First and second triangulation of Kaunas city/Pirmoji ir antroji kauno trianguliacijos.

Girkus, Romualdas ; urbanavicius, Valdas

1. Ivadas

1934 m. "Savivaldybes" laikrascio Nr. 10 straipsnyje "Miesto nuotrauku organizacijos klausimu" rasoma:

Pagrindiniu geodeziniu darbu (trianguliacijos, poligonometrijos ir precizinio arba tikslaus niveliavimo) darymas reikalauja daug laiko, nes pagrindiniu tasku padetis turi buti rasta su reikalinguoju, is anksto nustatytu tikslumu. Tenka daryti daug ivairiu matavimu ir skaiciavimu, kol yra gaunamos kelios desimtys arba keli simtai tasku, kitaip tariant, ju savitarpine padetis ir auksciai. Tasku padeti charakterizuojantieji skaiciai gali buti surasyti keliuose puslapiuose. Sitokie, ne specialisto akimis ziurint, "menki" rezultatai stebina miesto savivaldybes, kurioms is tiesu sunku suprasti, kodel tie keli simtai skaiciu taip brangiai kainuoja. Daznai paabejojama, ar jie is viso yra reikalingi, ar kartais tai nera priemone kuo daugiausiai is miesto istraukti pinigu. Rasanciajam teko paciam panasia nuomone isgirsti ir teko aiskinti, kad tai nera inzinieriu ismis-las, o butinas reikalas.

Minimi keli simtai skaiciu yra tas pagrindas, tie metmenys, kurie sudaro miestu nuotrauku esme ir kurie veliau yra ataudziami detaliau is nuotrauku. Be vietines trianguliacijos, ja paremto poligonometrinio tinklo ir precizinio niveliavimo neimanoma jokia didesnio miesto nuotrauka.

2. Pirmoji miesto trianguliacija

Miesto planu sudarymo reikmems atramos punktu tinklas tarpukariu Europos valstybese buvo sudaromas trianguliacijos metodu, t. y. kaip tolygiai issidesciusiu ir trikampius sudaranciu punktu tinklas. Kauno pirma karta 1924 m. jis buvo suprojektuotas is 36 punktu, fiksuotas vietoveje ir ismatuotas inz. Z. Bacelio. Tinklas apeme tuometine Vilijampoles, Aleksoto, Zaliakalnio, Naujamiescio ir Z. Sanciu teritorija (1 pav.). Laikui begant sis trianguliacijos tinklas del miesto pletros neatitiko poreikiu, todel 1928 metais buvo sudarytas miesto trianguliacija papildantis Eiguliu rajono tinklas is 10 punktu (2 pav.).

Pirmosios Kauno miesto trianguliacijos vykdytojas Z. Bacelis gime Panevezio apskrityje ukininko seimoje. 1918 m. baige Maskvos zemetvarkos instituta, iki 1921 m. dirbo Samaroje hidrotechnikos darbus. 1922 m. Z. Bacelis grizo i Lietuva ir spalio menesi buvo paskirtas Kauno savivaldybes Matavimu skyriaus virsininku. Eidamas sias pareigas jis suprojektavo ir realizavo pirmaja Kauno trianguliacija. Veliau, dirbdamas Zemes tvarkymo departamente, kilo karjeros laiptais, o 1927 m. tapo sio departamento direktoriumi. Uz nuopelnus zemetvarkai ir geodezijai buvo apdovanotas Lietuvos Didziojo kunigaikscio Gedimino III laipsnio ordinu, 1944 m. artejant sovietu armijai pasitrauke i Vakarus, ten ir mire.

[FIGURE 1 OMITTED]

[FIGURE 2 OMITTED]

[FIGURE 3 OMITTED]

3. Antroji miesto trianguliacija

Kaunas, tapes laikinaja sostine, sparciai augo. Esama trianguliacija jau nebeatitiko reikalavimu:

--daugelis punktu vietoveje nebuvo issaugoti,

--miestas dvigubai issiplete,

--del naudotu geodeziniu prietaisu punktu tikslumas buvo nepakankamas.

Naujas tinklas suprojektuotas taip, kad 1 punktas vidutiniskai tektu 1 [km.sup.2] miesto ploto ir uztikrintu 10 cm ribini itvirtintu punktu tiksluma. 1936 m. miesto teritorija buvo [approximately equal to]40 [km.sup.2], taciau del miesto perspektyvines pletros sudaromas tinklas apeme 120 [km.sup.2] plota. Miesto augimas aplenke tuometine planuota pletra, 1936-1940 m. is 140 punktu sudarytas tinklas nebeaprepe 1943 m. miesto 135 [km.sup.2] ploto.

Kaip tinklo atrama panaudoti mieste esantys krasto trianguliacijos Astronomijos ir Muravos punktai. Kauno trianguliacijos bazei panaudota krasto trianguliacijos krastine, kuri priklause pagrindinio tinklo 5 trikampiu centrinei sistemai su centriniu Sanciu punktu. Bazes ilgis--6008,599 [+ or -] 0,023 m, azimutas--A = 62[degrees]21 '48 [+ or -] 0,55". Sie duomenys buvo gauti is Krasto apsaugos ministerijos Kariuomenes stabo Karo topografijos skyriaus. I eiles tinkla sudare 8 punktai trijose sistemose, besiremianciose i pagrindini tinkla (3 pav.).

Tarp pagrindinio ir I eiles tinklu buvo iterpti II ir III eiles ivairiu geometriniu formu tinklai. Esant galimybei punktai buvo priartinti prie islikusiu 1924 m. trianguliacijos punktu ju koordinatems palyginti. Stebejimams naudota laikinieji punktai ant 14 statiniu baznyciu ir kitu aukstu pastatu, 35 statiniu akcentai buvo naudojami kaip uzkertamieji punktai. Jiems ir toli nuo gatviu esantiems punktams kaip patogesne poligonometriniu ejimu atrama buvo irengti 108 nukelti punktai.

[FIGURE 4 OMITTED]

Stebejimams teko statyti signalus. Auksciausias buvo pagrindinio tinklo Sanciu centrinio punkto signalas--27/35 m (4 pav.).

Trianguliacijos signalo statytojas Sergejus Cha-manskis (1898-1980)--Lietuvos nepriklausomybes kovu dalyvis. 1926 m. baige Vytauto Didziojo aukstuosius karininku kursus, kursantas tapo ne tik karo inzinieriumi, bet ir karo topografu. 1927 m. vasario 16 d. Nepriklausomybes sventeje Sergijui Chamanskiui buvo suteiktas kapitono laipsnis, po dveju metu tarnybos perkeliamas i Generalinio stabo valdybos Karo topografijos skyriu ir paskiriamas 1-osios nuotrauku partijos topografijos darbu vykdytoju (kuopos vado teisemis). Tais paciais metais komandiruojamas vykdyti trianguliacijos darbu. Pirmaeilis Lietuvos kariuomenes Generalinio stabo Karo topografijos skyriaus uzdavinys buvo pirmosios eiles trianguliacijos tinklu padengti visa Lietuva. 1931 m. S. Chamanskiui suteikiamas majoro laipsnis. Uz nuopelnus Lietuvos nepriklausomybei ir kartografuojant krasta Sergiejus Chamanskis buvo apdovanotas Gedimino ordinu ir Laisves jubiliejiniu medaliu.

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

Antrasis pagal auksti--2-osios eiles Ginteriskiu punktas Aleksote salia Sklandytuvu gatves buvo 15/15 m, treciasis pagal auksti--Zemuosiuose Sanciuose prie Vokieciu gatves 13/13 m (signalas isliko iki 1939 m.). Dar keturi signalai 12/12 m aukscio--Panemunes tiltas, Panemunes lentpjuve, Prenzeliava, Vyduno al. (signalas isliko iki 1939 m.).

Kampai krypciu metodu matuoti preciziniu teodolitu WILD T3 stebint 12 ruozu 1-osios eiles tinkla ir 6 ruozais kitas eiles. Vietoj signalo panaudota vienintele Karmelitu baznycia, kurios boksto dviejuose languose stebejimams buvo itaisytas teodolitas. Siuo atveju centravimo ir redukcijos elementai buvo didziausi, t. y. 2,5 m. Trianguliacijos punktai zemes pavirsiuje pazymeti gruntiniais stulpeliais, virsuje pazenklintais kryziuku. Pozeminis punktas--1-1,2 m igilintas astuonkampis betono masyvas, jo centras pazymetas ibetonuotame granito luite (5 pav.).

Trianguliacijos punktu koordinates buvo apskaiciuotos ant Hayfordo elipsoido Gausso ir Kriugerio koordinaciu sistema. Pradinis--Astronomijos punktas, kurio geografines koordinates buvo nustatytos simtaja sekundes dalimi.

Miesto nuotrauku reikmems tarp trianguliacijos punktu buvo tiesiama poligonometrija. Kauno trianguliacijos realizavimo nuopelnai priskirtini Miesto savivaldybes Matavimu dalies specialistams--vedejui J. Deks-niui (6 pav.) ir jo pavaduotojui J. Asmonui.

Pagrindinis stebetojas ir koordinaciu skaiciuotojas buvo J. Asmonas. Kedainiu kulturtechnikos ir geodezijos mokykloje 1934 m. jis buvo igijes geodezininko kvalifikacija. 1946 m. baige Kauno Vytauto Didziojo universiteta, tapo kvalifikuotu geodezijos inzinieriumi ir dirbo siame universitete vyriausiuoju destytoju.

Trianguliacijos projektuotojas J. Deksnys Prahos aukstojoje technikos mokykloje 1930 m. igijo zemes matavimu inzinieriaus kvalifikacija ir nuo 1932 m. dirbo Kauno miesto savivaldybeje.

Trianguliacijos darbai uzsitese iki karo pradzios, jie buvo priduoti tik 1941 m. balandi (7 pav.).

[FIGURE 7 OMITTED]

4. Isvados

1. Tarpukario Kauno trianguliacijos projektuotos ir vykdytos aukstos kvalifikacijos Zemes matavimo specialistu Z. Bacelio ir J. Deksnio.

2. Pirmoji miesto triangulicija sudaryta is 36 punktu, po 4 metu, t. y. 1928 m., papildyta 10 punktu Eiguliu rajono reikmems.

3. Antroji miesto trianguliacija punktu skaiciumi (140) trigubai pranoko pirmaja trianguliacija, nes laikinoji sostine iki karo pradzios uzstatytu plotu padidejo daugiau kaip dvigubai.

4. Antroji miesto trianguliacija tikslumu prilygo to laikmecio Europos valstybiu trianguliacijoms.

doi: 10.3846/gc.2010.13

Iteikta 2010 02 24; priimta 2010 04 01

Literatura

Deksnio, J. (1904-1989) kartografinis fondas [The basic stock of J. Deksnys (1904-1989) cartography]. Aerogeodezijos institutas.

Romualdas Girkus (1), Valdas urbanavicius (2)

(1) Aerogeodezijos institutas, Pramones pr. 13, LT-51327 Kaunas, Lietuva

El. pastas r.girkus@agi.lt

(2) Kauno kolegija, Mokslo g. 2, Mastaiciai, Kaunas, Lietuva

El. pastas valdas.urbanavicius@gd.kaukoi.lt

Romualdas GIRKUS. A chief specialist in heritage. The Institute of Aerogeodesy (Ph +370 3 7451 504).

A graduate from Kaunas Polytechnic Institute (presently, Kaunas University of Technology), geodetic engineer, 1962. Publications: over 20 scientific articles, a participant of conferences held in Latvia, Estonia and Russia.

Research interests: the history of geodesy and cartography.

Valdas URBANAVICIUS. Kaunas College, the Faculty of Land Management, a lecture, Mokslo g. 2, Mastaiciai, Kaunas, Lithuania (Ph +370 6 8214 887).

A graduate from Kaunas University of Technology, MA in Informatics Engineering.

Research interests: the history of geodesy and cartography.