Paveldo vertes panorama.

Jureviciene, Jurate

Zinomos istorikes ir kulturos paveldo tyrejos Rasos Cepaitienes knyga "Paveldosauga globaliajame pasaulyje" yra isskirtinis leidinys apie Lietuvos kulturos paveldo issaugojimo problemas informuojanciu, jas aptarianciu ir interpretuojanciu publikaciju kontekste. Trijuose knygos skyriuose analizuojamos materialiuju ir nematerialiuju, gamtos ir kulturos vertybiu apibrezties, apsaugos, panaudos bei interpretavimo problemos. Pati autore pazymi, kad knygos pavadinimas isreiskia "sieki pateikti nudienes paveldosaugos teorijos bei praktikos esminiu bruozu globalia panorama". Knyga galima laikyti autores pirmosios monografijos "Laikas ir akmenys" tesiniu ir "seserimi". Pirmojoje knygoje Rasa Cepaitiene pateikia lietuviskosios pavel-dosaugos raida kulturologiniu poziuriu, o monografijoje--"Paveldosauga globaliajame pasaulyje"--jau pasaulines paveldosaugos aktualijas, ziurint per globalizacijos--svarbiausios is ju--prizme. Kulturos paveldas sioje knygoje yra analizuojamas kaip reiskinys, kaip kulturos politikos dalis, civilizaciju ir kulturu santykio su savo praeitimi raiska. Parengta mokslo studija, kuri i nauja lygmeni pakyleja lietuviskaja kulturos vertybiu pateikti, is esmes praplecia ju mokslini kulturologini vertinima.

Si knyga yra itin patraukli ne tik naujos informacijos apie kulturos paveldo vertes aspektus gausa ir jos ivairove, bet ir originaliomis izvalgomis, stipria ir griezta pristatomo mokslinio tyrimo sandara, integraliai supintais ilosoiniais konceptais. Tai unikali moksline paveldosaugos teoriju sinteze. Autore pateikia ivairius siuolaikines kulturos paveldo vertes aspektus, apzvelgia jo konteksta susitelkdama ties sampratos, pateikties, interpretavimo klausimais. Skaitytojas supazindinamas su paveldosaugos konceptu atsiradimu ir kaita, knygoje aiskinamos ju gimimo prielaidos ir atspindys paveldosaugos teises, sociologijos, filosoijos lygmenyse. Tekstas itin kondensuoto, itempto ir prisodrinto minciu stiliaus, reikalaujancio is skaitytojo intelektiniu pastangu. Nors puiki knygos lietuviu kalba padeda isreiksti sudetingas paradigmas, kartais nepalieka mintis, kad skaitai milziniskos apimties daugiasluoksnio tyrimo santrauka, nes beveik kiekvienas sakinys slepia dideli istorijos ir siuolaikines menotyros ziniu bagaza, autores gebejima grieztai strukturinti mintis, netiketu aspektu atskleisti jau ne karta aptartus kulturos paveldo objektus ir naujai ivertinti ivairius visuomenes gyvenimo reiskinius, izvelgiant juose siuolaikines paveldosaugos prigimti. Pasirinkta knygos struktura neleidzia skaitytojui atsipalaiduoti, nuklysti nuo mokslo analizes ir ilosoiniu izvalgu, prisodrintu informacijos, i jauku konkreciu pastatu, zinomu ansambliu ar senaja architektura garsiu vietoviu buitinio aprasymo prieglobsti. Nors autore knygos anotacijoje nurodo, kad ji skiriama visiems, besidomintiems kulturos paveldo apsaugos problemomis, manau, ji reiksmingiausia musu intelektualiojo gyvenimo naujienas sekanciam ir siuolaikine ilosoija besidominciam skaitytojui.

[ILLUSTRATION OMITTED]

Daugelis Lietuvos kulturos paveldo tyreju ir projektuotoju, kuriems paveldosauga yra profesija ir kasdienis darbas, jau yra pavarge nuo pastaraisiais metais gausiu musu viesaja erdve uzpludusiu tekstu, vaizdu ir issakytu nuomoniu, susijusiu su sia veiklos sritimi. Paveldosauga juose dazniausiai siekiama pateikti kaip priespriesa architektu kurybiskumo raiskai, trukdi statyboms ir investicijoms, ukio nuosmukio ir jaunimo emigracijos priezasti. Taciau tie, kurie perskaitys sia knyga, manau, pripazins, kad ne tik suzinojo daug naujo apie iki siol menkai lietuviu kalba aptartas naujas Vakaru paveldosaugos teorijas, praplete savo akirati garsiu paveldo tyreju G. J. Ashwortho, D. Lowenthalio, A. Rieglio, F. Choay, J. M. Leniaud, J. E. Tunbridge'o idejomis, bet ir turejo proga pasimokyti Vakaru demokratijoms budingo tolerantisko poziurio i aplinkos formavimo metodus ir rezultatus.

Lietuvos architektai ir kiti specialistai, rengiantys bei igyvendinantys architekturos ir urbanistinio paveldo tyrimu ir projektavimo projektus, sioje knygoje gali pasigesti informacijos apie praktines paveldosaugos sriti. Jiems butu paranku, kad ilosoines paradigmas papildytu konkreciu paveldo tvarkybos projektu analize ar galimybe naudojantis jomis apibrezti aktualiausiu Lietuvos paveldo objektu vertingasias savybes--butent cia astriausiai susikerta vietos politiku, statybu investuotoju ir paveldosaugos valdininku interesai. Si gresminga fronto linija vargu ar gali buti mokslo tyrimo sritimi dabarties laikotarpiu--matyt, po keliu desimtmeciu bus lengviau apziureti ja is visu pusiu, itraukti i paveldosaugos mokslo tyrimu lauka ir objektyviau ivertinti dabar vykstanciu musiu padarinius. Autores aptariami kulturines vertes aspektai, kulturologinio tyrimo metodas egzistuoja kitoje erdveje nei lietuviskosios paveldosaugos teises aktu reikalavimais apibrezti musu nekilnojamojo kulturos paveldo inventorizavimo ir vertinimo procesai. Taciau, manau, butu naudinga pasvarstyti, kaip postmodernusis teorinis tyrimas, neabejotinai alternatyvus dabar iteisintajam, galetu buti naudingas musu praktines paveldosaugos uzdaviniams spresti. Neskirti lietuviskajai medziagai daug vietos--autores sumanymas. Taciau jos pateikiami paveldo vertes aspektai neabejotinai galetu buti naudojami dabar jau formaliai apibreztoms ir apskaitos praktikoje naudojamoms Lietuvos kulturos vertybiu nustatymo proceduroms, galetu atskleisti naujas ir aktualias Lietuvos senamiesciu, etnograiniu kaimu ar atskiru statiniu, kuriu daugelio verte iki siol nesiryztama apibrezti ir iteisinti, vertingasias savybes. Galbut tai butu vienas is budu, suteikianciu nauju paskatu musu visuomenei, ypac intelektualiajam jaunimui, buti itrauktai i paveldo vertinimo procesus.

Auksta knygos moksliskumo lygi rodo ir jos pabaigoje pateikiamos dvi (dalykine ir asmenvardziu) rodykles. Sia Rasos Cepaitienes knyga galima naudoti ir kaip vadoveli akademiniam kursui apie paveldosaugos teorijas ir aktualijas. Belieka apgailestauti, kad pateikta tik nepilnu dvieju puslapiu apimties knygos santrauka anglu kalba, nes mokslo tekstu, ypac tokiu, kuriuose butu aptariamos Lietuvos istorijos, sociologijos, paveldosaugos aktualijos, labai truksta tiek Lietuvos valstybes ir savivaldybiu instituciju darbuotojams, dalyvaujantiems tarptautiniuose projektuose ir siekiantiems platesnes ziniu apie Lietuva sklaidos, tiek akademiniam jaunimui, kasmet intensyviau isitraukianciam i studentu mainu programas, atvykstanciam is kitu saliu ar isvykstanciam studijuoti uzsienyje ir ieskanciam profesionalios informacijos apie musu kulturos pavelda. Gaila, kad del, matyt, ribotos leidinio apimties daugelis idomiu reiskiniu liko tik punktyriskai nuzymeti ar fragmentiskai atskleisti.

Butu malonu rasti daugiau informacijos apie Lietuva, taciau dziugu, kad bent is dalies pristatyti paveldosaugos procesai musu regione ir postsovietineje erdveje. Autore neatsisako svietejisku tikslu ir konkrecius praktines paveldosaugos rezultatus pristato iliustracijomis. Tik viena nuotrauka skirta Lietuvai--atstatyto skulpturinio paminklo vokieciu kariams Vingio parke Vilniuje vaizdas. Kelios nuotraukos skirtos buvusioms SSSR salims. Sios, manau, yra itin idomios, nes atspindi krastutinai skirtingus, net ribinius poziurius i savo praeiti, i naujai kuriama tautos kulturini tapatuma. Sie objektai: atkurti gyvenamieji namai Minsko istoriniame centre, Malborko pilis Lenkijoje, Alsenu pilies griuvesiai Baltarusijoje, akmens amziaus Araisiu poline gyvenviete ant vandens Latvijoje, demontuojamas paminklas Nijazovui Turkmenistane reprezentuoja itin skausmingas ir mums archeologinio paveldo, medines architekturos issaugojimo, okupacijas ikunijanciu statiniu issaugojimo ir pateikties problemas. Taciau vaizdu visada norisi daugiau. Autore pateikiamu iliustraciju nekomentuoja tekste ir, kurdama jomis papildoma informacine erdve, leidzia paciam skaitytojui spresti apie ivairiu paveldosaugos metodu praktinio igyvendinimo sekme ar nesekmes. Taciau pasirinkus dviguba (tekstu ir iliustracijomis) kuriama ideju lauka noretusi, kad abu jo lygmenys butu lygiaverciai. Dabartiniame leidinyje pateikiamu itin elementariu grainiu schemu galbut vertetu atsisakyti, nes pateikiamos salia sudetingo mokslinio teksto jos menkai gali ji papildyti, taciau suteikia cia svetimo mokinisko paprastumo.

Si knyga stiprina tikejima, kad Lietuvoje paveldo-saugos samprata tampa vis artimesne vakarietiskajai, kur ji laikoma ne tik visuomene vienijanciu ideju ir bendros praktines veiklos sritimi, bet ir zmogiskosios sazines, orumo ir tikrojo siekio tarnauti savo bendruomenei veidrodziu. Manau, kad galbut ateityje, kai i dabartinius musu kulturos reiskinius galesim pazvelgti objektyviau, sis leidinys bus ivardintas ryskiu naujojo etapo musu paveldosaugines minties raidoje zymeniu. Butu nuostabu, jei, pavyzdziui, kitas knygos leidimas butu papildytas gausiomis didelio formato, puikios raiskos ir aukstos menines kokybes nuotraukomis ir pratestu auksciausios kokybes senuju enciklopediniu leidiniu apie Europos kulturos paminklus tradicija.