Architekturine kompozicija: formos, prasmes, idejos ...

Ziberkas, Leonidas

Vilniaus dailes akademijos leidykla siais metais isleido architekto praktiko ir pedagogo, VDA Architekturos katedros profesoriaus Mariaus Saliamoro mokomaja knyga lietuviu ir anglu kalbomis "Architekturine kompozicija/Architectural composition".

Nuomone apie nauja knyga neretai lemia pirmieji prisilietimo prie jos ispudziai. Jeigu jie pasitvirtina perskaicius knyga--vadinasi, neapsirikai. Paemus i rankas M. Saliamoro knyga pirmas ispudis--knyga svari ne tik svoriu, bet ir turiniu; antras ispudis--gal tai ne mokomoji knyga, o moksline monograija. Perskaicius knyga pirmasis ispudis pasitvirtino simtu procentu. Knyga sudomino ir turiniu, ir forma. Architekturines kompozicijos fenomenas atskleistas labai placiame kontekste. Forma originali, siuolaikiska, tekstas neskirstomas i tradicines dalis, skyrius ir poskyrius. Knyga sudaro desimt temu (iskaitant ir pratarme), kuriu logine struktura pavaizduota temu zemelapyje. Sklandus, lakoniski, neimantria, taciau profesionalia kalba parasyti tekstai, papildyti gerai parinktomis grainemis ir fotoiliustracijomis, taikliomis ir vietoje panaudotomis zymiu zmoniu mintimis--sentencijomis, puikus leidinio dizainas rodo autoriaus meile savo profesijai ir pagarba knygos skaitytojui.

Antrasis ispudis taip pat pasitvirtino. Tradiciskai mokomoji knyga asocijuojasi su tam tikrais stereotipais: tikslus turinio skirstymas skyriais ir poskyriais, dalinanciais mokomaja medziaga i aiskiai apibreztas temas ar ju dalis, kurios neretai baigiamos vienprasmiais atsakymais, dominuoja didaktinis tekstu stilius ir pan. Si knyga kitokia, jos strukturoje ir turinyje aiskiai isreiksta autorine pozicija, individualumas, o daugiasluoksnis temos analizes pobudis--artimesnis monograijai.

Pirmose penkiose temose autorius apraso objektus ir reiskinius, kuriu buvimas ir itaka labai svarbus pasaulio pazinimui naudojantis mokslo ir meno kurybos priemonemis. Temu pavadinimai: mintis ir jos raiska, suvokimo ribos, zmogaus pasaulis; meno ir mokslo kalba tarsi apibrezia konteksta, kuriame bus aptariamos menines kurybos visumines ir atskiros (pvz., architekturines kompozicijos) problemos.

[ILLUSTRATION OMITTED]

Likusios penkios temos: kompozicijos ABC, erdvine kompozicija, erdvelaikis ir verte, architekturine kompozicija, ideju pasaulis--sudaro pagrindine knygos dali. Ivardindamas kompozicija kaip prasminga elementu isdestyma aplinkoje, autorius neapsiriboja kompozicijos formaliuju desningumu aptarimu, o isryskina formu simboliskuma, metaforu kalba, emocini poveiki, kulturine patirti ir kitus menines kurybos atributus, budingus architekturai ir dailei. Kompozicijos abeceleje aptariami baziniai kompoziciniai elementai ir jais remiantis sudaromos kompozicijos, turiniu formu savybes ir turiu komponavimo principai, pagrindines kompozicines priemones.

Septintoje temoje--erdvine kompozicija--aptariama sudetingiausia, visa apimanti erdves kategorija, erdvines aplinkos kompozicinio modeliavimo galimybes, atsizvelgiant i ribojanciu elementu (funkciniu ar vizualiniu) savybes; sviesos, spalvos, formos itaka; psichologinio poveikio ir emocinio suvokimo ypatumus.

Rasydamas apie erdvelaiki ir verte (8 tema), autorius aktualizuoja meno kurinio vertes kitimo per tam tikra laika problema, t. y. vertybiu hierarchijos ir atskiru vertybiu parametru kaita istorinese epochose ir dabartyje.

Devintoje temoje, skirtoje architekturinei kompozicijai, autorius pletoja minti, kad siuolaikiniam pasauliui budinga ivairiu mokslo sriciu ir saku integracija--mene tai nera naujas reiskinys, o kompleksiskumas ir tarpdalykiskumas cia yra pagrindinis kurybinis principas. Architekturinei kompozicijai tenka misija ieskoti prasmingos visumos kurybiniame procese, kurio keliai ir kryptys, etapai ir priemones atsiskleidzia per ivairiu laikotarpiu meno kureju darbus ir patirti. Nagrinedamas konkrecius architekturos objektus, autorius isryskina ideju ir prasmiu, formu ir erdviu, gamtiniu ir dirbtiniu aplinkos elementu, funkciju, konstrukciju ir medziagu, sviesos ir spalvu vaidmeni architekturineje kompozicijoje.

Paskutine, 10 tema--ideju pasaulis, pradedama teze, kad ideja yra varomoji civilizacijos jega, jos siela, ir baigiama teiginiais, kad kuryboje svarbiausia zinoti, ka darai, kodel ir kaip, o kurinio siela yra mintis. Siame kontekste autorius analizuoja, kaip architekturineje kompozicijoje atsiskleidzia diktatoriskoji ar demokratiskoji ideologijos, ekonomines ir technologines visuomenes galimybes realizuoti idejas, stiliu raidos tendencijos, galop, XXa. modernizmo ir dabartinio informacines visuomenes virtualios ir tvarios architekturos idejos.

Nors autorius baigiamajame zodyje raso, kad jam kirba jausmas, kad jis nepaliete daugybes svarbiu sriciu ir praleido esminiu minciu bei izvalgu, galiu patikinti, kad is neissemiamo minciu ir ideju aruodo jam pavyko issemti gana solidzia ju dali ir surikiuoti jas i darnia kompozicine visuma. Noreciau patikinti ir busima knygos skaitytoja--pradedanti architekturos studijas ar paskendusi pragmatiskoje kasdienybeje projektuotoja, kad vienu atsikvepimu perskaite sia knyga, tikrai neliksite nusivyle: pirmajam ji sukels pasididziavimo jausma pasirinkta profesija, antrajam galbut pazadins priblesusias kurybines ambicijas.