Historical moments and nowadays aspects of Sveksna basis/ Sveksnos bazes istoriniai momentai ir siuolaikiniai aspektai.

Parseliunas, Eimuntas

1. Ivadas

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, salia Baltijos juros kuresi keletas nepriklausomu valstybiu, issilaisvinusiu is carines Rusijos imperijos ir is jos paveldejusiu gana prastus geodezinius tinklus. Atkurtose valstybese, tarp ju ir Lietuvoje, buvo islike senuju krasto trianguliacijos ir niveliacijos tinklu fragmentai. Menkas tikslumas ir nepatikimos tarpusavio sasajos neatitiko praktiniu reikmiu. Neturint pakankamai tikslaus ir vientiso geodezinio pagrindo nebuvo salygu sudaryti visavercius topografinius zemelapius, labai reikalingus atkuriant karo sugriauta uki, vykdant zemes reforma, rekonstruojant senuosius kelius bei tiesiant naujus. Organizuoti nauju geodeziniu tinklu sudaryma emesi Baltijos geodezijos komisija. Ji subure suinteresuotas salis siekti bendro tikslo--sukurti vientisa geodezini pagrinda, tiesti Baltijos jura juosiancia trianguliacijos grandine. Vadinamoji Baltijos grandine kirto vakarini Lietuvos pakrasti. Vienas svarbiausiu jos elementu--Sveksnos baze. Sios bazes galus zymintys punktai SVEKSNA ir SKOMANTAI, islike iki siol, laikomi saugotinais Lietuvos kulturos paveldo objektais (Sveksnos... 2004 a, b).

Tarp Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje issilaisvinusiu is Rusijos imperijos saliu geodeziniu tinklu sudarymo uzdaviniai sekmingiausiai buvo sprendziami Suomijoje, ten 1918 m. ikurtas Geodezijos institutas. Pirmuoju sio instituto vadovu tapo jo steigejas prof. T. I. Bonsdorfas (Toivo Ilmari Bonsdorff, 1879-1950). Jis nedelsdamas emesi naujo Suomijos trianguliacijos tinklo sudarymo. Sekmingai pradejes trianguliacijos darbus savoje salyje, prof. T. I. Bonsdorfas ragino organizuoti bendrus pagrindinius geodezinius darbus visose Baltijos jura supanciose salyse. Pritarusi tokiai iniciatyvai, Suomijos vyriausybe 1923 04 30 rastu kreipesi i Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Svedijos ir Vokietijos vyriausybes, kviesdama atsiusti savo atstovus i Suomijoje rengiama konferencija bendru geodeziniu tinklu sudarymo klausimais. Konferencija ivyko 1924 m. birzeli Helsinkyje, joje dalyvavo Suomijos ir visu minetu saliu, isskyrus Danija, atstovai.

Helsinkio konferencijos nutarimai sudare bendru darbu programos pagrindus, kuriais be didesniu pakeitimu ir papildymu vadovautasi daugeli metu. Pazymetina, kad sioje konferencijoje buvo isspresti svarbiausi organizaciniai klausimai, todel veliau ikurtoji Baltijos geodezijos komisija galejo rupintis beveik isimtinai tik techniniais ir moksliniais klausimais (Bonsdorff 1936). 1924 m. Helsinkio konferencijos delegatai isipareigojo pasiulyti savo saliu vyriausybems toki nutarima:

Konferencijoje atstovautosios valstybes susivienija, kad galetu atlikti bendrus geodezinius ir geodezines astronomijos darbus apie Baltijos jura. Siu valstybiu vyriausybes paskiria po viena igaliotaji nari su sprendziamuoju balsu, esant reikalui ir kitus kompetentingus narius, turincius patariamaji balsa. Nariu visuma sudaro Baltijos Geodezijos komisija. Jos uzdavinys--priziureti matavimu eiga. Komisija kas metai renkasi posedzio. Reikalus tvarko Komisijos prezidentas, viceprezidentas ir generalinis sekretorius. Kitoms salims, norincioms dalyvauti bendruose darbuose, paliekama galimybe istoti i Baltijos Geodezijos komisija.

Visos Baltijos jura supancios valstybes iki 1925 m. pabaigos pareiske pritariancios Konvencijai. Ja pasirasius vyko ratifikavimas. Lietuvos Respublikos Seimas Konvencija ratifikavo 1926 m. lapkricio 16 d. (Comptes ... 1928). Konvencija isigaliojo 12 metu laikotarpiui, skaiciuojant nuo 1925 m. pradzios.

2. Istoriniai Sveksnos bazes punktu geodeziniai parametrai

Helsinkio konferencijoje buvo ivertinti atstovaujamu saliu trianguliacijos tinklai ir ju sujungimo i bendra Baltijos jura juosiancia grandine galimybes. Cia isryskejo labai nevienodos salygos, susiklosciusios skirtingose salyse, taciau buvo susitarta ne tik del Baltijos trianguliacijos grandines principines schemos, bet ir del jos realizavimo budo. Helsinkio konferencijoje buvo apsvarstyta nauju trianguliacijos tinklu atstovaujamose salyse sudarymo technologija, susitarta del trikampiu formos ir krastiniu ilgio. Aptarti kampu matavimo prietaisams kelti reikalavimai, priimta kampu matavimo metodika ir numatytos rezultatu tikslumo normos. Cia priimtas nutarimas del baziu isdestymo Baltijos trianguliacijos grandineje, ju matavimo prietaisu komparavimo sekos ir rekomenduojamos bazes tinklo formos. Konferencijoje nutarta ismatuoti keleta Baltijos grandines baziu, tarp ju viena Lietuvos teritorijoje. Aptartas Laplaso punktu trianguliacijos tinkluose tankumas ir astronominiu matavimu siuose punktuose metodika bei tikslumas. Trianguliacijos tinklams redukuoti i elipsoida numatyti gravimetriniai matavimai. Ateities darbu programoje, Lietuvos delegacijos vadovo prof. S. Kolupailos siulymu, numatyta sudaryti Baltijos jura supanti precizines niveliacijos zieda. Estijos delegacijos iniciatyva numatyti magnetometriniai matavimai dalyvaujanciu saliu teritorijose ir Baltijos juros bei Suomijos ilankos akvatorijoje (Comptes ... 1925).

Antrasis Baltijos geodezijos komisijos delegaciju susitikimas, pavadintas suvaziavimu, vyko 1926 m. rugpjuti Stokholme. Stokholmo suvaziavime buvo isklausyti visu dalyvaujanciu saliu pranesimai, is kuriu aiskejo, kad dar ne visose salyse pradetas Baltijos trianguliacijos grandines sudarymas. Lietuvai atstovaves prof. S. Kolupaila savo pranesime pazymejo apie salyje vos tik prasidejusi pasirengima trianguliacijos darbams. Del to suvaziavime net meginta ieskoti budu, kaip nutiesti Baltijos trianguliacijos grandine aplenkiant Lietuva (Kolupaila 1926). Stokholmo suvaziavimas prieme keleta su Baltijos trianguliacijos grandines sudarymu susijusiu nutarimu. Tarp ju svarbiausi:

* del Baltijos trianguliacijos grandines baziu matavimo panaudojant tuos pacius prietaisus ir dirbant tiems patiems matuotojams;

* del ismatuotos Baltijos trianguliacijos grandines tinkamiausio islyginimo metodo parinkimo;

* del trianguliacijos trikampiu, kertanciu valstybiu sienas, nepriklausomo kampu matavimo abieju kaimyniniu saliu jegomis;

* del pagrindiniu astronominiu stociu ilgumu nustatymo dalyvaujanciose valstybese; del sunkio matavimo pagrindiniuose valstybiu punktuose.

Siekiant tinkamai realizuoti Stokholmo suvaziavimo nutarimus, sudarytos keturios komisijos--baziu matavimo, Baltijos trianguliacijos grandines islyginimo, astronominiu ilgumu nustatymo ir sunkio matavimo (Comptes ... 1927, 1929).

Treciajame Baltijos geodezijos komisijos suvaziavime, kuris ivyko 1927 m. geguzes menesi Rygoje, buvo apsvarstyta informacija apie Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje pradetus trianguliacijos darbus. Lietuvos delegacijos vadovas prof. S. Kolupaila pateike trianguliacijos grandines, jungiancios Rytu Prusijos ir Latvijos tinklus, bei parinktos vietos Sveksnos bazei ir sios bazes tinklo projektus. Buvo isklausyti specializuotu komisiju, sudarytu Stokholmo suvaziavime, pranesimai. Juos apsvarscius nutarta:

* 1929 m. vasara ismatuoti kiek imanoma vienodu tikslumu Baltijos trianguliacijos grandineje septynias bazes;

* 1929 m. rudeni nustatyti Konvencija pasirasiusiu saliu centriniu punktu astronominiu ilgumu skirtumus Potsdamo observatorijos atzvilgiu;

* 1930 m. Baltijos geodezijos komisijos lesomis organizuoti dvi ekspedicijas sunkiui nustatyti dalyvaujanciu saliu centriniuose punktuose.

Penktajame suvaziavime, ivykusiame 1930 m. spali Kopenhagoje, buvo paskelbta, kad 1929 m. pradzioje, ratifikavusi Baltijos geodezijos Konvencija, komisijos nare tapo Sovietu Sajunga. Kopenhagos suvaziavime buvo isklausyti specializuotu komisiju pranesimai apie ankstesniuose suvaziavimuose numatytu bendruju darbu eiga. Siuose pranesimuose konstatuota, kad 1929 m. atlikti Baltijos trianguliacijos grandines baziu matavimai, o ju rezultatai paskelbti specialiame Baltijos geodezijos komisijos leidinyje (Comptes ... 1929). Tais paciais metais baigti daugumos saliu centriniu punktu astronominiu ilgumu nustatymo darbai, taciau, nespejus tinkamai irengti punktu, matavimai liko nedaryti Kaune ir Dancige (Gdanske). Neplanuotai nustatyta Pulkovo observatorijos ilguma. Pazymeta, kad 1930 m. Baltijos geodezijos komisijos lesomis atlikti sunkio matavimai centriniuose punktuose, esanciuose visose dalyvaujanciose salyse, isskyrus Lenkija. Suvaziavime isklausyti pranesimai apie geodeziniu darbu eiga Baltijos juros valstybese. Lietuvai atstovavusio doc. B. Kodacio pranesime pazymeta, kad Baltijos trianguliacijos grandines Lietuvos dalyje baigta trianguliacijos bokstu statyba. Ismatavus Sveksnos baze, pradeta matuoti sios bazes tinklo kampus. 1930 m. Lietuvoje pradeta krasto precizine niveliacija. Tais paciais metais nustatytas Kauno punkto ir Potsdamo observatorijos astronominiu ilgumu skirtumas. Isigijus Sterneko svyruoklini aparata ir nustacius jo konstantas, pasiruosta gravimetriniams matavimams (Comptes ... 1931).

Projektuojant Baltijos trianguliacijos grandine stengtasi remtis esamais trianguliacijos tinklais. I Baltijos trianguliacijos grandine gerai tiko Vakaru Prusijos ir Berlyno--Subino ruozo trianguliacijos tinklai, sudaryti XX a. pradzioje, taciau truko naujos trianguliacijos tarp Berlyno ir Danijos salu (Comptes ... 1925). Pirmasis trianguliacijos tinklas Danijos teritorijoje sudarytas 1762-1792 m. Velesne trianguliacija atlikta 1817-1870 m. Rytinis sio tinklo ruozas, nutiestas per Zelandijos, Miono bei Falsterio salas, junge Svedijos ir Vokietijos pakranciu trianguliacijos punktus (Comptes ... 1928). Del nepakankamo esamo tinklo tikslumo 1922 m. Danijos teritorijoje pradeta sudaryti atnaujintus pirmosios ir zemesniu eiliu trianguliacijos tinklus. Programoje numatyta pakartotinai sujungti Svedijos ir Vokietijos trianguliacijos tinklus (Comptes ... 1928). Pirmoji trianguliacija Svedijoje daryta 1805-1840 m. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo baigiami 1903 m. pradeto trianguliacijos tinklo, susidedancio is trikampiu grandiniu, sujungtu i uzdarus poligonus, matavimai. Svedijos trianguliacijos tinkla dar reikejo sujungti su Suomijos grandine, nutiesta per Alandu salyna. Pietiniu Suomijos pakrasciu 1920-1923 m. buvo ismatuota pirmosios eiles trianguliacijos grandine iki Svedijos krantu, kartojanti Rusijos generolo Suberto beveik pries 100 metu atlikta trianguliacija (Comptes ... 1925). Visiskai naujai buvo projektuojamas Baltijos trianguliacijos grandines ruozas, numatytas Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijoje. Estijos trianguliacijos grandines trasa parinkta per Saremos ir Hyjumos salas bei Suomijos ilankos pakrasciu. Talino--Helsinkio ruoze ketinta sujungti grandine su Suomijos tinklu. Estijoje trianguliacijos kampus matuoti pradeta 1925 m. Tais paciais metais Baltijos trianguliacijos grandines Latvijos dalyje buvo statomi trianguliacijos bokstai, ismatuotos Liepojos ir Mintaujos bazes, numatyta sasaja su projektuojamais Estijos ir Lietuvos tinklais (Comptes ... 1927). Lietuvoje iki 1927 m. nebuvo jokios organizacijos, galincios imtis trianguliacijos darbu (Ratautas 1928). Tik tu paciu metu pradzioje, pavedus trianguliacijos darbus KAM Karo topografijos skyriui, buvo pradeta bokstu statyba Baltijos trianguliacijos grandines Lietuvos ruoze.

Sudarant Baltijos trianguliacijos grandine, joje truko pakankamu tikslumu ismatuotu baziu, o panaudotuose senuose trianguliacijos tinkluose--Laplaso punktu, kuriu astronomines koordinates bei azimutai butu nustatyti, ir beveik nebuvo darytu gravimetriniu matavimu. Siekiant vienodu tikslumu ismatuoti visa trianguliacijos grandine, Baltijos Geodezijos komisijos pastangomis 1929 m. joje buvo ismatuotos septynios bazes, tais paciais metais nustatyti beveik visu dalyvaujanciu saliu pagrindiniu punktu astronominiu ilgumu skirtumai, o veliau daryti sunkio pagreicio matavimai saliu pagrindinese stotyse.

Del baziu isdestymo Baltijos trianguliacijos grandineje ir ju matavimo metodikos buvo susitarta 1924 m. Helsinkio konferencijoje. Visoje grandineje numatyta panaudoti 14 baziu, tarp ju keturias naujai irengtas--dvi Estijoje, po viena Latvijoje ir Lietuvoje. 1929 m. ismatuotos tik dvi naujosios bazes--po viena Estijoje (Oselio) ir Lietuvoje (Sveksnos). Be to, tais paciais metais pakartotinai ismatuotos penkios senosios bazes: Lenkijoje (Subino), Danijoje (Lolano), Svedijoje (Enkopingo ir Elando), Suomijoje (Hanko). Ismatuotu baziu ilgiai sieke nuo 5,1 iki 6,8 km (Special ... 1930).

Visas bazes ismatavo keturi Baltijos Geodezijos komisijos deleguotieji matuotojai: dr. U. Pesonenas (U. Pesonen) is Suomijos--ekspediciju vadovas, mgr. O. Burau (E. Burrau) is Danijos, asist. N. Dzonson (N. Jonsson) is Svedijos ir inz. T. Simanskis (T. Szymanski) is Lenkijos, dalyvaujant vietiniam pagalbiniam personalui. Matavimams naudoti du invariniu vielu komplektai, kuriu kiekviename keturios 24 m vielos (Special ... 1930).

Apdorojus 1929 m. birzelio ir rugsejo menesiais darytu komparavimu rezultatus, nustatytas visu naudotu vielu zymus pailgejimas, kurio vidurkis sieke +0,082 mm. Del sios priezasties laikotarpiu tarp minetu komparavimu ismatuotu baziu ilgiai tapo nepatikimi. Kelerius metus vielos buvo komparuojamos naudojant daugelio saliu iprastinius ir interferencinius komparatorius. Nustatytas kitoks (+1,20 mm) 720 m Helsinkio komparatoriaus ilgis. 1933 m. permatavus Elando baze Svedijoje (6,0 km) ir Lolano baze Danijoje (6,8 km), gauti kiti ju ilgiai--atitinkamai +9,62 mm ir +7,49 mm (Ratautas 1928). 1933 m. netoli Helsinkio, Numeloje, irengtas naujas komparatorius (Comptes ... 1936).

Vieta Sveksnos bazei parinkta 1926 m. rudeni. Tam panaudotas tiesus Sveksnos--Skomantu vieskelio 6,5 km ilgio tarpas. Parinktos bazes galuose 1927-1928 m. pastatyti apie 30 m aukscio mediniai bokstai, o po jais grunte itvirtinti betoniniai zenklai su zymomis, fiksuojanciomis punkto centra (1 pav.).

[FIGURE 1 OMITTED]

Rengiantis matuoti 1929 m., bazes savaroje kas 24 m, pradedant nuo pietrytinio galo, itvirtinti stovai sukalant i zeme 1,5 m ilgio medinius kuolus ir sutvirtinant juos is triju pusiu atramomis (2 pav.).

[FIGURE 2 OMITTED]

Kuolu skersmuo apie 10 cm. Ju antzemines dalies ilgis 0,9 m. Pries pat matavima virsutiniuose kuolu galuose itvirtintos metalines zymos su ibreztu kryziuku virsuje ir 2 cm ilgio smaige zymos apacioje. Per visa bazes ilgi pazymejus 269 intervalus po 24 m, gauta apie 10 m liekana, kurioje papildomu stovu atskirtas 8 m intervalas. Ties baziu galu zymomis buvo statomi kilnojamieji stovai. Ju galvutese ibreztos zymes skaliu atskaitoms. Siu stovu galvutes centruotos optiniu svambalu.

Sveksnos baze ismatuota 1929 m. birzelio 3-9 dienomis. Matuotoju brigada sudare is uzsienio atvykusiu specialistu pora, kuri zymejo atskaitas vielu skalese, ir Lietuvos personalas--uzrasinetojas bei sesi kareiviai, eje pagalbininku pareigas. Matuojant viela buvo itempiama svarsciais, pakabintais per skridinius, ir laikoma tokiame aukstyje, kad skales lengvai liestu zymas, ties kuriu zymemis atskaiciuota vienu metu abiejose skalese 0,1 mm tikslumu. Atskaitos kartotos tris kartus, kiekviena karta vis kitose skaliu vietose. Tarpo tarp gretimu stovu matavimas laikyta baigtas, kai triju atskaitu skirtumu nesutapimai nevirsijo 0,3 mm. Ismatavus ketvirti bazes (67 tarpus), skaliu atskaiciuotojai keitesi vietomis. Baze matuota astuonis kartus--po viena karta su kiekviena viela. Matuojant keturiomis vielomis, eita Sveksnos--Skomantu kryptimi, o matuojant kitomis keturiomis--eita priesinga kryptimi. Liekanos dalims matuoti naudota Lietuvos KAM Karo topografijos skyriaus 8 m ilgio viela ir 4 m invaro juostele.

Sveksnos bazes ir kitu 1929 m. ismatuotu Baltijos trianguliacijos grandines baziu skaiciavimai atlikti Suomijos geodezijos institute. Apskaiciuojant Sveksnos bazes ilgi, kiekviena viela gaunamas rezultatas rastas pagal formule

B = 269 x 24 m + 1 x 8 m + M. (1)

Paskutinis sios formules narys susideda is septyniu demenu:

M = m + pataisa t + pataisa L + pataisa c + pataisa h + pataisa b + pataisa [phi],

cia m--skaliu atskaitu skirtumu sumu vidurkis. Kiti demenys--tai temperaturos, komparavimo, galiniu stovu centravimo, stovu niveliavimo, skaliu polinkio ir geogra- fines platumos pataisos.

Visos astuonios vielos, kuriomis buvo ismatuota Sveksnos baze, pries tai komparuotos Breteulio laboratorijoje ir Helsinkio bei Varsuvos komparatoriuose. Ismatavus baze, vielu komparavimas kartotas Helsinkio komparatoriuje. Nors visu komparavimu rezultatai rode pakankama vielu ilgiu stabiluma, taciau, apskaiciuojant Sveksnos bazes komparavimo pataisas, buvo panaudotas tik Helsinkio komparatoriuje du kartus daryto komparavimo rezultatu vidurkis (Special ... 1930).

Irasius i sia lygti skirtingomis vielomis gautu dydziu M vidurki, apskaiciuotas Sveksnos bazes ilgis:

B = 6466,34530 m [+ or -] 0,74 mm.

Toks galutinis rezultatas, atitinkantis bazes ilgio horizontaliaja projekcija matavimo aukstyje, paskelbtas prof. T. J. Bonsdorfo sudarytame specialiame leidinyje (Special ... 1930), isleistame Helsinkyje. Tas pats Sveksnos bazes ilgio matavimo rezultatas, tik su perskaiciuotu vidutines kvadratines paklaidos dydziu ([+ or -]1,12 mm), teikiamas Kariuomenes stabo Karo topografijos skyriaus metrastyje (Kariuomenes... 1937), kuriame pateikti bazes tinklo islyginimo duomenys ir pradines krastines ilgio skaiciavimai.

Norint nustatyti ismatuotaji Sveksnos bazes ilgi matavimo aukstyje, perskaiciuota rezultata tenka pataisyti atmetant redukcijos i juros lygi pataisa. Siai pataisai skaiciuoti Karo topografijos skyrius taike formule:

[delta]h = -1,00036 B * h/R, (2)

cia B--bazes ilgis, h--vidutine matavimo altitude, R--vidutinis Zemes spindulys. Nustatant vidutine bazes altitude, buvo niveliuojama nuo vokisko reperio, itvirtinto Pezaiciu gelezinkelio stotyje, iki punkto SKOMANTAI. Remiantis pradinio reperio altitude ir niveliavimo rezultatais, gautos bazes galus zyminciu punktu altitudes Amsterdamo nulio atzvilgiu (Kariuomenes ... 1937): [H.sub.SV] = 40,96 m; [H.sub.SV] = 34,57 m. Zinant vidutini stovu auksti i = 1,21 m, nustatyta vidutine matavimo altitude h = 38,97 m ir apskaiciuota redukcijos i juros lygi pataisa dh = -0,03948 m (Kariuomenes ... 1937). Taikant sia pataisa, nustatytas ismatuotasis Sveksnos bazes ilgis. Jo pagrindu Suomijos geodezijos institute buvo islyginta Baltijos trianguliacijos grandines Lietuvos sekcija. Gautas rezultatas:

B = 6466,30582 m.

3. Dabartiniai Sveksnos bazes punktu geodeziniai parametrai

VGTU Geodezijos instituto iniciatyva 2003 m. liepos 1 d. GPS prietaisais buvo ismatuota styga, jungianti Sveksnos bazes galinius punktus. Matavimus atliko magistras R. Kolosovskis ir inz. P. Viskontas. Buvo naudojami du Ashtech Z-12 imtuvai--Nr. 088 ir Nr. 1558. Matavimu sesijos trukme--3 val., o rezultatu registravimo intervalas - 15 s. Apdorojant duomenis naudotas programu paketas GPPS. Pagal GPS matavimu rezultatus nustatytas Sveksnos bazes galus jungiancios stygos ilgis:

6466,3528 m [+ or -] 7 mm.

Tie patys matavimo rezultatai apdoroti kita programine iranga--Trimble Total Control. Gautas rezultatas:

6466,362 m [+ or -] 15,4 mm.

Taikant ta pacia programine iranga bei Tarptautines globaliosios navigacines palydovines sistemos tarnybos apskaiciuotas GPS palydovu precizines orbitas (1252 GPS savaite, failas igs12252.sp3) nustatytas bazes ilgis yra

6466,362 m [+ or -] 12,2 mm.

Atkurus Lietuvos nepriklausomybe, 1991 m. buvo inventorizuoti dvieju pirmuju klasiu trianguliacijos punktai. Apziurejus Baltijos trianguliacijos grandines Lietuvos teritorijos punktus, is buvusiu 20 rasta 15. Nesurasti punktai: GUDELIAI, NARVYDZIAI, PABARS- KAI, SYLIAI ir VINGKAPIS.

1992 m. Baltijos salyse pagal tarptautine programa EUREF BAL 92 sudarytas nulines klases GPS tinklas. I si tinkla itraukti punktai AKMENISKIAI ir ARAJS (Latvijos teritorijoje), zymintys Baltijos trianguliacijos grandines Lietuvos sekcijos galus. 1993 m. Lietuvoje sudarytas valstybinis GPS pirmosios klases tinklas. I naujaji tinkla itraukti du Baltijos trianguliacijos grandines punktai-- SATRIJA ir ZVIRBLAICIAI. Dar septyni Baltijos trianguliacijos grandines punktai itraukti i 1994-1996 m. Lietuvoje sudarytaji antrosios klases GPS tinkla. Visu minetu GPS punktu koordinates apskaiciuotos LKS 94 sistema, kurios pagrinda sudaro kosmines geodezijos metodais nustatytas elipsoidas ir sunkio laukas GRS 80.

4. Isvados

1. Baltijos geodezijos komisijos pastangomis, dalyvaujant astuonioms valstybems, tarpukariu buvo ismatuota trianguliacijos grandine, juosianti Baltijos jura. Matavimu rezultatai neprarado aktualumo iki XX a. pabaigos. Lietuvos teritorijoje tuomet dideliu tikslumu ismatuota viena Baltijos trianguliacijos grandines baziu--Sveksnos baze, sios bazes tinklas ir dviguba trikampiu grandine, jungianti Rytu Prusijos ir Latvijos trianguliacijos tinklus.

2. Palyginus skirtingais metodais nustatytas koordinates, matyti, kad Baltijos trianguliacijos grandines matavimai atlikti nepriekaistingai. Remiantis Sveksnos baze apskaiciuotieji trikampiu krastiniu ilgiai gana grieztai atitinka nustatytuosius siuolaikinemis priemonemis.

doi: 10.3846/1392-1541.2009.35.34-38

Padeka

Didziausi Sveksnos bazes kaip kulturos vertybes issaugojimo nuopelnai tenka Nacionalinei zemes tarnybai, Kulturos paveldo centrui, VGTU Geodezijos institutui, taciau tai leme pasiaukojamai dirbantys kolegos: Zigmas Urbonas, Petras Petroskevicius, Povilas Viskontas, Edmandas Sleiteris, Stasys Kazakevicius, Algirdas Neseckas, Aldas Neseckas, Romualdas Obuchovski, Ricardas Kolosovskis, Evelina Zigmantiene, Boleslovas Krikstaponis, Albinas Petniunas.

Iteikta 2008 07 09; priimta 2008 11 10

Literatura

Bonsdorff, I. 1936. Pabaltijo geodezijos komisijos atsiradimas, tikslas ir pasiekti rezultatai, Technika 8: 195-204.

Comptes rendus de la cinquieme seance de la Commission Geodesique Baltique reunie a Copenhague du 13. au 18. octobre 1930.--Verhandlungen der in Kopenhagen vom 13 bis 18. October 1930 abgehaltenen funften Tagung der Baltischen Geodatishen Kommission. Helsinki, 1931. 275 S.

Comptes rendus de la deuxieme seance de la Commission Geodesique Baltique reunie a Stockholm du 10 au 14 aout 1926.--Verhandlungen der in Stockholm vom 10. bis 14. August 1926 abgehaltenen zweiten Tagung der Baltischen Geodatischen Kommission. Helsinki, 1927. 96 S.

Comptes rendus de la huitieme session de la Commission Geodesique Baltique reunie a Tallinn et Tartu du 20 au 23 aout 1935.--Verhandlungen der in Tallinn und Tartu vom 20. bis 23. August 1935 abgehaltenen achten Tagung der Baltischen Geodatischen Kommission. Helsinki, 1936. 296 S.

Comptes rendus de la quatrieme seance de la Commission Geodesique Baltique reunie a Berlin du 24 au 28 septembre 1928.--Verhandlungen der in Berlin vom 24. bis 28. September 1928 abgehaltenen vierten Tagung der Baltischen Geodatischen Kommission. Helsinki, 1929. 164 S.

Comptes rendus de la troisieme seance de la Commission Geodesique Baltique reunie a Riga du 20 au 23 mai 1927.--Verhandlungen der in Riga vom 20. bis 23. Mai 1927 abgehaltenen dritten Tagung der Baltischen Geodatishen Kommission. Helsinki, 1928.

Comptes rendus des seances de la conference geodesique reunie a Helsingfors du 28 juin au 2 juillet 1924.--Verhandlungen der in Helsingfors vom 28. Juni bis 2. Juli 1924 abgehaltenen geodatischen Konferenz. Helsinki, 1925. 150 S.

Kariuomenes stabo Karo topografijos skyriaus metrastis. I t., II d. Kaunas, 1937. 351 p.

Kolupaila, S. 1926. Pabaltijo Geodezine Komisija, Matininkas 2-3: 7-11.

Ratautas, M. 1928. I eiles trianguliacijos darbai Lietuvoje, Musu zinynas XIV(42): 1-6.

Special Publication No.1: Measuring of Seven Base Lines of the Baltic Polygon Executed in the Year 1929, by Ilmari Bonsdorff. Helsinki, 1930. 241 p.

"Sveksnos bazes" Sveksnos trianguliacijos punktas. Kulturos vertybes pagrindinis dosje. Kulturos paveldo centras 2004a.

"Sveksnos bazes" Skomantu trianguliacijos punktas. Kulturos vertybes pagrindinis dosje. Kulturos paveldo centras, 2004b.

Eimuntas Parseliunas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Geodezijos institutas, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lietuva El. pastas eimis@ap.vgtu.lt

Eimuntas PARSELIUNAS. Assoc. Prof. Dr Dept of Geodesy and Cadastre, Vilnius Gediminas Technical University, Sauletekio al. 11, LT-10223 Vilnius, Lithuania (Ph +370 5 274 4703, Fax +370 5 274 4705), e-mail: eimis@ap.vtu.lt.

Doctor (1992). Author of two teaching books and more than 40 scientific papers. Participated in many intern conferences.

Research interests: graphs theory in geodesy, adjustment of geodetic networks, geoinformation systems.