijos ir istorijos dalykus, pastatu tipologija, konstrukciju ir inzinerines irangos dalykus, ekonomikos, statybos technologiju ir kitus dalykus bei skirtingos tipologijos projektu rengima. Penktieji studiju metai atitinka paskutini studiju etapa, kuriame vyksta studijuojancio asmens tam tikra specializacija ir diplominio darbo rengimas. Buvo laikomasi dalyku grupiu tam tikros proporcijos mokymo programoje: humanitariniu, moksliniu bei techniniu ir meniniu dalyku apimtis sudare toki santyki 2,5x3,0x4,5. Teoriniai dalykai ir pateiktinis mokymo bUdas sudare puse visos studiju programos (49 %: visuomeniniai politiniai mokslai 14 %; fiziniai mokslai 7 %; Architekturos istorija ir teorija 10 %; uzsienio kalbos, karinis rengimas ir kt. 18 %), o kita puse buvo skiriama profesinems zinioms ir gebejimams isisavinti (51 %). Profesinio lavinimo komplekse isskirti trys dalyku blokai: inzineriniai-statybiniai dalykai (12 %), architekturinis projektavimas (26 %), meninio ugdymo (12 %) ir ivairaus pobUdzio praktikos ir diplominis darbas. Tokios programos absolventams buvo suteikiama diplomuoto architekto kvalifikacija.

Nors strukturiniu ir kiekybiniu mokymo reikalavimu turejo laikytis visos 52 architektus rengusios mokyklos Sovietu Sajungoje, bet absolventu kokybe leme ne formalus reglamentavimas, bet taikyti mokymo metodai, akademinio personalo kvalifikacija, kulturines tradicijos, dvasines ir psichologines nuostatos, architekturines aplinkos kokybe, ikiuniversitetinio meninio ugdymo isvystymo laipsnis ir kt. veiksniai. Taigi Architekturos fakultete pirmaisiais desimtmeciais buvo tesiami Kaune susiformavusios architekturines mokyklos pagrindiniai principai, paremti tipologiniu projektavimu, funkcinio ir konstrukcinio sprendimo dominavimu architektUrineje formodaroje. Tipologine nuostata numate, kad per studiju laikotarpi butu atliekama kuo daugiau skirtingos paskirties ir aprepties objektu (gyvenamuju, visuomeniniu, pramoniniu pastatu, miestu ir atskiru jo zonu planavimo, interjero) projektu ir taip studentai igytu daugiau patirties ir aukstesne profesine kvalifikacija. Funkcinio ir inzinerinio konstrukcinio pradu vyravima architekto ugdymo programoje leme keletas priezasciu. Siekiant atlikti kuo daugiau projektu, jiems buvo skiriama nepakankamai laiko (2 projektai per semestra), todel buvo trumpinamas meniniu ideju paieskoms skirtas laikas ar visai atsisakoma sio etapo, menkas demesys skiriamas ikiprojektinei analizei, o akcentuojamas grafinis projektu atlikimas. Tokia nuostata palaike ir tuo metu viesai deklaruota socialistinio realizmo mene doktrina. Funkcinio ir racionalaus sprendimo dominavima architektUriniuose projektuose suponavo vis dar gajus inzinieriaus architekto stereotipas (si kvalifikacija panaikinta 1968 m.).

Visuotinai buvo pabreziamas architekto profesijos integralus pobudis, kai architekto kurybini metoda sudaro mokslininko, inzinieriaus ir menininko kurybos metodu sinteze, kuri igyvendinama architekturinio projektavimo procese (Barchin 1982). Realiame gyvenime tokia nuostata isliko daugiau formalia deklaracija nei esminiu mokymo principu. Buvo destoma daugelis dalyku, numatytu pagal universalias, architektui rengti menkai adaptuotas programas, todel daugeliu atveju teikiamos zinios nesisiejo su architekturiniais projektais ir negarantavo issilavinimo kaip vientiso, kryptingo proceso, kurio rezultatai butu svarbus architekto profesinei kvalifikacijai.

Meniniu kompoziciniu architekto gebejimu ugdyma turejo uztikrinti nemazas demesys, skiriamas klasikiniams dailes dalykams (piesimas, tapyba, skulptura) ir architekturinio projektavimo pagrindams, apimant brezinio grafika, srifta, koloristika ir projektavimo pradmenis. Esmingiausia architekto lavinimo dalis--architektUrinis projektavimas, jo destymo metodika, procesas ir rezultatai--buvo veikiami dvieju priesingu veiksniu: pragmatisku siekiu ir kurybiniu ambiciju. Pirmaji atitiko detaliai sudarytos projektuojamuju objektu funkcines programos su normatyviniu dokumentu nustatytais patalpu sarasais ir ju plotais, tipinemis funkcines erdvines strukturos schemomis bei ribotu saltiniu sarasu. Antrasis veiksnys visiskai atitinka studijuojancio ir vadovaujancio (konsultuojancio) asmenu individualiu pastangu rezultata. Ivertinant apribota itaku ir informacijos sklaida is nesovietinio pasaulio, galima teigti, kad rengiamu projektu menine raiska bylojo apie laikotarpio stilistines tendencijas, neretai vadintas "zurnalinemis".

Architekturos sampratos kitimas nuo dominuojanciu funkciniu ir konstrukciniu aspektu link meniskumo ir kurybiskumo atsispindejo ir studiju programoje. Siekis aktyvinti kurybini procesa, islaisvinti studijuojancio asmens mastyma, lavinti vaizduote imtas igyvendinti jau 1972 m. pradiniu architekto rengimo etapu, kuriuo iki tol vyravo kopijavimo metodas studijuojant klasikines Architekturos formas, isisavinant pagrindines architekturiniu breziniu atlikimo technikas. Naujo tUrines erdvines kompozicijos kurso ivedimas studiju programoje zymi akivaizdu pokyti architekto rengimo procese, kai laipsniskai einama nuo "fasadinio", plokstuminio projektavimo i "erdvini", is kompoziciniu kanonu megdziojimo i kurybiska kompoziciniu pagrindu isisavinima, t. y. supratima, kad kompoziciniai desniai nera tiesiogiai susije su pastato paskirtimi, o turi visuotinumo pobUdi; jie gali buti studijuojami ne remiantis konkrecia funkcine programa, o taikant abstraktaus pobudzio kurybines uzduotis. Taigi eme formuotis naujas didaktinis poziuris ir "abstrakciu uzduociu" studiju metodas (Ziberkas 2003). Ilgainiui architekturines kompozicijos kursas tapo svarbia Architekturos studiju programos dalimi ir apeme vis didesni studijuojamu problemu rata (5), sustiprino formodaros principu pazinima, skatino ir ugde kurybines studento galias. Kompozicijos kursas formuotas kaip pedagoginis eksperimentas, plataus profilio i profesine veikla orientuoto architekto projektinio rengimo modeli papilde naujais mokymo metodais (6), padidinusiais architekto, kaip menininko ir kurejo, kompetencijas.

1988 m. studiju programos rengejai galejo atsisakyti balastines kruvio dalies, kuria sudare ideologizuoti ir sukarinti dalykai, ir didesni demesi telkti i architekto issilavinimo serdi, t. y. projektavimo disciplinas ir ju destymo metodikas. Isryskinta nuostata rengti architekta, labiau atitinkanti praktines veiklos poreikius, ir tai numatyta pasiekti veikiant dviem kryptimis. Pirmiausia gana akademiska architekturinio projektavimo procesa numatyta priartinti prie realios situacijos modelio diegiant kompleksinio projektavimo metoda, integruojanti socialines, menines ir inzinerines problemas. Antrosios krypties atstovai numate i mokymo procesa itraukti daugiau patyrusiu praktikuojanciu architektu. Pokyciai studiju programai suteike daugiau tikslingumo ir integralumo, nors del universitetinio mokymo proceso planavimo nelankstumo projektavimo kompleksiskumas buvo igyvendintas tik is dalies.

Radikaliausias ir sudetingiausias architekturines mokyklos raidos etapas sutapo su Lietuvos valstybingumo atkurimu, politiniais ir ekonominiais pokyciais, lemusiais naujus poziurius ir galimybes. Tuo metu zymiai sumazejo architekturos studentu skaicius (i Architekturos fakulteta 1991 m. priimti 38 studentai, o 1992 m.--30 studentu). Siekiant stabilizuoti situacija ir pritraukti daugiau norinciuju studijuoti VTU buvo inicijuota studiju programu korekcija, joms suteikiant daugiau vadybine pakraipa. Taip Architekturos fakultete 1993 m. buvo numatyta nauja studiju programa architektura ir vadyba, kuri 1994-1995 m. m. studiju planuose radosi kaip specializacija Architekturos vadyba, numatyta vykdyti nuo treciojo kurso Architekturos studiju programoje. Architekturos fakulteto destytojai, atsakingi uz architektu rengima sioje mokykloje, nepritare sioms universitetinems iniciatyvoms argumentuodami, kad "architektura, bUdama istoriskai determinuotu zmogaus veiklos produktu, leidzia specialistu ruosimo turini tobulinti evoliucijos keliu, nepaisant, kad visuomenine, politine ir ekonomine situacija pasikeite staigiai ir radikaliai" (Dicius 1996). Taigi pagrindiniu studiju Architekturos studijose buvo islaikyta ankstesne nuostata, atitinkanti plataus profilio architekto modeli, ir atsisakyta bet kokiu pakraipu ar specializavimosi.

Architekturos bakalauro studijos Vilniaus Gedimino technikos universitete

Architekturos studiju programos evoliucinis tobulinimo kelias issaugant 20 metu puoseletas architektu rengimo tradicijas pasiteisino pereinant is vientisuju Architekturos studiju (5 metai) i dvipakope sistema (4 metu bakalauro ir 2 metu magistranturos studijos). Idomu pabrezti, kad strukturiniai programu pokyciai is esmes nepakeite architektui suteikiamu kompetenciju. 5 metu studiju programoje atmetus ideologizuotiems politiniams mokslams, kariniam rengimui, rusu kalbai ir kitiems architekto lavinimui menkos svarbos dalykams skirta akademini laika, liko 4 metu studiju programa, kurioje isliko architekto profesine kompetencija atitinkantys dalykai ir optimali ju apimtis. Rengiant bakalauro studiju programa vadovautasi 1985 m. Architektu direktyvos 3 skyriumi (Council Directive ... 1985), kuris reglamentavo specialiuosius architektu gebejimus, populiariai zinomus kaip 11 punktu. Bakalauro studiju turinys nepatyre revoliuciniu pokyciu, buvo kiek sustiprintas architekturinio projektavimo blokas (30 %), zymiai padaugejo architekturines kompozicijos dalyku (8 %), kiek maziau laiko skirta dailes dalyku studijoms (8 %), bet galima teigti, kad susidare palankesnes salygos profesiniam architekto ugdymui. Bakalauro studijose galutinai buvo atsisakyta minciu apie specializacijas, o specialisto modelis ivardintas plataus profilio architekto terminu (7).

Nepaisant to, kad Bolonijos procesas neretai buvo interpretuojamas kaip europinio svietimo suvienodinimo priemone, Architekturos mokyklu Europoje paveikslas pasizymi specifiskumu ir ivairove. Skirtingumas atsiskleidzia studiju profiliuose: vieni susitelkia i architekto profesini rengima, kiti krypsta i architekturini mokyma, kurianti naujo tipo profesijas, kuriu atstovai galetu priimti ivairius sprendimus statybu srityje (Neuckermans 2009) (8). Kai kurios mokyklos susikoncentruoja i tyrimus kaip i architekturos disciplinos progreso priemone ir esmini reikalavima. VGTU architekturos mokykla tradiciskai savo misija suvokia kaip plataus profilio architekto profesionalo rengima ir tai tampa nuoroda i universaluma, todel bakalauro studiju programa laviruoja tarp krastutiniu Architekturos sampratos ir studijavimo poziciju ir sudaro savita ju rinkini. Placios erudicijos architekto ugdymas siejasi su universitetinio humanitarinio lavinimo ideja, o jo veiklos rezultatas--architektura--suvokiama kaip kulturinis, visuomenines raidos, technologines kaitos ir menines raiskos determinuotas reiskinys. Techniskos universiteto pakraipos itaka VGTU Architekturos studiju programai juntama nuo pat jos atsiradimo, todel ir dabartinese studijose technologijos mokslu svarba akivaizdi, nors racionalus funkcinis, konstrukcinis poziuris gerokai sumenkes del menu studiju statuso, kuris suponuoja meniskumo ir kurybiskumo imperatyva architekturos programoje (Buciute 1998).

VGTU architekturos bakalauro studijoms suformuluotas tikslas "suteikti menini universitetini issilavinima, svarbiausiu ziniu ir igudziu, reikalingu savarankiskai spresti architekturinius ir urbanistinius uzdavinius, bUti profesionaliu Architekturos kureju. Siekiama isugdyti busimo architekto meninius ir intelektinius gebejimus, suformuoti jo estetines nuostatas, aplinkos organizavimo samprata" (VGTU ... 2003). Salygiskai isskaidant studiju proceso tikslus, juos galima ivardinti kaip tris pagrindines nuostatas: busimojo architekto bendrosios kulturos ir profesines erudicijos ugdymas, kurybinio metodo isisavinimas, profesiniu igudziu igijimas.

Architekturos studiju programa sudaryta orientuojantis i architekto kompetencijas, siekiant studiju procese probleminio nuoseklumo ir tipologinio ivairumo. Stebint 1 lenteleje studiju programos struktura, isryskeja 4 pagrindiniai tikslai ir jiems pasiekti skirtos dalykines grupes pateikiamos chronologine seka. Bendroji busimojo architekto erudicija ugdoma studijuojant fundamentaliuosius mokslus (humanitarinius, fizinius), o profesine erudicija puoselejama teikiant teorines zinias ir supratima pagal dvi kryptis: architekturos istorijos ir teorijos bei technologijos ir socialikos. Kurybinio metodo isisavinimo siekis igyvendinamas keliais lygmenimis: dailes dalyku studijomis siekiama lavinti studijuojanciu asmenu vizualaus mastymo, stebejimo, vaizdavimo gebejimus (Riaubiene 2010), islaisvinti ju vaizduote, menines, kurybines galias. Kurybiskumui, originalumui, spontaniskumui ugdyti pasitelkiami architekturines kompozicijos kursai, kurie isdestyti problemu ivairumo seka ir ju sudetingumo kryptimi. Jie suteikia galimybe analizuoti Architekturos formavimo desnius abstrakcios kompozicijos lygmeniu, suvokiant skirtingus formodaros aspektus, nuostatas, poziurius: taip studentai igauna patirties susiedami tai su konkrecia realybe. Projektavimo ziniu ir igudziu studijuojantys asmenys igyja architekturinio projektavimo paskaitu ir pratybu metu. Sis dalykinis blokas isdestomas per visa studiju procesa (8 semestrus) pradedant nuo ivadinio kurso, tesiant probleminiu ir tipologiniu principu suformuotu uzduociu atlikimu, apimant profesine praktika ir baigiamaji darba (BD). Projektavimo igudziu lavinimas sudaro beveik puse visu studiju laiko, tai atspindi profesinio rengimo prioriteta. Architekturinio projektavimo akademiniai kursai suformuoti laikantis kontekstinio poziUrio, kai projekto sandara atspindi gana aisku sprendziamu klausimu spektra pradedant nuo koncepcijos ir baigiant detaliu projekto atlikimu ir pristatymu. Pasitelkiamos realios situacijos, joms bUdingi reikalavimai ir apribojimai, todel ir galutinis rezultatas turi atitikti realaus pasaulio aplinkybes. Akademinis projektavimas, maksimaliai gretinamas su tikroves salygomis, stokoja architekturinei edukacijai bUtino intensyvesnio kUrybinio prado puoselejimo, todel siuloma i projektavimo procesa iterpti trumpu kurybiniu uzduociu (Markejevaite 1998; Palekas 1998), sudaryti palankesnes salygas studentu grupinei veiklai, puoseleti konstruktyvu, kolegiska studijuojanciu ir kuruojanciu asmenu bendravima. Kurybiskumo, spontaniskumo, bendros veiklos ir greitu potyriu stoka studentai kompensuoja dalyvaudami kurybinese dirbtuvese, architekturiniuose konkursuose, SIKON veikloje ar Architekturos fondo renginiuose.

Pats studiju programos turinys, destomu dalyku grupes ir ju proporcijos negali visiskai atskleisti studiju kokybes. Esmine problema, matyt, yra ne dalykine programos ivairove, bet menkai susietu dalyku kombinacija. Todel kaip viena iseiciu siuloma didesne dalykine kooperacija (Muntanola Thornberg 2005). Analizuojant VGTU Architekturos bakalauro programa ugdymo dalyku blokai logiskai susieti su programos tikslais ir teikiamomis ziniomis bei kompetencijomis, tai atitinka 1 lenteles horizontalias sasajas. Kiek problemiska tampa identifikuoti kiekvieno semestro ugdymo tiksla, nes architekturinio projektavimo dalyke suformuota problema ar iskelti klausimai menkai tesisieja su tuo pat metu kitose disciplinose pateikiamomis ziniomis ir sampratomis. Taigi vertikali (semestrine) dalykine integracija geriausiai igyvendinta IV semestre, kai rengiant kompleksini projekta pritaikomos pastatu inzineriniu sistemu ir konstrukciju zinios, ir VI semestre, kai daugelis destomu dalyku atitinka akademinio projektavimo programoje gvildenamas urbanistines problemas. Programos kokybe galetu padidinti dar placiau taikomas projektinis mokymas, nes tai padeda koncentruoti ugdymo tikslus ir dalykines sritis, sudaro salygas igytoms zinioms taikyti, igUdziams sutvirtinti, sprendiniams tikrinti, reflektuoti, t. y. patirtiniam mokymui ugdyti. Architekturos studijose, kurios pasizymi tarpdalykiniu pobUdziu ir dalykiniu integralumu, projektinis mokymas yra savaime suprantamas ir nekvestionuojamas. Bet nemenku issUkiu tampa tokios programos egzistavimas technikos universitete, kuriame dominuoja inzinerines studijos, akcentuojancios mokslini, analitini, matematini samprotavima, teoriniu ziniu pateikti diferencijuotomis disciplinomis. Taigi integruojanciam mokymui tinkamiausio projektinio mokymo igyvendinimas reikalauja holistinio poziUrio, kuris padetu iveikti pernelyg dideli atskiru universiteto studiju padaliniu, rengianciu architektus, autonomiskuma.

Architekturos studiju kokybini pokyti gali lemti ir pedagoginio poziUrio kaita. Architekto ugdytojo misija apibreziama trimis vaidmenimis--mokytojo, kritiko ir vertintojo. Perejimas nuo vieno veikimo bUdo prie kito reikalauja is ugdytojo nemenku pedagoginiu gebejimu, pagarbos uzduociai, mokytojo vaidmeniui ir studentui. Architekto ugdytojo pareiga dazniausiai suvokiama kaip siekis "atverti langus", ikvepti, patarti, nukreipti, nors kai kuriais atvejais taikomas "instrumentinis poziuris", kai motyvu tampa taisykles, atitiktis realaus pasaulio objektyviems reikalavimams, butinybe suteikti reikiamas zinias. Siuo atveju projektinio mokymo efektyvumas priklauso nuo to, kokiam poziuriui teikiama pirmenybe: ar ugdyti kurybinguma, ar suteikti ziniu, ir nuo mokytojo gebejimu sukurti issikeltus tikslus ikUnijancias situacijas. VGTU Architekturos studijos uzima nuosaikia vidurio pozicija, derinant du krastutinius pedagoginius poziurius, nors architekturine edukacija neretai priklauso nuo mokytojo charizmos, individualiu nuostatu, psichologijos ismanymo ar domejimosi naujais mokymo(si) metodais ir formomis (9). Vertinant studiju rezultata jauciama pozityvi slinktis nuo uzduoties atlikimo produkto link mokymosi procese studento igytu igUdziu ir patirciu. Taigi galima butu tiketis, kad siu dienu Architekturos programos struktUroje didziausias kokybinis pokytis vyktu koreguojant architektUrinio projektavimo ir kitu disciplinu mokymo metodus ir formas, akcentuojant busimo architekto igyjamas zinias, sampratas, igudzius ir patirtis.

Apibendrinimas

VGTU Architekturos mokyklos siekis rengti plataus profilio architektus per 42 metus isliko nepakites, nors buvo teikiami siulymai tam tikroms specializacijoms ir studiju programu pakraipoms. Architekto mokslinimo programa formavosi pagal istorini prancuziskaji modeli, kai teorines zinios buvo atskirtos nuo ju pritaikymo. Ilgainiui diplomuoto architekto, o veliau ir bakalauro studijose architekto profesijai butinu ziniu ir gebejimu integravimo procesai koncentruojami kompleksinio projektavimo disciplinose. Architekto issilavinima atitinkanciu destomu dalyku grupes ir ju proporcijos patyre pozityviu pokyciu, nuolat stiprinant profesiniu disciplinu bloka.

Pradiniame etape VGTU Architekturos studiju programoje vyravo akademinis poziuris, akcentuojantis formalius projektavimo principus, mokymasi is artefaktu ir rastu apie architektura, ir konstrukcinis racionalistinis poziuris, iskeliantis funkcionalumo aspektus. Siuo metu VGTU architekturinio ugdymo programoje greta jau minetu principu vis daugiau demesio skiriama meniskumo ir kurybiskumo aspektams, kurie studiju programoje sustiprina architekto kurejo kompetencijas.

Architekto ugdymo sampratos kaita neisvengiamai paveike ir mokymo metodus. Vyravusias teorines paskaitas, ilgas auditorines valandas, mokymo nuostatas keicia studijavimo nuostatos, projektinis mokymas, patirtinis mokymas ir naujos ziniu bei igUdziu igijimo formos.

VGTU Architekturos mokyklai budinga istikimybe rengiamo specialisto modeliui, todel tai galima butu artikuliuoti kaip neabejotina tradicija. Studiju raidos analize atskleide nuosaiku ir evoliucini kaitos pobudi, todel si konservatyvuma galima fiksuoti kaip jos tapatumo dali. Studiju programos pozicionavimas vengiant krastutiniu poziuriu (akademinis vs inzinerinis, meninis vs funkcionalistinis), radikaliu pokyciu ir tolygus nauju mokymo(si) formu diegimas bei ivairiu nuostatu nuoseklus derinimas sudaro prielaidas skirtingu ziniu ir gebejimu, t. y. mokslines izvalgos, techninio numatymo ir menines patirties sinergijai ugdant architekta.

doi:10.3846/20297955.2013.869079

Iteikta 2013 09 18; priimta 2013 11 20

Literatura

Architekturos fakultetas. 1997. Vilnius: VGTU.

Barchin, B. G. 1982. Metodika arkhitekturnogo projektirovaniia. Moskva: Strojizdat.

Buciute, N. 1998. Meniskumo ir praktiskumo santykis akademiniuose projektuose, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 22(3): 95-99.

Butvilaite, R. 2009. Architekturos studijos Vilniaus universitete 1773-1832 metais. Vilnius: VDA leidykla.

Council Directive 85/384/EEC of 10 June 1985 on the mutual recognition of diplomas, certificates and other evidence of formal qualifications in architecture, including measures to facilitate the effective exercise of the right of establishment and freedom to provide services [online], [cited 2013 02 12]. Available from Internet: ht tp://eur-lex. europa.eu/LexUriServ/site/en/consleg/1985/L/01985L038420040501-en.pdf

Design studio pedagogy: horizons for the future. 2007. Gateshead: The Urban International Press.

Dicius, V. 1996. Architektu rengimas ir poreikis, Lietuvos mokslas' 96 4(10): 60-61.

Experimentation towards Integration. 2009. EAAE News Sheet 84, February, 2009: 6-7.

Markejevaite, L. 1998. Trumpos kurybines uzduotys studiju procese, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 22(3): 100-105.

Muntanola Thornberg, J. 2005. Architectural design education in Europe: mind, land and society in a global world, Ideas and Reflections on Architectural and Urban Design Education in Europe: EAAE Transactions on Architectural Education 28: 11-17.

Neuckermans, H. 2009. Flexibility in Architectural Education in Europe, EAAE News Sheet 85, June, 2009: 7-8.

Pilling, S.; Nicol, D. 2000. Changing architectural education: towards a new professionalism. London: Spon Press.

Palekas, R. 1998. Architekturos mokykla: tradicija ir novacija. Kai kurios pastabos del architektu rengimo, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 22(1): 43-44.

Riaubiene, E. 2010. Piesimas architekturoje--nuo vaizdavimo iki kUrybos, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 34(5): 282-288.

Salama, A. 1995. The new trends in architectural education: designing the design studio. New Jersey: Tailored Text Publishers and Unlimited Potential Publishing.

Salama, A. 2009. Transformative pedagogy in architecture and urbanism. Solingen: Umbau-Verlag.

Sanoff, H. 2007. Historical development of architecture schools, in Designing for Designers: Lessons Learned from Schools of architecture. NewYork: Fairchild, 12-25.

Schon, D. 1983. The reflective practitioner. How professionals think in action. New York: Basic Books.

Spiridonidis, C. (Ed.). 2005. Ideas and Reflections on Architectural and Urban Design Education in Europe: EAAE Transactions on Architectural Education, no 28. ENHSA--European Association for Architectural Education.

Teymur, N. 1993. Architectural education: issues in educational policies and practice. London: Question Press.

Universitetines architekturos ir statybos inzinerijos studijos Lietuvoje: minint Statybos fakulteto 70-asias metines. 2010. Kaunas: Technologija.

Vilniaus Architekturos mokykla XVIII-XX a. 1993. Vilnius: VDA leidykla.

VGTU Studiju programos 2003-2005. 2003. Vilnius: Technika.

Ziberkas, L. 2003. Turines erdvines kompozicijos vieta siuolaikines architekturos didaktikoje, is architekturines kompozicijos tyrimai. Vilnius: Technika, 8-13.

(1) Terminas "akademinis" rodo sasajas su Prancuzijos Meno akademija (Academie des Beaux-Arts) ir jos mokymo principais.

(2) "Projektinis mastymas" apima isijautima i problema ir konteksta, kurybiskuma generuojant izvalgas ir sprendimus bei racionaluma analizuojant ir sprendinius susiejant su kontekstu.

(3) Moksline problema sprendziama analizuojant, o projektuotojai problema sprendzia sintezuodami; is Cross, N. 1982. Designerly ways of knowing, Design Studies 3.4: 221-27.

(4) Architekturos fakultetas isikure 1971 m. Vilniaus inzineriniame statybos institute (VISI), kuris 1990 m. tapo Vilniaus technikos universitetu (VTU), o 1996 m. pervadintas Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU).

(5) Logine uzduociu sistema sudaryta problemu hierarchijos principu, pradedant nuo abstrakciu dvimaciu ir trimaciu kompoziciju, padedanciu suprasti formodaros desnius, skiriant demesi erdviniam suvokimui ir mastymui lavinti, toliau einant prie formos ir aplinkos bendrojo mastelio problemos, architekturines tektonikos, tiriancios medziagos ir konstrukcijos bei formos sasajos klausimus, pereinant prie Architekturos strukturos daugiaaspektes analizes, Architekturos semantikos ir psichologijos klausimu. Kiekvienos uzduoties turiniu laikoma problema, kurios sprendimo forma yra lanksti, adaptyvi ir atsinaujinanti sistema. Sprendziant uzduotis taikomas kurybinis metodas yra interpretacija, kai konkretaus objekto analizes rezultatai pateikiami naujos menines kokybes, atmetant megdziojimo, stilizavimo ar vizualaus panasumo principus.

(6) Suaktyvino ir neformalaus mokymo formas; radosi kompozicijos bureliai, 1983 m. organizuotas pirmasis studentisku ideju konkursas SIKON, kuris veliau tapo tradicinis.

(7) Architekturos studiju specializavimo procesai buvo perkelti i magistranturos studijas, i kurias pirmieji studentai priimti 1994 m.

(8) Naujo tipo specialistai: nekilnojamojo turto valdytojai, projektu vadovai, vykdytojai, statybos ekspertai, pastatu sistemu programuotojai, programines irangos kUrejai statybu pramonei ir kt.

(9) P. A. Kolb suformuluotas "patirtinis metodas" apima eiga nuo konkrecios patirties, ja stebint ir apmastant, reflektuojant, ilgainiui pereinant prie abstraktaus konceptualizavimo, aktyvaus eksperimentavimo, siekiant patikrinti poveiki ir einama link naujos konkrecios patirties. Kadangi architekturinio projektavimo mokymas apima kartotini procesa, todel "patirtinio mokymo" metodas laikomas tinkamu architektui ugdyti.

Edita riaubiene (a), leonidas Pranas Ziberkas (b)

(a) Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva

(b) Architekturos katedra, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva

El. pastas: (a) edita.riaubiene@vgtu.lt (korespondencijos autorius); (b) leonidas-pranas.ziberkas@vgtu.lt

Iteikta 2013 09 18; priimta 2013 11 20

EDITA RIAUBIENE

Dr, Assoc. Prof., Dept Fundamentals and Theory of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania.

E-mail: edita.riaubiene@vgtu.lt

Doctor of the Humanities (architecture), VGTU, 2003. Research interests: history and theory of architecture, architectural heritage, architectural education.

LEONIDAS PRANAS ZIBERKAS

Prof., Department of Architecture, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU), Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: leonidas-pranas.ziberkas@vgtu.lt

Research interests: issues of architectural composition, architecture of public and residential buildings, problems of architect training.

1 lentele. VGTU architekturos pirmosios pakopos (bakalauro) studiju
sandara 2011-2013 m. Table 1. Structure of the first cycle (bachelor)
architectural study programme in VGTU, 2011-2013

Tikslai I semestras II semestras

Bendroji Filosofija/ Uzsienio kalbos (3)
kultura Technikos filosofija
 (3)

 Matematika (3)

 Braizomoji
 geometrija (3)

Profesine Meno istorija (3)
erudicija

 Geodezija (3)

 Mazaauksciu
 konstrukcijos ir
 medziagotyra (4)

Kurybinio Piesimas 1 (4) Piesimas 2 (4)
metodo
Ivaldymas Kompozicijos Turine erdvine
 pagrindai (7) kompozicija (4)

Projektavimo Architekturines Vienbucio namo
Igudziai grafikos pagrindai projektas (9)
 (7)

 Architekturos
 apmatavimu praktika
 (3)

Tikslai III semestras IV semestras

Bendroji Etnine kultura (3)
kultura

Profesine Architektura ir Architekturos
erudicija psichologija (3)/ istorija 2 (4)
 Architekto etika

 Architekturos
 istorija 1 (4)

 Pastatu tipologija
 (4)

 Kompiuterinio Pastatu inzinerines
 projektavimo sistemos (3)
 pagrindai (3)
 Daugiaaukscio
 pastato ir
 specialios
 konstrukcijos (3)

Kurybinio Piesimas 3 (3) Skulptura/Tapyba (3)
metodo
Ivaldymas Kompozicija Kompozicija
 "Mastelis" (4) "Tektonika" (3)

Projektavimo Rekreacijos Daugiaaukscio
Igudziai komplekso gamtoje pastato techninis
 projektas (9) projektas (11)

Tikslai V semestras VI semestras

Bendroji Laisvas pasirinkimas
kultura (4)

 Taikomoji mechanika Laisvas pasirinkimas
 (3) (4)

Profesine Lietuvos Siuolaikine
erudicija architekturos architektura (3)
 istorija (3)

 Miestu sociologijos Krastovaizdzio
 ir projektavimo architekturos
 pagrindai (5) pagrindai (3)

 Statybine fizika (3) Teritoriju
 inzinerine ?ranga
 (3)

Kurybinio
metodo
Ivaldymas Pastatu kompozicijos Urbanistikos
 analize (3) istorija ir
 kompozicija (5)

 siuolaikine meno
 kalba ir
 architektura (3)

Projektavimo Visuomeninio objekto Miestelio pletros
Igudziai projektas (9) projektas (9)

Tikslai VII semestras VIII semestras ECTS

Bendroji Specialybes kalbos 16
kultura kultura (3)

 29

 13

Profesine Paveldosauga ir
erudicija regeneracija (3)

 35

 66

 Vadyba (3) Statybos ir
 teritoriju planavimo
 teise (3)

 Statybos ir 31
 architekturos
 organizaciju
 ekonomika (3)

Kurybinio 14
metodo
Ivaldymas 43

 29

Projektavimo Arch. objekto Interjero projektas
Igudziai renovacijos (6)
 projektas/
 Urbanistiniu
 gyvenamuju strukturu
 regeneracijos
 projektas (9) 102

 BD (3) BD (15)

 Profesines veiklos
 praktika (12)

Tikslai %

Bendroji
kultura

 12

Profesine
erudicija

 27

Kurybinio
metodo
Ivaldymas 18

Projektavimo
Igudziai

 43