Spatial structure of Kaunas and its influence on security in public spaces and green recreational areas/Kauno miesto erdvines strukturos itaka saugumui viesosiose erdvese ir zaliosiose rekreacinese teritorijose.

Zaleckis, Kestutis ; Matijosaitiene, Irina

Ivadas

Darnus vystymasis yra vienas is svarbiausiu musu laikotarpio civilizacijos siekiu, aktualus ir miestu planuotojams. Nera vienos nuomones, koks turetu buti darnus miestas, taciau bendrai sutinkama, kad darnumas apima bei integruoja aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius miesto gyvenimo aspektus. Tai gerokai isplecia urbanistikos, kaip miestu formavimo mokslo, horizontus ir potencialiai sprendziamu problemu rata. Kompleksine mintis ir jos suformuota drugelio efekto ideja pritaria minetai slinkciai ir leidzia ieskoti sarysio tarp is pirmo zvilgsnio gana toli vienas nuo kito nutolusiu ir nesusijusiu vienas su kitu urbanistines realybes aspektu. Savo ruoztu si galimybe reaktualizuoja urbanistikoje erdvinio determinizmo ideja ir atveria jai naujus, ne tik su kompozicijos klausimais susijusius horizontus. Tarp erdvinio determinizmo ideja reaktualizuojanciu teoriju ir modeliu galima pamineti fraktalines analizes taikyma urbanistikoje, erdves sintakses tyrimus, miestovaizdzio, kaip teksto, arba isorines samones formos suvokima ir kita. Straipsnis skiriamas uzsienyje nagrinejamai, taciau Lietuvoje visiskai naujai temai--ervines miesto strukturos ir gyventoju saugumo viesosiose erdvese sarysio tyrimams. Papildomai vertinamas siu desningumu poveikis nusikalstamumui zaliosiose rekreacinese miesto erdvese. Tema aktuali aplinkosauginiu ir socialiniu poziuriu: miestu parkai ir kitos zaliosios teritorijos neabejotinai svarbios darniam miesto vystymuisi; gyventoju saugumas ypac svarbus realizuojant viena is Naujojo urbanizmo--kaimynysciu koncepcija. Kauno pasirinkimas kaip pirminio tyrimu poligono, esant atliktiems panasiems tyrimams uzsienyje (kaip mineta, neakcentuojantiems zaliuju teritoriju), svarbus ir urbanistine pazintine prasme: tiketina, kad lyginant su uzsienio analogais, pavyks preliminariai ivardinti postsovietiniam miestui budingus ir Vakaru Europoje nesutinkamus erdvines strukturos bei nusikalstamumo sarysio desningumus, padedancius bendrai geriau suvokti postsovietinio miesto fenomena.

Metodika

Atliekant tyrimus taikomas duomenu sluoksniu perdengimo metodas. Remiamasi logine indukcija, dedukcija ir analogija. Erdvine miesto struktura modeliuojama taikant erdves sintakses metoda.

Visu pirma, naudojantis tradiciniu erdves sintakses metodu, paruostas asinis Kauno miesto zemelapis. Atsizvelgiant i tai, kad Kaunas kartu su kai kuriomis uz miesto administraciniu ribu esanciomis teritorijomis funkcionuoja kaip vientisas organizmas ar sistema, tiriama teritorija be administraciniu miesto ribu apima ir Garliava, Sargenus, Ramucius, miesto vidaus transportui susisiekti naudojamus aplinkkelius ir kt.

Asinis zemelapis perdengiamas informacija apie nusikalstamuma Kaune. Naudojama e. policijos tinklalapyje pateikta informacija (Pirmine informacija apie policijoje registruotus ivykius 2012), pasirenkant maksimalu galima atliekant tyrima duomenu laikotarpi--nuo 2007 m. sausio 01 d. iki 2012 m. liepos 21 d. Kadangi e. policijos tinklalapyje informacija pateikiama pagal gatves, perdengiamuose zemelapiuose zymint nusikalstamu veiku taskus taip pat zymimos asys, o ne konkretus adresai. Gauta informacija perdengiama pasirinktu tyrimui, dazniausiai gyventoju poilsiui naudojamu zaliuju rekreaciniu teritoriju zemelapiu. Isskirtos sios teritorijos: Romainiu silas, Kleboniskio miskas, Kalnieciu parkas, Draugystes parkas, Ramybes parkas, Azuolynas, Santakos parkas, Nemuno sala, Aukstuju Sanciu Azuolynas, Lampedziu miskas, Panemunes silas, Kauno mariu regioninio parko zeldynai ir Pazaislio miskas, Muzikinio teatro sodelis, Zalioji zona prie Neries krantines Vilijampoleje, Griciupio parkas, zalioji zona prie Kovo 11-osios ir Dujotiekio gatviu sankryzos, zalioji zona prie Kreves pr. 97 ir 99 namu bei buvusio Sauletekio prekybos centro. Is esmes atrinktos tik tos zaliosios teritorijos, kurios gali buti ir yra realiai gyventoju naudojamos rekreacinems reikmems be didesniu apribojimu (del nuosavybes, pasiekiamumo, pavojingos irangos, reljefo ypatumu ir kt.). Pastaba: e. policijos duomenys neleidzia visai tiksliai atskirti nusikaltimu, padarytu viesosiose erdvese ir privaciose valdose. Dalis nusikaltimu praktiskai visose pazymetose gatvese neabejotinai yra padaryti viesosiose erdvese--tai viesosios tvarkos pazeidimai. Bendrai jie sudaro 24 % visu nusikaltimu. Konkreciose gatvese ju dalis svyruoja nuo 10 iki 75 %. Kiti fiksuoti ivykiai, tokie kaip nusikaltimai pries asmeni, vagystes, turto sunaikinimas, gali buti atlikti tiek viesojoje, tiek privacioje erdveje--jie kartu sudaro 22 % registruotu nusikaltimu. Vagystems tenka du trecdaliai mineto segmento. Eismo ivykiai, kurie sudaro specifine nusikaltimu grupe, sudaro 9 % ivykiu. 0,05 % sudaro ekonominiai nusikaltimai ir nusikaltimai, susije su sprogmenimis. Praktiskai 45 % lieka kitiems, neivardintiems nusikaltimams. Pastebeta keletas desningumu: viesosios tvarkos pazeidimai dazniausiai sudaro stabilia didziaja nusikaltimu dali, o tais atvejais, kai viesosios tvarkos pazeidimu mazeja, dideja kitu, neisskaidytu nusikaltimu; ryski viesosios tvarkos pazeidimu skaiciaus priklausomybe nuo greta gatves esanciu gyvenamuju uzstatymu, taciau ir ten, kur jo praktiskai nera (Islandijos plentas), mineti ivykiai sudaro itin didele nusikaltimu dali. Kita vertus, Islandijos plente labai isauga vagysciu ir turto sunaikinimo skaicius, o sie ivykiai, nesant greta gyvenamojo uzstatymo, gali buti padaryti tik viesosiose erdvese. Atsizvelgiant i tai, kad naudojantis e. policijos duomenimis nera galimybes tiksliai atskirti nusikaltimu i atliktus viesosiose ir privaciose erdvese, taip pat i gana didele viesosiose erdvese atliktu nusikaltimu dali ir tai, kad net ir privaciose valdose daromu nusikaltimu (pvz., vagystes, kurios sudaro didele ivykiu dali) dalis yra susijusi su viesuju erdviu savybemis (1), atliekamame tyrime, siekiant padidinti bendru desningumu rezoliucija, zymimi visi nusikaltimai. Sia nuostata patvirtina Iprastu veiklu teorija (Routine Activities Theory) (Brown et al. 2010a), kuri teigia, kad bet kokiam nusikaltimui reikia potencialios aukos ir nusikaltelio susitikimo tam tikru laiku ir tam tikroje erdveje nesant "sargybinio". Kadangi "sargybinis" kaip prevencinis veiksnys kitame asmenyje gali dazniausiai buti tik viesojoje erdveje, ar tai bent jau sietina su erdvine aplinkos struktura (pvz., matomumas per langus, langu tankumas ir kt.), tad anksciau paminetas pasirinkimas tampa visai logiskas. Tam pritaria

ir Socialines disorganizacijos teorija (Social Disorganization Theory) (Brown et al. 2010b), kuri sieja bendra nusikalstamumo lygi, apimanti visus nusikaltimus, su vietos arba kitaip--visos kaimynystes--erdvinemis charakteristikomis, neisskiriant vien viesuju erdviu. Tai reiskia, kad didelis nusikaltimu skaicus net ir privaciose valdose rodo tam tikra ir viesuju erdviu nesauguma. Ateityje, tesiant tyrima ir surinkus papildoma informacija, sio straipsnio isvados bus tikslinamos.

Nustatant nusikalstamumo ir erdvines strukturos sarysio desningumus, analizuojami sie asinio miesto zemelapio aspektai:

--Globalus gylis/seklumas. Kuo erdve seklesne, tuo ji multifunkcionalesne, joje reiskiasi didesne vieso gyvenimo formu ivairove, didesne naudotoju ivairove ir kt.

--Globali integracija. Svarbiausios globalios integracijos asys--tai geriausiai pasiekiamos miesto srautu traukos zonos. Be abejo, jos yra susijusios su anksciau paminetu seklumu, taciau nebutinai su juo sutampa ir siuo atveju akcentuojami srautai, o ankstesniu - pats erdviu naudojimas.

--Lokali integracija. Ji matuojama tik iki tam tikro pasiekiamumo spindulio. Siame tyrime, siekiant didesnio tikslumo, buvo pasirinkti du dvieju ir triju salyginiu zingsniu spinduliai. Kaip zingsnis suprantamas judejimo asies krypties keitimas. Didziausios lokalios integracijos asys-- - tai kaimynysciu ar neformaliu autonomisku miesto teritoriju vidiniu srautu traukos erdves.

--Globali kontrole. Ji parodo konkrecios asies ar gatves atkarpos svarba siekiant patekti i kitas gatves. Asys, turincios didziausias kontroles reiksmes, yra gyvybiskai svarbios transporto srautu kontroles poziuriu.

--Kaip papildomi aspektai analizuoti dazniausiai miestieciu pasirenkamos kelionems gatviu atkarpos ir vienos asies kertamu kitu asiu skaicius, atspindintis (isreiskiantis) jungiamuma. Siekiant didesnio rezultatu patikimumo, dalis anksciau nurodytos analizes pakartojama modeliuojant vadinamasias testines linijas (Continuity Lines). Tai L. Figueiredo ideja, kritikuojanti tradicini, erdves sintakses metodui budinga gatviu skaidyma i keleta ar net keliolika asiu, ir besiremianti faktu, kad gatves posukio iki 35 laipsniu zmogus nesuvokia kaip krypties keitimo (Figueiredo, Amorim 2004, 2007). Taigi, nemaza dalis ilgu gatviu zemelapyje modeliuojamos ne kaip keletas, o kaip viena asis. Tai gerokai tiksliau atitinka bendra urbanizuotos aplinkos suvokima, kartu ir tuo suvokimu besiremianti zmoniu elgesi mieste. Tyrimas su testinemis linijomis naudojamas kaip papildomas, padedantis isryskinti anksciau pastebetus desningumus arba atsisakyti abejotinu izvalgu naudojantis dvigubo rezultatu patikrinimo principu.

Atliekant tyrima, pradzioje siekiama isryskinti bendrus desningumus viso miesto lygmenyje, o veliau--salyginiu neformaliu kaimynysciu lygmenyje. Taikant analogijos ir dedukcijos principus, nustatomi tam tikru zaliosios strukturos savybiu ir nusikalstamumo sarysiai.

Siekiant geriau grafiskai isryskinti bendrus desningumus ir atsijoti atsitiktinius rezultatus, tyrime naudojamas "rezoliucijos sumazinimo" principas: panaudojus keturiu simtu nusikaltimu gatveje per tiriama laikotarpi slenksti, zemelapyje zymima tik 33 % gatviu, kuriose yra fiksuota nusikalstama veikla (101 is 309), ir 6 % is visu tiriamos teritorijos gatviu (~1707). Jose padaryti nusikaltimai sudaro 81,9 % visu fiksuotu nusikaltimu.

Atliekant tyrima kaimynysciu lygmenyje, isskirtos salygines Kauno kaimynystes ar specializuoti rajonai su dominuojanciu uzstatymo morfotipu (Pedersen 2009) arba ju deriniu. Del pagalbinio vaidmens atliekamame tyrime detaliau siame straipsnyje jie neaprasomi. Isskirti sie teritoriniai vienetai: Senamiestis ir Naujamiestis, Zaliakalnis, Kliniku rajonas, Eiguliai ir Kalnieciai, Dainava, Zemieji Sanciai, Aukstieji Sanciai, Panemune ir Viciunai, Pramones rytinis rajonas, Palemonas, Petrasiunai, Rokai, Vaisvydava, Aleksotas, Zemoji Freda, Marvele, Lampedziai, Vilijampole, Silainiai, Domeikava ir Sargenai, Garliava, Romainiai, Ramuciai.

Atliekant tyrima taip pat atsizvelgta i gyventoju tankumo zemelapi (Kauno miesto bendrasis planas 2003) bei i visuomeniniu ar gamybiniu objektu, generuojanciu didelius zmoniu srautus, issidestyma (pvz.: turgus, ligonines, prekybos centrai ir kt).

Tyrimu rezultatai miesto visumos lygmenyje

Bendrai palyginus simtas vienos gatves-asies, kuriose buvo ivykdyta daugiau kaip 80 % visu Kauno nusikaltimu, charakteristikas su visomis kitomis gatvemis buvo nustatyta:

--Didziausia jungiamumo reiksme tiriamoje teritorijoje yra 56, tarp tiriamu gatviu didziausia reiksme (47) turi Savanoriu prospektas, 26 gatviu ar ju atkarpu reiksmes svyruoja nuo 10 iki 21.

--Maksimali kontroles reiksme tiriamoje teritorijoje--21,6863. Is pazymetu gatviu didziausia reiksme (18,9047) yra Savanoriu prospekto. 7 gatviu (Islandijos plentas, Raudondvario plentas, Marveles, Ateities plentas, Siaures pr., Zemaiciu plentas, Taikos pr.) reiksme svyruoja nuo 6,333 iki 13,0333. Likusiu asiu reiksmes mazesnes.

--Tiriamoje teritorijoje maksimalus globalus gylis yra 67, maziausias--0. Is pazymetu gatviu sekliausias yra Savanoriu pr.--0,61, viena gatve is 101 turi gylio reiksme tarp 1 ir 10. Tik triju gatviu (Vaidoto, Pusu ir Plento) globalus gylis siekia 35 ir 36.

--Lengvai prieinamu gatviu maksimali reiksme tiriamoje teritorijoje yra 0,3872. Didziausias reiksmes (didesnes nei 0,2) turi tik septynios is visu pazymetu gatviu.

--Maksimali globalios integracijos reiksme tiriamoje teritorijoje yra 0,4765, minimali--0,161. Is pazymetos 101 gatves 57 turi didesne nei 0,4 globalios integracijos reiksme. Tarp siu gatviu, turinciu didziausias integracijos reiksmes, papuola Savanoriu prospektas, Kreves prospektas, Kovo 11-osios gatve, Partizanu gatve, Pramones prospektas, Karaliaus Mindaugo prospektas, Siaures prospektas, Vytauto prospektas, Baltu prospektas, A. Juozapaviciaus prospektas, Veiveriu plentas, Raudondvario plentas, Laisves aleja, R. Kalantos gatve, Islandijos plentas, P. Luksio gatve, K. Barsausko gatve, Varniu gatve ir kt.

--Didziausia lokalios integracijos reiksme tiriamoje teritorijoje yra 4,5512, maziausia--0,333. Is 101 gatves, kuriose yra didziausias nusikalstamumas, didziausia reiksme (4,1759) tenka Savanoriu prospektui, o dar 14 gatviu reiksme didesne nei 3,0. Didziausia dalis is pazymetu gatviu (63) turi lokalios integracijos reiksme tarp 2,0 ir 3,0.

I akis krenta sutapimai tarp nusikalstamumo ir teritorijos seklumo bei globalios integracijos. Tam tikras sarysis gali buti pastebimas ir tarp nusikalstamumo bei lokalios didesnes vidutines integracijos verciu. Svarbu pabrezti, kad tai jokiu budu nereiskia, kad visose gatvese, pasizyminciose panasiomis charakteristikomis, bus didelis nusikalstamumas. Isryskinti sutapimai tik nusako tokia tikimybe, kuri priklauso ne vien nuo erdvines strukturos ir kuria butina tureti galvoje planuojant bei tvarkant miesta.

Kaip anksciau paminetus sutapimus detalizuoja tolesni tyrimai? Taikant informacijos perdengimo metoda pastebeti sie nusikalstamumo ir Kauno miesto erdvines strukturos sarysiu desningumai viso miesto lygmenyje, naudojant tradiciniu budu (be testiniu liniju) sudarytus asinius zemelapius:

--Seklumas/gylis. 5 % sekliausiu Kauno miesto asiu formuoja sutelkta zona, apimancia Laisves aleja ir ja statmenai kertancias gatves, Savanoriu prospekta su tolygiai platejancia seklia zona abiejose jo pusese tolstant nuo Naujamiescio. Siaures rytineje dalyje si issipletusi sekli zona apima Kalniecius ir dali Dainavos. I ja patenka apie trecdalis pazymetu gatviu, kuriose didziausias nusikaltimu skaicius: Savanoriu pr., Kreves pr., Partizanu g., Siaures pr., P. Luksio g., Kovo 11-osios g., dalis Islandijos plento ir kt. Prapletus teritorija iki 10 % sekliausiu asiu, ji papildomai apima praktiskai visa Naujamiesti (isskyrus Karaliaus Mindaugo pr.) iki Karo ligonines g., Senamiescio rytine dali iki M. Dauksos g., visa Zaliakalni, Eigulius, dideles Dainavos dalis (isskyrus mikrorajonus greta K. Barsausko g.), Varniu gatve Vilijampoleje, visa Islandijos plenta. Siuo atveju 45 is 101 gat ves patenka i sekliaja miesto zona. Prapletus ja iki 25 % sekliausiu asiu, i ja patenka praktiskai visa Vilijampole, rytine Silainiu dalis, rytinis pramones rajonas, visas Senamiestis isskyrus Prieplaukos krantine, likusi Naujamiescio dalis iki gelezinkelio stoties, Tunelio ir K. Barsausko gatves, Prancuzu gatve su kai kuriomis gretimomis gatvemis, Marveles g. ir kt. Siuo atveju uz seklios zonos ribu lieka tik 25 gatves, is kuriu didziausiu nusikaltimu skaiciumi pasizymi Vytauto g. Garliavoje (6462), Veiveriu g. Aleksote (4063), A. Juozapaviciaus pr. (4525), R. Kalantos g. (3849) Petrasiunuose.

--Globali integracija. 5 % asiu, turinciu didziausias integracijos reiksmes, sudaro centrine zona is rytines Senamiescio dalies ir Naujamiescio iki Karo Ligonines gatves bei dvi asis, iseinancias is centro - Savanoriu pr. bei Veiveriu ir Vytauto gatviu asies. Pastaroji asis yra daugiau linijine, tik su viena kita ilgesne ja kertancia gatve--Europos pr., Marveles g., S. Dariaus ir S. Gireno g. Teritorija greta Savanoriu apima Zaliakalni iki Ausros ir J. Mateikos gatviu pietuose bei A. Mackeviciaus ir Kapsu gatviu siaureje, Kalniecius ir didesne dali Eiguliu, Dainava iki Taikos pr., Varniu gatve, visa Islandijos plenta. Siek tiek maziau nei puse pazymetu gatviu patenka i sia zona. Padidinus labiausiai integruojanciu asiu apimti iki 10 %, integruojanti zona nezymiai prasiplecia i rytini pramones rajona ir susiformuoja platesne integruojanciu asiu juosta abipus Veiveriu ir Vytauto (Garliavoje) gatviu asies. I sia teritorija patenka siek tiek daugiau nei puse visu pazymetu gatviu. Padidinus zonos apimti iki 25 %, ji issiplecia sujungdama didesne dali miesto aplinkkeliu, Europos prospekta, likusias Naujamiescio teritorijas su M. K. Ciurlionio gatve, visa Senamiesti, svarbiausias gatves Palemone, Vilijampoleje ir Petrasiunuose. Uz sios zonos ribu lieka 31 pazymeta gatve, kurioje registruoti nusikaltimai. Didzioji ju dalis susitelkusi Silainiuose. Siuo atveju nusikalstamumas sutampa su laisvo uzstatymo morfotipu, didele gyventoju koncentracija ir socialiniu heterogeniskumu, kuriu derinys, ko gero, ziurint i miesta kaip i visuma, lemia nusikalstamuma labiau negu globali integracija. Kitas svarbus pastebejimas: Raumuciai, kurie patenka i integruojancia miesto zona, nepasizymi nusikalstamumu - tai atvirkstinis atvejis Silainiams: sodybinio uzstatymo morfotipas, gyventoju socialinis homogeniskumas (2), nedidelis gyventoju skaicius.

--Didziausias jungiamumo (10 %), kontroles (10 %) ir greito prieinamumo (25 %) vertes turincios gatves pasklidusios pakankami tolygiai po visa tiriama teritorija. Panasu, kad su nusikalstamumu sios asiu savybes (bent jau pacios vienos, o ne derinyje su kitomis savybemis ar veiksniais) rysio neturi. Idomu tai, kad sie tyrimu rezultatai sutampa su anksciau atlikta fraktaline Kauno gatviu tinklo analize (Zaleckis, Kamicaityte 2011)--abiem atvejais rezultatai rodo, kad Kauno gatviu tinklas funkcionalumo poziuriu yra pakankamai tolygus visoje miesto teritorijoje. Nepriklausomas rezultatu patvirtinimas liudija metodu tinkamuma realiems procesams modeliuoti.

Apibendrinant anksciau pateiktus tyrimu rezultatus ryskeja, kad didesne nusikaltimu tikimybe viso miesto mastu yra didziausius srautus traukianciose ir sekliausiose zonose. Sios zonos bent jau tampa gana akivaizdziu nusikalstamumo gravitacijos centru. Idomu tai, kad mineti rezultatai nesutampa su B. Hillier atliktais saugumo tyrimu rezultatais Londone. Pasak ju, integruojancios gatves, kuriose didesni zmoniu srautai, yra saugesnes; didesnis saugumas yra ten, kur uzstatymo tankumas yra didesnis (Hillier, Sahbaz 2009). Ar tyrimu rezultatai su modeliuojamomis testinemis linijomis patvirtina gautus rezultatus? Gal tai atspindi postsovietinio miesto funkcionavimo desningumus?

Analizuojant zemelapius ir pakitusias asiu vertes su testinemis linijomis, nustatyta:

--Globali integracija. 5 % labiausiai integruojanciu globaliu asiu, kaip ir tradicines erdves sintakses analizes atveju, formuoja tam tikra nusikalstamumo traukos stubura. Butina atkreipt demesi i tai, kad siuo atveju nusikaltimus traukia ne visos integruojancios gatves, isryskejusios papildomos analizes metu, o tik tos, kurios turi galimybe priimti misrius tranzitinius privaciu automobiliu, viesojo transporto, pesciuju srautus (pvz., Savanoriu pr.) arba turi artimus, skersinius joms pesciuju srautus generuojancius objektus, tokius kaip Islandijos plentas, turintis greta Kleboniskio miska ir "Mega". Parodzius 10 % labiausiai integruojanciu asiu, isryskeja desningumas didesniam nusikalstamumui formuotis greta svarbiu integruojanciu asiu, bet tuo pat metu netoli nuo ju--kur islieka gana dideli tranzitiniai srautai arba savotiskuose pagrindiniu srautu dubleriuose. Padidinus integruojancia zona iki 25 %, sis desningumas ir toliau pastebimas. Sias asisgatves galima apibudinti kaip gana dideli tranzitiniu keleiviu srauta pritraukiancias, taciau mazesnio stebetoju skaiciaus matomas viesasias erdves--su mazesnemis, bet visgi pakankamai integruojanciomis asimis ir turincias mazesnes apzvalgos galimybes - tai tarsi "tamsus perejimai greta judrios gatves", i kuriuos del gatves judrumo uzklysta daug atsitiktiniu praeiviu. Apzvalgos sumazejimo svarba patvirtina ir tai, kad dazniausiai sios gatves yra lygiagrecios, bet ne statmenos pagrindinems, nutolusios nuo ju per du salyginius zingsnius (pvz.: P. Visinskio, Ausros, Kalnieciu, Asigalio gatves).

--Globalus gylis. Jis skaiciuojamas nuo pagrindines, visus srautus integruojancios ir taikant tradicini asiu modeliavimo metoda nustatytos sekliausios Kauno asies--Savanoriu prospekto. Pasirinkus 5 % sekliausiu erdviu, fiksuojama, kad apie du trecdaliai pazymetu gatviu, kuriose yra nusikalstamu veiku, telkiasi seklioje zonoje--t. y. daugiafunkciskai naudojamose, didesnes ivairoves viesosiose erdvese. Padidinus seklia zona iki 10 %, net kai kurie gerokai nutole nuo 5 % teritorijos nusikaltimu taskai patenka i seklia zona, pvz., Masiulio ir Kalantos gatves Petrasiunuose. Padidinus sekliu asiu skaiciu iki 25 %, jos apimama ir Palemono pagrindines gatves, Merveles gatve. Nuosaleje lieka tik Aleksotas, Sanciai, Panemune--juose fiksuoti nusikaltimai sudaro tik apie 16 vietu is 101. Ryskeja ir desningumas, panasiai kaip greta integruojanciu asiu, greta sekliu asiu per kelis zingsnius nuo ju formuotis nusikalstamumo zidiniams. Siuo atveju jie gali buti paaiskinami "tamsaus perejimo, i kuri uzklysta praeiviai is judrios ir gyvybingos gatves", desningumu arba specialiu, nusikalstamumui palankiu salygu bei funkciju buvimu, pvz.: Palemone greta Kauno mariu, M. Gimbutienes gatveje greta Pazaislio misko ir kt., t. y. ten, kur teritorija yra prasciau stebima. I akis krenta tai, kad su testinemis linijomis sekli miesto zona tampa panasesne i tinkla, apimanti svarbiausias miesto gatves, kuriu didele dalis sutampa su nusikalstamumo zidiniais.

--5 % labiausiai kontroliuojanciu Kauno asiu pasklide pakankamai tolygiai po miesta, kaip ir buvo konstatuota nenaudojant testiniu liniju modelio. Tas pat pasakytina ir apie didziausio jungiamumo (5 %) bei greito pasirinkimo (5 %) asis. Kita vertus, didziausio nusikalstamumo gatves turi aukstas kontroles reiksmes. Gali buti, kad tai nera butina ar katalizuojanti salyga nusikalstamumui formuotis pati savaime, bet jos buvimas greta dideles integracijos ir seklumo sukuria tam palankia dirva.

Be abejo, greta erdves sintakses metodu nustatytu savybiu nusikalstamumui itaka daro ir daug kitu veiksniu. Didele dalis Kaune fiksuotu nusikaltimu yra fiksuoti daugiausiai gyventoju turinciose teritorijose. Ryskeja rysys tarp nusikalstamumo ir gatviu modernistiniuose miegamuosiuose rajonuose, kuriuose del ju erdvines strukturos nepalankumo gatves kulturai sudaromos salygos tam tikram stebetoju ir stebimuju anonimiskumui. Kaip paaiskinti siuos tyrimu rezultatus, priesingus Vakaru Europos miestuose B. Hillier nustatytiems desningumams? Atsakymu gali buti keletas:

--Gatves kulturos silpnumas mieste, visuomenes susvetimejimas ir viesuju erdviu uzleidimas aktyviems asocialiems elementams. Ta liudija dar nesenas Laisves alejos ar Rotuses aikstes erdviu nesaugumas praeiviams gana ankstyva vakara.

--Megapolio stadijos atspindys, kai kultura, pasak L. Mumford (Mumford 1989), virsta antikultura, o miestas is saugumo oazes - nesaugumo zidiniu. Logiska, kad tokiu atveju urbanistinis nesaugumas, kaip esmine miesto savybe, visu pirma bus pastebimas svarbiausiose miesto erdvese.

--Miesto kulturos silpnumas, visu pirma pasireiskiantis tolerancijos kitokiems nebuvimu, ji pastebima stipriausiai ten, kur "kitokiu" yra daugiausia--integruojanciose, sekliose erdvese.

--Gentrifikacijos procesu silpnumas prestiziniuose centro bei Zaliakalnio rajonuose ir stiprus gyventoju socialinis heterogeniskumas.

--Visuomenes monokulturiskumas: Kaune, o ir kituose Lietuvos miestuose dar nera susiformavusiu specializuotu etniniu-kulturiniu bendruomeniu miesto periferijoje, kurios daznai kelia nusikalstamumo lygi Vakaru Europos miestu priemiesciuose.

Idomu tai, kad, priestaraujant B. Hillier tyrimams, gauti rezultatai sutampa su George Kikuchi teiginiais, besiremianciais socialines disorganizacijos teorija (Social Disorganization Theory) ir rutininiu veiklu teorija (Routine Activities Theory) bei kaimynysciu nusikalstamumo tyrimais JAV. Jis teigia, kad mazesnis visuomeninio transporto naudojimas yra susijes su mazesniu nusikalstamumu; kaimynystes miesto centre pasizymi didesniu nusikalstamumu; mazesnis gyventoju skaicius kaimynysteje yra susijes su mazesniu nusikalstamumu; didesnis uzstatymo tankumas yra susijes su didesniu nusikalstamumu; mazesnis gyventoju judrumas kaimynysteje yra susijes su mazesniu nusikalstamumu, gyventoju homogeniskumas kaimynysteje (rasinis, etninis, socialinis) yra susijes su mazesniu nusikalstamumu ir kt. (Kikuchi 2010).

Ka tyrimu rezultatai ir isryskeje desningumai sako apie Kauno miesto zaliasias rekreacines zonas?

Pagal fiksuotus nusikaltimus isskirtini parkai integruojanciu ir sekliu asiu liestinese, kur yra fiksuotas didelis nusikalstamumas: 1. Kleboniskis, Kalnieciu parkas, Ramybes parkas, Azuolynas ir Vytauto parkas, zaliosios zonos Dainavoje; 2. teritorijos santykinai gilesnese zonose integruojanciu asiu atzvilgiu, kuriose ar greta kuriu fiksuojamas nemazas nusikaltimu skaicius: Santakos parkas, Pazaislio miskas, Romainiu miskas, Aukstuju Sanciu azuolynas.

Sie nustatyti faktai ir analogijos bei dedukcijos principai leidzia teigti, kad visoje urbanistineje strukturoje pastebimi desningumai reiskiasi ir zaliosiose rekreacinese zonose, kur nusikalstamumo rizika dar didina mazas stebetoju skaicius lyginant su integruojanciomis ir sekliomis gatvemis. Pakankamai didelio ploto parkas ar skveras, ypac jeigu jis naudojamas pesciuju tranzitui greta didziuju gatviu, gali sudaryti palankias salygas kiek toliau nuo pakrascio pasireiksti "tamsaus perejimo greta judrios gatves" efektui. Siuo poziuriu maziausiai pavojingos turi buti is gretimu pastatu visos apzvelgiamos, nedideles zaliosios teritorijos, pvz.: skveras prie Kovo 11-osios ir Dujotiekio gatviu sankryzos, Muzikinio teatro sodelis. Isskirtini ir parkai, apsupti laisvo uzstatymo morfotipo, kaip kuriancio erdvines salygas, palankias nusikalstamumui. Jei sis morfotipas ir parkas yra greta integruojanciu gatviu--nusikalstamumo tikimybe dar didesne.

Tyrimu rezultatai kaimynysciu lygmenyje

Atliekant tyrima, miesto audinys suvokiamas per Naujojo urbanizmo apibreziamus esamus formalius ar neformalius strukturinius vienetus: kaimynystes; specializuotus rajonus, daznai kartojancius kaimynysciu erdvinius modelius; ivairiu rusiu transporta, visuomenines, komercines ir gyvenamasias funkcijas integruojancius koridorius (American Planning Association 2009).

Perdengus teritoriniu vienetu ribas, nusikalstamumo informacija ir asinius Kauno miesto zemelapius (be testiniu liniju), isryskejo sie desningumai:

--"Atvirkscios priklausomybes" desningumas, lyginant su B. Hillier tyrimu rezultatais. Kaip ir viso miesto lygmenyje, labiausiai integruojanciose lokalios integracijos asyse (10 %) fiksuojama didzioji dalis nusikalstamuma zyminciu tasku (87 is 101). Tai pastebima ir periferinese kaimynystese, kurios nepateko i globalios integracijos bei globalaus seklumo zonas analizuojant visa miesta: Romainiuose, Domeikavoje ir Sargenuose, Palemone, Panemuneje. Svarbu tai, kad, be abejo, didele dalis pakankamai aukstas lokalios integracijos reiksmes turinciu gatviu nesutampa su nusikaltimu taskais, taciau daznai sutapimai fiksuojami tose asyse, kurios sutampa su didesnemis Fast Choice reiksmemis (60 is 101). Kartu galima teigti, kad didele nusikalstamuma traukianciu gatviu dalis--tai bent jau lokaliu urbanistiniu koridoriu (pagrindiniu kaimynysciu gatviu) potenciala turincios erdves, dazniausiai pasirenkamos vietinems kelionems. Padidinus zemelapyje rodomu lokalios integracijos svarbiausiu asiu skaiciu iki 25 %, ryskeja tai, kad praktiskai visi fiksuoti nusikaltimo taskai, isskyrus keleta, yra didesnes integracijos zonose--tai rodo, kad net ir tos gatves, kurios nesutampa su urbanistiniais koridoriais, bet traukia nusikalstamuma, sugeria didesnius judejimo srautus savo artimoje aplinkoje. Lyginant kaimynystes tarpusavyje, dideliu nusikalstamumo skaiciumi issiskiria perimetrinio uzstatymo morfotipu deriniu; sodybinio, laisvo, perimetrinio, laisvai stovinciu pastatu deriniu ir dominuojanciu laisvo uzstatymo morfotipu pasizymincios kaimynystes: Senamiestis ir Naujamiestis, Zaliakalnis, Vilijampole, Kalnieciai ir Eiguliai, Dainava, Silainiai, Zemieji Sanciai. Is esmes tai atitinka jau anksciau minetus George Kikuchi (Kikuchi 2010) teiginius. Isskirtinis fenomenas - Islandijos plentas, kuriame 3792 fiksuoti nusikaltimai. Jame praktiskai nera gyvenamuju namu, bet gatve turi aukstas globalios ir lokalios integracijos reiksmes. Pacios savaime sios reiksmes atspindi Kauno siaures rytiniame pakrastyje pastebimas periferinio miesto modelio apraiskas (American Planning Association 2009). Siuo atveju plenta galima laikyti kompoziciskai ir teritoriskai nevientisos, dispersiskos kaimynystes koridoriumi, kuris atitinka kituose koridoriuose pastebimus nusikalstamumo raiskos desningumus. Kita vertus, sis fenomenas rodo, kad dideli traukos taskai ar zonos (Kleboniskio miskas ir "Megos" prekybos bei pramogu centras), net ir nesant greta gyvenamuju namu, patys vieni sugeba generuoti gana didelius zmoniu srautus, atraktyvius nusikalstamumui.

--"Tamsaus perejimo greta judrios gatves" desningumas, kuris is dalies buvo paminetas ir aptariant nusikalstamumo koncentracija kaimynysciu koridoriuose ir atspindi dvieju nusikalstamuma skatinanciu erdviniu savybiu jungti: 1) integruojanti vaidmeni ir savotiskas svarbesnes gatves dublerio funkcijas; 2) mazesni stebetoju skaiciu. Panasiai kaip ir viso miesto lygmenyje, kaimynystese, kuriose matoma gana daug pazymetu nusikalstamumo tasku, fiksuojamas didelis nusikaltimu skaicius gatvese, per 2-3 salyginius zingsnius nutolusiose nuo svarbiausiu urbanistiniu koridoriu. Kaip jau buvo mineta, sios asys viena vertus pasizymi gana aukstomis integracijos reiksmemis (3), o kartu ir santykinai dideliais tranzitiniais zmoniu srautais ju artimoje aplinkoje (4), kita vertus--yra lyg ir pasleptos nuo pagrindinio koridoriaus, nes nera tiesioginio vizualinio kontakto. Del ekstensyvesnio uzstatymo stebetoju skaicius jose paciose taip pat yra santykinai mazesnis. Kai kur tokiose gatvese netgi yra aklinu isklotiniu, pvz.: buve gamybiniai pastatai P. Visinskio ir Drobes gatvese, tik diena naudojami pastatai--Registru centro patalpos Sasnausko gatveje, visuomenes sveikatos ir higienos centras Ausros gatveje ir kt. Labai ryskus sio desningumo apraiskos pavyzdys--Laiskeniu gatve, apsupta ivairiu urbanistiniu morfotipu intensyvaus uzstatymo pastatu ir lygiagreti su Europos prospektu. Joje fiksuoti 4045 nusikaltimai, o Europos prospekte--tik 917.

--Trecias desningumas--nusikalstamu veiku koncentracija giliose kaimynystes asyse. Viena vertus, tai atspindi bendras B. Hillier tyrimais nustatytas nusikalstamu veiku lokalizacijos tendencijas. Kita vertus, tik nedidele dalis giliu gatviu tampa nusikalstamumo traukos zidiniais. Pagal informacija zemelapyje kaimynysciu lygmenyje galima isskirti keleta tokiu gatviu bendru esminiu pozymiu: 1) lokalizacija ties kaimynystes riba (maksimalu gyli); 2) bent nedidele urbanistiniu morfotipu ivairove gretimoje aplinkoje; 3) tik dali paros naudojamu ir lankomu objektu lokalizacija (pvz.: Zanavyku turgus, Klinikos, 2-oji ir 3-ioji ligonines ir kt.); 4) del savo isskirtinumo kaimynysteje santykinai didelius srautus generuojancius objektus, pvz.: jau minetos ligonines, Kauno mariu regioninio parko zeldynai Palemone, Pazaislio miskas Petrasiunuose, Santakos parkas Senamiestyje ir kt.; 5) santykinai didesne gyventoju koncentracija ir ju socialine ivairove (Asigalio gatve Eiguliuose, Vetrunges gatve Silainiuose).

Zvelgiant i zemelapi (zr. paveiksla) periferinese miesto kaimynystese (Romaniai, Garliava, Sargenai ir Domeikava) matoma tik pirmojo desningumo raiska--nusikalstamumo koncentracija pagrindineje gatveje. Vaisvydavoje nera nei vieno pazymeto vietoves, kurioje butu nusikalstamumas, tasko. Pastebetina tai, kad visos minetos teritorijos pasizymi santykinai mazu gyventoju skaiciumi ir dominuojanciu sodybiniu uzstatymo morfotipu. Del pritaikyto zemelapyje rodomu nusikaltimu skaiciaus slenkscio antrasis ir treciasis desningumai tiesiog neparodyti, bet, analizuojant per tyrima surinkta medziaga, galima teigti, kad jie taip pat reiskiasi ir isvardintose kaimynystese, tik ne taip intensyviai.

[FIGURE OMITTED]

Ar asinis zemelapis su testinemis linijomis keicia aprasyta vaizda? Zemelapyje su 5 % svarbiausiu lokalios integracijos asiu matomas jau minetas siu asiu nusikalstamumo traukos desningumas. Cia, kaip ir zemelapyje be testiniu liniju, isryskeja fiksuoto nusikalstamumo asys, nepersidengusios su svarbiausiomis globalios integracijos asimis: gatves Panemuneje, Aleksote ir kt. Palaipsniui didinant didziausios lokalios integracijos asiu skaiciu iki 10 % ir 25 %, vis didesne dalis nusikalstamuma zyminciu tasku patenka i sia zona.

Apskritai, atlikus analize viso miesto ir kaimynysciu lygmenyje, susidaro ispudis, kad erdvines strukturos savybiu sarysis ryskesnis ir kartu labiau prognozuojamas projektuojant yra lokaliame lygmenyje, o didejant rezoliucijai, desningumai tampa maziau ryskus.

Kalbant apie zaliasias zonas kaimynysciu lygmenyje, visu pirma, be jau anksciau fiksuoto nusikalstamumo Santakos parke, greta Pazaislio misko, Kleboniskio misko ir kitur, galima teigti, kad:

--Del gausiu gyventoju srautu didejant nusikalstamumui ir sukuriant jam palankias salygas, parkas ar zalioji zona, kaip isskirtinis objektas, pats savaime tampa didesnio pavojaus zona lankytojams ir atsitiktiniams praeiviams, net jeigu jis yra kaimynystes periferijoje. Tiesa, pataruoju atveju jis turi buti gana didelis, kad generuotu dideli lankytoju skaiciu. Analogiskai, kaip ir uzstatymo morfotipu ivairove, zaliosios zonos panaudos programos ivairove taip pat didina nusikalstamumo rizika.

--Zaliosios zonos, apsuptos skirtingo uzstatymo morfotipu arba laisvo uzstatymo morfotipu, turi didesni nusikalstamumo rizikos laipsni.

--Is aplinkiniu teritoriju sunkiai apzvelgiamos del savo dydzio zaliosios teritorijos yra pavojingesnes lankytojams.

--Zaliosios zonos ar jungtys greta pagrindiniu kaimynystes koridoriu gali tapti "tamsiomis nusikalstamumo kisenemis"--ypac jeigu jos gali atlikti atraktyvaus judrios gatves dublerio vaidmeni.

Isvados

--Erdves sintakses metodas, derinamas su informacija apie Kaune registruotas nusikalstamas veikas, uzstatymo morfotipus, zaliasias rekreacines zonas ir kt., atskleidzia tam tikrus bendrus miesto erdvines strukturos ir nusikalstamumo sarysio desningumus. Sie desningumai is dalies priesingi Bill Hillier Londone atliktu tyrimu rezultatams, bet atitinka rutininiu veiklu teorijoje (Routine Activities Theory) ir socialines disorganizacijos teorijoje (Social Disorganization Theory) daromas isvadas apie nusikalstamumo ir urbanizuotos aplinkos erdviniu savybiu rysi. Tiketina, kad mineti desningumai atspindi ne tik Kauno, bet ir kitu Lietuvos, o gal ir postsovietiniu miestu funkcionavimo kai kuriuos desningumus.

--Pirmasis desningumas. Nusikalstamumas didesnis seklesnese--potencialiai multifunkciskesnese ir labiau integruojanciose--gyventoju srautus ir ivairius visuomeninius bei komercinius objektus pritraukianciose erdvese. Sis desningumas pastebimas tiek viso miesto, tiek atskiru jo daliu (kaimyniju, seniuniju) lygmenyse. Svarbus papildomas veiksnys--srautu ivairove. Ten, kur ji maza, nusikalstamumas gali nepasireiksti.

--Antrasis desningumas. Nusikalstamumui yra patrauklios erdves, nutolusios nuo daugiausiai gyventoju ir visuomeniniu-komerciniu objektu pritraukianciu gatviu vidutiniskai per du salyginius zingsnius (judejimo krypties pakeitimus); jos atlieka savotiska svarbesniu gatviu dubleriu vaidmeni ir pritraukia gana didelius zmoniu srautus, bet pasizymi mazesniu stebetoju skaiciumi, pvz.: del ekstensyvesnio uzstatymo, ne statmenos, o lygiagrecios orientacijos pagrindines gatves atzvilgiu.

--Treciasis desningumas. Nusikalstamumui gali tapti patrauklios gilios, sunkiau atsitiktiniam praeiviui pasiekiamos ir nuo svarbiausiu zmoniu srautu nutolusios erdves (daugiausia kaimynysciu lygmenyje), jeigu: 1) jos yra lokalizuotos ties kaimynystes riba (maksimalus gylis); 2) turi bent nedidele urbanistiniu morfotipu ivairove gretimoje aplinkoje; 3) yra greta tik dali paros naudojamu ir lankomu objektu; 4) turi del savo isskirtinumo kaimynysteje santykinai didelius srautus generuojancius objektus; 5) gretimoje teritorijoje gyvena santykinai didelis zmoniu skaicius, pasizymintis socialine ivairove.

--Lyginant kaimynystes tarpusavyje, didesnis nusikalstamumas laisvo uzstatymo morfotipo ir misraus morfotipo teritorijose. Tai pastebima ir prie atskiru asiu.

--Is esmes nustatyti desningumai pastebimi ir viso miesto, ir kaimynysciu ar kitu vientisu teritoriniu vienetu lygmenyje, bet bent Kauno atveju erdviniu savybiu ir nusikalstamumo sarysis tampa ryskesnis lokaliame lygmenyje. Ko gero, detalesnius tyrimus tikslinga atlikti butent atskiru autonomisku miesto daliu lygmenyje.

--Zaliuju rekreaciniu miesto zonu ir nusikalstamumo rysys: 1) didesnio nusikalstamumo rizika miesto centre ir prie pagrindiniu gatviu esanciuose parkuose. Si rizika juose sustipreja del stebetoju skaiciaus sumazejimo (nera pastatu) ir jeigu teritorija yra gana didele, kad joje susidarytu lygiagrecios su pagrindine gatve asys esant mazesnio matomumo is gatves salygoms; 2) laisvo uzstatymo morfotipo arba keliu morfotipu tipu apsupti parkai ar kitos zaliosios teritorijos pasizymi didesne nusikalstamumo rizika; 3) del auganciu gyventoju srautu didejant nusikalstamumui ir sukuriant jam palankias salygas, parkas ar zalioji zona, kaip isskirtinis objektas, pats savaime tampa didesnio pavojaus zona lankytojams ir atsitiktiniams praeiviams, net jeigu jis yra kaimynystes periferijoje; tokia zalioji zona turi buti pakankamai didele ir ivairi; 4) zaliosios jungtys, kurios pritraukia gana daug tranzitiniu srautu, yra padidintos rizikos zona nusikalstamumui; 5) zaliosios zonos ar jungtys greta pagrindiniu kaimynystes koridoriu gali tapti "tamsiomis nusikalstamumo kisenemis"; 6) zaliosiose zonose, pritraukianciose ivairius vartotojus, yra didesne nusikaltimo rizika; 7) butina atsizvelgti i tai, kad kaimynysciu lygmenyje aprasyti desningumai reiskiasi stipriau negu miesto visumos lygmenyje.

--Pastebeti Kauno ypatumai, besiskiriantys nuo Bill Hillier tyrimu rezultatu, gali buti paaiskinami: silpna miesto kultura, silpna gatves kulturos tradicija, visuomenes susvetimejimu, silpnais gentrifikacijos procesais prestizinese miesto vietose, visuomenes homogeniskumu; nelokalios megalopolio kulturos apraiskomis.

--Visuomeneje isryskinti desningumai nereiskia, kad tam tikromis savybemis erdves sintakses poziuriu pasizymincios gatves ar kitos erdves butinai taps nusikalstamumo zidiniais, bet reiskia tai, kad butent tomis savybemis pasizymincios gatves, susikloscius ir kitiems veiksniams (pvz.: tam tikram morfotipui ar ju ivairovei, gyventoju skaiciui, stebejimo salygoms, srautu ivairovei ir kt.), turi didesne rizika jais tapti. Miestas veikia kaip kompleksiska sistema, ir kalbant apie tokius is pirmo zvilgsnio nutolusius veiksnius kaip erdvine struktura bei nusikaltimu skaicius, vargu ar galima tiketis nustatyti tik viena lemiama veiksni.

--Kai kurie tyrimu rezultatai gali ateityje koreguotis zymint kiekviena nusikaltima kaip konkretu taska zemelapyje--tai aktualiau modernistinio uzstatymo rajonams, kuriuose gatvems priskiriami adresai gali buti gana toli nuo gatves; tai maziau aktualu kitu uzstatymo morfotipu teritorijoms, pvz., perimetrinio uzstatymo teritorijoms, turincioms privaciu posesiju struktura; jose zymint konkrecias nusikaltimu vietas ju koncentracija gali kisti tik isilgai gatves asies. Konkreciu nusikaltimu tasku zymejimas gali patikslinti ir papildyti isvadas apie zaliosios miesto strukturos ir nusikalstamumo rysi.

--Gauti tyrimu rezultatai reiksmingi visu pirma planuotojams. Jie leidzia geriau suvokti erdvinio determinizmo mechanizmus ir poveiki gyventoju saugumui--svarbiai darnios aplinkos charakteristikai bei priimti sauguma didinancius projektinius sprendimus ir is anksto identifikuoti didesnes nusikalstamumo rizikos zonas. Rezultatai taip pat leidzia geriau suvokti ir kai kuriuos bendrus miesto kaip kulturinio fenomeno funkcionavimo aspektus.

Projekta, kurio metu atliktas straipsnyje pristatomas tyrimas, finansavo Lietuvos mokslo taryba. Sutarties Nr. SIN-08/2012.

doi: 10.3846/20297955.2012.752932

Iteikta 2012 08 27; priimta 2012 11 19

Literatura

American Planning Association. 2009. Planning and Urban Design Standarts. John Wiley & Sons, Inc. 713 p.

Brown, S. E.; Esbensen, F. A.; Geis, G. 2010a. Criminology: Explaining Crime and Its Context. Anderson Publishing, 172-177.

Brown, S. E.; Esbensen, F. A.; Geis, G. 2010b. Criminology: Explaining Crime and Its Context. Anderson Publishing, 255-262.

Figueiredo, L.; Amorim, L. 2004. Continuity lines: aggregating axial lines to predict vehicular movement patterns, in Proceedings of the Third Great Asian Streets Symposium, Singapore, National University of Singapore. Centre of Advanced Studies in Architecture, Department of Architecture, School of Design and Environment, National University of Singapore, 161-174.

Figueiredo, L.; Amorim, L. 2007. Decoding the urban grid or why cities are neither trees nor perfect grids, in Proceedings of the 6th International Space Syntax Symposium, Istanbul, 1-16 [interaktyvus], [ziureta 2012 08 10]. Prieiga per interneta: http://www.spacesyntaxistanbul.itu.edu.tr/

Hillier, B. 2007. Space is the Machine: a Configurational Theory of Architecture. London: Space Syntax. 480 p. Hillier, B.; Sahbaz, O. 2009. Crime and urban design: an evidence based approach, in Designing Sustainable Cities. Singapore: Blackwell Publishing Ltd, 162-185.

Kauno miesto bendrasis planas. 2003. Esamos bukles analize. Miesto aplinka. II tomas. Dalis B: socialine aplinka [interaktyvus], [ziureta 2012 08 05]. Prieiga per interneta: http://www.kaunoplanas.lt/bendrieji_planai/kauno_miesto_bendrasis_planas_0

Kikuchi, G. 2010. Neighborhood Structures and Crime. A Spatial Analysis. El Paso: LFB Scholarly Publishing LLC, 77-79.

Mumford, L. 1989. City in History. London: A Harvest Book Harcourt Inc. 568 p.

Pedersen, B. P. 2009. Sustainable Compact City. Denmark: Arkitektskolen Forlag. 145.

Pirmine informacija apie policijoje registruotus ivykius. 2012 [interaktyvus], [ziureta 2012 07 26]. Prieiga per interneta: https://www.epolicija.lt/

Zaleckis, K.; Kamicaityte, J. 2011. Urbanistiniu strukturu potencialo vertinimas: Kauno centras miesto visumos kontekste, Urbanistika ir architektura [Town Planning and Architecture] 35(4): 249-259.

(1) Pvz., vagystems is butu ar kitu privaciu valdu yra palanki anonimiskumo gatveje atmosfera, kurios stengiamasi isvengti vadinamosiose gated communities ir prie kurios formavimo gali nemenkai prisideti gatves erdvines savybes; nelegaliu pasilinksminimo istaigu lokalizacija tam tikrose, pakankamai gerai pasiekiamose, bet atsitiktiniu praeiviu maziau sulaukianciose gatvese, kurios gali buti palankios ir viesosios tvarkos pazeidimams ir kt.

(2) Apie tai galima spresti remiantis faktu, kad didzioji dalis namu gyvenvieteje yra pastatyti panasiu metu, vadinasi, ir gyventoju ekonomines galimybes yra pakankamai panasios.

(3) Panasu, kad tam tikra didesne integracija yra budinga visoms nusikalstamuma "traukiancioms" asims, tiesiog kalbant apie antraji desninguma isskiriamos tik asys, esancios greta svarbiausiu integruojanciu kaimynysciu gatviu, nekalbant apie kaimynystes pakrasciuose esancias gilias, bet savo aplinkoje santykinai didesnes lokalios integracijos vertes turincias gatves.

(4) Siuo atveju kalbama apie pacia artimiausia gatves aplinka, bet ne apie visa kaimynyste.

Kestutis Zaleckis [1], Irina Matijosaitiene [2]

Architekturos ir krastotvarkos katedra, Statybos ir architekturos fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Studentu g. 48, 5137 Kaunas, Lietuva El. pastas: [1] kestutis.zaleckis@ktu.lt; [2] irina.matijosaitiene@ktu.lt

KESTUTIS ZALECKIS

Prof., Kaunas University of Technology, Department of Architecture and Land Management, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: kestutis.zaleckis@ktu.lt

Publications: author and co-author of more then 20 research papers and one text book. Projects: co-author of 4 urban structure research project, 4 international architectural-urban research projects, author and co-author of four requirements for architectural competitions. Research interests: evolution of urban genotype, urban history, military architecture.

IRINA MATIJOSAITIENE

Dr, Kaunas University of Technology, Department of Architecture and Land Management, Studentu g. 48, 51367 Kaunas, Lithuania. E-mail: irina.matijosaitiene@ktu.lt

Publications: author and co-author of 30 research papers. Projects: author and co-author of 5 national and 2 international research projects, author and co-author of over 50 architectural and interior projects. Research interests: road and city landscape, space syntax, hedonomics, Kansei engineering, statistics.