Crime analysis in Lithuania using spatial statistical methods (2008)/ Nusikalstamumo 2008 m. lietuvoje analize erdvines statistikos metodais.

Eismontaite, Agne

1. Ivadas

Nusikalstamumas Lietuvoje--nudienos visuomenes problema, kuri niekada nepraras aktualumo. Atlikus sio reiskinio Lietuvoje erdvine analize taikant erdvines statistikos metodus, rezultatus galima butu pritaikyti teisesaugos srityje. Priimami sprendimai butu grindziami didesniu informacijos kiekiu, geriau ivertinama nusikalstamumo bukle salyje, efektyviau igyvendinamos prevencijos priemones bei kriminogenines veiklos kontrole.

Darbo tikslas--ivertinti uzregistruotu nusikalstamu veiku autokoreliacija (sasaja erdveje) ir vagysciu (nusikaltimu) lokalizacijos teritorinius ypatumus, atsizvelgiant i vietos koeficiento ivercius.

Atliekant tyrima taikomi erdvines statistikos metodai, kuriu skaiciavimo galimybes integruotos ArcGis programineje irangoje. Vienas is metodu--autokorelia-cija erdveje. Siuo atveju vertinama, kiek gretimi objektai erdveje yra panasus vienas i kita tam tikro kintamojo atzvilgiu. Dazniausiai taikomas matas--Morano I, kurio reiksmiu intervalas svyruoja nuo -1 iki +1. Kitas metodas--vietos koeficiento--tam tikro aktyvumo dalies viename erdviniame vienete santykio su viso regiono to paties aktyvumo dalimi skaiciavimas. Jei reiksme lygi vienetui, nagrinejamai savivaldybei tenka proporcinga tam tikro kintamojo dalis (Andresen 2008).

2. Uzregistruotu nusikalstamu veiku skaiciaus erdvine autokoreliacija

Analizuojami Lietuvos kriminogenines situacijos duomenys isreiksti erdviskai, tampa akivaizdus galimi tam tikri sio rodiklio reiksmiu teritorines sklaidos ypatumai.

Autokoreliacijai nustatyti buvo tikrinama alternatyvioji hipoteze--savivaldybiu, esanciu viena salia kitos, uzregistruotu nusikalstamu veiku skaiciaus statistines reiksmes panasios.

Tyrimas atliktas remiantis atvirkstinio atstumo kaimynu apibrezimo metodu. Savivaldybe susiejama ne tik su savo kaimynemis, bet ir su kitomis savivaldybemis, taciau gretimi administraciniai vienetai, skaiciuojant reiksmes, turi daugiau itakos negu labiau nutole. Gautoji Morano I statistika, lygi 0,288 214, patvirtino hipoteze. Apskaiciuota reiksme rodo nors ir nedidelio stiprumo, taciau statistiskai reiksminga teigiamaja autokoreliacija, kuri reiskia, kad savivaldybiu, esanciu viena salia kitos, uzregistruotu nusikalstamu veiku statistines vertes panasios.

Pagal atvirkstinio sverties atstumo indekso (LMi-Index) reiksmes Morano I verte galima pavaizduoti zemelapyje. Gautos teigiamos indekso reiksmes rodo, kad savivaldybes, fiksuojancios tam tikra uzregistruotu nusikalstamu veiku skaiciu, tarsi sudaro junginius su kitais erdviniais vienetais, turinciais panasius kriminogenines statistikos duomenis. Cia labiausiai issiskiria keturi junginiai, kuriuose fiksuojamos didziausios teigiamosios vertes: Klaipedos ir Neringos savivaldybes, Mazeikiu ir Skuodo rajonu savivaldybes, Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybes bei Alytaus ir Alytaus rajono savivaldybes (1 pav.). Toks erdviniu vienetu issidestymas rodo, kad savivaldybes koreliuoja erdveje, ir kai kuriu is ju uzregistruotu nusikalstamu veiku skaicius gana panasus.

[FIGURE 1 OMITTED]

Klaipedos savivaldybeje dideli uzregistruotu nusikalstamu veiku skaiciu lemia keletas veiksniu: didmies-ciams budingas susvetimejimas, kulturinis nehomoge-niskumas, 2008 m. pabaigoje istikusios finansines krizes pasekmes--beveik trigubai isauges bedarbiu skaicius, krites darbo uzmokestis, sumazejusios uzsienio investicijos, sumazintas finansavimas policijos komisariatams ir pan. (Ragauskas 2000).

Neringos ir Klaipedos savivaldybiu autokoreliacijai itaka daro ne tik didelis ir gana panasus nusikalstamumo lygis, bet ir siu erdviniu vienetu kaimynyste. Norintys i Neringos kurorta--gali patekti tik naudodamiesi Klaipedos perkelomis, tai gali lemti nusikalteliu svytuokline migracija is vieno erdvinio vieneto i kita bei labai panasia kriminogenine situacija.

Remiantis nusikalstamumo rodikliais, maziausia sasaja erdveje Kretingos rajono, Siauliu, Elektrenu, Traku rajono, Lazdiju rajono, Druskininku bei Rokiskio rajono savivaldybiu. Siu erdviniu vienetu atvirkstinio svertinio atstumo indekso (LMiIndex) reiksmes neigiamosios, jie nesudaro junginiu su kitomis savivaldybemis ir yra netolygiai issideste beveik visoje salies teritorijoje.

Morano I statistikos reiksmes gali buti transformuotos i Z ivercius (Z-Scores). Sios vertes svyruodamos paneigia arba patvirtina gautus savivaldybiu koreliacijos erdveje rezultatus (Gravetter, Wallnau 2004; Moran 1950). Salies mastu apskaiciuotas standartinis ivertis lygus 1,603 117. Rodiklis patikslina Morano I statistikos patvirtinta alternatyvia hipoteze, kad savivaldybes koreliuoja tarpusavyje. Gauta Z ivercio reiksme patenka i intervala nuo -1,96 iki 1,96, todel patikimumas yra mazdaug 90 % (Frizado et al. 2009). Toks patikimumo procentas yra didelis, nes, nagrinejant sudetingus socialinius procesus, o ypac--uzregistruotu nusikalstamu veiku statistinius duomenis, 100 % patikimumas beveik neimanomas.

Savivaldybiu lygmeniu Z ivercio reiksmes patvirtina tam tikru erdviniu vienetu koreliacija (ji buvo apskaiciuota anksciau remiantis atvirkstinio svertinio atstumo indeksu) erdveje arba jos nebuvima. Didziausias patikimumas gautas jau anksciau minetu savivaldybiu junginiu: Neringos ir Klaipedos, Mazeikiu ir Skuodo rajonu bei Vilniaus ir Vilniaus rajono (2 pav.) Maziausioji Z ivercio reiksme Siauliu savivaldybes.

Tokius rezultatus lemia tai, kad Siauliai--apskrities centras, kuriame ekonominio aktyvumo santalka yra pati didziausia. Cia neblogai isvystyta pramone, statybos, gana aktyvus smulkusis bei vidutinis verslas. Del tokios ekonomines pletros ivairios prekes ir paslaugos tampa vis lengviau prieinamos visuomenei, atsiranda didesne mokejimo priemoniu ivairove, o tai suteikia daugiau galimybiu nusikalstamai veikai (LR Seimo nutarimas 2003; Nusikalstamumas ir teisesaugos ... 2009). Svarbu ir tai, kad savivaldybeje, palyginti su kitais keturiais didziaisiais Lietuvos miestais, yra didziausias 15-19 metu asmenu skaicius (7,45 %), o tyrimu duomenimis, kas 8-10 nusikaltelis nepilnametis (Justickis 2001; Nusikalstamumas ir teisesaugos ... 2009).

[FIGURE 2 OMITTED]

3. Vagysciu (nusikaltimu) lokalizacijos tyrimas

Atlikus vietos koeficiento skaiciavimus isryskejo tam tikri erdviniai skirtumai--vienu savivaldybiu sis koeficientas didesnis, kitu--mazesnis. Gautos teigiamosios ir didesnes uz vieneta vietos koeficiento reiksmes reiskia, kad vagysciu (nusikaltimu) dalis tame erdviniame vienete yra neproporcingai didele, palyginti su to paties aktyvumo dalimi visoje Lietuvoje. Didziausios sio mato reiksmes Palangos (1,328), Moletu rajono (1,325), Pasvalio rajono (1,311), Visagino (1,300) bei Elektrenu (1,278) savivaldybiu (3 pav.).

Didelems 2008 m. vagysciu (nusikaltimu) Palangos savivaldybeje atveju statistinems reiksmems (74,4 %) itakos turi kurortinis miesto statusas, ypac siltuoju metu laiku prie juros atvaziuojama ne tik pailseti, bet ir "dirbti" (Babachinaite et al. 2008). Itin aktualios dviraciu vagystes (ir is pavieniu asmenu, ir is dviraciu nuomos paslaugas teikianciu imoniu), vagystes is papludimio, poilsiautoju nuomojamu patalpu bei is automobiliu salonu, kur grobiu dazniausiai tampa mobilieji telefonai, pinigines, juvelyriniai dirbiniai, fotoaparatai bei kitos gana lengvai realizuojamos prekes.

Moletu rajono, priesingai negu Palangos, savivaldybes uzregistruotu nusikalstamu veiku rodiklio reiksmes salygiskai nedideles, taciau vagystems (nusikaltimams) 2008 m. teko 57,2 % visu sioje savivaldybeje uzregistruotu nusikalstamu veiku skaiciaus. Siame teritoriniame vienete siltuoju metu laikotarpiu taip pat nemazi poilsiautoju antpludziai, taciau tai vagysciu (nusikaltimu) didejimui itakos turi kiek maziau negu Palangos savivaldybeje, nes nusikalstamumo rodikliu reiksmes labai panasios ir siltuoju, ir saltuoju metu laiku. Vasara atvykstantys poilsiautojai, kaip ir Palangoje, pritraukia nusikalsti linkusius asmenis. Siuo laikotarpiu ypac daznos smulkios vagystes. Galima daryti prielaida, kad saltuoju metu laiku, kai vasarotojai palieka savo poilsio namelius ilgesniam laikui be prieziuros, smulkiu vagysciu is siu patalpu taip pat padaugeja.

Savivaldybems, kuriu vietos koeficiento reiksmes artimos vienetui, tenka proporcinga vagysciu (nusikaltimu) dalis. Tai reiskia, kad siu teritoriniu vienetu nagrinejamo rodiklio reiksmes nenukrypsta arba labai mazai nukrypsta nuo Lietuvos vidurkio. Tokios reiksmes budingos Silales (0,992) bei Traku rajonu (1,004), Klaipedos (1,010), Prienu (1,010) bei Alytaus rajonu (0,988) savivaldybems.

Administraciniuose vienetuose, kuriu sio koeficiento reiksme yra mazesne uz vieneta, nagrinejamu nusikaltimu dalis neproporcingai mazesne. Tokiems erdviniams vienetams priklauso Neringos (0,268), Kretingos rajono (0,604), Alytaus (0,684), Druskininku (0,745) bei Lazdiju rajono (0,759) savivaldybes.

[FIGURE 3 OMITTED]

4. Isvados

1. Atsizvenlgiant i 2008 m. nusikalstamumo salyje duomenis, apskaiciuota Morano I statistika (0,288 214) rodo nors ir nedidelio stiprumo, taciau statistiskai reiksminga teigiamaja savivaldybiu koreliacija erdveje.

2. Remiantis 2008 m. uzregistruotu nusikalstamu veiku statistiniais duomenimis, didziausia sasaja erdveje Klaipedos ir Neringos, Mazeikiu ir Skuodo rajonu, Vilniaus ir Vilniaus rajono bei Alytaus ir Alytaus rajono savivaldybiu junginiu.

3. Neproporcingai didele vagysciu (nusikaltimu) dalis 2008 m., palyginti su to paties aktyvumo visoje Lietuvoje dalimi, yra Palangos ir Moletu rajono savivaldybiu. Siu administraciniu vienetu tokias vietos koeficiento reiksmes daugiausiai lemia atvykstanciu poilsiautoju srautai.

doi: 10.3846/gc.2010.25

Literatura

Andresen, M. 2008. Erdvine analize ir modeliavimas. Vilnius. 82 p.

Babachinaite, G.; Jurgelaitiene, G.; Justickis, V.; Peckaitis, J. S.; Petkunas, A.; Piesliakas, V.; Uscila, R.; Cepas, A.; Gavelis, V; Justickaja, S.; Macernyte-Panomarioviene, I.; Malinauskaite, J.; Malisauskaite-Simanaitiene, S.; Kalpokas, V.; Usele, L.; Valatkevicius, D. 2008. Nusikalstamumas Lietuvoje ir jo prognoze iki 2015 m. Mykolo Romerio universitetas. Vilnius. 56 p.

Frizado, J.; Smith, B. W.; Carroll, M. C.; Reid, N. 2009. Impact of polygon geometry on the identification of economic clusters, Letters in Spatial and Resource Sciences 2: 31-44. doi:10.1007/s12076-008-0020-6

Gravetter, F. J.; Wallnau, L. B. 2004. Statistics for the behavioural sciences. 6th ed. Belmont: Wadsworth/Thomson Learning. 358 p.

Justickis, V. 2001. Kriminologija. I dalis. Vilnius: Lietuvos teises universitetas.

LR Seimo nutarimas "Del nacionalines nusikaltimu prevencijos ir kontroles programos patvirtinimo", Zin., 2003, Nr. 9-1383.

Moran, P. A. P. 1950. Notes on Continuous Stochastic Phenomena, Biometrika: 37: 17-33.

Nusikalstamumas ir teisesaugos instituciju veikla 2008. 2009. Statistikos departamentas. Vilnius.

Ragauskas, P. 2000. Nusikalstamumo Lietuvoje teritoriniai skirtumai. Teises institutas. Vilnius. 84 p.

Agne Eismontaite

Vilniaus universitetas, Kartografijos centras, M. K. Ciurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius, Lietuva El. pastas agne.eismontaite@gmail.com

Iteikta 2010 06 30; priimta 2010 09 24

Agne EISMONTAITE. Master student at the Centre for Cartography, Vilnius University, M. K. Ciurlionio g. 21/27, LT-03101 Vilnius, Lithuania. Ph +370 5 239 8297, Fax +370 5 239 8296.

Research interests: cartography, GIS, possibilities of spatial data analysis.