Aggregate demand model for theatre in Lithuania/Visumines teatro paklausos Lietuvoje modelis.
Kregzdaite, Rusne
Ivadas
Teatras issiskiria is kitu veiklos rusiu funkcionuodamas pagal
kitoki ekonomikos mechanizma: norint padaryti sia meno rusi prieinama
publikai, teatrui reikia valstybinio finansavimo. Taciau, nors ir
turedamos valstybini finansavima, teatro institucijos taip pat priklauso
nuo bilietu pardavimo. Jos teikia potyrio produkta. Taigi, norint
zinoti, kokia produkcija gali buti patraukli vartotojui, reikia
isigilinti i jo lukescius, del to paklausa analizuojama isvedant sasajas
su socialiniais ir ekonominiais rodikliais.
Socialiniu rodikliu analize gali pagristi ne vien komercinius, bet
ir meninius teatro sprendimus: zinant, kokio amziaus, lyties ir
issilavinimo ziurovai renkasi teatro pastatymus, pagal tai galima
parinkti pjeses, pastatymo koncepcija bei inovaciju sceniniuose
sprendimuose lygi. Teatras turi ir edukacine reiksme, del to rodikliu
analize leidzia nustatyti grupes, kurios nesilanko spektakliuose,
ieskoti priezasciu bei pasiulyti joms tinkama produkta.
Darbe pateikiami Lietuvos kulturos sektoriaus analizei mazai
naudojami ekonometrinio modeliavimo metodai, kurie naudojami verslo
sektoriuose. Jie gali buti inovatyvios ir pazangios kulturos reiskiniu
analizes mikro-ir makrolygiu pagrindas. Metodai gali pasitarnauti
priimant strateginius sprendimus teatruose ir nustatant kulturos
politikos bei finansavimo gaires valstybinese institucijose. Darbe
apzvelgiama esama metodika ir siulomi nauji metodai.
Ekonometriniai metodai isbandomi teatro analizei, taciau jie gali
buti pritaikomi ir kitiems kulturos sektoriams, siekiant ivesti naujoves
vertinant ziurovu pasirinkima.
Teatro paklausos vertinimo modeliai ir tyrimo prielaidos
Pradedant teatro paklausos analize, reiketu atkreipti demesi i toki
ypatuma: pajamos, gautos pardavus produkcija, sudaro tik dali visu
pajamu--zenklia dali siame sektoriuje sudaro valstybinis finansavimas,
atsirades del butinybes padengti dideles pastatymu islaidas.
Vertinant teatro industrija ekonominiu aspektu, matomi sie rinkos
iskraipymai:
--teatras yra labai elastingos paklausos preke, nes, nustacius
visuomenei priimtinas kainas, pajamos uz bilietus negali padengti
pastatymo sanaudu (Throsby 2010). Dazniausiai kulturos sektoriaus
produktu paklausos kreive yra zemiau negu sanaudu kreive (Potts 2011),
todel neimanoma taikyti sanaudomis pagristos kainodaros;
--pastaraisiais desimtmeciais ekonomikoje ypac sparciai auga
produktyvumas, taciau teatro sakoje produktyvumas beveik nekinta:
klasikinei Sekspyro pjesei pastatyti reikia tiek pat aktoriu ir tiek pat
laiko, kiek ir pries keturis simtmecius (Baumol, Bowen 1968);
--teatro darbuotoju darbo uzmokestis vidutiniskai yra mazesnis negu
tokio pat issilavinimo ir patirties specialistu kitose sferose (Steiner,
Schneider 2013).
Teatras del savo teigiamo papildomo poveikio salies kulturinei ir
socialinei aplinkai yra laikomas viesaja gerybe, taigi, norint palaikyti
sistemos funkcionavima, minetieji rinkos iskraipymai koreguojami:
skirtuma tarp sanaudu ir kainos padengia valstybinis finansavimas.
Valstybes isikisimas finansuojant kulturos sektoriu (tarp ju ir teatra)
gerina bendraji socialines sistemos efektyvuma (Towse 2010), o tai veda
link ekonomikos pletros ateityje. Jeigu produkcija turi ne vien privacia
nauda vartotojui, bet ir ryskius viesosios gerybes pozymius, jai turi
buti uztikrinamas valstybinis finansavimas (Throsby 2012).
Nors pardavimu pajamos teatruose daznai sudaro mazesne dali pajamu,
taciau paklausos analize ir pletros strategija naudinga dviem aspektais:
edukaciniu--ziurovu pritraukimo ir bilietu pardavimo skatinimu.
Atlikus teatro paklausa analizuojanciu autoriu straipsniu analize,
matoma, kad autoriu tyrimus galima grupuoti pagal lygius i mikro--ir
makro-. Mikrokrypties tyrimai remiasi vieno ar keliu teatru produkcijos
ir ju ziurovu analize, taip pat apklausu ar tyrimu duomenimis.
Makrokrypties tyrimai daugiau remiasi bendra teatro paklausa salies
lygiu ir ja veikianciais ekonominiais bei socialiniais veiksniais.
Pirmieji metodai tinkami smulkesnei atskiru teatro vienetu analizei, o
antruju metodu naudojimas leidzia analizuoti bendraja teatru sistema
valstybiniu lygiu. Siuo atveju dazniau naudojami statistikos, o ne
pavieniu tyrimu duomenys, kurie yra pateikiami periodiskai, o tai
leidzia analizuoti pokycius ir nustatyti ju priezastis.
Pirmieji teatro tyrimai paklausa vertino tik kaip kainos funkcija,
veliau i modelius itraukta daugiau kintamuju. Remiantis autoriu darbu
(Werck, Heyndels 2007; Zieba 2009; Willis et al. 2012 ir kt.) analize,
matoma, kad teatro paklausos veiksniai skirstomi i 4 grupes: kainos,
kokybes, pjeses ir socialiniusekonominius veiksnius (1 lentele).
Tolesneje analizeje nebus gilinamasi i turinio ir kokybes veiksnius
(mikro-), o analizuojami tik socialiniu bei ekonominiu reiskiniu ir
teatro paklausos sarysiai (makro-).
Teatro paklausos Lietuvoje analize remsis dviem uzsienio autoriu
modeliais (Grisolia, Willis 2012; Willis et al. 2012). Neatskleistos
klases modelis (Grisolia, Willis 2012) leidzia suskirstyti rinka i
segmentus ir priimti su kainos nustatymu susijusius sprendimus,
paskatinti zmoniu susidomejima teatru ir vykdyti socialine teatro meno
analize. Pasirenkant kintamuosius visumines teatro paklausos modeliui
(Willis et al. 2012), analizuoti socialiniai teatro paklausos veiksniai.
Modelyje nera itraukiama pajamu dedamoji, pagrindziama ankstesniu
autoriu (Seaman 2005; Ateca-Amestoy 2008 ir kt.) tyrimu isvadomis, kad
kulturos atveju didesne itaka turi ne pajamos, o issilavinimo lygis. sis
modelis skaiciavimais pagrindzia kiekvieno is veiksniu (issilavinimo,
gyventoju amziaus, uzimtumo) itaka visuminei teatro paklausai, o tai
leidzia priimti strateginius sprendimus. Turint modeli, galima
analizuoti dabarties situacija ir prognozuoti ateities tendencijas,
pagal tai zinoti, kokia kryptimi turi buti sudaromos teatro veiklos
strategijos.
Visumine teatro paklausa Lietuvoje
Toliau analizuojama teatro paklausa Lietuvoje. Teatro paklausos
modelis kuriamas remiantis anksciau aprasytais modeliais, taciau
ispleciamas naudojant 2001-2013 m. duomenis. Laiko eiluciu itraukimas i
modeli suteikia dinamikos, stebesenos ir prognozavimo galimybes.
Didele teatro pajamu dali sudaro valstybinis finansavimas, del to,
pries pradedant socialiniu bei ekonominiu rodikliu analize, pateikiama
pajamu uz bilietus ir Kulturos remimo fondo finansavimo statistika
2008-2013 m. (2 lentele) (1). Matoma, kad didele dali bendruju pajamu
sudaro valstybinis finansavimas, leidziantis padengti produkcijos
sanaudas, islaikyti teatrus ir darbuotojus, kartu siulant rinkai teatro
produkcija uz vartotojui prieinama kaina, taciau veiklos vystymui
paklausos analizes klausimai vis tiek islieka prioritetiniai.
Atsizvelgus i tai, kad socialine gyventoju struktura kinta letai,
norint ivertinti sarysius tarp pagrindiniu socialiniu rodikliu
(issilavinimas, amzius, lytis) ir teatro lankomumo, naudojami visu
Europos Sajungos saliu duomenys (3 lentele). Matoma, kad svarbiausias
teatro lankomuma lemiantis veiksnys yra gyventoju issilavinimas:
aukstesnis issilavinimas gerokai padidina apsilankiusiu teatre gyventoju
skaiciu. Lietuvos rinkoje sis efektas yra dar ryskesnis. Skirtumas tarp
amziaus grupiu ir lyties nera toks zenklus Europos salyse, kur kas
didesni skirtumai pastebimi Lietuvoje. Statistiniai duomenys pagrindzia
prielaida, kad svarbiausias teatro paklausos veiksnys yra visuomenes
issilavinimo lygis, o pajamu dedamoji nera tokia svarbi vertinant
paklausa. Taigi dideles pajamos nera esminis lankymosi teatre veiksnys.
Vertinant teatro paklausa valstybes lygiu, vertinama valstybiniu ir
nevalstybiniu teatru pardavimu pinigine israiska. Atlikus koreliacine
analize (4 lentele), matoma, kad teatro paklausa stipriu rysiu susijusi
su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir bendrosiomis nacionalinemis
pajamomis (BNP). Paklausa ir nedarba sieja vidutinis atvirkstinis rysys,
o infliacijos ir paklausos sarysis nera reiksmingas.
Remiantis Levy-Garboua ir Montmarquette (1996) teorija, kad
kulturos vartojimas priklauso nuo ankstesnes patirties, dabartinis
teatro vartojimas priklauso nuo teatro vartojimo praeityje. Norint
patikrinti, ar teatro vartojimas Lietuvoje priklauso nuo praeities
vartojimo, sudaromas pirmosios eiles autoregresinis modelis, kurio
israiska:
T[P.sub.t] = 25675,4 + 0,9T[P.sub.t-1] + [[epsilon].sub.t], (1)
cia T[P.sub.t]--teatro paklausa einamuoju laikotarpiu;
T[P.sub.t-1]--teatro paklausa vienu laikotarpiu anksciau;
[[epsilon].sub.t]--modelio paklaidos.
Tai, kad teatro paklausa galima ivertinti autoregresiniu procesu,
leidzia pagristi teorija, kad teatro paklausa priklauso nuo ankstesnio
teatro vartojimo ir si patirtis, formuodama skoni bei plesdama akirati,
skatina dazniau lankytis teatre. Siuo modeliu buvo atlikta keliu
laikotarpiu prognoze, analizuotos paklausos tendencijas, priklausancios
vien nuo buvusios paklausos. Matomas nezymus augimas, taigi, sis
veiksnys turi inercine, bet ne esmine itaka.
Norint palyginti teatro paklausos ir koreliacine analize
patvirtintu reiksmingu makroekonominiu veiksniu sarysius, formuojami
vektorines autoregresijos (VAR) modeliai, leidziantys vienu metu
analizuoti du kintamuosius ir ju tarpusavio priklausomybes.
Sie modeliai naudojami impulso-atsako funkcijoms formuoti, kurios
parodo, kas atsitiktu kintamajam, jeigu kitas lygties kintamasis
netiketai padidetu. Pavyzdziui, kas atsitiktu su teatro paklausa, jeigu
bendrasis vidaus produktas netiketai isaugtu (del menkos teatro
sektoriaus itakos bendrai ekonominei sistemai, atvirkstinis poveikis
nera nagrinejamas). Sis poveikis nera trumpalaikis ir apima daugiau negu
viena laikotarpi, analizuojama, kaip sis vienetinis impulsas viename
procese paveiktu kita procesa per 10 laikotarpiu. Paveiksle pateikiamas
impulso-atsako funkciju grafinis vaizdas (1 pav.).
Bendruju nacionaliniu pajamu pokytis turetu momentini poveiki
teatro paklausai, taciau jau nuo antrojo laikotarpio sis poveikis imtu
mazeti. Isaugusios pajamos is karto padidintu apsilankymu spektakliuose
skaiciu, bet toks poveikis butu trumpalaikis. Sis vertinimas nuo
ankstesnio pajamu vertinimo skiriasi tuo, kad analizuojamas ne bendrasis
pajamu lygis, o staigus vieno laikotarpio pajamu padidejimas.
Matoma, kad, padidejus teatro paklausai, bendrasis vidaus produktas
isaugtu per ta pati laikotarpi ir velesniais laikotarpiais sis efektas
butu pastebimas, taciau kiekvienais metais vis silpnetu. Isaugus BVP,
efektas teatro paklausoje prades matytis tik antruoju periodu, o
didziausias efektas butu 3-5 periodais. Tai galima paaiskinti tuo, kad
turi praeiti siek tiek laiko, kol isaugusio BVP sukeltos didesnes
pajamos pateks iki vartotojo ir sudarys didesnes vartojimo islaidas.
[GRAPHIC 1 OMITTED]
Modelis parodo neigiama teatro paklausos ir nedarbo sarysi, taciau
impulso poveikis nera ilgalaikis. Isaugus nedarbui ir kartu sumazejus
pajamoms bei atsiradus pesimistiskiems lukesciams, paklausa kelis
laikotarpius labai smunka, taciau nuo antrojo laikotarpio jau pradeda
atsigauti ir gana sparciai grizta prie buvusio lygio.
Svarbi isvada teatro ir apskritai kulturos, finansavimo mechanizmo
kurejams galetu buti tokia: islaidos kulturai is karto sukuria kulturini
efekta (nes atsiranda finansavimas kurybai), taciau didesnis ekonominis
efektas yra matomas tik po kurio laiko.
Isvados
Bendrojo vidaus produkto ir teatro paklausos tarpusavio analize
atskleidzia, kad sie veiksniai yra glaudziai susije. BVP augimas neturi
ryskaus momentinio poveikio, taciau veikia paklausa po keliu
laikotarpiu. Analizuojant paklausos rodiklio atzvilgiu, teatro paklausos
isaugimas smarkiai paveiks BVP po keliu laikotarpiu. Taigi, priimant
valstybinio finansavimo sprendimus, reiketu vertinti ne momentini, o
kelis laikotarpius apimanti poveiki.
Nacionalines pajamos ir nedarbo lygis turi momentini poveiki teatro
paklausai. Isaugusios nacionalines pajamos is karto paskatins ir teatro
vartojima, isauges nedarbo lygis del sumazejusiu pajamu ir pesimistiniu
lukesciu ta pati laikotarpi sumazins teatro vartojima.
Svarbiausias veiksnys, lemiantis teatro paklausa, --vartotoju
issilavinimas. Norint skatinti bendraja teatro paklausa, reiketu plesti
teatru vykdomas edukacines programas vaikams, jaunimui ir suaugusiems.
Teatro paklausa veikia ankstesne individo kulturine
patirtis--dabartinis vartojimas priklauso nuo teatro palikto ispudzio
praeityje. Tai yra pagrindziama autoregresiniu modeliu.
Oficialioji statistika Lietuvoje nepateikia pakankamai duomenu
tokio pobudzio modeliavimui. Rekomenduojama inicijuoti kaip galima
daugiau teatro veiklos tyrimu Lietuvoje.
Tyrimo modeliai gali buti pritaikomi ir kitu kulturos sektoriu
analizei, taip siekiant priartinti kulturos sektoriaus tyrimu kokybe ir
metodus prie verslo sektoriaus tyrimu lygio.
Caption: 1 pav. Teatro paklauso ir makroekonominiu rodikliu
impulso-atsako funkcijos (sudaryta autores, remiantis Lietuvos
statistikos departamento duomenimis)
DOI http://dx.doi.org/10.3846/cpc.2014.15
Literatura
Ateca-Amestoy, V 2008. Determining heterogeneous behaviour for
theatre attendance, Journal of Cultural Economics 32(2): 127-151.
http://dx.doi.org/10.1007/s10824-008-9065-z
Baumol, W; Bowen, W 1968. Performing arts--the economic dilemma.
Cambridge MA: The MIT press.
Corning, J.; Levy, A. 2002. Demand for live theatre with market
segmentation and seasonality, Journal of Cultural Economics 26(3):
217-235. http://dx.doi.org/10.1023/A:1015673802364
Eurostat. 2005. Household budget survey [interaktyvus], [ziureta
2013 m. spalio 10 d.]. Prieiga per interneta:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/household_budget_surveys/data/database
Eurostat. 2007. Cultural statistics. 2007 edition. European
Communities, Luxembourg. ISBN 978-92-79-05547-8.
Eurostat. 2008. Cultural statistics. 2011 edition. European Union,
Luxembourg. ISBN 978-92-79-16396-8.
Grisolia, J. M.; Willis, K. G. 2012. A latent class model of
theatre demand, Journal of Cultural Economics 36(2): 113-139.
http://dx.doi.org/10.1007/s10824-012-9158-6
Levy-Garboua, L.; Montmarquette, C. 1996. A microeconometric study
of theatre demand, Journal of Cultural Economics 20(1): 25-50.
http://dx.doi.org/10.1007/s10824-005-5050-y
Lietuvos statistikos departamentas. 2013. Namu ukiu individualaus
vartojimo islaidos [interaktyvus], [ziureta 2013 m. spalio 10 d.].
Prieiga per interneta: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-ro
dikliuanalize?portletFormName=visualization&hash=ab
49eee1-d349-4b92-929b-d225918e9e16
Lietuvos statistikos departamentas. 2013. Nevalstybiniu teatru
statistika [interaktyvus], [ziureta 2013 m. spalio 10 d.]. Prieiga per
interneta: http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=5741&status=A#
Lietuvos statistikos departamentas. 2013. Valstybiniu teatru
statistika [interaktyvus], [ziureta 2013 m. spalio 10 d.]. Prieiga per
interneta: http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?id=5741&status=A#
Potts, J. 2011. Creative industries and economic evolution.
Cheltenham: Edward Elgar Publishing Limited.
http://dx.doi.org/10.4337/9780857930705
Seaman, B. 2005. Attendance and public participation in the
performing arts: a review of the empirical literature, Working paper
05-03. Andrew Young School of Policy Studies, Georgia State University.
Steiner, L.; Schneider, L. 2013. The happy artist: an empirical
application of the work-preferance model, Journal of Cultural Economics
37(2): 225-246. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-012-9179-1
Throsby, D. 2010. Economics and culture. Cambridge: Cambridge
university press.
Throsby, D. 2012. Why should economists be interested in cultural
policy?, The Economic Record 88(Supplement s1): 106-109.
http://dx.doi.org/10.1111/j.1475-4932.2012.00808.x
Towse, R. 2010. Handbook of cultural economics. Cambridge:
Cambridge University Press.
Urrutiaguer, D. 2002. Quality judgements and demand for French
public theatre, Journal of Cultural Economics 26(3): 185-202.
http://dx.doi.org/10.1023/A:1015696816657
Werck, K.; Heyndels, B. 2007. Programmatic choices and the demand
for theatre. The case of Flemish theatres, Journal of Cultural Economics
31(1): 25-41. http://dx.doi.org/10.1007/s10824-006-9026-3
Willis, K. G.; Snowball, J. D.; Wymer, C.; Grisolia, J. 2012. A
count data travel model of theatre demand using aggregate theatre
booking data, Journal of Cultural Economics 36(2): 91-112.
http://dx.doi.org/10.1007/s10824-011-9157-z
Willis, K. G.; Snowball, J. D. 2009. Investigating how the
attributes of live theatre productions influence consumption choices
using conjoint analysis: the example of National Arts Festival, Journal
of Cultural Economics 33(3): 167-183.
http://dx.doi.org/10.1007/s10824-009-9097-z
Zieba, M. 2009. Full--income and price elasticities of demand for
German public theatre, Journal of Cultural Economics 33(2): 85-108.
http://dx.doi.org/10.1007/s10824-009-9094-2
Rusne KREGZDAITE Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kurybos
verslo ir komunikacijos katedra, Traku g. 1, LT-03227 Vilnius, Lietuva
El. pastas rusne.kregzdaite@vgtu.lt
Iteikta 2013-12-25; priimta 2014-05-11
1 lentele. Teatro paklausa lemiantys veiksniai (sudaryta autores,
remiantis Corning, Levy (2002); Urrutiaguer (2002); Willis,
Snowball (2009) ir kt.)
Kainos Kokybes Pjeses ir pasirodymo Socialiniai ir
ekonominiai
Kaina Teatro reputacija Klasikine / moderni / Pajamos
siuolaikine pjese
Konkurentu Rezisieriaus Kontekstas Issilavinimo
kaina reputacija lygis
Pakaitalu Scenografija ir Spektaklio laikas Laisvo laiko
kaina kostiumai turejimas
Pjeses autoriaus Gyventoju
ir pacios pjeses skaicius
reputacija
Aktoriu trupes Uzimtumo lygis
reputacija
Teatro dydis
2 lentele. Valstybiniu ir nevalstybiniu teatru pajamos
(sudaryta autores, remiantis Statistikos departamento ir
Kulturos ministerijos duomenimis)
Nevalstybiniai teatrai Valstybiniai teatrai
Pajamos uz Valstybinis Pajamos uz Valstybinis
bilietus, finansavimas, bilietus, finansavimas,
tukst. Lt. tukst. Lt. * tukst. Lt. tukst. Lt *
2013 5725 1256 17 340 809,5
2012 3207 1397 16 016 693
2011 3178 1569 15 119 737
2010 3892 1349,5 14 296 583
2009 3565 1377 15 803 450
2008 3529 n/d ** 16 438 n/d **
* - analizuojami tik Kulturos remimo fondo
(KRF) finansavimo duomenys; ** - nera duomenu.
3 lentele. Bent karta per metus spektakliuose apsilankiusiu
gyventoju dalis, % (sudaryta autores, remiantis
Eurostat duomenimis, 2007 m.)
Viso Lytis Amzius, metais
moterys vyrai 25-34 35-44 45-54 55 ir
daugiau
EU-27 47 50 44 52 48 45 41
LT 47 54 40 52 50 47 36
Issilavinimo lygis
zemas vidutinis aukstas
EU-27 28 47 70
LT 21 41 74
4 lentele. Koreliacijos koeficientu matrica (sudaryta autores,
remiantis Lietuvos statistikos departamento
duomenimis 2001-2013 m.)
BVP BNP Nedarbas Infliacija
Paklausa 0,649 0,709 -0,468 0,013
1 Priedas
Bent karte metuose apsilankiusiu gyventoju dalis, proc.
Europos Sajungoje. Eurostat duomenys
Bent karta metuose spektakliuose
apsilankiusiu gyventoju
dalis, proc.
Metines Lytis
islaidos
teatrui * Viso moterys vyrai
EU-27 63 47 50 44
BE 125 48 49 46
BG 3 15 17 13
cz 30 37 43 31
DK 74 61 63 58
DE 77 52 56 48
EE 47 57 63 50
IE 153 50 53 47
EL 52 34 37 33
ES 88 38 39 36
FR 66 50 53 47
IT 65 30 31 28
CY 92 42 45 38
LV 27 45 52 37
LT 14 47 54 40
LU 65 54 56 52
HU 26 34 37 31
MT 79 19 20 18
NL 89 55 57 54
AT 110 57 61 53
PL 1 22 24 21
PT 10 47 46 47
SI 59 42 46 38
SK 35 52 56 47
FI 12 64 71 58
SE 80 62 64 60
UK 105 54 58 51
IS 106 76 79 72
NO 100 68 71 64
Bent karta metuose spektakliuose apsilankiusiu
gyventoju dalis, proc.
Amzius
25-34 35-44 45-54 55 ir
daugiau
EU-27 52 48 45 41
BE 53 47 46 44
BG 22 17 11 7
cz 40 39 36 31
DK 64 59 62 58
DE 48 51 53 55
EE 67 60 51 46
IE 52 49 54
EL 44 38 28 21
ES 46 37 33 30
FR 53 53 47 45
IT 36 31 27 23
CY 53 47 33 28
LV 51 50 41 37
LT 52 50 47 36
LU 54 54 55 54
HU 44 36 29 26
MT 25 23 17 13
NL 63 57 52 47
AT 56 55 57 59
PL 30 23 18 16
PT 62 47 41 30
SI 48 44 38 39
SK 61 55 47 43
FI 68 64 64 61
SE 63 59 59 64
UK 58 56 55 49
IS 79 73 79 73
NO 71 69 68 63
Bent karta metuose spektakliuose
apsilankiusiu gyventoju
dalis, proc.
Issilavinimo lygis
zemas vidutinis aukstas
EU-27 28 47 70
BE 28 45 66
BG 1 13 39
cz 12 34 71
DK 44 60 73
DE 33 51 67
EE 28 51 78
IE 30 58 70
EL 16 39 63
ES 24 44 59
FR 33 49 72
IT 17 37 57
CY 22 41 62
LV 17 41 76
LT 21 41 74
LU 35 57 76
HU 10 32 71
MT 13 32 43
NL 37 55 71
AT 30 59 75
PL 5 17 56
PT 39 66 77
SI 19 42 77
SK 29 49 74
FI 46 59 81
SE 46 58 75
UK 34 54 69
IS 64 75 90
NO 52 66 84
* pagal perkamosios galios standarta.
