The regeneration of the common space in the garden communities: participatory aspect/Bendrojo naudojimo erdviu regeneracija sodu bendrijose: dalyvavimo aspektas.

Butkiene, Danute

Ivadas

Sodu bendrijos 1 intensyviai transformuotis i rezidencines erdves Lietuvoje eme pastaraji desimtmeti, nors tam tikru apraisku buta ir anksciau. Miesto teritorijose esancios sodininku bendrijos tapo alternatyva individualiems gyvenamuju namu kvartalams. Kintant sodu bendriju paskirciai, sodininku asociaciju iniciatyva buvo atliktos ir pataisos sodininku bendriju istatyme: veikla sodo bendrijose nebeapibreziama kaip laisvalaikio forma, faktiskai iteisinamas nuolatinis gyvenimas turimame sodo sklype (zr. Lapinskas 2008). Kai kuriu Lietuvos miestu bendruosiuose planuose sodininku bendriju teritorijos konvertuojamos i mazo intensyvumo gyvenamasias teritorijas (zr. zabarauskiene 2012). Nepaisant to, infrastrukturiniu problemu (vandentiekio, nuoteku, duju tinklu, keliu prieziuros) vis dar nesiimama spresti strateginiu miestu planavimo lygmeniu.

Vietos gyventoju isitraukimo i vietoves regeneracijos procesus svarba yra atpazistama daugelio vietoviu regeneracijos ir bendruomeniu formavimosi klausimus analizuojanciu tyrinetoju (Knox, Worpole 2007; Nefas 2007; Gehl 2010; Carpenter 2013 ir kt. (2)). Taciau Lietuvoje sis procesas prasidejo neseniai, bendrijos gyventojams imant formuluoti isvystytu viesuju erdviu poreiki. Nors daugelio tyrinetoju yra pripazistama, kad viesosios erdves kaip bendruomeniu susirinkimo vietos yra tvarius bendruomeninius santykius uztikrinantis veiksnys (Knox, Worpole 2007; Gehl 2010), bendruomeniniu rysiu formavimas sodu bendrijose reikalauja atskiru tyrimu. Darant prielaida apie nauju bendruomeniniu rysiu formavimasi, sodu bendrijoms virstant gyvenamaja vieta, kyla daug klausimu: "kokiomis priemonemis bendrijos nariai vysto bendrosios paskirties erdves?", "kokie egzistuoja vietos gyventoju isitraukimo i bendruomenes veiklas mechanizmai?", "kaip vietos gyventojai apibrezia bendrosios paskirties erdves ir kokias funkcijas "prisiskiria" sau (t. y. kaip vietos gyventojai atsako i klausima, kam priklauso ir kas tvarko bendrosios paskirties erdves).

Sio straipsnio tikslas--isgryninti bendruju erdviu regeneravimo modeli Pavilnio apylinkiu (Vilnius) sodu bendrijose, ypatinga demesi skiriant vietos gyventoju isitraukimui i bendruomenines veiklas. Rasant si straipsni remiamasi 2013-2014 m. atlikto tyrimo duomenimis. Tyrimo objektas buvo Pavilnio sodo bendrijose (3) esancios bendrojo naudojimo erdves, ju reorganizavimas. Pirmajame tyrimo etape buvo taikomas itraukiancio stebejimo metodas. Tyrimo metu buvo fiksuojamos isisavinamos ir neisisavinamos bendrojo naudojimo erdves ir stebimi siu erdviu pokyciai. Antrajame tyrimo etape buvo atlikti giluminiai interviu su bendriju pirmininkais bei bendriju nariais, siekiant atskleisti isitraukimo i bendru sodu bendriju erdviu vystymo veiklas formas. Tyrimo metu keitesi ir sodu bendriju erdves elementai: senasias bendruju sodu bendrijos planu lenteles pakeite naujos, bendriju atstovai dalinosi informacija apie bendruomeniu suplanuotus, bet dar neigyvendintus pokycius (pvz., keliu sutvarkyma).

Sodu bendrijos: nuo kolektyviniu sodu iki gyvenamosios vietos

Megejisko sodo apraisku randama daugelyje pasaulio saliu. Paplites bendruomenes sodu fenomenas turi daugialype paskirti: tai maisto, estetinio pasitenkinimo ir rekreacijos saltinis. Apzvelgdamas nedideliu bendruomenes sodu (small community gardens) tipus, G. Groening

(2005) pateikia dideli ju atitikmenu sarasa skirtingose salyse (4) ir tvirtina, kad daugialype ju paskirtis islieka ta pati. Taciau salygos pakeisti sodo sklypo funkcija, paversti ji rezidencine erdve, aptinkamos ne visur: pavyzdziui, Vokietijoje sodo sklypai dazniausiai nuomojami pagal sutarti vieneriems ar daugiau metu, ir tik nedidele ju dalis savininkams priklauso privacios nuosavybes teise. Kita vertus, daugumoje saliu sodininkai vienijasi i draugijas, asociacijas (pvz., Anglijos National Society of Allotment and Leisure Gardeners).

[ILLUSTRATION OMITTED]

Pirmieji kolektyviniai sodai Vilniaus mieste pradejo kurtis 1953 m. (Lietuvos sodininku... 2013), pagal kitus saltinius,--1959 m. (Bronusas 1988) (5). Jie buvo kuriami prie imoniu, istaigu ir organizaciju, pavyzdziui, prie Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio instituto, Vilniaus silumines elektrines. Kolektyvinio sodo plotai buvo suskirstyti 6-12 aru sklypais ir skirti vienam sodininkui (1 pav.). Kolektyviniu sodu formavimosi pradzioje buvo leidziama pasistatyti tik nedideli, 20 kv. m., vasarnami, nuo 1987 m. leistino statyti namelio plotas buvo padidintas iki 50 kv. m. (6)

Dalis kolektyviniu sodu buvo pavadinta pagal gamyklu ar imoniu, prie kuriu jie buvo steigti, pavadinimus (pvz.: "Metalurgas", "Baldai", "Elektronika"). Neretai pavadinimas sietas su gamta, jos elementais (pvz.: "Tulpe", "Gintaras", "Gluosnis"), kartais pavadinimas renkamas pagal vietovardzius (Verkiai, Dvarcionys, Baniskes, Kirtimai, Mazieji Gulbinai, Naujieji Kalveliai). Pradinis rysys su imonemis lemia tai, kad sodu bendriju bendruomenes is dalies yra profesines (nors pirmiausia jos priskirtinos vietos bendruomenes tipui) (7). Atkreiptinas demesys, kad, bendrijos sodams virstant gyvenamaja vieta, gatvems imta suteikti pavadinimus (pvz., Pavilnio sodu 1-oji gatve, Guriu sodu 3-ioji gatve), nors kolektyviniuose soduose gatvevardziai dazniausiai buvo suteikiami nebent pagrindinei sodu gatvei (8).

Nuolat didejant urbanizacijai, sie mazieji sodai tapo integrali daugumos visuomeniu kulturos dalis (Groening 2005). Lietuvoje, keiciantis sodu bendriju nariu santykiui su sklypu (9), ima formuotis naujas kasdienio gyvenimo sodu bendrijose modelis. Atrodytu, sodininko santyki su sklypu bei tarpusavio saveikos intensyvuma (ir lankymosi savo sklype periodis-kuma) apibrezia sezoniskumas. Vasarnamiuose laikomi butini instrumentai, tai poilsio vietos, taciau vasarnamiai nera skirti nuolatiniam gyvenimui. Kaip teige vienas respondentu, "as pats [cia] negyvenu, as tik vasaroju. Yra minciu [gyventi]. As cia, siuose soduose, nuo gimimo. Tevai kazkada, gal astuntajame desimtmetyje, gavo sodus" (S. V., S/B "Riesutas"). Taciau sodininkai aktyviai dalyvauja sodu bendrijos gyvenime (10), neretai kaip tik sodininkai eina bendriju pirmininku pareigas, ima spresti infrastukturos problemas. Ilgameciai sklypu savininkai brezia aiskia riba tarp tikruju sodininku, atvaziuojanciu ir dirbanciu tik vasara, ir laikinu seimininku, siekianciu parduoti sklypa, bei nauju savininku, kurie atsikrausto i sodus gyventi: "[tikruju sodininku] anukai dirbti nenori, daug yra apleistu [sodu], sunku suieskoti--kas uzsieny, grizta, parduoda"; "kiekvienais metais gyvenanciu vis daugeja <...>, bega is miesto, nes brangu mieste gyventi" (S. V., S/B "Riesutas"). Interviu metu eme rysketi ir pusiau sodininkokategorija, kuri taikoma, apibudinant sodu bendriju dalyvius, derinancius megejiska sodininkyste su rekreacija. Respondentu buvo pabreziamas kategorijos sodininkainykimas, pusiau sodininku tipas atpazistamas kaip dar egzistuojantis, o nuolatiniai gyventojai--kaip vis didejanti sodu bendruomeniu dalis. Isitraukimo i bendrosios erdves vystyma laipsniai siejami su anksciau minetu sodu bendrijos dalyviu tipu: "Sodininkai--tie, kurie atvaziuoja ir jiems reikalinga ramybe, nes jie atvaziuoja vasara is savo butu ir jie nori ilsetis, nori pasisodinti viena kita darzove ir jiems reikalinga ramybe. Pusiau sodininkai--tie, kurie atvaziuoja, pabuna ir isvaziuoja, tai jiems is viso "tas pats", ar bus vaiku zaidimu aikstele, ar komunikacijos bus, ar nebus, o treti yra gyventojai--tai zmones, kurie nuolat gyvena ir jiems reikia visko--jiems reikia ir vaiku zaidimu aiksteles, apsvietimo, reikia keliu, zodziu, jiems reikalinga gerove" (D. M., S/B "Gintaras") (11).

Sios trys grupes (sodininkai, pusiau sodininkai bei nuolatiniai gyventojai, kuriu gyvenamoji vieta yra sodu bendrija) ir sudaro besiformuojancias sodu bendruomenes. Taciau sodu bendruomenes planu igyvendinimo sekme nemazai priklauso ir nuo savivaldybes palaikymo (jo stoka buvo nurodes ne vienas respondentas). Sodu bendrijoms keiciant funkcija i rezidencine, ima formuotis ne tik naujos bendruomenines praktikos (nors, kaip pamatysime, kai kurios bendruomeniu rysiu stiprinimo formos nepakito), bet ir bendruomenine erdve, kurios vystymas reikalauja investiciju.

Nuo sanitarines zonos iki bendruomenines erdves formavimo

Vietos gyventoju santykius su kasdiene aplinka padeda apibrezti H. Lefebvre'o teises i miesta koncepcija (Lefebvre 1996). Ji apima dvi pagrindines gyventoju teises: teise dalyvauti ir teise pasisavinti erdve. Pasisavinimassuteikia miestieciams teise isnaudoti erdves savo kasdieniniame gyvenime. Teise tinkamai isnaudoti miesto erdves igyvendinama per kasdienes veiklas: tai teise gyventi, zaisti, dirbti, zenklinti ir valdyti sias erdves. Tai ne vien teise naudoti jau egzistuojancias erdves, tai teise pagal miestieciu poreikius organizuoti bei kurti erdves. Vietu potencialo pritaikymas vietos gyventoju poreikiams yra viena is teises i miesta apraisku. Teise dalyvauti galetume isplesti ir traktuoti kaip galimybe naudoti miesto erdviu potenciala, buti itrauktam i svarbiausius ivykius, tureti teise prisideti prie sprendimu priemimo. H. Lefebvre'o komentatoriai pabrezia, kad remiantis teises i miesta koncepcija miestieciai matomi kaip centrine asis priimant sprendimus del miesto erdviu, ju vaidmuo turetu buti pagrindinis ir tiesioginis (Purcell 2002). siu dvieju teisiu saveika aptinkama, analizuojant bendruomeniniu erdviu formavimo procesus kaimynijose arba sodu bendrijose. Erdve tampa bendruomenine tuomet, kai vietos gyventojai igyvendina teise dalyvauti sprendimu priemimo ir pacios erdves vystymo procesuose. Mineti procesai aptinkami nagrinejant sodu bendriju sanitariniu zonu virtima bendruomeninemis erdvemis, kai vietos gyventoju valia keiciamos tam tikros zonos funkcijos ir naujai suformuotoje bendroje erdveje pletojamos ivairios bendruomene sutelkiancios veiklos formos.

Uztikrinant kolektyviniu sodu agrarine funkcija (galimybe uzsiauginti savo reikmems darzoviu, vaisiu bei uogu), kolektyviniu sodu teritorijoje buvo irengiami greziniai, statomi vandens bokstai ir irengiamos antzeminio vandentiekio prieigos kiekvienam sodo sklypui (12).

Vandens greziniui bei vandens bokstui irengti buvo butina atskira erdve, vadinamoji sanitarine zona, kurioje nebuvo galima vykdyti kitos veik los. Neretai minetoji sanitarine zona budavo atitveriama tvora, laikantis sanitarines vandenvieciu zonos reikalavimu. Pakitus teisinei bazei ir pradejus leisti privatizuoti sklypus bei statyti didesnes kvadraturos namus, vienose sodu bendrijose gyvenamuosius namus statantys savininkai kase nuosavus grezinius, kitose vandens tiekimo problema spresta visos bendrijos mastu, sanitarineje zonoje irengiant gilumini grezini (13), is kurio tiekiamas geriamas vanduo visai sodu bendrijai.

[ILLUSTRATION OMITTED]

Buvusios sanitarines zonos atvere naujas galimybes vietos gyventojams: jas pradejo naudoti bendrijos susirinkimams organizuoti, kitur irengiamos vaiku zaidimu aiksteles, suoleliai vyresnio amziaus sodininkams. Taigi pamazu si, neretai buvusi aptverta ir eiliniam sodininkui neprieinama, erdve kito ir tapo sodo bendrijos bendrojo naudojimo erdve, buriancia bendruomene bei skatinancia ieskoti nauju tos erdves naudojimo scenariju, itraukiant ir mainu tinklus bei koncertu bendruomenes nariams organizavima. Bendrosiose sodo bendriju erdvese igyvendinant iniciatyvas formuojama bendruomenine erdve. Analizuodama viesuju erdviu gaivinimo procesus, J. Lavrinec (2013) siulo isskirti "scenografinius" erdves elementus ir ju apibreziamus veiklos "scenarijus". si perskyra taikytina ir analizuojant sodu bendriju erdviu regeneracija. Prie "scenografinio" lygmens priskiriami materialus elementai, formuojantys bendruomenine erdve (mineti suoleliai, pavesines, vaiku zaidimu aiksteliu bei sporto aiksteliu lementai, taip pat ir draudimo zenklai). sie elementai atveria arba riboja veiklu (arba, kaip nurodo tyrinetoja, "scenariju") galimybes. Tarp siu veiklu paminetinos ivairios laisvalaikio ir bendro darbo formos: bendruomenines sventes, mainai ir talkos. sios veiklos iskelia nauju elementu poreiki (2 pav., a, b, c, d). Taigi, teise i bendraja erdve igyvendinama ir vystant buvusias sanitarines erdves--irengiant naujus elementus, ir pletojant naujas su sia erdve susijusias iniciatyvas (pvz., rengiant turnyrus, inicijuojant zaidimus ir pan.).

Tam tikros bendrijos, disponuodamos isskirtiniais gamtiniais resursais arba isvysciusios bendraja erdve, virsta traukos centru: "Pas mus yra <...> maudykle, tai ten pas mus is visu sodu, is aplinkiniu eina. Viesoji erdve cia, kur yra vandenviete, cia yra vykdomi visuotiniai nariu susirinkimai" (S. V., S/B "Riesutas"). Bendrosios erdves populiarumas tampa issukiu bendrijai, skatina spresti atvirumo ir uzdarumo klausima. Empirinis tyrimas atskleide, kad sodu bendrijos pasizymi nevienodu atvirumu: pavyzdziui, irengusios naujas zaidimo erdves ir palikusios jas atviras kitu bendriju vaikams, jos nebutinai sulaukia simetriskos reakcijos is kaimynysteje esanciu bendriju. Pavyzdziui, vienos is tyrinetu bendriju pirmininke, komentuodama kaimynysteje esancios bendrijos nuostatas, pastebi: "Jie taip sako: kai ateina kiti vaikai, tai jie netausoja supyniu, viso inventoriaus, to, kuris yra skirtas vaiku zaidimu aikstelei. Bet vaikai, jie migruoja. As ir pirmininkei sakiau: "Jusu vaikuciai ateina i musu sodo bendrija, musu vaikuciai bendrauja su Jusu sodo bendrijos vaikais". As labai naturaliai priimu ta migracija, na jie kazkaip nelabai" (D. M., S/B "Gintaras"). Kaip dazna uzdarumo priezastis nurodomas zalingas aplinkai ateinanciu kazka veikti zmoniu elgesys, kai bendruomenine erdve nera tausojama. Pastebima atsiribojimo formu ivairove, kai naudojami ne tik fiziniai barjerai, bet ir zenklai, arba bendrosios paskirties erdve stebima. Polinkis atsiriboti nuo salia esanciu sodu bendriju leidzia izvelgti teritoriskai uzdaru bendruomeniu (gated communities) bruozus (3 pav., a, b)..

Issukiai, kuriuos kelia buvusios sanitarines zonos, sutelkia vietos bendruomene, skatina bendrijos narius aiskiai formuluoti savo poreikius, derinti skirtingu amziaus grupiu interesus, saveikauti (arba ne) su greta esanciomis bendrijomis. Neretai pabreziamas mazu vaiku tevu vaidmuo skatinant bendrojo naudojimo erdves vystyma. Visi respondentai pabreze bendruomenes palaikymo bei pritarimo vykdomoms veikloms svarba, kai kuriu bendriju atstovai akcentavo tiesiogini bendrijos nariu indeli i bendrasias veiklas, susijusias su bendrojo naudojimo erdves tobulinimu, puoselejimu bei prieziura. Paskutiniame skyrelyje apzvelgsime pagrindinius bendrus "scenarijus", kurie stiprina vietos gyventoju santyki su bendruomene ir bendraja erdve.

Vietos bendruomen?s komunikacijos kanalai ir tarpininko vaidmuo

Efektyvus bendrojo naudojimo erdviu isisavinimas sodu bendrijose tiesiogiai priklauso nuo vietos gyventoju aktyvumo, kai bendrijos nariai ne tik isreiskia savo poreikius, bet ir prisideda siekiant juos igyvendinti. Tai reikalauja informaciniu priemoniu, prieinamu visiems bendrijos nariams. Tyrimo metu paaiskejo, kad bendriju nariai aktyviai naudojasi skelbimu lentomis bei internetinemis bendriju grupemis, derina sias priemones (4 pav.). Paprastai sodu bendrijos turi informacines lentas, greta kuriu kabo sodu bendrijos planas, ne vienoje bendrijoje planas pasitinka prie pagrindinio ivaziavimo.

Greta siu tradiciniu informavimo priemoniu sekmingai taikomas ir po truputi vis labiau besiskverbiantis kitas bendruomenes nariu isitraukimo mechanizmas--internetines grupes, skirtos vietos gyventojams. Kaip pazymi tyrinetojai, virtualios platformos, kur ivykiu nariai diskutuoja bendruomenei aktualiais klausimais, ikelia renginiu nuotraukas ir dalinasi ispudziais, "pratesia" ivykius ir ju sukeltas emocijas (Lavrinec 2011: 74). Dalinimasis ispudziais ir nuotraukomis virtualioje erdveje tapo neatsiejama bendruomenes sutelkiancia ivykiu dalimi, leidziancia palaikyti rysius su isvykusiais vietos bendruomenes nariais (Ibid). Nors kol kas internetiniu sodu bendriju puslapiu svetainiu nera itin daug, taciau augantis tokio tipo svetainiu populiarumas yra aiski tendencija. Kai kurios svetaines jungia ne viena bendrija (pvz., http:// www.sodai.eu/). Svetaineje www.manobendrija. ltapsilanke lankytojai gali susirasti savo sodo bendrija, uzsiregistruoti ir su savo bendrijos nariais diskutuoti jiems aktualiais klausimais. Patyrinejus sodu bendriju tinklalapius matyti, kad kai kurie is ju pateikia ne tik siaura, su sodo bendrijos aktualijomis susijusia, informacija, taciau ir bendrijos nariams naudingu nuorodu, ivairiu moksliniu straipsniu. Kai kurie tinklalapiai naudojami aktyviai, turi isgryninta meniu, kiti dar formuojasi. Pagrindine ju funkcija yra informavimas apie ivykius, susijusius su bendrijos gyvenimu: apie bendrijos valdybos sprendimus, vykstancius visuotinius susirinkimus, talkas, sventes. Kai kurios sodu bendrijos turi ir savo paskyras populiariuose socialiniuose tinkluose, tarkime, Facebook, pvz., https://www. facebook.com/dituvossodai.lt. Taip siekiama efektyvesnes komunikacijos su savo bendrijos nariais, aktyviai besinaudojanciais siuo socialiniu tinklu. Pateikti pavyzdziai neleidzia sutapatinti siu bendruomeniu su "virtualiomis bendruomenemis" (zr. Leliugiene, Sadauskas 2011), taciau tam tikru uzuomazgu esama.

[ILLUSTRATION OMITTED]

[ILLUSTRATION OMITTED]

Raktinis vaidmuo suburiant ir aktyvuojant bendruomene atitenka aktyviems bendruomenes nariams, kurie paskatina intensyvesne komunikacija tarp bendruomenes nariu, tarp skirtingu bendruomeniu, tarp vietos bendruomenes ir savivaldybes. Apie bendruomenes branduoli, skatinanti ar inicijuojanti pokycius, kalbejo beveik visi respondentai (vienais atvejais kaip aktyvi grupe isskiriami jauni teveliai, kuriu iniciatyva buvo pradeta kurti vaiku zaidimu aikstele, kitais--vyresnes kartos bendrijos nariai). Vis delto ne maziau svarbus ir bendrijos pirmininko vaidmuo.

Sodu bendrijose bendruomenes interesai yra atstovaujami sodo bendrijos valdybos, renkamos visu bendruomenes nariu visuotinio susirinkimo metu. Paprastai mazesnese sodu bendrijose i valdyba siulomi gatveliu atstovai, taip valdyboje yra atstovaujama visu bendrijos nariu interesams. Ypatinga vaidmeni sioje strukturoje tiek teisiniu poziuriu, tiek reguliuojant bendruomenes saitus atlieka sodo bendrijos valdybos pirmininkas, galintis vien formaliai eiti sias pareigas arba tapti bendruomene vienijancia asimi, tarpininku ne tik tarp bendruomenes nariu, bet ir tarp vietos bendruomenes bei kitu sodo bendriju, taip pat tarp bendrijos ir savivaldybes.

S. Nefas (2007), apibrezdamas funkcionalia vietos bendruomene, vienu is pirmuju kriteriju isskyre lyderio (-iu) svarba. sia mokslininko izvalga patvirtino Pavilnio sodu bendrijose atliktas empirinis tyrimas, kuris atskleide, jog lyderystes savybiu turintys bendriju valdybos pirmininkai efektyviau tvarko savo atstovaujamas sodo bendrijas bei palaiko glaudzius abipusius rysius su vietos bendruomene. Ypac ryskiai matyti, kai bendruomenes ir pirmininko rysys trukineja, tai galima matyti ne tik is fizines israiskos (menkai isisavinta bendroji erdve), bet ir is to, kad stringa bendruomenes burimo mechanizmai (vienos is bendriju atvejis, kai bendros veiklos formos, pvz., talkos, yra ignoruojamos vienareiksmiskai replikuojant: "pas ana pirmininka buciau ejes").

Vietos tradiciju kurimas ir puoselejimas: sventes ir talkos

Ypatinga reiksme stiprinant bendruomeninius rysius turi tradiciju kurimas, bendros veiklos organizavimas ar sventimas drauge. Talku ar svenciu svarba pabreze efektyviai isisavinusiu bendrasias erdves bendriju atstovai. Bendruomene jungiancios sventes ir talkos atlieka dvejopa funkcija: tai ir komunikacija tarp vietos gyventoju stiprinanti priemone, ir galimybe isitraukti i bendruomenines erdves kurima. Dalyvavimas kuriant bendruomenine erdve sustiprina santykius tarp vietos gyventoju. Savo ruoztu, vietos gyventojus sutelkiantys ivykiai sukuria salygas atsiskleisti vietos bendruomenes kurybiniams resursams, paaiskejant, kad tarp bendruomenes nariu esama organizatoriu, muzikantu, menininku, tekstu kureju, renginiu vedeju.

Gretindamas dabartines bei senasias lietuviu tradicijas, kur tiek kvietimas i talka, tiek pati talka, o juolab po jos ejes patalkys buvo svarbus, S. Nefas (2007) teigia, kad talka buvo vienas is pagrindiniu bendruomeniska sugyvenima lemusiu veiksniu. Jis atkreipia demesi i dvilypi talkos interpretavima sovietiniu laikotarpiu: prievartos pobudi turejusios talkos sukeldavo gyventoju priesiskuma (kaip protesto pozicija). Na o pagalba, talkininkavimas kaime gyvenantiems giminaiciams daugiau buvo suvokiami kaip trumpalaike pramoga. Remdamasis atlikto tyrimo duomenimis, S. Nefas daro isvada, kad "vietos bendruomenei funkcionuoti svarbus bus tradiciniai veiksniai: pagalba nelaimeje, bendros sventes, o talkos nebeatliks svarbesnio vaidmens" (Nefas 2007). Sunku nesutikti, kad talkos dabartineje visuomeneje nebeatlieka tokio vaidmens, koks joms buvo priskiriamas tradicinese senosiose kaimo bendruomenese, taciau Pavilnio sodu bendrijose atliktas empirinis tyrimas atskleide, kad talkos sodo bendrijose vis dar yra vienas is veiksniu, sekmingai burianciu bendruomene, juolab kad po talkos tradiciskai neatsisakoma patalkio, bendro pasivaisinimo, kurio metu moterys ir geliu sodinukais speja pasikeisti. Kalbinti sodu bendriju atstovai talkas minejo ne tik kaip bendruomene buriancia iniciatyva, bet ir kaip edukacine priemone jaunajai kartai: "vaikai turi savo darbelius, geranoriskai dalyvauja, veliau labiau tausoja, priziuri savo teritorija" (E. M., S/B "Mikronas"). "Is tikruju buna labai smagu, kai ateina seima, atsiveda vaikucius, tie patys vaikai tvarko, paskui toje pacioje aiksteleje zaidzia" (G. M., S/B "Gintaras").

Siekiant issiaiskinti, kaip skatinamas bendrijos nariu dalyvavimas bendroje veikloje, paaiskejo, kad stipriu ir vieningu bendruomeniu nariams ypatingu skatinimo mechanizmu nereikia, priesingai--kai kuriuos narius reikia sulaikyti nuo dalyvavimo bendroje veikloje (S/B "Mikronas" atvejis, kai bendrijos senjoru prasoma nedalyvauti talkose--"neetiska ziureti, kaip jie grebia ir jiems sunku"). Kitu atveju stebimas primygtinis skatinimas ar net grasinimas: vienoje is bendriju uz nedalyvavima talkose buvo numatyta pinigine sankcija, kuri buvo taikoma, taciau neefektyviai, nedave laukiamu rezultatu. Vis delto pripazistamas esminis vidines motyvacijos vaidmuo. Komentuodamas bendrijos nariu nenora dalyvauti talkose, vienos is bendriju atstovas pastebi: "jeigu reiktu eiti reikalauti, tai, be abejo, as issireikalausiu, bet ar verta. Bet negali priversti zmogaus. Jam paciam turi kilti noras, pareiga atsirasti" (S. V., S/B "Riesutas"). Bendriju atstovu efektyviausiu pripazintas skatinimas--tai paciu bendruomenes nariu vieni kitu paakinimas (S/B "svietimas", S/B "Gintaras"), ypac veiksminga priemone jauniausios bendruomenes atstovu kartos rankose (juolab tada, kai ji nukreipta i tevu karta).

Talku metu ne tik fiziskai sutvarkomos bendrijos viesosios erdves, bet ir ugdoma jaunesniu bendruomenes nariu atsakomybe, emocine priklausomybe bendruomenei, kuriama bendruomeniskumo dvasia. Talku metu vyksta ir intensyvesne komunikacija tarp bendruomenes nariu, kuriami mainu tinklai (po talku kaimynes keiciasi sodinukais, receptais, ir pan.), kurie gali issivystyti i savarankiskas bendruomenes nariu saveikos formas. Po talku bendrijose paprastai buna patalkys, kai dalyviai pasivaisina, bendrauja, keiciasi idejomis. Bendros sventes yra kita dalyvavimo forma, prisidedanti prie bendruju erdviu vystymo. Kalbinti respondentai nurode ir tradicinemis tampancias ar pretenduojancias tapti sventes: Naujieji metai, Uzgavenes, Velykos (anot S/B "Mikronas" atstoves--sventes lyg ir nera bendrijos tradicija, bet "zmones kaip ir laukia ju"). Idomu, kad bendrijos, kurios bendrosios erdves yra silpnai isisavintos (o tai laikytina trukinejanciu rysiu tarp bendrijos nariu ir pirmininko pozymiu), atstovas nurode, kad "baliams nera lesu".

Bendros sventes ne tik leidzia artimiau pazinti bendruomenes narius, kartu pasidziaugti bendrais pasiekimais, taciau itraukia zaidybini elementa, leidzia atskleisti vietos potenciala. Viesuju erdviu gaivinimo problematika pletojantys tyrinetojai nurodo, kad zaidybini elementa turintys ivykiai skatina dalyvius isvystyti emocini solidaruma (Lavrinec 2011). Kadangi zaidybiniai ritualai steigia distancija su "rutininiu vietos scenarijumi", jie isryskina kasdienybeje uzgozta vietos potenciala ir pademonstruoja, kaip ji galima efektyviau panaudoti (Lavrinec 2011). Taip zaidybinis svenciu elementas ir sustiprina vidinius bendruomeninius rysius bei bendruomenes nariu rysi su pacia bendraja erdve.

Bendra veikla sudaro salygas atsiskleisti ir pacios bendruomenes, ir bendruju erdviu potencialui: pavyzdziui, mainai (sudarantys potalkio dali arba issivyste i savarankiska bendruomenes nariu saveikos forma) gali buti atliekami privaciai tarp bendruomenes nariu, taciau tam tikrais atvejais jiems gali buti pritaikyta ir bendroji erdve, arba jie gali tapti tradicine bendruomenines sventes dalimi. Apibendrinant galima teigti, kad sventes ir talkos uztikrina glaudesnius rysius tarp bendruomenes nariu ir palaiko paciu erdviu gyvybinguma (14).

Isvados

Galima konstatuoti, kad bendruomeniniai rysiai tarp bendriju gyventoju ir vietos savivaldos dar formuojasi, todel ir bendrosios paskirties erdviu naudojimas jose dar gana menkas. Bendrojo naudojimo erdviu potencialas sodu bendrijose kol kas yra pradiniame vystymosi etape. Taciau efektyviu bendrosios erdves naudojimo scenariju paieskos jau vyksta, o vietos bendruomenes ima formuoti vietos tradicijas. Pazymetina dalyvavimo bendrijos gyvenime formu ivairove: dalyvavimas susirinkimuose, talkos, bendros sventes ir kitokia bendra veikla stiprina bendruomeninius rysius ir tai atsispindi bendrojo naudojimo erdviu organizacijoje.

Efektyvu bendrojo naudojimo erdves pritaikyma turetu lemti ne vienas veiksnys, taciau bendruomenes ir tarpininko vaidmuo yra vieni is svarbiausiu sandu siame procese. Svarbus aspektas yra savivaldybes teikiamas arba neteikiamas bendriju iniciatyvu palaikymas: ne vienas respondentas yra nurodes aibe sunkumu, bendrijai siekiant irengti vaiku zaidimo aikstele arba sutvarkyti apsvietima ir kelius is dalies bendrijos lesomis.

Sodu gyventojai identifikuoja sodu bendrijos kurybini potenciala: rekreaciniu zonu galimybes, bendruomenes nariu talentus ir gebejimus. Taciau empirinio tyrimo metu nepavyko aptikti, kad bendruomene orientuojasi i ilgalaikes perspektyvas, inicijuodama kurybines saveikas. Bendriju nariu demesys telkiasi pirmiausia i infrastrukturiniu problemu sprendima, kuris galetu uztikrinti tolesni sodu vystymasi, jiems virstant ir kulturiniais traukos taskais.

DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2014.08

Literatura

Atkoceviciene, V.; Sudoniene, V. 2013. Amateur garden land management and use, in Proceedings of the International Scientific Methodical Conference "Baltic Surveying 2013". Kaunas, Akademija, 14-21 [interaktyvus], [ziureta 2013 m. birzelio 19 d.]. Prieiga per interneta: http://www.asu.lt/file.doc?id=54796

Bronusas, H. 1988. Kolektyviniai sodai, ju uzstatymas ir tvarkymas. Vilnius: LIMTI.

Budvytis, S. 1994. Bendrija kaip sociologijos objektas, Filosofija. Sociologija1(13): 24-35.

Butkus, T. 2011. Miestas kaip ivykis. Urbanistine kulturiniu funkciju studija. Kaunas: Kitos knygos.

Carpenter, J. 2013. Social enterprise and urban regeneration--a model for the future?, Quality of Life Journal, Special Issue on Social Enterprise14(2): 137-156.

Gehl, J. 2010. Cities for people, Washington, D.C.: Island Press.

Groening, G. 2005. The world of small urban gardens, Chronica holticulturae. Publication of the International Society for Horticultural Science 45(2): 22-25 [interaktyvus], [ziureta 2013 m. birzelio 16 d.]. Prieiga per interneta: http://actahort.org/chronica/ pdf/ch4502.pdf#page=22

Knox, K.; Worpole, K. 2007. The social value of public spaces. York: Joseph Rowntree foundation.

Lapinskas, A. 2008. Sodas ne tik laisvalaikiui, bet ir gyvenimui[interaktyvus], [ziureta 2103 m. gruodzio 3 d.]. Prieiga per interneta: http://lt.lt. allconstructions.com/portal/categories/134/1/0/1/ article/6421/sodas-ne-tik-laisvalaikiui-bet-ir-gyvenimui

Lavrinec, J. 2011. Revitalization of public space: from non-placesto creative playgrounds, Santalka: Filosofija, Komunikacija19(2): 70-75. http://dx.doi.org/10.3846/coactivity.2011.16

Lavrinec, J. 2013. Urban scenography: emotional and bodily experience, Limes: Borderland Studies 6(1): 21-31. http://dx.doi.org/10.3846/20297475.2013.808453

Lefebvre, H. 1996. Writings on cities. Malden, MA: Blackwell Publishers Ltd.

Leliugiene, I.; Sadauskas, J. 2011. Bendruomenes sampratos traktuotes ir tipologija, Socialiniu mokslu studijos/Societal Studies3(4): 1281-1297.

Lietuvos Respublikos sodininku bendrijos istatymas, 2003 m. gruodzio 18 d., Nr. IX-1934 [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 7 d.]. Prieiga per interneta: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska. showdoc_l?p_id=430761

Lietuvos sodininku draugija. 2013. [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 5 d.]. Prieiga per interneta: http://www.lsdraugija.lt

Livingston, M.; Bailey, N.; Kearns, A. 2008. People's attachment to place--the influence of neighbourhood deprivation on people's attachment to places: project report. Glasgow University.

Nefas, S. 2007. Funkcionali vietos bendruomene Lietuvos kaimuose ir miesteliuose: daktaro disertacija. Mykolo Romerio universitetas. Vilnius: MRU leidykla.

Pilipavicius, V. 2008. Bendruomene ir organizacines bendruomenines veiklos formos, isLZUU, Ekonomikos ir vadybos fakulteto 2007 m. moksliniu tyrimu rezultatai: Mokslines konferencijos straipsniu rinkinys. Kaunas: Akademija 1(4): 48-55.

Purcell, M. 2002. Excavating Lefebvre: the right to the city and its urban politics of the inhabitant, GeoJournal 58: 99-108. http://dx.doi.org/10.1023/ B:GEJO.0000010829.62237.8f

Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos. 2009. Teises aktu, reglamentavusiu teritoriju planavimo, statybos ir valstybines statybos kontroles tvarka Lietuvoje 1947-1992 metais, sarasas. Vilnius [interaktyvus], [ziureta 2013 m. gruodzio 21 d.]. Prieiga per interneta: www. vtpsi.lt/vtpsi_dokum/istor.doc

zabarauskiene, J. 2012. Investicinis patrauklumas: namai sodu bendrijose ar individualiu namu teritorijose?, is Statyba / Construction: 15-osios Lietuvos jaunuju mokslininku konferencijos "Mokslas--Lietuvos ateitis", vykusios Vilniuje 2012 m. kovo 22-24 d. [interaktyvus], [ziureta 2013 m. liepos 12 d.]. Prieiga per interneta: http://jmk.sf.vgtu.lt/index.php/jmksf/ jmksf15/paper/viewFile/53/51

(1) Placiai vartojami sodo, soduar sodininkubendrijos terminai yra sinonimiski. Teisineje bazeje pateikiamas sodininku bendrijosterminas, literaturoje galima aptikti abu variantus, siame darbe dazniau bus vartojama trumpesne termino forma. 2003 m. gruodzio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos sodininku bendriju istatymas Nr. IX-1934 taip apibrezia sodininku bendrija: "sodininku bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenes dalis, visapusiskai pletojanti megeju sodininkyste, puoselejanti ir tausojanti gamta ir krastovaizdi. Bendrija yra ribotos civilines atsakomybes pelno nesiekiantis viesasis juridinis asmuo, kurio tikslas--igyvendinti sodininku bendrasias teises ir pareigas, susijusias su megeju sodo teritorijos ir joje esanciu bendrojo naudojimo objektu valdymu, prieziura ir naudojimu". Ten pat pateikiama ir sodininko apibreztis: "sodininkas--fizinis asmuo, nuosavybes ar kitomis teisemis valdomame zemes sklype uzsiimantis megejiska sodininkyste" (Lietuvos...2003). Cituojant tyrimo medziaga ir nurodant bendrijos sodu pavadinimus, bus vartojama santrumpa "S/B".

(2) Sodu bendriju genezes problematika pletoja ir istorikas R. Trimakas, taciau sis mokslininkas nera paskelbes moksliniu darbu sia tema, nors aktyviai gvildena sodu bendriju problematika populiariojoje spaudoje ir interviu.

(3) Tirtos Pavilnio (Vilnius) sodu bendrijos, esancios abipus Juodojo kelio, tarp Kalnenu, Guriu ir Aukstutinio Pavilnio: "Aguona", "Gintaras", "Veteranas", "Saulute", "Energija", "Tulpe", "Mikronas", "Riesutas", "Tabakas", "Avalyninkas", "svietimas", "Berzelis 1", "Statybininkas", "Tevyne". sios sodu bendrijos pasirinktos del galimybes geriau isitraukti i stebe-jima, stebeti reiskinio vystymosi dinamika, nes tyrimo autore gyvena Pavilnyje, vienoje is tiriamuju sodu bendriju.

(4) Austrijoje, sveicarijoje bei Vokietijoje jie vadinami kleingarten(isvertus--mazas sodas), allotment gardens (sklypu sodai)--Jungtineje Karalysteje, ogrodek dzialkowy(sklypu sodas)--Lenkijoje, rodinni zahridka(seimos sodas)--Cekijos Respublikoje, kiskertek (mazi sodai)--Vengrijoje, volkstuin(sklypu sodai)--Nyderlanduose ir Belgijoje, jardins ouvriers (darbininku sodai) irjardins familiaux(seimos sodai)--Prancuzijoje ir Belgijoje, kolonihave(sklypu sodai)--Danijoje, kolonihage(sklypu sodai)--Norvegijoje, kolonitraedgard(sklypu sodai)--svedijoje, siirtolapuutarhat(sklypu sodai)--Suomijoje, shiminnoen (miesto sodai)--Japonijoje, community gardens(bendruomenes sodai)--JAV (Antrojo pasaulinio karo metais jie daznai buvo vadinami pergales sodais tiek JAV, tiek Kanadoje bei Australijoje).

(5) Pirmasis bendrijos sodas "Ruta" buvo ikurtas 1949 m. Kauno rajone (Sodininku bendrijos 2013). Is pradziu kolektyviniams sodams steigti buvo skiriamos tik ne zemes ukio naudmenos, o veliau--ir naudojama zeme, ir didesni jos plotai (Lietuvos sodininku... 2013).

(6) Cituojamas VSRK ir Lietuvos valstybinio agropramoninio komiteto 1987 m. isakymas Nr. 247/632 del kolektyviniu sodu projektavimo ir statybos juose instrukcijos patvirtinimo: "Instrukcijoje nustatyta, kad sodo nameliu statyba individualiuose sodo sklypuose gali buti vykdoma pagal tipinius, kartoninius ir individualius projektus. Esami sodo nameliai gali buti rekonstruojami pagal parengtus projektus. Projektus derina miestu landsafto architektai ir rajonu vyr. architektai. Individualiuose sodo sklypuose gali buti statomi apkurenami nameliai iki 50 kv. m uzstatyto ploto (neiskaitant terasos bei atviros verandos), taip pat ukiniai pastatai naminiams pauks-ciams, triusiams bei ukiniam inventoriui laikyti" (Valstybine teritoriju planavimo...2009).

(7) Kaip nurodo S. Budvytis (1994), apzvelges bendruomenes apibrezimu ivairove, bendruomene susiformuoja skatinama aiskaus konkretaus intereso, o bendrija laikoma teritorija su joje gyvenanciais zmonemis ir ju tarpusavio rysiais. Bendruomene apibreziama kaip zmoniu, gyvenanciu apibreztoje teritorijoje ir turinciu bendru interesu, bruozu ar ypatybiu, sutarimas bendrai veiklai, kuri grindziama savivaldos, savarankiskumo ir savitarpio pagalbos principais (Pilipavicius 2008). Sodininku bendriju bendruomenes sudarytos pirmiausia vietos ar teritorijos pagrindu, taciau negalima atmesti ir kitu svarbiu sandu--bendru interesu ir priklausymo tai paciai zmoniu grupei.

(8) Analizaves Lietuvos miestu urbanizuotu vietoviu gatvevardzius urbanistas T. Butkus atkreipe demesi i Sodo (Sodu) topo populiaruma: Lietuvoje tokiu gatviu yra daugiau kaip tukstantis, vien Vilniuje--348 gatves, esancios sodu bendrijose (Butkus 2011: 214).

(9) Zemes ukio ministerijos duomenimis, megejiskos sodininkystes veikloje, iskaitant seimos narius, dalyvauja apie viena milijona salies gyventoju, ir siuo metu apie 90 procentu sodu yra privatizuoti (Lietuvos... 2013). 2000-2012 m. augo privacios nuosavybes turinciu asmenu skaicius sodu bendrijose, o valstybines zemes naudotoju skaicius mazejo (Atkoceviciene, Sudoniene 2013).

(10) Isitraukimas i sodu bendrijos gyvenima gali buti laipsniskas, pvz.: "nuo 2000-tuju nariu tapau ir vaiksciojau i susirinkimus, ir nevaiksciojau, anksciau tevas vaiksciojo, o grizes namo pasakojo" (S.V., S/B "Riesutas").

(11) Galima konstatuoti nauju vietos tapatybiu formavimasi. sis procesas apima itin platu spektra sriciu: Jungtinese Valstijose bei Didziojoje Britanijoje atlikti tyrimai liudija, jog kaimynijos salygos veikia isidarbinimo galimybes, nusikalstamumo paplitima, geroves lygmeni, socialines grupes ir daugeli kitu sriciu bei formuoja vietiniu zmoniu pasirinkimus, elgsena bei susitapatinima su esama aplinka arba jos neigima, atmetima (Livingston et al.2008).

(12) Kolektyviniuose soduose buvo tiekiamas "vasaros vanduo", taip pavadintas todel, kad buvo tiekiamas siltuoju metu laiku, t. y. sodininkavimo sezono laikotarpiu (nuo balandzio-geguzes iki spalio-lapkricio).

(13) Pagal dabartinius reikalavimus greziniu apsaugine zona nevirsija 5 m, todel daznai lieka pakankamai laisvos erdves, kurios potencialas, kaip paaiskejo atlikus tyrima, vis dar menkai isnaudojamas.

(14) Stebint bendruomeniskumo formavimasi sodu bend rijose bei analizuojant issukius ir sprendimus, kuriuos isvysto besiformuojancios sodu bendruomenes, kyla klausimas apie galimas sodu bendriju vystymosi perspektyvas. Viena is kurybinio potencialo realizavimo formu sodu bendrijose gali buti susijusi su ekologisku maistu: kai bendrijoje ne tik auginamas maistas, bet kuriamas vietos prekes zenklas, organizuojami turgeliai (arba maistas realizuojamas per kavine). sios veiklos krypties pavyzdys--aktyviai besivystantis kolektyviniu darzu judejimas Vakaru Europoje, ypac daug pasekeju turintis Didziojoje Britanijoje bei Vokietijoje. Jo dalyviai, turintys kolektyvinius darzus, rengia vietinius turgelius, pritraukiancius ne tik vietos gyventojus, bet ir turistus. si veiklos kryptis leistu sujungti visas tris anksciau isskirtas sodu bendruomenes grupes: sodininkus (kurie galetu auginti darzoves parduoti), pusiau sodininkus ir nuolatinius gyventojus (kurie galetu padeti organizuoti turgelius ar tiesiog isigyti vietoje isaugintu ekologisku darzoviu ar vaisiu). sio modelio vystymas ir kurybiniu sodu bendriju resursu kartografavimas, kuris leistu nustatyti socialinio verslumo galimybes, reikalauja atskiro detalaus tyrimo (pvz., zr. Carpenter 2013).

Danute Butkiene

Vilniaus Universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Sauletekio al. 22, LT-10225, Vilnius, Lietuva El. pastas: danute.butkiene@tvm.vu.lt

Iteikta 2014-01-20; priimta 2014-06-20