Architecture as an art collection: Palanga case/Architektura kaip meno kolekcija. palangos atvejis.

Nekrosius, Liutauras

Ivadas

Architekturines, urbanistines ar inzinerines vertes kulturos paveldo objektu kurinys gali tapti tik praejus daugiau nei 50 metu nuo jo igyvendinimo (Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju aprasas, 2005; toliau--Aprasas). Isimties tvarka teisine apsauga gali buti suteikta objektams: kurie yra reiksmingi valstybingumui; kulturos paveldo objektu ir vietoviu naujadarams, pratesiantiems ir papildantiems istoriniu daliu vertingasias savybes; reiksmingomis premijomis ivertintiems kuriniams, kuriu autoriai dabar mire; isskirtinai raiskiems laikotarpio architekturiniu sprendimu pavyzdziams ar reiksmingiems bendruomenes nariu istorinei samonei ir tapatumui (Apraso 8 punktas).

Siuo metu Lietuvos Kulturos vertybiu registre (toliau --KVR) yra kelios desimtys maziau nei pries 50 metu igyvendintu architekturos ir urbanistikos kuriniu. Dauguma ju kulturos paveldo objektais tapo del tureto kulturos paminklo statuso sovietiniame sarase. Daugiausia tokiu objektu yra Vilniuje--apie 40. Pagal dabar galiojancius teises aktus butina nustatyti vertingasias savybes, reiksminguma ir jo lygmeni, teritorija. Taciau taip ivertinti tik pavieniai objektai ir vietoves. Keliems panaikinama teisine apsauga. Del pakitusiu politiniu, ekonominiu ir kulturiniu salygu XX a. II puses architekturos ir urbanistikos kuriniai daznai nebeatitinka siandienos naudotoju poreikiu ir keliamu reikalavimu. Todel apleidziami, griaunami ar reiksmingai kinta. Neapsisprendimas, kaip elgtis su sio laikotarpio paveldu, lemia tendencija siulyti i KVR itraukti kuo daugiau objektu. Sparcios pastarojo desimtmecio statybu pletros kontekste atsargumu gristas placios apsaugos poziuris suprantamas. Taciau, zinant, kad ankstyvesniu laikotarpiu paveldas daznai nyksta del zmogiskuju ir finansiniu istekliu tvarkybai stokos, kyla abejoniu, ar registro pletra bus veiksminga. Taip pat primintina, kad ne vienas paveldo objektas prarado planuotas investicijas tik del nesusikalbejimo su sauganciu instituciju darbuotojais. Tai reiskia, kad paveldo objekto statusas gali ir sumenkinti nekilnojamojo turto verte.

Remiantis Kulturos paveldo departamento (toliau--KPD) uzsakymu 2008 m. sudarytu preliminariu sovietinio laikotarpio isskirtiniu architekturos objektu sarasu (toliau--Sarasas), galima manyti, kad artimiausiu metu i KVR bus pasiulyta itraukti trylika Palangoje XX a. II puseje igyvendintu architekturos objektu. Tai astuoni buve poilsio namai (dabar viesbuciai), du paviljonai, baseinu kompleksas ir banko pastatas (apie Sarase esancia Palangos muzikos mokykla rekomendaciju rengejai negalejo issakyti nuomones del klaidingai nurodyto adreso). Dvylika siu objektu igyvendinti maziau nei pries 50 metu.

Regionines svarbos rekreacijos centras--Palangos miestas--siandien suvokiamas ir kaip "kulturos paveldo reprezentacinis centras" (Pakalnis, Grabauskas, Motieka 2008: 14). Dabar prioritetiniai Palangos miesto nekilnojamuju kulturos vertybiu teritorines apsaugos objektai yra miesto istorine dalis, dvaro sodyba, senoves gyvenvietes, vilu kompleksai ir medines architekturos paveldo teritorijos centrineje miesto dalyje. Siuo metu didziosios Palangos teritorijoje saugoma daugiau nei simtas nekilnojamuju kulturos vertybiu. Tarp ju apie keturiasdesimt daugumos funkciniu tipu pastatu, turinciu architekturine verte. Teisine apsauga taikoma dar astuoniems pastatams, turintiems istorine verte. Dauguma siu objektu reprezentuoja XX a. I puses architekturos tendencijas, likusieji--XIX a.

Suprantama, kad tokia paveldo sudetis atspindi tik dali miesto raidos etapu. Siandieninis miesto vaizdas susiformavo XX a. VII-IX desimtmeciuose, pletojant miesta pagal 1954 m. Palangos generalini (archit. Benicijan Revzin), 1965 m. ispletimo (archit. Vladas Stauskas) ir 1974 m. Didziosios Palangos generalini (archit. Juozas Vaskevicius, V. Stauskas, Jurate Urmoniene) bei atskiru miesto daliu detaliuosius planus. Jei vadovaujantis Sarasu butu suteikta pradine apsauga dvylikai XX a. II puseje igyvendintu pastatu, jie sudarytu viena penktaja visu saugomu architekturos objektu Palangoje. Tai issamiau atspindetu miesto raida ir architekturines vertes. Taciau tokio masto KVR pakitimai butu isskirtinai reiksmingas ivykis, greiciausiai keisiantis ir miesto raidos planus. Todel siuos veiksmus tikslinga gristi sisteminiais laikotarpio architekturos tyrimais, visuomeninemis ir profesinemis diskusijomis bei ju metu pasiektais susitarimais. Tikima, kad taip visuomene ir specialistai tinkamai suvoktu naujai identifikuotas miesto architekturos vertes bei pasirengtu atsakingam saugojimo procesui. Atkreiptinas demesys i fakta, kad velyvojo modernizmo architekturos kuriniai Vakaru salyse saugomi tik isskirtinais atvejais, o Rusijoje (kaip SSRS teisiu peremejoje) teisine apsauga taikoma tik ankstyvesniems rusiskojo konstruktyvizmo kuriniams.

Sovietiniu laikotarpiu Palanga tapo svarbiu respublikines reiksmes kurortu. Svarstyta galimybe suteikti sajungini reiksmingumo lygmeni (Tutlyte 2012: 191). Miestas akivaizdziai skyresi nuo panasaus dydzio Lietuvos ir tuometes Sovietu Sajungos miestu, o siuolaikines architekturos menine kokybe ir investiciju mastais galejo lygiuotis su didesniais regiono centrais. Taciau retai stambiausio salies kurorto kurejai architektai tapdavo valstybiniu premiju ir apdovanojimu laureatais. Skirtingai nei, pavyzdziui, Vilniuje, ne vienas kurorto velyvojo modernizmo pastatas netapo kulturos vertybe nei sovietmeciu, nei veliau.

Straipsnio autorius ankstesniame tyrime, skirtame Vilniaus sovietinio laikotarpio modernistines architekturos saugojimo problemoms spresti (Nekrosius 2012), pasiule saugoma architektura suvokti kaip meno kolekcija. Tyrime atkreiptas demesys i tai, kad siandienos nuosavybes privatus pobudis ir rinkos ekonomikos salygos vis dar nesuderintos su saugojimo procesais. Vilniuje dauguma XX a. II puses modernizmo kuriniu imta saugoti dar iki 1990 m., t. y. esant planines ekonomikos ir valstybines nuosavybes salygoms. Taip administruojama siuolaikines architekturos ir urbanistikos paminklu grupe salygiskai butu buve galima traktuoti kaip vieno juridinio asmens--valstybes (tuometes SSRS) --valdomos meno kolekcijos integralia dali, reprezentuojancia modernizmo epochos architektura.

Ar siandieninemis salygomis imanoma suformuoti valstybes architekturos kolekcija? Iprasta, kad valstybe per savo isteigtus ir valdomus muziejus greta istoriniu vertybiu kaupia ir siuolaikinius daugumos vaizduojamojo ir taikomojo meno saku atstovu kurinius.

Lietuvos paviljono 54-oje Venecijos bienaleje 2011 m. projektu "Uz baltos uzuolaidos" (aut. Darius Miksys) pademonstruota, kad valstybe gali reprezentuoti ir nuosavybes teise nevaldomi kuriniai. Sia kolekcija sudaro 173 "menininku, 1992-2010 m. gavusiu Lietuvos Respublikos kulturos ministerijos valstybine stipendija, vaizduojamojo meno kuriniai" (SMC 2011).

Taciau architekturos kolekcija reciau tampa valstybiniu ir privaciu kolekcininku demesio objektu del suprantamu mastelio, nekilnojamojo pobudzio ir aukstos kainos priezasciu. Vis delto manoma, kad pakanka prielaidu idemiau nagrineti architekturos kaip meno kolekcijos koncepcija.

Siuo tyrimu siekiama nustatyti, kokie XX a. VII-IX desimtmeciu architekturos kuriniai gali reprezentuoti viena intensyviausiu Palangos miesto raidos etapu ir formuoti raiskia bei vertinga modernizmo architekturos kolekcija. Tuo tikslu reikia: identifikuoti Palangai aktualias architekturos kolekcionavimo formas; nustatyti islikusiu laikotarpio architekturos objektu menine verte, issaugojimo galimybes ir keitimo poreikius (ivertinant kuriniu naudojimo ypatumus). Taip pat butina nustatyti itraukimo i KVR galimybes.

Pagrindinis demesys telkiamas i turines architekturos kurinius, igyvendintus XX a. VII-IX desimtmeciuose. Laikotarpio urbanistiniu kompleksu vertes ir saugojimo klausimai svarstomi tik tiek, kiek jie susije su turines architekturos kuriniu ir ju grupiu saugojimo problemomis.

Neabejotinai svarbi kuriniu grupe yra miesto viesosiose erdvese esancios skulpturines kompozicijos. Sesi nagrinejamu laikotarpiu sukurti kuriniai jau dabar yra KVR (du buve vietines, trys respublikines reiksmes dailes paminklai, vienas--istorijos). Taciau laikomasi nuostatos, kad tai atskiro tyrimo verta tema. Straipsnyje sie objektai minimi tiek, kiek yra susije su nagrinejamais architekturos kuriniais bei juos supanciomis viesosiomis erdvemis.

Architektura kaip meno kolekcijos objektas

Kolekcija straipsnyje suprantama kaip sistemingas kulturiskai vertingu architekturos objektu rinkinys, skirtas moksliniam ir viesam pazinimui bei tvariam naudojimui. Architekturos kolekcijos sudarymo ir administravimo budai--isskirtinai aktuali ir Lietuvoje mazai nagrineta (ByMBMgac 2004), del sudetingumo issamaus tyrimo reikalaujanti, tema. Nagrinejant Palangos miesto galimybes suformuoti modernistines architekturos kolekcija, tikslinga identifikuoti pagrindinius architekturos kolekciju principus ir aktualius tipus.

Architekturos vertybiu kaupimas ex-situ

Iprasciausias architekturos kolekcijos pavyzdys yra tradicines (daznai klasifikuojamos etniniu pagrindu) architekturos muziejai (pavyzdziui, Lietuvos liaudies buities muziejus Rumsiskese, Latvijos etnografijos muziejus Rygoje, Rusijos valstybinis istorinis architekturinis ir etnografinis muziejus "Kizy" Karelijoje ir kiti). Sio tipo muzieju kolekcijos kaupiamos siekiant issaugoti krastui budinga tradicine (taciau nebenaudojama) architektura. Dauguma eksponatu i tokius muziejus atkeliami is savo originaliu pastatymo vietu (daznai kilus pavojui islikti). Kita dalis atkuriama remiantis archyviniais duomenimis (pavyzdziui, astuonkampe rastine Sasnavos koplycia Rumsiskese, 2010; archit. Diana Piksriene; Bugenis 2010). Tokia ex-situ (is lot. ne vietoje) architekturos vertybiu saugojimo koncepcija visais laikas buvo ir yra specialistu diskusijos objektas. Oponuojant tokiai veiklai galima teigti, kad prarades savo pirmines funkcija ir vieta architekturos kurinys praranda kulturine verte. Perkeliant is pirmines aplinkos issaugomos autentiskos medziagos, pirmine forma, taciau isrinktas ir naujoje vietoje surinktas pastatas praranda kompleksini autentiskuma. Kita vertus, pavyzdziui, statant Kauno HES tokiu budu buvo issaugoti istorinio Rumsiskiu miestelio pastatai.

Ar tokia koncepcija realu pritaikyti siuolaikinei architekturai? Net jeigu butu svarstomas tik nedideliu pastatu perkelimas, galima teigti, kad tai sunkiai tiketina. Visu pirma del konstrukciju pobudzio. Skirtingai nei tradicine medine architektura, siuolaikiniai kuriniai daznai yra monolitinio gelzbetonio ar muro konstrukcijos. Surenkamojo gelzbetonio pastatai perkelimui tinkamesni, taciau vargu ar tokius veiksmus butu imanoma pagristi ekonomiskai.

Kitas aktualus ex-situ saugojimo budas--issamus prarandamu statiniu ardomieji tyrimai, architekturiniai matavimai. Sukaupti tokio pobudzio duomenys, kitokia tiriamoji bei projektine medziaga, neabejotinai, vertingai butu panaudota ateities architekturos tyreju darbuose, o esant isskirtiniam poreikiui objektai galetu buti atkurti. Zinomas pavyzdys--Mies van der Rohe 1929 m. Barselonos tarptautinei parodai sukurtas kaip demokratiskos, kulturiskai progresyvios ir taikios Veimaro Vokietijos paviljonas 1930 m. buvo nugriautas, o 1986 remiantis dokumentine medziaga atkurtas.

Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymu (2004, 1994) iteisinta prievole nekilnojamaji kulturos pavelda inventorizuoti surasant visus galimus jam priskirti kurinius. Nekilnojamojo kulturos paveldo inventorizavimo taisyklese (2005) numatyta, kad inventorizavima gali vykdyti tradicines religines bendruomenes, bendrijos ir centrai, mokslo ir studiju bei kitos valstybines tyrimu institucijos, organizuojancios ju veiklos sriti atitinkancio ar nuosavybes teise turimo nekilnojamojo kulturos paveldo inventorizavima (12.2 punktas), koordinuoti privalo KPD (7 punktas). XX a. pabaigoje inventorizavimo procesas buvo vykdomas. Identifikuoti galimi kandidatai i kulturos paminklus budavo pristatomi greta kulturos paminklu kaip savotiskas rezervas (pavyzdziui, Jankeviciene 1985, Jankeviciene 1991, Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu savadas 1988).

Siandien salyje silpnai koordinuojamas architekturos dokumentacijos kaupimas, del to stringa jos iveiksminimas fundamentiniuose ir taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose. Reorganizuojant Kulturos paveldo departamento (toliau--KPD) prie Kulturos ministerijos istaiga Kulturos paveldo centras teko 2006-03-20 uzdaryti Tarptautinei architekturos muzieju konfederacijai (ICAM) priklausanti Architekturos muzieju (Bauziene 2006). Nuo 1968 m. sukauptas profilinis 56 800 architekturos muziejaus eksponatu rinkinys perdavus Lietuvos nacionaliniam muziejui isardytas (Bauziene 2012). Dabar su architekturos paveldu susijusi informacija dalimis saugoma Lietuvos nacionalinio muziejaus, kituose valstybiniuose, zinybiniuose ir privaciuose archyvuose. Naujausius taikomuosius architekturos tyrimus kaupia projektus derinancios institucijos KPD ir savivaldybes. Taciau nera vienos apskaitos sistemos. To pasekme--archyvine medziaga naudojama fragmentiskai ir rezervuotai. Ziniu apie architekturini pavelda stygiu bandoma kompensuoti kuriant specializuotas duomenu bazes (pavyzdziui, modernizmas.lt, autc.lt, architektusajunga.lt).

Atkreiptinas demesys, kad tokio pobudzio kolekcijos galetu buti ne tik moksliniu tyrimu objektu, bet vertingai papildyti architekturos studiju priemoniu arsenala. Pavyzdziui, Masacusetso technologijos instituto muziejuje (Architecture & Design Collection) saugoma architekturines grafikos kolekcija reprezentuoja XIX-XX a. Europos ir Amerikos architektura bei naudojama kaip metodine priemone architekturos studiju procese. Panasios paskirties, bet skirtingo turinio kolekcija yra Charles Brooking nuo 1966 m. sukaupta 250 000 architekturos detaliu kolekcija, kuri naudota Grinvico universiteto restauratoriu ir architektu studiju procese (The Brooking Collection, 2012).

Architekturos vertybiu kaupimas in-situ

Pasauline praktika rodo, kad architekturos kolekcijos gali buti kaupiamos ir in-situ (is lot. vietoje). Kolekcija gali buti valdoma vieno asmens. Pavyzdziu galetu buti is Lenkijos kilusio Izraelio architekto Zvi Hecker kaupiama Berlyne esanciu apartamentu kolekcija (Hecker 2009). Ja sudaro tokiu garsenybiu kaip Oscar Niemeyer, Alvar Aalto, Mies van der Rohe, Erich Mendelsohn projektuotuose pastatuose esantys butai. Kolekcininkas demonstruoja pagarba architekturos meistrams ir miestui, kuriame jis projektuoja ir kuriame sutelkta tiek unikaliu kuriniu. Architektas viesindamas savo kolekcija aktualizuoja opius architekturai klausimus, pavyzdziui tokius: komercines meno rinkos desniu perkelimas i architektura (dabar architekturos objekto kaina nepriklauso nuo jo menines vertes); vertinga gyvenamoji architektura, del naudojimo pobudzio neprieinama visuomenei. Kartu tai skatina placiosios visuomenes ir profesines bendruomenes domejimasi siuolaikine Berlyno architektura. Neabejotina, kad tokios iniciatyvos sviesoje paties Zvi Hecker kuriniai Berlyne igyja gilesniu prasmiu.

Lietuvoje taip pat formuojamos privacios nuosavybes teise valdomos architekturos kolekcijos. Viena idomesniu istoristines architekturos kolekciju galima butu ivardyti lietuvisko kapitalo viesbuciu tinkla Europa. Siekdamas pabrezti prabanga tinklo valdytojas keturiu zvaigzduciu viesbucius Royale steigia centrinese miestu dalyse, XIX a. pabaigos pastatuose. Penkiu pastatu kolekcija perzengia triju valstybiu ribas. Dabar viesbuciai veikia Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Rygoje ir Buchareste. Vienintelis viesbutis Marijampoleje isikures charakteringame XX a. VIII desimtmecio funkcionalistini miesta reprezentuojanciame pastate.

Visuomenine nuosavybes teise valdomu kolekciju Lietuvoje taip pat imanoma identifikuoti. Viena vertingesniu galetu buti skirtingu laikotarpiu kultura reprezentuojanti svietimo istaigu pastatu kolekcija. Pavyzdziui, Vilniuje Kulturos vertybiu registru iteisinta skirtingus laikotarpius reprezentuojanti aukstos architekturines kokybes svietimo istaigu kolekcija. Istorine svietimo istaigu architektura raiskiausiai atspindi Vilniaus universiteto pastatu kompleksas (KVR unikalus kodas (toliau--u. k.)--770, Pilies, Sv. Jono, Universiteto g. ir Skapo skg.), reprezentuojantis gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, istorizmo ir modernizmo architekturos idejas. Modernistines svietimo istaigu architekturos tendencijas Vilniuje ikunija Sauletekio alejoje esantys VU ir VGTU rumai, kurie yra studentu miestelio (smarkiai pakites, funkcionalistines architekturos Lietuvoje manifestas; u. k. 16081; Sauletekio al., archit. Zigmas Jonas Daunora (Daunoravicius), Rimantas Dicius, Julius Jurgelionis ir kiti) sandas. Tinklinio strukturalizmo idejas reprezentuoja velyvojo modernizmo Minties gimnazija (buv. 40-oji vidurine mokykla, u. k. 15882, Erfurto g. 23, archit. Ceslovas Mazuras, 1971 m.; 1977 m. VLKJS CK premija). Ankstyvojo modernizmo funkcionalistines koncepcijos atributus ikunija pagal architekto Romualdo Gutt projekta 1938-1939 m. pastatyta mokykla (dabar Liepkalnio pagrindine mokykla, u. k. 15908; Liepkalnio g. 18). Funkcionalistiniu ir istoristiniu tendenciju dermes pavyzdys--Technikos mokykla (u. k. 32811, Olandu g. 16, archit. Liudvikas Sokolovski, 1926-1928). Leningrado retrospektyvis-tine tradicija KVR atstovauja M. K. Ciurlionio menu mokykla (u. k. 27978, T. Kosciuskos g. 11, archit. Levas Kazarinski, 1960 m.).

Kolekcijos eksponatai gali buti valdomi visuomenines nuosavybes teise, taciau dalis gali buti ir privatus. Jungtines Karalystes praktika rodo, kad architekturines kolekcijas galima formuoti kooperacijos pagrindais. Pavyzdziui, JK nekilnojamuju kulturos vertybiu valdytojai yra susibure i kluba (The Listed property owners club lpoc.co.uk), kurio veikla orientuota ne tik i kasdieniu saugojimo procesu tobulinima (prieziura, turto draudimas, atnaujinimas, remimas ir kiti), bet ir i paveldo populiarinima (parodos, leidiniai, publikacijos ir pan.) bei tyrimu skatinima. Vargu ar klubas jungia visu puses milijono registre esanciu objektu valdytojus, taciau tokia viesai matoma ir idejiskai kryptinga veikla sudaro vieningos valstybes ir pilieciu iniciatyva puoselejamos kolekcijos ivaizdi.

Tokio pobudzio iniciatyvas reiketu issamiau tirti svarstant Lietuvos paveldotvarkos klausimus. Pirmines "klubines" kolekcijos uzuomazgas galima izvelgti Lietuvos piliu ir dvaru asociacijos veikloje. Cia atstovaujami tiek privacios, tiek visuomenines nuosavybes teise valdomi objektai.

Placiai pasaulineje praktikoje paplites in-situ architekturos kolekciju tipas yra valstybiu, politiniu, ekonominiu ir kulturiniu lyderiu, religiniu bendruomeniu planingi, ideologiskai vieningi ir koncepciskai raiskus architekturiniu kompleksu (vienoje vietoje) bei grupiu (skirtingose vietose) projektai. R. Buivydas (2002; 2004) juos ivardija kaip specialiosios architekturos programas. Pavyzdziui, Vokietijoje tai reiskinys, turintis senas tradicijas.

Vienas ankstyvesniu modernistines architekturos kolekcijos pavyzdziu yra Deutscher Werkbund parodai 1927 m. sukurtas Weissenhof kvartalas Stutgarte. Jo autoryste dalinasi tokie architektai kaip Ludwig Mies van der Rohe, J. J. P. Oud, Victor Bourgeois, Adolf Loos, Le Corbusier, Bruno Taut, Walter Gropius, Mart Stam, Peter Behrens, Hans Scharoun, Hans Poelzig ir kiti. 1957 m. kaip atsakas i Rytu Berlyne vykstancia "komunizmo statyba" Vakaru Berlyne Interbau parodai buvo sukurtas HANSA kvartalas. Pastatus cia projektavo Alvar Aalto, Le Corbusier, Walter Gropius, Oscar Niemeyer, Arne Jacobsen ir kiti garsus to meto meistrai is viso pasaulio (Albuquerque 2007).

XX a. pab. suvienytoji Vokietija su sostine Berlynu sistemingai emesi kurti isskirtines kokybes architekturos ir statybos salies ivaizdi--"Eurostar" projekta (Buivydas 2002; 2004). Tuo metu vokieciai suformavo unikalias veiklos schemas, kurios sudare palankias salygas kviestis pasaulinio lygio kurejus ir finansuoti ju kuriniu igyvendinima. Taip per kelis paskutinius desimtmecius Vokietijoje iskilo James Stirling, Aldo Rossi, Richard Meier, Peter Eisenman, Hans Hollein, Rob Krier, Alvaro Siza, Tadao Ando, Renzo Piano, Arata Isozaki, Norman Foster, Zaha Hadid, Nicholas Grimshaw, Jean Nouvel, Paul Rodgers, Daniel Libeskind, Zvi Hecker projektuoti pastatai ir ju kompleksai. Ispudinga, kad isskirtinio demesio nusipelne bene visi didesni Vokietijos miestai. Kolekciju pobudis ir mastas cia labai skirtingas.

Salyje igyvendinta ir privaciu specialiuju programu. Viena reiksmingiausiu--VITRA gamyklos projektas. Pasaulinio garso baldu gamintoja, kurios gaminiai beveik be isimciu tampa muzieju taikomosios dailes ekspoziciju dalimi, per dvylika metu sukure viena unikaliausiu Europoje architekturos kolekciju. Projektuoti skirtingus gamyklos statinius buvo pakviesti Tadao Ando, Antonio Citterio, Frank Ghery, Nicholas Grimshaw, Zaha Hadid, Alvaro Siza.

Kolekcijomis laikytini ir EXPO parodu miesteliai, kur suformuotoje universalioje urbanistineje strukturoje kiekviena valstybe architekturos priemonemis savitai bando prisistatyti. Tiesa, sios kolekcijos in-situ egzistuoja vos metus. Veliau dauguma pastatu demontuojami, teritorija regeneruojama. Sie kuriniai dazniausiai issaugomi ex-situ (dokumentuojami, publikuojami, kartais perkeliami).

Specialioji architekturos programa kaip architekturos kolekcija, matyti is pavyzdziu, gali buti naudinga ekonomines ir politines konkurencijos, teritoriju regeneravimo tikslais. Lietuvoje vis dar neigyvendintas visu laiku ambicingiausias 1000 nauju mokyklu projektas. Druskininkuose letai kyla privatus "Saules sonatos" kvartalas, kuri projektavo zymus siu dienu salies architektu biurai. Svarstomas "Vilniaus architekturos parko" projektas.

Formalius bendrumo pozymius galima identifikuoti ir grynai komercinese architekturinese kolekcijose. Pavyzdziui, JAV architektas Stephen R. Sutherland sukure nekilnojamojo turto prekybos kaip architekturines kolekcijos koncepcija. Cia gyvenamieji pastatai igyja isskirtine prekine verte, kai tampa architekturos kolekcijos dalimi. Su kolekcija gali dirbti tik prekiautojai, igije architekturos ziniu, mokymus veda Harvarde issilavinima igijes architekturos profesorius Peter Zellner (Prudential ... 2012).

Palangos modernistines architekturos kolekcijos sudarymo prielaidos

Formuojant architekturos kolekcija vieno miesto pavyzdziu, pirma tikslinga nustatyti visus galimus nekilnojamam kulturos paveldui priskirti kurinius. Tuomet ivertinti tipologines, estetines koncepcijos, autorines svarbos ir ivairoves, technologinio inovatyvumo bei socialines reiksmes aspektus.

Palangos svietimo istaigu architektura siuo metu KVR reprezentuoja pagal architekto Stasio Kudoko projekta 1938-1939 m. pastatyta mokykla (dabar Vlado Jurgucio pagrindine mokykla, u. k. 33568, Ganyklu g. 2/Kretingos g. 21). Diskutuoti vertetu apie sios tipologines grupes prapletimo galimybes. Neatsiejama miesto architekturinio ivaizdzio dalis yra architektes Irenos Liksienes projektuota muzikos mokykla (Maironio g. 8, 1981 m.; 1 pav.) ir kartu su Gintautu Petru Liksa projektuoti Pionieriu rumai (dabar pradine mokykla, Virbaliskes takas 4, 1985 m.; 2 pav.). Nors pastatai igyvendinti vos keliu metu skirtumu, jie ikunija du svarbius siuolaikines architekturos stilistines raidos etapus. Pokariu taupumo sumetimais racionalizavus ir industrializavus funkcionalistines koncepcijas, ilgainiui isryskejo architekturos mastelio ir indiferentiskumo problemos, kurias inovatyvio-mis meninemis priemonemis Lietuvoje is esmes imta spresti XX a. 8ajame desimtmetyje. Aptariamos dvi Palangos mokyklos yra raiskus sio proceso pavyzdziai ne tik miesto, bet ir salies mastu.

Vaiku muzikos mokykla issiskiria lakoniska turiu artikuliavimo metodika ir savita kompozicine pusiausvyra. Gatviu sankirta formuojantis statinys komponuotas is keturiu vienodu, sklypo perimetru destomu, bloku. Ties gatviu sankirta suformuotas kampinis modulis su kurdoneru pries ji. Modulyje irengta pagrindine pastato ieiga, pridengta virs jos esanciu auditorijos turiu. Taip sukuriama kompozicine dominante, zyminti gatviu sankirta, ispletojama viesuju erdviu sistema. Vidiniame kieme pastato turiais suformuota mokyklos reikmems skirta lauko pasirodymu erdve su scena ir ziurovu vietomis.

[FIGURE 1 OMITTED]

"Lego" principu (taip vadina patys autoriai; Mikneviciute 1998) konstruoti Pionieriu rumai demonstruoja kompozicine ivairiaformiu turiu pusiausvyra. Siame autoriu projekte gausiau naudojamos skirtingu stilistiniu pakraipu detales. Greta pagrindiniu moduliniu turiu naudojama daug papildomu. Turiu komponavimas maziau reguliarus, aiskiai pabreziamas kompozicijos ritmiskumas, daugialypiskumas. Pastatuose ima rysketi postmoderniosios tendencijos, kurios velesniuose Liksu projektuose dar labiau ispletotos (pavyzdziui, p. n. "Atgirys", Ganyklu 67A, 1989 m.; viesbutis "Sachmatine", J. Basanaviciaus g. 45, 1996 m.).

Stasio Vainiuno muzikos mokyklos ir Palangos pradines mokyklos steigejas yra savivaldybe. Abu pastatai geros bukles, islaike pirmines erdviu ir turiu sandaros, medziagiskumo, aplinkos, paskirties savybes. Todel manoma, kad siu pastatu itraukimas i KVR yra tikslingas ir perspektyvus. Taciau atkreiptinas demesys i fakta, kad abu statiniai igyvendinti tik is dalies.

Didelio masto svietimo istaigu kompleksu, tokiu kaip Studentu miesteliai Vilniuje ar Kaune, suprantama, Palangoje nera, taciau cia buvo is dalies igyvendintas vienintelis Lietuvoje rekreacinis funkcionalistinio miesto modelis (3 pav.)--Vanagupes kurortas (autoriai: archit. Algimantas Leckas, kurorto urbanistinis projektas 1967 m., 1982 m., 1984 m. SSRS Ministru Tarybos premija; poilsio namai "Linas", 1975 m.; jurininku poilsio baze, 1975 m.; archit. A. Leckas, Saulius Sarkinas, Leonidas Merkinas, plaukimo baseinas, 1984 m.; archit. S. Sarkinas, gelezinkelieciu poilsio namai "Rugelis", 19801984 m.; archit. L. Merkinas, sanatorija "Zvorune" (proj. 1978-1981 m., igyv. 1989 m.)). Kurorto suplanavimas ir statiniu israiska atspindi aktualiausias to meto modernizmo koncepcijas nuo Le Corbusier (parko aplinkoje keliais statinio lygiais pakelti aukstuminiai pastatai, siekiant kuo didesne sklypo dali isnaudoti visuomeninems reikmems) iki olandiskojo strukturalizmo (turiu artikuliacija, kai skirtingo aukstingumo korpusai modeliuojami is vienodu trijuketuriu aukstu bloku juos "atskiriant" mazesnio ploto aukstais, isorines nuovazos jungia skirtingus pastato aukstus, kraigo vietoje irengtos stogo terasos) ar japoniskojo metabolizmo (universali miesto struktura, skirta lanksciai miesto pletrai), brutalizmo (keliu lygiu lokaliu viesuju erdviu sistemos, pirmaprades apdailos medziagos). Jei tuomet butu pavyke igyvendinti ir parko projekta, tai butu buves antrasis viesas parkas Palangoje greta Tiskeviciams sukurto Eduardo Andre krastovaizdzio architekturos sedevro (u. k. 23433, 1848-1899 m.).

[FIGURE 2 OMITTED]

KPD 2008 m. Sarase siuloma taikyti teisine apsauga "Lino" poilsio namu ir baseino pastatams (Vytauto g. 155, Vanagupes g. 40; 3 pav., a., f.). Pirmines erdviu ir turiu sandaros, medziagiskumo, paskirties savybes Vanagupeje geriausiai islaike is dalies renovuoti reabilitacijos ligonines (buvusios jurininku poilsio bazes, Vytauto g. 153, naudotojas Vsi "Palangos reabilitacijos ligonine"; 3 pav., b.) bei sanatorijos "Zvorune" (Vanagupes g. 15, naudotojas UAB "Palangos Zvorune"; 3 pav., c.) pastatai. Isoriskai nepakites liko vienas is poilsio namu "Linas" (Vytauto g. 155) korpusu. Sio objekto aplinka is esmes pakito suskaidzius sklypa ir ji uzstacius mazaauksciais gyvenamaisiais pastatais. Sie ir kiti po 1990 m. vykdyti statybos projektai rajone buvo pletojami is dalies derinantis prie pirminiu suplanavimo principu, taciau kurortinis miestelis prarado tureta bendra koncepcija, pakito uzstatymo pobudis. Poilsio namai "Rugelis" (Vanagupes g. 13; 3 pav., d) ir vienas is "Lino" korpusu privatizuoti dalimis. Ju architekturine raiska paveike gyventoju vykdyti pakeitimai (stichiskai istiklinamos lodzijos, keiciami langai) ir kompleksinio administravimo stygius (nunyko viesosios funkcijos kino teatras, barai, kavines, nepriziurimi fasadai ir bendrosios erdves).

[FIGURE 3 OMITTED]

Buvusius poilsio namus "Linas" ju naudotojas UAB "Palangos Linas" planuoja is esmes rekonstruoti. Siuo metu rengiamas zemes sklypo detalusis planas (rengejas - UAB "Progresyvus projektai"), kuriuo numatoma komercines, visuomenines, rekreacines paskirties pastatu ir ju priklausiniu rekonstrukcija nekeiciant aukstu skaiciaus ir nauja statyba nevirsijant 18 m aukscio. Rekonstrukcijos architekturiniai sprendiniai brandinami "Vilniaus archprojekte". Pirmiausia planuojama siaurineje sklypo dalyje statyti atskira korpusa reabilitacijai. Veliau planuojama rekonstruoti esama pastata. Taip pat rengiamasi pastatyti SPA kompleksa su tris tukstancius kvadratiniu metru uzimsianciais keturiais ivairaus dydzio ir paskirties baseinais (Skiauteryte 2012). Viesojoje erdveje girdima ir apie senojo "Lino" baseino bei buvusios ligonines (Vytauto g. 170) rekonstrukcijos planus (Skiauteryte 2011; Prysmantas 2011).

Igyvendinus "Lino" buvusiu poilsio namu ir senojo baseino rekonstrukcijos projektus, reikia tiketis, bus regeneruotas nykstantis unikalus modernizmo epochos kurortu architekturos kurinys, o naujai atgimes baseinu kompleksas vertingai papildys mineralinio vandens kurortui budingu pastatu grupe (vandens proceduru pastatus Palangoje siuo metu KVR reprezentuoja Tiskeviciu siltosios maudykles, u. k. 28576, Kestucio g. 31, 1901-1903 m., jos po rekonstrukcijos prarado pirmines aplinka, paskirti, vidaus erdves). Sekmingai rekonstravus, esami architekturos kuriniai gali igyti ir nauju verciu. 2004 m. geriausiu salies rekreacines architekturos kuriniu (Architekto Algimanto Zavisos paramos ir labdaros fondo apdovanojimas) tapo buvusiu KGB poilsio namu rekonstrukcija i 5 zvaigzduciu viesbuti "Vanagupe" (Vanagupes g. 31, archit. Dalius Dainius, Kestutis Miksys, Andrius Sinas ir Natalija Sirutiene, 2003 m.). Rekonstravus senaji korpusa ir greta pastacius SPA centra, objektas atitinka auksciausius viesbuciams keliamus reikalavimus, bet issaugojo savo pirmine funkcija, turiu ir erdviu kompozicija.

Mazai tiketina, kad vykstanciu rekonstrukciju kontekste tradiciniai "ipaveldinimo" veiksmai padetu issaugoti tuomet prestizines SSRS Ministru tarybos premijos (1984 m.) laureato Vanagupes kurorto vertes. Taciau identifikuotos "Lino" ir komplekso architekturines, urbanistines, krastovaizdzio ir inzinerines vertes, isnagrinetos galimos ju saugojimo formos (ex-situ ir in-situ) galetu tapti viso Vanagupes miestelio architekturines urbanistines studijos pagrindu. Cia, remiantis projektine medziaga, reiketu nustatyti komplekso pirmini sumanyma, istirti dabartinius pokycius. Viesai publikuojama studija (pavyzdziui, KVR duomenu bazeje) specialistams ir visuomenei sudarytu salygas aiskiau suvokti rajono butas ir esamas vertes, isliktu vertinga laikotarpio architektura apibudinanti informacija, kuri galetu buti naudojama pazintiniais, moksliniais ir profesiniais tikslais. Galbut tokia studija taptu paskata rengti kompleksini Vanagupes miestelio regeneracijos projekta, kuriame suderinti saugojimo ir pletros poreikiai sukurtu nauja menine verte.

XIX a. pabaigos ir XX a. pradzios poilsiautojams apgyvendinti skirtu pastatu architekturos tendencijas Palangoje siuo metu KVR reprezentuoja penkiolika J. Basanaviciaus g. ir Birutes al. rajone isdestytu vilu (u. k. 15934, 15933, 15932, 12142, 22884, 15926, 15927, 15928, 15929, 15930, 15935, 22880, 22879, 32572, 1289), du viesbuciai (sunyke Palangos (u. k. 1291; siuo metu atkuriamas) ir Nemirsetos (u. k. 32573) kurhauzai). XX a. II puses rekreaciniu objektu, pretenduojanciu i originaliausiu ir raiskiausiu gretas, sarasas pakankamai ilgas. Todel reiketu atkreipti demesi i esamus objektu pakitimus, fizine bukle, orientuotis i stilistine ir autorystes ivairove. Nemaziau aktualu yra identifikuoti issaugojimo perspektyvas.

Atitinkantis 50 metu amziaus cenza raiskiausias sovietinio retrospektyvizmo eksponatas mieste--19541956 m. pagal architekto Aleksandro Eigirdo projekta igyvendinti poilsio namai "Baltoji zuvedra" (S. Dariaus ir S. Gireno g. 1). Tai yra stalininio retrospektyvizmo laikotarpio statinys, del panaudotu kompoziciniu priemoniu lygintas su Italijos vilu architektura (Tutlyte 2007). "Baltoji zuvedra" neabejotinai raiskiausias ir vertingiausias XX a. vidurio istoristiniu ideju ikunijimo pavyzdys Palangoje, nors salies mastu nera isskirtinis. Deja, po 1998 m. rekonstrukcijos ir velesnes prieziuros ypatumu kurinys prarado savo pirmine kompozicine vienove (Tutlyte 2012: 195). Svariu argumentu imtis sio pastato apsaugos galetu buti nebent faktas, kad objektas vienintelis tokiu mastu islikes architekto A. Eigirdo kurinys ne tik mieste, bet ir salyje, nors velesnei jo kurybai visiskai nebudingas.

Savotiska Lietuvos modernizmo ikona tapes A. Eigirdo projektas valgykla-restoranas "Vasara" (S. Neries g. 37, 37A, 39, 1964-1967 m.) 2005 m. rekonstruotas (archit. Edgaras Neniskis, Arunas Liola, Rolandas Liola) i gyvenamaji kompleksa su restoranu. Issaugoti pirminiai plastiskas vienaukstis valgyklos ir vertikalus skliautines konstrukcijos cilindrinis restorano turiai. Virs buvusios valgyklos turio irengtas eksploatuojamas stogas gyventojams, po zeme--automobiliu aiksteles. I sklypo giluma atitraukti nauji gyvenamieji korpusai savo turine plastika ir erdviniu isdestymu darniai papildo A. Eigirdo sukurta kompozicija. Rekonstrukcijos autoriai buvo nominuoti apdovanojimui "Uz geriausia rekreacines architekturos kurini". Susilaukta ir kritikos (Ksivickaite 2008). Restorano turis rekonstrukcijos metu padengtas tamsintu stiklu, del to prarado pirmini skaidruma.

A. Eigirdo projektuotas pensionatas "Kastytis" (A. Mickeviciaus g. 8, 1967 m.) po 2008 m. rekonstrukcijos galetu tapti nebent paminklu sinchronizuotam tarnautoju ir vystytoju merkantilizmui ir tai taikliai atspindetu XXI a. pr. Palangos raidos komplikacijas.

Saraso autoriai siulo teisine apsauga taikyti architekto Juozo Sipalio projektuotiems poilsio namams (dabar viesbutis) "Auska" (Vytauto g. 11, 1977 m., zinomi kaip Kosygino ar Breznevo vila). Tai svarbus didelio biudzeto, meniniu poziuriu originalus ir atspindintis pasaulines laikmecio architekturos tendencijas kurinys, ikurdintas miskingoje 22 hektaru dydzio pajurio teritorijoje greta Tiskeviciu rumu komplekso. Dabar objektas priklauso valstybinei imonei "Poilsio namai Baltija", nuomos teise ji valdo privati bendrove, kurios atstovai viesai skelbia, kad 10 apartamentu, 24 vietu, elektra sildomas objektas be maitinimo istaigu, recepcijos ir kitu siuolaikiniu butinuju atributu rinkos salygomis isgyventi negali (Grajauskiene 2011). Straipsnyje cituojamas rekonstrukcijos siulymus pateikes architektas Saulius Mikstas: "Teks perplanuoti patalpas, atsisakant dideliu pereinamu kambariu, suprojektuoti tokios kategorijos viesbuciu reikalavimus atitinkancius numerius su visais patogumais, taip pat restorana, susirinkimu bei konferenciju sale, SPA, treniruokliu erdve--visa, ko reikalauja tarptautiniai normatyvai". Pasak straipsnio autores pakitimai derinami su pirminio projekto autoriumi architektu J. Sipaliu. Pastarasis siulo "visiskai perprojektuoti vadinamaja ukine dali su per didele viesbuciui virtuve--griauti si sparna ir statyti nauja deranti prie konteksto fligeli, kuriame butu galima irengti papildomu kambariu". Abieju projektu autoriai sutare palikti kai kuriuos prabangiuosius apartamentus islaikant to laikmecio dvasia, paliekant kambarius su visa sienu apdaila, baldais, zinomu Lietuvos menininku darbais, kurtais specialiai "Auskai" (apie 100 kuriniu). Atkreiptinas demesys ir i fakta, kad taupant lesas ir "artejant penkmecio planu ivykdymo termino pabaigai", pirminis projektas koreguotas, dalis sprendiniu liko neigyvendinti (Kazlaite 2008). Del vyriausybiniu poilsiniu Palangoje privatizacijos planu siuo metu investicijos isaldytos. Tai gera proga tinkamai dokumentuoti pastato esama bukle, neskubant subrandinti rekonstrukcijos koncepcija ir, esant reikalui, identifikuoti vertingasias objekto savybes.

Valstybes imone poilsio namai "Baltija" patikejimo teise valdo dar du unikalius laikmecio architekturos kurinius poilsio namus "Zilvinas" ir penkiu kotedzu "Zilvinelis" pastata. Tai Algimanto Lecko ankstyvieji kuriniai Palangoje. Viesbutis "Zilvinas" (Kestucio g. 34; 4 pav.) LTSR MT reikalu valdybos uzsakymu 1968 m. suprojektuotas ir igyvendintas kaip 45 vietu (21 buto) poilsine. Tai originalus ir raiskus strukturalistines modernizmo tendencijos pavyzdys. Miskingoje teritorijoje tarp esamu medziu ant triju vertikaliu ritmiskai isdestytu konstrukciniu kamienu antro auksto lygmenyje horizontaliai suformuotas dvylikos monolitinio gelzbetonio moduliu turis. Artimas turiu kompozicines idejas architektas veliau pletojo minetame Vanagupes kurorte. Taciau pastarojo komplekso turiu estetika labiau bylojo apie statybu industrializacijos laimejimus nei apie isskirtini architekturos ir gamtos dialoga.

[FIGURE 4 OMITTED]

Dabartiniai "Zilvinelio" apartamentai (Birutes al. 44), daznai stokojantys profesinio ir visuomeninio demesio del "Zilvino" gretimybes, tai 1970 m. igyvendintas 24 vietu pensionatas. Si objekta taip pat galima butu ivardyti kaip viena is strukturalistines architekturos pavyzdziu. Cia pletota reciau Lietuvoje naudota, taciau architekturines kompozicijos poziuriu placias galimybes teikianti trimate tinkline struktura. Turis suformuotas is staciakampiu gretasieniu paradigminiu moduliu, atitinkanciu pensionato gyvenamaji numeri. Paradigminis vienetas multiplikuojamas pasukant staciu kampu ir perkeliant tam tikru zingsniu reguliariame triju lygiu kompoziciniame tinkle. Statinio uzstatymo plota atitinka antrasis aukstas, sudarytas is sesiu moduliu. Pirmojo ir treciojo plotas perpus mazesnis uz antraji (po tris modulius). Apatineje statinio dalyje neuzstatytas plotas naudojamas viesosioms, treciojo privaciosioms (irengtos numeriu terasos) reikmems. Panasia turio modeliavimo koncepcija galima izvelgti Henriko Kestucio Silgalio projektuotos vidurines mokyklos Nakotneje (Latvija, 1968-1976 m.; Ercmonaite 2005) projekte. 2003 m. igyvendinus architekto Donato Rakausko rekonstrukcijos projekta, pastatas issaugojo pirmines erdviu ir turiu sandaros, medziagiskumo, paskirties savybes. Pastaruosius dvejus metus aktyviai svarstomos galimybes reorganizuoti valstybes imone poilsio namus "Baltija", o dali ju valdomu objektu privatizuoti. Panasu, kad "Zilvino" ir "Zilvinelio" pardavimo ideja nekelia didesniu nesutarimu (Grajauskiene 2012). Siu dvieju objektu menine verte ir reiksme miestui tarp siuolaikines architekturos tyreju ir kureju taip pat nekelia didesniu abejoniu. Manytina, kad iki privatizavimo siuos objektus reiketu itraukti i KVR, nustatyti ju vertingasias savybes, reiksmingumo pobudi, lygmeni bei atlikti kitas butinasias proceduras, o su naujaisiais savininkais sudaryti kulturos paveldo objektu apsaugos sutartis.

Sventosios miestelio architekturos siuo metu KVR nera. KPD Sarase taip pat nera ne vieno kurinio Sventojoje. Nors cia sovietmeciu maziau sukurta vertingu architekturos kuriniu, vienas ju atstovauja retai modernistines architekturos koncepcijai--erdviniam (erdviniu bloku) strukturalizmui, kurio istakos siejamos su japonu metabolistu judejimu. Tai 1976 m. is dalies igyvendinti poilsio namai "Guboja" (Juros g. 65A, Sventoji, archit. Rimantas Buivydas). Objekto struktura yra triju lygiu: projektuojamo statinio sklypas "dengiamas" reguliariu tinklu, kuris uzpildomas sekcijukorpusu grupemis; vienas gyvenamasis korpusas (ju grupeje 6-7)--ant pilonu pakelta, desningai erdveje rikiuojamu gyvenamuju bloku struktura. Pastatai pastaraji desimtmeti nenaudojami. Tiketina, kad siuolaikiniams viesbuciams keliamu reikalavimu neatitinkantis kurinys bus prarastas. Todel reiketu skubiai imtis jo saugojimo ex-situ--atlikti taikomuosius ir teorinius tyrimus ir parengti issamia objekto studija.

Saraso autoriai teisine apsauga siulo taikyti Vytauto Jurgio Diciaus ir Leonido Prano Ziberko projektuotiems buvusiems Lietuvos mokslu akademijos poilsio namams "Horizontas" (dabar viesbutis "Pilkasis garnys", S. Daukanto g. 15, 1982 m., valdytojas UAB "Pilkasis garnys"). Tai originalus aktualias laikotarpio regionalistines tendencijas respektuojantis kurinys. Ironiska, kad jo menine forma issaugota tik del to, kad objektas nuo pastatymo dienos nebuvo is esmes remontuotas. Taciau palaipsniu prarandama pirmine verte, nes poilsio namus emus skaidyti skirtingiems savininkams, pradeti atskiru daliu remonto darbai. Taip prarandamas vientisumas. Suprantama, kad XX a. II puseje Palangoje igyvendinti rekreaciniai pastatai dabar rekonstruojami ir griaunami siekiant maksimaliai padidinti uzstatymo rodiklius. Del to kyla iniciatyvu saugoti kuo daugiau ankstesniu laikotarpiu objektu. Taciau kelia abejoniu siulymas saugoti analogiskus velyvesnius Vilniaus universiteto poilsio namu (Birutes al. 37A, archit. V. J. Dicius, 1984 m.) pastatus, nes tai tos pacios menines koncepcijos rezultatas. Turbut teisine apsauga vertetu suteikti objektui, kurio saugojimas perspektyvesnis.

"Siauliu Tauro" poilsio namu Palangoje (Vytauto g. 116, 1983 m., archit. G. P. Liksa) triju aukstu kvadratinio plano turis formuojamas aplink atriuma destant prastumtus modulinius blokus--gyvenamuosius numerius. Pastato kampuose sukurtos skirtingos erdvines konstrukcijos isreiskia iejimu paskirti (i viesbuti, restorana, tarnybines patalpas). Turio modeliavimo, vidaus ir isores sarysiu, asketisku technicizmu gristi pastato meniniai sprendiniai byloja apie technologiju laikotarpi ir atitinkamo ivaizdzio sieki. Siekdamas issaugoti siuolaikiniams viesbuciams keliamu reikalavimu ir naujuju savininku poreikiu neatitinkanti pastata pirminio projekto autorius kartu su I. Liksiene parenge rekonstrukcijos siulymus. Jie liko neigyvendinti, taciau tai zenklas, kad rekonstrukcija bus. Todel tikslinga istirti jo sukurimo koncepcija, rekonstrukcijos siulymus ir esama bukle. Suvokus kurinio architekturine ir galbut inzinerine vertes, tikima, rekonstrukcijos metu bus sukurtas ne maziau vertingas kurinys, darniai papildysiantis esama pastata.

Pries kelerius metus nugriautas Enriko Tamoseviciaus projektuotas "Baltijos" sanatorijos "Egle" korpusas (1973 m.) buvo vienas ryskesniu tarptautinio stiliaus itakos pavyzdziu. XX a. VII desimtmetyje uzsienyje ir VIII desimtmetyje Lietuvoje, reaguojant i del industrializacijos prarasta miestu architekturos identiteta, permastytos ir imtos placiai taikyti ankstyvajam modernizmui budingos koncepcijos. Viena tokiu (turio skaidymas siekiant sukurti humaniska masteli) koncepciju reprezentavo ir E. Tamoseviciaus kurinys, kuris meniniu priemoniu santurumu issiskyre is artimu pagal turio kompozicija pastatu, kurie yra tokie: Ausros Silinskienes ir Romualdo Silinsko projektuota sanatorija "Vilnius" Druskininkuose (1973 m.), skaitikliu gamyklos poilsine Moletuose (1974 m., archit. Albinas Petras Purys), kartotinis studentu bendrabutis (Sauletekis, Vilnius, 1976 m., archit. Bronius Kruminis, Jurgis Sidaravicius, P. Markvaldas), kartotiniai 5 ir 9 aukstu daugiabuciai (Justiniskes ir kiti Vilniaus raj., 1968-1974 m.; archit. B. Kruminis, Vidas Andrius Sargelis, V. Zubrius, K. Slizys). "Egle" buvo svarbus etapinis siuolaikines Lietuvos architekturos pavyzdys ir, neabejotinai, vienas originaliausiu architekto E. Tamoseviciaus kurinys. Taciau sisteminiu duomenu apie si architekturos objekta iki siol taip ir neparengta.

Siekiant stilistines, o kartu ir autorines ivairoves Palangos modernistineje architekturos kolekcijoje, vertetu atkreipti demesi i R. Silinsko projektuota vaiku reabilitacijos sanatorija "Palangos gintaras" (Vytauto g. 30, 1972 m.). Valstybes isteigtos VsI administruojamas statinys renovuotas, taciau issaugojes pirmine funkcija ir originalia turine erdvine kompozicija.

Miesto funkcinis pobudis leme, kad visuomenines paskirties administraciniu pastatu ivairove Palangoje ribota. KPD Saraso autoriai teisine apsauga siulo taikyti banko pastatui (Jurates g. 17, archit. Ramunas Vytautas Kraniauskas, 1967 m.). Tai raiskus tuomet aktualiu modernizmo ideju ikunijimo pavyzdys. Taciau pastatas siuo metu jau rekonstruojamas. XX a. paskutiniais metais pagal G. P. ir I. Liksu projekta greta pristatytas postmodernistines raiskos banko viesbutis. Vertetu nustatyti siu pastatu pirmines menines vertes ir palyginti su rekonstrukcijos rezultatais. Taciau sie autoriai mieste sukure kitu greiciausiai originaliu pastatu. Meniniu poziuriu brandus kontekstualiai upelio krantines terasose issidestes R. V. Kraniausko projektuotas knygynas su kavine "Raze" (Vytauto g. 84, 1967 m.; 5 pav.); jis su priesais esanciu kurdoneru formuoja ir krantines bei Vytauto g. jungti. Skirtingai nei greta esantys kino teatro, vasaros estrados bei 2006 m. pastatyto "Kerpes" viesbucio pastatai, sis islaiko kurortui budinga smulku masteli taip paivairindamas gatves erdves perspektyva. Pastatas issaugojes primines funkcijas, erdviu ir turiu, medziagiskumo ir aplinkos savybes, todel siam pastatui vertetu suteikti pradine apsauga.

Tarp administraciniu pastatu Palangoje vertetu isskirti G. P. ir I. Liksu projektuota socialines globos skyriu (buv. Komprojektas, Zveju g. 47, 1980 m.) bei Komprojekto gamybini pastata su bendrabuciu (Gintaro g. 30, 30A, 1988 m.; 6 pav.). Architekturines raiskos aspektu --tai du skirtingi etapiniai kuriniai. Komprojektas, panasiai kaip anksciau mineta muzikos mokykla, atspindi velyvojo modernizmo strukturalistines artikuliuoto turio idejas. Astuoneriais metais anksciau igyvendintas Socialines globos pastatas--kontekstualus ankstyvojo postmodernistinio regionalizmo koncepciju uzuomazgos pavyzdys. Minimi kuriniai issaugoje primines funkcijas, erdviu ir turiu, medziagiskumo ir aplinkos savybes. Siuo metu Palangos administraciniu pastatu architektura KVR nereprezentuojama, todel vienas siu objektu vertingai papildytu kulturos paveldo objektu kolekcija. Atsizvelgiant i fizine bukle, funkcines ir estetines savybes bei naudojimo pobudi, manytina, kad perspektyviau saugoti yra Komprojekto pastata.

[FIGURE 5 OMITTED]

KVR nepakankamai atspindimas kurortui budingas pastato tipas paviljonas. XX a. pradzios architekturines madas atspindi fachverkinis J. Basanaviciaus g. 26 esantis paviljonas (u. k. 22878). Taciau XX a. II puseje taip pat sukurtas ne vienas aukstos menines kokybes sio tipo statinys. Saraso rengejai i registra pasiule itraukti Lietuvos nacionalines Martyno Mazvydo bibliotekos vasaros skaitykla (Vytauto g. 72, archit. Albinas Cepys, 1968 m.; 7 pav.). Pastatas ir ji supanti aplinka isliko is esmes nepakite. Skaityklos prieigos suformuotos kaip skveras su skulpturiniu akcentu "Mergaite", arba "Paminklas pionieriu stovyklos tragedijai iamzinti" (u. k. 15281, DR1299, skulpt. Albina Vanda Razmanaite-Vertuliene, archit. V. Damanskis). Kitoje Vytauto gatves puseje esanciame skvere 1982 m. pagal tuomecio miesto vyriausiojo architekto (1977-1988) Leono Mardoso projekta suformuota dabartinio Lietuvos dailes muziejaus skulpturu kolekcijos ekspozicija (2008 m. rekonstruota ir praplesta, archit. L. Mardosas; LDM, 2008 m.). Meniniu poziuriu turtinga viesuju erdviu sistema pagyvina sia gatves dali, sukuria trauka. Tiesa, L. Mardoso iniciatyva kritikuoja kitas buves miesto architektas Edmundas Benetis (1993-2001 m.): "Vietoj istoriniu Palangos vilu, kurios, beje, ir dave pradzia Palangos kurortui ir kuriu atstatymas, pakartosiu, yra numatytas galiojanciuose Palangos miesto tarybos patvirtintuose teritoriju planavimo dokumentuose ir yra privalomas, Palangoje ivairiu iniciatyvu pagalba formuojamas <...> skulpturu parkas is tarybinio laikotarpio dailes muziejaus fondu! As ne pries skulpturas ir ne pries skulpturu parka Palangoje, bet istorini Palangos uzstatyma istorineje Palangos miesto dalyje butina atstatyti" (Benetis, Lekaviciene 2012).

[FIGURE 6 OMITTED]

Architektas Albinas Cepys, 1963-1977 m. dirbes vyriausiuoju miesto architektu, suprojektavo ir kita zinoma paviljona (S. Daukanto/S. Dariaus ir S. Gireno g., 1969 m.). Geliu veliau dailes parodoms skirta statini dabar rengiamasi rekonstruoti. 2009 m. ivykusio architekturinio konkurso laimetoju tapo projektas (archit. Rolandas Palekas, Gilma Teodora Gylyte, Aidas Barzda, Matas Siupsinskas, Bartas Puzonas, Jurgita Puroniene), kuriuo siuloma issaugoti pastata, nors konkurso salygose tokio reikalavimo nera. Kurinio reiksme miesto architekturos kontekste rodo ir tai, kad keturi is penkiu komisijos isskirtu darbu teige paviljono saugojimo koncepcija (8 pav.).

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

Sarase i KVR siuloma itraukti architekto Algimanto Mikeno 1976 m. suprojektuota dailes parduotuve (Vytauto g. 49; 9 pav.). Statinys pastaraji desimtmeti is esmes neremontuotas, taciau pakeista dalis langu. Tai laikotarpiui budingas regionalistiniu ideju kurinys, darniai formuojanti Ronzes krantines ir Vytauto g. jungti bei korektiskas salia esanciai neogotikinei baznyciai. Taciau meniniu vertes aspektu sis objektas neprilygsta A. Cepio paviljonams. Todel manoma, kad issaugoti esamas gatves erdves savybes galima tinkamai reglamentuojant naujas statybas.

Isskirtinis betonines plastikos pavyzdys--Gintauto Juozo Telksnio 1976-1977 m. projektuotas ir 1979 m. igyvendintas kavines "Banga" (Jono Basanaviciaus g. 2; 10 pav.) pastatas, kuris nepelnytai apleistas. Del manieringo komplikuoto turio ir gausaus dekoro vertintas nevienareiksmiskai (Navickiene 2005: 12-13). Taciau tai statinys, jungiantis keliu desimtmeciu Lietuvos architekturos technologines (monolitinis gelzbetonis) ir menines (brutalizmas, postmodernizmas) madas, pletes racionalios, industrializuotos statybos galimybiu ribas. Sis objektas formuoja Ronzes krantine, Vytauto ir J. Basanaviciaus g. sankirta bei yra isskirtinai raiski lokali dominante. "Bangos" bukle ir naudojimo pobudis kelia gresme objekto islikimui. Manoma, kad pradine apsauga siam objektui butina.

[FIGURE 9 OMITTED]

[FIGURE 10 OMITTED]

Sakralines vertes pastatai kulturos paveldo objektais gali tapti praejus ne maziau kaip 25 metams nuo ju pastatymo. Siuo metu Didziosios Palangos sakralines architekturos raida KVR reprezentuoja neogotikine Palangos kataliku (u. k. 23166, Svc. Mergeles Marijos Emimo i dangu, Vytauto g. 51, archit. Karl Eduard Strandmann, 1897-1907 m.), neoklasicistine Butinges (u. k. 32574, Liepojos pl. 8E, 1824 m.) evangeliku liuteronu baznycios, kataliku koplycios neogotikine (ant Birutes kalno, archit. K. Majeris, 1869 m.) ir vietines tradicines architekturos Palangoje (u. k. 32571, kapiniu koplycia, 1815 m.) bei Sventojoje (u. k. 36442 Svc. Mergeles Marijos, Juru Zvaigzdes, Paupio g. 30; 1831 m.) ir Lurdo grota (u. k. 23432, Birutes kalne, aut. Bonhomme, 18991901 m.) Palangoje.

Atkurus Nepriklausomybe, Palangoje pastatyti staciatikiu (Sodu g. 52, Iveros Dievo Motinos ikonos cerkve, archit. Dmitrij Borunov, 2000-2002 m.) ir evangeliku liuteronu maldos namai (Sauletekio takas 1, archit. I. Liksiene, G. P. Liksa, 2005-2006 m.) (11 pav.). Abu sie pastatai po desimtmecio sulauks tinkamo kulturos paveldo objektui amziaus. Taciau jau dabar jie tapo naujai formuojamo Palangos miesto centro vertikaliomis dominantemis. Svarbus siu sakraliniu objektu naujumo aspektas. Tai pirmieji po Antrojo pasaulinio karo naujai pastatyti staciatikiu ir evangeliku liuteronu maldos namai. Menines raiskos aspektu abu statiniai originalus ir novatoriski kuriniai. Tik skirtumas tas, kad Vakaru krikscioniu baznyciu bendruomenes pratusios prie architekturiniu inovaciju, o evangeliku bendruomenese nuo seno skatinamas progresyvumas ir inovatyvumas. Lietuvos (kaip ir Rusijos) staciatikiai i sakraline architektura iki siol zvelge konservatyviai. Architektas D. Borunov, siekdamas atliepti staciatikiu architekturos kanonus ir kartu darniai iterpti statini i kurortinio miesto konteksta, sukure originalu pastata. Tradicine cerkvems kryzmine kupoline plano struktura derinama su naujoviska erdviu ir turiu kompozicija. Ant kryzmines dvislaiciais stogais dengtos turiu sankirtos konstruojama 45 laipsniu kampu pasukta skliautine kryzma, kuri atlieka pagrindo bugnui su svoguniniu (rus. nyKoeuua) kupolu funkcija. Slaitines ir skliautines kryzmos sankirta apjuosiama trikampiais stogeliais. Maldos namu turiu proporcijos ir istrizaine i kraigo asi orientuota varpine kuria vertikalia gotikinei architekturai budinga kompozicine dinamika. Palangos neogotikine baznycia architektas traktuoja kaip pagrindini, miesto ivaizdi formuojanti objekta. Toks stilistinis asistavimas aplinkai suprantamas kaip kontekstualumo igyvendinimo priemone (ApTaMOHOBa 2012). Inovaciju mastu ir pobudziu Palangos cerkve galetu buti lyginama su Lenkijos ir kitu Vakaru valstybiu staciatikiu sventyklu statybos praktika. Cerkves ikonostasa sukure Graikijos dailides, Maskvos ir Lietuvos (Vladimir Podgornyj) ikonu tapytojai, Samaros, Uljanovsko ir Palechos meistrai sukure freskas (1100 kv. m). Taigi, tai ne tik vertikali miesto dominante, bet ir savotiskas Rytu ir Vakaru kulturu ribozenklis. Turint omenyje, kad evangeliku liuteronu baznycia pasventinta tik simet, o cerkve pries desimtmeti, manoma, kad siems kuriniams pavojus nekyla. Todel ju itraukima i KVR tikslinga svarstyti sukakus 25 metu terminui, o iki tol vertetu sukaupti medziaga apie ju menines ir visuomenines vertes.

[FIGURE 11 OMITTED]

Kryptingai vykdant tyrimus ir stebesena galima butu suformuoti issamia kurorto architekturos kolekcija, sudaryta ne tik is kulturos paveldo objektu, bet ir is kuriniu rezervo (pavyzdziui, sanatorija "Palangos gintaras", Vytauto g. 30, 1972 m., archit. R. Silinskas; poilsio namai "Alka", "Pilenai", archit. V. Jursys).

Isvados ir siulymai

1. Kolekcija kaip sistemingas kulturiskai vertingu architekturos objektu rinkinys, skirtas moksliniam ir viesam pazinimui bei tvariam naudojimui pagal saugojimo pobudi, gali buti:

A. Ex-situ, kai kolekcija sudaroma is objektu, saugomu: a) naturoje, bet ne pirmineje aplinkoje (iprastai sis budas taikomas tradicinei architekturai, taciau ekonomiskai ir technologiskai komplikuotas siuolaikines architekturos atzvilgiu); b) dokumentu pavidalu (nesant galimybes issaugoti atliekami issamus naturiniai ardomieji tyrimai, sukaupiama projektine medziaga, kuri gali buti naudojama edukacijos, viesojo pazinimo, teoriniu ir taikomuju tyrimu tikslais; esant poreikiui ir galimybei tokie objektai gali buti atkurti).

B. In-situ, kai fizinio ar juridinio asmens kolekcija sudaroma is objektu pagal kolekcijos valdytojo koncepcija tipologiniu, autoriniu, stilistiniu ar geografiniu aspektu (pavyzdziui, valstybes, miesto svietimo istaigu ar viesbuciu tinklo administruojamu pastatu kolekcijos).

Kolekcijos teikiamas prestiziskumas, neabejotinai, svarbus rodiklis nustatant objektu statusa meno ir nekilnojamojo turto rinkoje. Todel tikslinga kolekcija pletoti ne tik kiekybine, bet ir kokybine linkme. Visu tipu ir pobudziu kolekcijoms valdyti butinos efektyvios veiklos strategijos, intensyvus mokslo ziniu apie kolekcija kurimas, verciu viesinimas.

2. Palangos XIX a. pabaigos ir XX a. pradzios architekturos tendencijoms KVR atstovauja desimt vilu, keturiolika gyvenamuju namu (8 is ju i registra itraukti del istorines vertes, 6 architekturines), du viesbuciai (Nemirsetos ir Palangos kurhauzai), vaistine, maudyklu pastatas, laivu gelbejimo stotis, autobusu stotis. Suprantama, kad tokia paveldo sudetis atspindi tik dali miesto raidos etapu. Siandieninis miesto vaizdas susiformavo XX a. VII-IX desimtmeciuose. Suprantant Palangos miesto kulturos paveldo registriniu objektu sarasa kaip rislia, skirtingus miesto architekturos ir kulturos raidos etapus atspindincia kolekcija, tikslinga ja butu papildyti XX a. vidurio ir II puses architekturos pavyzdziais. Atsizvelgiant i isskirtiniu sovietmecio architekturos objektu sa raso (sudarytas pagal profesiniu ir visuomeniniu bendruomeniu siulymus, tai atitinka Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju apraso 8.6 punkta) sudeti ir saraso rengeju pateiktas rekomendacijas, kaip akivaizdus konkretaus istorinio laikotarpio, pripazintu meninio stiliaus ar sroves, pazangiausiu ir (ar) meniskiausiu laikotarpio architekturiniu sprendimu pavyzdziai (Apraso 8.5 punktas) galetu buti saugomos viesojo pazinimo ir naudojimo tikslu maziau nei pries 50 metu igyvendintos dvi svietimo istaigos. Neatsiejama miesto architekturinio ivaizdzio dalis yra architektes Irenos Liksienes projektuota muzikos mokykla (Maironio g. 8, 1981 m.; 1 pav.) ir kartu su Gintautu Petru Liksa projektuoti pionieriu rumai (dabar pradine mokykla, Virbaliskes takas 4, 1985 m.; 2 pav.). Sie pastatai yra raiskus etapiniai siuolaikines architekturos raidos pavyzdziai, valdomi savivaldybes, esantys geros fizines bukles, islaike pirmines erdviu ir turiu sandaros, medziagiskumo, aplinkos, paskirties savybes.

Is poilsiautojams apgyvendinti skirtu pastatu isskirtini Algimanto Lecko ankstyvieji kuriniai viesbutis "Zilvinas" (Kestucio g. 34; 4 pav., a), LTSR MT reikalu valdybos uzsakymu 1968 m. suprojektuotas ir igyvendintas kaip 45 vietu (21 buto) poilsine, ir "Zilvinelio" apartamentai (Birutes al. 44; 4 pav., b), 1970 m. igyvendintas 24 vietu pensionatas. Siuos valstybines imones valdomus objektus rengiamasi privatizuoti. Manytina, kad iki privatizavimo juos reiketu itraukti i KVR, nustatyti ju vertingasias savybes, reiksmingumo pobudi, lygmeni bei atlikti kitas butinasias proceduras, o su naujaisiais savininkais sudaryti kulturos paveldo objektu apsaugos sutartis. Pradine apsauga suteiktina meniniu poziuriu brandziam R. V. Kraniausko projektuotam knygyno su kavine "Raze" (Vytauto g. 84, 1967 m.; 5 pav.) pastatui, kuris islaiko kurortui budinga smulku masteli taip paivairindamas gatves erdves perspektyva. Atsizvelgiant i fizine bukle, funkcines ir estetines savybes bei naudojimo pobudi, manytina, perspektyvu saugoti G. P. ir I. Liksu projektuota administracini Komprojekto pastata (Gintaro g. 30, 30A, 1988 m.; 6 pav.).

Neatsiejama kurorto architekturinio ivaizdzio dalis yra paviljono tipo pastatai. Palangos architekturos kolekcija vertingai papildytu issaugoti archit. Albino Cepio sukurti Lietuvos nacionalines Martyno Mazvydo bibliotekos vasaros skaityklos (Vytauto g. 72, 1968 m.; 7 pav.) ir parodu (S. Daukanto/S. Dariaus ir S. Gireno g., 1969 m.; 8 pav.) paviljonai, G. J. Telksnio 1976-1977 m. projektuotas ir 1979 m. igyvendintas originalios betonines plastikos pavyzdys kavines "Banga" (Jono Basanaviciaus g. 2; 10 pav.) pastatas (bukle ir naudojimo pobudis kelia gresme objekto islikimui).

3. Mazai tiketina, kad vykstanciu rekonstrukciju kontekste tradiciniai "ipaveldinimo" veiksmai padetu issaugoti tuomet prestizines SSRS Ministru tarybos premijos (1984 m.) laureato Vanagupes kurorto (archit. A. Leckas, S. Sarkinas, L. Merkinas; 3 pav.), 1976m. is dalies igyvendintu poilsio namu "Guboja" (Juros g. 65A, Sventoji, archit. R. Buivydas), poilsio namu "Auska" (dabar viesbutis; Vytauto g. 11, 1977 m.; archit. J. Sipalis), "Siauliu Tauro" poilsio namu (Vytauto g. 116, 1983 m., archit. G. P. Liksa) vertes. Taciau identifikuotos objektu architekturines, urbanistines, krastovaizdzio ir inzinerines vertes, isnagrinetos galimos ju saugojimo formos (ex-situ ir in-situ) galetu tapti Palangos kurorto siuolaikines architekturos ir urbanistikos mokslines studijos pagrindu. Cia, remiantis projektine medziaga, reiketu nustatyti objektu pirminius sumanymus, istirti dabartinius ir planuojamus pokycius. Viesai publikuojama studija (pavyzdziui, KVR duomenu bazeje) specialistams ir visuomenei sudarytu salygas aiskiau suvokti objektu butas ir esamas vertes, isliktu vertinga laikotarpio architektura apibudinanti informacija, kuri galetu buti naudojama pazintiniais, moksliniais ir profesiniais tikslais. Galbut tokia studija taptu paskata rengti kompleksinius objektu ir vietoviu regeneracijos projektus, kuriuose suderinti saugojimo ir pletros poreikiai sukurtu naujas menines vertes.

Kitais atvejais mokslines studijos galetu tapti pagrindu apsisprendziant, kuri is analogisku kuriniu saugoti perspektyviau (pavyzdziui, V. J. Diciaus ir L. P. Ziberko projektuoti buve Lietuvos mokslu akademijos poilsio namai "Horizontas" (dabar viesbutis "Pilkasis garnys", S. Daukanto g. 15, 1982 m.) ir analogiskos menines koncepcijos velyvesni Vilniaus universiteto poilsio namai (Birutes al. 37A, archit. V. J. Dicius, 1984 m.)). Kryptingai vykdant tyrimus ir stebesena galima butu suformuoti issamia kurorto architekturos kolekcija, sudaryta ne tik is kulturos paveldo objektu, bet ir is kuriniu rezervo. Sisteminiu duomenu truksta ir apie jau prarastus, meniniu poziuriu vertingus objektus. Pavyzdziui, pries kelerius metus nugriautas vienas raiskiausiu tarptautinio stiliaus atspindziu siuolaikineje Lietuvos architekturoje, E. Tamoseviciaus projektuotas "Baltijos" sanatorijos "Egle" korpusas (1973 m.).

4. Atkurus Nepriklausomybe Palangoje pastatyti staciatikiu (Sodu g. 52, Iveros Dievo Motinos ikonos cerkve, archit. Dmitrij Borunov, 2000-2002 m.) ir evangeliku liuteronu maldos namai (Sauletekio takas 1, archit. I. Liksiene, G. P. Liksa, 2005-2006 m.) po desimtmecio sulauks tinkamo sakraliniam kulturos paveldo objektui amziaus (25 metai). Jau dabar jie tapo naujai formuojamo Palangos miesto centro vertikaliomis dominantemis. Ju itraukima i KVR tikslinga svarstyti sukakus 25 metu terminui, o iki tol vertetu sukaupti medziaga apie ju menines vertes.

doi:10.3846/20297955.2012.732799

Literatura

Albuquerque, C. 2007. Interbau: The Modernization of Germany [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://www.dw.de/dw/article/0,,2669713,00.html

Architecture & Design Collection [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://web.mit.edu/museum/ collections/architecture.html

Artamonova, M. 2012. Ocherki po istorii khrama Iverskoj Ikony Bozhiej Materi v g. Palanga [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://www.cerkov.lt/?p=550

Bauziene, M. 2006. Atsisveikinimas su architekturos muziejumi, is muziejai.lt, liepos 19 d. [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://www.muziejai.lt/ prev_vers/vilnius/architekturos_muz_uzdarymas.htm

Bauziene, M. 2012. Trumpai apie Architekturos muziejaus istorija, is Laisves architektura. Sudarytojai T. Grunskis, J. Reklaite. Vilnius: Baltos lankos, 333-339.

Benetis, E.; Lekaviciene, A. 2012. Edmundas Benetis--buves Palangos vyriausiasis architektas, is Palangos tiltas, 04 16 [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://www.palangostiltas.lt/edmundas+benetis++buves+p alangos+vyriausiasis+architektas,7,2,2465.html

Brooking Collection. 2012. Charles & Trustees of The Brooking Collection [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://www.thebrookingcollection.com/

Bugenis, G. 2010. Sasnavos baznycios atstatymas Lietuvos liaudies buities muziejuje, is Archiforma 1-2: 42-48.

Buivydas, R. 2002. Architektura: nauju reprezentaciju formos, is Lietuva be mokslo--Lietuva be ateities. Vilnius: Technika, 35-43.

Buivydas, R. 2004. Arkhitekturnye kollektsii kak iavlenie sovre-mennoj kultury, "Academija" arkhitektura i stroitelstvo 1: 33-35. Moskva.

Ercmonaite, A. 2005. Henrikas Silgalis, Archiforma 1: 42-48.

Grajauskiene, L. 2011. Legendines "Auskos" prikelimas gerokai pakibo ant plauko, Vakarine Palanga 2011-09-21.

Grajauskiene, L. 2012. Ministru kabinetas nusprende pasilikti "Auska" reprezentacijai, Vakarine Palanga 2012-02-18.

Hecker, Z. 2009. Zvi Hecker's Berlin Architecture Collection, is Blueprint [interaktyvus]. October 23 [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://www.blueprintmagazine.co.uk/ index.php/architecture/zvihecker-architectural-collection/

Jankeviciene, A. (sudaryt. ir moksl. red.), et al. 1991. Kauno architektura. Vilnius: Mokslas.

Jankeviciene, A. (sudaryt. ir moksl. red.), et al. 1985. Vilniaus architektura. Vilnius: Mokslas.

Kazlaite, R. 2008. Lietuviui architektui "Breznevo vila" tapo karjeros pabaiga, Lietuvos rytas (Bustas) 04 16 [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://www. lrytas.lt/12083342361207310312-lietuviui-architektui-bre%C5%BEnevo-vila- tapo-karjeros-pabaiga-nuotraukos.htm

Ksivickaite, J. 2008. Apie kintancias modernizmo architekturos funkcijas, is 7 meno dienos Nr. 41 (823); 11-14.

Kulturos vertybiu registras [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://kvr.kpd.lt/heritage/

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos istatymas. 2004, 1994. Nauja redakcija nuo 2005 04 20 (Zin., 2004, Nr. 153-5571). Vilnius, gruodzio 22 d. Nr. I-733.

Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu savadas. 1988. T. 1. Vilnius: Vyriausioji enciklopediju redakcija.

LTSR Ministru Tarybos Valstybinis statybos reikalu komitetas, Miestu statybos projektavimo institutas. 45 vietu (21 buto) poilsine Palangoje. Komplekso Nr. 6455. Architekturine statybine dalis. 1968 uzbaigimo metai. PU stadija. 78 p. VAA, F. 1036, A.P. 11, B. 664.

LTSR Ministru Tarybos Valstybinis statybos reikalu komitetas, Miestu statybos projektavimo institutas. 24 vietu pensionatas Palangoje. Komplekso Nr. 6987. Architekturine statybine dalis. 1970 uzbaigimo metai. PU stadija. 70 p. VAA, F. 1036, A.P. 11, B. 675.

Mikneviciute, M. 1998. Gintautas Petras Liksa, Archiforma 4: 26-32.

Minkevicius, J. K. 1987. Architecture of the Soviet Lithuania/ Arkhitektura Sovietskoj Litvy. Moskva: Strojizdat.

Navickiene, E. 2005. Gintautas Juozas Telksnys. Architektas. Vilnius: Artseria.

Nekilnojamojo kulturos paveldo inventorizavimo taisykles. 2005. Lietuvos Respublikos kulturos ministro 2005 m. birzelio 29 d. isakymas Nr. IV-310.

Nekilnojamuju kulturos vertybiu vertinimo ir atrankos kriteriju aprasas. 2005. Vilnius. Patvirtinta Lietuvos Respublikos kulturos ministro 2005 m. balandzio 15 d. isakymu Nr. IV-150 (Lietuvos Respublikos kulturos ministro 2011 m. birzelio 15 d. isakymo Nr. IV-447 redakcija).

Nekrosius, L. 2012. Sovietiniu metu architektura kaip kulturos vertybe. Vilniaus atvejis, Journal of Architecture and Urbanism 36(1): 38-53. http://dx.doi.org/10.3846/20297955.2012.679786

Pakalnis, M.; Grabauskas, M.; Motieka, S. 2008 Palangos miesto bendrasis planas. Aiskinamasis rastas. Vilnius.

Palangos miesto savivaldybes tarybos 2004 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. 256; patvirtintas zemes sklypo Vytauto g. 155, Palangoje detaliojo plano projektas.

Penzenskij arkhitektor Dmitrij Borunov [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://www.kolos.lt/culture/107-2010-03-23-14-46-59

Petrulis, V. 2007. Architekturos riteris Alfredas Paulauskas, is Archiforma 2: 50-57.

Prysmantas, V. 2011. Pajuriui linketa svetingumo ir vandens parko, Vakaru ekspresas 2011-12-27.

Prudential California Realty's Architectural Collection. 2012. [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://architectu-ralcollection.com/aboutus Skiauteryte, M. 2011. Architektai is visos Lietuvos pies Palangai idejas, Vakarine Palanga 2011-09-27.

Skiauteryte, M. 2012. "Palangos Line"--keturi baseinai ir poilsio zonos ant stogu, Vakarine Palanga 2012-04-13.

Tutlyte, J. 2012. Architektura ir poilsis: [ne]imanoma rekreacines architekturos misija, is M. Dremaite, V. Petrulis, J. Tutlyte, Architektura sovietineje Lietuvoje. Vilnius: VDA leidykla, 185-205.

Tutlyte, J. 2007. The Intended Breakaway: The Case of Recreational Architecture in Soviet Lithuania, is Meno istorija ir kritika, 111-118.

SMC. 2011. Lietuvos paviljonas 54-oje Venecijos bienaleje [interaktyvus], [ziureta 2012 06 15]. Prieiga per interneta: http://www.cac.lt/lt/exhibitions/current/4534

Liutauras Nekrosius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architekturos pagrindu ir teorijos katedra, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lietuva El. pastas liutauras.nekrosius@vgtu.lt Iteikta 2012 06 15; priimta 2012 07 05

LIUTAURAS NEKROSIUS

Doctor of Humanities (Architecture, VGTU, 2009), Dept of Architectural Fundamentals and Theory, Pylimo g. 26/Traku g. 1, 01132 Vilnius, Lithuania. E-mail: Liutauras.Nekrosius@vgtu.lt

The current research fields: modern, contemporary and vernacularLithuanian architecture, architectural heritage. Research results have been presented in numerous national and international scientific, professional and specialized publications and conferences since 2004. Teaching: Contemporary Architecture, Urban Composition, Ethnic Culture.

Projects: since 1999 author and co-author of architectural design projects. Work at the other institutions: 2006-2007 editor-in-chief of the professional magazine Archiforma; 2008 chief expert of the Housing and Urban Development Agency; since 2007 a member of the editorial board of the international professional magazine Projekt Baltia; since 2010 expert of the Department for Cultural Heritage at Lithuanian Ministry of Culture.