Possibilities and perspectives of Lithuanian spatial data spread/Lietuvos erdvines informacijos sklaidos galimybes ir perspektyvos.

Beconyte, Giedre ; Papsiene, Lina ; Kryzanauskas, Audrius 等

1. Ivadas

Erdvine informacija yra vienas is pagrindiniu veiksniu priimant ivairius sprendimus, susijusius su objektu ir reiskiniu pasiskirstymu teritorijoje, valdymu, planavimu, pletros prognozemis. Anksciau iprastiniu budu zemelapiai daznai budavo naudojami savo ar geografiniu objektu vietai nustatyti. Geriau pazistant geografine erdve ir pletojantis geografines informacijos sistemu technologijoms, atsirado poreikis ir galimybe kaupti didelius kiekius duomenu, aprasant ju savybes ir koordinates erdveje. Tokie duomenys vadinami erdviniais duomenimis. Nudienos visuomeneje erdvinius duomenis svarbu apdoroti ir pateikti taip, kad jais remiantis butu galima efektyviai analizuoti ir prognozuoti erdveje vykstancius reiskinius bei priimti pagristus bei tvarius planavimo sprendimus.

Didejant skaitmeniniu erdviniu duomenu kiekiui ir galimybems juos naudoti, atsirado poreikis duomenis kaupti, teikti, rasti ir naudotis jais kuo efektyviau. Kad sukauptieji erdviniai duomenys nebutu dubliuojami, juos butu galima greitai rasti ir atsisiusti, kuriamos erdvines informacijos infrastrukturos (toliau--EII). EII--tai sudetingos skaitmenines sistemos, leidziancios surinkti informacija apie skirtingu organizaciju duomenu rinkinius, ja aprasyti metaduomenimis, integruoti erdvinius duomenis is skirtingu saltiniu, kaupiamu skirtingais formatais, platinti ar keistis duomenimis tarp daugelio naudotoju.

Iki 2000 m. daugiausia demesio kuriant EII buvo skiriama erdviniu duomenu rinkimui ir ju pasiekiamumui. Dazniausiai EII buvo valdomos ir naudojamos tik valstybiniu instituciju lygmeniu, taciau skaitmeninti erdviniai duomenys dazniausiai buvo perduodami magnetinese ar optinese laikmenose. Isigalejus internetui, po 2000 m., duomenims perduoti tarp veikianciu sistemu placiau pradeta naudoti interneto rysi. Atsirado galimybe sukurti lankstu duomenu mainu (teikimo) tinkla, pasiekti erdvinius duomenis is bet kurios vietos, kurioje tik yra interneto rysys.

2. EII lygmenys

EII gali buti taikomos ivairiose srityse. Institucinems infrastrukturoms svarbu efektyviai kaupti, teikti ir keistis specifikuotais erdviniais duomenimis institucijos viduje. Sukurtos valstybinio lygmens EII siekia idiegti valstybiniu duomenu platinimo ir prieigos priemones, igyvendinti efektyvaus valstybiniu duomenu tvarkymo galimybes. Kuriamos tarptautines infrastrukturos, stengiamasi surinkti ir teikti standartizuotus erdvinius duomenis, kurie padetu spresti tarpvalstybinius aplinkos ir ekonominius uzdavinius.

Ir nacionaline, ir regionine EII valstybes uzdaviniams spresti gali buti panaudota trimis lygmenimis.

Duomenu lygmeniu EII teikia galimybe kaupti erdvinius duomenis ir informacija apie juos taip, kad naudotojas skirtingu organizaciju valdomus duomenu rinkinius matytu vienoje vietoje. Be to, per EII gali buti prieinamos skaiciavimo ir apibendrintu duomenu (statistiku) teikimo priemones bei kaupiama metodine informacija (zinios, dokumentuota patirtis). EII duomenu lygmens sprendimai yra nustatyti, kurie duomenys apskritai pasiekiami, kokios ju savybes, kurie is ju gali buti panaudoti apibreztam uzdaviniui spresti. Tai yra pagrindinis EII lygmuo, privalomas bet kuriai EII.

Analizes lygmeniu sukuriamos papildomos EII duomenu panaudojimo galimybes tame paciame inter-neto portale teikiant duomenu vizualizavimo, jungimo, matavimo, transformavimo bei ivairaus sudetingumo erdvines analizes priemones. Siomis priemonemis naudotojai be specialios programines irangos ir neisigydami visu skaiciavimams reikalingu duomenu rinkiniu gali isspresti tipinius erdvinius uzdavinius. Ispletotas analizes lygmuo budingesnis ne infrastrukturoms, o informacinems sistemoms, taciau paprastu pavidalu jis is esmes yra visose EII.

Sintezes lygmuo--tai siekiama EII ateities savybe. Ji galima isivaizduoti kaip visuma skirtingo pobudzio erdviniu reiskiniu modeliavimo, prognozavimo ir modeliu patikros priemoniu, kurios padetu iki galo ivykdyti sprendimo priemimo procesa. Nors esamos GIS technologijos is principo tai leidzia, pilnavertis sintezes lygmuo turi buti pagristas istobulinta erdviniu uzdaviniu sprendimo metodika (Beconyte, Kryzanauskas 2009).

3. Erdvines informacijos perdavimas Lietuvoje

Lietuvos valstybinese ir savivaldos institucijose sukaupta daug erdvines informacijos. Tai georeferencinio pagrindo duomenu bazes (duomenu rinkiniai), registru (kadastru) objektu erdviniu padeciu, topografiniu duomenu ir kiti teminiai, specializuotieji bei kartografiniai duomenu rinkiniai. Valstybines institucijos yra atsakingos uz valstybiniu registru tvarkyma, valstybiniu bei zinybiniu erdviniu duomenu rinkiniu kurima ir prieziura. Savivaldos institucijos kuria duomenu rinkinius, susijusius su savivaldos sprendziamais uzdaviniais: teritoriju planavimu, leidimu isdavimu, visuomenes informavimu ir pan.

Erdviniu duomenu rinkiniams kurti skiriama daug lesu, todel svarbu, kad sios investicijos butu efektyviai naudojamos, t. y. viena karta sukaupti duomenys butu tvarkomi ir pildomi bei naudojami ivairiems uzdaviniams spresti.

3.1. Erdvines informacijos perdavimas tarp erdviniu duomenu kureju

Galiojantys teises aktai reglamentuoja vienu erdviniu duomenu rinkiniu naudojima kuriant ir tvarkant kitus duomenis: registruose kaupiami ir tvarkomi registro objektai, kuriu erdvine padetis nesikeicia, turi buti nustatyti remiantis georeferenciniu pagrindu; sudarant teminiu duomenu rinkinius turi buti naudojami georeferen-cinio pagrindo ir registru duomenys ir pan.

Registrai, kuriu duomenu kurima pagal kitus erdvinius duomenu rinkinius grieztai reglamentuoja teises aktai, dazniausiai naudoja tam tikros datos aktualiu erdviniu duomenu kopija. Ji kas nustatyta perioda yra atnaujinama. Duomenu kopijos naudojamos ir kuriant teminiu duomenu rinkinius, naujus erdvinius objektus ar tiesiog integruojant kopijos duomenis i temini duomenu rinkini (1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

Kadangi naudojamu rinkiniu erdviniai duomenys buna tikslinami, turima duomenu kopija tampa nebeaktuali, nors ir toliau naudojama kuriant naujus duomenis. Tai kelia rizika, kad naujas erdvinis objektas ju pagrindu bus nustatytas netiksliai. Kita problema--tam tikros datos duomenu integravimas i temini duomenu rinkini. Zinoma, naudotojui del to patogu tureti visu temai aktualiu duomenu aibe, taciau:

--atsiranda informacijos dubliavimas skirtinguose oficialiuose duomenu rinkiniuose, ir naudotojai nezino, kurie duomenys yra pirminiai;

--atnaujinus pirmini duomenu saltini, duomenys teminiame duomenu rinkinyje lieka neatnaujinti.

3.2. Erdvines informacijos perdavimas galutiniams erdviniu duomenu naudotojams

Tradiciskai erdviniu duomenu teikejai naudotojams teikia tam tikros datos duomenu kopija, irasyta i magnetine ar optine laikmena. Sparciai populiarejant duomenu teikimui internetu, erdviniu duomenu rinkiniu valdytojai suteikia naudotojams ir netradiciniu galimybiu:

--atsisiusti duomenu kopija internetu (pavyzdziui, per FTP serveri),

--pasiekti ir naudotis erdviniu duomenu el. zemelapio ar prieigos prie duomenu paslauga,

--naudotis interaktyviais zemelapiais interneto svetainese.

Pirmaisiais dviem atvejais naudotojai lokaliai gali naudotis erdviniais duomenimis, juos komponuoti, lyginti su kitais turimais erdviniais duomenimis, kurti naujus zemelapius ar atlikti analizes. Treciuoju atveju naudotojams pateikiamas is anksto suformuotas el. zemelapis, atspindintis tam tikra aktualia tematika: meteorologine prognoze, triuksmo zonas, saugomas teritorijas, kulturos vertybiu registro objektus ar nekilnojamojo turto kadastro zemelapius. Visais atvejais, jei erdviniai duomenys nera populiarus ir placiai naudojami, sudetinga rasti informacijos apie ju tiksluma, naudojimo ir pasiekiamumo galimybes. Jei erdviniai duomenys nera viesai prieinami, naudotojas, noredamas juos gauti, turi praeiti pakankamai ilga procesa: rasti, kas kaupia reikalingus erdvinius duomenis, susisiekti su erdviniu duomenu rinkinio tvarkytoju, gauti leidima juos isigyti ir naudoti, pasirasyti duomenu naudojimo sutartis, pasiimti irasyta duomenu kopija ir pan. (Beconyte et al. 2009). Tokia padetis netenkino nei erdviniu duomenu teikeju, nei naudotoju, todel atsirado poreikis sukurti Lietuvos erdvines informacijos infrastruktura (toliau--LEII).

4. Bendras erdvines informacijos perdavimo modelis LEII

Pletojant LEII, buvo siekiama sukurti reikiamu erdviniu duomenu paieskos ir ivertinimo sistema, idiegti saveiku erdviniu duomenu perdavima internetu, sudaryti skaidrias ir palankias salygas ju isigyti ir juos naudoti. Svarbu tapo sukurti priemones, kad kuo daugiau valstybiniu ir savivaldos valdomu duomenu rinkiniu butu prieinami per viena prieigos taska. 2009 m. buvo sukurta LEII, kurios pagrinda sudaro nacionaliniu erdviniu duomenu, su jais susijusiu el. paslaugu ir metaduomenu sistemos, kurios pasiekiamos pro vienus interneto vartus--Lietuvos erdvines informacijos portala (toliau--LEI portalas).

LEI portalo metaduomenu sistema yra skirta:

--duomenu teikejams, kuriems privaloma standartizuotai aprasyti savo teikiamus erdviniu duomenu rinkinius ar su jais susijusias el. paslaugas. Naudojamas metaduomenu standartas reikalingas, kad duomenys butu aprasomi vientisai ir issamiai, o duomenu naudotojas galetu ivertinti, ar duomenys atitinka jo lukescius;

--naudotojams, kurie viename portale gali rasti aprasomosios informacijos apie erdvinius duomenis, juos palyginti su alternatyviaisiais erdviniais duomenimis ir issirinkti tinkamiausius. Metaduomenys naudotojams--galimybe ivertinti duomenis ju neisigyjant ir detaliai neanalizuojant.

Nacionaliniu erdviniu duomenu rinkiniu ir su jais susijusiu paslaugu sistema apima priemones, skirtas teikti ir gauti duomenis patogiau. Kol kas infrastruktura apima 9 oficialiu erdviniu duomenu teikeju (valdytoju) sistemas, is kuriu naudotojams automatizuotai teikiama informacija per LEI portala.

Kaip ir visame pasaulyje Lietuvoje naudojama daugybe erdviniu duomenu formatu ir strukturu, kuriais duomenys tvarkomi ir naudojami. Todel realizuojant erdviniu duomenu rinkiniu ir su jais susijusiu paslaugu sistema buvo siekiama, kad naudotojas turetu galimybe pasiekti juos tinkamiausiu budu nepriklausomai nuo teikiamu originaliu erdviniu duomenu formato, strukturos ir saugojimo vietos. Tokia sistema, palaikant nuolatine savei-kia (pavyzdziui, OGC WFS) ar tiesiogine prieiga prie erdviniu duomenu rinkiniu, uztikrina nuolatini duomenu pasiekiamuma naudotojams.

Erdviniai duomenys per LEI portala gali buti pasiekiami, kaip:

--erdviniu duomenu rinkinys, kurio duomenu kopija gali gauti naudotojas;

--elektronine paslauga (angl. Web Service), suteikianti tiesiogine interaktyvia prieiga prie erdviniu duomenu, uztikrinant aktualiausios informacijos teikima be perstojo.

4.1. Erdviniu duomenu rinkinys

Teikiant erdviniu duomenu rinkini LEI portale naudotojams suteikiama galimybe pasirinkti ir gauti pageidaujamos teritorijos duomenu kopija pasirinktoje koordinaciu sistemoje ir reikalingu duomenu formatu. Tradiciskai teikiant duomenu rinkini naudotojui, duomenu teikejas is esmes visa darba turi atlikti pats. Realizuojant LEI portala buvo siekiama maksimaliai automatizuoti erdviniu duomenu paruosima naudotojui, todel erdviniu duomenu paruosimo posistemis buvo susietas su ETL (angl. Extract-Transform-Load, liet.--isgauti, pertvarkyti, ikelti) programine iranga, kurioje is anksto sukuriami erdviniu duomenu isrinkimo is duomenu saltinio, transformavimo, konvertavimo ir pateikimo modeliai, uztikrinantys spartesni automatizuota naudotojui reikiamu erdviniu duomenu paruosima. 2 pav. pavaizduotas duomenu rinkinio uzsakymo, paruosimo ir gavimo proceso pavyzdys. Naudotojui portale nurodzius pageidaujama pasirinktu erdviniu duomenu teritorija, duomenu formata ir koordinaciu sistema, LEI portalo erdviniu duomenu uzsakymo posistemis informacija perduoda ETL modeliui. Sis modelis automatiskai pagal nurodyta teritorija atrenka reikalingus erdvinius duomenis is duomenu saltinio. Atrinktus duomenis ETL modelis transformuoja i reikiama koordinaciu sistema ir perkelia i naudotojo pageidauta formata. Paruosta erdviniu duomenu kopija naudotojui leidziama atsisiusti is portalo.

[FIGURE 2 OMITTED]

Tinkamesnis yra erdviniu duomenu, kurie nera daznai atnaujinami, rinkinio teikimas, nes priesingu atveju naudotojas, kuriam aktualus naujausi duomenys, turetu daznai atsisiusti atnaujintu duomenu rinkiniu kopijas. Beje, duomenu rinkinio kopija naudojant lokaliai, galima efektyviai dirbti su duomenimis, todel tai rekomenduojama daryti su visais teikiamais erdviniais duomenimis. Naudojant erdviniu duomenu rinkini galimas:

--nauju erdviniu duomenu ir ju atributines informacijos kurimas, esamu taisymas, panaikinimas, isrinkimas, kopijavimas ir pan.,

--greitas duomenu pasiekiamumas, perpiesimas ir atranka,

--galimas duomenu eksportavimas i kitus duomenu formatus bei transformavimas i kitas koordinaciu sistemas ir t. t.

4.2. Elektronine paslauga

Pasaulyje populiariausi yra internetiniai dinaminiai zemelapiai, kuriuose matomas is anksto suformuotas zemelapio vaizdas. Tokie zemelapiai pasiekiami tik konkreciose interneto svetainese ir paprastai buna suformuoti taip, kad atitiktu konkrecius eiliniu naudotoju lukescius: orientuotis vietoveje, rasti reikiama objekta, gauti specifines temines informacijos. Naudotojas neturi galimybiu naudoti ju kitose interneto zemelapiu narsyklese, turimoje GIS programineje irangoje ir komponuoti pagal poreiki naujus zemelapius pats. Tokiu galimybiu turi elektronines paslaugos (toliau--el. paslaugos). Kuriant LEII buvo siekiama, kad duomenu teikeju teikiamos el. paslaugos butu saveikios ir suprantamos daugumai GIS programiniu irangu, todel duomenims teikti pasirinktos trys tarptautinio OGC (angl. Open Geospatial Consortium, Inc.[R] (Open Geospatial Consortium... 2010)) konsorciumo specifikuotos paslaugos, susijusios su erdviniu duomenu teikimu:

1. OGC WCS (angl. Web Coverage Service (Web Coverage Service... 2008))--tai internetine rastriniu duomenu paslauga, kuri suteikia galimybe tiesiogiai naudoti ir gauti rastrinius duomenis.

2. OGC WFS (angl. Web Feature Service (Web Feature Service ... 2005))--tai internetine vektoriniu duomenu paslauga, suteikianti galimybe tiesiogiai naudoti ir gauti vektorinius duomenis internetu. Paslaugos naudotojai turi galimybe rasti, atrinkti ir vizualizuoti, taip pat gali tureti teise sukurti naujus ar taisyti, trinti esamus vektorinius duomenis.

3. OGC WMS (angl. Web Map Service Service (Web Feature Service ... 2006))--tai internetine zemelapiu paslauga. Dinamiskai sukuriamas zemelapio vaizdas ir atsakoma i paprastas uzklausas apie zemelapio turini (pavyzdziui, galima gauti informacijos apie zemelapio objekta).

Erdviniu duomenu pasiekimo naudojantis el. paslaugomis technologinis procesas yra kur kas paprastesnis nei erdvinio duomenu rinkinio. Nors LEI portalo sistemos yra pajegios automatiskai suformuoti el. paslaugas naudodamos erdviniu duomenu saltinius, pasiekiamus per tiesiogines prieigas, taciau paprastai duomenu teikejai patys is anksto suformuoja atitinkamas el. paslaugas, o LEI portalo sistemos pasirupina tik perduodamos el. paslaugos prieigos saugumu. El. paslaugos erdviniai duomenys pasiekiami tinklo prieigos adresu.

3 pav. pavaizduotas el. paslaugos uzsakymo, adreso paruosimo ir gavimo proceso pavyzdys.

[FIGURE 3 OMITTED]

Teikti erdvinius duomenis kaip el. paslaugas pirmiausiai rekomenduojama, kai jie pakankamai daznai atnaujinami. Atsizvelgiant i naudotoju poreiki naudoti is anksto suformuotus informatyvius dinaminius zemelapius, erdviniai duomenys turetu buti teikiami ir kaip in-ternetine zemelapiu paslauga (OGC WMS). Naudojantis el. paslaugomis nereikia saugoti erdviniu duomenu lokaliai, naudotojas visuomet turi galimybe remtis aktualiausiais duomenimis, taciau erdviniu duomenu pasiekiamumas per el. paslauga gali buti letas del dideles vektoriniu ar rastriniu duomenu apimties ar leto interneto rysio (Beconyte et al. 2009).

Bandant naudotis el. paslaugomis su ivairiu kureju GIS programinemis irangomis, paaiskejo, kad tam tikrais atvejais vienu kompaniju priemonemis sukurtu OGC WCS, WFS ar WMS el. paslaugu nesupranta kitos GIS programines irangos, taciau niekada nebuna problemu nei kuriant, nei nuskaitant naudojantis tos pacios kompanijos programine iranga. Tai reiskia, kad sukurtos el. paslaugos ne visais atvejais visiskai atitinka OGC standartus, ir del to gali iskilti nepatogumu jas naudojant.

5. INSPIRE direktyva ir jos reglamentuojama erdvine informacija

Europos Sajungoje daug demesio skiriama integruotam aplinkos apsaugos politikos formavimui, taciau sprendziant si uzdavini kyla nemazai problemu, susijusiu su erdvine informacija, jos tvarkymu, kokybe, prieinamumu ir dalijimusi Europos Bendrijoje. Taigi 2007 m. kovo 14 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kurios pagrindu kuriama Europos Bendrijos erdvines informacijos infrastruktura (toliau INSPIRE). Sia direktyva sukuriama teisine baze geografines informacijos infrastrukturai Europoje kurti ir veikti, kad butu galima suformuluoti, igyvendinti, stebeti ir vertinti ivairiu sriciu Bendrijos politika visais lygiais ir teikti visuomenei informacija. INSPIRE direktyva turi buti taikoma erdviniu duomenu rinkiniams, kurie susije su teritorija, priklausancia ES valstybes nares jurisdikcijai, yra saugomi elektronine forma ir valdomi valdzios instituciju (ar, tam tikrais atvejais, treciuju saliu)

Pagrindinis INSPIRE tikslas--siekti 27 valstybiu nariu erdvines informacijos suderinamumo. Valstybems narems, tarp ju ir Lietuvai, tai reiskia ipareigojima sukurti erdvines informacijos infrastrukturas, atitinkancias bendras INSPIRE igyvendinimo taisykles. Turi buti uztikrinta, kad

--valstybes erdviniai duomenys butu saugomi, pateikiami naudoti ir tvarkomi tinkamiausiu lygiu,

--butu galima nuosekliai sujungti skirtingu Bendrijos saltiniu erdvinius duomenis ir jais naudotis daugeliui naudotoju daugelyje programu (aplikaciju);

--viename valdzios instituciju lygmenyje surinkta erdvine informacija butu galima dalintis su kitomis valdzios institucijomis,

--erdviniu duomenu pateikimo salygos nepagristai neribotu juos placiai naudoti,

--butu galima nesunkiai rasti esamus erdvinius duomenis, ivertinti ju tinkamuma konkreciam tikslui ir suzinoti naudojimo salygas.

INSPIRE erdvines informacijos infrastrukturos taisykles apima metaduomenis, erdviniu duomenu rinkinius ir el. paslaugas, erdviniu duomenu paieskos, transformavimo, perziuros ir atsisiuntimo paslaugas, susitarimus del duomenu keitimosi, prieigos ir naudojimosi bei darbu koordinavimo ir stebesenos mechanizmus (INSPIRE official site 2010).

Saveikumas INSPIRE yra suprantamas kaip galimybe sujungti ir naudoti kaip vientisus erdvinius duomenis, gautus is skirtingu Europos Bendrijos valstybiu nariu, taip, kad nebutu reikalingas zmogaus isikisimas. To siekiant yra kuriami vientisi erdviniu duomenu modeliai, kurie detaliai apraso:

--erdviniu duomenu turini,

--duomenu struktura, pozymiu klasifikavima ir sasajas,

--objektu konstravimo ir tvarkymo taisykles.

INSPIRE duomenu modeliai uztikrins saveikuma, kurio bus galima pasiekti arba is anksto harmonizuojant (pakeiciant) esamu duomenu struktura, arba juos transformuojant duomenu teikimo INSPIRE proceso metu.

INSPIRE reglamentuojamos erdviniu duomenu temos yra suskirstytos i tris grupes pagal duomenu svarba aplinkos informacijos integravimui ir keitimuisi ja bei atsizvelgiant i duomenu kaupimo tradicijas ir tendencijas. Visas temu sarasas pagal grupes pateiktas Direktyvos I, II ir III prieduose.

Pirmajai duomenu rinkiniu grupei priskirtos 9 erdviniu duomenu temos: koordinaciu atskaitos sistemos, geografinio tinklelio sistemos, geografiniai pavadinimai, administraciniu vienetu ribos, adresai, nekilnojamojo turto kadastro sklypai, transporto tinklai, hidrografiniai objektai bei saugomos teritorijos. Nesunku pastebeti, kad tai daugiausia yra geografinio pagrindo duomenys, sudarantys valstybes topografinius zemelapius ir georeferen-cinio pagrindo duomenu bazes.

Antrajai duomenu rinkiniu grupei priskirtos tik keturios, taciau daug platesnes ir ne taip tiksliai apibreztos erdviniu duomenu temos, apimancios ir bendraja geografine, ir specifine aplinkos informacija: tai zemes pavirsiaus aukscio informacija ir reljefo modeliai, zemes pavirsiaus danga, ortofotografiniai vaizdai bei geologine informacija.

Trecioji duomenu rinkiniu grupe apima 21 tema, kurios atspindi:

a) fizines geografines aplinkos salygas ir isteklius (dirvozemis, atmosferos salygos, meteorologines ir okeanografines geografines salygos, juru regionai, energijos istekliai, naudingosios iskasenos);

b) biotos charakteristikas (biogeografiniai regionai, buveines ir biotopai, rusiu pasiskirstymas);

c) aplinkos salygas, susijusias su aplinkos kokybe (gamtiniu pavoju zonos, zmoniu sveikata ir sauga);

d) gyventoju pasiskirstyma (demografija);

e) socialines-ekonomines aplinkos infrastrukturos bukle (zemes naudojimas, pastatai, komunalines imones ir valstybes tarnybos, gamybos ir pramones irenginiai, zemes ukio ir akvakulturos infrastruktura, aplinkos stebesenos priemones, tvarkomos teritorijos, ribojamos ir reglamentuojamos zonos bei vienetai, uz kuriuos atsiskaitoma.

Treciajai grupei priskiriami ir statistiniu vienetu (administraciniu ar specialiai tuo tikslu isskirtu rajonu), pagal kuriuos kaupiama statistine informacija, duomenys.

4 pav. parodyta, kiek temu atitinka referencinius, gamtines ir socialines aplinkos duomenis. Kai kurios temos, kaip, pavyzdziui, "Gamtiniu pavoju zonos" ar "Zemes danga", gali buti priskirtos dviems kategorijoms, taciau bendras vaizdas rodo, kad igyvendinant direktyva referenciniams duomenims tenka isskirtinis vaidmuo.

Reikia pabrezti, kad INSPIRE direktyva nereikalauja kurti nauju duomenu rinkiniu ar pertvarkyti esamu--tik pradedami kaupti nauji arba strukturiskai pertvarkomi duomenu rinkiniai turi atitikti duomenu specifikacijas. Tokios specifikacijos 2009 m. liepos--spalio men. buvo patvirtintos pirmosios grupes duomenu rinkiniams. Direktyva taip pat nenustato duomenu tikslumo reikalavimu, taciau metaduomenis apie pirmosios ir antrosios grupes temu duomenu rinkinius valstybes nares privalo pateikti iki 2010-uju metu pabaigos, o apie treciosios grupes temu duomenu rinkinius--iki 2013-uju metu pabaigos.

[FIGURE 4 OMITTED]

6. INSPIRE igyvendinimo Lietuvoje problemos ir perspektyvos

Lietuvoje identifikavome 56 skaitmeniniu erdviniu duomenu rinkinius, atitinkancius ivairias INSPIRE duomenu temas.

5 pav. parodyta, kiek duomenu rinkiniu Lietuvoje atitinka pagrindines INSPIRE duomenu temas.

Yra duomenu rinkiniu, kurie atitinka keleta INSPIRE temu. Tarp ju--skirtingu masteliu georeferenciniu duomenu bazes. 6 pav. parodyta, kokias INSPIRE duomenu temas atitinka 1:10 000, 1:50 000 ir 1:250 000 masteliu Lietuvos georeferenciniu duomenu bazes GDB10LT, GD-B50LT ir GDB250LT.

Dabar Lietuvos erdvines informacijos portale numatyti teikti duomenu rinkiniai atitinka visas pirmosios ir antrosios grupes INSPIRE temas, taip pat dali treciosios grupes temu. Kai kurios treciosios grupes temos (pavyzdziui, "Rusiu pasiskirstymas", "Biogeografiniai regionai", "Buveines ir biotopai", "Gamybos ir pramones irenginiai", "Juru regionai" ir kt.) kol kas arba visai neapima erdviniu duomenu rinkiniu, arba nepakankamai juos apima. Gali buti, kad reikiama informacija yra sukaupta, taciau jai surinkti is ivairiu saltiniu ir teikti laikantis INSPIRE reikalavimu dabar butinos sunkiai ivertinamos papildomos islaidos.

Tarp prioritetiniu pirmosios grupes temu yra trys, kuriu duomenys, harmonizuotini pagal INSPIRE specifikacijas, tures buti pertvarkyti. Tai Vietovardziu, Transporto tinklo ir Hidrografijos temu duomenu rinkiniai.

[FIGURE 5 OMITTED]

[FIGURE 6 OMITTED]

6.1. Vietovardziu duomenys

Vietovardziu duomenu tvarkymas aprasomas bendrojoje INSPIRE specifikacija INSPIRE Data Specification on Geographical Names--Guidelines 07.09.2009 (INSPIRE official site 2010, Data Specifications). Dokumento nuostatos reikalauja: kaupti vietovardziu duomenis kaip vietovardziu objektus taip, kad juos butu galima vienareiksmiskai susieti su atitinkamais geografiniais objektais, vartoti skirtingas kalbas, saugoti lingvistine informacija, nuolat papildyti vietovardziu duomenu baze is kitu, isoriniu, saltiniu.

Dabar Lietuvos georeferencinese duomenu bazese vietovardziu duomenys kaupiami kaip geografiniu objektu atributine informacija. Toks saugojimo budas is principo neatitinka bendrosios INSPIRE specifikacijos, ir neimanoma to atitikimo pasiekti is esmes nepertvarkius duomenu strukturu.

Dalyvaujant EuroGeoNames (EuroGeoNames 2010) projekte Lietuvoje buvo taikyta lokalios elektronines paslaugos programines irangos specifikacija, nepriestaraujanti INSPIRE reikalavimams, taciau nepatogi naudoti vietinems reikmems. Pagal ja vietovardziai saugomi kaip objektai su savo atributine informacija. Nacionaliniai duomenys teikiami EGN kaip nacionalines geografines duomenu bazes dalies kopija ir vietovardziu indekso elektronine paslauga. Tai galima laikyti tam tikru idirbiu kuriant Lietuvos vietovardziu duomenu baze, taciau, siekiant suderinamumo su INSPIRE specifikacija, butina sukurti naujos strukturos Lietuvos vietovardziu duomenu baze.

6.2. Transporto tinklo duomenys

Transporto tinklo duomenu specifikacija INSPIRE Data Specifications on Transport Network--Guidelines 02.10.2009 (INSPIRE official site 2010, Data Specifications) detalizuoja harmonizuotu duomenu specifikacija, skirta geografiniams duomenims, atitinkantiems tema "Transporto tinklai". Specifikacija skirta padidinti transporto tinklo informacijos suderinamuma tarp visu Europos Sajungos nariu, o valstybes nares tures pateikti sia specifikacija atitinkancia transporto tinklu informacija.

Kuriant keliu tinklo modeli reikia atsizvelgti i sias pagrindines savybes:

--visi keliai yra sujungti i vientisa tinkla;

--ne visais atvejais keliais galima judeti abiem kryptimis, todel turi buti galimybe sumodeliuoti eismo krypti kiekvienam kelio elementui;

--keliais transporto eismas gali buti draudziamas arba ribojamas;

--skirtinguose keliuose, posukiuose eismo greitis gali kisti del tam tikru salygu.

Lietuvos Respublikos georeferenciniu duomenu baze apima vektorinius keliu padeties duomenis, taciau jie nera sutvarkyti kaip tinklas. Be to, vektoriniai keliu duomenys turi buti papildyti atributine informacija, kuri kaupiama Lietuvos automobiliu keliu direkcijos informacineje sistemoje. Norint tinkamai pavaizduoti transporto tinklus, reikia sumodeliuoti jungumo, krypciu, ribojimu ir pralaidumo koeficientu parametrus bei sukurti viena Lietuvos keliu tinklo duomenu rinkini, kuris jungtu Nacionalines zemes tarnybos tvarkomus georeferencinius ir Lietuvos automobiliu keliu direkcijos duomenis.

6.3. Hidrografiniai duomenys

INSPIRE hidrografijos duomenu specifikacija INSPIRE Data Specifications on Data Specifications on Hydrography Guidelines 07.09.2009 ((INSPIRE official site 2010), Data Specifications) detalizuoja harmonizuotu duomenu specifikacija, skirta geografiniams duomenims, atitinkantiems tema "Hidrografija".

Lietuvos Respublikos georeferenciniu duomenu bazeje kaupiama vektorine ir pagrindine atributine informacija apie hidrografinius objektus. Kita informacija, aprasyta INSPIRE duomenu specifikacijoje, kaupia Upiu, ezeru ir tvenkiniu kadastras, kuri tvarko Aplinkos apsaugos agentura. Kadangi atributine informacija INSPIRE tures buti teikiama kartu su vektorine informacija, todel reikiama atributine informacija su vektorine informacija tures buti susieta per vandens telkinio unikalu identifikatoriu, kuris turi buti ir GDB10LT, ir Upiu, ezeru bei tvenkiniu kadastre. Taip tures buti suformuotas dar vienas jungtinis duomenu rinkinys.

6.4. Duomenu teikimas INSPIRE

INSPIRE teikiami duomenys tures atitikti INSPIRE duomenu specifikacijas. Keisti erdviniu duomenu struktura yra sudetingas procesas, nes Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Bendrijos salyse, duomenu strukturos yra nusistovejusios, dazniausiai standartizuotos ir pritaikytos tos salies reikmems. Vienas is sprendimu yra pertvarkyti duomenu rinkinius taip, kad atitiktu minetas specifikacijas, taciau tai is principo nenaudinga, nes reikalautu pertvarkyti registru, kadastru ir oficialiu duomenu rinkiniu struktura, duomenu modelius, taip pat tokie drastiski strukturos pakeitimai turetu itakos nusistovejusiai tolesnio duomenu naudojimo kitose valstybes institucijose tvarkai.

Kita galimybe yra kaupti duomenis tokiose strukturose, kuriose iprasta, tik papildomai sukaupti nesama, taciau INSPIRE reikalaujama informacija. Toliau teikiant duomenis INSPIRE turetu buti naudojama programine iranga, gebanti automatiskai konvertuoti duomenis i reikalingas INSPIRE duomenu strukturas. Keisti erdviniu duomenu struktura ju teikimo metu galima anksciau mineta ETL programine iranga, kuria sukuriamas duomenu transformavimo modelis. Erdviniu duomenu transformavimo modelis turi apimti prieigos prie pirminiu duomenu saltinio vietos parametrus, duomenu jungimo (jei duomenys teikiami is keliu saltiniu), duomenu perkelimo i nauja struktura ir pateikimo galimybe INSPIRE priimtinu formatu.

Taupant lesas naudinga sukurti duomenu transformacijos centrus, kuriuose butu idiegta ETL. Ja naudojant sukurti modeliai, esant poreikiui, automatiskai pasiektu erdvinius duomenis, juos transformuotu ir pateiktu i INSPIRE. Taigi duomenu teikejui, teikiant erdvinius duomenis i INSPIRE, lieka uztikrinti:

--visu privalomu erdviniu objektu ir ju pozymiu kaupima bei tvarkyma;

--nuolatini prieigos prie erdviniu duomenu pasiekiamuma.

7. Isvados

EII teikia galimybiu unifikuotai kaupti ir pateikti informacija apie erdvinius duomenis, o pacius erdvinius duomenis integruoti ar teikti naudotojams tokius, kokie jie yra is skirtingu saltiniu, neatsizvelgiant i ju saugojimo vieta, formata ar struktura.

EII atsiradimas Lietuvoje ir LEI portalo sukurimas sudare prielaidas atsirasti moderniai visa sali apimanciai erdviniu duomenu paieskos ir perdavimo sistemai, uztikrinanciai nacionaliniu erdviniu duomenu pasiekiamuma.

Erdviniu duomenu teikejui specializuotos programines irangos ir modeliu idiegimas vien del duomenu teikimo i INSPIRE yra pakankamai brangus, todel Europos Bendrijos, regionu ar valstybiu mastu reikia isteigti duomenu transformavimo centrus, kurie kurtu ir uztikrintu tinkama erdviniu duomenu transformavima.

Pletojant Lietuvos erdvines informacijos infrastruktura sukurtos sistemos ir metodologinis pagrindas labai pasitarnaus igyvendinant INSPIRE direktyva. LEI portale realizuotos priemones duomenims is duomenu saltinio paimti, juos konvertuoti i atitinkama struktura ir pateikti strukturiskai pakeistus, valdyti licencijas, pagal poreiki uztikrinti elektronines prekybos paslaugu teikima ir kt., taciau del grieztu INSPIRE paslaugu pasiekiamumo reikalavimu gali tekti papildomai investuoti i sistemas, kurios uztikrintu is esmes nuolatini paslaugu teikima. LEII turima technologine baze leistu sukurti nacionalini erdviniu duomenu transformacijos centra.

Siekiant igyvendinti INSPIRE pirmosios grupes temu duomenu specifikaciju reikalavimus, reikalingi esminiai strukturiniai vietovardziu, hidrografijos ir transporto tinklo duomenu rinkiniu pertvarkymai. Vietovardziu duomenu baze turi buti sukurta kaip pirminis siu duomenu saltinis, o hidrografijos ir transporto tinklo duomenu rinkiniai--kaip jungtiniai erdviniu duomenu produktai. Visais atvejais butinas glaudus duomenis valdanciu organizaciju bendradarbiavimas.

INSPIRE direktyva aprepia erdviniu duomenu rinkinius, disponuojamus zemiausio valstybes nares valdzios lygmens valdzios instituciju arba ju vardu, tik jeigu valstybe nare yra priemusi istatymus ar kitus teises aktus, kuriais reikalaujama tuos duomenis rinkti ar platinti. Akivaizdu, kad daugiausia pastangu bus dedama aprasant ir harmonizuojant butent tokius duomenis. Kyla pavojus, kad i nacionaline infrastruktura bus per velai itraukti imoniu ir nevalstybiniu organizaciju duomenys, kurie gali buti svarbus valstybes uzdaviniams spresti.

doi: 10.3846/gc.2010.12

Iteikta 2010 02 09; priimta 2010 04 01

Literatura

Beconyte, G.; Govorov, M.; Ningal, T. F.; Parseliunas, E.; Urbanas, S. 2008. Geographic information e-training initiatives for national spatial data infrastructures, Technological and Economic Development of Economy 14(1): 11-28. ISSN 13928619. doi:10.3846/2029-0187.2008.14.11-28

Beconyte, G.; Kryzanauskas, A. 2009. Cartographic communication for sustainable development, in Selected papers of the 5th International Conference "Knowledge-Based Technologies and OR Methodologies for Strategic Decisions of Sustainable Development", September 30-October 3, 2009, Vilnius, Lithuania. Vilnius: Technika, 52-57. ISBN 978-9955-28-482-6

Beconyte, G.; Kryzanauskas, A.; Papsiene, L.; Papsys, K.; Stankevicius, Z. 2009. Lietuvos geografines informacijos infrastruktura--kelias i bendra geografijos metodologija [Lithuanian Geographic Information Infrastructure--towards unified geographic methogology], Geografija [Geography] 45(1): 1-10. ISSN 1392-1096.

Beconyte, G.; Parseliunas, E.; Pubellier, C. 2007. Sustainable development of the Lithuanian Geographic Information Infrastructure, Ekologija [Ecology] 53 (supplement): 22-26. ISSN 0235-7224.

EuroGeoNames Reference Application [online]. 2010. Available from Internet: <http://www.eurogeonames.com:8080/ RefAppl3/ReferenceApplication/ReferenceApplication.html, 2010>.

INSPIRE official site [online]. 2010. Available from Internet: <http://inspire.jrc.ec.europa.eu/>.

Open Geospatial Consortium, Inc.* (OGC) [online]. Available from Internet: < http://www.opengeospatial.org/, 2010>.

Pubellier, C. 2005. Lithuanian Geographic Information Infrastructure spatial data sharing with Lithuania, Geodezija ir kartografija [Geodesy and Cartography] 31(2): 47-53. ISSN 1392-1541. Web Coverage Service (WCS) Implementation Standart V1.1.2, OGCC[R] Implementation Standart. Open Geospatial Consortium Inc., 2008.

Web Feature Service (WFS) Implementation Standart V1.1.0, OGC[R] Implementation Standart. Open Geospatial Consortium Inc., 2005.

Web Map Service (WMS) Implementation Standart V1.3.0, OGC[R] Implementation Standart. Open Geospatial Consortium Inc., 2006.

Giedre Beconyte (1), Lina Papsiene (2), Audrius Kryzanauskas (3)

(1,3) Vilniaus universitetas, M. K. Ciurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius, Lietuva

El. pastas (1) giedre.beconyte@gf.vu.lt

(2) VI "GIS-Centras", Seliu g. 66, LT-08109 Vilnius, Lietuva

El. pastas l.papsiene@gis-centras.lt

Giedre BECONYTE. Associate Professor, Vilnius University, M. K. Ciurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania. Phone: +370 5 2724 741, Fax: +370 5 3737 723, e-mail: giedre.becony-te@gf.vu.lt.

A member of the Commission of Theoretical Cartography at the International Cartographic Association, the Executive secretary of Lithuanian Cartographic society, has published more than 40 papers addressing information engineering methods of cartography, actively participated in the projects on national thematic cartography and in the process of developing the infrastructure of Lithuanian spatial data.

Research interests: thematic cartography, system analysis and engineering, graphic design and cartography.

Lina PAPSIENE. Master of Science at the National Centre of Remote Sensing and Geoinformatics "GIS-Centras", Seliu 66, LT-08109 Vilnius, Lithuania. Phone +370 5 2724 741, Fax +370 5 3737 723, e-mail: l.papsiene@gis-centras.lt.

A graduate from Vilnius Gediminas Technical University (MSc, 2000), employed as spatial data administrator, actively participated in the process of developing the infrastructure of Lithuanian spatial data.

Research interests: GIS, SDI, possibilities of spatial data generalization.

Audrius KRYZANAUSKAS. Doctoral student at Centre for Cartography, Vilnius University, Lithuania. System analyst at State Enterprise "GIS-Centras".

Working directions: national spatial data infrastructure system support, designing geographical web applications, GIS data transformations.

Research interests: geographic information portals, geographic Internet applications, applied geographic solutions--description and organizational aspects.