Reflection of European Sarmatija in early cartography/Europine Sarmatija ankstyvojoje kartografijoje.

Girkus, Romualdas ; Lukosevicius, Viktoras

1. Ivadas

Lietuvos valstybes kilmes istaku beieskant, senuju zemelapiu studijos issprendzia daugeli misliu, iki siol slegianciu musu tautos istorija. Istoriniai duomenys, aptinkami zemelapiuose ir ju atvaizduose, nevarzomi jokiu politiniu, religiniu ar pseudomoksliniu tabu ir leidzia pakankamai placiai pazvelgti i tolima valstybes praeiti. Privalu pabrezti, kad neretai zemelapiuose ir atlasuose aptinkama istoriniu poziuriu vertingu tekstiniu paaiskinimu. Tuose tekstuose trumpai apibudinama kai kuriu teritoriju gamtines salygos, svarbiausieji ukio bruozai, istoriniai ivykiai.

Ragindamas testi nepazistamos Lietuvos tyrinejima, savo knyga "Tikroji Lietuva" jos autorius Algirdas Gustaitis (Gustaitis 1983) baigia tokiu sakiniu: "Galimas dalykas mes dar neturime senuju zemelapiu apie lietuviu gentis, nezinome, kur ju gali buti. Tokiu patartina dairytis ne tik pagarsejusiuose archyvuose, bet ir graiku, arabu, ispanu zemese, pietineje Europoje, Mazojoje Azijoje, taip pat Danijoje, Olandijoje Svedijoje, Norvegijoje, Suomijoje".

Baltijos istorija kartografijoje atsispindi gana kukliai, nes zemelapiu ir ju sudarinejimo technika tiriantis mokslas gime XV-XVIII amziais. Gi pirmieji musu priesistores pirmtakai Baltijos pajuryje atsirado apie 3000-2500 m. pries Kristu. Nepaisant to, praeities kartografijos darbu verte musu kulturai yra neabejotina, ir siekis atskleisti tautu raidos paslaptis is ju yra svarbus, nes metrasciai, kronikos, kelioniu aprasymai mokslo ir kituose veikaluose nevienodai reiksmingi ir nevienodai patikimi.

Sioje publikacijoje isitraukiame i pastaruoju metu placiai aptarinejamos hipotezes apie tai, kad Lietuva kaip geografine teritorija egzistavo ne pries viena, o kelis tukstancius metu, pletojima. Tiesiog ji tuo metu buvo zymima kaip Europine Sarmatija,--ir lietuviai, ir europiniai sarmatai yra ta pati tauta. Sarmatijos pavadinimas, formaliai vertinant, Sarmatija,--tai musu priesistore, nuo kurios negalima nusigrezti.

Europos Sarmatija--sarmatu apgyventa teritorija nuo Sarmatu okeano (Sarmaticus okeanus) (dabar Baltijos jura) iki Pontus (Uknus) juros (dabar Juodoji jura). Zodziai "Sarmatija" ir "Uknus" etimologiskai iki siol lietuviu kalboje turi atitikmenis. Sarmata, besarmatis, sar-matlyvas turi doros reiksme, o uknus--tai esantis uksmeje, tamsus.

Sarmatija--moteru valdoma bendruomene, nudienos terminijoje--matriarchatas. Apie sios Europos teritorijos egzistavima byloja islikusi kartografo Ptolemajo (87-150) "Geografija". Klaudijas Ptolemajas buvo Egipto matematikas, astronomas ir geografas. Jis gyveno Aleksandrijoje, kuri turejo didziausia pasaulyje biblioteka. Ptolemajo "Geografija" dominavo krikscioniu ir musulmonu pasauliuose i500 metu. Del veikalo fundamentalumo Ptolemajas buvo pavadintas "kartografijos tevu". Sio pasaulinio veikalo pagrindu Renesanso kartografai Nicolaus Cusanus (1401-1464), Sebastian Munster (1488-1552), Girolamo Ruscelli (1504-1566), Gaspar Henenberger (1529-1600) ir kt. interpretuotus Ptolemajo geografinius aprasymus paverte zemelapiais, kuriuos mes priskiriame Ptolemajui. Jo "Geografija" su zemelapiais pirma karta buvo isleista i477 m. Bolonijoje (Italija).

Interneto tinklapyje <http:IIwww.lietuvos netlistori-jal> yra pateikta nemazai nuorodu i saltinius, kuriuose ivairus Lietuvos istorija tyrineje autoriai (tarp ju lietuviai A. V. Kojalavicius, S. Daukantas, T. Narbutas, C. Gedgaudas, R. Zubinas, P. Dusburgietis ir kiti) tvirtina, kad baltai ir sarmatai yra ta pati tauta.

Is tikro Albertas Vaitiekus Kojalavicius-Vijukas (i6i7-i674) pries 360 metu parasytoje "Lietuvos istorijoje" rase: "Vis delto del vieno dalyko visi sutaria: visoje europines Sarmatijos dalyje, apimancioje Prusija, Zemaitija, Kursa, Livonija, Estija, Lietuva, Jotvingija arba Po-leksija ir kai kurias kitas zemes, gerokai toliau nuo Ve-nedu juros esancias, kitados gyvenusias tautas, kuriu ir kalba, ir kilme bendra su lietuviais" (Kojalavicius i988: 44). Kitoje vietoje: "Vilnius yra garsiausias is visu sarma-tu miestu; jis valdovu buveine, teismu, mokslo ir prekybos, baznytinio ir valstybinio gyvenimo centras" (Koja-lavicius i988: 207). Moksline estafete A. V. Kojalavicius pereme is savo pirmtaku Aleksandro Gvanjinio, i578 m. lotynu kalba isleidusio svarbu veikala "Europos Sarmatijos aprasymas" (Sarmatiae Europeae destriptio, quae RegnumPoloniae, Lituaniam, Smogitiam, Rusviam, Masyviam, Prususiam, Pomeraniam ... complectitur) ir Motiejaus Strijkovskio (lenkiskoji "Lenkijos, Lietuvos, Zemaitijos ir visos Rusijos kronika", i582).

Aleksandras Gvanjinis (dar rasomas kaip Gvagninis; it. Alessandro Guagnini) (i538-i6i4?)--XVI-XVII a. italu ir lenku istorikas. Jo kronikos "Europines Sarmatijos aprasymas" kopija saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje. Motiejus Strijkovskis (lenk. Macej Stryj-kowski)--istorikas, poetas (1547-1593?). Jo kronika iki pat XIX a. buvo vienas is svarbiausiu leidiniu apie Lietuvos istorija.

A. V. Kojalavicius pripazino, "kad jo "Lietuvos istorija"--ne originalus veikalas, kaip pagrindiniu ziniu saltiniu ji paremta M. Strijkovskio kronika ...". A. V. Kojala-vicius sarmatus mini pagarbiai, be sovinistinio akcento, skirtingai nuo Lenkijos slektu, kurie taip pat save kildino is sarmatu.

Musu turtingos praeities gaivintojas Simonas Daukantas is tikro savo rastuose nuolat kartoja, kad lietuviai, zemaiciai yra sarmatai. Pavyzdziui: "Taip ne kantrybe, bet nedorybe svieto garbingo Sarmatu isnyko is skaitliaus tautu" (Daukantas i976: 394), ir kitoje vietoje: "tai mes pirmiau, kaip tikri skitu, sarmatu (heruliu), palikuonys, savo kantrybe iveiksime ..." (Daukantas 1976: 48).

Lietuvos praeities istorijos tyrinetojas Ceslovas Gedgaudas, pagrisdamas sarmatu genciu lietuviskuma, raso: "Stai Gintaro kelio arba anais laikais vadinamos Sarmatijos valstybes 35 gentys ... ju vardai, kurie ir siandien be maziausio pakeitimo taip pat teberasomi: galindai, sudi-nai, pagiritai, neriai, rasai, parusiai (prusai) ir t. t." (Gedgaudas i994: 5i).

Lietuviu tautos versmiu tyrinetojas Teodoras Narbutas i837 m. Vilniuje isleistoje "Lietuviu tautos istorijoje apie sarmatus" raso: "Nuo Herodoto ir iki musu laiku visi istorikai, geografai, senoves tyrinetojai nerase apie jokia senoves tauta daugiau ir apie ne viena nepaliko maziau netikrumo negu apie sarmatus" (Narbutas i995: 62).

Sarmatu pavadinimo kilmei Narbutas skiria knygos IX prieda. Viena citata is sio priedo: "Tuojau pat po Hero-doto rases Skilaksas teigia, jog prie pietiniu Kubanes ziociu gyveno maiotai, uz ju buvo ginekokratumenai, t. y. moteru valdoma gentis, ir tik auksciau, siaures link, net ligi Dono ziociu gyveno sarmatai." Is to matyti, kad visos trys gentys sudare viena jungini (Narbutas i995).

Lietuviu kalbos kilmes klausimas yra nepaprastos svarbos, todel, nagrinedamas Sarmatijos tautu kalbini lobyna, Ceslovas Gedgaudas padare isvada: "kaip Romos imperijos ribose buvo per simta "tautu", bet viena oficiali kalba, taip ir musu Sarmatijoje tevartota tik viena." (Gedgaudas i994: 52).

Istorikas Romualdas Zubinas savo knygoje "Perkunas" raso: "Butent tuose krastuose, kur lankesi Sarmatijos gentys bei tautos, ir privalu ieskoti musu proteviu pedsaku priesistorijoje. Juk butent jie dar pries 2500 m. i tuometine atsilikusia Europa nuveze naujas ukininkavimo technologijas, naujus amatus, kultura ir net karybos mena, apranga ir visus karybos atributus" (Zubinas 2007: 2i6), kitoje vietoje: "Gintaro kelias buvo lyg centrine Sarmatijos federacijos kraujagysle. Ypac tiksliai Gintaro kelia pavaizdavo prancuzu geografas J. Andrius. Jame taip pat pavaizduota baltu valstybes Sarmatijos siena 372 m." (Zubinas 2007: 239 ir 246).

Vilniaus universiteto profesorius Kazimieras Sarbievijus (i595-i640) pirma publikuota kurini atspaude Vilniaus universiteto spaustuveje. Jo amzininkai visuose kulturiniuose Europos centruose tolimos "periferijos" poeta eme vadinti sarmatu Horacijumi (Horatius Sarma-ticus), tradiciskai apeliuodami i Siaures Europa palei Baltijos jura (vadinama Okeanus Sarmaticus) (Bucys 2008).

1517 m. Krokuvos universiteto rektorius profesorius Motiejus Miechovskis paskelbe traktata "Apie dvi Sarma-tijas Azijos ir Europos ...". Jame autorius pateike istorini-geografini ir etnografini aprasyma sriciu nuo Vyslos iki Dono ir nuo Dono iki Azijos. Is esmes traktatas sudarytas tarsi is dvieju knygu: pirma skirta Azijos Sarmatijai, o antroji--Europos Sarmatijai (apie Lietuva, Zemaitija ir Rusija).

Cia pateiktas straipsnio ivadas, musu nuomone, yra gera intelektualine provokacija toliau konkreciai nagrineti kartografini palikima Sarmatijos tema, nes tai padeda suprasti tam tikro laikotarpio istorinius ivykius visos Europos ir regiono kontekste. Butu idomu chronologine tvarka pateikti visus zemelapius, kuriuose kartografu atvaizduota Sarmatija, ir taip iliustruoti viena labai ilga ir reiksminga musu tautos raidos etapa. Deja, straipsnio apimtis vercia apsiriboti tik keliais--paciais svarbiausiais ir jokiu abejoniu nekelianciais del galimo klastojimo politiniais ar kitais sumetimais.

2. Sarmatija Klaudijo Ptolemajo zemelapiuose

Klaudijas Ptolemajas (87-i50) savo veikale "Geografija" pirma karta pateike kartografini Lietuvos vaizda. Jo neislikusio zemelapio M. Planudes (i260-i330) kopija V. Langolos (i829-i869) aptikta Atono kalnu Votope-dzio vienuolyno XIII-XIV a. dokumentuose (Vatikano bibliotekoje). M. Planudes daryta K. Ptolemajo zemelapio kopija laikoma artimiausia originalui. i pav. pateikiamas sios kopijos italiskasis variantas is Krokuvos muziejaus fondu.

1416 m. italai pagal K. Ptolemajo "Geografijos" duomenis tarp kitu atkure ir Vidurio Europos zemelapi, kurio turinys ir kartografinis vaizdas panasus i XIII a. M. Planudes kopijos turini. "Geografija" ir zemelapiai pirma karta atspausdinti Bolonijoje (Italija) i477 m. Filosofas M. Planude buvo gerai susipazines su K. Ptolemajo asmenybe, labai gerbe mokslininka ir rase iskilmingus ji garbinancius eilerascius.

[FIGURE 1 OMITTED]

Senuju zemelapiu tyrinetojas A. Gustaitis parenge specialu leidini "K. Ptolemajo Vidurio Europos zemelapis", i988. Didelio formato geros kokybes spaudos zemelapis yra Nacionalines Martyno Mazvydo bibliotekos Lituanistikos skyriuje. A. Gustaitis pateikia zemelapyje esanciu objektu numeracija, geografiniu pavadinimu sarasa ir zemelapio virsuje esancio graikisko teksto vertima i lietuviu kalba. Tai atliko prof. P. Rabikauskas.

A. Gustaicio ir P. Rabikausko pastangomis atnaujintas senas Europos zemelapis atveria galimybes studijuoti senuosius vietovardzius, geografija, istorija. Mums tas zemelapis ypac idomus, nes kaip tik tose vietovese Vytautas Didysis ir kiti Lietuvos valdovai buvo isplete savo valdas.

Senuju zemelapiu zinovas A. Samas, ivertindamas si zemelapi, raso: "Zemelapis menko tikslumo, nemaza jame yra pramanytu geografiniu objektu, taciau vis delto matomas apciuopiamas antrojo musu eros amziaus Vidurio Europos, taip pat ir Lietuvos, kartografinis vaizdas. Antroji is kaires upe, itekanti i Sarmaticus okeanus (Baltijos jura)--Chrononas (Nemunas), o trecioji--Rubonas (Daugava). Tarp Nemuno ir Daugavos pazymetos galindu ir suduviu gentys".

[FIGURE 2 OMITTED]

K. Ptolemajas ivede pasaulio zemelapiu tinklo ilgio ir plocio savokas, sudarydamas galimybe pagal matavimu duomenis ir kitus informacijos saltinius zymeti vietoves objektus. Jo kartografijai itakos turejo tai, kad per mazai buvo atlikta matavimu, tad nepakankamai pazymetos krantu linijos, o informacijos stoka neretai leme klaidinanti, issigalvota zemelapio turini. Nepaisant to, darbas tuo laikmeciu buvo fundamentaliai svarbus ir jo atlikejui suteike "geografijos tevo" reputacija.

Filosofas M. Planude buvo gerai susipazines su K. Ptolemajo asmenybe, labai gerbe mokslininka ir rase iskilmingus ji garbinancius eilerascius.

K. Ptolemajo itaka liudija daugkartine atlasu leidyba (2 pav.), jie buvo publikuojami net iki 1840 metu.

Tikslesni ir detalesni Vidurio Europos zemelapi (Sarmatija terra in Europa) apie 1450 m. parenge vokieciu astronomas ir kartografas Nikolajus Kuzietis (vok. Nicolaus Cusanus) (1401-1464). Sarmatijos plote pavaizduota daugiau detaliu: Nemunas, Sventoji, Venta, Klaipeda ir Kaunas, Kursiu marios. N. Kuziecio zemelapyje jau pazymeta Lietuvos didzioji kunigaikstyste. Sis zemelaps buvo atspausdintas 1491 m. Strasbure. Lygiai po simto metu pasirode labiausiai Lietuvoje zinomas Mikalojaus Kristupo Radvilos (lenk. Mikolaj Radziwill) zemelapis.

3. Sarmatija Bernardo Wapowskio zemelapyje

Kartografijos mokslo istorijos apzvalginiuose ir specializuotuose tyrimuose nemazai vietos skiriama lenku kartografijos mokslo pradininko Bernardo Wapowskio (1470-1535) kartografiniam palikimui vertinti. Sis kartografas laikomas antrojo kartografines raidos etapo pirmtaku, sukurusiu darbus, jau maziau paveiktus antikines kartografavimo praktikos, kuria remesi anksciau dirbe musu isvardytieji zemelapiu kurejai.

B. Wapowskis parenge Siaures Sarmatijos ir Pietu Sarmatijos zemelapius. Boleslovo Olszewicziaus (Olsze-wicz i930) nuomone, greiciausiai tuos zemelapius reikejo traktuoti kaip dvi vieno zemelapio dalis, o ne savarankiskus kartografinius kurinius. Siaures Sarmatijos zemelapyje (1517?) vaizduota dalis Pamario, Prusijos, Lietuvos didziosios kunigaikstystes, Livonijos teritoriju; i zemelapio erdve pateko ir Maskvos Didziosios kunigaikstystes siaures vakarine dalis. I Pietu Sarmatijos zemelapio (1520) konturus sutilpo Pietu ir vidurio Lenkijos, Vengrijos, LDK, Turkijos, Krymo chanato teritorijos bei dalis MDK ploto. B. Wapowskio zemelapiuose pateiktas daug tikroviskesnis, palyginti su ankstesniu autoriu kartografiniais darbais, Nemuno deltos vaizdas su Rusnes ir Gilijos sakomis, pavaizduotos didesniosios Zemaitijos upes: Minija, Jura, Akmena, Sventoji, Varduva, Dubysa. Palyginti nemazai pazymeta gyvenvieciu: Klaipeda, Vente, Telsiai, Plateliai, Sveksna, Vieksniai, Luoke, Alsedziai. Is viso zemelapyje uzfiksuota 19 Zemaitijos gyvenvieciu, is kuriu net devyniu pazymejimas 1526 metu zemelapyje laikomas ju pirmojo ivardijimo miestais faktu. Deja, isliko tik nedidelis Pietu Sarmatijos zemelapio rytines dalies fragmentas, o Siaures Sarmatijos zemelapis dingo be pedsaku (Sirko i999; Buceviciute 2007).

4. Sarmatija Romos imperijos kaimynysteje

Sarmatijos teritorijos valstybine svarba rodo ir Romos imperijos zemelapiai. III a. Romos imperijos politiniame zemelapyje (3 pav.) pazymeta europine ir azijine Sarmatijos. Europines Sarmatijos teritorija--i rytus nuo Vokietijos, besitesianti nuo Baltijos iki Juodosios juros. Vakariniame Juodosios juros kampe su Romos imperija ribojasi Dakija. Sis zemelapis yra kopija is i907 m. "Antikines ir klasikines geografijos" atlaso, perspausdinto i925 metais (3 pav. is "Vikipedijos" Atvirosios enciklopedijos).

Sarmatijos egzistavima patvirtina ir III a. Romos imperijos Kastorijaus keliu zemelapis, zinomas kaip Peutingerio lenteles, kuriame uz Romos imperijos ribu pazymeta Sarmatija (4 pav.).

[FIGURE 3 OMITTED]

[FIGURE 4 OMITTED]

Romos imperijos keliai laikomi inzinerijos sedevrais. Eidami per priesiska teritorija romenu legionai daznai paskui save tiesdavo akmenimis gristus kelius ir statydavo tiltus, padedancius uztikrinti greita poziciju sutvirtinima, taip pat greita atsitraukima, jei prireikdavo.

Sarmatijos zymejimas Romenu imperijos keliu zemelapio pakrastyje uz imperijos sienos rodo Sarmatijos teritorijos valstybine svarba.

4. Sarmatija Sebastiano Munsterio zemelapiuose

Sebastianas Munsteris (Sebastian Munster) (1489-1552) buvo vienas is itakingiausiu XVI a. kartografu. Jo "Cos-mographia Universalis" pirma karta isspausdinta 1544 m. "paskleide geografines zinias placiai po Europa. "Cosmo-graphia Universalis" buvo perleista beveik 40 kartu sesiomis kalbomis. S. Munsteris pirmas kartografas, isleides kiekvieno zinomo zemyno atlasa atskirais zemelapiais. Jo antras reiksmingas darbas buvo "Geographia", naujas Ptolemajo "Geographia" leidimas. Vilniaus universiteto bibliotekoje yra "Cosmographia Universalis" leidimu vokieciu, lotynu, prancuzu kalbomis.

Sarmatija pirma karta pavaizduota trijuose S. Muns-terio zemelapiuose: "Lenkijos ir Vengrijos naujame zemelapyje" 1540 m., "Vidurio Europos zemelapyje" 1544 m. (5 pav. pateiktas gerokai velesnis--1578 m. to zemelapio leidimas) ir K. Ptolemajo Vidurio Europos zemelapio naujame variante (zr. 2 pav.).

5 pav. matome S. Munsterio Vidurio Europos zemelapi, isleista 1578 m. Zemelapyje parodyta Sarmatija ir Littaw sritis (Lietuva), taip pat Vilna (Vilnius} ir upe Memel (Nemunas). Zemelapio virsuje yra uzrasas "Nuo demokratines Lenkijos Karalystes sita Sarmatija taip pat yra seimininko remiama pertvarkyti sali i tinkama karalystei". Zemelapyje triskart pamineta Lietuva. Prie Baltijos juros irasyta Samogitia (Zemaitija), i pietrycius nuo jos--irasas Littaw (Lietuva), o tarp ju irasyta Sarmatija. I rytus nuo iraso Littaw, uz Depenaw (Dauguvos) upes yra irasas Plescovia. Taip pazymeta Pskovo zeme. Zemelapyje pazymeti didesnieji miestai: Vilnius, Gardinas, Gdanskas, Krokuva ir Maskva. Teritoriniu vienetu ribos nepazymetos. Zemelapis leistas ir velesniais metais (Gliozaitis 2008).

Sarmatija su Zemaitija (Samogitia) ir Lietuva (Lithvania). Sarmatija ir kitos teritorijos zemelapyje neatskirtos ribojanciomis sienomis, bet i ja neabejotinai patenka. Zemelapis saugomas Nacionalineje Vengrijos bibliotekoje.

[FIGURE 5 OMITTED]

5. Sarmatija Johano Honterio zemelapyje

Johanas Honteris (taip pat zinomas kaip Johames Honte-rus arba Johann Hytner) (1498-1549) yra zymus kulturinio ir religinio gyvenimo veikejas, geriausiai zinomas del savo geografiniu ir kartografiniu veikalu, taip pat igyvendinant liuteronu reforma Transilvanijoje. Jis dar vadinamas Liuteriu is Transilvanijos ar apastalu is Transilvani-jos.

Johanas Honteris 1530 m. parase veikala "Rudimen-ta Cosmographiae" (1542 m. buvo perspausdintas nauju pavadinimu "Rudimenta Cosmographica"), kuriame tekstas pateiktas hegzametru, kad lengviau butu isiminti, ir 1532 m. sudare Transilvanijos zemelapi ("Chorograp-hia Transylvaniae Sevemburgen").

Johanas Honteris sudare viena Sarmatijos zemelapi (6 pav.). Jis buvo isleistas 1530, 1542 ir 1552 metais. Zemelapis apima Vidurio Europos teritorija. Vakarineje zemelapio dalyje matome Prusija (Prvssia), Didziaja ir Mazaja Lenkija (Major Polonia, Minor Polonia), centre--Sarmatija su Zemaitija (Samogitia) ir Lietuva (Lithvania). Sarmatija ir kitos teritorijos zemelapyje neatskirtos ribojanciomis sienomis, bet i ja neabejotinai patenka. Zemelapis saugomas Nacionalineje Vengrijos bibliotekoje.

[FIGURE 6 OMITTED]

Galime sulyginti S. Munsterio Vidurio Europos (5 pav.) ir si J. Honterio zemelapius. Esminiu skirtumu nepastebesime.

6. Christofo Kelerio Sarmatijos zemelapis

Christofas Keleris (lot. Christoph Cellarius, vok. Chris-toph Keller) (1638-1707) nuo 1693 m. Hales universiteto profesorius, veikalo "Historia Universalis" (1702) autorius. Yra pasiules "Visuotines istorijos" periodizacija, siuo veikalu daznai remiamasi ir siuolaikineje istoriografijoje.

Zemelapis "Sarmatija", atspausdintas 1705 metais, (7 pav.) apima teritorija virs Juodosios juros. Tarp Juodosios ir Kaspijos juru pazymeta Azijine Sarmatija, i rytus nuo jos--Skytija. Zemelapis sudarytas remiantis antikines geografijos ziniomis. Idomu, kad jis pavadintas Europine Sarmatija. Tas uzrasas pateiktas stambiu sriftu zemelapio centrineje dalyje. Tarp Juodosios ir Kaspijos juru pazymeta Azijine Sarmatija. Zemelapis nera turtingas geografiniu objektu, nors tuo metu jau buvo galima lygiuotis i jau isleistus daug informatyvesnius N. Kuzie-cio (1491 m.) ar M. K. Radvilos (1613 m.) zemelapius.

Ch. Kelerio zemelapyje europines Sarmatijos teritorijoje pateikti genciu ivardijimai sudinai, borusai, kario-nai, alanai, burgionai, gelonai, roksolanai, meotai, tanai, nomadai, agatsyrai, gamaksobijai, transmontanai ir kt.

Azijines Sarmatijos zemelapyje pazymetos gentys cia neinterpretuojamos.

Zemelapis buvo spausdinamas Londone, Amsterdame ir kitose vietose ir dar apie 100 metu po jo isleidimo buvo vienas populiariausiu Antikines kartografijos kuriniu.

8 pav. pateikiamas spalvotas geografinis Ch. Kelerio Juodosios ir Kaspijos juru, Albanijos, Turkijos ir is dalies Rusijos su jai priskiriamomis teritorijomis zemelapis. Europine Sarmatija ir Azijine Sarmatija jame labai aiskiai viena nuo kitos atribotos.

[FIGURE 7 OMITTED]

[FIGURE 8 OMITTED]

7. Sarmatija Edward Wells zemelapyje

Edward Wells (i667-i727)--anglu dvasininkas, matematikos ir geografijos destytojas Oksfordo universiteto Kristaus baznycios kolegijoje.

Naujas Europines Sarmatijos, Pannonijos ir Dakijos zemelapis 9 pav. yra vienas is 22 Edward Wells zemelapiu dedikuotu Jo Didenybei Williamui Gloucester, kunigaiksciui, kuris vienuolikos metu jau buvo Oksfordo universiteto studentas, trylikos--tapo sosto ipediniu ir mire praejus vos metams po pirmojo Edward Wells parengto atlaso isleidimo. Pannonija--teritorija, kurioje siuo metu yra Austrija ir Kroatija. Dakija--sritis, mazdaug sutampanti su siuolaikine Rumunija ir Moldavija.

[FIGURE 9 OMITTED]

Zemelapis patrauklus, meniskai apipavidalintas, ir tai byloja apie autoriaus isradinguma ir talenta. Ypac issiskiria ypatingas dekoras. Irasas teigia: "Naujas Europines Sarmatijos, Pannonijos ir Dakijos zemelapis, vaizduojantis pagrindini padalijma, zmones, miestus, upes, kalnus. Skiriamas Jo Didenybei Williamui Gloucester kunigaiksciui." Zemelapis taip pat papildytas ir mitologiniais piesiniais bei rasytiniais fragmentais. Jis buvo populiarus visa XVIII amziu.

8. Sarmatija Jovan Rajic zemelapyje

Jovan Rajic (1726-1801) buvo Serbijos istorikas, rasytojas ir pedagogas, vienas is zymiausiu Serbijos XVIII a. baroko literaturos kureju. 1759 m. jis tapo geografijos profesoriumi Pokrovo-Bogorodnicinos mokykloje jo gimtajame Sremski Karlovici.

Europines ir azijines Sarmatijos zemelapis (10 pav.) pirma karta atspausdintas 1794 m. Jovan Rajic knygoje "Ivairiu slovaku tautu: bulgaru, chorvatu ir serbu istorija" (Rajic 1794). Zemelapis zymiai kuklesnis, palyginti, pavyzdziui, su Edward Wells zemelapiu (9 pav.), nors ir buvo isleistas 94 metais veliau. Jame atvaizduota Juodoji jura, Kaspijos juros dalis, ivardytos upes ir ivairiu sarmatu genciu apgyventos vietoves. Europineje Sarma-tijoje ivardyta is viso i0 genciu. Tarp ju sudinai, meotai, tanaitai, sarmatai gippofagai, foirofagai ir kiti.

[FIGURE 10 OMITTED]

9. Isvados

Turimos zinios apie europine Sarmatija nera issamios ir visapusiskos, o visuomenes susidomejimas praeitimi nemazeja. Lietuvos istorijos instituto siuo metu leidziamoje "Lietuvos istorijoje" priesistoriniam periodui skirti du pirmieji (jau isleisti) tomai. Juose apie Sarmatija nerasoma nieko, todel daliai visuomenes kelia nerima mokslininku vengimas objektyviau nagrineti ir pristatyti musu tolimos praeities istorija. Sioje vietoje sunku susilaikyti nepateikiant Motiejaus Miechovskio citatos is jo laisko Stanislovui Tursonui, Olmuco vyskupui: "Daugybe rasanciuju savo ieskojimais ir atradimais isnarste visa pasauli, taciau Sarmatijas, kaip nezinomas, nutylejo ir praleido" (Miechovskis 1517).

Romantiskoji visuomenes dalis, remdamasi istoriku A. V. Kojalaviciaus, C. Gedgaudo, R. Zubino, lenku istoriko M. Strijkovskio darbais, K. Ptolemajo, jo pasekeju ir kitu pateiktais Sarmatijos atvaizdais ir aprasymais zemelapiuose, ragina nudienos istorikus issamiau nusviesti paslapciu gaubiama musu tautos raidos etapa. Istoriku oponentai nevengia polemikos, vaidingai karstai, bet, matyt, ir teisingai juos uzsipuldami. Pastarieji kol kas negali atsakyti i klausimus, nes problema per daug sudetinga, o istoriku pajegos pernelyg mazos.

Ankstyvosios kartografijos tyrinejimas, siekiant suvokti ilga ir sudetinga Lietuvos valstybes formavimosi procesa, labai svarbus, bet vien tik jis atskleisti musu priesistores naujos koncepcijos negali. Valstybes priesistores problema gali buti isspresta tik bendromis kartografu, archeologu, kalbininku ir antropologu pastangomis. I tokio sprendimo butinuma orientuojamasi ir sioje publikacijoje.

Apibendrindami galime teigti, kad minetieji zemelapiai lietuviu autoriu iki siol nepakankamai istoriskai analizuoti, kukliai aptarti mokslo darbuose, todel Lietuvos visuomene mazai apie juos zino. Teritorijoje, kuria dabar uzima Lietuva, Latvija, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, dalis Rusijos,--istoriniu laikotarpiu nuo I iki XII a. buvo europine ir azijine Sarmatijos. Sarmatiju teritorijas zemelapiuose riboja geografiniai objektai (juros, upes). Laikui begant teritoriju ribos sparciai kito ir ivairiais istoriniais laikotarpiais buvo skirtingos. Keitesi ir genciu apgyventos vietoves. Pagal ivairiu laikmeciu zemelapius galima atsekti genciu migracija, bet negalima nustatyti genciu bendruomeniu apgyventu teritoriju tikslesniu ribu.

doi: 10.3846/gc.2010.20

Iteikta 2010 05 11; priimta 2010 06 29

Literatura

Buceviciute, L. 2007. XVI a. pradzios Zemaitijos kataliku baznyciu tinklo atspindys Bernardo Wapowskio i526 metu Lenkijos zemelapyje [Reflections of the early sixsteenth century network of Zemaitian Catholic Curhces in Bernard Wolpowski' s i526 map of Poland], Lietuvos istorijos metrastis, 2. Vilnius.

Bucys, A. 2008. Barbarai Vice Versa Klasikai [Barbaran Vice Versa Classics]. Vilnius: Lietuvos rasytoju sajungos leidykla. 558 p.

Chomskis, V i979. Kartografija [Cartography]. Vilnius: Mokslas. 336 p.

Daukantas, S. i976. Rastai [Widgets]. T. i. Vilnius: Vaga. 650 p.

Gedgaudas, C. i994. Musu praeities beieskant [Look for the ours past times]. Kaunas: Ausra. 359 p.

Gliozaitis, A. A. 2008. Lietuvos administracinis suskirstymas zemelapiuose. Nuo seniausiu laiku iki XXI amziaus pradzios [Administrative territorial division of Lithuania in maps from the i5th to 20th centuries]. Vilnius: Gaires. 400 p.

Gustaitis, A. i983. Tikroji Lietuva [Authentic Lithuania]. Chicago, Illinois, Lietuvos sauliu sajunga tremtyje. 29i p.

Karoliunas, S. 2005. Baltu praeitis istoriniuose saltiniuose [The past of balts in the historic sources]. Vilnius: LKI.

Kojelavicius, A. V i988. Lietuvos istorija [History of Lithuania]. Vilnius: Vaga. 820 p.

Miechovita Maciuj (Miechovskis Motiejus). i5i7. Traktatus de duabus Sarmatiis ...

Narbutas, T. i955. Lietuvos tautos istorija [History of Lithuanian nation]. Vilnius: Mintis.

Olszewicz, B. i930. Kartograija Polska, XV i XVI wieku (prze-glad chronologiczno-bibliograficzny). Lwow-Warszawa, i3-i4.

Samas, A. i997. Zemelapiai ir ju kurejai [Maps and its creators]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidybos institutas. i96 p.

Sirko, M. i999. Zaryz historii kartografini. Lublin.

Zubinas, R. 2007. Perkunas. Dabarties priesistorija [Perkunas. Prehistory of the present]. Kaunas: Naujasis lankas. 320 p.

[TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII]. 1946. [TEXT NOT REPRODUCIBLE IN ASCII] 1: 41-51.

Romualdas Girkus (1), Viktoras Lukosevicius (2)

(1) Aerogeodezijos institutas, Pramones pr. 13, LT-51327 Kaunas, Lietuva

(2) Siauliu universitetas, Technologijos fakultetas, Vilniaus g. 141, LT-76353 Siauliai, Lietuva

El. pastas: (1) r.girkus@agi.lt; (2) all@tf.su.lt

Romualdas GIRKUS. Chief specialist for heritage. Institute of Aerogeodesy. Ph +370 37 45i 504, 755 229.

A graduate of Kaunas Politechnic Institute (now Kaunas University of Technology), geodetic engineer, i962. Publications: over 20 scientific articles. Participant of conferences in Latvia, Russia.

Research interests: history of geodesy and cartography.

Viktoras LUKOSEVICIUS. Doctor, Assoc. Prof. Dept of Civil Engineering Technology, Siauliai University. Ph +370 45 435 819, fax +37045 516 161.

A graduate of Kaunas Politechnic Institute (now Kaunas University of Technology), geodetic engineer, 1962. Doctor's degree at Institute of Surveying, Aerial Photography and Cartography, Moscow, i966. Publications: 2 books, over 60 research articles; participant of conferences in USA, Brasil, Sweden, Norwey, Russia. Fellowship Winner, NATO and Italy National Science Competition, i996. Member of Association for the Advancement of Baltic Studies.

Research interests: history of geodesy and cartography.