Sound art practices in city spaces/Garso meno praktikos miesto erdvese.

Bajarkevicius, Tautvydas

Ivadas

Pasak antropologo Edwardo T. Hallo, "Skirtingu kulturu zmones ne tik kalba skirtingo mis kalbomis, bet, kas galbut yra dar svarbiau, jie gyvena skirtinguose jutimu pasauliuose" (Hall 1966: 14; Czegledy 2003). Sie jutimu pasauliai, kuriuose isisaknija musu iprociai, supdami mus nuo pat ankstyvos vaikystes, kasdienybes lygmenyje tarsi nereikalauja samoningos refleksijos. Ir vis delto butent ji igalina nekasdieni santyki su juslinemis patirtimis. Tai ypac pasakytina apie menines praktikas ir kitokias kurybiskas iniciatyvas, kuriose didziausias demesys sutelkiamas i jutimus ir ieskoma unikaliu budu plesti pojuciais suvokiamos aplinkos horizonta. Neretai idealiomis vietomis tokioms meninems praktikoms tampa viesosios miestu erdves. Jos suteikia nauju miesto erdviu patirciu, praplecia urbanistini samoninguma, igalina kasdienisku iprociu refleksijai ir atveria nekasdienes estetines patirtis.

Vargu ar prasminga vieninga zmogaus pojuciu visuma skaidyti i atskirus segmentus. Vis delto tiek musu kasdiene patirtis, tiek ir kognityviosios psichologijos tyrinejimai patvirtina akivaizdzia tiesa, kad siuolaikineje kulturoje is visu pojuciu dominuojanciu galime neabejotinai laikyti rega. Tuo tarpu XX a. antrojoje puseje garso menininkai bei akustines aplinkos tyrinetojai savo praktikomis ir teorinemis izvalgomis ypatingai susidomejo klausa bei audityviniu suvokimu. Ilgainiui si sritis atsiskleide kaip kupina potencialiu atradimu.

Garso mene (1) issikristalizavo gausi ivairove praktiku, savo pobudziu sujungianciu tam tikra urbanistini jautruma, demesinguma viesuju miesto erdviu savitumui ir klausa suvokiamu potyriu akcentavima. Su siomis praktikomis sietina "garso peizazo" (angl. soundscape) savoka. Su jomis sietini ir keli garso meno zanrai: fonografija (aplinkos irasai), garso pasivaiksciojimai, akustine kartografija, menines intervencijos, garso instaliacijos viesosiose erdvese.

Pirmieji garso pasivaiksciojimai. Garso peizazo samprata

XX a. 7-ajame desimtmetyje vienas is garso meno pradininku Maxas Neuhausas pradejo praktikuoti garso pasivaiksciojimus miesto erdvemis. Aprasydamas juos, menininkas ivardijo itakas, paskatinusias ji ieskoti budu, kuriais kasdieniskos prigimties garsus butu galima suvokti kaip estetine patirti. XX a. garso meno istorijoje buta ne vieno bandymo itraukti kasdienius garsus i estetinio (neretai--ir muzikinio) potyrio lauka. Savitais budais dar amziaus pradzioje tai dare kompozitorius, futuristas Luigi Russolo, veliau--Edgaras Varese, Johnas Cage'as. Luigi Russolo domejosi industriniu, mechanines prigimties garsu, Edgarui Varesei buvo svarbus elektroakustiniais budais organizuoti konkretieji garsai, o Johnas Cage'as itin domejosi paskiru, priezastiniais rysiais nesusietu garsu tarpusavio saskambiais, tad jam atrode itin naturalus demesys kasdieniskam garso peizazui.

Pirmine Maxo Neuhauso intencija, kaip ir pries tai minetuju kompozitoriu kurybos atvejais, buvo ikomponuoti kasdienius garsus i muzikines kompozicijas ir ikurdinti juos koncertu salese. Taciau menininka nustebino auditorijos reakcija--ji buvo nulemta ne tiek estetinio megavimosi paciais garsais, kiek "skandalingo" fakto, kad kasdieniniai garsai tampa muzikos dalimi. Tai paskatino ji zengti dar viena zingsni--issivesti klausytojus pasivaiksciojimams miesto gatvemis bei skverais po atviru dangumi (Neuhaus 1988).

Maxas Neuhausas savaja garso pasivaiksciojimu praktika pateikdavo skirtingomis formomis. Pasivaiksciojimu metu jis didziosiomis raidemis uzrasydavo LISTEN (liet. "Klausyk") ant kiekvieno is pasivaiksciojimo dalyviu rankos. Kartais ideja igaudavo "pasidaryk pats" forma--menininkas yra sukures plakata, vaizduojanti Brooklyno tilta su tuo paciu uzrasu po juo. Si kurinio versija atspindi Maxo Neuhauso susizavejima eismo garsais, klausant ju po tiltais, ir siulo klausytojams patiems atkreipti demesi i eismo garsyna. Kita kurinio "pasidaryk pats" versija--issiuntineti atvirukai su ta pacia vieno zodzio instrukcija, o gavejai galejo deti juos i norima vieta su ta pacia intencija--paskatinti klausytis tam tikroje erdveje tvyrancio garso peizazo. Maxas Neuhausas isbande ir garso pasivaiksciojimo kaip "nebylios" paskaitos zanra (Neuhaus 1988).

Miesto kulturos tyrinetoja Jekaterina Lavrinec straipsnyje "Keliones garso landsaftais: garso ekologijos pradmenys" (Lavrinec 2008) pateikia glausta garso ekologijos diskurso zemelapi. Jame kaip vienas is garso ekologijos pradininku ivardytas Maxui Neuhausui itaka dares R. Murray Schaferis. Jo ispletota garso peizazo (angl. Soundscape) samprata tapo viena kertiniu paradigmu ivairioms su garsu susijusioms meninems praktikoms. 1977 m. R. Murray Schaferis parase knyga "Garso peizazas. Musu garsine aplinka ir pasaulio derme" (2), kurioje gilinosi i gamtos, kaimo, miesto ir didmiescio, postindustrini garso peizaza, analizavo ivairius garsinius fenomenus, pasitelkdamas literaturinius siuzetus, analizuodamas garso percepcija, morfologija, simbolizma (Murray Schafer 1977). Garso peizazas ilgainiui tapo kertine savoka, apibreziancia tam tikroje erdveje tam tikru metu sklindanciu garsu visuma (analogiskai vizualiajam peizazui). Ja daznai naudojamasi ne tik specifiniame garso ekologijos kontekste (kuris buvo svarbus R. Muray Schaferiui), taciau ir nusakant menines praktikas, kurios apima ivairiu garsynu fiksavima, dokumentavima, percepcija ir kontekstualizavima.

Fonografija. Aplinkos irasai

Su garso peizazu samprata sietinas fonografijos zanras garso mene daznai ivardijamas ir aplinkos irasu (angl. field recordings) terminu. Kaip fotografija leidzia fiksuoti ir dokumentuoti vaizda, taip ir fonografija (arba aplinkos irasais) vadinamas garso dokumentavimas pasitelkus irasa. Zinoma, tokiu atveju garsynai redukuojami iki tu, kuriuos gali atkurti garso aparatura (dazniausiai--dvieju kanalu stereosistema). Vis delto pirmine tokiu irasu funkcija yra garso dokumentacija. Be to, aplinkos irasai turi savybe tarsi perkelti garsynu erdvelaikius is autentiskos vietos, kurioje darytas irasas, i erdve, kurioje to iraso klausomasi. Skirtingai nuo principo, kuri naudojo konkreciosios muzikos (pranc. musique concrete) kurejai, paversdami kasdieniu aplinkos garsu irasus abstrakciais neinstrumentines kilmes muzikiniais tembrais, aplinkos irasu atveju svarbus kontekstai, aplinkybes ir kitos iraso unikaluma bei specifika atspindincios detales. Ju klausymasis yra savotiska psichogeografine kelione kinematografiskais garsu peizazais. Tiesa, kinematografiskumo efekta cia pavyksta sukurti vien akustinemis priemonemis ir pasitelkus klausytoju vaizduote.

Aplinkos irasu zanras pastaraisiais desimtmeciais pletojosi itin intensyviai. Zvelgiant i jo konteksta, galima pastebeti tendencija, kad cia nemazai demesio skiriama naturaliosios gamtos garsu irasams: ivairiu ekosistemu gyvunijos garsams, gamtos stichijoms (vejui, vandeniui) ar netgi povandeninio pasaulio garsams, irasytiems pasitelkus hidrofoninius mikrofonus. Taciau nemaza dalis aplinkos irasais uzsiimanciu menininku domisi ir urbanistiniais garsu peizazais, tampanciais konceptualia ju meniniu praktiku asimi. Ju praktikos igauna ivairias formas--nuo tam tikra abstrakcia atmosfera kurianciu garso koliazu, kurie virsta isbaigtais garso meno kuriniais ar eksperimentinio radijo laidomis, garso dienorasciu iki dar vienos garso pasivaiksciojimo formos, kuriai pasitelkiamos ausines su jose skambanciais ivairiu miesto erdviu irasais.

Viena is paminetinu issipletojusiu iniciatyvu, internetiniu platformu, egzistuojanciu ir internetinio bei FM bangomis transliuojancio radijo pavidalu, yra Framework (3). Tai internetu prieinamas specifinio zanro radijo laidu archyvas. Laidos yra transliuojamos 5-iose radijo stotyse, pasitelkiant tradicini radijo eteri. Anot platformos ikureju, Frameworkplatforma skirta aplinkos irasams ir ju kompoziciniam panaudojimui. Ji pradejo savo veikla besiformuojant naujai menininku, besidominciu "surastu garsu" (angl. found sound), bendruomenei. Del interneto bendruomene tapo pasauline. <...> Frameworksiekia pristatyti ne tik didziule pasaulio garsines aplinkos ivairove, bet ir skirtingas menininku, besirenkanciu sias aplinkas kaip savo darbu garsinius saltinius, praktikas" (4). Didziuliame Framework laidu archyve is tiesu galima rasti paciu ivairiausiu aplinkos irasais paremtu kuriniu pavyzdziu: nuo visiskai neapdorotu garsiniu dokumentaciju iki keliasluoksniu garso irasu koliazu; nuo garso reportazu is laukines gamtos iki kelioniu didmiesciu gatvemis. Cia yra puiki galimybe susipazinti su visa ivairove garso meno pasaulyje pripazintais ar maziau zinomais menininkais, besirenkanciais vienokias ar kitokias aplinkos irasu meno strategijas. Nepaisant ju skirtumu, visose jose juntamas kinematografiskumo, kuri sukuria klausytoju vizualizuojami akustiniai pasauliai, efektas.

Vienas is projektu, transliuotu Framework platformoje ir skirtu urbanistiniams garso peizazams, buvo garso menininko Jasono Kahno kuriniu serija "Unheard Cities" (liet. "Negirdeti miestai"; Framework platformoje pristatomos serijos "Unheard Kyoto" ir "Unheard Tokyo") (5). Projekto sumanymas ir jo diktuojama struktura gana paprasta--menininkas keletui savo pasnekovu uzduoda klausima: "Koks yra jusu megiamiausias garsas ar garsu kuriama atmosfera jusu mieste?" (6). Irase girdime pasnekovu balsus ir atsakymus ju gimtaja kalba. Menininkui svarbus ir pasnekovu balsas, sukuriantis savotiska intymu dialoga tarp ju ir ju nusakomo miesto bei jo garsu. Pasak menininko, didmiesciu gyventojams atsakyti i si klausima ne taip lengva, kadangi didzioji dalis garsu didmiesciuose daznai suvokiami kaip triuksmas. Gaves atsakymus, menininkas issiruosia i pasnekovu nusakytu garsynu paieskas, pakeliui aptikdamas kitus idomius garso peizazus. Pasak menininko: "Ieskodamas siu garsu, pazistu miesta savo pasnekovu ausimis, ju balsams vedant mane per placias miesto erdves ir kvieciant i asmeniskas vietas. Pakeliui i sias vietas aptinku kitas, kuriose randu savo paties megiamiausius garsus, kurios atveria vidine miesto sankloda, atskleidziancia socialine miesto erdve". Jasonas Kahnas teigia, kad keliones siais miesto garsynais ryskiai atskleidzia miestu garso peizazu specifika: pavyzdziui, lyginant Tokija ir Kyoto, aiskiai juntamas Tokijo urbanistinio garsyno intensyvumas ir unikalus maziau urbanizacijos palyteto ir daugiau tradiciju islaikiusio Kyoto garso peizazai. Klausant sios serijos--apie valanda trunkanciu serijos kuriniu--atsiveria galimybe pasinerti i tolimu miestu garsynus, kurie tampa ir savotisku Jasono Kahno pasnekovu portretu ar ju laisku klausytojui.

Miesto garsynu naratyvai

Aplinkos irasai kai kuriose meninese praktikose ypac paveikiai dera su minetuoju garso pasivaiksciojimu zanru. Viena is zymiausiu tokio zanro kureju yra Janet Cardiff (7). Jos garso pasivaiksciojimai primena garso gida. Klausytojui duodamos ausines ir garso irasa grojantis irenginys (CD grotuvas, mp3 grotuvas ar pan.). Jis girdi garsus, irasytus toje pacioje vietoje, kurioje ir judama klausant iraso. Tiesa, jie kiek modifikuoti, i juos kartais isiterpia muzikos melodija, aidi zmoniu balsai, atsiranda menami garsai, kuriu realiame tos vietos garso peizaze nebera (ir galbut niekada nebuvo). Sis garsinis naratyvas skamba kartu su zodiniu--pasivaiksciojimo irase skamba menininkes balsas, diktuojantis instrukcijas (kur ir kokiu tempu eiti, kur stabtelti, i ka atkreipti demesi) bei pasakojantis fiktyvia ir literaturiska istorija. Istorijos dazniausiai fragmentiskos, neretai turincios intriguojanti ir emociskai itraukianti detektyvo atspalvi. Marsrutai gana ivairus, taciau daznai jie pletojasi viesosiose miesto erdvese. siuose garso pasivaiksciojimuose itin svarbus hipnotiskas aspektas, kai riba tarp menamojo, fiktyvaus ir tikro, realiai egzistuojancio fizineje miesto erdveje tampa beveik neapciuopiama. Toki efekta igalina itaigus garsu dokumentiskumas ir ji persmelkiantis tekstu bei dirbtiniais garso peizazais perteikiamas naratyvas.

Savita garso pasivaiksciojimu versija pletoja viena is garso meno pradininkiu Christina Kubisch. Savo projekte "Electrical Walks" (8) (liet. "Elektriniai pasivaiksciojimai") menininke domisi technologijomis ir tais ju aspektais, kurie nera tiesiogiai prieinami musu juslems, taciau egzistuoja visai salia, paraleliniame pasaulyje, ir gyvena intensyvu savaji gyvenima. Christina Kubisch sukonstravo i dideles, ausi apgaubiancias ausines telpancius itaisus, leidziancius aptikti ivairiu prietaisu skleidziamus elektromagnetinio pobudzio signalus ir isgarsinti juos iki zmogaus ausiai girdimo lygmens. Taip atkreipiamas demesys i fakta, kad musu erdves yra nuolat persmelktos elektromagnetiniu bangu bei kitokio pobudzio negirdimu ir neregimu signalu. "Elektriniu pasivaiksciojimu" metu klausytojai patenka i si paralelini pasauli, yra skatinami vaikscioti ivairiomis viesosiomis miesto erdvemis ir ilgeliau stabtelti ties ivairiais juose esanciais itaisais. Ausinese girdimi garsai primena sintetinius daznius, ritmiskus pasazus, balta triuksma primenanti surmuli ir kitokius garsus. Christina Kubisch projekta pristate ivairiuose miestuose (projektas prasidejo Kiolne 2004 m., veliau buvo pristatytas Londone, Berlyne, Karlsruhes mediju meno muziejuje zKM, Niujorke, Rygoje, Taline ir kt.), kiekviename is ju pasiulydama ir garso pasivaiksciojimui skirta zemelapi, sudaryta pagal pacios menininkes is anksto atlikta tyrima.

Miestas turi savo topologija, ivaizdzius ir simbolius. Kai kurios aplinkos irasais paremtos menines praktikos, beveik visada psichogeografiskos, domisi ir tam tikra miesto ivaizdziu simbolika. Garso menininkes, eksperimentinio radijo kurejos Jodi Rose projektas "Singing Bridges" (9) (liet. "Dainuojantys tiltai") skirtas irasams garsu, kuriuos skleidzia kabantys tiltai ir ju monumentalios konstrukcijos. Sio daugeli metu trunkancio ir niekada nesibaigiancio projekto metu Jodi Rose kaupia "dainuojanciu tiltu" garsu archyva, kartais igaunanti ir muzikos pavidala (jos pacios ar bendradarbiaujanciu menininku deka). Taciau menininkei uz pati rezultata ne maziau svarbus pats performatyvus veiksmas--tilta paversti instrumentu, ar, jos pacios zodziais tariant, "garso skulptura" (10), turincia tam tikra ikonografine prasme. Tiltai jungia krantus ir miestui yra gyvybiskai svarbus, susisiekima uztikrinantys statiniai. Ju konstrukcijos, nors ir akivaizdziai monumentalios, tam tikra prasme kartu yra trapios, "kabancios" vos ant keliu atramu. Kabanciuju tiltu sijos menininkei primena telekomunikacijos tinkla, igalinanti globalia komunikacija. Del kontaktiniu mikrofonu jos staiga atgyja ir ima rezonuoti. si metafora yra iskalbinga ir turint omenyje mediju meno bei kulturos konteksta, kuriame veikia menininke ir kurio diskursu naudojasi artikuliuodama savasias menines strategijas.

Garso instaliacijos viesosiose erdvese

Be performatyviu, aktyvaus klausytoju isitraukimo reikalaujanciu meniniu praktiku, vienaip ar kitaip suzadinanciu jautruma miestu garso peizazams, esama ir kitokiu zanru. Vienas is ju, zinoma, yra garso skulpturos bei instaliacijos. Taciau del miestu bei didmiescio garso peizazu, kurie, kaip jau aptareme, paprastai ir be jokiu papildomu intervenciju buna gana sodrus ir ne visada malonus, garso instaliacijoms iskyla specifiniu reikalavimu. Garsas yra gana taki ir skvarbi medija, tad, siekiant subtiliai isiterpti i viesasias miesto erdves, butinas tam tikras garso ekologijos kontekstui artimas jautrumas. Del to garso instaliacijoms gana daznai pasirenkamos nuo intensyvaus miesto gyvenimo kiek nutolusios, autonomiskos zonos (parkai, alejos ir kt.), ieskoma subtiliu meniniu sprendimu.

Idealus tokiu subtiliu intervenciju i viesaja miesto erdve pavyzdys yra britu menininku dueto "Liminal", kuri sudaro architekte Frances Crow ir garso menininkas bei kompozitorius Davidas Prioras, instaliacija "Organ of Corti" (liet. "Corti organas"; instaliacija pavadinta klausos percepcijos organo, esancio vidineje ausies dalyje, vardu). Sios garso instaliacijos ideja, turint omenyje zanra, gana paradoksali--instaliacija neskleidzia jokiu papildomu garsu, bet sukuria savita akustine atmosfera panaudo dama tuos garsus, kurie naturaliai sklinda instaliacijos erdveje ir aplink ja. Instaliacijai sukurti menininkai naudojo specialia akustine technologija--tusciavidurius garso kristalo vamzdelius, turincius savybe slopinti ar isryskinti tam tikru dazniu garsus. Is siu eilemis surikiuotu vamzdeliu suformuojamas staciakampis, i kurio vidu kvieciami klausytojai. Apibudindami akustiniu poziuriu minimalistine kurinio stilistika, menininkai pasitelkia ekologijos diskursui artima perdirbimo ar pakartotinio naudojimo (angl. recycling) savoka. Pristatydami instaliacijos ideja, jie teigia: "Pakartotinai panaudodami perteklinius mus supancios aplinkos garsus, siekiame permastyti isankstines nuostatas apie tai, kas turetu sudaryti muzikini kurini prie garso peizazo, nieko papildomo nepridedami; vietoj to pasiulome naujus budus klausytis to, kas jame jau yra. Sis instrumentas rematerializuoja musu garso patirtis, pakviesdamas "klausytis saves paciu besiklausanciu" (11). Greta subtiliu akustiniu aspektu, techniskai realizuotu bendradarbiaujant su tiksliuju mokslu atstovais, si garso instaliacija pasizymi ir vizualiu grakstumu bei plastika, neatsiejama nuo kurinio teikiamos estetines patirties. Kitas instaliacijos privalumas yra tas, kad ji eksponuojama miesto erdveje, kur gali buti aptikta ir visiskai atsitiktiniu lankytoju.

Bendruomenines garso meno praktikos miesto erdvese

Meniniu intervenciju i miesto kasdienybes ritma buta ir Lietuvos garso meno kontekste. 2006 m. PB8 meniniu pseudonimu zinomas garso menininkas Andrius Rugys igyvendino kolektyvine kolaboracija paremta projekta "Troleibusas Nr. 0". Specialiai siam projektui buvo sukurtas troleibuso marsrutas, apimantis tris miesto zonas: aktyviaja (darbo zona), pasyviaja (poilsio zona, gyvenamieji rajonai) ir "nesama" (retai apgyvendintos uzmiescio zonos). Andrius Rugys surinko gausu garso takeliu archyva is ji vienaip ar kitaip veikusiu kompozitoriu, muzikos prodiuseriu bei garso menininku ir suskirste ji i tris grupes--aktyviajai troleibuso marsruto zonai skirdamas inten syvesnius garso takelius, pasyviajai--ramesnius, o uzmiescio zonai--isiklausyma skatinancius garsus. Keliones troleibusu metu menininkas "miksavo" siuos garso takelius, grodamas juos gyvai (12). Zinoma, dauguma marsruto dalyviu is anksto zinojo apie projekta, taciau, kadangi troleibusas stojo iprastose stotelese, i ji ilipdavo ir visiskai atsitiktiniu pakeleiviu. Projektas ne tik atitinka kolaboracinio garso meno projekto kriterijus ir menines intervencijos i kasdieniska miesto gyvenimo forma; estetiniu poziuriu ji puikiai apibudina teoretiko Nicolo Bourriaudo suformuluota reliacines estetikos samprata, akcentuojanti socialine interakcija bei bendruomenine menines praktikos patirti, igyjama del tam tikros situacijos (Bourriaud 2002).

Greta paskiru projektu, meniniu praktiku, garso instaliaciju ir meniniu intervenciju, skirtu urbanistiniams garso peizazams, esama ir visus siuos zanrus jungianciu festivaliu. Paminetinas tarptautinis garsui, miestui ir architekturai skirtas festivalis "Tuned City", kaip testinis projektas prasidejes 2008 m. Berlyne, veliau 2011 m. vykes Niurnberge, 2010-2011 m. Taline, 2013 m. Briuselyje (13). Jis idomus tuo, kad apima simpoziumo ir konferencijos forma. Joms daznai pasirenkamos neiprastos miesto erdves, apleisti pastatai, sava architekturine specifika turintys statiniai. Konferenciju metu paprastai issiskleidzia platus problematikos, kuriai skirtas festivalis, diskursyvinis laukas: akustine miesto kartografija, ivairios garso meno ir siuolaikines muzikos praktikos bei konkretus projektai, garso meno edukacija, garso ir architekturos bei urbanistikos santykis, viesosios erdves samprata meniniame kontekste ir kt. Kitas festivalio programos segmentas--kurybines dirbtuves, kuriose igyvendinamos bendruomenines meno praktikos: pradedant eksperimentiniu radiju, baigiant "pasidaryk pats" principu konstruojamomis technologijomis. Festivalio menineje programoje gausu i miesto erdves ir unikalia architektura isiterpianciu garso instaliaciju, performansu, koncertu. Festivalio forma tokiems meniniams reiskiniams suteikia ypatingo intensyvumo ir suburia tarptautine tokias menines praktikas pletojanciu menininku bei teoretiku bendruomene. Miestas kelioms dienoms virsta eksperimentu, klajoniu, kurybisku impulsu ir samoningo susitelkimo i audityviaja kultura oaze (14).

Isvados

Atidumo kasdieniskiems garsams bei akustiniams potyriams kultura eme pletotis tuomet, kai juose imta ieskoti estetines patirties galimybiu ir juslinio pasaulio praturtinimo saltinio. Maxui Neuhausui emus organizuoti garso pasivaiksciojimus, R. Murray Schaferiui suformulavus garso peizazo savoka, pripazintiems kompozitoriams emus dometis kasdieniskais garsais, eme kryptingai formuotis kontekstas, palankus velesnems tokio pobudzio meninems praktikoms. Miestas, kaip civilizacijos ir kulturos epicentras, su savo urbanistinemis charakteristikomis ir viesosiomis erdvemis tapo potencialia garso peizazu estetines patirties vieta.

Ypac dideli vaidmeni estetiniam garso pezazu suvokimui suvaidino siuo metu itin issipletojusios fonografijos praktikos, kurios aplinkos irasus paverte unikaliomis, itraukianciomis kinematografiskomis patirtimis, perteikianciomis vietu atmosfera, charakteri ir ivairiu akustiniu aplinku niuansus.

Jungdami aplinkos irasu, garso pasivaiksciojimu zanrus ir integruodami kitokias performatyvias menines praktikas, atverdami paralelinius akustinius pasaulius (elektroniniu prietaisu skleidziamu bangu ir pan.), menininkai siulo klausytojams aktyviai isitraukti i nauju naratyvu atradima kasdieninese erdvese bei akustinemis priemonemis kuria savita miesto ikonografija.

Del takaus ir skvarbaus garso medijos pobudzio ir daznai intensyvaus naturalaus miesto garsyno menininkai iesko subtiliu budu isiterpti i urbanistini garso peizaza garso instaliacijomis bei skulpturomis. Neretai gana minimalistini akustini efekta tokiais atvejais papildo israiskinga objektu vizualine plastika.

Miesto erdvese besiskleidziancios menines praktikos, skirtos akustiniu patirciu pletotei, neretai igauna bendruomenini ir kompleksiska pobudi, sujungianti ivairius garso meno zanrus bei menines strategijas.

DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2014.06

Literatura

An introduction to Christina Kubischs "Electrical Walks"series of works [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http://vimeo. com/54846163

Bajarkevicius, T. 2011. Garsas, architektura ir miestas festivalyje"Tuned City" Taline [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.artnews.lt/svetur-garsas-architektura-ir-miestas-festivalyje-tuned-city-taline-12157

Bourriaud, N. 2002. Relational Aesthetics. Dijon: Les press du reel.

Cardiff, J. [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www.cardiffmiller. com

Czegledy, N. 2003. Sensing space, in R. Smite, R. Smits (Eds.). Acoustic space. Media architecture. Riga: RIXC.

Framework Radio [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www. frameworkradio.net/

Hall, E. T. 1966. The hidden dimension. New York, Garden City: Doubleday.

Kahn, J. 2013. Unheard Kyoto/Framework Radio [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www.frameworkradio. net/2013/03/411-2013-03-10/

Lavrinec, J. 2008. Keliones garso landsaftais: garso ekologijos pradmenys [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www. balsas.cc/wp-content/uploads/mediju_ekologija_balsascc_200808.pdf

Licht, A. 2007. Sound art. Beyond music, between categories. New York: Rizzoli.

Murray Schafer, R. 1977. The soundscape. Our sonic environment and tuning of the world. Rochester: Destiny Books.

Neuhaus, M. 1988. LISTEN [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.max-neuhaus.info/soundworks/vectors/walks/ LISTEN/

Organ of Corti [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www. liminal.org.uk/organ-of-corti

PB8 igarsintas Troleibusas Nr. 0 kviecia i kelione Vilniaus erdvemis ir joms dedikuotu kolektyviniu garso takeliu [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per internet?: http://www.balsas.cc/pb8-igarsintastroleibusas-nr-0-kviecia-i-kelione-vilniaus-erdvemisir-j oms-dedikuotu-kolektyviniu-garso-takeliu/

Singing Bridges [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www. singingbridges.net/.

Tuned City [interaktyvus], [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http://www.tunedcity.net/

(1) Garso menas (angl. Sound art) yra tarpdisciplinine meno saka, turinti specifine raiska bei diskursa, taciau kontekstualiai artimai susijusi su mediju menu, vizualiuoju menu ir siuolaikine muzika. Terminas yra pakankamai naujas ir nenusistovejes. Juo apibreziamas meno praktiku laukas, i kuri patenka eksponuojami kuriniai, kuriuose dominuoja garso medija; performatyvus kuriniai; eksperimentines ivairius garso aspektus pletojancios mediju meno ir siuolaikines muzikos formos. Issamiau zr. Licht (2007).

(2) Orig. k. "The Soundscape. Our Sonic Environment and Tuning of the World".

(3) http://www.frameworkradio.net/ [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.].

(4) http://www.frameworkradio.net/info/ [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.].

(5) Pirmosios kuriniu serijos dalies "Unheard Kyoto" galima isgirsti: http://www.frameworkradio.net/ 2013/03/411-2013-03-10/.

(6) http://www.frameworkradio.net/2013/03/411-2013-03-10/.

(7) Informacija apie menininke internete: http://www. cardiffmiller.com/.

(8) Dokumentacija internete: "An introduction to Christina Kubisch's "Electrical Walks" series of works" http://vimeo.com/54846163.

(9) Projekto puslapis internete: http://www.singingbridges.net/.

(10) Is projekto pristatymo: http://www.singingbridges. net/about/index.html.

(11) Instaliacijos pristatymas internete: http://www.liminal.org.uk/organ-of-corti/.

(12) Projekto pristatymas internete: PB8 igarsintas Troleibusas Nr. 0 kviecia i kelione Vilniaus erdvemis ir joms dedikuotu kolektyviniu garso takeliu [ziureta 2013 m. geguzes 20 d.]. Prieiga per interneta: http:// www.balsas.cc/pb8-igarsintas-troleibusas-nr-0-kviecia-i-kelione-vilniaus-erdvemis-ir-joms-dedikuotukolektyviniu-garso- takeliu/.

(13) Festivalio puslapis internete: http://www.tunedcity. net/.

(14) Placiau apie festivali Taline zr. Bajarkevicius (2011).

Tautvydas Bajarkevicius

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kurybos verslo ir komunikacijos katedra, Traku g. 1-203, LT-03227 Vilnius, Lietuva

El. pastas: tautvydas.bajarkevicius@gmail.com

Iteikta 2013-10-11; priimta 2014-04-02